Byla T‑97/08
KUKA Roboter GmbH
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo, kurį sudaro oranžinės spalvos atspalvis, paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)“
Sprendimo santrauka
1. Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas – Ginčijimas remiantis naujais faktais – Priimtinumo sąlygos
(Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 63 straipsnis)
2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Žymenys, galintys sudaryti prekių ženklą – Spalvos ar spalvų kombinacijos – Sąlyga – Skiriamasis požymis – Atsižvelgimas į bendrą interesą nepagrįstai neriboti spalvų prieinamumo
(Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 4 straipsnis)
3. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai
(Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąvoka
1. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą galima ginčyti remiantis Bendrajame Teisme naujai pateiktais faktais tik įrodžius, kad prieš priimdama sprendimą byloje Apeliacinė taryba per administracinę procedūrą savo iniciatyva turėjo atsižvelgti į šiuos faktus.
(žr. 11 punktą)
2. Spalvos atveju skiriamojo požymio buvimas prieš naudojimą yra įmanomas tik išimtiniais atvejais, būtent kai prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, skaičius labai ribotas, o atitinkama rinka – labai specifinė.
Teisė į prekių ženklą yra Sutartimi įtvirtintos neiškreiptos konkurencijos sistemos esminė dalis, todėl prekių ženklo jo savininkui suteikiamos teisės ir galios turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į šį tikslą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad įregistruotas prekių ženklas suteikia jo savininkui išimtines teises tam tikrų prekių ir paslaugų atžvilgiu, o tai leidžia jam monopolizuoti žymenį, įregistruotą kaip prekių ženklą, neribotam laikui, galimybė įregistruoti prekių ženklą gali būti ribojama viešojo intereso sumetimais. Šiuo atžvilgiu ribotas realiai prieinamų spalvų skaičius reiškia, kad nedidelis skaičius įregistruotų prekių ženklų tam tikroms prekėms ar paslaugoms galėtų išsemti visą esamų spalvų spektrą. Toks platus monopolis prieštarautų neiškreiptos konkurencijos sistemai būtent dėl to, kad jis galėtų sukurti neteisėtą vieno ūkio subjekto konkurencinį pranašumą. Taigi reikia pripažinti, kad Bendrijos prekių ženklų teisėje egzistuoja bendrasis interesas nepagrįstai neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems prekes ar paslaugas, kurios yra tos pačios rūšies kaip ir tos, kurioms prašoma registracijos.
(žr. 33–35 punktus)
3. Skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte vartojama prasme neturi žymuo, kurį sudaro oranžinės spalvos atspalvis ir kurį prašoma įregistruoti Nicos klasifikacijos 7 klasei priklausantiems „Ranką turintiems robotams manipuliavimo, apdorojimo ir suvirinimo darbams atlikti, išskyrus robotus, skirtus naudoti švaros kambariuose, medicininius robotus ir robotus, atliekančius lakavimo darbus; šių prekių atsarginėms dalims“.
Spalvų prieinamumo imperatyvas, kuris daro įtaką Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimui, neleidžia, išskyrus ypatingus atvejus, registruoti spalvos kaip prekių ženklo. Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių teigti, kad egzistuoja tokios aplinkybės, ir, konkrečiai tariant, kad prekių, kurių atžvilgiu prašoma įregistruoti prekių ženklą, skaičius yra toks mažas, o atitinkama rinka tokia specifinė, kad, pirma, pati spalva gali nurodyti ja žymimų prekių komercinę kilmę ir, antra, kad jos monopolizavimas prekių ženklo savininkui nesuteikia viešajam interesui prieštaraujančio neteisėto konkurencinio pranašumo.
Aptariamo sektoriaus specifika ir ypač tai, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo apimami robotai yra labai specifinės prekės, kad jie yra ilgalaikė investicija, brangūs, naudojami aukštos specializacijos darbams atlikti ir kad jų įsigijimas reiškia, jog pas įgijėją turi būti atliekami reikšmingi adaptavimo darbai, nedaro įtakos aplinkybei, jog šių prekių sektoriuje yra įprasta jas parduoti pačių įvairiausių spalvų. Šiuo klausimu pati pareiškėja teigia, kad klientai, užsakydami prekes, pasirenka jų spalvą. Todėl reikia konstatuoti, kad aptariamame sektoriuje pastabi specialių žinių turinti visuomenė paprastai susiduria su įvairių spalvų nagrinėjamomis prekėmis, ir spalvos nėra suvokiamos kaip nurodančios jų komercinę kilmę.
