2025 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/2434, dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 (Tekstas svarbus EEE)

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija

2025/2434

2025 12 29

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2025/2434

2025 m. lapkričio 26 d.

dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sąjungoje priimta nemažai teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama didinti jūrų saugą ir jūrų saugumą, skatinti tvarumą, kartu užkertant kelią taršai, ir laivybos sektoriaus dekarbonizaciją, taip pat palengvinti keitimąsi informacija ir jūrų sektoriaus skaitmenizaciją. Kad būtų veiksmingi, šie teisės aktai visoje Sąjungoje turi būti taikomi tinkamai ir vienodai, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, sumažintas konkurencijos iškraipymas, atsirandantis dėl ekonominio pranašumo, kurį turi nustatytų reikalavimų nesilaikantys laivai, ir suteikta naudos aukštos kokybės laivų valdytojams;

(2)

siekiant šių tikslų reikia atlikti daug techninio darbo vadovaujant specializuotai įstaigai. Dėl šios priežasties kaip viena iš 2000 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikate dėl antrojo Bendrijos priemonių, susijusių su jūrų saugumu po naftos tanklaivio „Erika“ nuskendimo, rinkinio išdėstytų priemonių buvo būtina, atsižvelgiant į esamą institucinę struktūrą ir valstybių narių, kaip vėliavos, uosto ir pakrantės valstybių, atsakomybę ir teises, įsteigti Europos agentūrą, kuri užtikrintų aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugos ir taršos iš laivų prevencijos lygį;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (3) įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra), siekiant padėti Komisijai ir valstybėms narėms Sąjungos lygmeniu veiksmingai įgyvendinti jūrų saugos ir taršos prevencijos sričių teisės aktus, rengiant atitinkamus vizitus į valstybes nares atitinkamų teisės aktų stebėsenos ir, valstybių narių prašymu, gavus jų sutikimą ir pagal jų poreikius, mokymo ir gebėjimų stiprinimo tikslais;

(4)

po to, kai 2002 m. buvo įsteigta Agentūra, Sąjungos teisės aktų jūrų saugos, jūrų saugumo, tvarumo ir taršos prevencijos srityse aprėptis buvo gerokai išplėsta, todėl buvo padaryti penki Agentūros įgaliojimų pakeitimai;

(5)

nuo 2013 m. Agentūra toliau smarkiai plečia savo užduočių aprėptį imdamasi atitinkamų pagalbinių užduočių, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2a straipsnyje, ir reaguodama į Komisijos ir valstybių narių prašymus teikti techninę pagalbą, visų pirma jūrų sektoriaus dekarbonizacijos ir skaitmenizacijos srityse. Be to, tiesioginį poveikį Agentūros užduotims daro Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/35/EB (4), 2009/16/EB (5), 2009/18/EB (6) ir 2009/21/EB (7) pakeitimai. Tose direktyvose visų pirma numatytas Agentūros užduočių, susijusių su tarša iš laivų, vykdymas, Sąjungos lygmens uosto valstybės kontrolės režimas, valstybių narių veikla, susijusi su jūrų laivų avarijų Sąjungos vandenyse tyrimais, ir valstybių narių, kaip vėliavos valstybių, pareigos;

(6)

be to, Agentūros valdymas turi būti suderintas su 2012 m. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendru pareiškimu dėl decentralizuotų agentūrų (toliau – bendras pareiškimas ir bendras požiūris) ir Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715 (8);

(7)

atsižvelgiant į pokyčių pobūdį, todėl tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 ir pakeisti jį nauju teisės aktu;

(8)

Agentūra iš pradžių buvo įsteigta tam, kad padėtų visoje Sąjungoje užtikrinti aukštą jūrų saugos lygį ir kartu – užkirsti kelią taršai iš laivų, o vėliau ir iš naftos ir dujų įrenginių. Nors tie tikslai buvo dar labiau įtvirtinti įtraukus jūrų saugumo skatinimą, pastaraisiais metais Agentūra daugiausia dėmesio skyrė tam, kad padėtų įgyvendinti reglamentavimo pakeitimus dekarbonizacijos ir laivybos skaitmenizacijos srityse. Todėl tikslinga įtraukti šias sritis į bendruosius Agentūros tikslus, kad Agentūra galėtų prisidėti prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pramonės pertvarkos tikslų įgyvendinimo. Be to, atsižvelgiant į esminį Agentūros vaidmenį užtikrinant informuotumą apie padėtį jūroje naudojant palydovines nuotraukas ir nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, pagrįsta Agentūros tikslus papildyti atitinkamu bendruoju tikslu;

(9)

nustatant šiuos tikslus turėtų būti apibrėžtos Agentūros veiklos sritys, kuriose ji, teikdama techninę ir operacinę pagalbą, padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos politiką jūrų srityje;

(10)

kad tie tikslai būtų tinkamai pasiekti, tikslinga, kad Agentūra vykdytų konkrečias užduotis jūrų saugos, aplinkos tvarumo, jūrų sektoriaus dekarbonizacijos, jūrų saugumo ir kibernetinio saugumo, jūrų stebėjimo ir jūrų krizių srityse, skaitmenizavimo skatinimo ir keitimosi jūrų srities duomenimis palengvinimo srityse. Siekdama sutelkti dėmesį į konkrečius iššūkius ir užtikrinti Agentūros vykdomų užduočių ekonominį efektyvumą, Agentūros valdančioji taryba (toliau – valdančioji taryba) turi teisę Agentūros metiniuose ir daugiamečiuose planuose nustatyti prioritetus tam tikroms užduotims ir veiklai;

(11)

be konkrečių užduočių, Komisijos arba valstybių narių prašymu Agentūra turėtų teikti horizontaliąją techninę paramą įgyvendinant bet kurią užduotį, priklausančią jos kompetencijai bei patenkančią į jos tikslų aprėptį ir susijusią su būsimais poreikiais ir pokyčiais Sąjungos lygmeniu. Spręsdama, ar tokias papildomas užduotis įtraukti į Agentūros bendrąjį programavimo dokumentą kaip metinės ar daugiametės darbo programos dalį, valdančioji taryba turėtų atsižvelgti į turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad tam tikroms užduotims, kurios sudaro Agentūros veiklos pagrindą, prireikus gali būti teikiama pirmenybė;

(12)

Agentūra savo kompetencijos srityse turi pažangiausių techninių žinių, todėl ji turėtų valstybėms narėms, jų prašymu, gavusi jų sutikimą ir pagal jų poreikius, teikti mokymo ir gebėjimų stiprinimo paslaugas ir tos mokymo ir gebėjimų stiprinimo veiklos teikimo metu naudotis technologiškai pažangiausiomis priemonėmis;

(13)

šios Agentūros techninės žinios turėtų būti toliau plėtojamos atliekant jūrų srities mokslinius tyrimus ir prisidedant prie atitinkamos Sąjungos veiklos šioje srityje. Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su valdančiąja taryba, turėtų aktyviai padėti įgyvendinti jūrų saugos ir jūrų saugumo didinimo, laivybos sektoriaus dekarbonizacijos ir taršos iš laivų prevencijos tikslus; šuo atžvilgiu Agentūra galėtų pasiūlyti Komisijai atitinkamų neprivalomų gairių, rekomendacijų ar vadovų, kurie galėtų padėti Komisijai, valstybėms narėms arba jūrų pramonei siekti šių tikslų;

(14)

kalbant apie jūrų saugą, Agentūra turėtų laikytis aktyvaus požiūrio nustatydama saugos riziką ir iššūkius. Tuo remdamasi ji kas trejus metus turėtų pateikti Komisijai pažangos jūrų saugos srityje ataskaitą. Be to, Agentūra turėtų toliau padėti Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, visų pirma susijusius su vėliavos ir uosto valstybės pareigomis, jūrų saugumo tyrimais, keleivinių laivų sauga, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 (9) 2 straipsnio e punktą pripažintomis organizacijomis (toliau – pripažintos organizacijos) ir laivų įrenginiais. Pripažindama kintantį jūrų saugos pobūdį, Agentūra, gavusi išankstinį valdančiosios tarybos pritarimą, galėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms naujose su jūrų sauga susijusiose srityse, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai tose srityse. Taip pat svarbu rinkti papildomus statistinius duomenis jūrininkų rengimo bei atestavimo srityje ir, valdančiosios tarybos prašymu, apie atitinkamų tarptautinių konvencijų dėl jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų, įskaitant, kai tinkama, 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje (MLC, 2006 m.), įgyvendinimą, siekiant padėti didinti jūrininko profesijos patrauklumą ir parengti tinkamas strategines reagavimo priemones, kuriomis būtų siekiama pritraukti asmenis į jūrininkystę ir išlaikyti jūrininkus darbo vietoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atitinkamų tarptautinių organizacijų jau vykdomam darbui, kad būtų išvengta dubliavimosi;

(15)

nuo paskutinio esminio Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 pakeitimo 2013 m. jūrų sektoriuje įvyko reikšmingų teisėkūros pokyčių, susijusių su tvarumu, pavyzdžiui, taršos prevencija ir reagavimu į ją, aplinkos apsauga ir dekarbonizacija. Be užduočių, kurias iki šiol apėmė Agentūros įgaliojimai, pavyzdžiui, taršos iš laivų ir naftos bei dujų įrenginių prevencijos, daugiausia vykdytos pasinaudojant pagal Direktyvą 2005/35/EB įsteigta Europos palydovinės naftos išsiliejimo priežiūros tarnyba (CleanSeaNet), Agentūra turėtų toliau padėti Komisijai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/883 (10). Ta užduotis turėtų būti įtraukta į atnaujintus Agentūros įgaliojimus. Be to, didėja poreikis, kad Agentūra ir toliau padėtų įgyvendinti su laivyba susijusius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2008/56/EB (11) ir (ES) 2016/802 (12) elementus. Agentūra turėtų kas trejus metus teikti padarytos tų direktyvų įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Pripažindama kintantį jūrų sektoriaus pobūdį, Agentūra, gavusi išankstinį valdančiosios tarybos pritarimą, galėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms naujose su aplinkos apsauga ir oro tarša susijusiose srityse, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai tose srityse.

