1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos Direktyva dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės

Svarbus teisinis pranešimas

|31986L0635

Oficialusis leidinys L 372 , 31/12/1986 p. 0001 - 0017
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 6 tomas 2 p. 0136
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 6 tomas 2 p. 0136

Tarybos Direktyva

1986 m. gruodžio 8 d.

dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės

(86/635/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 54 straipsnio 3 dalies g punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1978 m. liepos 25 d. Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punkto pagrindu priimtos Tarybos Direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 84/569/EEB [5], nebūtina taikyti bankams ir kitoms finansų įstaigoms, toliau tekste vadinamoms "kredito įstaigomis", iki tolimesnio derinimo; kadangi atsižvelgiant į šių įmonių didelę svarbą Bendrijoje toks derinimas reikalingas;

kadangi 1983 m. birželio 13 d. Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punkto pagrindu priimta Tarybos Direktyva 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės [6] nustato išimčių kredito įstaigoms taikymą tik iki šioje direktyvoje numatytos dienos; kadangi dėl tos priežasties ši direktyva turi apimti ir nuostatas dėl kredito įstaigų konsoliduotos finansinės atskaitomybės;

kadangi toks suderinimas tapo itin neatidėliotinu, nes vis daugiau kredito įstaigų veikia už savo šalies ribų; kadangi kreditoriams, skolininkams ir nariams, o taip pat plačiajai visuomenei geresnis šių įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės palyginamumas ypač svarbus;

kadangi faktiškai visose Bendrijos valstybėse narėse kredito įstaigos, kaip apibrėžta 1977 m. gruodžio 12 d. priimtoje Tarybos Direktyvoje 77/780/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [7], būdamos įvairių teisinių formų, konkuruoja vienos su kitomis bankininkystės srityje; kadangi dėl tos priežasties, derinant reikalavimus šioms kredito įstaigoms, atrodo, patartina neapsiriboti tų teisinių formų įmonėmis, kurioms taikoma Direktyva 78/660/EEB, bet išplėsti juos tiek, kad apimtų visas bendroves ir įmones, apibrėžtas Sutarties 58 straipsnio 2 dalyje;

kadangi finansų įstaigų atžvilgiu, ši direktyva turėtų būti taikoma toms finansų įstaigoms, kurios atitinka vieną iš Direktyvoje 78/660/EEB nurodytų teisinių formų; kadangi finansų įstaigoms, kurioms netaikoma ta direktyva, automatiškai turi būti taikoma ši direktyva;

kadangi turi būti ryšys su kredito įstaigų teisės derinimu, nes kai kurie nuostatų dėl metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės elementai turi įtakos kitoms šio derinimo sritims, tokioms kaip licencijavimo sąlygos ir priežiūrai skirti rodikliai;

kadangi nors, atsižvelgiant į specifines kredito įstaigų ypatybes, būtų tikslinga priimti savarankišką direktyvą dėl tokių įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės, tai nereiškia, kad tuo būdu sukuriamas nuo Direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB nepriklausomas taisyklių rinkinys; kadangi kurti tokias atskiras taisykles nebūtų tikslinga, nei suderinama su pagrindiniais bendrovių teisės derinimo principais, nes, atsižvelgiant į tą svarbų vaidmenį, kurį jos vaidina Bendrijos ekonomikoje, kredito įstaigų negalima išskirti iš bendro taisyklių, taikomų įmonėms apskritai, konteksto; kadangi dėl tos priežasties buvo atsižvelgta tik į tas ypatybes, kurios būdingos vien kredito įstaigoms, o ši direktyva taikoma tik taisyklių, nustatytų Direktyvomis 78/660/EEB ir 83/349/EEB, išimtims;

kadangi kredito įstaigų balansų struktūra ir turinys skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje; kadangi šia direktyva turi būti nustatomas toks pats išdėstymas, nomenklatūra ir terminologija visų kredito įstaigų Bendrijoje balansams; kadangi turėtų būti leistos išimtys, kai jos būtinos pagal įstaigos teisinę formą arba pagal jos veiklos ypatingą pobūdį;

kadangi tam, kad būtų galima palyginti metinę finansinę atskaitomybę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę, būtina išspręsti kai kuriuos esminius klausimus dėl įvairių sandorių atskleidimo balanse ir nebalansinėje ataskaitoje;

kadangi tam, kad būtų didesnė galimybė palyginti, būtina, kad įvairių balanso ir nebalansinės ataskaitos straipsnių turinys būtų tiksliai apibrėžtas;

kadangi tas pats pasakytina ir apie pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių išdėstymą bei pavadinimus;

kadangi skaičių palyginamumas balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje iš esmės priklauso nuo į balansą įtraukiamų turto ir įsipareigojimų verčių;

kadangi, atsižvelgiant į ypatingą riziką, siejamą su bankine veikla, ir poreikį išlaikyti pasitikėjimą, turėtų būti įrašyta nuostata, leidžianti į balansą įtraukti finansinių įsipareigojimų straipsnį, pavadintą "Atidėjimai bendrai bankinei rizikai"; kadangi dėl tos pačios priežasties patartina, kad valstybėms narėms būtų leista, iki tolesnio suderinimo, suteikti savo kredito įstaigoms tam tikrą savarankiškumą, ypač vertinant paskolas, avansus ir kai kuriuos vertybinius popierius; tačiau kadangi pastaruoju atveju valstybės narės turėtų leisti toms pačioms kredito įstaigoms sukurti aukščiau minėtus, "Atidėjimus bendrai bankinei rizikai"; kadangi valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti kredito įstaigoms atlikti tam tikrą pajamų ir išlaidų užskaitą pelno (nuostolio) ataskaitoje;

kadangi dėl kredito įstaigų ypatumų būtini tam tikri pakeitimai ataskaitų paaiškinamajame rašte;

kadangi, siekiant taikyti tuos pačius reikalavimus kuo didesniam kredito įstaigų skaičiui, kaip ir Direktyvos 77/780/EEB atveju, pagal Direktyvą 78/660/EEB lengvatos netaikomos mažosioms ir vidutinėms kredito įstaigoms; tačiau jei patirtis parodytų, kad tokios lengvatos reikalingos, jas būtų galima numatyti tolimesnio suderinimo dokumentuose; kadangi dėl tų pačių priežasčių konsolidavimo reikalavimų taikymo išimtys, pagal Direktyvą 83/349/EEB leidžiamos valstybėse narėse patronuojančioms įmonėms, kurios kartu su įmonėmis, kurių finansines ataskaitas reikėtų konsoliduoti, neviršija tam tikro dydžio, netaikomos kredito įstaigoms;

kadangi nuostatų dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės taikymas kredito įstaigoms galimas tik atlikus tam tikrus kai kurių taisyklių, taikomų visoms gamybinėms ir komercinėms bendrovėms, pakeitimus; kadangi jau priimtos išsamios taisyklės mišrių grupių atvejams, o dalinio konsolidavimo galima netaikyti, nustatant papildomas sąlygas;

kadangi, atsižvelgiant į bankų tinklo išplitimą užsienio šalyse ir nuolatinį jų augimą, kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra vienoje valstybėje narėje, metinė finansinė atskaitomybė ir konsoliduota finansinė atskaitomybė turėtų būti skelbiamos visose valstybėse narėse, kuriose jos yra įsisteigusios;

kadangi su šia direktyva, o ypač su jos pritaikymu susijusių problemų analizei būtinas valstybių narių ir Komisijos atstovų bendradarbiavimas kokiame nors ryšių komitete; kadangi, norint išvengti didelio tokių komitetų skaičiaus, pageidautina, kad taip bendradarbiaujama būtų Direktyvos 78/660/EEB 52 straipsnyje numatytame komitete; kadangi nagrinėjant su kredito įstaigomis susijusias problemas, šis komitetas turi būti tinkamos sudėties;

kadangi, atsižvelgiant į šio dalyko sudėtingumą, šioje direktyvoje nurodytoms kredito įstaigoms turi būti leidžiamas ilgesnis, nei paprastai, jos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis;

kadangi turėtų būti numatyta, kad siekiant didesnio skaidrumo ir suderinimo kai kurios šios direktyvos nuostatos bus peržiūrėtos po penkerių metų nuo jos taikymo pradžios,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKIRSNIS

PRELIMINARIOS NUOSTATOS IR APIMTIS

1 straipsnis

1. Direktyvos 78/660/EEB 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 1, 3–5 dalys, 6, 7, 13 ir 14 straipsniai, 15 straipsnio 3 ir 4 dalys, 16–21, 29–35, 37–41 straipsniai, 42 straipsnio pirmas sakinys, 45 straipsnio 1 dalis, 46, 48–50 straipsniai, 51 straipsnio 1 dalis, 54, 56–59 ir 61 straipsniai taikomi šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip.

2. Jei Direktyvose 78/660/EEB ir 83/349/EEB pateiktos nuorodos į Direktyvos 78/660/EEB 9 ir 10 straipsnius (balansas) arba 23–26 straipsnius (pelno (nuostolio) ataskaita), šios nuorodos atitinkamai laikomos nuorodomis į šios direktyvos 4 straipsnį (balansas) arba 27 ir 28 straipsnius (pelno (nuostolio) ataskaita).

3. Direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB nuorodos į Direktyvos 78/660/EEB 31–42 straipsnius laikomos nuorodomis į tuos straipsnius, atsižvelgiant į šios direktyvos 35–39 straipsnius.