(žr. 39, 44, 46–47 punktus)
4. Piktnaudžiavimo įgaliojimais sąvoka Sąjungos teisėje turi tiksliai apibrėžtą reikšmę ir apima situaciją, kai administracinė valdžios institucija naudojasi įgaliojimais kitu tikslu nei tas, kuriam tie įgaliojimai jai buvo suteikti. Sprendimu piktnaudžiaujama įgaliojimais, tik jei remiantis objektyviomis, reikšmingomis ir atitinkamomis aplinkybėmis paaiškėja, kad jis priimtas kitais nei nustatytais tikslais.
(žr. 65 punktą)
BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. rugsėjo 13 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo, kurį sudaro oranžinės spalvos atspalvis, paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)“
Byloje T‑97/08
KUKA Roboter GmbH, įsteigta Augsburge (Vokietija), atstovaujama advokatų A. Kohn ir B. Hannemann,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą R. Pethke,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2007 m. gruodžio 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1572/2007‑4), susijusio su prašymu įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą oranžinės spalvos atspalvį, panaikinimo,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. W. H. Meij (pranešėjas), teisėjai S. Papasavvas ir L. Truchot,
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2008 m. vasario 20 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2008 m. birželio 4 d.,
įvykus 2010 m. birželio 17 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Bylos aplinkybės
1 2005 m. balandžio 3 d. ieškovė KUKA Roboter GmbH pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 17 sk., 1 t., p. 146) [šį reglamentą pakeitė 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)] pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti žymuo buvo toks oranžinės spalvos atspalvis:
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso, atsižvelgiant į per procedūrą Tarnyboje padarytą apribojimą, peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Ranką turintys robotai manipuliavimo, apdorojimo ir suvirinimo darbams atlikti, išskyrus robotus, skirtus naudoti švaros kambariuose, medicininius robotus ir robotus, atliekančius lakavimo darbus; šių prekių atsarginės dalys“.
4 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu (dabar Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas), atmetė registravimo paraišką, nes prašomas įregistruoti žymuo neturėjo skiriamojo požymio.
5 2007 m. spalio 2 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė apeliaciją dėl eksperto sprendimo.
6 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Tarnybos ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, motyvuodama tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Ji iš esmės nusprendė, kad atitinkama visuomenė nesupras, jog pati Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodyta spalva nurodo aptariamų prekių komercinę kilmę.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.
8 Tarnyba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl teismui pateiktų įrodymų priimtinumo
9 Grįsdama savo teiginį, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi jam būdingą skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, 2009 m. kovo 25 d. laišku ieškovė pateikė dviejų 2009 m. kovo 25 d. tyrimų rezultatus; pirmasis tyrimas atliktas telefonu Vokietijoje, Kinijoje, Jungtinėse Valstijose ir Italijoje, o antrasis tyrimas atliktas klausimyno, pateikto lankytojams per 2008 m. birželio mėnesį Miunchene (Vokietija) vykusią parodą Automatika 2008, pagrindu. Ieškovė taip pat pateikė kompaktinį diską su įvairių gamintojų reklaminėmis brošiūromis bei įvairių šio sektoriaus gamintojų parodų stendų nuotraukomis.
10 2009 m. gegužės 12 d. laišku Tarnyba užginčijo šių dokumentų priimtinumą, nes jie buvo naujai pateikti įrodymai.
11 Šie dokumentai buvo pavėluotai pateikti per procedūrą Bendrajame Teisme, pažeidžiant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnį, nepateisinus pavėlavimo, be to, reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką Bendrajame Teisme nagrinėjamas ieškinys yra susijęs su VRDT apeliacinių tarnybų sprendimų teisėtumo priežiūra Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio (dabar Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis) prasme, todėl Bendrojo Teismo kompetencija nėra peržiūrėti faktines aplinkybes pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sadas prieš VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR IR FELICIE), T‑346/04, Rink. p. II‑4891, 19 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Todėl Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą galima ginčyti remiantis Bendrajame Teisme naujai pateiktais faktais tik įrodžius, kad prieš priimdama sprendimą byloje Apeliacinė taryba per administracinę procedūrą savo iniciatyva turėjo atsižvelgti į šiuos faktus (2002 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo eCopy prieš VRDT (ECOPY), T‑247/01, Rink. p. II‑5301, 46 punktas).
12 Šiuo atveju, kadangi ieškovės pateikti dokumentai nėra akivaizdžiai susiję su faktais, į kuriuos pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalį (dabar Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis) Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti savo iniciatyva, šiuos dokumentus reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti jų įrodomosios galios.
Dėl esmės
13 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus, kurie susiję su EB 28 straipsnio pažeidimu, su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto, 73 straipsnio (dabar Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis) ir 74 straipsnio pažeidimu bei galiausiai su piktnaudžiavimu įgaliojimais.