(16)

Agentūrai padedant Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą 2008/56/EB, kai tikslinga, Agentūra turėtų atlikti tolesnius mokslinius tyrimus, susijusius su geros jūrų vandenų aplinkos būklės užtikrinimu, plastiko granulių išbyrėjimu ir povandeniniu spinduliuojamuoju triukšmu;

(17)

laivybos sektoriaus dekarbonizacijos srityje Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) dedamos pastangos apriboti jūrų sektoriuje pasaulio mastu išmetamą teršalų kiekį ir jos turėtų būti skatinamos, be kita ko, sparčiai įgyvendinant peržiūrėtą 2023 m. priimtą IMO laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją. Sąjungos lygmeniu parengta politikos priemonių ir teisės aktų, skirtų jūrų sektoriaus dekarbonizacijai remti ir jo tvarumui toliau skatinti, kurie išdėstyti, visų pirma, Europos žaliajame kurse, išdėstytame 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate, „Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje. Europos transporto kelias į ateitį“, išdėstytoje 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinyje, 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikate „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ ir 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“. Todėl Agentūros įgaliojimuose turėtų būti atsižvelgiama į poreikį mažinti jūrų sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(18)

nors Agentūra turėtų toliau padėti Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 (13), ji taip pat turėtų toliau padėti įgyvendinti naujas reglamentavimo priemones, kuriomis siekiama dekarbonizuoti laivybos sektorių, nustatytą Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinyje, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1805 (14) ir su laivyba susijusius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (15) elementus. Tokia pagalba apima poveikio uostų laivybai, uostų vengimui ir laivybos perkėlimui į perkrovimo uostus trečiosiose šalyse, pakenkiant Sąjungos uostams, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ES ATLPS) pagal Reglamentą (ES) 2015/757 ir Reglamentą (ES) 2023/1805, stebėseną ir ataskaitų apie jį teikimą. Agentūra ir toliau turėtų Sąjungos lygmeniu užimti pirmaujančią poziciją ekspertinių žinių srityje, kad padėtų jūrų sektoriui pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro, atlikdama mokslinius tyrimus, reikalingus tam, kad būtų rengiami ir įgyvendinami Sąjungos teisės aktai dėl laivams skirtų tvarių alternatyviųjų energijos šaltinių, pavyzdžiui, visai netaršių technologijų, elektros energijos tiekimo nuo kranto ar pagalbinio ar vėjinio varymo, naudojimo ir diegimo, kaip apibrėžia Reglamente (ES) 2023/1805 ar saulės energija varomoje varymo sistemoje, ir dėl efektyvaus energijos vartojimo sprendimų, pavyzdžiui, optimalaus greičio pasirinkimo, diegimo. Siekiant stebėti pažangą laivybos sektoriaus dekarbonizacijos srityje, Agentūra kas trejus metus turėtų teikti Komisijai ataskaitas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pastangų ir visas galimas rekomendacijas;

(19)

jūrų saugumo srityje Agentūra turėtų toliau teikti techninę pagalbą Komisijai atliekant patikrinimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 725/2004 (16). Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais jūrų sektoriuje gerokai padaugėjo kibernetinio saugumo incidentų, Agentūra turėtų padėti Sąjungai užkirsti kelią kibernetinio saugumo incidentams ir didinti kibernetinį atsparumą jūrų sektoriuje sudarydama palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia praktika ir informacija apie kibernetinio saugumo incidentus;

(20)

Agentūra turėtų ir toliau užtikrinti laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (17), taip pat kitų sistemų, kuriomis grindžiamas informuotumas apie padėtį jūroje, prieglobą. Šuo atžvilgiu Agentūra turėtų ir toliau atlikti esminį vaidmenį valdant programos „Copernicus“ saugumo paslaugos jūrų stebėjimo komponentą pagal programos „Copernicus“ valdymo ir finansavimo sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/696 (18) (programa „Copernicus“), ir turėtų toliau naudotis turimomis pažangiosiomis technologijomis, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis, kad valstybėms narėms ir kitoms Sąjungos įstaigoms suteiktų naudingą stebėjimo ir stebėsenos priemonę. Be šių paslaugų, Agentūra parodė savo strateginį vaidmenį teikdama informaciją apie padėtį jūroje per įvairias krizes, pavyzdžiui, COVID-19 krizę ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu. Todėl Agentūroje turėtų veikti visą parą kasdien dirbantis centras, kuris tokiose ekstremaliose situacijose padeda Komisijai ir valstybėms narėms;

(21)

Sąjunga susiduria su naujais geopolitiniais iššūkiais, dėl kurių kyla papildomų grėsmių jūrų saugai ir jūrų aplinkai. Dabartiniais Agentūros pajėgumais teikti informuotumo apie padėtį jūroje, be kita ko, laivų judėjimo stebėjimo, duomenis turėtų būti remiamos pakrantės valstybės narės, inter alia, stebint įtartinus perdavimus iš laivo į laivą bei incidentus, kai neteisėtai kišamasi į laivų automatinio identifikavimo sistemos (AIS) veikimą, jos išjungiamos ar kitaip išvedamos iš rikiuotės, ir apie tai pranešant, taip pat sudarant palankesnes sąlygas keistis informacija naudojantis pagal Direktyvą 2002/59/EB nustatyta Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistema („SAFESeaNet“), kuri suteikia galimybę informaciją gauti, saugoti, jos ieškoti ir ja keistis jūrų saugos, uostų ir jūrų saugumo, jūrų aplinkos apsaugos ir jūrų eismo bei jūrų transporto veiksmingumo tikslais. Tai padėtų pakrantės valstybėms narėms įveikti iššūkius, kuriuos kelia tamsusis laivynas arba šešėlinis laivynas, kaip apibrėžta 2023 m. gruodžio 6 d. priimtoje IMO asamblėjos rezoliucijoje A.1192(33);

(22)

vykdydama užduotį teikti informuotumo apie padėtį jūroje duomenis ir analitinius duomenis, Agentūra turėtų padėti, atitinkamai, valstybėms narėms, Komisijai ir kitoms Sąjungos įstaigoms stebėti laivų, įskaitant laivus, kuriuose naudojamos pažangaus automatizavimo technologijos, judėjimą ir pavojus laivybai. Tokie pavojai laivybai, kurie taip pat gali turėti poveikį aplinkai, galėtų apimti, pavyzdžiui, jūroje pamestus ir dreifuojančius konteinerius, taip pat didesnes pamestos ar išmestos žvejybos įrangos dalis;

(23)

duomenų skaitmeninimas neatskiriamas nuo technologijų pažangos, susijusios su duomenų rinkimu ir perdavimu, siekiant padėti mažinti išlaidas ir užtikrinti veiksmingą žmogiškųjų išteklių naudojimą. Autonominių antvandeninių jūrų laivų naudojimas ir eksploatavimas ir susiję skaitmeniniai bei technologiniai pokyčiai suteikia daug naujų galimybių rinkti duomenis ir valdyti integruotas sistemas. Tai suteikia galimybių skaitmenizuoti, automatizuoti ir standartizuoti keletą procesų, o tai prisidėtų prie jūrų operacijų, įskaitant stebėjimo mechanizmus, saugos, saugumo, tvarumo ir efektyvumo Sąjungos lygmeniu, kartu sumažinant valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą. Tuo atžvilgiu Agentūra turėtų, inter alia, palengvinti ir skatinti elektroninių sertifikatų naudojimą, techninių duomenų rinkimą, registravimą ir vertinimą, sistemingą esamų duomenų bazių naudojimą, įskaitant jų kryžminį papildymą naudojant novatoriškas IT ir dirbtinio intelekto priemones Agentūra taip pat galėtų prisidėti prie bendros Europos judumo duomenų erdvės jūrų srityje, siekiant sumažinti administracinę naštą valstybėms narėms. Atlikdama šį darbą, Agentūra turėtų atsižvelgti į poreikį, kad bet kokia priemonė ar sistema būtų patogi naudoti ir sąveiki su esamais techniniais sprendimais, kad valstybės narės ar pramonė nepatirtų nereikalingų išlaidų;

(24)

kad Agentūra tinkamai atliktų jai patikėtas užduotis, tikslinga, kad jos pareigūnai lankytųsi valstybėse narėse ir stebėtų, kaip bendrai veikia Sąjungos jūrų saugumo ir laivų taršos prevencijos sistema. Agentūra taip pat turėtų atlikti patikrinimus, kad padėtų Komisijai įvertinti, ar veiksmingai įgyvendinama Sąjungos teisė;

(25)

kad galėtų prisidėti prie IMO techninių organų, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašyto Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) atitinkamo darbo, Komisija ir valstybės narės turėtų galėti paprašyti techninės pagalbos, kiek tai susiję su Sąjungos kompetencijos klausimais. Be to, Komisijai taip pat gali prireikti Agentūros techninės pagalbos remiant trečiąsias valstybes jūrų srityje, visų pirma stiprinant gebėjimus ir naudojant taršos prevencijos ir reagavimo į ją priemones. Teikiant paramą trečiosioms valstybėms turėtų būti atsižvelgiama į esamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir neturėtų būti kenkiama Agentūros prioritetams;

(26)

pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti jūrų saugą, jūrų saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Todėl, visų pirma pagal peržiūrėtą ES jūrų saugumo strategiją (ESJSS) ir jos veiksmų planą, 2023 m. spalio 24 d. patvirtintą Tarybos, Agentūra, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (19) įsteigta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/473 (20) įsteigta Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) pagal savo atitinkamus įgaliojimus turėtų stiprinti bendradarbiavimą tiek tarpusavyje, tiek su pakrančių apsaugos funkcijas vykdančiomis nacionalinėmis institucijomis, pavyzdžiui, per Europos pakrančių apsaugos funkcijų forumą (ECGFF), siekdamos didinti informuotumą apie padėtį jūroje ir remti darnius bei ekonomiškai efektyvius veiksmus;

(27)

šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui ar valstybių narių pareigoms pagal tarptautines konvencijas, kaip antai Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), TJO konvencijomis, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR konvencija), Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) ir kitus atitinkamus tarptautinius jūrų teisės dokumentus;

(28)

siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą Agentūroje, turėtų būti nustatyta efektyvi ir veiksminga valdymo struktūra. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdančiojoje taryboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą sudaryti biudžetą ir patvirtinti bendrąjį programavimo dokumentą. Valdančioji taryba turėtų nustatyti bendras ir strategines Agentūros veiklos kryptis ir aktyviau dalyvauti Agentūros veiklos stebėsenos procese, siekdama sustiprinti administracinių ir biudžeto klausimų priežiūrą. Valdančioji taryba turėtų galėti įsteigti patariamąsias grupes ar darbo grupes, kurių užduotis būtų tinkamai parengti valdančiosios tarybos posėdžius ir remti jos sprendimų priėmimo procesą, taip pat tolesnius veiksmus ir jos sprendimų įgyvendinimą. Agentūrai turėtų vadovauti vykdomasis direktorius;

