BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS
2016 m. lapkričio 9 d. ( 1 )
„Ieškinys dėl panaikinimo — Augalų apsaugos produktai — Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2069 — Pagrindinės medžiagos natrio hidrokarbonato patvirtinimas — Tiesioginės sąsajos nebuvimas — Nepriimtinumas“
Byloje T‑746/15
Biofa AG, įsteigta Miunzingene (Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokatų C. Stallberg ir S. Knoblich, vėliau advokato C. Stallberg,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Ondrůšek, G. von Rintelen ir F. Moro,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2069, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama pagrindinė medžiaga natrio hidrokarbonatas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 301, 2015, p. 42),
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė pirmininko pareigas einantis S. Gervasoni, L. Madise ir Z. Csehi (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1
Ieškovė Biofa AG yra bendrovė, gaminanti augalų apsaugos produktus ir jais prekiaujanti, taip pat turinti leidimą prekiauti kalio hidrokarbonato pagrindu pagamintu fungicidu VitiSan.
2
Kalio hidrokarbonatas yra „veiklioji medžiaga“, įrašyta į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, priedą (OL L 153, 2011, p. 1).
3
Danijos aplinkos apsaugos agentūros prašymu Europos Komisija 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2069, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama pagrindinė medžiaga natrio hidrokarbonatas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 301, 2015, p. 42, toliau – ginčijamas reglamentas).
4
Gavusi Europos maisto saugos agentūros (EFSA) techninę ataskaitą dėl nagrinėjamos medžiagos, Komisija ginčijamu reglamentu patvirtino natrio hidrokarbonatą kaip „pagrindinę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1).
5
Natrio hidrokarbonatas rinkoje egzistuoja kaip maisto priedas, kaip tai suprantama pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1130/2011, kuriuo dėl sudaromo Sąjungos maisto prieduose, maisto fermentuose, maisto kvapiosiose medžiagose ir maistingosiose medžiagose leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų III priedas (OL L 295, 2011, p. 178). Patvirtinus šią medžiagą kaip „pagrindinę medžiagą“ produktas, dažnai naudojamas įvairiais tikslais, gali būti naudojamas taip pat ir augalų apsaugos tikslais.
Procesas ir šalių reikalavimai
6
2015 m. gruodžio 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
7
Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis prašymas buvo atmestas 2016 m. sausio 18 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi, o bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidėtas.
8
Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. vasario 5 d.) Komisija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo. 2016 m. kovo 31 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio prieštaravimo.
9
Aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. balandžio 7 d.) Danijos Karalystė paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
10
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti ginčijamą reglamentą,
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
11
Komisija Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti ieškinį nepriimtinu,
—
priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
12
Pastabose dėl prieštaravimo dėl priimtinumo ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti ieškinį priimtinu,
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, prijungti prieštaravimo dėl priimtinumo nagrinėjimą prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
Dėl teisės
Dėl ieškinio priimtinumo
13
Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatuoja, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, todėl nusprendžia priimti sprendimą ir netęsti proceso, be to, nereikia prijungti prieštaravimo dėl priimtinumo nagrinėjimo prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
14
Komisija nurodo du nepriimtinumo pagrindus: pirma, dėl tiesioginės sąsajos su ieškove nebuvimo ir, antra, dėl jos suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimo.
15
Pirmiausia reikia išnagrinėti Komisijos nurodytą pirmąjį nepriimtinumo pagrindą.
16
Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių.
17
Akivaizdu, kad šiuo atveju ginčijamas reglamentas nebuvo skirtas ieškovei, todėl ji nėra šio teisės akto adresatė. Todėl ieškovė gali pareikšti ieškinį dėl šio reglamento panaikinimo tik jeigu jis, pirma, tiesiogiai su ja susijęs ir, antra, konkrečiai su ja susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antrą alternatyvą, arba jeigu ginčijamas aktas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos trečią alternatyvą.
18
Ieškovė teigia, kad ginčijamas reglamentas tiesiogiai su ja susijęs, ir tai grindžia dviem argumentais: pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalimi, o antrasis – su ginčijamo reglamento ekonominiu poveikiu padėčiai rinkoje.