4. Jei pirmiau minėtose Direktyvos 78/660/EEB nuostatose daromos nuorodos į balanso straipsnius, kurių atitikmenys šioje direktyvoje nenurodyti, tokios nuorodos laikomos nuorodomis į šios direktyvos 4 straipsnį, kuriame išvardytas atitinkamas turtas ir įsipareigojimai.

2 straipsnis

1. Šioje direktyvoje numatytos derinimo priemonės taikomos:

a) kredito įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 77/780/EEB 1 straipsnio 1 įtraukoje, kurios yra bendrovės arba įmonės pagal Sutarties 58 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžimą;

b) finansų įstaigoms, atitinkančioms vieną iš Direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisinių formų, kurioms remiantis to straipsnio 2 dalimi ta direktyva netaikoma.

Šioje direktyvoje "kredito įstaigos" apima ir finansų įstaigas, išskyrus atvejus, kai tekste nurodyta kitaip.

2. Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos:

a) kredito įstaigoms, išvardytoms Direktyvos 77/780/EEB 2 straipsnio 2 dalyje;

b) tos pačios valstybės narės įstaigoms, kurios, kaip apibrėžta Direktyvos 77/780/EEB 2 straipsnio 4 dalies a punkte, yra susijusios su toje valstybėje narėje esančia pagrindine įstaiga. Tuo atveju, nepažeidžiant šios direktyvos taikymo pagrindinei įstaigai, pagrindinė įstaiga ir susijusios įmonės privalo rengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, taip pat metinę finansinę atskaitomybę, kuri parengiama, audituojama ir paskelbiama pagal šią direktyvą;

c) šioms kredito įstaigoms:

- Graikijoje: ETEBA (Nacionalinis investicijų bankas pramonės plėtrai) ir Τράπεξα Επενδύσεωυ (Investicijų bankas),

- Airijoje: Pramonės ir aprūpinimo draugijoms,

- Jungtinėje Karalystėje: Bendrijoms ir Pramonės bei aprūpinimo draugijoms.

4. Nepažeisdamos Direktyvos 78/660/EEB 2 straipsnio 3 dalies ir iki tolimesnio derinimo, valstybės narės gali:

a) tuo atveju, kai kredito įstaigos, nurodytos šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, nėra nei vienos Direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos rūšies bendrovė, priimti taisykles, neatitinkančias šios direktyvos, jei tokios taisyklės yra reikalingos dėl tokių įstaigų teisinės formos;

b) specializuotoms kredito įstaigoms priimti taisykles, neatitinkančias šios direktyvos, jei tokios taisyklės yra reikalingos dėl tokių įstaigų verslo pobūdžio.

Tokios šios direktyvos neatitinkančios taisyklės gali tik pakoreguoti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių išdėstymą, nomenklatūrą, terminus ir turinį; jomis negalima leisti įstaigų, kurioms jos taikomos, metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti mažiau informacijos nei pateikia kitos įstaigos, kurioms taikoma ši direktyva.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias kredito įstaigas, jei galima, pagal kategorijas, per šešis mėnesius nuo 47 straipsnio 2 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos. Apie tuo tikslu priimtas šios direktyvos neatitinkančias taisykles jos informuoja Komisiją.

Per 10 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos šios direktyvos neatitinkančios taisyklės turi būti peržiūrėtos. Reikalui esant, Komisija turi pateikti atitinkamus pasiūlymus. Ji taip pat turi pateikti tarpinę ataskaitą per penkerius metus po pranešimo apie šią direktyvą dienos.

2 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL BALANSO IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS

3 straipsnis

Pagal Direktyvos 78/660/EEB 4 straipsnio 3 dalies a arba b punktus kredito įstaigos gali apjungti tik mažosiomis raidėmis pažymėtus balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių postraipsnius, ir tai gali būti leidžiama tik pagal valstybių narių tuo tikslu parengtas taisykles.

3 SKIRSNIS

BALANSO IŠDĖSTYMAS

4 straipsnis

Valstybės narės nustato tokį balanso išdėstymą.

Turtas

1. Gryni pinigai kasoje, centrinių bankų ir bankų pašto skyriuose esančiose einamosiose sąskaitose.

2. Iždo vekseliai ir kiti vekseliai, kuriuos superka centriniai bankai:

a) iždo vekseliai ir panašūs vertybiniai popieriai;

b) kiti vekseliai, kuriuos superka centriniai bankai (jei nacionalinės teisės aktai nenumato, kad tokie vekseliai būtų nurodyti Turto 3 ir 4 straipsniuose).

3. Paskolos ir avansai kredito įstaigoms:

a) išmokami pagal pareikalavimą;

b) kitos paskolos ir avansai.

4. Paskolos ir avansai klientams.

5. Skolos vertybiniai popieriai, tame tarpe pastovių pajamų vertybiniai popieriai:

a) išleisti valstybinių institucijų;

b) išleisti kitų besiskolinančiųjų, atskirai nurodant:

- nuosavus skolos vertybinius popierius (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad jie būtų atimami iš įsipareigojimų).

6. Akcijos ir kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai.

7. Dalyvavimas kitų įmonių kapitale, atskirai nurodant:

- dalyvavimą kredito įstaigose (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte).

8. Akcijos susijusiose įmonėse, atskirai nurodant:

- akcijas kredito įstaigose (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte).

9. Nematerialus turtas, apibūdintas Direktyvos 78/660/EEB 9 straipsnyje Turto B straipsnyje ir C straipsnio I dalyje, atskirai nurodant:

- nacionalinės teisės aktuose apibrėžtas formavimo sąnaudas ir tik ta dalimi, kiek nacionalinės teisės aktai leidžia jas nurodyti kaip turtą (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte),

- prestižą, jei jis buvo įsigytas už užmokestį (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte).

10. Materialus turtas kaip jis apibūdintas Direktyvos 78/660/EEB 9 straipsnyje Turto C straipsnio II dalyje, atskirai nurodant:

- žemę ir pastatus, kuriais naudojasi pati kredito įstaiga savo veikloje (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte).

11. Pasirašytas, bet neapmokėtas kapitalas, atskirai nurodant:

- pareikalautą įmokėti kapitalą (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja pareikalauto įmokėti kapitalo nurodyti prie įsipareigojimų; šiuo atveju pareikalautas, bet neapmokėtas kapitalas turi būti nurodytas arba šiame Turto straipsnyje, arba Turto 14 straipsnyje).

12. Nuosavos akcijos (nurodant jų nominalią vertę arba, jei nominalios vertės nėra, jų buhalterinę nominalią vertę tiek, kiek nacionalinės teisės aktai leidžia jas nurodyti balanse).

13. Kitas turtas.

14. Pasirašytasis kapitalas, pareikalautas įmokėti, bet dar neįmokėtas (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja pareikalauto apmokėti kapitalo nurodyti Turto 11 straipsnyje).

15. Išankstiniai mokėjimai ir sukauptos pajamos.

16. Finansinių metų nuostoliai (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja juos nurodyti Įsipareigojimų 14 straipsnyje).

Įsipareigojimai

1. Sumos, mokėtinos kredito įstaigoms:

a) išmokamos pagal pareikalavimą;

b) terminuotos su nustatytu grąžinimo terminu arba įspėjimo laikotarpiu, nutraukiant sutartį anksčiau laiko.

2. Sumos, mokėtinos klientams:

a) taupomieji indėliai, atskirai nurodant:

- indėlius išmokamus pagal pareikalavimą ir terminuotus indėlius su nustatytu grąžinimo terminu arba įspėjimo laikotarpiu, nutraukiant sutartį pirmiau laiko, jei pagal nacionalinės teisės aktus numatytas toks skirstymas (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte);

b) kitos skolos:

ba) išmokamos pagal pareikalavimą;

bb) terminuotos su nustatytu grąžinimo terminu arba įspėjimo laikotarpiu, nutraukiant sutartį anksčiau laiko.

3. Skolos vertybiniai popieriai, patvirtinti skolos lakštais:

a) emituojami skolos vertybiniai popieriai;

b) kiti.

4. Kiti įsipareigojimai.

5. Sukauptos sąnaudos ir atidėtosios pajamos.

6. Atidėjimai įsipareigojimams ir sąnaudoms:

a) atidėjimai pensijoms ir panašiems įsipareigojimams;

b) atidėjimai mokesčiams;

c) kiti atidėjimai.

7. Pelnas už finansinius metus (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų įtraukta į Įsipareigojimų 14 straipsnį).

8. Subordinuoti įsipareigojimai (skolos).

9. Pasirašytas kapitalas (jei nacionalinės teisės aktai nenumato šiame straipsnyje nurodyti pareikalautą įmokėti kapitalą. Tokiu atveju pasirašytas ir apmokėtas kapitalas nurodomi atskirai).

10. Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis).

11. Rezervai.

12. Perkainojimo rezervas.

13. Ankstesnių metų pelnas arba nuostolis.

14. Finansinių metų pelnas arba nuostolis (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų nurodyta Turto 16 straipsnyje arba Įsipareigojimų 7 straipsnyje).

Nebalansinės ataskaitos

1. Sąlyginiai įsipareigojimai, atskirai nurodant:

- akceptus ir indosementus,

- suteiktas garantijas ir įkeistą turtą.

2. Nebalansiniai įsipareigojimai, atskirai nurodant:

- nebalansinius įsipareigojimus, atsirandančius iš pardavimo ir atpirkimo sandorių.