(29)

siekiant užtikrinti valdančiosios tarybos sprendimų skaidrumą, atitinkamų sektorių atstovai galėtų dalyvauti jos posėdžių dalyse be balsavimo teisės. Įvairių suinteresuotųjų subjektų atstovus turėtų skirti Komisija, atsižvelgdama į jų reprezentatyvumą Sąjungos lygmeniu;

(30)

kad Agentūra galėtų deramai atlikti savo užduotis, ji turėtų turėti teisinį subjektiškumą ir savarankišką biudžetą, kuris būtų daugiausia finansuojamas Sąjungos įnašu ir trečiųjų valstybių ar kitų subjektų mokamais mokesčiais. Joks iš valstybių narių ar trečiųjų valstybių gaunamas finansinis įnašas neturėtų kelti pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui. Siekiant užtikrinti Agentūros savarankiškumą vykdant kasdienį veiklos administravimą, teikiant nuomones bei rekomendacijas ir priimant sprendimus, Agentūros organizacinė struktūra turėtų būti skaidri, o vykdomajam direktoriui turėtų tekti visa atsakomybė už Agentūrą. Siekiant išsaugoti organizacines žinias ir užtikrinti veiklos tęstinumą, kartu pasirūpinant būtinais nuolatiniais ekspertinių žinių mainais su jūrų sektoriumi, Agentūros personalas turėtų būti nepriklausomas ir būti įdarbinamas tiek pagal trumpalaikes, tiek pagal ilgalaikes darbo sutartis. Agentūros išlaidas turėtų sudaryti personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos;

(31)

kalbant apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, itin svarbu, kad Agentūra veiktų nešališkai, rodytų sąžiningumą ir nustatytų aukštus profesinius standartus. Niekada neturėtų būti pagrįstų priežasčių įtarti, kad priimant sprendimus galėjo būti daroma įtaka dėl interesų, prieštaraujančių Agentūros, kaip visai Sąjungai tarnaujančios įstaigos, vaidmeniui arba dėl bet kurio valdančiosios tarybos nario privačių interesų ar ryšių, kurie būtų arba galėtų būti nesuderinami su tinkamu atitinkamo asmens oficialių pareigų atlikimu. Todėl valdančioji taryba turėtų priimti ir viešai paskelbti išsamias taisykles dėl interesų konfliktų;

(32)

platesnė su Agentūros veikla susijusi strateginė perspektyva padėtų lengviau ir veiksmingiau planuoti ir valdyti Agentūros išteklius ir pagerintų jos rezultatų kokybę. Toks požiūris patvirtinamas ir sustiprinamas Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715. Todėl valdančioji taryba, tinkamai pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų priimti ir reguliariai atnaujinti bendrą programavimo dokumentą, kuriame būtų pateiktos metinė ir daugiametė darbo programos;

(33)

kai Agentūros prašoma atlikti naują užduotį, dėl kurios pagal jos įgaliojimus būtina apsvarstyti ir išanalizuoti poveikį jos žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams, valdančioji taryba tokias užduotis į bendrąjį programavimo dokumentą turėtų įtraukti tik atlikusi tokią analizę. Toje analizėje turėtų būti nustatyti būtini ištekliai, kuriais naudodamasi Agentūra galėtų atlikti tas naujas užduotis, ir tai, ar būtų daromas neigiamas poveikis esamoms Agentūros užduotims ir ar jos turėtų būti perorientuotos;

(34)

Agentūrai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis, ir turėtų būti numatytas atskiras biudžetas. Agentūra daugiausia turėtų būti finansuojama įnašo iš bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis. Skiriant Sąjungos įnašą ir bet kokias subsidijas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Europos Audito Rūmai;

(35)

siekdama sutaupyti finansinių lėšų, Agentūra, kai tinkama, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kitomis Sąjungos institucijomis, agentūromis ir įstaigomis, ypač su tomis, kurių buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje;

(36)

pastaraisiais keleriais metais, kai buvo įkurta daugiau decentralizuotų agentūrų, joms skiriamo finansavimo iš Sąjungos lėšų valdymo skaidrumas ir kontrolė pagerėjo; tai visų pirma pasakytina apie mokesčių įtraukimą į biudžetą, finansų kontrolę, biudžeto įvykdymo patvirtinimo įgaliojimus, įmokas į pensijų sistemą ir vidaus biudžeto procedūrą (elgesio kodeksą). Be to, Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21) ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (22);

(37)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti specializuotą įstaigą, kuri gali padėti Komisijai ir valstybėms narėms praktiškai taikyti Sąjungos teisę, susijusią su jūrų transportu, ir stebėti jos įgyvendinimą visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl vykdytino bendradarbiavimo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(38)

Agentūros tinkamam veikimui užtikrinti būtina įgyvendinti tam tikrus su Agentūros valdymu susijusius principus, kad būtų laikomasi bendro pareiškimo ir bendro požiūrio, kurių tikslas – racionalizuoti agentūrų veiklą ir pagerinti jų veiklos rezultatus;

(39)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

(40)

Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra tebėra tas pats juridinis asmuo ir toliau vykdys visą savo veiklą ir procedūras,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra).

Šiuo reglamentu įsteigta Agentūra pakeičia Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 įsteigtą Europos jūrų saugumo agentūrą ir perima jos teises ir pareigas.

2.   Šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su Agentūros užduotimis, veikimu ir valdymu.

3.   Agentūra padeda valstybėms narėms ir Komisijai veiksmingai visoje Sąjungoje taikyti ir įgyvendinti Sąjungos teisę, susijusią su jūrų transportu. Šiuo tikslu Agentūra bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir Komisija ir teikia joms techninę, operacinę ir mokslinę pagalbą, atsižvelgdama į 2 straipsnyje ir II bei III skyriuose nustatytus Agentūros tikslus ir užduotis.

4.   Teikdama 3 dalyje nurodytą pagalbą, Agentūra visų pirma padeda valstybėms narėms ir Komisijai taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir prisideda prie bendro jūrų eismo ir jūrų transporto veiksmingumo, kaip išdėstyta šiame reglamente, kad sudarytų palankesnes sąlygas siekti Sąjungos tikslų jūrų transporto srityje.

5.   Jokia Agentūros teikiama pagalba ir jokia 4–11 straipsniuose išdėstyta užduotimi nedaroma poveikio valstybių narių teisėms ir pareigoms.

2 straipsnis

Agentūros tikslai

1.   Pagrindiniai Agentūros tikslai – užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugos lygį, kad būtų kiek įmanoma labiau sumažintas nelaimingų atsitikimų skaičius, aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumą, iš laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, jūrų sektoriaus aplinkos tvarumą, taršos iš laivų prevenciją, reagavimą į ją ir reagavimą į jūrų taršą iš naftos ir dujų įrenginių.

2.   Kiti Agentūros tikslai – remti skaitmenizavimą ir mažinti administracinę naštą jūrų sektoriuje sudarant palankesnes sąlygas elektroniniu būdu perduoti duomenis ir padėti supaprastinti integruotas jūrų stebėjimo ir informuotumo apie padėtį jūroje didinimo sistemas bei paslaugas ir jas teikti Komisijai ir valstybėms narėms.

II SKYRIUS

AGENTŪROS UŽDUOTYS

3 straipsnis

Horizontalioji techninė pagalba

1.   Agentūra padeda Komisijai:

a)

stebėti, ar veiksmingai įgyvendinami atitinkami privalomi Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama Agentūros tikslų, visų pirma rengiant 10 straipsnyje nurodytus vizitus ir patikrinimus;

b)

atlikti parengiamąjį darbą atnaujinant ir rengiant susijusius Sąjungos teisės aktus, kuriais siekiama Agentūros tikslų, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamos tarptautinės teisės raidą;

c)

vykdyti visas kitas užduotis, kurios Komisijai pavedamos Sąjungos teisėkūros procedūra priimtais aktais ir susijusios su Agentūros tikslais.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais Agentūra Komisijai gali pasiūlyti patobulinimų.

2.   Agentūra bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama:

a)

kai tikslinga, organizuoti susijusią gebėjimų stiprinimo ir mokymo veiklą tose srityse, kuriose siekiama Agentūros tikslų ir už kurias yra atsakingos valstybės narės;

b)

rengti techninius sprendimus, įskaitant susijusių operacinių paslaugų teikimą, ir teikti techninę pagalbą, kad būtų formuojami būtini nacionaliniai pajėgumai Sąjungos teisės aktams, susijusiems su Agentūros tikslais, įgyvendinti.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais Agentūra sukuria tinkamus pajėgumus, siekdama plėtoti, įgyvendinti ir koordinuoti mokymo veiklą, susijusią su Agentūros tikslais. Organizuojama mokymo veikla rengiama glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir Komisija ir patvirtinama valdybos pagal šio reglamento 17 straipsnį, visapusiškai laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 166 straipsnio.

3.   Agentūra skatina ir palengvina valstybių narių tarpusavio bei valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą įgyvendinant Sąjungos teisės aktus, skatindama keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika bei jų sklaidą.

4.   Agentūra Komisijos prašymu arba savo iniciatyva, iš anksto pritarus valdančiajai tarybai pagal 17 straipsnį, prisideda prie Sąjungos lygmens jūrų mokslinių tyrimų veiklos, kai to reikia siekiant Agentūros tikslų. Šiuo atžvilgiu Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, nedarant poveikio kitai Sąjungos lygmens mokslinių tyrimų veiklai, ir analizuoti vykdomus ir užbaigtus mokslinių tyrimų projektus, susijusius su Agentūros tikslais. Kai tikslinga, Agentūra, atsižvelgdama į taikytinas intelektinės nuosavybės taisykles ir saugumo aspektus ir gavusi Komisijos pritarimą, platina savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus, taip prisidėdama prie kitų Sąjungos įstaigų ir valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos sinergijų kūrimo.

5.   Kai to reikia jos užduotims vykdyti, Agentūra gali atlikti tyrimus, kuriuose dalyvauja Komisija ir, kai taikytina, kuriems pasitelkiamos konsultacijų iniciatyvinės grupės, taip pat kuriuose dalyvauja valstybės narės ir, kai tinkama, socialiniai partneriai ir pramonės atstovai, turintys ekspertinių žinių atitinkamomis temomis.