19
Pirmuoju argumentu ieškovė teigia, kad EFSA techninėje ataskaitoje, kuri pateikta Komisijai dėl natrio hidrokarbonato patvirtinimo kaip pagrindinės medžiagos, ši institucija be ieškovės sutikimo panaudojo tyrimų rezultatus, kuriuos ji pateikė dėl kalio hidrokarbonato patvirtinimo kaip pagrindinės medžiagos. Konkrečiau kalbant, nagrinėjamoje techninėje ataskaitoje EFSA atmetė galimybę, kad natrio hidrokarbonatas gali neigiamai paveikti bites, remdamasi tuo, kad toks poveikis paneigtas kalio hidrokarbonato atveju išduodant leidimą dėl VitiSan ir kito produkto.
20
Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog bandymų ir tyrimų ataskaitoms dėl pagal šį reglamentą įregistruotos veikliosios medžiagos taikoma duomenų apsauga laikantis tam tikrų sąlygų, kurios šiuo atveju tenkinamos. Konkrečiau, ji primena, kad pagal šią nuostatą, jei ataskaitai taikoma apsauga, ją gavusi valstybė narė negali jos naudoti kitų pareiškėjų augalų apsaugos produktams autorizuoti naudai, išskyrus tam tikrus nagrinėjamame reglamente numatytus atvejus, kurie nereikšmingi šioje byloje.
21
Pirma, ieškovės nuomone, pagal šią nuostatą jai suteikiama subjektyvi teisė ir Komisija ją pažeidė, nes patvirtindama natrio hidrokarbonatą kaip pagrindinę medžiagą Komisija panaudojo ieškovės duomenis, susijusius su kalio hidrokarbonato, kaip veikliosios medžiagos, patvirtinimu, neturėdama ieškovės leidimo ir prieš baigiantis dešimties metų duomenų apsaugos laikotarpiui, kuris taikomas šiems duomenims.
22
Antra, ieškovės nuomone, tai, kad Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalies tekste nenumatyta duomenų apsauga, jei pagrindinė medžiaga tvirtinama pagal supaprastintą procedūrą, nepaneigia šių išvadų, nes, kaip ir sprendimas autorizuoti veikliąją medžiagą, sprendimas patvirtinti medžiagą kaip pagrindinę medžiagą, leidžia tretiesiems asmenims prekiauti augalų apsaugos produktu, kuris konkuruoja su ieškovės produktu. Ypač tai akivaizdu todėl, kad pagrindinės medžiagos patvirtinimas turi didesnį poveikį konkurencijai, nes jis leidžia neribotam skaičiui asmenų neribotą laiką prekiauti šia pagrindine medžiaga Europos Sąjungos teritorijoje kaip augalų apsaugos produktu.
23
Trečia, ieškovės išvadą patvirtina tai, kad Reglamento Nr. 1107/2009 23 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatytos nukrypti nuo tam tikrų šio reglamento straipsnių leidžiančios nuostatos, nenurodyta šio reglamento 59 straipsnio 1 dalis.
24
Ketvirta, ieškovė nurodo, kad pažeistas subsidiarumo principas. Pagal Reglamento Nr. 1107/2009 23 straipsnį speciali pagrindinėms medžiagoms skirta tvarka gali būti taikoma tik jeigu poreikio naudoti nagrinėjamas medžiagas netenkina egzistuojantys augalų apsaugos produktai, siekiant, kad kiti rinkos dalyviai neįgytų konkurencinio pranašumo prieš leidimų turėtojus, kai teiktų rinkai augalų apsaugos produktus, dėl kurių nereikia leidimo.
25
Šiuo klausimu Komisija natrio hidrokarbonatą laiko augalų apsaugos produktų veikliąja medžiaga ir nėra komercinio intereso gauti leidimą šiai veikliajai medžiagai, nes jau leidžiama ją naudoti augalų apsaugos produktams tam tikrose valstybėse narėse laikantis nacionalinės teisės nuostatų.
26
Be to, natrio hidrokarbonato patvirtinimas kaip pagrindinės medžiagos nėra naudingas augalų apsaugos tikslais, nes egzistuoja chemiškai panaši ar identiška veiklioji medžiaga, visų pirma atsižvelgiant į klasifikavimo ir ženklinimo taisykles, jų gamybos procesus, naudojimą ir fungicidinį poveikį, kaip patvirtinta EFSA techninėje ataskaitoje ir tarptautiniuose dokumentuose bei publikacijose.
