2008 m. lapkricio 12 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas.Shaker di L. Laudato & C. Sas prieš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.Byla T-7/04.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 12 d. ( *1 )

„Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „Limoncello della Costiera Amalfitana shaker“ paraiška — Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas LIMONCHELO — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybė supainioti — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas — Apeliacinis skundas — Teisingumo Teismo vykdomas bylos grąžinimas“

Byloje T-7/04

Shaker di L. Laudato & C. Sas, įsteigta Vjetri sul Marėje (Italija), atstovaujama advokato F. Sciaudone,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą O. Montalto ir P. Bullock,

atsakovę,

dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai:

Limiñana y Botella, SL, įsteigtai Monforte del Cid (Ispanija),

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2003 m. spalio 24 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 933/2002-2), susijusio su protesto procedūra tarp Limiñana y Botella, SL ir Shaker di L. Laudato & C. Sas,

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė V. Tiili (pranešėja), teisėjai F. Dehousse ir I. Wiszniewska-Białecka,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. birželio 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Ginčo aplinkybės

1

1999 m. spalio 20 d. ieškovė Shaker di L. Laudato & C. Sas, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką.

2

Prašomas įregistruoti prekių ženklas – žemiau pateiktas vaizdinis žymuo, kuris, remiantis paraiškoje esančiu aprašymu, yra mėlynos, žydros, geltonos, raudonos ir baltos spalvų:

3

Prekės, kurioms prašoma registracijos, po VRDT įsikišimo 1999 m. lapkričio 23 d. ir vienos klasės atšaukimo, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29 ir 33 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių po apribojimo atitinka tokį aprašymą:

—

29 klasė: „Drebučiai, marmeladas, uogienės“;

—

33 klasė: „Citrinų likeris iš Amalfi pakrantės“.

4

2000 m. balandžio 17 d. paraiška buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 30/2000.

5

2000 m. birželio 1 d.Limiñana y Botella, SL pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos. Protestas buvo grindžiamas žodinio prekių ženklo LIMONCHELO, žyminčio 33 klasei priskiriamas prekes („Vynai, spiritiniai gėrimai ir likeriai“), kurio paraiška buvo pateikta 1996 m. kovo 27 d., registracija Ispanijoje Nr. 2 020 372.

6

Protestas buvo susijęs su dalimi Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių, t. y. 33 klasei priskiriamomis prekėmis. Jis buvo grindžiamas visomis prekėmis, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas.

7

Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu.

8

2002 m. rugsėjo 9 d. Protestų skyrius patenkino protestą. Jis manė, kad yra galimybė supainioti Ispanijos teritorijoje, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių tapatumą ir prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, vizualų bei fonetinį panašumą.

9

2002 m. lapkričio 7 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

10

2003 m. spalio 24 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Antroji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Ji manė, jog, atsižvelgiant į prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą bei nagrinėjamų prekių atitiktį, egzistuoja galimybė, kad vartotojai ispanai supainios arba susies jų komercinę kilmę.

Procesas Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme

11

2004 m. sausio 7 d. ieškovė pateikė ieškinį Pirmosios instancijos teisme dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nurodydama, pirma, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą, antra, piktnaudžiavimą įgaliojimais ir, trečia, pareigos motyvuoti sprendimus pažeidimą.

12

2005 m. birželio 15 d. Sprendimu Shaker prieš VRDT – Limiñana y Botella (Limoncello della Costiera Amalfitana shaker) (T-7/04, Rink. p. II-2305, toliau – Pirmosios instancijos teismo sprendimas) Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį ir panaikino ginčijamą sprendimą.

13

Šiame sprendime Pirmosios instancijos teismas pirmiausia konstatavo prekių tapatumą, o vėliau palygino nagrinėjamus prekių ženklus. Jis nustatė, jog apvalios citrinomis papuoštos lėkštės pavaizdavimas akivaizdžiai dominuoja prašomame įregistruoti prekių ženkle (Pirmosios instancijos teismo sprendimo 59 punktas). Jis nurodė, kad žodiniai šio prekių ženklo elementai nedominuoja vizualiai ir todėl nereikia analizuoti šių elementų fonetinių ar konceptualių požymių (Pirmosios instancijos teismo sprendimo 60–64 punktai).

14

Pirmosios instancijos teismo nuomone, apvalios citrinomis puoštos lėkštės vaizdo dominavimas, palyginti su kitais prašomo įregistruoti prekių ženklo elementais, pašalina bet kokią galimybę supainioti, pagrįstą nagrinėjamuose prekių ženkluose esančių žodžių „limonchelo“ ir „limoncello“ vizualių, fonetinių ar konceptualių panašumų buvimu (Pirmosios instancijos teismo sprendimo 66 punktas). Be to, jis konstatavo, kad dėl vaizdinės sudedamosios dalies, sudarytos iš apvalios citrinomis puoštos lėkštės, dominavimo prašomame įregistruoti prekių ženkle ankstesnio prekių ženklo skiriamųjų požymių vertinimas šiuo atveju neturi jokios reikšmės Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymui, nes šis apvalios citrinomis puoštos lėkštės dominavimas pašalina bet kokią galimybę supainioti su ankstesniu prekių ženklu (Pirmosios instancijos teismo sprendimo 68 punktas).