6.   Agentūra, remdamasi savo atliktais moksliniais bei kitais tyrimais ir patirtimi, įgyta vykdant savo veiklą, ypač vizitus ir patikrinimus, taip pat keisdamasi informacija ir gerąja praktika su valstybėmis narėmis ir Komisija, susitarusi su Komisija ir valdančiąja taryba, gali pateikti atitinkamas neprivalomas rekomendacijas, gaires ar vadovus, kad padėtų valstybėms narėms ir, kai tinkama, pramonei įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

4 straipsnis

Su jūrų sauga susijusios užduotys

1.   Agentūra stebi pažangą Sąjungos jūrų transporto saugos srityje, remdamasi turimais duomenimis atlieka rizikos analizes ir kuria saugos rizikos vertinimo modelius, kad nustatytų saugos problemas ir riziką. Kas trejus metus Agentūra pateikia Komisijai pažangos jūrų saugos srityje ataskaitą bei galimas technines rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendintos Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu, visų pirma dėl galimos saugos rizikos, kylančios dėl laivams skirtų tvarių alternatyvių energijos šaltinių, įskaitant visai netaršias technologijas, kūrimo, diegimo ir naudojimo, ir elektros energijos tiekimo nuo kranto, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2023/1805.

2.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą 2009/21/EB. Visų pirma, kai tikslinga ir remiantis valstybių narių prašymais dėl pagalbos, Agentūra padeda Komisijai organizuoti atitinkamą vėliavos valstybės patikrinimus ir vėliavos valstybės apžiūras atliekančių inspektorių, nurodytų tos direktyvos 4c straipsnyje, mokymo veiklą. Agentūra taip pat padeda Komisijai sukurti, prižiūrėti ir atnaujinti skaitmeninį sąveikumo portalą pagal tos direktyvos 6 straipsnį, taip pat laivų informacijos duomenų bazę pagal tos direktyvos 6a straipsnį ir sukuria tos direktyvos 9b straipsnyje nurodytą elektroninę ataskaitų teikimo priemonę bei gali teikti Komisijai rekomendacijas, pagrįstas surinktais duomenimis.

Agentūra padeda Komisijai rengti atitinkamas priemones ir paslaugas, kuriomis naudodamosi jų paprašiusios valstybės narės gali vykdyti savo pareigas pagal Direktyvą 2009/21/EB.

3.   Agentūra padeda Komisijai sukurti, prižiūrėti ir atnaujinti inspektavimo duomenų bazę, numatytą Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnyje, ir sukuria, prižiūri ir atnaujina patvirtinimo priemonę, numatytą tos direktyvos 24a straipsnyje, bei teikia paramą valstybėms narėms. Remdamasi toje duomenų bazėje surinktais duomenimis, Agentūra padeda Komisijai analizuoti atitinkamą informaciją ir skelbti duomenis apie laivus ir bendroves, kurių veiklos rezultatų lygis pagal Direktyvą 2009/16/EB yra žemas ir labai žemas.

Agentūra suteikia atitinkamas priemones ir paslaugas, kuriomis naudodamosi jų paprašiusios valstybės narės gali vykdyti savo pareigas pagal Direktyvą 2009/16/EB.

Agentūra taip pat padeda Komisijai, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir kaip susitarta pagal Paryžiaus SM, taip pat parengia profesinio mokymo programą, skirtą valstybių narių uosto valstybės kontrolės inspektoriams, kaip numatyta Direktyvos 2009/16/EB 22 straipsnio 7 dalyje.

4.   Agentūra padeda Komisijai plėtoti ir prižiūrėti Direktyvos 2009/18/EB 17 straipsnyje numatytą Europos jūrų laivų avarijų duomenų bazę. Remdamasi surinktais duomenimis toje duomenų bazėje, Agentūra parengia metinę jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalgą. Atitinkamų valstybių narių jūrų saugos tyrimų institucijų prašymu ir darant prielaidą, kad nekils jokio interesų konflikto, Agentūra toms valstybėms narėms teikia operatyvinę pagalbą, susijusią su jų atliekamais jūrų saugos tyrimais. Be to, Agentūra atlieka jūrų saugos tyrimų ataskaitų analizę, numatytą Direktyvoje 2009/18/EB, kad nustatytų pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu, susijusią su bet kokia atitinkama iš jų pasisemtina patirtimi.

Agentūra rengia reguliarius mokymus pagal valstybių narių jūrų saugos tyrimų institucijų poreikius.

5.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Tarybos direktyvą 98/41/EB (23) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/25/EB (24) ir 2009/45/EB (25). Agentūra padeda Komisijai visų pirma sukurti ir prižiūrėti duomenų bazę, skirtą priemonėms registruoti, kaip numatyta Direktyvos 2009/45/EB 9 straipsnio 4 dalies septintoje pastraipoje ir Direktyvos 98/41/EB 9 straipsnio 3 dalies a punkte, ir padeda Komisijai tokias priemones įvertinti.

6.   Agentūra sudaro palankesnes sąlygas Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis informacija, kai jos pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 1 dalį atlieka pripažintų organizacijų, kurios vykdo apžiūros ir sertifikavimo užduotis, vertinimą. Agentūra visų pirma:

a)

pateikia Komisijai nuomonę dėl šios atlikto pripažintų organizacijų vertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 1 dalį;

b)

teikia valstybėms narėms atitinkamą informaciją, susijusią su Agentūros vykdomais vizitais ir patikrinimais, atliekamais siekiant padėti Komisijai atlikti vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 1 dalį ir taip padėti stebėti pripažintas organizacijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/15/EB (26) 9 straipsnį, o kartu padėti valstybėms narėms vykdyti jų, kaip vėliavos valstybių, Sąjungos ir tarptautinius įsipareigojimus.

c)

teikia Komisijai techninę pagalbą dėl galimų taisomųjų priemonių arba baudų skyrimo pripažintoms organizacijoms pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 5 ir 6 straipsnius ir atitinkamus išankstinio pranešimo reikalavimus.

Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvos 2009/21/EB 9a straipsnį.

7.   Agentūra padeda Komisijai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/90/ES (27), teikdama techninį saugos ir aplinkosauginių aspektų vertinimą ir rekomendacijas su atitinkamų modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimų ir bandymo standartų sąrašais, ir padeda Komisijai sukurti ir prižiūrėti tos direktyvos 35 straipsnio 4 dalyje numatytą duomenų bazę ir sudarydama palankesnes sąlygas notifikuotųjų vertinimo įstaigų, veikiančių kaip jų koordinavimo grupės techninis sekretoriatas, bendradarbiavimui.

8.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti saugos riziką, susijusią su pažangaus automatizavimo technologijų kūrimu.

9.   Agentūra analizuoja statistinius duomenis apie jūrininkus, teikiamus ir naudojamus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/993 (28). Valdančiosios tarybos prašymu ji taip pat gali analizuoti statistinius duomenis apie su 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje susijusius trūkumus, nustatytus pagal Direktyvą 2009/16/EB atliekant uosto valstybės kontrolės patikrinimus, kad padėtų gerinti jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygas.

10.   Agentūra, gavusi išankstinį valdančiosios tarybos pritarimą, prireikus gali teikti Komisijai ir valstybėms narėms pagalbą, susijusią su naujomis su jūrų sauga susijusiomis sritimis, nedarydama poveikio valstybių narių kompetencijai tose srityse.

5 straipsnis

Su aplinkosauginiu tvarumu susijusios užduotys

1.   Taršos iš laivų ir jūros taršos iš naftos ir dujų įrenginių atvejais Agentūra ekonomiškai efektyviai remia valstybes nares papildomomis reagavimo į taršą operacinėmis priemonėmis, įskaitant priemones, kurios turi būti sukurtos tvariems alternatyviesiems degalams.

Agentūra šią paramą teikia atitinkamos valstybės narės, kuriai vadovaujant atliekamos valymo operacijos, prašymu. Tokia parama nedaro poveikio pakrantės valstybių atsakomybei turėti tinkamus reagavimo į taršą mechanizmus ir ją teikiant atsižvelgiama į esamą valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje.

Operacinėmis priemonėmis, kurias Agentūra teikia valstybėms narėms, atsižvelgiama į sektoriaus perėjimą prie laivams skirtų tvarių alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimo ir jis jomis remiamas. Atitinkamais atvejais prašymai sutelkti kovos su tarša veiksmus teikiami pasinaudojant Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (29) (toliau – Sąjungos civilinės saugos mechanizmas).

2.   Agentūra parengia ir atnaujina visų ES jūrų baseinų rizikos vertinimą, kuriuo remiamasi nustatant Agentūros naftos ir cheminės taršos likvidavimo laivų laikymo vietą, siekiant remti valstybių narių reagavimo į jūrų aplinkos taršą veiklą.

3.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti galimą taršą ir persekioti neteisėtai teršalus išmetusius laivus pagal Direktyvą 2005/35/EB. Agentūra visų pirma padeda įgyvendinti tos direktyvos 10–10d straipsnius:

a)

plėtodama ir prižiūrėdama Europos palydovinę taršos aptikimo sistemą (CleanSeaNet), kuri SAFESeaNet dalis, ir kitus ataskaitų teikimo mechanizmus ir sistemas;

b)

rinkdama, analizuodama ir platindama atitinkamą informaciją apie Direktyvos 2005/35/EB įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

c)

stiprindama nacionalinių kompetentingų institucijų gebėjimus ir sudarydama palankesnes sąlygas tarpusavyje keistis geriausia praktika;

d)

sukurdama ir prižiūrėdama internetinį išorės pranešimų kanalą, skirtą įgulos pateiktai informacijai apie galimą neteisėtą teršalų išmetimą gauti ir tvarkyti, ir perduodama tokią informaciją atitinkamai valstybei narei ar valstybėms narėms, kartu užtikrindama būtiną asmenų, kurie praneša apie galimus pažeidimus, ir jų asmens duomenų apsaugą.

4.   Agentūra bendradarbiauja su kitomis Sąjungos agentūromis, pavyzdžiui, Reglamentu (ES) 2019/473 įsteigta Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), laikydamasi šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo tvarkos susitarimų.

5.   Agentūra, Komisijos arba valstybės narės prašymu, teikia CleanSeaNet paslaugą ir visas kitas priemones, kad Komisijai ir valstybėms narėms padėtų stebėti jūros taršos nafta iš naftos ir dujų įrenginių mastą ir poveikį aplinkai.

6.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/883, įskaitant tos direktyvos 14 straipsnyje numatytos inspektavimo duomenų bazės kūrimą, tvarkymą ir atnaujinimą.

7.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinant Direktyvą 2008/56/EB, padėdama siekti tikslo pasiekti ar palaikyti gerą jūrų vandenų aplinkos būklę, kaip apibrėžta toje Direktyvoje, panaudojant Direktyvos 2008/56/EB su laivyba susijusius elementus ir panaudojant jau esamas priemones, tokias kaip Agentūros teikiamos integruotosios jūrų laivybos paslaugos.