14 Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, paskui trečiąjį ir galiausiai pirmąjį.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto, 73 ir 74 straipsnių pažeidimu
– Šalių argumentai
15 Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio paraiškoje nurodytų prekių atžvilgiu.
16 Visų pirma ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba nesilaikė 2003 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Libertel (C‑104/01, Rink. p. I‑3793), kuriuo remiantis darytina išvada, jog spalvos negalima registruoti kaip Bendrijos prekių ženklo, tik jei spalva neturi skiriamojo požymio. Vadinasi, bet koks prekių ženklo skiriamasis požymis, net jeigu jis būtų ribotas, turi leisti įregistruoti prekių ženklą.
17 Ieškovė tvirtina, kad šioje byloje yra tenkinami Teisingumo Teismo minėtame Sprendime Libertel suformuluoti kriterijai. Prašomas įregistruoti prekių ženklas apima tik specifinių prekių kategoriją: ranką turinčius robotus manipuliavimo, apdorojimo ir suvirinimo darbams atlikti, išskyrus robotus, skirtus naudoti švaros kambariuose, medicininius robotus ir robotus, atliekančius lakavimo darbus. Be to, atitinkama rinka yra labai specifinė, nes, pirma, prašomo įregistruoti prekių ženklo apimami robotai yra ilgalaikė investicija, kurio vieneto kaina eurais susideda mažiausiai iš penkiaženklio skaičiaus, antra, robotai yra naudojami aukštos specializacijos darbams atlikti ir, trečia, ieškovės roboto įsigijimas reiškia, kad pas įgijėją turi būti atliekami reikšmingi adaptavimo darbai.
18 Be to, ieškovė ginčija ginčijamo sprendimo 19 ir 20 punktuose Apeliacinės tarybos atliktą atitinkamos visuomenės analizę ir tvirtina, kad ją šiuo atveju sudaro ranką turinčių robotų manipuliavimo, apdorojimo ir suvirinimo darbams atlikti įgijėjai ir prekybininkai, kurie gerai išmano šių prekių Europos rinką. Ji nesutinka su Apeliacinės tarybos vertinimu, kad atitinkamą visuomenę sudaro ne tik prašomo įregistruoti prekių ženklo apimamų prekių įgijėjai bet ir gamyklose, kuriose yra šie robotai, dirbantys techniniai darbuotojai.
19 Ieškovė nesutinka su nuomone, kad spalvų atžvilgiu egzistuoja prieinamumo imperatyvas dėl to, jog yra mažai spalvų, kurias galima išskirti. Ji tvirtina, kad žodiniai prekių ženklai, kuriuos sudaro tik keli žymenys, gali būti registruojami, nors jie yra paimami iš šaltinio, kuris nėra neribotas. Be kita ko, ji pabrėžia, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo monopolizavimas paliečia tik tam tikras prekes. Be to, ieškovės nuomone, prašomo įregistruoti prekių ženklo įregistravimas neužkerta kelio įmonėms konkurentėms prekiauti oranžinės spalvos robotais, nes toks pardavimas nėra prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimas Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio (dabar Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnis) prasme. Šiuo atžvilgiu ji atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad iš principo klientai užsakydami prekę pasirenka jos spalvą, todėl ieškovės konkurentui niekas negalėtų sutrukdyti parduoti oranžinės spalvos robotą. Prašomas įregistruoti prekių ženklas tik neleistų naudoti šios spalvos reklamos ir pardavimo skatinimo tikslais, pavyzdžiui, per parodas ar brošiūrose.
20 Be to, joks kitas bendrasis interesas netrukdo įregistruoti šį prekių ženklą. Jis nėra naudojamas apibūdinamai ir juo nesiekiama techninio tikslo.
21 Ieškovė taip pat ginčija Apeliacinės tarybos teiginį, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra labai artimas antikorozinės medžiagos raudonojo švino spalvai. Pirma, šios spalvos aiškiai skiriasi. Antra, naudoti raudonąjį šviną draudžia 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 37, p. 19). Galiausiai ieškovės robotai iš esmės yra pagaminti iš aliuminio lydinio, t. y. medžiagos, kurios nereikia apdoroti antikoroziškai.
22 Ieškovė dar tvirtina, kad negalima teigti, jog prekių ženklų – raudonos arba oranžinės spalvos be kontūro – paraiškų skaičius rodo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra neįprastas ir todėl jis neturi skiriamojo požymio. Jos nuomone, vien pateiktų paraiškų spalvoms be kontūro skaičius neturi jokios reikšmės, nes Apeliacinė taryba kiekvienu atskiru atveju turi atlikti vertinimą, atsižvelgdama į prekių ženklo paraiškoje nurodytas prekes ir paslaugas.