15

Taigi Pirmosios instancijos teismas manė, kad, nepaisant nagrinėjamų prekių tapatumo, prekių ženklų panašumo laipsnis nėra pakankamai didelis, jog egzistuotų galimybė supainioti (Pirmosios instancijos teismo sprendimo 69 punktas). Todėl jis pripažino pirmąjį pagrindą pagrįstu ir nusprendė, kad nereikia nagrinėti kitų pagrindų, ir panaikino ginčijamą sprendimą.

16

2005 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje VRDT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo Teisingumo Teismo prašė panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Savo apeliaciniam skundui pagrįsti VRDT nurodė du pagrindus, tačiau per procesą Teisingumo Teisme dėl Pirmosios instancijos teismo 2006 m. sausio 12 d. Nutartimi padaryto patikslinimo antrojo pagrindo atsisakė. VRDT apeliaciniame skunde nurodytas pagrindas susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimu ir taikymu.

17

2007 m. birželio 12 d. Sprendimu VRDT prieš Shaker (C-334/05 P, Rink. p. I-4529, toliau – Teisingumo Teismo sprendimas, arba sprendimas VRDT prieš Shaker) Teisingumo Teismas panaikino Pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžino bylą šiam teismui ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

18

Savo sprendime Teisingumo Teismas nurodė:

„37.

Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 49 punkte pabrėžė teismų praktiką, <…> pagal kurią visapusis galimybės supainioti vertinimas turi būti paremtas bendru įspūdžiu, kurį sukelia nagrinėjami žymenys.

38.

Vis dėlto skundžiamo sprendimo 54 punkte jis patikslino, kad jei prašomas įregistruoti prekių ženklas yra vizualaus pobūdžio sudėtinis prekių ženklas, vertinti bendrą šio prekių ženklo sukurtą įspūdį bei nustatyti jo galimą dominuojantį požymį reikia analizuojant vizualiai. Todėl darant tokią prielaidą, tik kai dominuojantį požymį taip pat sudaro nevizualūs semantiniai aspektai, prireikus šis požymis ir ankstesnis prekių ženklas gali būti lyginami, kartu atsižvelgiant į šiuos kitus semantinius aspektus, pavyzdžiui, fonetinius aspektus ar susijusias abstrakčias idėjas.

39.

Remdamasis šiais argumentais Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas aptariamus žymenis, pirmiausia nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi dominuojantį požymį, kurį sudaro apvalios citrinomis puoštos lėkštės vaizdas. Toliau jis skundžiamo sprendimo 62–64 punktuose padarė išvadą, kad nėra būtinybės nagrinėti šio prekių ženklo kitų elementų fonetinių ir konceptualių savybių. Galiausiai to paties sprendimo 66 punkte jis nusprendė, kad citrinomis puoštos lėkštės vaizdo dominavimas, palyginti su kitais prašomo įregistruoti prekių ženklo elementais, pašalina bet kokią galimybę supainioti, pagrįstą nagrinėjamuose prekių ženkluose esančių žodžių „limonchelo“ ir „limoncello“ vizualių, fonetinių ar konceptualių panašumų buvimu.

40.

Tačiau taip nuspręsdamas Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusio galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus vertinimo.

41.

Svarbu pabrėžti, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, nagrinėjant, ar yra galimybė supainioti, dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad bendro įspūdžio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, negali lemti vienas ar keli jo elementai <…>.

42.

<…> panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys nėra svarbios.

43.

Iš to darytina išvada, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

44.

Šiomis aplinkybėmis VRDT pagrįstai gali tvirtinti, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida.“

Procesas ir šalių reikalavimai po bylos grąžinimo

19

2007 m. birželio 19 d. laišku Pirmosios instancijos teismo kanceliarija, remdamasi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 119 straipsnio 1 dalimi, paprašė šalis per du mėnesius nuo tos dienos, kai joms buvo įteiktas Teisingumo Teismo sprendimas, pateikti rašytines pastabas dėl šio sprendimo pasekmių nagrinėjamai bylai.

20

Ieškovė ir VRDT pateikė Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai rašytines pastabas per nustatytą terminą, t. y. atitinkamai 2007 m. liepos 3 ir 31 dienomis. Protestą pateikusi šalis nepateikė pastabų per nustatytą terminą.

21

Savo pastabose ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

panaikinti ginčijamą sprendimą ir jį pakeičiant atmesti protestą,

—

priteisti iš VRDT visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesus Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme.

22

Savo pastabose VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

pirmiausia atmesti ieškinį ir priteiti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesus Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jeigu VRDT turėtų pralaimėti bylą, atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinį skundą Teisingumo Teismas patenkino, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių arba nuspręsti, kad šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

23

Ieškinį ieškovė grindė trimis pagrindais. Pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, antrasis – su piktnaudžiavimu įgaliojimais, o trečiasis – su pareigos motyvuoti sprendimus pažeidimu.

Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

24

Ieškovė nurodo, kad nėra galimybės supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, nes jie nėra pakankamai panašūs. Be to, ankstesnis prekių ženklas turi tik silpną skiriamąjį požymį, nes žodis „limonchelo“ yra tik paprastas žodžio „limoncello“, kuris bendrai reiškia likerį, pagamintą su citrinų žievelėmis ir alkoholiu, vertimas į ispanų kalbą. Ieškovės nuomone, Apeliacinė taryba neatliko visapusio prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, vertinimo, klaidingai manydama, jog žodis „limoncello“ yra dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas.

25

VRDT tvirtina, kad Apeliacinė taryba teisingai įvertino galimybės supainioti buvimą.

26

Pirmiausia reikia patvirtinti, kad nacionalinio prekių ženklo, šiuo atveju protestą pateikusios šalies prekių ženklo registracijos galiojimas, gali būti ginčijamas tik per anuliavimo procedūrą atitinkamoje valstybėje narėje, o ne per Bendrijos prekių ženklo registracijos procedūrą (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T-6/01, Rink. p. II-4335, 55 punktas ir 2007 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Xentral prieš VRDT – Pages jaunes (PAGESJAUNES.COM), T-134/06, Rink. p. II-5213, 36 punktas). Taigi šio proceso tikslu prekių ženklas LIMONCHELO turi būti laikomas prekių ženklu, kurio registracija galioja Ispanijoje.

27

Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė suklaidinti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį ankstesni prekių ženklai reiškia prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje, kurių įregistravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo įregistravimo paraiškos padavimo datą.

28

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra pagamintos ar suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių.

29

Pagal tą pačią teismų praktiką galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia tam tikrus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ir paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T-162/01, Rink. p. II-2821, 30–33 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).

30

Šio visapusio galimybės supainioti įvertinimo tikslais paprastas atitinkamų prekių vartotojas laikomas pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog paprasto vartotojo pastabumo lygis skirtingų nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorijų atžvilgiu gali kisti, ir į tai, jog vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir remiasi netobulai prisimenamu jų vaizdu (1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C-342/97, Rink. p. I-3819, 26 punktas ir 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BMI Bertoldo prieš VRDT – Diesel (DIESELIT), T-186/02, Rink. p. II-1887, 38 punktas).

31

Šioje byloje prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, yra nacionalinis Ispanijoje registruotas prekių ženklas. Taigi teritorija, kurioje turi būti nagrinėjama galimybė supainioti, yra Ispanijos teritorija.

32

Kadangi nagrinėjamos prekės yra plataus vartojimo prekės, atitinkama visuomene laikomi paprasti Ispanijos vartotojai, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs.

33

Neginčijama tai, kad 33 klasei priklausančios prekės, žymimos prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, yra tapačios. Iš tikrųjų Protestų skyrius ir Apeliacinė taryba manė, jog ankstesniu prekių ženklu žymimi likeriai apima ir citrinų likerį iš Amalfi pakrantės. Taigi nereikia daugiau nagrinėti nagrinėjamų prekių panašumo.

Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo

34

Kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Phillips-Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T-292/01, Rink. p. II-4335, 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

35

Ieškovė mano, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nėra panašūs, o VRDT padarė išvadą, kad jie panašūs.

36

Ginčas kilo dėl šių žymenų:

Ankstesnis prekių ženklas

Prašomas įregistruoti prekių ženklas

LIMONCHELO

37

Ankstesnį prekių ženklą sudaro vienas elementas, t. y. žodinis elementas LIMONCHELO. Kadangi tai yra vienintelis šio prekių ženklo elementas, ieškovės argumentas, jog šis žodis tapo įprastas ispanų kalboje, nėra svarbus lyginant žymenis, dėl kurių kilo ginčas.

38

Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro žodis „limoncello“, užrašytas baltomis raidėmis, žodžiai „della costiera amalfitana“, užrašyti geltonomis raidėmis, žodis „shaker“, užrašytas mėlynomis raidėmis baltame langelyje, kurio raidė „k“ vaizduoja taurę, ir didelė apvali lėkštė, kurios vidurys baltas, o kraštai papuošti piešiniais, vaizduojančiais geltonas citrinas tamsiame fone, taip pat žalsvai melsva ir balta brūkšniuota juosta. Visos šios sudedamosios dalys pavaizduotos ant tamsiai mėlyno pagrindo.

39

Apeliacinė taryba manė, jog žodis „limoncello“ yra prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas ir todėl žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualiai ir fonetiškai beveik tapatūs; o ieškovė iš esmės nurodo: kadangi žodis „limoncello“ nėra skiriamasis, nes apibūdina citrinų likerius, jis negali būti šio prekių ženklo dominuojantis elementas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo tikslu.

40

Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, vertinant dviejų prekių ženklų panašumą, negalima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo sudedamąją dalį ir ją lyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, nagrinėjamus prekių ženklus reikia lyginti vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad tam tikrais atvejais viena ar kelios sudėtinio prekių ženklo sudedamosios dalys negali dominuoti bendrame įspūdyje, kurį jis daro atitinkamai visuomenei. Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys nėra svarbios. Taip yra, kai šis elementas gali vienas dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje išlikusiame šio prekių ženklo vaizde, o kiti šio prekių ženklo elementai yra nežymūs bendrame jo sukurtame įspūdyje (minėto sprendimo VRDT prieš Shaker 41 ir 42 punktai ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nestlé prieš VRDT, C-193/06 P, nepaskelbta Rinkinyje 42 ir 43 punktai).