8.   Agentūra, Komisijos arba valstybės narės prašymu, padeda Komisijai ir valstybėms narėms, be kita ko, teikdama operacines priemones ir paslaugas, įgyvendinti su laivyba susijusius Direktyvos (ES) 2016/802 elementus. Šiuo atžvilgiu Agentūra taip pat tvarko atitinkamą inspektavimo duomenų bazę, kad padėtų valstybėms narėms įvertinti laivų neatitikties tai direktyvai riziką.

9.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 (30), rinkdama ir analizuodama duomenis apie atitiktį tam reglamentui.

10.   Agentūra, gavusi išankstinį valdančiosios tarybos pritarimą, prireikus gali teikti Komisijai ir valstybėms narėms pagalbą, susijusią su naujomis su aplinkosauginiu tvarumu susijusiomis sritimis, nedarydama poveikio valstybių narių kompetencijai tose srityse.

11.   Agentūra kas trejus metus pateikia Komisijai pažangos, padarytos Sąjungos lygmeniu mažinant jūrų transporto poveikį aplinkai, ataskaitą.

6 straipsnis

Su dekarbonizacija susijusios užduotys

1.   Komisijos arba valstybės narės prašymu Agentūra teikia Komisijai ir valstybėms narėms techninę pagalbą, susijusią su operacinėmis ir techninėmis priemonėmis, taip pat su reglamentavimo pastangomis mažinti laivų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiuo atžvilgiu Agentūra gali naudoti visas susijusias operacines priemones ar paslaugas. Agentūra visų pirma tiria, analizuoja ir siūlo Komisijai, iš anksto pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, atitinkamas gaires ar rekomendacijas dėl laivams skirtų tvarių alternatyviųjų degalų, energijos ir elektros energijos sistemų, pavyzdžiui, visai netaršių technologijų, elektros tiekimo nuo kranto arba pagalbinio vėjinio varymo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2023/1805, ar saulės energija varomos varymo sistemos naudojimo ir diegimo, taip pat dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių, pavyzdžiui, greičio optimizavimo.

2.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Reglamentą (ES) 2023/1805. Visų pirma Agentūra padeda Komisijai plėtoti ir prižiūrėti Reglamento (ES) 2023/1805 19 straipsniu įsteigta duomenų bazę „FuelEU“ ir kitas atitinkamas IT priemones, nurodytas to reglamento 19 straipsnyje, kurti tinkamas stebėsenos priemones, gaires ir rizika grindžiamas tikslines priemones, padedančias lengviau vykdyti visų pirma to reglamento 18 straipsnyje numatytą įgyvendinimo, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą, ir analizuoti atitinkamus duomenis bei rengti ataskaitas pagal to reglamento 30 straipsnį.

3.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Reglamentą (ES) 2015/757. Visų pirma Agentūra padeda Komisijai rengti, atnaujinti ir prižiūrėti atitinkamas IT priemones, duomenų bazes ir gaires, reikalingas siekiant įgyvendinti tą reglamentą ir palengvinti vykdymo užtikrinimo veiklą, padeda Komisijai analizuoti pagal tą reglamentą pateiktus atitinkamus duomenis ir vykdyti veiklą, kuria siekiama vykdyti to reglamento 21 straipsnyje nustatytas pareigas.

4.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvos 2003/87/EB elementus, susijusius su jūrų sektoriumi. Visų pirma Agentūra padeda Komisijai rengti tinkamas IT įgyvendinimo priemones, stebėsenos priemones, gaires ir rizika grindžiamas tikslines priemones, kurių tikslas – palengvinti su ta direktyva susijusią ir jūrų sektoriui aktualią tikrinimo, vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo veiklą, kartu pasinaudojant esamų atitinkamų priemonių, paslaugų ir duomenų bazių rezultatais.

5.   1–4 dalyse nurodyta pagalba taip pat apima galimo poveikio uostų eismui, uostų vengimui ir laivybos perkėlimui į kaimyninius konteinerių perkrovimo uostus, pakenkiant ES uostams, stebėseną ir ataskaitų teikimą.

6.   Kas trejus metus Agentūra pateikia Komisijai pažangos, padarytos Sąjungos lygmeniu dekarbonizuojant jūrų transportą, ataskaitą. Kai įmanoma, ataskaitoje pateikiama nustatytų problemų, kurias būtų galima spręsti Sąjungos lygmeniu, techninė analizė. Ataskaita viešai skelbiama Agentūros svetainėje paiešką atlikti leidžiančiu formatu.

7 straipsnis

Su jūrų saugumu ir kibernetiniu saugumu susijusios užduotys

1.   Agentūra teikia techninę pagalbą Komisijai, kai ji atlieka pagal Reglamento (EB) Nr. 725/2004 9 straipsnio 4 dalį jai pavestas tikrinimo užduotis.

2.   Agentūra, Komisijos arba valstybės narės prašymu, padeda Komisijai ir valstybėms narėms, kartu su bet kuria kita atitinkama Sąjungos įstaiga, teikdama technines rekomendacijas ir sudarydama palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia praktika ir informacija apie kibernetinio atsparumo ir kibernetinio saugumo incidentus.

8 straipsnis

Su jūrų stebėjimu ir jūrų krizėmis susijusios užduotys

1.   Agentūra, Komisijos arba valstybės narės prašymu, Komisijai ir valstybėms narėms teikia jūrų stebėjimo ir ryšių paslaugas, grindžiamas pažangiosiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokių platformų sumontuotus jutiklius, taip didindama informuotumą apie padėtį jūroje, be kita ko, kiek tai susiję su geopolitiniais iššūkiais.

2.   Laivų eismo stebėsenos srityje, kuriai taikoma Direktyva 2002/59/EB, Agentūra visų pirma skatina pakrantės valstybių bendradarbiavimą atitinkamuose laivybos rajonuose bei sukuria, prižiūri ir valdo laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo sistemos (LRIT) Europos duomenų centrą, kaip apibrėžta tos direktyvos 6b straipsnyje, ir SAFESeaNet, kaip nurodyta tos direktyvos 22a straipsnyje, taip pat LRIT Tarptautinę informacijos keitimosi duomenimis sistemą, laikydamasi IMO prisiimtų įsipareigojimų.

3.   Gavusi prašymą ir nepažeisdama Sąjungos ir nacionalinės teisės, Agentūra Komisijai, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir atitinkamoms Sąjungos įstaigoms pagal jų įgaliojimus teikia atitinkamus laivų padėties nustatymo ir Žemės stebėjimo duomenis, siekdama padėti įgyvendinti kovos su piratavimo ir tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmėmis priemones, numatytas taikytinoje Sąjungos teisėje arba pagal tarptautiniu lygmeniu sutartas jūrų transporto teisines priemones, laikydamasi taikytinų duomenų apsaugos taisyklių ir taikydama administracines procedūras, kaip nustatyta Direktyvoje 2002/59/EB. Laivų LRIT informacija teikiama tik gavus atitinkamos vėliavos valstybės sutikimą.

4.   Agentūroje visą parą kasdien veikia centras, kuris, gavęs prašymą ir nepažeisdamas Sąjungos ir nacionalinės teisės, Komisijai, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, nedarant poveikio jų, kaip vėliavos, pakrantės ir uosto valstybių, teisėms ir pareigoms, ir atitinkamoms Sąjungos įstaigoms pagal jų įgaliojimus atitinkamai teikia informuoti apie padėtį jūroje skirtus ir analitinius duomenis, kurie padeda joms:

a)

spręsti saugos, saugumo ir taršos jūroje klausimus;

b)

susidarius ekstremaliosioms situacijoms jūroje;

c)

įgyvendinant Sąjungos teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama stebėti laivų judėjimą ir pavojus laivybai;

d)

įgyvendinant kovos su piratavimo ir kitų tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmėmis priemones, numatytas taikytinoje Sąjungos teisėje arba pagal tarptautiniu mastu sutartas jūrų transporto srities teisines priemones;

e)

įgyvendinant pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį arba SESV 215 straipsnį priimtas Sąjungos ribojamąsias priemones, priklausančias Agentūros kompetencijai.

Tokia informacija teikiama laikantis taikytinų duomenų apsaugos taisyklių ir gairių, kurias turi atitinkamai pateikti pagal Direktyvą 2002/59/EB įsteigta Aukšto lygio valdymo grupė. Laivų LRIT informacija teikiama tik gavus atitinkamos vėliavos valstybės sutikimą.

5.   Agentūra pagal savo kompetenciją padeda laiku reaguoti į krizes ir sušvelninti jų poveikį, padėdama, kai jos to prašoma, valstybėms narėms ir Komisijai vykdyti nenumatytų atvejų planus ir sudarydama palankesnes sąlygas tarpusavyje keistis informacija ir geriausia praktika.

6.   Pagal programos „Copernicus“ valdymo ir finansinę programą Agentūra padeda Komisijai įgyvendinti „Copernicus“ saugumo paslaugos jūrų stebėjimo komponentą.

7.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms tobulinti ir prižiūrėti savanorišką bendrą keitimosi informacija aplinką (BKIA) – sąveikumo sprendimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarp įvairių sistemų, kurias naudoja atsakingos nacionalinės civilinės ir karinės institucijos jūrų srityje, ir taip būtų papildyta informacija, kuri jau prieinama per privalomas informacines sistemas.

9 straipsnis

Su skaitmenizavimu ir supaprastinimu susijusios užduotys

1.   Agentūros kompetencijai priklausančiose Sąjungos teisės srityse Agentūra, kai tikslinga, renka ir teikia objektyvią, patikimą ir palyginamą statistiką, informaciją ir duomenis, kad būtų galima įvertinti esamų priemonių veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą. Tokios užduotys apima elektroninių sertifikatų išdavimo palengvinimą ir skatinimą, esamų duomenų bazių naudojimą ir novatoriškų IT bei dirbtinio intelekto priemonių naudojimą.

2.   Agentūra padeda Komisijai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1239 (31) ir tuo tikslu vykdo šias užduotis:

a)

plėtoja ir prižiūri bendrus Reglamento (ES) 2019/1239 1 straipsniu įsteigtus Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos (EMSWe) IT komponentus ir paslaugas, už kuriuos atsako Komisija;

b)

tvarko Reglamentu (ES) 2019/1239 įsteigtą EMSWe duomenų rinkinį, pranešimų diegimo vadovą ir skaitmeninių skaičiuoklių šablonus;

c)

valstybėms narėms teikia neprivalomas technines rekomendacijas dėl EMSWe įgyvendinimo;

d)

palengvina geresnį pakartotinį duomenų, kuriais keičiamasi EMSWe naudojantis SAFESeaNet, naudojimą ir dalijimąsi jais.