5 straipsnis

Atskirai, kaip atitinkamų straipsnių postraipsniai, turi būti nurodomi:

- reikalavimai susijusioms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar patvirtinti pažymėjimais, ar ne, ir įtraukti į Turto 2–5 straipsnius,

- reikalavimai įmonėms, kurių kapitale dalyvauja kredito įstaiga, nepriklausomai nuo to, ar patvirtinti pažymėjimais, ar ne, ir įtraukti į Turto 2–5 straipsnius,

- įsipareigojimai susijusioms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar patvirtinti pažymėjimais, ar ne, ir įtraukti į Įsipareigojimų 1, 2, 3 ir 8 straipsnius,

- įsipareigojimai įmonėms, kurių kapitale dalyvauja kredito įstaiga, nepriklausomai nuo to, ar patvirtinti pažymėjimais, ar ne, ir įtraukti į Įsipareigojimų 1, 2, 3 ir 8 straipsnius.

6 straipsnis

1. Subordinuotas turtas turi būti nurodomas atskirai kaip Turto postraipsniai ir kaip postraipsniai, sukurti pagal direktyvos 5 straipsnį.

2. Turtas, nepriklausomai nuo to, ar patvirtintas pažymėjimais, ar ne, laikomas subordinuotu, jei įmonei nutraukiant veiklą ar jos bankroto atveju jis apmokamas (atlyginamas) tik po to, kai atsiskaitoma su kitais kreditoriais.

7 straipsnis

Valstybės narės gali leisti atskleisti 5 ir 6 straipsniuose nurodytą informaciją paaiškinamajame rašte, atitinkamai ją išskaidant į įvairius straipsnius.

8 straipsnis

1. Turtas turi būti nurodytas atitinkamose balanso eilutėse, net jeibalansą sudarančios kredito įstaigos įkeičia jį kaip užstatą už savo pačios įsipareigojimus arba už trečiųjų šalių įsipareigojimus arba suteikia trečiosioms šalims kaip užstatą kokiu kitu būdu.

2. Kredito įstaiga neturi įtraukti į savo balansą įkeisto ar kitu būdu jai užstatyto turto, išskyrus atvejus, kai tas turtas — grynieji pinigai tos kredito įstaigos kasoje.

9 straipsnis

1. Jei paskolą suteikia sindikatas, susidedantis iš kelių kredito įstaigų, kiekviena sindikate dalyvaujanti kredito įstaiga atskleidžia tik tą visos paskolos dalį, kurią ji finansavo.

2. Jei sindikuotos paskolos, aprašytos pirmoje dalyje, atveju suma, už kurią garantavo kredito įstaiga, yra didesnė už jos suteiktą paskolos dalį, ta papildoma garantuota suma nurodoma kaip sąlyginis įsipareigojimas (Nebalansinės ataskaitos 1 straipsnio antroje įtraukoje).

10 straipsnis

1. Lėšos, kurias kredito įstaiga tvarko savo vardu, bet trečiųjų šalių naudai, turi būti nurodomos balanse, jei kredito įstaiga įsigyja juridinę nuosavybės teisę į tą turtą. Visa tokio turto ir įsipareigojimų suma nurodoma atskirai arba paaiškinamajame rašte, išskaidyta pagal įvairius Turto ir Įsipareigojimų straipsnius. Tačiau valstybės narės gali leisti atskleisti tokias lėšas nebalansinėje ataskaitoje, jei yra priimtos specialios taisyklės, pagal kurias šios lėšos gali būti išskirtos iš turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, likviduojant kredito įstaigą (arba panašiais atvejais).

2. Turto, įsigyto trečiųjų šalių vardu ir jų naudai, nurodyti balanse negalima.

11 straipsnis

Tik tos sumos, kurias bet kuriuo metu galima atsiimti be išankstinio pranešimo arba kurių išpirkimo ar sutarties nutraukimo terminas pagal sutartį yra 24 valandos arba viena darbo diena, laikomos išmokamomis pagal pareikalavimą.

12 straipsnis

1. Pardavimo ir atpirkimo sandoriai reiškia sandorius, kuriais kredito įstaiga arba klientas (perduodantysis) kitai kredito įstaigai arba klientui (gavėjui) perduoda turtą, pavyzdžiui, vekselius, skolas ar perleidžiamus vertybinius popierius, pagal sutartį, numatančią, kad tas pats turtas vėliau bus grąžintas perduodančiajam už nustatytą kainą.

2. Jei gavėjas įsipareigoja grąžinti tą turtą perduodančiojo nurodytą dieną arba dieną, kuri bus nurodyta vėliau, toks sandoris laikomas pardavimo ir atpirkimo sandoriu.

3. Tačiau jei gavėjas tik turi teisę grąžinti turtą už pirkimo kainą arba už kitokią iš anksto susitartą sumą nurodytą arba vėliau nurodomą dieną, atitinkamas sandoris laikomas pardavimu su galimybe atpirkti.

4. Pardavimo ir atpirkimo sandorių, nurodytų 2 dalyje, atveju, parduotas turtas ir toliau atspindimas perduodančiojo balanse; iš pardavimo gauta suma nurodoma kaip suma, kurią perdavėjas skolingas gavėjui. Be to, perduoto turto vertė turi būti atskleista perdavėjo paaiškinamajame rašte. Gavėjas neturi teisės nurodyti gautą turtą savo balanse; gavėjo sumokėta pirkimo kaina nurodoma kaip perduodančiojo įsiskolinimas jam.

5. Tačiau pardavimo ir atpirkimo sandorių atveju, nurodytu 3 dalyje, perdavėjas neturi teisės nurodyti parduotą turtą savo balanse; tas turtas turi atsispindėti gavėjo balanse. Perdavėjas turi įrašyti kainą, dėl kurios susitariama atpirkimo atveju, į Nebalansinės ataskaitos 2 straipsnį.

6. Jokie išankstiniai (valiutos) keitimo sandoriai, pasirinktiniai sandoriai, sandoriai, susiję su skolos vertybinių popierių emisija su nebalansiniu įsipareigojimu išpirkti visą arba dalį emisijos anksčiau bet kokių panašių sandorių išpirkimo termino, remiantis šiame straipsnyje pateiktu apibrėžimu, nelaikomi pardavimo ir atpirkimo sandoriais.

4 SKIRSNIS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL TAM TIKRŲ BALANSO STRAIPSNIŲ

13 straipsnis

Turtas: 1 straipsnis — Gryni pinigai kasoje, centrinių bankų ir bankų pašto skyriuose esančiose einamosiose sąskaitose

1. Pinigai kasoje apima visus pinigus, įskaitant ir užsienio šalių banknotus bei monetas.

2. Šiame straipsnyje nurodomas likutis centriniuose bankuose ir bankų pašto skyriuose toje šalyje ar šalyse, kuriose įsikūrusikredito įstaiga. Tos lėšos turi būti prieinamos visą laiką. Kiti reikalavimai šioms įstaigoms turi būti nurodomi kaip paskolos ir avansai kredito įstaigoms (Turto 3 straipsnis) arba kaip paskolos ir avansai klientams (Turto 4 straipsnis).

14 straipsnis

Turtas: 2 straipsnis—Iždo vekseliai ir kiti vekseliai, kuriuos superka centriniai bankai

1. Šio straipsnio a postraipsnyje nurodomi iždo vekseliai ir panašūs vertybiniai popieriai, t.y. iždo vekseliai, iždo sertifikatai ir panašios skolos priemonės, kurias išleidžia valstybės įstaigos ir kurias superka centriniai bankai toje šalyje ar šalyse, kuriose įsikūrusi kredito įstaiga. Tos valstybės institucijų išleidžiamos skolos priemonės, kurios neatitinka pirmiau nurodytos sąlygos, nurodomos Turto 5 straipsnio a postraipsnyje.

2. Šio straipsnio b postraipsnyje nurodomi centrinių bankų superkami vekseliai, t.y. visi portfelyje turimi vekseliai, nupirkti iš kredito įstaigų arba iš klientų, jei pagal nacionalinės teisės aktus juos superka centriniai bankai toje šalyje ar šalyse, kuriose įsikūrusi kredito įstaiga.

15 straipsnis

Turtas: 3 straipsnis — Paskolos ir avansai kredito įstaigoms

1. Paskolos ir avansai kredito įstaigoms apima visas paskolas ir avansus, atsirandančius iš balansą sudarančios kredito įstaigos bankinių sandorių su šalies ir užsienio kredito įstaigomis, nepriklausomai nuo jų tikrosios paskirties.

Vienintelė išimtis — paskolos ir avansai skolos vertybiniais popieriais ar bet kokiais kitais vertybiniais popieriais. Jie nurodomi Turto 5 straipsnyje.

2. Šiame straipsnyje kredito įstaigos apima visas įmones, išvardytas pagal Direktyvos 77/780/EEB 3 straipsnio 7 dalį Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbtame sąraše, o taip pat centrinius bankus ir oficialias šalies bei tarptautines bankų organizacijas ir visas privačias bei valstybines įmones, kurios įsteigtos ne Bendrijoje, bet kurios atitinka Direktyvos 77/780/EEB 1 straipsnyje pateiktą apibrėžimą.

Paskolos ir avansai, kurie neatitinka pirmiau nurodytų sąlygų, nurodomos Turto 4 straipsnyje.

16 straipsnis

Turtas: 4 straipsnis — Paskolos ir avansai klientams

Paskolos ir avansai klientams apima visų rūšių turtą, paskolintą šalies ir užsienio klientams, kurie nėra kredito įstaigos, nepriklausomai nuo jų pavadinimo.

Vienintelė išimtis — paskolos ir avansai skolos vertybiniais popieriais ar bet kokiais kitais vertybiniais popieriais, kurie nurodomi Turto 5 straipsnyje.