41

Pirmiausia reikia nurodyti, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdinis elementas, kurį sudaro citrinomis puošta apvali lėkštė, vizualiai šiame prekių ženkle yra toks pat svarbus kaip ir žodis „limoncello“. Be to, reikia nurodyti, jog žodžiai „della“, „costiera“ ir „amalfitana“ yra po žodžiu „limoncello“ ir užrašyti daug mažesnėmis geltonomis raidėmis, todėl yra akivaizdžiai antraeiliai, palyginti su žodžiu „limoncello“. Kalbant apie žodį „shaker“, jis vos matyti prekių ženklo visumoje, nes yra apačioje ir užrašytas mažomis mėlynomis raidėmis baltame langelyje. Tai, kad raidė „k“ vaizduoja taurę, beveik nepastebima. Taigi elementas „shaker“ yra nežymus prašomo prekių ženklo sukurtame bendrame įspūdyje.

42

Be to, reikia priminti, jog nagrinėjamų prekių vartotojai yra įpratę atskirti ir atpažinti nagrinėjamas prekes pagal žodinį elementą, kuris skirtas joms identifikuoti (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Murúa Entrena prieš VRDT – Bodegas Murúa (Julián Murúa Entrena), T-40/03, Rink. p. II-2831, 56 punktą ir 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sebirán prieš VRDT – El Coto de Rioja (Coto d’Arcis), T-332/04, nepaskelbta Rinkinyje 38 punktą). Kadangi prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdinį elementą sudaro tik citrinomis puošta apvali lėkštė, šis elementas nepritraukia paprastų nagrinėjamų prekių vartotojų, nuolat susiduriančių su citrinų vaizdu, kuriuo žymimi citrinų likeriai, dėmesio. Tačiau kalbant apie žodį „limoncello“, dėl jo užimamos aiškiai matomos vietos bei pozicijos kitų elementų atžvilgiu, dėl aplinkybės, kad jis parašytas didelėmis baltomis raidėmis ant mėlyno pagrindo ir dėl to labai matomas, taip pat dėl jo dydžio kitų šio sudėtinio prekių ženklo žodinių elementų atžvilgiu būtent šį žodį atitinkama visuomenė įsimins. Taigi negalima pritarti ieškovės argumentui, kad citrinomis puošta apvali lėkštė, nors ji yra dekoratyvus elementas, daug labiau nei žodinis elementas gali atskirti žymimas prekes ir pritraukti suinteresuotojo vartotojo dėmesį.

43

Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad žodis „limoncello“ gali dominuoti bendrame įspūdyje, kurį prašomas įregistruoti prekių ženklas sukuria atitinkamos visuomenės atmintyje.

44

Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad žodis „limoncello“ neturi skiriamojo požymio, nes jis yra apibūdinamasis. Nenagrinėjant klausimo, ar žodį „limoncello“ atitinkama visuomenė laiko apibūdinamuoju, bet kuriuo atveju reikia priminti, kad neryškus sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, kad jis negali būti dominuojantis elementas, nes ypač atsižvelgiant į jo vietą žymenyje ir dydį, jis gali atkreipti vartotojo dėmesį bei išlikti jo atmintyje (2006 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Inex prieš VRDT – Wiseman (Karvės odos atvaizdas), T-153/03, Rink. p. II-1677, 32 punktas ir minėto sprendimo PAGESJAUNES.COM 54 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AVEX prieš VRDT – Ahlers (a), T-115/02, Rink. p. II-2907, 20 punktą).

45

Todėl šiuo tyrimo etapu nereikia pareikšti nuomonės dėl žodžio „limoncello“ galimo neryškaus skiriamojo požymio, nes atsižvelgiant į šio sprendimo 41–43 punktuose išdėstytus svarstymus akivaizdu, kad būtent šis žodis gali atkreipti atitinkamos visuomenės dėmesį ir išlikti jos atmintyje (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo PAGESJAUNES.COM 55 punktą).

46

Taigi, kalbant apie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, kurių kiekvienas vertinamas kaip visuma, vizualų palyginimą, reikia nurodyti, jog jiems būdingas aiškus panašumas. Iš tikrųjų žodžiai „limoncello“ ir „limonchelo“ yra beveik tapatūs vizualiai ir todėl reikia konstatuoti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apima ankstesnį prekių ženklą. Reikia nurodyti, jog skirtumai, atsiradę dėl citrinomis puoštos apvalios lėkštės bei kitų žodinių ar vaizdinių elementų, kurie yra nežymūs arba mažių mažiausia antraeiliai, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 41 punkte, nėra pakankamai dideli, kad panaikintų šį žodžio „limoncello“, kuris yra pirmasis prašomo įregistruoti prekių ženklo žodis ir labiausiai pritraukia vartotojų dėmesį, sukurtą panašumą.