3.   Valstybių narių prašymu, nedarydama poveikio jų, kaip vėliavos valstybių, esamiems jų registrams skirtiems techniniams sprendiniams arba teisėms ir pareigoms, Agentūra teikia joms pagalbą, įskaitant mokymą, skaitmenizuojant jų registrus ir procedūras, kuriomis palengvinamas naudojimasis elektroniniais sertifikatais ir padedama sumažinti administracinę naštą.

4.   Kurdama IT priemones ir kitus techninius sprendinius Agentūra visada atsižvelgia į kibernetinį saugumą.

10 straipsnis

Vizitai į valstybes nares ir patikrinimai

1.   Siekdama padėti Komisijai įvykdyti savo pareigas pagal SESV, visų pirma įvertinti, ar atitinkami Sąjungos teisės aktai jūrų saugos ir taršos prevencijos srityse įgyvendinami veiksmingai, Agentūra rengia vizitus į valstybes nares, jei Komisija tokią užduotį paveda Agentūrai, pagal valdančiosios tarybos nustatytą metodiką. Ši metodika pasižymi integruotu požiūriu, kuriuo siekiama patikrinti atitiktį daugiau nei vienam teisės aktui, susijusiam su susijusios valstybės narės vėliavos, uosto ar pakrantės valstybės funkcijomis.

2.   Agentūra, laikydamasi 1 dalyje nurodytos metodikos, praneša atitinkamai valstybei narei apie planuojamą vizitą, įgaliotų pareigūnų vardus ir pavardes, vizito pradžios datą ir numatomą jo trukmę. Agentūros pareigūnai, įgalioti vykdyti tokį vizitą, pateikia Agentūros vykdomojo direktoriaus (toliau – vykdomasis direktorius) rašytinį sprendimą, kuriame nurodomas jų misijos tikslas ir užduotys.

3.   Agentūra gali Komisijos vardu vykdyti patikrinimus, kurių reikalaujama privalomais Sąjungos teisės aktais, be kita ko, dėl pripažintų organizacijų, ir dėl jūrininkų rengimo bei atestavimo trečiosiose valstybėse pagal Direktyvą (ES) 2022/993, jei Komisija tokią užduotį paveda Agentūrai.

4.   Agentūra taip pat gali vykdyti patikrinimus vietoje Komisijos vardu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 dėl trečiosiose valstybėse esančių perdirbimo kompleksų, jei Komisija tokią užduotį paveda Agentūrai.

5.   Kiekvieno šiame straipsnyje nurodyto vizito arba patikrinimo pabaigoje Agentūra parengia ataskaitą ir išsiunčia ją Komisijai bei atitinkamai valstybei narei. Ataskaita rengiama pagal Komisijos nustatytą šabloną.

6.   Kai tikslinga ir visais atvejais užbaigus šiame straipsnyje nurodytų vizitų ar patikrinimų ciklą, Agentūra išnagrinėja to ciklo ataskaitas, siekdama nustatyti horizontaliąsias ir bendras išvadas dėl taikomų priemonių veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo. Agentūra to tyrimo rezultatus pateikia Komisijai ir valstybėms narėms tolesnėms diskusijoms, siekiant pasisemti reikiamos patirties ir sudaryti palankesnes sąlygas skleisti gerąją darbo praktiką.

III SKYRIUS

KITOS AGENTŪROS UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU TARPTAUTINIAIS SANTYKIAIS IR EUROPOS PAKRANČIŲ APSAUGOS PAJĖGŲ BENDRADARBIAVIMU

11 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1.   Agentūra, Komisijos arba valstybės narės prašymu, valstybėms narėms ir Komisijai teikia techninę pagalbą, kuri yra reikalinga joms dalyvaujant atitinkamoje IMO ir TDO su laivyba susijusių techninių organų veikloje, pagal Paryžiaus SM vykdomame darbe ir susijusių regioninių organizacijų veikloje, susijusioje su Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais.

Siekdamas veiksmingai ir efektyviai atlikti šias užduotis, vykdomasis direktorius gali nuspręsti Sąjungos delegacijos Jungtinėje Karalystėje darbuotojus įkurdinti pagal atitinkamus susitarimus su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kad padėtų valstybėms narėms ir Komisijai vykdyti veiklą, susijusią su jų dalyvavimu IMO veikloje. Tokiam sprendimui priimti reikalingas išankstinis Komisijos ir valdančiosios tarybos sutikimas. Veiklos, kurią vykdys įkurdinti darbuotojai, aprėptis tokiame sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir administracinių Agentūros funkcijų dubliavimo.

2.   Agentūra Komisijos prašymu gali teikti techninę pagalbą, įskaitant atitinkamos mokymo veiklos organizavimą, susijusią su atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, valstybėms, pateikusioms stojimo į Sąjungą paraiškas, ir, kai taikytina, Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms ir Paryžiaus SM šalims.

3.   Komisijos arba EIVT (arba abiejų) arba valstybių narių prašymu Agentūra gali teikti pagalbą taršos iš laivų ir jūrų taršos iš naftos ir dujų įrenginių atvejais, kai daromas poveikis trečiosioms valstybėms, priklausančioms tam pačiam kaip Sąjunga regioniniam jūrų baseinui. Agentūra teikia pagalbą laikydamasi Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybėms narėms taikomų sąlygų, kurios pagal analogiją taikomos toms trečiosioms valstybėms. Šios užduotys derinamos su galiojančiais regioninio bendradarbiavimo susitarimais, susijusiais su jūros tarša.

4.   Nedarant poveikio 24 straipsniui, Komisijos prašymu Agentūra gali teikti techninę pagalbą trečiosioms valstybėms Komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

5.   Gavusi Komisijos pritarimą, Agentūra gali sudaryti administracinius susitarimus ir bendradarbiauti su kitomis Sąjungos įstaigomis, dirbančiomis Agentūros kompetencijai priklausančiose srityse. Dėl tokių susitarimų ir bendradarbiavimo turi būti gauta palanki valdančiosios tarybos nuomonė ir dėl jų jai vėliau reguliariai atsiskaitoma.

6.   Valdančioji taryba, kaip bendrojo programavimo dokumento dalį, priima Agentūros tarptautinių santykių strategiją Agentūros kompetencijai priklausančiais klausimais.

12 straipsnis

Europos bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas

1.   Agentūra, bendradarbiaudama su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), kiekvienai veikiant pagal savo įgaliojimus, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o kai tinkama – tarptautiniu lygmeniu, remia nacionalines institucijas, vykdančias pakrančių apsaugos funkcijas:

a)

dalijasi informacija, saugoma laivų pranešimų sistemose ir kitose informacinėse sistemose, kurioms prieglobą teikia arba kuriomis gali naudotis tos agentūros, pagal atitinkamus jų teisinius pagrindus ir nedarant poveikio valstybių narių duomenų nuosavybės teisei, tokią informaciją sujungia ir analizuoja;

b)

teikia pažangias stebėjimo ir ryšių paslaugas, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokių platformų sumontuotus jutiklius;

c)

stiprina gebėjimus rengdama gaires ir rekomendacijas ir nustatydama geriausią praktiką, taip pat rengdama personalo mokymus ir mainus;

d)

gerina keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, be kita ko, analizuodama operacinius iššūkius ir jūrų srityje kylančią riziką;

e)

dalijasi pajėgumais planuojant ir įgyvendinant daugiatiksles operacijas bei dalijantis ištekliais ir kitais pajėgumais tiek, kiek tą veiklą koordinuoja tos agentūros ir dėl kurios yra gautas atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimas.

2.   Nedarant poveikio valdančiosios tarybos, nustatytos 15 straipsnyje, įgaliojimams, Agentūros, Frontex ir EŽKA bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas konkretūs būdai nustatomi darbo tvarkos susitarime pagal atitinkamus tų agentūrų įgaliojimus ir toms agentūroms taikomas finansines taisykles. Tokį susitarimą turi patvirtinti valdančioji taryba, Frontex valdančioji taryba ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros administracinė valdyba.

3.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Agentūra, Frontex ir EŽKA, paskelbia praktinį Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas vadovą. Tame vadove pateikiamos keitimosi informacija gairės, rekomendacijos ir geriausios praktikos pavyzdžiai. Komisija priima vadovą rekomendacijos forma.

4.   Šiame straipsnyje nustatytos užduotys nedaro poveikio 4–11 straipsniuose nurodytoms Agentūros užduotims ir nedaro poveikio valstybių narių, visų pirma kaip vėliavos valstybių, uosto valstybių ar pakrantės valstybių, teisėms ir pareigoms.

13 straipsnis

Komunikacija ir sklaida

Agentūra gali savo iniciatyva savo įgaliojimų srityse vykdyti komunikacijos veiklą, kad propaguotų savo veiklą ir skleistų atitinkamas rekomendacijas. Komunikacijos veikla padeda vykdyti kitas 3–12 straipsniuose nurodytas užduotis ir yra vykdoma laikantis atitinkamų valdančiosios tarybos patvirtintų komunikacijos ir sklaidos planų. Tuos planus valdančioji taryba, remdamasi poreikių analize, reguliariai atnaujina.

IV SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

14 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)

valdančioji taryba, kuri atlieka 16 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)

vykdomasis direktorius, kuris atlieka 22 straipsnyje nustatytas pareigas.

15 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.   Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir keturi Komisijos atstovai; jie visi turi balsavimo teises.

Į valdančiąją tarybą taip pat įtraukiami keturi Komisijos paskirti balsavimo teisės neturintys specialistai iš sektorių, labiausiai susijusių su Agentūros tikslais, kaip numatyta 2 straipsnyje.

Visi valdančiosios tarybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų aktualią patirtį bei kompetenciją 2 straipsnyje nurodytose srityse. Valstybės narės ir Komisija stengiasi, kad valdančiojoje taryboje būtų vyrų ir moterų narių pusiausvyra. Pagal Direktyvos 2009/18/EB 10 straipsnį vienas iš keturių specialistų turi būti jūrų saugumo tyrimo institucijų nuolatinio bendradarbiavimo sistemos atstovas.

2.   Kiekviena valstybė narė ir Komisija skiria savo valdančiosios tarybos narius, taip pat pakaitinį narį, kuris atstovauja valdančiosios tarybos nariui, kai šis negali dalyvauti.

3.   Valdančiosios tarybos narių kadencijos trukmė – 4 metai. Valdančiosios tarybos narių kadencija gali būti pratęsta.

4.   Kiekvienas valdančiosios tarybos narys ir pakaitinis narys, pradėdamas eiti pareigas, pasirašo rašytinį pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad nekyla su juo susijusio interesų konflikto. Su interesų konfliktu susijusioms aplinkybėms pasikeitus kiekvienas valdančiosios tarybos narys ir pakaitinis narys savo pareiškimą atnaujina. Agentūra tuos pareiškimus ir atnaujintus pareiškimus skelbia savo svetainėje.