23 Ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 20 punkte pažymėjusi, jog atitinkama visuomenė nusprendžia pirkti nagrinėjamas prekes remdamasi vien jų techniniais ar ekonominiais aspektais, o ne pagal spalvą, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad spalva leidžia atitinkamai visuomenei priskirti prekę tam tikram gamintojui ir susidaryti nuomonę apie jos kokybę. Šiuo atžvilgiu ieškovė nurodo Apeliacinei tarybai pateiktas reklamines brošiūras, iš kurių matyti, kad ranką turinčių robotų manipuliavimo, apdorojimo ir suvirinimo darbams atlikti spalva suinteresuotoje visuomenėje nurodo komercinę kilmę.
24 Be to, ieškovė tvirtina, kad iš dokumento „Icon Added Value“, susijusio su 2005 m. atliktu tyrimu, kurio reprezentatyvumą visos Europos Sąjungos atžvilgiu įrodo Apeliacinei tarybai pateiktas dokumentas „World Robotics 2006“, matyti, kad atitinkama visuomenė sieja spalvą ir prekių kilmę. Ieškovės teigimu, robotų rinka veikia pagal kitus dėsnius nei vartojimo prekių rinka. Be to, ji nesutinka, kad atitinkamoje visuomenėje atliktas tyrimas remiasi blogai suformuluotu klausimu. Iš tikrųjų gamintojo paminėjimas negali iškraipyti rezultatų.
25 Galiausiai ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 73 ir 74 straipsnius, nes netyrė bylos faktų ir aplinkybių. Dėl to ginčijamas sprendimas yra dar ir nepakankamai motyvuotas.
26 Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
– Bendrojo Teismo vertinimas
27 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami „neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai“. Be to, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalyje (dabar Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 2 dalis) teigiama, kad „1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos“.
28 Prekių ženklo skiriamasis požymis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme reiškia, jog prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henkel prieš VRDT,C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink. p. I‑5089, 34 punktas).
29 Skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė (minėto Sprendimo Henkel prieš VRDT 35 punktas).
30 Norint atsakyti į klausimą, ar pati spalva leidžia atskirti vienos įmonės prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų Reglamento Nr. 40/94 4 straipsnio (dabar Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnis) prasme, reikia įvertinti, ar pačios spalvos gali pateikti tikslią informaciją, ypač susijusią su prekės ar paslaugos kilme (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Libertel 39 punktą ir 2004 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Heidelberger Bauchemie, C‑49/02, Rink. p. I‑6129, 37 punktą).
31 Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors spalvos gali kelti tam tikras idėjų asociacijas ir jausmus, jos sunkiai perteikia tikslią informaciją, ypač todėl, kad dėl savo patrauklumo nuolat ir plačiai naudojamos prekių ir paslaugų reklamoje bei prekyboje be jokios tikslios minties (minėto Sprendimo Libertel 40 punktas ir minėto Sprendimo Heidelberger Bauchemie 38 punktas).
32 Atitinkamos visuomenės suvokimas iš spalvos sudaryto žymens atveju nebūtinai yra toks pats kaip žodinio arba vaizdinio prekių ženklo, kurį sudaro žymuo, nesusijęs su prekių ženklu žymimų prekių išvaizda, atveju. Nors visuomenė yra įpratusi tučtuojau suvokti žodinius ir vaizdinius prekių ženklus kaip prekių kilmę nurodančius žymenis, taip nebūtinai atsitinka tuo atveju, kai žymuo painiojamas su prekės, kuriai jį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, išvaizda (minėto Sprendimo Libertel 65 punktas ir 2004 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo KWS Saat prieš VRDT, C‑447/02 P, Rink. p. I‑10107, 78 punktas).
33 Spalvos atveju skiriamojo požymio buvimas prieš naudojimą yra įmanomas tik išimtiniais atvejais, būtent kai prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, skaičius labai ribotas, o atitinkama rinka – labai specifinė (minėto Sprendimo Libertel 66 punktas ir minėto Sprendimo KWS Saat prieš VRDT 79 punktas).
34 Reikia taip pat pabrėžti, kad teisė į prekių ženklą yra EB sutartimi įtvirtintos ir palaikyti neiškreiptos konkurencijos sistemos esminė dalis, todėl prekių ženklo jo savininkui suteikiamos teisės ir galios turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į šį tikslą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad įregistruotas prekių ženklas suteikia jo savininkui išimtines teises tam tikrų prekių ir paslaugų atžvilgiu, o tai leidžia jam monopolizuoti žymenį, įregistruotą kaip prekių ženklą, neribotam laikui, galimybė įregistruoti prekių ženklą gali būti ribojama viešojo intereso sumetimais (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Libertel 48–50 punktus).