47

Dėl fonetinio palyginimo reikia nurodyti, kad žodžiai „limoncello“ ir „limonchelo“ fonetiškai panašūs. Du pirmieji skiemenys „li“ ir „mon“ tariami tapačiai, o du skiemenys „cello“ ir „chelo“, nors ir parašyti skirtingai, Ispanijoje ištariami panašiai. Iš tikrųjų, priešingai nei nurodo ieškovė, Ispanijos visuomenė žodį „limoncello“ taria pagal italų kalbos tarimo taisykles, t. y. taip pat, kaip ir žodį „limonchelo“ ispanų kalboje. Nors prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi žodžių skaičiumi, jie panašūs fonetiškai, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas apima visą ankstesnį prekių ženklą.

48

Be to, abiejų nagrinėjamų prekių ženklų bendras elementas yra pirmasis prašomo įregistruoti prekių ženklo žodis, kuris ištariamas pirmiausia. Nei žodžių junginio „della costiera amalfitana“, nei žodžio „shaker“ prijungimas nepanaikina šio panašumo, nes negalima atmesti, jog užsakydami žodžiu suinteresuotieji vartotojai ištars tik šį pirmąjį žodį. Yra žinoma, kad citrinų likeris dažnai vartojamas virškinimui pagerinti po valgio ir paprastai užsakomas žodžiu. Šiuo atžvilgiu negalima pritarti ieškovės argumentui, kad restorane klientas prekę užsako įprastu būdu („vieną limoncello“) ir negali to padaryti nurodydamas konkretų prekių ženklą, ir kad atitinkamą pirkimo veiksmą prieš tai atlieka restorano savininkas, kuris turi galimybę pasirinkti prekę pagal prekių ženklą. Iš tikrųjų restoranai gali turėti keliais prekių ženklais žymimų prekių, todėl galutinis vartotojas gali pasirinkti užsakymo metu. Taigi fonetiniu požiūriu žodis „limoncello“ yra prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas. Todėl žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra labai panašūs fonetiškai.

49

Kalbant apie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualų palyginimą, negalima atmesti, kad žodžiai „limoncello“ arba „limonchelo“ gali sietis su citrinų likeriu. Žodžių junginys „della costiera amalfitana“ greičiausiai suprantamas kaip nurodantis, jog nagrinėjama prekė pagaminta tam tikroje pakrantėje. Todėl prašomą įregistruoti prekių ženklą konceptualiu požiūriu vartotojai ispanai suprastų kaip reiškiantį „citrinų likeris, pagamintas tam tikroje pakrantėje“. Taigi vienintelis konceptualus skirtumas nuo ankstesnio prekių ženklo yra patikslinimas, jog šis likeris pagamintas tam tikroje pakrantėje. Tačiau niekas netrukdo tam, kad ankstesniu prekių ženklu pažymėtos prekės būtų pagamintos toje pačioje pakrantėje, nors šį prekių ženklą sudarantis žodis yra parašytas pagal ispanų kalbos ortografijos taisykles. Be to, reikia priminti, jog galimybės supainioti nepanaikina vien tai, jog nagrinėjami gėrimai pagaminti skirtingose vietose (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C-39/97, Rink. p. I-5507, 29 ir 30 punktus bei 2007 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo nutarties Castellblanch prieš VRDT, C-131/06 P, nepaskelbta Rinkinyje 46 punktą). Todėl žymenys, dėl kurių kilo ginčas, panašūs ir konceptualiai.

50

Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, jog nagrinėjami prekių ženklai yra neabejotinai panašūs. Todėl negalima pritarti ginčijamo sprendimo 21 punkte pateiktam Apeliacinės tarybos teiginiui, kad prekių ženklai yra beveik tapatūs vizualiai ir fonetiškai. Tačiau vien šios klaidos nepakanka, kad būtų panaikintas ginčijamas Apeliacinės tarybos sprendimas, jeigu Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad egzistuoja galimybė supainioti.

51

Todėl reikia dar kartą visapusiškai įvertinti, ar yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

Dėl galimybės supainioti

52

Reikia priminti, kad bendras galimybės supainioti vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę ir visų pirma prekių ženklų bei žymimų prekių ar paslaugų panašumą. Todėl mažas prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnis gali būti kompensuojamas dideliu prekių ženklų panašumo laipsniu, ir atvirkščiai (pagal analogiją žr. minėto sprendimo Canon 17 punktą).

53

Apeliacinės tarybos nuomonė dėl galimybės supainioti buvimo ginčijamo sprendimo 22 punkte išdėstyta taip:

„Atsižvelgiant į prekių ženklų panašumą bei jais žymimų prekių, priskiriamų 33 klasei, atitiktį, egzistuoja galimybė, kad vartotojai ispanai supainios arba susies jų komercinę kilmę.“

54

Ieškovė tvirtina, jog vizualūs, fonetiniai ir konceptualūs žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai kompensuoja prekių tapatumą ir todėl nėra galimybės supainioti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, o taip yra juo labiau dėl to, kad ankstesnis prekių ženklas LIMONCHELO turi silpną skiriamąjį požymį ir todėl jam taikoma tik nedidelė apsauga.

55

Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad Apeliacinė taryba visiškai nepatikrino ankstesnio prekių ženklo LIMONCHELO arba itališko žodžio „limoncello“ skiriamojo požymio. Tačiau net jeigu Apeliacinė taryba klaidingai nepripažino šių žodžių silpno skiriamojo požymio, dėl tokios klaidos negalima panaikinti ginčijamo sprendimo.