16 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.   Siekdama užtikrinti, kad Agentūra atliktų savo užduotis, valdančioji taryba:

a)

teikia bendrąsias ir strategines Agentūros veiklos gaires;

b)

gavusi Komisijos nuomonę ir laikydamasi 17 straipsnio, dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių dauguma kasmet priima Agentūros bendrąjį programavimo dokumentą;

c)

dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma tvirtina metinį Agentūros biudžetą ir etatų planą bei pagal VI skyrių vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas;

d)

dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma priima konsoliduotąją metinę Agentūros veiklos ataskaitą ir iki kiekvienų metų liepos 1 d. pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms ir paskelbia viešai;

e)

pagal 24 straipsnį priima Agentūrai taikomas finansines taisykles;

f)

dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma pateikia nuomonę apie Agentūros galutines ataskaitas;

g)

nustato vizitų, vykdytinų pagal 10 straipsnį, metodiką;

h)

nagrinėja ir tvirtina administracinius susitarimus pagal 11 straipsnio 5 dalį;

i)

atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudas ir naudą, tvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

j)

priima ir viešai paskelbia savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet savo svetainėje skelbia valdančiosios tarybos narių interesų deklaracijas;

k)

priima taisykles ir procedūras dėl skaidrumo, kiek tai susiję su lobistine veikla ir trečiųjų subjektų dalyvavimu rengiant Agentūros skelbiamas ataskaitas ar kitus dokumentus, ypač susijusius su tokiais trečiaisiais subjektais, kurios turi būti skelbiamos jos svetainėje;

l)

remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus, nurodytus 13 straipsnyje;

m)

dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles ir viešai jas paskelbia;

n)

pagal 2 dalį Agentūros personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) suteikti paskyrimų tarnybai ir pagal Kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos) suteikti tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, nustatytais Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (32);

o)

vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

p)

dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma skiria vykdomąjį direktorių, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo veiklos rezultatus, taip pat, kai aktualu, pratęsia jo kadenciją arba atleidžia jį iš pareigų pagal 21 straipsnį;

q)

nustato vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo procedūras;

r)

laikydamasi Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, jei tikslinga, skiria apskaitos pareigūną, kuris savo pareigas vykdo visiškai savarankiškai;

s)

užtikrina, kad, atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų;

t)

dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma priima visus sprendimus dėl Agentūros vidaus struktūrų sukūrimo, įskaitant patariamųjų ar darbo grupių sudarymą, toms grupėms nesuteikiant sprendimų priėmimo galių, ir prireikus jų keitimą, atsižvelgdama į patikimą biudžeto valdymą;

u)

dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma tvirtina trečiųjų valstybių dalyvavimo Agentūros veikloje tvarką pagal 23 straipsnį;

v)

tvirtina efektyvumo didinimo ir sinergijos užtikrinimo strategiją;

w)

priima 36 straipsnyje nurodytas Agentūros vidaus saugumo taisykles;

x)

skiria Agentūros duomenų apsaugos pareigūną.

Pirmos pastraipos g punkto tikslais, jei per 15 dienų nuo metodikos patvirtinimo dienos Komisija išreiškia nepritarimą, valdančioji taryba ją apsvarsto iš naujo ir per antrąjį svarstymą patvirtina, galbūt su pakeitimais, dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba valstybių narių atstovams balsuojant vieningai.

2.   Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, valdančioji taryba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo vykdomajam direktoriui deleguojami atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir nustatomos tų įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygos. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti kitiems asmenims.

Jei reikia dėl išskirtinių aplinkybių, valdančioji taryba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui ir asmenims, kuriems jis šiuos įgaliojimus perdelegavo, ir jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš savo narių arba kitam darbuotojui nei vykdomasis direktorius.

17 straipsnis

Metinė ir daugiametė programos

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, priima bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame pateikiamos metinė ir daugiametė programos. Valdančioji taryba šį dokumentą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Jei per 15 dienų nuo bendrojo programavimo dokumento priėmimo dienos Komisija išreiškia nepritarimą dokumentui, valdančioji taryba jį apsvarsto iš naujo ir per 2 mėnesių laikotarpį per antrąjį svarstymą jį priima, galimai su pakeitimais, dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba valstybių narių atstovams balsuojant vieningai.

2.   Galutinai patvirtinus bendrąjį Sąjungos biudžetą bendrasis programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.

3.   Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi atitikti daugiametę darbo programą. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais. Metinė ir (arba) daugiametė programa (-os) apima ryšių su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis strategiją, nurodytą 11 straipsnyje, ir su ta strategija susijusius veiksmus.

4.   Jei Agentūrai paskiriama nauja užduotis, valdančioji taryba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą. Tokia nauja užduotis įtraukiama išanalizavus poveikį žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams ir gali būti priimtas valdančiosios tarybos sprendimas dėl jos atidėti kitų užduočių vykdymą.

5.   Nepaisant valdančiosios tarybos teisės metiniuose ir daugiamečiuose planuose nustatyti tam tikrų užduočių ir veiklos prioritetus, valdančioji taryba, rengdama bendrąjį programavimo dokumentą, išnagrinėja ir patvirtina Komisijos arba valstybių narių prašymus teikti techninę pagalbą, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies c punkte, 3 straipsnio 2 dalies b punkte, 4 straipsnio 2, 9 ir 10 dalyse, 5 straipsnio 6, 8 ir 10 dalyse, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Tvirtinant tokius prašymus:

a)

nedaroma poveikio kitoms Agentūros užduotims;

b)

vengiama pastangų dubliavimo;

c)

analizuojamas poveikis žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams ir

d)

gali būti priimamas valdančiosios tarybos sprendimas atidėti kitas užduotis.

6.   Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Valdančioji taryba gali vykdomajam direktoriui deleguoti įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

7.   Daugiametėje darbo programoje pateikiama bendra strateginė programa, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat pateikiama išteklių programa, įskaitant daugiametį biudžetą ir personalą.

8.   Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta strateginė programa atnaujinama, kai tikslinga, atsižvelgiant visų pirma į 38 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išteklių programa atnaujinama kasmet.

18 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1.   Valdančioji taryba pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka iš savo balsavimo teises turinčių narių. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

2.   Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jo vietą automatiškai užima pirmininko pavaduotojas.

3.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai, kurias galima pratęsti vieną kartą. Tačiau jei kadencijos metu pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas netenka valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

19 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.   Valdančiosios tarybos posėdžiai vyksta laikantis jos darbo tvarkos taisyklių ir juos sušaukia jos pirmininkas.

2.   Posėdžiuose dalyvauja vykdomasis direktorius, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį dėl jo dalyvavimo gali kilti interesų konfliktas, pirmininkui dėl to priėmus sprendimą, arba valdančioji taryba turi priimti sprendimą.

3.   Valdančioji taryba eilinius posėdžius rengia du kartus per metus. Be to, ji gali susirinkti pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar trečdalio valstybių narių prašymu.

4.   Konfidencialaus klausimo arba interesų konflikto atvejais valdančioji taryba gali nuspręsti konkrečius savo darbotvarkės punktus nagrinėti nedalyvaujant atitinkamiems nariams. Tai nedaro poveikio valstybių narių ir Komisijos teisei nuspręsti, kad joms atstovautų pakaitinis narys ar bet kuris kitas asmuo. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės nustatomos valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse.

5.   Valdančioji taryba gali pakviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, stebėtojo teisėmis dalyvauti svarstant konkrečius jos posėdžių darbotvarkės klausimus.

6.   Laikantis valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklių, jos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

7.   Valdančiosios tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Agentūra.

20 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, valdančioji taryba priima sprendimus absoliučia balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma.

2.   Jei Komisija pareiškia didelį susirūpinimą dėl valdančiajai tarybai pateikto sprendimo pasiūlymo klausimais, susijusiais su Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715 ir Pareigūnų tarnybos nuostatais ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis, valdančioji taryba atideda sprendimo priėmimą. Komisijai pareiškus didelį susirūpinimą dėl valdančiajai tarybai pateikto sprendimo pasiūlymo klausimais, per 15 dienų valdančioji taryba per antrąjį svarstymą tą sprendimą pakartotinai išnagrinėja ir priima, galimai iš dalies pakeistą, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių jos narių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba keturių penktadalių valstybių narių atstovų balsų dauguma.

3.   Kiekvienas valdančiosios tarybos narys turi vieną balsą. Vykdomasis direktorius nebalsuoja.

4.   Valdančiosios tarybos nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teise turi teisę pasinaudoti pakaitinis narys.

5.   Išsamesnė balsavimo tvarka, įskaitant vieno valdančiosios tarybos nario veikimo kito nario vardu sąlygas, nustatoma darbo tvarkos taisyklėse.

V SKYRIUS

VYKDOMASIS DIREKTORIUS

21 straipsnis

Skyrimas, kadencijos pratęsimas ir atleidimas iš pareigų

1.   Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo skiria valdančioji taryba, remdamasi nuopelnais ir su jūrų sektoriumi susijusia dokumentais pagrįsta kompetencija bei patirtimi ir vadovaudamasi atvira ir skaidria atrankos procedūra, kurioje laikomasi lyčių ir geografinės pusiausvyros principo.

2.   Valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas, prieš jį paskiriant direktoriumi, kviečiamas padaryti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingam komitetui ir atsakyti į jo narių klausimus.

3.   Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas.

4.   Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Likus pakankamai laiko iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas Agentūros užduotis bei uždavinius, ir informacijos tikslais pateikia jį valdančiajai tarybai kartu su pasiūlymu dėl kadencijos pratęsimo.

5.   Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 4 dalyje nurodytą vertinimą, valdančioji taryba gali vieną kartą ne ilgiau nei penkeriems metams pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Valdančioji taryba apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Prieš valdančiajai tarybai priimant sprendimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, vykdomasis direktorius gali būti kviečiamas padaryti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingam komitetui ir atsakyti į jo narių klausimus.

6.   Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali dalyvauti kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

7.   Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu remiantis pasiūlymu, kurį gali pateikti arba Komisija, arba ne mažiau kaip vienas trečdalis balsavimo teises turinčių valdančiosios tarybos narių.

8.   Remiantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktu, vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas.

22 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos

1.   Vykdomasis direktorius vadovauja Agentūrai vadovaudamasis valdančiosios tarybos sprendimais ir yra atskaitingas valdančiajai tarybai.

2.   Nepažeidžiant Komisijos ir valdančiosios tarybos įgaliojimų, vykdomasis direktorius savo pareigas atlieka nepriklausomai ir neprašo duoti ir nepriima jokios Vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų.