17 straipsnis

Turtas: 5 straipsnis — Skolos vertybiniai popieriai, įskaitant pastovių pajamų vertybinius popierius

1. Šiame straipsnyje nurodomi visi apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai, tarp jų pastovių pajamų vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia kredito įstaigos, kitos įmonės ar valstybinės įstaigos; tačiau pastarųjų institucijų išleisti vertybiniai popieriai įtrauktini tik tuo atveju, jei nėra reikalaujama juos nurodyti Turto 2 straipsnyje.

2. Vertybiniai popieriai, kurių palūkanų norma kinta priklausomai nuo specifinių veiksnių, pavyzdžiui, nuo palūkanų normos tarpbankinėje rinkoje arba eurorinkoje, taip pat laikomi skolos vertybiniais popieriais, įskaitant pastovių pajamų vertybinius popierius.

3. Tik atpirktus ir apyvartoje esančius nuosavus skolos vertybinius popierius galima įtraukti į 5 straipsnio b postraipsnį.

18 straipsnis

Įsipareigojimai: 1 straipsnis — Mokėtinos sumos kredito įstaigoms

1. Įsiskolinimai kredito įstaigoms apima visas sumas, atsirandančias iš bankinių sandorių, kurias balansą sudaranti kredito įstaiga yra skolinga kitoms šalies ar užsienio kredito įstaigoms, nepriklausomai nuo jų pavadinimo.

Vienintelė išimtis — įsipareigojimai skolos vertybiniais popieriais ar bet kokiais kitais vertybiniais popieriais, kurie turi būti nurodyti Įsipareigojimų 3 straipsnyje.

2. Šiame straipsnyje kredito įstaigos reiškia visas įmones, išvardytas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje pagal Direktyvos 77/780/EEB 3 straipsnio 7 dalį, o taip pat centrinius bankus ir oficialias šalies ir tarptautines bankines organizacijas, ir visas atviras ir uždaras įmones, kurios įkurtos ne Bendrijoje, bet kurios atitinkaDirektyvos 77/780/EEB 1 straipsnyje pateiktą apibrėžimą.

19 straipsnis

Įsipareigojimai: 2 straipsnis — Mokėtinos sumos klientams

1. Įsiskolinimai klientams apima visas sumas, kurias balansą sudaranti kredito įstaiga yra skolinga kreditoriams, kurie nėra kredito įstaigos kaip jos apibrėžtos 18 straipsnyje, nepriklausomai nuo tikrosios jų paskirties.

Vienintelė išimtis — įsipareigojimai skolos vertybiniais popieriais ar bet kokiais kitais vertybiniais popieriais, kurie turi būti nurodyti Įsipareigojimų 3 straipsnyje.

2. Tik indėliai, kurie atitinka nacionalinės teisės aktuose apibrėžtas sąlygas, laikomi taupomaisiais indėliais.

3. Taupymo lakštai nurodomi atitinkamame postraipsnyje, tik tuo atveju, jei jų pagrindu nėra išleista apyvartinių pažymėjimų.

20 straipsnis

Įsipareigojimai: 3 straipsnis — Skolos vertybiniai popieriai, patvirtinti skolos pažymėjimais

1. Šis straipsnis apima skolos vertybinius popierius ir skolas, kurių pagrindu išleisti apyvartiniai pažymėjimai, ypač indėlių pakvitavimai, "bons de caisse" ir įsipareigojimai, atsirandantys iš nuosavų akceptų ir skolinių įsipareigojimų.

2. Tik akceptai, kuriuos kredito įstaiga išleidžia savo pačios refinansavimui ir kurių atžvilgiu ji yra pirmąja atsakinga šalimi (vekselio apmokėtoja), laikomi nuosavais akceptais.

21 straipsnis

Įsipareigojimai: 8 straipsnis — Subordinuoti įsipareigojimai

Jei sudaroma sutartis, pagal kurią įmonės likvidavimo ar bankroto atveju jos įsipareigojimai, nepriklausomai nuo to, patvirtinti pažymėjimais, ar ne, turi būti apmokami tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, tokie įsipareigojimai nurodomi šiame straipsnyje.

22 straipsnis

Įsipareigojimai: 9 straipsnis — Pasirašytas kapitalas

Šiame straipsnyje nurodomos visos sumos nepriklausomai nuo jų faktinės paskirties, kurios, atsižvelgiant į teisinę atitinkamos įstaigos struktūrą, pagal nacionalinės teisės aktus laikomos akcininkų arba kitų savininkų pasirašytu akciniu kapitalu.

23 straipsnis

Įsipareigojimai: 11 straipsnis — Rezervai

Šis straipsnis apima visų rūšių rezervus, nurodytus Direktyvos 78/660/EEB 9 straipsnio Įsipareigojimų A straipsnio IV dalyje pagal ten nurodytą apibrėžimą. Be to valstybės narės gali nustatyti ir kitokius rezervus, jei tokie reikalingi, kredito įstaigoms, kurių teisinė struktūra neaptariama Direktyvoje 78/660/EEB.

Tokios rūšies rezervai, kurie aptariami pirmoje dalyje, nurodomi atitinkamų kredito įstaigų balansuose atskirai, kaip Įsipareigojimų 11 straipsnio postraipsniai, išskyrus perkainojimo rezervą, kuris nurodomas 12 straipsnyje.

24 straipsnis

Nebalansinė ataskaita: 1 straipsnis — Sąlyginiai įsipareigojimai

Šiame straipsnyje pateikiami visi sandoriai, kuriais įstaiga prisiėmė trečiosios šalies įsipareigojimus.

Paaiškinamajame rašte nurodomas visų rūšių sąlyginių įsipareigojimų, kurie įstaigos veiklos požiūriu yra reikšmingi, pobūdis ir sumos.

Įsipareigojimai, atsirandantys iš rediskontuojamų vekselių indosemento, įtraukiami į šį straipsnį tik tuo atveju, jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja kitaip.

Garantijos ir turtas, įkeistas kaip garantijos užstatas, apima visus prisiimtus garantinius įsipareigojimus ir turtą, įkeistą kaip užstatas trečiųjų šalių naudai, ypač dėl garantijų ir neatšaukiamų akredityvų.

25 straipsnis

Nebalansinė ataskaita: 2 straipsnis — Nebalansiniai įsipareigojimai

Šiame straipsnyje atspindimi visi neatšaukiami nebalansiniai įsipareigojimai, iš kurių gali atsirasti rizika.

Paaiškinamajame rašte turi būti nurodytas bet kokių neatšaukiamų nebalansinių įsipareigojimų, kurie įstaigos veiklos požiūriu yra reikšmingi, pobūdis ir sumos.

Nebalansiniai įsipareigojimai, atsirandantys iš pardavimo ir atpirkimo sandorių, apima įsipareigojimus, kuriuos kredito įstaiga prisiima pardavimo ir atpirkimo sandorių atveju (remiantis tvirtu susitarimu parduoti su galimybe atpirkti), kaip apibrėžta 12 straipsnio 3 dalyje.

5 SKIRSNIS

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS IŠDĖSTYMAS

26 straipsnis

Pelno (nuostolio) ataskaitos pateikimui valstybės narės nustato vieną arba abi 27 ir 28 straipsniuose numatytas išdėstymo formas. Jei valstybė narė nustato abi formas, ji gali leisti įmonėms pasirinkti.

27 straipsnis

Vertikalusis išdėstymas

1. Gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas iš pastovių pajamų vertybinių popierių.

2. Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos.

3. Pajamos iš vertybinių popierių:

a) pelnas iš akcijų ir kitų kintamo pelno vertybinių popierių;

b) pelnas iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale;

c) pelnas iš akcijų susijusiose įmonėse.

4. Gautini komisiniai.

5. Mokėtini komisiniai.

6. Grynasis pelnas arba grynasis nuostolis iš finansinių operacijų.

7. Kitas veiklos pelnas.

8. Bendrosios administracinės išlaidos (sąnaudos):

a) išlaidos personalui, atskirai nurodant:

- algas ir atlyginimus,

- socialinio draudimo išlaidas, atskirai nurodant susijusias su pensijomis;

b) kitos administracinės išlaidos.

9. Vertės koregavimas dėl Turto 9 ir 10 straipsnių.

10. Kitos veiklos sąnaudos.

11. Vertės koregavimas (atidėjimai) dėl paskolų ir avansų ir atidėjimai sąlyginiams įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams.

12. Vertės atstatymas (atidėjimų atstatymas) dėl paskolų ir avansų ir atidėjimai sąlyginiams įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams.

13. Vertės koregavimas (atidėjimai) dėl perleidžiamų vertybinių popierių, apskaitomų kaip ilgalaikis finansinis turtas, dalyvavimo kitų įmonių kapitale ir akcijų susijusiose įmonėse.

14. Vertės atstatymas (atidėjimų atstatymas) dėl perleidžiamų vertybinių popierių, apskaitomų kaip ilgalaikis finansinis turtas, dalyvavimo kitų įmonių kapitale ir akcijų susijusiose įmonėse.

15. Mokesčiai nuo įprastinės veiklos pelno arba nuostolio.

16. Įprastinės veiklos pelnas arba nuostolis, atskaičius mokesčius.

17. Ypatingosios pajamos.

18. Ypatingosios sąnaudos.

19. Ypatingasis pelnas arba nuostolis.

20. Mokesčiai nuo ypatingojo pelno arba nuostolio.

21. Ypatingasis pelnas arba nuostolis, atskaičius mokesčius.

22. Kiti mokesčiai, neatspindėti ankstesniuose straipsniuose.

23. Finansinių metų pelnas arba nuostolis.

28 straipsnis

Horizontalusis išdėstymas

A. Sąnaudos

1. Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos.