56

Iš tikrųjų reikia nurodyti, jog neryškaus ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio pripažinimas negali sutrukdyti nuspręsti, kad šiuo atveju egzistuoja galimybė supainioti. Nors vertinant galimybę supainioti turi būti atsižvelgta į ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį (pagal analogiją žr. minėto sprendimo Canon 24 punktą), jis yra tik vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant. Netgi tuo atveju, kai egzistuoja ankstesnis prekių ženklas su silpnu skiriamuoju požymiu, gali egzistuoti galimybė supainioti dėl šių žymenų ir nurodytų prekių ar paslaugų panašumo (minėto sprendimo PAGESJAUNES.COM 70 punktas; pagal analogiją žr. 2005 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo L’Oréal prieš VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T-112/03, Rink. p. II-949, 61 punktą).

57

Be to, ieškovės pozicija šiuo atžvilgiu nuslopintų su prekių ženklų panašumu susijusį veiksnį ankstesnio nacionalinio prekių ženklo skiriamuoju požymiu grindžiamo veiksnio naudai, o tai jam suteiktų pernelyg didelę reikšmę. Iš to išplauktų, kad kai ankstesnis nacionalinis prekių ženklas turi tik silpną skiriamąjį požymį, galimybė supainioti egzistuoja tik tuo atveju, kai prašomas įregistruoti prekių ženklas visiškai pakartoja ankstesnį prekių ženklą, nesvarbu, koks nagrinėjamų žymenų panašumo laipsnis (2006 m. balandžio 27 d. Teisingumo Teismo nutarties L’Oréal prieš VRDT, C-235/05 P, nepaskelbta Rinkinyje 45 punktas). Tačiau tokia išvada nebūtų suderinama su pačiu visapusio vertinimo pobūdžiu, kurį kompetentingos institucijos turi atlikti pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą (2007 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo T.I.M.E. ART prieš Devinlec ir VRDT, C-171/06 P, nepaskelbta Rinkinyje 41 punktas ir minėto sprendimo PAGESJAUNES.COM 71 punktas).

58

Iš viso to, kas išdėstyta, ypač iš aplinkybės, kad atitinkama visuomenė tik netobulai prisimena nagrinėjamus prekių ženklus, todėl dėl bendro elemento žodžio „limoncello“ arba „limonchelo“ jie tampa neabejotinai panašūs, ir iš skirtingų veiksnių, į kurios reikia atsižvelgti, tarpusavio priklausomybės, išplaukia: kadangi atitinkamos prekės yra tapačios, šiuo atveju egzistuoja galimybė supainioti.

59

Todėl reikia konstatuoti, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog yra galimybė supainioti. Todėl reikia atmesti pirmąjį pagrindą.

Dėl antrojo pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais

60

Ieškovė tvirtina: kadangi ginčijamam sprendimui būdinga akivaizdi vertinimo klaida, VRDT piktnaudžiavo įgaliojimais.

61

Ieškovės nuomone, aiškus VRDT vertinimo klaidos pobūdis išplaukia iš to, kad, pirma, vertindama galimybę supainioti su ankstesniu prekių ženklu VRDT atsižvelgė tik į vieną prašomo įregistruoti prekių ženklo žodį „limoncello“, o tai neatitinka skirtingų veiksnių, galinčių sukurti galimybę supainioti, visapusio vertinimo.

62

Antra, ieškovė akivaizdžia vertinimo klaida laiko ir per procedūrą VRDT pateiktas nuomones, nes jos yra visiškai prieštaringos. Šiuo klausimu ji sulygina 1999 m. lapkričio 23 d. VRDT laišką ir ginčijamą sprendimą.

63

VRDT ginčija ieškovės argumentus.

64

Reikia priminti, kad piktnaudžiavimo įgaliojimais sąvoka Bendrijos teisėje turi tiksliai apibrėžtą reikšmę ir apima situaciją, kuriai esant administracinė valdžios institucija naudojasi savo įgaliojimais kitu tikslu nei tas, kuriam tie įgaliojimai jai buvo suteikti. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką priimant sprendimą piktnaudžiaujama įgaliojimais, tik jei remiantis objektyviomis, reikšmingomis ir atitinkamomis aplinkybėmis paaiškėja, kad šis sprendimas priimtas kitais nei nustatytais tikslais (1996 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Industrias Pesqueras Campos ir kt. prieš Komisiją, T-551/93 ir T-231/94–T-234/94, Rink. p. II-247, 168 punktas; 2000 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DKV prieš VRDT (COMPANYLINE), T-19/99, Rink. p. II-1, 33 punktas ir 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Henkel prieš VRDT (Apvali raudona ir balta tabletė), T-337/99, Rink. p. II-2597, 66 punktas bei 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo eCopy prieš VRDT (ECOPY), T-247/01, Rink. p. II-5301, 22 punktas).

65

Reikia nurodyti, kad ieškovė nepateikia jokio įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ginčijamu sprendimu siekta kitokio tikslo nei patikrinti, ar turi būti atsisakoma registruoti prašomą prekių ženklą remiantis Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu.