27
Penkta, ieškovės nuomone, remiantis „prioriteto principu“ veikliosios medžiagos patvirtinimas blokuoja visus nagrinėjamus prašymus dėl tos pačios medžiagos patvirtinimo kaip pagrindinės medžiagos. Todėl, kadangi ji prašė patvirtinti natrio hidrokarbonatą kaip veikliąją medžiagą, šios medžiagos patvirtinimas kaip pagrindinės medžiagos turėtų būti atšauktas.
28
Antruoju argumentu ieškovė teigia, kad ginčijamo reglamento priėmimas turi tiesioginį ekonominį poveikį jos padėčiai rinkoje, nes natrio hidrokarbonatas, kurį Komisija patvirtino kaip pagrindinę medžiagą, yra kalio hidrokarbonato pagrindu pagamintų augalų apsaugos produktų pakaitalas ir todėl konkuruoja su jos produktu VitiSan.
29
Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, tiesioginė sąsaja su asmeniu grindžiama dviem kartu taikomomis sąlygomis. Pagal ją reikalaujama, kad, pirma, ginčijamas Sąjungos teisės aktas darytų tiesioginį poveikį individo teisinei padėčiai ir, antra, nepaliktų diskrecijos šio akto adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, visiškai automatišką ir išplaukiantį tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių (2011 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, T‑18/10, EU:T:2011:419, 71 punktas ir 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Microban International ir Microban (Europe) / Komisija, T‑262/10, EU:T:2011:623, 27 punktas).
30
Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad pirmasis ieškovės argumentas, susijęs su Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalimi, neįrodo, jog ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ieškove.
31
Komisijai pateiktoje techninėje ataskaitoje dėl natrio hidrokarbonato patvirtinimo kaip pagrindinės medžiagos EFSA labai abstrakčiai paminėjo dėl kalio hidrokarbonato patvirtinimo kaip veikliosios medžiagos ieškovės pateiktus tyrimų rezultatus. Toje ataskaitoje EFSA atmetė galimybę, kad natrio hidrokarbonatas gali neigiamai paveikti bites, remdamasi tuo, kad toks poveikis paneigtas kalio hidrokarbonato atveju, išduodant leidimą dėl VitiSan ir kito produkto.
32
Tačiau Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris prašo leidimo teikti augalų apsaugos produktą, kuriame yra veikliosios medžiagos, rinkai ar jį naudoti ir kuris pateikė šios medžiagos bandymų ar tyrimų ataskaitą, taikoma duomenų apsauga reiškia, kad valstybė narė, gavusi tą ataskaitą, negali jos naudoti kitų leidimo prašančių asmenų naudai, išskyrus šiame reglamente numatytus atvejus.
33
Šia nuostata, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1107/2009 39 konstatuojamosios dalies, siekiama apsaugoti dideles leidimo prašančio asmens, pateikusio nagrinėjamą ataskaitą, investicijas, kad šia ataskaita negalėtų pasinaudoti konkuruojantis pareiškėjas.
34
Taigi šios nuostatos negalima aiškinti kaip suteikiančios šiam leidimo prašančiam asmeniui tokią apsaugą, kad Komisijai tvirtinant pagrindinę medžiagą EFSA negalėtų daryti nuorodų į tą ataskaitą. Reglamento Nr. 1107/2009 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „medžiagos, kurios nėra daugiausia naudojamos kaip augalų apsaugos produktas, gali būti vertingos augalų apsaugai, tačiau ekonominis susidomėjimas galimybėmis teikti paraiškas dėl jų patvirtinimo gali būti ribotas“. Taigi medžiagos patvirtinimas kaip pagrindinės medžiagos atliekamas ne atskirų pareiškėjų, bet visų naudotojų interesais, todėl nepatenka į Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalyje numatytos apsaugos taikymo sritį. Be to, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio reglamento 28 straipsnio 2 dalies a punkto, medžiagos patvirtinimas kaip pagrindinės medžiagos leidžia tik „naudoti“ šią medžiagą augalų apsaugos tikslais, o ne teikti šią medžiagą rinkai kaip augalų apsaugos produktą – tai patvirtina, kad konkretus pareiškėjas neturi ekonominio suinteresuotumo dėl tokio patvirtinimo.