2. Mokėtini komisiniai.

3. Grynasis nuostolis iš finansinių operacijų.

4. Bendrosios administracinės išlaidos:

a) išlaidos personalui, atskirai nurodant:

- atlyginimus,

- socialinio draudimo išlaidas, atskirai nurodant susijusias su pensijomis;

b) kitos administracinės išlaidos.

5. Vertės koregavimas (atidėjimai) dėl Turto 9 ir 10 straipsnių.

6. Kitos veiklos sąnaudos.

7. Vertės koregavimas (atidėjimai) dėl paskolų ir avansų ir atidėjimai sąlyginiams įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams.

8. Vertės koregavimas (atidėjimai) dėl perleidžiamų vertybinių popierių, apskaitomų kaip ilgalaikis finansinis turtas, dalyvavimo kitų įmonių kapitale ir akcijų susijusiose įmonėse.

9. Mokesčiai nuo įprastinės veiklos pelno arba nuostolio.

10. Įprastinės veiklos pelnas arba nuostolis, atskaičius mokesčius.

11. Ypatingosios sąnaudos.

12. Mokesčiai nuo ypatingojo pelno arba nuostolio.

13. Ypatingasis nuostolis, atskaičius mokesčius.

14. Kiti mokesčiai, neatspindėti ankstesniuose straipsniuose.

15. Finansinių metų pelnas.

B. Pajamos

1. Gautinos palūkanos ir panašus pelnas, atskirai nurodant pelną iš pastovių pajamų vertybinių popierių.

2. Pajamos iš vertybinių popierių:

a) pelnas iš akcijų ir kitų kintamų pajamų vertybinių popierių;

b) pelnas iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale;

c) pelnas iš akcijų susijusiose įmonėse.

3. Gautini komisiniai.

4. Grynasis pelnas iš finansinių operacijų.

5. Vertės atstatymas (atidėjimų atstatymas) dėl paskolų, avansų ir atidėjimų sąlyginiams įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams.

6. Vertės atstatymas (atidėjimų atstatymas) dėl perleidžiamų vertybinių popierių, apskaitomų kaip ilgalaikis finansinis turtas, dalyvavimo kitų įmonių kapitale ir akcijų susijusiose įmonėse.

7. Kitas pelnas iš įprastinės veiklos.

8. Įprastinės veiklos pelnas arba nuostolis, atskaičius mokesčius.

9. Ypatingosios pajamos.

10. Ypatingasis pelnas, atskaičius mokesčius.

11. Finansinių metų nuostolis.

6 SKIRSNIS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL TAM TIKRŲ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ

29 straipsnis

27 straipsnis, ataskaitos 1 ir 2 straipsniai (vertikalusis išdėstymas),

28 straipsnis, ataskaitos A 1 ir B 1 straipsniai (horizontalusis išdėstymas)

Gautinos palūkanos ir panašios pajamos bei mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos

Šiuose straipsniuose atskleidžiamas visas iš bankinės veiklos atsirandantis pelnas arba nuostolis, taip pat:

1) visas pelnas iš turto, kuris balanse nurodytas Turto 1–5 straipsniuose, nepriklausomai nuo skaičiavimo metodo. Į tokį pelną įtraukiamas ir pelnas, atsirandantis iš diskonto pasiskirstymo laike nuo turto, įsigyto už mažesnę, ir įsipareigojimų, prisiimtų už didesnę sumą nei mokėtina numatyto išpirkimo momentu;

2) visos sąnaudos, atsirandančios iš įsipareigojimų, kurie balanse nurodyti Įsipareigojimų 1, 2, 3 ir 8 straipsniuose, nepriklausomai nuo skaičiavimo metodo. Į tokias sąnaudas įtraukiamos ir sąnaudos, atsirandančios iš premijos pasiskirstymo per tam tikrą laiką nuo turto, įsigyto už didesnę, ir įsipareigojimų, prisiimtų už mažesnę sumą nei mokėtina numatyto išpirkimo momentu;

3) pajamos ir sąnaudos, atsirandančios iš padengtų išankstinių sandorių, paskirstytos visu faktiniu sutarties galiojimo laikotarpiu ir savo pobūdžiu panašios į palūkanas;

4) komisiniai ir kiti mokesčiai, savo pobūdžiu panašūs į palūkanas ir skaičiuojami tam tikrais laikotarpiais arba nuo reikalavimo ar įsipareigojimo sumos.

30 straipsnis

27 straipsnis, ataskaitos 3 straipsnis (vertikalusis išdėstymas),

28 straipsnis, ataskaitos B 2 straipsnis (horizontalusis išdėstymas)

Pajamos iš akcijų ir kitų kintamų pajamų vertybinių popierių, iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale ir iš akcijų susijusiose įmonėse

31 straipsnis

27 straipsnis, ataskaitos 4 ir 5 straipsniai (vertikalusis išdėstymas),

28 straipsnis, ataskaitos A 2 ir B 3 straipsniai (horizontalusis išdėstymas)

Gautini ir mokėtini komisiniai

Nepažeidžiant 29 straipsnio, gautini komisiniai apima pajamas už visas trečiosioms šalims suteiktas paslaugas, o mokėtini komisiniai apima visas sąnaudas už trečiųjų šalių suteiktas paslaugas, ypač:

- komisinius už garantijas, paskolų administravimą kitiems skolintojams ir vertybinių popierių sandorius trečiųjų šalių naudai,

- komisinius ir kitas sąnaudas bei pajamas iš mokėjimo sandorių, sąskaitų administravimo sąnaudas ir komisinius už vertybinių popierių saugojimą ir administravimą,

- komisinius už sandorius užsienio valiuta ir už monetų bei brangiųjų metalų pardavimą ir pirkimą trečiosioms šalims,

- komisinius už maklerio paslaugas ryšium su santaupomis ir draudimo sutartimis ir paskolomis.

32 straipsnis

27 straipsnis, ataskaitos 6 straipsnis (vertikalusis išdėstymas),

28 straipsnis, ataskaitos A 3 arba B 4 straipsnis (horizontalusis išdėstymas)

Grynasis pelnas arba grynasis nuostolis iš finansinių operacijų

Straipsnis apima:

1) grynąjį pelną ar nuostolį iš sandorių su vertybiniais popieriais, kurie neapskaitomi kaip ilgalaikis finansinis turtas, kartu su vertės koregavimu (atidėjimais) arba vertės atstatymu (atidėjimų atstatymu) dėl tokių vertybinių popierių, atsižvelgiant į skirtumą, kuris susidaro, jei taikoma 36 straipsnio 2 dalis; tačiau tose valstybėse narėse, kurios pasinaudoja 37 straipsnyje numatyta galimybe, šis grynasis pelnas ar nuostolis ar vertės koregavimas (atidėjimai) ir vertės atstatymas (atidėjimų atstatymas) įtraukiami tik ta dalimi, kiek jie susiję su vertybiniais popieriais prekybai skirtų vertybinių popierių portfelyje;

2) nepažeidžiant 29 straipsnio 3 punkto, grynąjį pelną ar nuostolį iš keitimo veiklos;

3) grynąjį pelną arba nuostolį iš finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo operacijų, įskaitant brangiuosius metalus.

33 straipsnis

27 straipsnis, ataskaitos 11 ir 12 straipsniai (vertikalusis išdėstymas),

28 straipsnis, ataskaitos A 7 ir B 5 straipsniai (horizontalusis išdėstymas)

Vertės koregavimas (atidėjimai) dėl paskolų ir avansų ir atidėjimai sąlyginiams įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams

Vertės atstatymas (atidėjimų atstatymas) dėl paskolų ir avansų ir atidėjimai sąlyginiams įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams

1. Šie straipsniai apima, viena vertus, paskolų ir avansų vertės koregavimo (atidėjimų) sąnaudas, kurias reikia nurodyti balanso Turto 3 ir 4 straipsniuose, ir atidėjimus dėl sąlyginių įsipareigojimų ir nebalansinių įsipareigojimų, kai šie nebalansiniai įsipareigojimai nurodomi Nebalansinės ataskaitos 1 ir 2 straipsniuose, ir, kita vertus, nurašytų paskolų ir avansų atstatymus, t. y. tų sąskaitų kreditavimą, ir sumas, atstatytas po ankstesnio vertės koregavimo ir atidėjimų.

2. Tose valstybėse narėse, kurios pasinaudoja 37 straipsnyje numatyta galimybe, šiame straipsnyje įrašomas ir grynasis pelnas arba nuostolis iš sandorių su vertybiniais popieriais, įtrauktais į balanso Turto 5 ir 6 straipsnius, kurie nėra apskaitomi nei kaip ilgalaikis finansinis turtas pagal 35 straipsnio 2 dalies apibrėžimą, nei įeina į prekybai skirtų vertybinių popierių portfelio sudėtį, kartu su tokių vertybinių popierių vertės koregavimu (atidėjimais) ir vertės atstatymu (atidėjimų atstatymu), atsižvelgiant į skirtumą, kuris susidaro, jei taikoma 36 straipsnio 2 dalis. Atitinkamai pritaikoma ir šio straipsnio nomenklatūra.

3. Valstybės narės gali leisti šiuose straipsniuose įtraukiamas pajamas ir sąnaudas užskaityti tarpusavyje, kad būtų nurodomos tik grynosios pajamos arba sąnaudos.