35 Šiuo atžvilgiu ribotas realiai prieinamų spalvų skaičius reiškia, kad nedidelis skaičius įregistruotų prekių ženklų tam tikroms prekėms ar paslaugoms galėtų išsemti visą esamų spalvų spektrą. Toks platus monopolis būtų nesuderinamas su neiškreiptos konkurencijos sistema, pavyzdžiui, dėl to, kad jis galėtų sukurti neteisėtą vieno ūkio subjekto konkurencinį pranašumą. Taigi reikia pripažinti, kad Bendrijos prekių ženklų teisėje egzistuoja bendrasis interesas nepagrįstai neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems prekes ar paslaugas, kurios yra tos pačios rūšies kaip ir tos, kurioms prašoma registracijos (minėto Sprendimo Libertel 54 ir 55 punktai).
36 Šį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto, 73 ir 74 straipsnių pažeidimu, reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus.
37 Apibrėždama atitinkamą visuomenę Apeliacinė taryba atsižvelgė, pirma, ginčijamo sprendimo 19 punkte į tai, kaip ranką turinčius robotus manipuliavimo, apdorojimo ir suvirinimo darbams atlikti suvokia įrengimų salėje dirbantys techniniai darbuotojai, t. y. specialistai, atsakingi už jų valdymą ir veikimą, ir, antra, ginčijamo sprendimo 20 punkte – į įmonių, kurios perka tokius robotus, suvokimą.
38 Ieškovė nesutinka su tuo, kad į atitinkamą visuomenę patenka ir gamyklose, kuriose yra šie robotai, dirbantys techniniai darbuotojai. Kaip teisingai pastebėjo Tarnyba, šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad nors techniniai darbuotojai greičiausiai tiesiogiai nedalyvauja priimant sprendimus dėl robotų pirkimo, negalima atmesti galimybės, kad kai kuriose įmonėse jie turi įtakos tokiam sprendimui, nes tiesiogiai su jais dirba ir kasdien juos naudoja. Todėl vertindama prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį Apeliacinė taryba nepadarė klaidos atsižvelgusi, pirma, į techninių darbuotojų suvokimą ir, antra, į įmonės darbuotojų, atsakingų už prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių išrinkimą ir nupirkimą, suvokimą.
39 Bet kuriuo atveju iš ginčijamo sprendimo vienareikšmiai matyti, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į pastabią specialių žinių turinčią visuomenę, kuri priimdama sprendimą dėl pirkimo ypatingą dėmesį skiria šių mašinų techninėms funkcijoms, įskaitant, pavyzdžiui, jų panaudojimą, modelius ar su darbo sauga susijusius aspektus.
40 Dėl prašomo įregistruoti žymens skiriamojo požymio vertinimo reikia pažymėti, kaip nurodė ir Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 11 ir 12 punktuose, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro vien spalva, t. y. erdvėje neapribotas oranžinės spalvos atspalvis, kuris gali visiškai ar iš dalies padengti prašomo įregistruoti prekių ženklo apimamas prekes ar jų įpakavimą arba prireikus būti naudojamas šių prekių reklamoje.
41 Ginčijamo sprendimo 12 ir 16–20 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, nes nėra suvokiamas kaip paraiškoje nurodytų prekių kilmės nuoroda. Iš esmės ji nusprendė, kad prašoma įregistruoti spalva nėra neįprasta pramoninių robotų ir statybos sektoriuje ir savaime nėra tokia ypatinga, kad tame sektoriuje būtų suvokiama kaip krintanti į akis.
42 Taigi ieškovė neįrodo, kad Apeliacinė taryba šiuo atžvilgiu padarė klaidą. Iš tikrųjų reikia pabrėžti, kad vartotojai nėra įpratę spręsti apie prekių kilmę pagal jų ar pakuotės spalvą, nesant jokių grafinių ar tekstinių elementų, nes dabartinėje komercinėje praktikoje pati spalva iš principo nenaudojama kaip identifikavimo priemonė. Spalvai paprastai nebūdinga savybė išskirti tam tikros įmonės prekes (minėto Sprendimo Libertel 65 punktas).
43 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 26 punkte konstatavo, ir jai tuo klausimu ieškovė neprieštaravo, jog aptariamame sektoriuje paprastai parduodami pačių įvairiausių spalvų pramoniniai robotai. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad aptariamame sektoriuje spalvos, kuriomis yra nudažyti pramoniniai robotai, paprastai suvokiamos kaip nurodančios šių prekių komercinę kilmę.