35
Bet kuriuo atveju ieškovė neįrodo, kaip ginčijamas reglamentas, kuris skirtas tik tam, kad būtų leista naudoti, o ne teikti rinkai natrio hidrokarbonatą augalų apsaugos tikslais, gali tiesiogiai paveikti jos padėtį ir pažeisti galimą teisę į duomenų, esančių ieškovės pateiktose bandymų ar tyrimų ataskaitose, komercinę apsaugą, kurią ieškovė teigia turinti pagal Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalį.
36
Dėl antrojo ieškovės argumento, susijusio su ginčijamo reglamento ekonominiu poveikiu jos padėčiai rinkoje, pažymėtina, kad savo pastabose ieškovė tik labai abstrakčiai nurodo galimybę patirti nuostolių dėl natrio hidrokarbonato naudojimo vietoj jos produkto VitiSan ir nepateikia įrodymų, kad ginčijamas reglamentas turi tiesioginį poveikį jos teisinei padėčiai.
37
Nors negalima atmesti galimybės, kad ginčijamas reglamentas gali turėti poveikio galimybėms prekiauti ieškovės produktu, kaip pati Komisija pripažįsta savo procesiniuose dokumentuose, tokios ekonominės pasekmės, kurių atsiranda dėl reglamento, susijusios tik su ieškovės faktine, bet ne teisine situacija (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 37 punktą ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Komisija, T‑18/10, EU:T:2011:419, 75 punktą).
38
Šiuo klausimu vien aplinkybės, jog teisės aktas gali padaryti poveikį ieškovo turtinei padėčiai, nepakanka siekiant padaryti išvadą, kad jis tiesiogiai su juo susijęs (1998 m. vasario 18 d. Nutarties Comité d’entreprise de la Société française de production ir kt. / Komisija, T‑189/97, EU:T:1998:38, 48 punktas ir 2011 m. rugsėjo 21 d. Nutarties Etimine ir Etiproducts / ECHA, T‑343/10, EU:T:2011:509, 41 punktas; šiuo klausimu žr. 1969 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Eridania ir kt. / Komisija, 10/68 ir 18/68, EU:C:1969:66, 7 punktą).
39
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas reglamentas nedaro tiesioginio poveikio ieškovės teisinei padėčiai, nes šis reglamentas tik leidžia augalų apsaugos tikslais naudoti kitą produktą nei tas, kuriuo prekiauja ieškovė. Pirmoji tiesioginės sąsajos sąlyga netenkinama, todėl darytina išvada, kad ginčijamas reglamentas nėra tiesiogiai susijęs su ieškove, taigi ji neturi teisės dėl jo pareikšti ieškinio, be to, nereikia priimti sprendimo dėl galimos konkrečios sąsajos su ieškove, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antrą alternatyvą, ir dėl to, ar ginčijamas aktas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos trečią alternatyvą.
40
Todėl reikia pritarti Komisijos nurodytam pirmajam nepriimtinumo pagrindui ir atmesti ieškinį kaip nepriimtiną; antrojo nepriimtinumo pagrindo nagrinėti nereikia.
Dėl prašymo leisti įstoti į bylą
41
Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 3 dalį atsakovui pateikus šio reglamento 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepriimtinumu arba kompetencijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą sprendimas dėl prašymo įstoti į bylą priimamas tik atmetus prieštaravimą arba nurodžius, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės.
42
Nagrinėjamu atveju atmetamas visas ieškinys, todėl nereikia priimti sprendimo dėl prašymo leisti įstoti į bylą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43
Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.
44
Be to, pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį Danijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu leisti įstoti į bylą.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nutaria:
1.
Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2.
Nereikia spręsti dėl Danijos Karalystės prašymo leisti įstoti į bylą.
3.
Priteisti iš Biofa AG bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
4.
Danijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu leisti įstoti į bylą.
Priimta 2016 m. lapkričio 9 d. Liuksemburge.
Kancleris
E. Coulon
Pirmininko pareigas einantis
S. Gervasoni
( 1 ) Proceso kalba: vokiečių.
Top