4. Vertės koregavimas (atidėjimai) dėl paskolų ir avansų kredito įstaigoms, klientams, įmonėms, su kuriomis kredito įstaiga susijusi dalyvavimo kapitale ryšiais, ir susijusioms įmonėms turi būti atspindimas atskirai paaiškinamajame rašte, jei jie reikšmingi. Ši nuostata netaikoma, jei remiantis šio straipsnio 3 dalimi valstybė narė leidžia išvesti grynąją poziciją.

34 straipsnis

27 straipsnis, ataskaitos 13 ir 14 straipsniai (vertikalusis išdėstymas),

28 straipsnis, ataskaitos A 8 ir B 5 straipsniai (horizontalusis išdėstymas)

Vertės koregavimai (atidėjimai) dėl perleidžiamų vertybinių popierių, laikomų kaip ilgalaikis finansinis turtas, dalyvavimas kapitale ir akcijos susijusiose įmonėse

Vertės atstatymas (atidėjimų atstatymas) dėl perleidžiamų vertybinių popierių, laikomų kaip ilgalaikis finansinis turtas, dalyvavimas kapitale ir akcijos susijusiose įmonėse

1. Šie straipsniai apima, iš vienos pusės, sąnaudas dėl turto, nurodomo Turto 5 ir 8 straipsniuose, vertės koregavimo (atstatymo) ir, iš kitos pusės, visas kitas sumas, atstatytas po ankstesnio vertės koregavimo, jei tos sąnaudos ir pajamos atsiranda iš perleidžiamų vertybinių popierių, apskaitomų kaip ilgalaikis finansinis turtas pagal 35 straipsnio 2 dalies apibrėžimą, dalyvavimo kitų įmonių kapitale ir akcijų susijusiose įmonėse.

2. Valstybės narės gali leisti šiuose straipsniuose įtraukiamas pajamas ir sąnaudas užskaityti tarpusavyje, kad būtų nurodomas tik grynasis pelnas arba sąnaudos.

3. Vertės koregavimas dėl šių perleidžiamų vertybinių popierių, dalyvavimas kitų įmonių kapitale ir akcijos susijusiose įmonėse, atspindimi atskirai paaiškinamajame rašte, jei jie reikšmingi. Ši nuostata netaikoma, jei remiantis šio straipsnio 2 dalimi valstybė narė leidžia išvesti grynąją poziciją.

7 SKIRSNIS

VERTĖS NUSTATYMO TAISYKLĖS

35 straipsnis

1. Turto 9 ir 10 straipsniai visada turi būti vertinami kaip ilgalaikis turtas. Turtas, įtrauktas į kitus balanso straipsnius, turi būti vertinamas kaip ilgalaikis turtas, jei numatoma juo naudotis nuolatos įprastinėje įmonės veikloje.

2. Jei daroma nuoroda į ilgalaikį finansinį turtą, aptariamą Direktyvos 78/660/EEB 7 skirsnyje, kredito įstaigų atveju ši sąvoka reiškia dalyvavimą kitų įmonių kapitale, akcijas susijusiose įmonėse ir vertybinius popierius, kuriais numatoma naudotis nuolatos įprastinėje įmonės veikloje.

3. a) Skolos vertybiniai popieriai, tarp jų pastovių pajamų vertybiniai popieriai, kurie apskaitomi kaip ilgalaikis finansinis turtas, balanse nurodomi pirkimo kaina. Tačiau valstybės narės gali reikalauti arba leisti tokius skolos vertybinius popierius balanse nurodyti ta suma, kuri bus išmokama išpirkimo metu.

b) Jei tokių skolos vertybinių popierių pirkimo kaina yra didesnė nei suma, kuri bus išmokėta atėjus išpirkimo terminui, šis skirtumas yra perkeliamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau valstybės narės gali reikalauti arba leisti skirtumą nurašyti dalimis tokiu būdu, kad jis būtų visiškai nurašytas iki vertybinių popierių išpirkimo dienos. Šis skirtumas turi būti atskirai nurodytas balanse arba paaiškinamajame rašte.

c) Jei tokių skolos vertybinių popierių pirkimo vertybinių popierių pirkimo kaina yra mažesnė už sumą, mokamą suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui, valstybės narės gali reikalauti arba leisti šį skirtumą dalimis perkelti į pajamas per laikotarpį, likusį iki apmokėjimo dienos. Šis skirtumas turi būti atskirai nurodytas balanse arba paaiškinamajame rašte.

36 straipsnis

1. Jei vertybiniai popieriai, neapskaitomi kaip ilgalaikis finansinis turtas, balanse nurodomi pirkimo kaina, kredito įstaigos turi atskleisti skirtumą tarp pirkimo kainos ir didesnės rinkos vertės balanso sudarymo dieną paaiškinamajame rašte.

2. Tačiau valstybės narės gali reikalauti arba leisti tokius perleidžiamus vertybinius popierius balanse nurodyti rinkos verte, kai balanso sudarymo dieną ji yra didesnė už pirkimo kainą. Skirtumas tarp pirkimo kainos ir didesnės rinkos vertės atskleidžiamas paaiškinamajame rašte.

37 straipsnis

1. Direktyvos 78/660/EEB 39 straipsnis taikomas vertinant kredito įstaigos paskolas ir avansus, skolos vertybinius popierius, akcijas ir kitus kintamo pelno vertybinius popierius, kurie neapskaitomi kaip ilgalaikis finansinis turtas.

2. Tačiau iki tolimesnio derinimo valstybės narės gali leisti:

a) paskolas ir avansus kredito įstaigoms ir klientams (Turto 3 ir 4 straipsnis) ir skolos vertybinius popierius, akcijas bei kitus kintamo pelno vertybinius popierius, įtrauktus į Turto 5 ir 6 straipsnius, kurie neapskaitomi nei kaip ilgalaikis finansinis turtas pagal 35 straipsnio 2 dalies apibrėžimą, nei įeina į prekybai skirtų vertybinių popierių portfelio sudėtį, nurodyti mažesne verte nei ta, kokia būtų, jei būtų taikoma Direktyvos 78/660/EEB 39 straipsnio 1 dalis, jei to reikalauja atsargumas, diktuojamas su bankine veikla susijusios rizikos. Vis dėlto skirtumas tarp abiejų verčių negali būti didesnis nei 4 % nuo bendros pirmiau nurodyto turto vertės, pritaikius minėtą 39 straipsnį;

b) kad mažesnė vertė, atsirandanti pritaikius a punktą, būtų palaikoma iki kredito įstaiga nuspręs ją pakoreguoti;

c) jei valstybė narė naudojasi a punkte suteikta galimybe, netaikoma nei šios direktyvos 36 straipsnio 1 dalis, nei Direktyvos 78/660/EEB 40 straipsnio 2 dalis.

38 straipsnis

1. Iki tolimesnio derinimo tos valstybės narės, kurios pasinaudoja 37 straipsnyje numatyta galimybe, privalo, o tos valstybės narės, kurios ta galimybe nesinaudoja, gali leisti Įsipareigojimuose numatyti 6A straipsnį, pavadintą "Atidėjimai bendrai banko rizikai". Tame straipsnyje turi būti nurodomos sumos, kurias kredito įstaiga nutaria atidėti tokiai rizikai padengti, jei to reikalauja specifinė rizika, susijusi su bankine veikla.

2. Grynasis "Atidėjimų bendrai banko rizikai" padidėjimų ir sumažėjimų likutis turi būti nurodytas atskirai pelno (nuostolio) ataskaitoje.

39 straipsnis

1. Turtas ir įsipareigojimai, denominuoti užsienio valiuta, nurodomi pagal balanso sudarymo dienos keitimo kursą. Tačiau valstybės narės gali reikalauti arba leisti nurodyti turtą, apskaitomą kaip ilgalaikis finansinis turtas, ir materialųjį bei nematerialųjį turtą, kuris nėra padengtas nei dabartinėje nei išankstinių sandorių rinkoje, jų įsigijimo dieną buvusiu užsienio valiutų keitimo kursu.

2. Neužbaigti išankstiniai ir dabartinės rinkos sandoriai nurodomi balanso sudarymo dienos keitimo kursu.

Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad išankstiniai sandoriai būtų nurodyti pagal išankstinių sandorių kursą balanso sudarymo dieną.

3. Nepažeidžiant 29 straipsnio 3 dalies, skirtumas tarp turto, įsipareigojimų ir išankstinių sandorių buhalterinės vertės ir sumų, gaunamų dėl konvertavimo į kitą valiutą pagal 1 ir 2 dalies reikalavimus, nurodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Tačiau valstybės narės gali reikalauti arba leisti įtraukti visus skirtumus arba jų dalis, susidarančius dėl konvertavimo pagal 1 ir 2 dalį, nuo turto, apskaitomo kaip ilgalaikis finansinis turtas, nuo materialaus ir nematerialaus turto ir nuo bet kokio sandorio, kuris sudaromas šiam turtui padengti, į nepaskirstomuosius rezervus.

4. Valstybės narės gali priimti nuostatą, kad teigiami konvertavimo skirtumai, atsirandantys iš išankstinių sandorių, turto ar įsipareigojimų, kurie nepadengti kitais išankstiniais sandoriais, turtu ar įsipareigojimais, pelno (nuostolio) ataskaitoje nenurodomi.

5. Jei naudojamas Direktyvos 78/660/EEB 59 straipsnyje nurodytas metodas, valstybės narės gali priimti nuostatą, kad visi konvertavimo skirtumai visiškai arba dalimis būtų pervesti tiesiai į rezervus. Teigiami ir neigiami konvertavimo skirtumai, pervesti į rezervus, nurodomi balanse arba paaiškinamajame rašte atskirai.