66

Dėl tariamo atsižvelgimo tik į žodį „limoncello“ pakanka nurodyti, jog Apeliacinė taryba, kaip jau konstatuota, teisingai nusprendė, kad šiuo atveju buvo galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas. Todėl tariamų klaidų, kurias Apeliacinė taryba galėjo padaryti prieidama prie tokios išvados, nepakanka, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas.

67

Dėl tariamai prieštaringos VRDT nuomonės ieškovė nurodo, jog 1999 m. lapkričio 23 d. laiške patvirtindama būtinybę apriboti paraišką įregistruoti konkrečia prekių klase, kurią sudaro citrinų likeriai iš Amalfi pakrantės, dėl vartotojo pasirinkimą nulemiančio limoncello kilmės specifiškumo VRDT norėjo išvengti galimybės supainioti likerio kilmę. Taigi VRDT patvirtino, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas gali identifikuoti Amalfi pakrantės zonoje pagamintą citrinų likerį. Tačiau, ieškovės nuomone, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pateikė prieštaringą tvirtinimą, jog tas pats žodis gali suklaidinti paprastą Ispanijos vartotoją.

68

Šiam argumentui negalima pritarti. Iš tikrųjų prašydama apriboti prekių, kurioms prašomas įregistruoti prekių ženklas, kategoriją, VRDT patikrino, ar prašomam įregistruoti prekių ženklui gali būti taikomi absoliutūs atmetimo pagrindai ir ypač Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies g punktas ta prasme, kad be tokio apribojimo gali egzistuoti galimybė suklaidinti vartotoją dėl prekių ženklu žymimos prekės geografinės kilmės. Taigi VRDT nenurodė, jog geografinė nuoroda paneigtų bet kokią galimybę supainioti galimo protesto, pateikto pagal to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą, atveju.

69

Todėl reikia atmesti antrąjį pagrindą.

Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su pareiga motyvuoti

70

Ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas netinkamai motyvuotas, nes jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytų Apeliacinės tarybos argumentų. Ginčijamo sprendimo motyvavimui būdinga tai, kad gausu Apeliacinės tarybos atlikto žymenų palyginimo ir galimybės supainioti vertinimo spragų.

71

VRDT ginčija ieškovės argumentus.

72

Ieškovės argumentai, susiję su kaltinimu dėl akivaizdžiai klaidingo vertinimo, jau buvo nagrinėti analizuojant pirmąjį pagrindą.

73

Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio pirmą sakinį VRDT sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Be to, 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1), 50 taisyklės 2 dalies h punktas numato, kad Apeliacinės tarybos sprendime išdėstomi sprendimo motyvai. Šios pareigos motyvuoti apimtis yra tokia pati kaip ir tos, kuri numatyta EB 253 straipsnyje. Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, jog EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi būti toks, kad aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėtų teisės akto autoriaus argumentus. Tokia pareiga turi dvejopą tikslą: leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti taikomų teisės aktų priėmimo priežastis siekiant apginti savo teises ir suteikti Bendrijos teismui galimybę patikrinti sprendimo teisėtumą. Vertinant, ar sprendimo motyvai atitinka šiuos reikalavimus, būtina atsižvelgti ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (2004 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT – Vitakraft-Werke Wührmann ir Friesland Brands (VITATASTE ir METABALANCE 44), T-124/02 ir T-156/02, Rink. p. II-1149, 72 ir 73 punktai bei 2007 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo Wesergold Getränkeindustrie prieš VRDT – Lidl Stiftung (VITAL FIT), T-111/06, nepaskelbta Rinkinyje 62 punktas).

74

Ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, jog ji teigė, kad ir neatliekant jokios analizės abu prekių ženklai yra labai panašūs vienas į kitą vizualiai ir fonetiškai.

75

Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad priminusi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto turinį ir teismų pateiktą jo išaiškinimą ginčijamo sprendimo 18 punkte Apeliacinė taryba nurodė, jog ji pritaria Protestų skyriaus nuomonei, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, atsižvelgiant į jais žymimas 33 klasės prekes, yra klaidinančiai panašūs Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.

76

Ji patikslino, kad citrinų likeris iš Amalfi pakrantės, kuriam skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, aiškiai patenka į „likerių“ kategoriją, kuriai įregistruotas ankstesnis prekių ženklas. Be to, ji nurodė, jog prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas yra žodis „limoncello“, nes būtent šį žodį, o ne puošnią ir spalvotą etiketę, kurioje jis užrašytas, suinteresuotoji visuomenė laikys pagrindiniu skiriamuoju elementu. Ji nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad žodis „limoncello“ užrašytas didesnėmis raidėmis, ir į tai, kad jis užima dominuojančią poziciją, tikėtina, kad vartotojai nepastebės po juo esančių mažesnėmis raidėmis užrašytų papildomų žodžių.

77

Apeliacinė taryba nurodė, kad ankstesnį prekių ženklą sudaro žymuo LIMONCHELO, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra labai panašūs vienas į kitą vizualiai ir fonetiškai ir kad, atsižvelgiant į iš karto pastebimą bendrą žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, nėra reikalo išskaidyti juos į raides arba skiemenis tam, kad būtų įrodytas jų panašumas. Apeliacinė taryba teigė, jog prekių ženklai yra beveik tapatūs vizualiai ir fonetiškai.