44 Bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad spalvų prieinamumo imperatyvas, kuris daro įtaką Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimui, neleidžia, išskyrus ypatingus atvejus, registruoti spalvos kaip prekių ženklo.
45 Šiuo atžvilgiu dėl ieškovės neigiamo spalvų prieinamumo imperatyvo egzistavimo robotų sektoriuje reikia pabrėžti, kad oranžinės spalvos atspalvio įregistravimas kaip Bendrijos prekių ženklo lemtų ne tik šio atspalvio monopolizavimą, bet ir uždraustų įmonėms konkurentėms naudoti visus oranžinės spalvos atspalvius ir ne tik juos, nes nereikia atmesti galimybės, jog galėtų būti įrodyta oranžinės spalvos atspalvio, kuris šiuo atveju nurodytas prekių ženklo paraiškoje, supainiojimo su kitais oranžinės spalvos atspalviais ar net jai artimomis spalvomis rizika. Atsižvelgiant į tai, kad esamų spalvų skaičius yra labai ribotas, tam tikros spalvos, o galbūt ir viso jai artimų spalvų bei atspalvių spektro monopolizavimas galėtų lemti tai, kad greitai būtų išsemtas visas esamų spalvų spektras ir tai kai kuriems ūkio subjektams suteiktų konkurencinį pranašumą, kuris yra nesuderinamas su neiškreiptos konkurencijos sistema ir bendruoju interesu nepagrįstai neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Libertel 54 ir 56 punktus).
46 Šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovė Apeliacinei tarybai nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad šioje byloje egzistuoja ypatingos aplinkybės, ir, konkrečiai tariant, kad prekių, kurių atžvilgiu prašoma įregistruoti prekių ženklą, skaičius yra toks mažas, o atitinkama rinka tokia specifinė, kad, pirma, pati spalva gali nurodyti ja žymimų prekių komercinę kilmę, ir, antra, kad jos monopolizavimas prekių ženklo savininkui nesuteikia viešajam interesui prieštaraujančio neteisėto konkurencinio pranašumo.
47 Iš tikrųjų ieškovė šiuo atžvilgiu remiasi aptariamo sektoriaus specifika ir ypač tuo, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo apimami robotai yra labai specifinės prekės, kad jie yra ilgalaikė investicija, brangūs, naudojami aukštos specializacijos darbams atlikti ir kad jų įsigijimas reiškia, kad pas įgijėją turi būti atliekami reikšmingi adaptavimo darbai. Tačiau šie teiginiai nedaro įtakos ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinės tarybos nurodytai aplinkybei, jog aptariamų prekių sektoriuje yra įprasta jas parduoti pačių įvairiausių spalvų. Šiuo klausimu pati ieškovė teigia, kad klientai, užsakydami prekes, pasirenka jų spalvą. Todėl reikia konstatuoti, kad aptariamame sektoriuje atitinkama visuomenė paprastai susiduria su įvairių spalvų nagrinėjamomis prekėmis, ir spalvos nėra suvokiamos kaip nurodančios jų komercinę kilmę.
48 Be to, ieškovė nepaaiškina, kodėl teiginiai, kuriais ji remiasi, leidžia manyti, kad aptariamame sektoriuje įregistravus prašomą įregistruoti prekių ženklą nebūtų pažeistas bendrasis interesas nepagrįstai neriboti spalvų prieinamumo.
49 Ieškovė teigia, kad ketina naudoti prašomą įregistruoti prekių ženklą vien reklamos ir pardavimo skatinimo tikslais ir kad šio prekių ženklo įregistravimas nekliudytų įmonėms konkurentėms laisvai pasirinkti savo robotų spalvos. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnį Bendrijos prekių ženklo suteikiamos išimtinės teisės jo savininkui leidžia pasinaudojant teisinėmis priemonėmis uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti panašų ar tapatų žymenį. Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio 2 dalis leidžia, pavyzdžiui, uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes arba jų pakuotes, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas, importuoti arba eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes ir naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.
50 Todėl ieškovė negali teigti, kad bendrovių konkurenčių robotų dažymas oranžine spalva nėra prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimas Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio prasme.
51 Be to, reikia pažymėti, kad pardavimo koncepcija priklauso tik nuo konkrečios įmonės pasirinkimo ir ji gali keistis žymenį įregistravus kaip Bendrijos prekių ženklą. Ji negali turėti kokios nors įtakos vertinant, ar jį galima registruoti (2002 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (TELE AID), T‑355/00, Rink. p. II‑1939, 42 punktas). Taigi, nors ieškovė tvirtina, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą ji naudos tik reklamos tikslais, negalima atmesti galimybės, kad ji naudosis išimtine teise uždrausti savo konkurentams pačius robotus dažyti šioje byloje nagrinėjamu oranžinės spalvos atspalviu. Todėl ieškovės argumentas, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas bus naudojamas tik reklamos tikslais, negali turėti kokios nors įtakos vertinant prašomo įregistruoti žymens prieinamumo reikalavimą.
