PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. lapkričio 20 d.
Byla T‑205/04
Alessandro Ianniello
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2001–2002 m. vertinimo procedūra – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“
Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma, pirma, panaikinti 2001–2002 m. vertinti skirtą ataskaitą apie ieškovo karjeros raidą ir 2004 m. vasario 18 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti jo skundą ir, antra, atlygini patirtą moralinę žalą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Vertinimas – Teisės į gynybą paisymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirma ir antra pastraipos ir 43 straipsnis)
2. Pareigūnai – Vertinimas – Jungtinis vertinimo komitetas – Draudimas rengiant ataskaitą apie karjeros raidą dalyvavusiam komiteto nariui dalyvauti nagrinėjant šią ataskaitą iš esmės
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai
(EB 230 ir 253 straipsniai)
4. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Už ankstesnį vertinimą blogesnis vertinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
5. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
6. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Vėlavimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
1. Vertinant Europos Bendrijų darbuotojus pagrindinis principas užtikrinti teisę į gynybą turi leisti suinteresuotajam asmeniui per vertinimo procedūrą apsiginti nuo jo elgesio kritikos, į kurią gali būti atsižvelgta. Šis tikslas įgyvendinamas būtent Tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose, taip pat Komisijos priimtose Tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, kuriose užtikrinama, kad per visą šią procedūrą bus laikomasi rungtyniškumo principo.
(žr. 46 punktą)
Nuoroda: 2005 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vlachaki prieš Komisiją, T‑277/03, Rink VT p. I‑A‑57 ir II‑243, 64 punktas.
2. Norint užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Jungtinio vertinimo komiteto, turinčio dalyvauti pareigūnų vertinimo procedūroje, narių nešališkumas jiems einant savo pareigas, Komisijos priimtų Tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 8 straipsnio 6 dalyje numatyta šio komiteto narių pareiga atsistatydinti ir būtinybė būti pakeistam pavaduotoju paaiškėjus, kad dėl jų turimo vertintojo, vertinimą tvirtinančio asmens ar apeliaciją nagrinėjančio asmens statuso jie turi su savo pareigomis nesuderinamų interesų.
Iš to matyti, kad už ataskaitos apie karjeros raidą parengimą atsakingi minėto komiteto nariai negali dalyvauti komiteto posėdžiuose, kai nagrinėjamas dėl tokios ataskaitos pateiktas skundas.
Vis dėlto vien dėl to, kad ataskaitą patvirtinęs asmuo, kuriam pagal minėtas nuostatas draudžiama dalyvauti nagrinėjant tą pačią ataskaitą komitete, dalyvavo komiteto susirinkime, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl įvertinto pareigūno apeliacijos nagrinėjimo sustabdymo, negali būti abejojama minėto komiteto nešališkumu, nes aptariamame posėdyje nebuvo nagrinėjamas joks su apeliacijos esme susijęs aspektas.
(žr. 70–72 punktus)
3. Kalbant apie pagrindus, kuriais galima pagrįsti ieškinį dėl panaikinimo, reikia pabrėžti, kad pagrindas dėl motyvavimo pareigos pažeidimo turi būti aiškiai atskirtas nuo pagrindo dėl akivaizdžios vertinimo klaidos. Iš tikrųjų tai du skirtingi pagrindai, iš kurių pirmasis dėl nepakankamo motyvavimo ar nemotyvavimo susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu EB 253 straipsnio prasme ir yra pagrindas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga, kurį Bendrijos teismas privalo nagrinėti ex officio, o antrąjį pagrindą, kuris susijęs su ginčijamo sprendimo teisėtumu, Bendrijos teismas gali nagrinėti tik jeigu ieškovas juo remiasi.
(žr. 92 punktą)
Nuoroda: 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Andrieu prieš Komisiją, T‑285/04, Rink. p. II‑0000, 90 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
4. Administracija privalo motyvuoti vertinimo ataskaitą pakankamai ir išsamiai ir suinteresuotajam asmeniui suteikti galimybę pateikti pastabas dėl šios motyvacijos; šių reikalavimų laikymasis yra labai svarbus, kai vertinimas yra blogesnis negu ankstesnis vertinimas.
Prie analitinių vertinimų nurodyti bendro pobūdžio komentarai turi leisti vertinamajam nustatyti vertinimų pagrįstumą žinant visas svarbias aplinkybes ir prireikus Pirmosios instancijos teismui atlikti teisminę kontrolę, todėl minėti įvertinimai turi atitikti juos pagrindžiančius komentarus.
(žr. 94 ir 95 punktus)
Nuoroda: 1992 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Maurissen prieš Audito Rūmus, T‑23/91, Rink. p. II‑2377, 41 punktas; 2002 m. birželio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mellone prieš Komisiją, T‑187/01, Rink VT p. I‑A‑81 ir II‑389, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
5. Pirmosios instancijos teismas negali pakeisti įpareigotų vertinti vertinamo asmens darbą asmenų pateikto vertinimo savuoju. Bendrijos institucijos, vertindamos savo pareigūnų darbą, turi didelę diskreciją. Vertinimo ataskaitose pateikti kokybiniai vertinimai nepatenka į teisminės kontrolės, kuri atliekama tik dėl galimų procedūrinių reikalavimų pažeidimų, akivaizdžių faktinių klaidų administracijos vertinimuose bei dėl galimo piktnaudžiavimo įgaliojimais, sritį.
(žr. 100 punktą)
Nuoroda: minėto Sprendimo Andrieu prieš Komisiją 99 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
6. Vertinimo ataskaita negali būti panaikinta remiantis vieninteliu pagrindu, kad buvo parengta per vėlai, nebent susiklosto išskirtinės aplinkybės. Nors vėlavimas parengti vertinimo ataskaitą atitinkamam pareigūnui gali suteikti teisę į kompensaciją, jis negali paveikti vertinimo ataskaitos galiojimo, taigi ir pateisinti jos panaikinimo.
(žr. 139 punktą)
Nuoroda: 2003 m. gegužės 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo den Hamer prieš Komisiją, T‑278/01, Rink VT p. I‑A‑139 ir II‑665, 32 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
Top