6. Valstybės narės gali reikalauti arba leisti, kad konvertavimo skirtumai, susidarantys konsolidavimo atveju dėl susijusios įmonės kapitalo perskaičiavimo ir rezervų arba dalyvavimo kitos įmonės kapitale dalies ir rezervų ataskaitinio laikotarpio pradžioje, visiškai arba dalimis būtų įtraukti į konsoliduotus rezervus kartu su konvertavimo skirtumais, atsirandančiais konvertuojant bet kokius sandorius, sudarytus tam kapitalui ir tiems rezervams padengti.

7. Valstybės narės gali reikalauti arba leisti susijusių įmonių pajamas ir išlaidas ir dalyvavimą kitų įmonių kapitale konvertuoti konsolidavimo metu pagal ataskaitiniu laikotarpiu buvusį vidutinį keitimo kursą.

8 SKIRSNIS

PAAIŠKINAMOJO RAŠTO TURINYS

40 straipsnis

1. Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalis taikoma atsižvelgiant į šios direktyvos 37 straipsnį ir į toliau pateikiamas nuostatas.

2. Kartu su informacija, kurią privaloma atskleisti pagal Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kredito įstaigos privalo atskleisti tokią papildomą informaciją apie Įsipareigojimų 8 straipsnį (Subordinuoti įsipareigojimai):

a) nurodyti visų pasiskolintų sumų, viršijančių 10 % visų subordinuotų įsipareigojimų:

i) dydį, valiutą, kuria ji denominuota, palūkanų normą ir išpirkimo datą arba tą faktą, kad tai — nuolatinė emisija;

ii) ar yra numatytos aplinkybės, kai privaloma apmokėti anksčiau termino;

iii) subordinavimo sąlygas, ar yra nuostatos, numatančios galimybę konvertuoti subordinuotą įsipareigojimą į kapitalą ar į kokios nors kitos rūšies įsipareigojimą, ir tokio konvertavimo sąlygas;

b) taisykles, reguliuojančias kitas pasiskolintas sumas.

3. a) Vietoj informacijos, kurią privaloma atskleisti pagal Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalies 6 punktą, paaiški namajame rašte kredito įstaiga turi atskirai kiekvienam Turto 3 (b) ir 4 ir Įsipareigojimų 1 (b), 2 (a), 2 (b) (bb) ir 3 (b) straipsniui nurodyti paskolų ir avansų dydį ir įsipareigojimus pagal laiką, likusį iki išpirkimo dienos:

- ne daugiau kaip trys mėnesiai,

- daugiau kaip trys mėnesiai, bet ne daugiau kaip vieneri metai,

- daugiau kaip vieneri metai, bet ne daugiau kaip penkeri metai,

- daugiau kaip penkeri metai.

Paaiškinant Turto 4 straipsnį turi būti nurodytos paskolos ir avansai išmokami pagal pareikalavimą ir išmokėjimai pranešus prieš trumpą laiką.

Jei paskolos ir avansai arba įsipareigojimai apima ir įmokas dalimis, laikas iki išpirkimo dienos skaičiuojamas nuo balanso sudarymo dienos iki kiekvieno įnašo įmokėjimo termino.

Tačiau penkerius metus nuo 47 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos, valstybės narės gali reikalauti arba leisti šiame straipsnyje nurodytą turtą ir įsipareigojimus išvardyti pagal sutartyje numatytus išpirkimo terminus ir išankstinio pranešimo laikotarpį. Tais atvejais, kai kredito įstaiga įsigyja jau išleistą paskolą, kuri nėra patvirtinta skolos lakštais, valstybės narės turi reikalauti, kad tokios paskolos būtų klasifikuojamos pagal laiką, likusį iki išpirkimo nuo paskolos įsigijimo dienos. Šioje pastraipoje sutartyje numatytu paskolos išpirkimo terminu laikomas laikotarpis nuo sutarties sudarymo dienos iki paskolos apmokėjimo dienos; išankstinio pranešimo laikotarpiu laikomas laikotarpis nuo tokio pranešimo įteikimo dienos iki dienos, kai paskola turi būti apmokėta; jei paskolos ir avansai arba įsipareigojimai apmokami dalimis, susitartu išpirkimo terminu laikomas laikotarpis nuo tokių paskolų ir avansų bei įsipareigojimų atsiradimo dienos iki paskutinės paskolos dalies apmokėjimo termino. Be to šioje pastraipoje nurodytiems balanso straipsniams kredito įstaigos turi atskleisti, kokią šio turto ir įsipareigojimų dalį reikės apmokėti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos.

b) Kredito įstaigos, paaiškindamos Turto 5 straipsnį (Skolos vertybiniai popieriai, įskaitant pastovių pajamų vertybinius popierius) ir Įsipareigojimų 3 (a) straipsnį (Emituojami skolos vertybiniai popieriai), turi nurodyti, kokią šio turto ir įsipareigojimų dalį reikės apmokėti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos.

c) Valstybės narės gali reikalauti a ir b punktuose nurodytą informaciją atskleisti balanse.

d) Kredito įstaigos turi pateikti informaciją apie turtą, įkeistą už savo įsipareigojimus arba už trečiųjų asmenų įsipareigojimus (įskaitant sąlyginius įsipareigojimus); informacija turi būti pakankamai detali, nurodant visą įkeistą turtą, pagal kiekvieną Įsipareigojimų straipsnį ir pagal kiekvieną Nebalansinės ataskaitos straipsnį.

4. Jei kredito įstaigos privalo pateikti Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą informaciją Nebalansinėje ataskaitoje, tokios informacijos kartoti paaiškinamajame rašte nereikia.

5. Vietoj informacijos, reikalaujamos pagal Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą, paaiškinamajame rašte kredito įstaigos nurodo savo pajamų dalį, tenkančią kiekvienam šios direktyvos 27 straipsnyje nurodytam 1, 3, 4, 6 ir 7 pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniui arba 28 straipsnyje nurodytam B 1, B 2, B 3, B 4 ir B 7 straipsniui pagal geografines rinkas, tiek kiek, atsižvelgiant į kredito įstaigos organizavimo pobūdį, šios rinkos žymiai skiriasi viena nuo kitos. Taikomas Direktyvos 78/660/EEB 45 straipsnio 1 dalies b punktas.

6. Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuoroda į tos direktyvos 23 straipsnio 6 punktą laikoma nuoroda į šios direktyvos 27 straipsnio 8 dalį arba 28 straipsnio A 4 punktą.

7. Nukrypstant nuo Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalies 13 punkto, kredito įstaigos turi atskleisti tik tas avansų ir kreditų sumas, kurios suteiktos administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams, ir nebalansinius įsipareigojimus, prisiimtus jų naudai bet kokių garantijų forma. Tokia informacija pateikiama kaip bendra suma kiekvienai kategorijai.

41 straipsnis

1. Informacija, numatyta Direktyvos 78/660/EEB 15 straipsnio 3 dalyje, turi būti pateikta dėl turto, apskaitomo kaip ilgalaikis turtas pagal šios direktyvos 35 straipsnio apibrėžimą. Tačiau reikalavimas nurodyti vertės koregavimą atskirai netaikomas, jei valstybė narė leidžia vertės koregavimų užskaitas pagal šios direktyvos 34 straipsnio 2 dalį. Tokiu atveju vertės koregavimus galima sujungti su kitais straipsniais.

2. Valstybės narės turi reikalauti, kad kredito įstaigos savo paaiškinamajame rašte nurodytų ir tokią informaciją:

a) perleidžiamų vertybinių popierių, pateikiamų Turto 5–8 straipsniuose, pasiskirstymą pagal vertybinius popierius, esančius biržos sąrašuose, ir vertybinius popierius, neįtrauktus į biržos sąrašus;

b) perleidžiamų vertybinių popierių, pateikiamų Turto 5 ir 6 straipsniuose, pasiskirstymą pagal vertybinius popierius, kurie pagal direktyvos 35 straipsnį apskaitomi arba neapskaitomi kaip ilgalaikis finansinis turtas, ir kriterijus, pagal kuriuos skiriamos šios dvi perleidžiamų vertybinių popierių kategorijos;

c) lizingo sandorių vertę proporcingai pagal atitinkamus balanso straipsnius;

d) balanso Turto 13 straipsnio, Įsipareigojimų 4 straipsnio, pelno (nuostolio) ataskaitos vertikaliojo išdėstymo 10 ir 18 straipsnių arba horizontaliojo išdėstymo A 6 ir A 11 straipsnių ir vertikaliojo išdėstymo 7 ir 17 straipsnių arba horizontaliojo išdėstymo B 7 ir B 9 straipsnių išskaidymą į pagrindines sudėtines sumas, jei tokios sumos svarbios metinės finansinės atskaitomybės įvertinimui, o taip pat paaiškinti jų pobūdį ir sumas;

e) sumas, kurias kredito įstaiga sumokėjo už subordinuotus įsipareigojimus ataskaitiniais metais;

f) tą faktą, kad įstaiga teikia valdymo ir tarpininkavimo paslaugas trečiosioms šalims, jei tokia veikla sudaro reikšmingą dalį visoje įstaigos veikloje;

g) turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta bendras sumas, perskaičiuotas į valiutą, kuria sudaroma metinė finansinė atskaitomybė;

h) balanso sudarymo dieną tebegaliojančius išankstinius sandorius, pagal kiekvieną sandorio rūšį būtinai nurodant, ar sandoris sudarytas apsidraudžiant nuo palūkanų normos, valiutos keitimo kurso ar rinkos kainų svyravimo, ar jis sudarytas didžiąja dalimi prekybos tikslais. Tokios sandorių rūšys apima visus, kurių pajamos arba išlaidos įtraukiamos į 27 straipsnio 6 punktą, 28 straipsnio A 3 arba B 4 punktus arba 29 straipsnio 3 dalį, pavyzdžiui, užsienio valiuta, brangieji metalai, perleidžiami vertybiniai popieriai, depozitų sertifikatai ir kitas turtas.