52 Tačiau ieškovė teisingai teigia, kad aplinkybė, į kurią ginčijamo sprendimo 20 punkte atkreipė dėmesį Apeliacinė taryba, jog atitinkama visuomenė nusprendžia pirkti nagrinėjamas prekes remdamasi vien jų techniniais ar ekonominiais aspektais, yra nereikšminga sprendžiant, ar pati spalva gali nurodyti prekių komercinę kilmę. Vis dėlto tai neleidžia daryti išvados, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą nusprendusi, jog, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos ginčijamame sprendime, prašomas įregistruoti prekių ženklas neatitinka Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.
53 Argumentai, kuriais ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos teiginius, jog, pirma, prekių ženklo paraiškoje nurodyta spalva yra artima antikorozinės medžiagos raudonojo švino spalvai ir, antra, Tarnyba yra priėmusi daug sprendimų dėl prašymų įregistruoti spalvų atspalvius nuo raudonos iki oranžinės, atsižvelgiant į šio sprendimo 42–48 punktuose išdėstytus motyvus, taip pat negali turėti įtakos Apeliacinės tarybos išvados pagrįstumui.
54 Ieškovė dar teigia, kad dokumentas „Icon Added Value“ įrodo, jog aptariamame sektoriuje atitinkama visuomenė sieja spalvą ir prekių kilmę.
55 Vis dėlto šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad šiame dokumente pateiktame tyrimo klausimyne yra klausimų, kurie suformuluoti ir išdėstyti taip, kad jie daro įtaką apklausos rezultatams. Klausimynas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoji dalis (klausimai K1–K10) yra visiškai skirta įvaizdžiui, kurį apklausiamas asmuo turi ieškovės atžvilgiu, ir, kaip pažymi Apeliacinė taryba, ji skatina susidaryti nuomonę apie ją. Antroji dalis (klausimai HW1–HW3), kurioje ieškovė neminima, susijusi su kai kuriais jos konkurentais. Trečiojoje dalyje, kurią sudaro penki klausimai, yra du klausimai, kuriais siekiama palyginti ieškovę su vienu iš konkurentų. Šioje dalyje klausimas, kuriuo apklausiamų asmenų prašoma priskirti spalvas ieškovei ir trims joms konkurentams, yra priešpaskutinėje vietoje.
56 Taigi tiek klausimų turinys, tiek jų išdėstymo tvarka informavo apklausiamus asmenis, kad klausimynas susijęs su ieškove. Tokiomis aplinkybėmis klausimas, kuriuo apklausiamų asmenų prašoma pasakyti, kurią spalvą jie sieja su ieškove, neleidžia nuspręsti, nei ar aptariamame sektoriuje prekių ženklo paraiškoje nurodytas oranžinės spalvos atspalvis turi jam būdingą skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nei ar atitinkama visuomenė suvokia spalvas kaip prekių komercinės kilmės nuorodą. Kaip teisingai ginčijamo sprendimo 25 punkte pažymėjo Apeliacinė taryba, naudotas metodas gali būti tinkamas siekiant įrodyti naudojant prašomą įregistruoti žymenį įgytą skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies (dabar Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis) prasme. Tačiau prekių ženklo paraiška šioje byloje buvo pateikta remiantis ne tuo pagrindu.
57 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, nėra pagrindo teigti, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą nusprendusi, jog atsižvelgiant į šio klausimyno klausimų formuluotę ir išdėstymo tvarką dokumento „Icon Added Value“ rezultatai neleidžia nei išsiaiškinti įpročius aptariamoje rinkoje prekių ženklų srityje, nei įrodyti prašomam įregistruoti žymeniui būdingą skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
58 Todėl ieškovės argumentas, jog dokumento „Icon Added Value“ reprezentatyvumą visos Sąjungos atžvilgiu įrodo dokumentas „World Robotics 2006“, yra nereikšmingas.