78

Taigi ji padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą ir jais žymimų prekių atitiktį, yra galimybė, jog vartotojai ispanai supainios arba susies jų komercinę kilmę.

79

Net darant prielaidą, kad šis ginčijamo sprendimo motyvavimas yra trumpas ir nepakankamai nurodantis priežastis, dėl kurių Apeliacinė taryba padarė tokią išvadą, reikia atsižvelgti į išsamesnius motyvus, šiuo klausimu pateikiamus Protestų skyriaus sprendime. Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo 18 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad ji sutinka su Protestų skyriaus nuomone, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, atsižvelgiant į jais žymimas 33 klasės prekes, yra klaidinančiai panašūs Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Atsižvelgiant į tarp Protestų skyrių ir Apeliacinių tarybų egzistuojantį funkcinį tęstinumą, kurį patvirtina Reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalis (2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C-29/05 P, Rink. p. I-2213, 30 punktas; 2006 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo La Baronia de Turis prieš VRDT – Baron Philippe de Rothschild (LA BARONNIE), T-323/03, Rink. p. II-2085, 57 ir 58 punktai), šis sprendimas bei jo motyvai sudaro ginčijamo sprendimo priėmimo kontekstą, kurį žino ieškovė ir kuris leidžia teismams tinkamai vykdyti jo teisėtumo priežiūrą, kalbant apie galimybės supainioti vertinimo pagrįstumą. Reikia nurodyti, kad savo sprendime Protestų skyrius nurodė, kuo prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, panašūs vizualiai ir fonetiškai, bei priežastis, dėl kurių šiuo atveju egzistuoja galimybė supainioti.

80

Galiausiai ieškovė nurodo, kad ginčijamame sprendime nepatikslinamos priežastys, dėl kurių ieškovės nurodyti motyvai ir pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad nėra galimybės, jog atitinkami vartotojai supainios prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

81

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad sprendimų, kuriuos jos turi priimti, motyvuose institucijos neprivalo išsakyti savo pozicijos dėl visų argumentų, kuriuos suinteresuotieji asmenys joms pateikia. Pakanka, kad jos išdėsto lemiamos reikšmės sprendimo struktūrai turinčius faktus ir teisinius argumentus (2008 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Altana Pharma prieš VRDT – Avensa (PNEUMO UPDATE), T-327/06, nepaskelbta Rinkinyje 18 punktas; šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Haladjian Frères prieš Komisiją, T-204/03, Rink. p. II-3779, 199 punktą).

82

Reikia pažymėti, kad šiuo atveju Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime nurodė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriais remdamasi priėmė šį sprendimą, kaip tai matyti iš šio sprendimo 75–78 punktuose pateikto ginčijamo sprendimo aprašymo. Taigi ji neturėtų būti kaltinama tuo, kad nepateikė atsakymo į ieškovės argumentą, jog žodis „limoncello“ yra visiškai apibūdinamasis ir tapo bendrai vartojamu apibūdinant likerio rūšį, arba į ieškovės argumentus, kad pati VRDT pasiūlė apriboti prekes, kurioms skirta prašomo prekių ženklo registracija, citrinų likeriais iš Amalfi pakrantės, nes prekių ženklas klaidintų, jeigu aptariamas likeris būtų kitos kilmės.

83

Todėl reikia atmesti trečiąjį pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu.

84

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog reikia atmesti visą ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85

Ieškovė prašo priteisti iš VRDT visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Pirmosios instancijos teisme ir per apeliacinį procesą Teisingumo Teisme. Dėl Teisingumo Teisme pateikto VRDT apeliacinio skundo antrojo pagrindo, kuriuo ji nurodė, jog panaikintas sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas ir nelogiškas, ieškovė teigia, kad bet kuriuo atveju VRDT turi padengti su šiuo pagrindu susijusias bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar Pirmosios instancijos teismas patenkins su galimybe supainioti susijusius reikalavimus. Ieškovė primena, jog VRDT atsisakė šio pagrindo po to, kai buvo priimta minėta 2006 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri šiuo atžvilgiu jai buvo palanki.

86

VRDT prašo priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesus Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme.

87

Pirmosios instancijos teismo sprendime VRDT buvo nurodyta padengti bylinėjimosi išlaidas. Teisingumo Teismo sprendime pastarasis atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą. Taigi šiame sprendime Pirmosios instancijos teismas turi nuspręsti dėl visų išlaidų, patirtų per skirtingas procedūras, pagal Procedūros reglamento 121 straipsnį.

88

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi visi ieškovės reikalavimai buvo atmesti ir kadangi šiuo atveju nėra išimtinių motyvų, nėra reikalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų. Todėl reikia priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, kurias VRDT patyrė Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme, pagal VRDT reikalavimus.

 

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

 

1.

Atmesti ieškinį.

 

2.

Shaker di L. Laudato & C. Sas padengia visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesus Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme.

 

Tiili

Dehousse

Wiszniewska-Białecka

Paskelbta 2008 m. lapkričio 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: italų.

Top

Full & Egal Universal Law Academy