9 SKIRSNIS

NUOSTATOS DĖL KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS

42 straipsnis

1. Kredito įstaigos rengia konsoliduotą finansinę atskaitomybę ir konsoliduotas metines ataskaitas pagal Direktyvą 83/349/EEB, jei šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

2. Jei valstybė narė netaiko Direktyvos 83/349/EEB 5 straipsnio, šio straipsnio 1 dalis taip pat yra taikoma patronuojančioms įmonėms, kurių vienintelis tikslas yra įsigyti dukterinių įmonių akcijų ir gauti pelną, jei tokios dukterinės įmonės yra išimtinai kredito įstaigos arba ši veikla yra svarbiausia jų veiklos dalis.

43 straipsnis

1. Direktyva 83/349/EEB taikoma atsižvelgiant į šios direktyvos 1 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį.

2. a) Direktyvos 83/349/EEB 4, 6, 15 ir 40 straipsniai netaikomi.

b) Valstybės narės gali nustatyti, kad Direktyvos 83/349/EEB 7 straipsnis taikomas esant tokioms papildomoms sąlygoms:

- patronuojanti įmonė turi būti pareiškusi, kad ji garantuoja už nebalansinius įsipareigojimus, kuriuos prisiima įmonė, kuriai taikoma išimtis, o toks pareiškimas atskleidžiamas įmonės, kuriai taikoma išimtis, finansinėse ataskaitose,

- patronuojanti įmonė turi būti kredito įstaiga, kaip ji apibrėžiama šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte.

c) Direktyvos 83/349/EEB 9 straipsnio 2 dalies pirmose dvejose įtraukose nurodyta informacija, būtent:

- ilgalaikio turto suma,

- grynoji apyvarta,

turi būti pakeista nurodant:

- šios direktyvos 27 straipsnio 1, 3, 4, 6 ir 7 straipsnių arba 28 straipsnio B 1, B 2, B 3, B 4 ir B 7 straipsnių sumas.

d) Jei, taikant Direktyvos 83/349/EEB 13 straipsnio 3 dalies c punktą, dukterinė įmonė, kuri yra kredito įstaiga, neįtraukiama į konsoliduotą finansinę atskaitomybę, bet tos įmonės akcijos laikinai apskaitomos dėl finansinės pagalbos operacijos reorganizuojant arba sanuojant šią įmonę, tos įmonės metinė finansinė atskaitomybė pridedama prie konsoliduotos finansinės atskaitomybės, o papildoma informacija apie tokios finansinės operacijos pobūdį ir sąlygas pateikiama paaiškinamajame rašte.

e) Be to valstybė narė gali taikyti Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnį dviems ar daugiau kredito įstaigų, kurios nėra susijusios taip, kaip aprašyta minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 arba 2 dalyje, bet kurios valdomos vieningu pagrindu, tačiau kitokiu nei sutartis arba nuostatos steigimo sutar tyje ar įstatuose.

f) Direktyvos 83/349/EEB 14 straipsnis, išskyrus 2 dalį, taikomas atsižvelgiant į tokią nuostatą.

Jei patronuojanti įmonė yra kredito įstaiga ir jei viena arba daugiau dukterinių įmonių, kurių ataskaitas reikia konsoliduoti, neturi to statuso, tos dukterinės įmonės įtraukiamos į konsoliduotą finansinę atskaitomybę, jei jų veikla tiesiogiai pratęsia bankinę veiklą arba pagalbinę bankinėms paslaugoms veiklą, tokią kaip lizingas, faktoringas, investicinių fondų valdymas, duomenų apdorojimo paslaugų valdymas ar bet kokia kita panaši veikla.

g) Konsoliduotos finansinės atskaitomybės išdėstymui taikomi:

- šios direktyvos 3, 5–26 ir 29–34 straipsniai,

- Direktyvos 83/349/EEB 17 straipsnio nuoroda į Direktyvos 78/660/EEB 15 straipsnio 3 dalį taikoma turtui, kuris laikomas ilgalaikiu turtu pagal šios direktyvos 35 straipsnį.

h) Direktyvos 83/349/EEB 34 straipsnis taikomas konsoliduotos finansinės atskaitomybės paaiškinamojo rašto turiniui, atsižvelgiant į šios direktyvos 40 ir 41 straipsnius.

10 SKIRSNIS

PASKELBIMAS

44 straipsnis

1. Tinkamai patvirtinta kredito įstaigų metinė finansinė atskaitomybė kartu su metinėmis ataskaitomis bei už finansinių ataskaitų auditą atsakingų asmenų ataskaitomis yra skelbiamos kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose pagal Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnį [8].

Tačiau nacionalinės teisės aktai gali leisti neskelbti metinės ataskaitos kaip nustatyta pirmiau. Tokiu atveju ji turi būti prieinama visuomenei bendrovės registruotoje buveinėje atitinkamoje valstybėje narėje. Pareikalavus turi būti įmanoma gauti visos ataskaitos arba jos dalies kopiją. Tokios kopijos kaina negali viršyti jos padarymo administracinių išlaidų.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tinkamai patvirtintoms konsoliduotai finansinei atskaitomybei, konsoliduotoms metinėms ataskaitoms ir už finansinių ataskaitų auditą atsakingų asmenų ataskaitoms.

3. Tačiau jei kredito įstaiga, parengusi metinę finansinę atskaitomybę arba konsoliduotą finansinę atskaitomybę, nėra įsteigta kaip viena iš Direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų bendrovių rūšių, ir jei pagal nacionalinės teisės aktus nereikalaujama skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, kurie numatyti Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje, ji privalo sudaryti galimybes visuomenei susipažinti su tais dokumentais savo registruotoje buveinėje, o jei registruotos buveinės nėra, pagrindinėje verslo vietoje. Pareikalavus turi būti įmanoma gauti tokių dokumentų kopiją. Tokios kopijos kaina negali viršyti jos padarymo administracinių išlaidų.

4. Kredito įstaigos metinė finansinė atskaitomybė ir konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti skelbiamos kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ta kredito įstaiga turi savo filialą, kaip apibrėžta Direktyvos 77/780/EEB 1 straipsnio trečioje įtraukoje. Tokios valstybės narės gali reikalauti, kad tie dokumentai būtų paskelbti jų oficialiomis kalbomis.

5. Valstybės narės patvirtina atitinkamas sankcijas už šiame straipsnyje nurodytų informacijos paskelbimo taisyklių nesilaikymą.

11 SKIRSNIS

AUDITAS

45 straipsnis

Valstybei narei nebūtina taikyti Direktyvos 84/253/EEB [9] 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį valstybiniams taupomiesiems bankams, jei įstatymais numatytas tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių dokumentų auditas deleguotas tų taupomųjų bankų priežiūros organams, kurie buvo už juos atsakingi tuo metu, kai įsigaliojo ši direktyva, ir jei atsakingas asmuo atitinka bent Direktyvos 84/253/EEB 3–9 straipsnių sąlygas.

12 SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis

Tinkamos sudėties Ryšių komitetas, įsteigtas remiantis Direktyvos 78/660/EEB 52 straipsniu, turi ir tokias funkcijas:

a) nepažeidžiant Sutarties 169 ir 170 straipsnių, padėti valstybėms narėms vieningai taikyti šią direktyvą, organizuojant reguliarius susitikimus, kuriuose sprendžiamos praktinės problemos, atsirandančios ją įgyvendinant;

b) jei reikia, teikti patarimus Komisijai dėl šios direktyvos papildymų ar pakeitimų.

47 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1990 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamas praneša Komisijai.

2. Valstybės narės gali nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos pirmiausia būtų taikomos metinei finansinei atskaitomybei bei konsoliduotai finansinei atskaitomybei už finansinius metus, prasidedančius 1993 m. sausio 1 d., arba kalendoriniais 1993 metais.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

48 straipsnis

Per penkerius metus nuo šios direktyvos 47 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, išnagrinėja ir prireikus peržiūri visas šios direktyvos nuostatas, pagal kurias valstybėms narėms yra numatytos pasirinkimo galimybės, įskaitant 2 straipsnio 1 dalies, 27, 28 ir 41 straipsnių nuostatas, atsižvelgdama į direktyvos taikymo metu įgytą patirtį ir pirmiausia siekiant didesnio skaidrumo bei šioje direktyvoje minėtų nuostatų suderinimo.

49 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1986 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. Lawson

[1] OL C 130, 1981 6 1, p. 1, OL C 83, 1984 3 24, p. 6 ir OL C 351, 1985 12 31, p. 24.

[2] OL C 242, 1983 9 12, p. 33 ir OL C 163, 1978 7 10, p. 60.

[3] OL C 112, 1982 5 3, p. 60.

[4] OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

[5] OL L 314, 1984 12 4, p. 28.

[6] OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[7] OL L 322, 1977 12 17, p. 30.

[8] OL L 65, 1968 3 14, p. 8.

[9] OL L 126, 1984 5 12, p. 20.

--------------------------------------------------

Top

Full & Egal Universal Law Academy