PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2004 m. lapkričio 10 d.
Byla T‑165/03
Eduard Vonier
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
,,Pareigūnai – Konkursas – Neįrašymas į rezervo sąrašą – Nacionalinis seminaras – Atrankos komisijos sudėtis – Egzaminas žodžiu – Privatus gyvenimas – Kalbų žinios“
Visas tekstas vokiečių kalba II‑0000
Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma, pirma, panaikinti 2002 m. liepos 30 d. Sprendimą, kuriuo konkurso COM/A/6/01 atrankos komisija nusprendė neįrašyti ieškovo į išorinių santykių srities administratorių rezervo sąrašą, ir, antra, atlyginti tariamai patirtą žalą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Pirmininko pavadavimas – Sąlygos – Nesilaikymas – Pasekmės
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)
2. Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Pakankamas stabilumas, kad būtų užtikrintas vienodas kandidatų vertinimas – Nebuvimas – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Pasekmės
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)
3. Pareigūnai – Konkursas – Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Egzaminų turinys – Teismo kontrolė – Ribos
4. Bendrijos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Pagarba privačiam ir šeimyniniam gyvenimui – Bendruoju interesu pateisinami naudojimosi pagrindinėmis teisėmis apribojimai
5. Procedūra – Ieškinys ─ Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Teisinių pagrindų santrauka – Ieškinys, kuriuo siekiama Bendrijos institucijos padarytos žalos atlyginimo
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmoji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
6. Pareigūnai – Institucijų deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos
1. Konkurso atrankos komisijos pakaitinis pirmininkas negali veikti kaip pirmininkas, išskyrus pastarojo atsistatydinimo atveju, ar kai jis dėl nuo administracijos valios nepriklausančių įvykių negali pirmininkauti.
Tačiau šios taisyklės pažeidimas, išskyrus esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimą, nereiškia, kad atrankos komisijos priimti sprendimai yra neteisėti, jeigu jais nepažeidžiamas vienodo požiūrio į kandidatus principas, ypač kai dviejose srityse vykstančiame konkurse dalyvauja daug kandidatų ir atrankos komisija, turinti parengti du atskirus rezervo sąrašus, pasidalija į dvi grupes testams žodžiu, pirmajai išklausant kandidatus vienoje srityje, antrajai – kitoje.
(žr. 37, 38, 40 ir 41 punktus)
Nuoroda: 1994 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Smets prieš Komisiją, T‑44/91, Rink. VT p. I‑A‑97 ir II‑319, 58 punktas; 2002 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Félix prieš Komisiją, T‑193/00, Rink. VT p. I‑A‑23 ir II‑101, 37 punktas
2. Siekiant užtikrinti, kad atrankos komisijos kandidatų, laikiusių testus žodžiu, vertinimai atitiktų lygybės ir objektyvumo principus, atrankos komisijos sudėtis, jei tik įmanoma, turi likti nepakitusi, kad vertinimo kriterijai būtų vienodi ir taikomi nuosekliai.
Šiuo atžvilgiu, atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą įdarbinimo procedūrose, konkurso atrankos komisijos reikalavimo nekeisti savo sudėties nesilaikymas gali būti laikomas esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu. Todėl sprendimas dėl tokio pažeidimo turi būti panaikintas, ir suinteresuotasis asmuo neprivalo įrodyti, kad buvo padaryta konkreti žala jo subjektyvioms teisėms, arba kad konkurso rezultatai būtų buvę kitokie, jeigu būtų laikytasi nagrinėjamų esminių procedūrinių reikalavimų.
(žr. 39 punktą)
Nuoroda: 2000 m. kovo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gogos prieš Komisiją, T‑95/98, Rink. VT p. I‑A‑51 ir II‑219, 41 punktas; minėto sprendimo Félix prieš Komisiją 37 punktas
3. Pirmosios instancijos teismas negali peržiūrėti išsamaus konkurso testo turinio, nebent jis peržengia pranešime apie konkursą nustatytas ribas ar neatitinka testo tikslų.
(žr. 51 punktą)
Nuoroda: 2004 m. sausio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Briganti prieš Komisiją, T‑195/02, dar nepaskelbto Rinkinyje, 50 punktas
4. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į pagarbą privačiam ir šeimyniniam gyvenimui yra bendrasis teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Bendrijos teismas. Vis dėlto ji nėra absoliuti teisė. Gali būti nustatyti jos apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka Bendrijos siekiamus bendro intereso tikslus ir tų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, pažeidžiantis garantuojamų teisių esmę.
(žr. 56 punktą)
Nuoroda: 1994 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo X prieš Komisiją, C‑404/92 P, Rink. p. I‑4737, 18 punktas; 1997 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo N prieš Komisiją, T‑273/94, Rink. VT p. I‑A‑97 ir II‑289, 73 punktas
5. Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmąją pastraipą ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą kiekviename ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, jog atsakovas galėtų pasirengti gynybai, ir Pirmosios instancijos teismas galėtų prireikus išspręsti bylą nesiremdamas jokia kita informacija. Todėl, kad ieškinys būtų priimtinas, pačiame jo tekste turi būti nurodytos pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis yra grindžiamas, arba bent jų santrauka, išdėstyta nuosekliai ir suprantamai.
Tam, kad atitiktų šiuos reikalavimus, ieškinyje dėl Bendrijos institucijos tariamai padarytos žalos atlyginimo turi būti nurodyta informacija, kuri leistų atskleisti institucijai, ieškovo nuomone, priskirtinus veiksmus, priežastys, paskatinusios ieškovą manyti, jog tarp šių veiksmų ir žalos, kurią jis tvirtina patyręs, egzistuoja priežastinis ryšys, bei žalos pobūdis ir dydis.
(žr. 74 ir 75 punktus)
Nuoroda: 1998 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Affatato prieš Komisiją, T-157/96, Rink. VT p. I-A-41 ir II-97, 44 ir 45 punktai
6. Kadangi, kad kiltų Bendrijos deliktinė atsakomybė, turi būti įvykdytos visos sąlygos, susijusios su Bendrijų institucijų veiksmų neteisėtumu, nurodytos žalos realumu, veiksmų bei žalos priežastiniu ryšiu, pakanka neįvykdyti vienos iš jų, kad visas ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų atmestas, nesant reikalo nagrinėti kitų šios atsakomybės sąlygų.
(žr. 78 punktą)
Nuoroda: 1999 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Atlanta prieš Europos Bendriją, C-104/97 P, Rink. p. I-6983, 65 punktas
Top