59 Dėl ieškovės argumento, kad Apeliacinė taryba nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnį pareiga VRDT sprendimuose nurodyti juos pagrindžiančius motyvus turi leisti prireikus sužinoti paraiškos įregistruoti atmetimo priežastis ir tinkamai apskųsti ginčijamą sprendimą (žr. 2002 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo KWS Saat prieš VRDT (Oranžinis atspalvis), T‑173/00, Rink. p. II‑3843, 55 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
60 Šiuo atveju iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba nurodė įvairius elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar spalva turi skiriamąjį požymį, pavyzdžiui, tai, kaip prašomą įregistruoti prekių ženklą suvokia atitinkama visuomenė, ar spalva yra įprasta, aptariamame sektoriuje egzistuojančius įpročius prekių ženklų srityje. Paskui Apeliacinė taryba, remdamasi ieškovės pateiktais įrodymais, išanalizavo ne tik bendrai oranžinės spalvos atspalvio suvokimą, bet ir pramoninių robotų sektoriaus specifiką. Todėl ieškovė turėjo duomenis, būtinus suprasti ginčijamą sprendimą ir dėl jo teisėtumo kreiptis į Sąjungos teismą. Todėl negalima teigti, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnį.
61 Galiausiai dėl ieškovės argumento, kad Apeliacinė taryba individualiai ir konkrečiai neištyrė bylos faktų ir aplinkybių, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalyje, reikia konstatuoti, kad, kaip, pavyzdžiui, matyti iš ginčijamo sprendimo 22–25 punktų, Apeliacinė taryba išnagrinėjo pačios ieškovės pateiktus reikšmingus faktus, kad įvertintų, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamąjį požymį registravimo paraiškoje nurodytų prekių atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalies.
62 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais
– Šalių argumentai
63 Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime piktnaudžiaujama įgaliojimais, nes jis yra grindžiamas argumentais, kurių atžvilgiu ji įrodė, kad jie nereikšmingi.
64 Tarnyba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
– Bendrojo Teismo vertinimas
65 Reikia priminti, kad piktnaudžiavimo įgaliojimais sąvoka Sąjungos teisėje turi tiksliai apibrėžtą reikšmę ir apima situaciją, kai administracinė valdžios institucija naudojasi įgaliojimais kitu tikslu nei tas, kuriam tie įgaliojimai jai buvo suteikti. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką sprendimu piktnaudžiaujama įgaliojimais, tik jei remiantis objektyviomis, reikšmingomis ir atitinkamomis aplinkybėmis paaiškėja, kad jis priimtas kitais nei nustatytais tikslais (1996 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Industrias Pesqueras Campos ir kt. prieš Komisiją, T‑551/93 ir T‑231/94–T‑234/94, Rink. p. II‑247, 168 punktas ir 2000 m. sausio 12 d. Sprendimo DKV prieš VRDT (COMPANYLINE), T‑19/99, Rink. p. II‑1, 33 punktas).
66 Tačiau šiuo atveju ieškovė neįrodė ir net netvirtino, kad egzistuoja tokie požymiai. Konkrečiai tariant, net jei, kaip teigia ieškovė, Apeliacinė taryba būtų pagrindusi ginčijamą sprendimą argumentais, kurių atžvilgiu ieškovė įrodė, kad jie yra nereikšmingi, ši aplinkybė nebūtų požymis, rodantis, kad sprendimas buvo priimtas išimtinai arba bent iš esmės siekiant kitų nei nustatytų tikslų. Be to, reikia priminti, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos vertindama prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį (žr. šio sprendimo 41–58 punktus). Todėl reikia atmesti trečiąjį ieškinio pagrindą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su EB 28 straipsnio pažeidimu
– Šalių argumentai
67 Ieškovė teigia, kad atsisakymas įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą yra kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė EB 28 straipsnio prasme. Esą jis leidžia padirbtoms prekėms patekti į rinką, o tai sumažina ieškovės apyvartą. Ieškovės teigimu, šiuo atveju netaikytina nė viena iš EB 30 straipsnyje numatytų išimčių.
68 Tarnyba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
– Bendrojo Teismo vertinimas
69 Dėl pirmojo ieškovės ieškinio pagrindo, susijusio su EB 28 straipsnio pažeidimu, reikia pažymėti, kad teisė į Bendrijos prekių ženklą bei jos suteikiama apsauga gali būti įgyjama tik įregistravus žymenį, kurio atžvilgiu paduota paraiška. Apsauga nuo padirbtų prekių pateikimo į rinką, apie kurią kalba ieškovė savo pirmajame ieškinio pagrinde, gali būti taikoma, tik jei ieškovė yra Bendrijos prekių ženklo savininkė (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1990 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo HAG GF, C‑10/89, Rink. p. I‑3711, 14 punktą). Kadangi Apeliacinė taryba nepadarė klaidos nusprendusi, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (žr. šio sprendimo 41–58 punktus), šį ieškinio pagrindą reikia taip pat atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
71 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarnybos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš KUKA Roboter GmbH bylinėjimosi išlaidas.
Meij
Papasavvas
Truchot
Paskelbta 2010 m. rugsėjo 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.
Top