3.   Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius Europos Parlamentui pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti jo pareigų vykdymo ataskaitą.

4.   Vykdomasis direktorius yra Agentūros teisinis atstovas.

5.   Vykdomasis direktorius atsako už Agentūrai šiuo reglamentu paskirtų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdomasis direktorius:

a)

užtikrina tvarų ir efektyvų kasdienį Agentūros administravimą;

b)

organizuoja Agentūros veiklą ir personalą, jiems vadovauja ir juos prižiūri, laikydamasis valdančiosios tarybos sprendimų;

c)

rengia ir įgyvendina valdančiosios tarybos priimtus sprendimus;

d)

rengia Agentūrai taikomų finansinių taisyklių projektą, kurį tvirtina valdančioji taryba;

e)

sudaro Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 26 straipsnį ir vykdo Agentūros biudžetą pagal 27 straipsnį;

f)

parengia bendrojo programavimo dokumento projektą ir, pasikonsultavęs su Komisija, likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki atitinkamo valdančiosios tarybos posėdžio, pateikia jį valdančiajai tarybai priimti;

g)

įgyvendina bendrąjį programavimo dokumentą, pagal atitinkamus rodiklius vertina pažangą ir teikia valdančiajai tarybai jo įgyvendinimo ataskaitas;

h)

rengia Agentūros konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir teikia ją valdančiajai tarybai įvertinti ir priimti;

i)

pagal 17 straipsnio 5 dalį reaguoja į visus prašymus suteikti techninę pagalbą;

j)

pasikonsultavęs su Komisija ir laikydamasis valdančiosios tarybos pagal 16 straipsnio 1 dalies g punktą nustatytos vizitų metodikos, nusprendžia vykdyti 10 straipsnyje numatytus vizitus ir patikrinimus;

k)

nusprendžia sudaryti administracinius susitarimus su kitomis Agentūros veiklos srityje dirbančiomis Sąjungos įstaigomis su sąlyga, kad susitarimo projektas konsultavimosi tikslais pirmiausia pateikiamas Komisijai ir valdančiajai tarybai pagal 11 straipsnio 5 dalį ir kad valdančioji taryba per keturias savaites nuo pateikimo nepateikia prieštaravimų;

l)

imasi visų priemonių, įskaitant vidaus administracinių taisyklių priėmimą ir pranešimų skelbimą, būtinų Agentūros veiklai užtikrinti pagal šį reglamentą;

m)

organizuoja veiksmingą stebėsenos sistemą, kad galėtų palyginti Agentūros pasiekimus su šiame reglamente jai nustatytais tikslais ir užduotimis;

n)

nustato veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir apie visus reikšmingus jos pakeitimus praneša valdančiajai tarybai;

o)

užtikrina, kad būtų atliekamas Agentūros rizikos vertinimas ir rizika būtų valdoma;

p)

atsižvelgdamas į vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas ir OLAF ir Europos prokuratūros tyrimus, nurodytus 35 straipsnyje, rengia tolesnių veiksmų planą ir du kartus per metus teikia pažangos ataskaitas Komisijai ir reguliariai – valdančiajai tarybai;

q)

apsaugo Sąjungos finansinius interesus, taikydamas prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarydamas poveikio OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijai tyrimų srityje, atlikdamas veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžindamas netinkamai išmokėtas lėšas ir, kai tinkama, taikydamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas, įskaitant finansines nuobaudas;

r)

rengia Agentūros kovos su sukčiavimu strategiją, veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategiją, bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją ir organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategiją ir pateikia jas valdančiajai tarybai tvirtinti;

s)

skatina įvairovę ir užtikrina lyčių pusiausvyrą įdarbinant Agentūros personalą;

t)

įdarbina personalą iš kuo didesnės geografinės teritorijos;

u)

rengia ir įgyvendina Agentūros komunikacijos politiką;

v)

vykdo visas kitas užduotis, kurias jam patikėjo arba delegavo valdančioji taryba arba kurios gali būti reikalingos pagal šį reglamentą.

Pirmos pastraipos m punkto tikslais, pritariant Komisijai ir valdančiajai tarybai, vykdomasis direktorius pritariant Komisijai ir valdančiajai tarybai, nustato specialiai pritaikytus veiklos rezultatų rodiklius, kuriuos taikant galima veiksmingai įvertinti pasiektus rezultatus. Vykdomasis direktorius užtikrina, kad Agentūros organizacinė struktūra būtų nuolat atnaujinama atsižvelgiant į kintančius poreikius ir neviršijant turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Šiuo atžvilgiu vykdomasis direktorius nustato pripažintus profesinius standartus atitinkančias reguliaraus vertinimo procedūras.

23 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Agentūra yra atvira trečiųjų valstybių, kurios su Sąjunga sudarė susitarimus, pagal kuriuos priėmė ir taiko jūrų saugos, jūrų saugumo, taršos iš laivų prevencijos ir reagavimo į ją sričių Sąjungos teisės aktus, dalyvavimui.

2.   Pagal atitinkamas tų susitarimų nuostatas Agentūra, gavusi Komisijos nuomonę ir valdančiosios tarybos pritarimą, sudaro susitarimus, kuriuose nurodomas išsamių tų trečiųjų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe taisyklių pobūdis ir mastas, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir personalo.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

24 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, valdančioji taryba priima Agentūrai taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715, nebent taip nukrypti konkrečiai prašoma dėl Agentūros veiklos ir Komisija davė savo išankstinį sutikimą.

25 straipsnis

Biudžetas

1.   Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2.   Agentūros biudžeto pajamos ir išlaidos subalansuojamos.

3.   Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Agentūros pajamas sudaro:

a)

Sąjungos įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir Sąjungos įstaigų dotacijos;

b)

galimi bet kurios trečiosios valstybės, dalyvaujančios Agentūros darbe pagal 23 straipsnį, įnašai;

c)

visi mokesčiai už infrastruktūrą, leidinius, mokymą ar kitas Agentūros teikiamas paslaugas, patenkančias į šio reglamento taikymo sritį;

d)

valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų subjektų savanoriški finansiniai įnašai, jeigu tokie įnašai yra skaidrūs, aiškiai nurodyti biudžete ir nekelia pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui.

4.   Agentūros išlaidas sudaro personalo darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

26 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir išsiunčia jį valdančiajai tarybai.

2.   Vadovaudamasi 1 dalyje nurodytu projektu, valdančioji taryba priima preliminarų kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.   Preliminarus Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčiamas Komisijai. Galutinį sąmatos projektą valdančioji taryba išsiunčia Komisijai ne vėliau kaip tų metų kovo 31 d.

4.   Komisija šią sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (biudžeto valdymo institucijai).

5.   Remdamasi šia sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka teikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, kurias laiko būtinomis etatų planui, ir subsidijos, kuri bus mokama iš Sąjungos bendrojo biudžeto, sumą.

6.   Leidimą dėl Agentūrai skiriamo įnašo asignavimų suteikia biudžeto valdymo institucija.

7.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

8.   Agentūros biudžetą tvirtina valdančioji taryba. Jis tampa galutiniu po to, kai galutinai patvirtinamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Kai reikia, jis atitinkamai tikslinamas.

9.   Jei Agentūros biudžetą gali reikšmingai paveikti tam tikras statybos projektas, taikomos Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715.

27 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.   Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius biudžeto valdymo institucijai išsiunčia visą su vertinimo procedūrų rezultatais susijusią reikiamą informaciją.

28 straipsnis

Ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas išsiunčia preliminariąsias ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Europos Audito Rūmams.

2.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Agentūra išsiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Audito Rūmams.

3.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Europos Audito Rūmams išsiunčia Agentūros preliminariąsias ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos ataskaitomis.

4.   Gavęs Europos Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros preliminariųjų ataskaitų, pateiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (33) 252 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia Agentūros galutines ataskaitas ir pateikia jas valdančiajai tarybai, kad ši pateiktų savo nuomonę.

5.   Valdančioji taryba pateikia nuomonę apie Agentūros galutines ataskaitas.

6.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų liepos 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas galutines ataskaitas kartu su valdančiosios tarybos nuomone išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams.

7.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų lapkričio 15 d. galutinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.   Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Europos Audito Rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat išsiunčia valdančiajai tarybai.

9.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 267 straipsnio 3 dalį, pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

10.   Anksčiau nei N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, vykdomajam direktoriui patvirtina, kad N metų biudžetas yra įvykdytas.

VII SKYRIUS

PERSONALAS

29 straipsnis

Bendroji nuostata

Agentūros personalui taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų susitarimu priimtos tų nuostatų ir sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

30 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti personalo nariai

1.   Agentūra gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus personalo narius, kurie nėra Agentūros darbuotojai.

2.   Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Teisinis statusas ir būstinė

1.   Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.   Kiekvienoje iš valstybių narių Agentūra turi plačiausią teisnumą ir veiksnumą, suteikiamą juridiniams asmenims pagal jų teisės aktus. Visų pirma ji gali įgyti ir perleisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir būti teismo proceso šalimi.

3.   Agentūrai atstovauja vykdomasis direktorius.

4.   Agentūros būstinė yra Lisabonoje (Portugalija).

5.   Komisijos prašymu ir atitinkamoms valstybėms narėms sutikus ir bendradarbiaujant, valdančioji taryba, tinkamai atsižvelgdama į poveikį biudžetui, įskaitant įnašą, kurį gali suteikti atitinkama valstybė narė, gali nuspręsti įsteigti regioninius centrus, būtinus kai kurioms Agentūros užduotims kuo efektyviau ir veiksmingiau vykdyti. Priimdama tokį sprendimą valdančioji taryba tiksliai apibrėžia regioninio centro veiklos sritį, o kartu vengia nebūtinų finansinių išlaidų ir stiprina bendradarbiavimą su esamais regioniniais ir nacionaliniais tinklais.

32 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos personalui taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

33 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1.   Agentūrai taikomos Tarybos reglamento Nr. 1 (34) nuostatos.

2.   Agentūrai reikalingas vertimo raštu ir visas kitas lingvistines paslaugas, išskyrus vertimą žodžiu, teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

34 straipsnis

Skaidrumas

1.   Agentūros turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (35).

2.   Per šešis mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos valdančioji taryba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

3.   Dėl Agentūros pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas Europos ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

4.   Asmens duomenis Agentūra tvarko laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (36).

35 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.   Siekdama palengvinti pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 vykdomą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūra priima atitinkamas visiems Agentūros darbuotojams taikytinas nuostatas.

2.   Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš Agentūros gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Agentūros finansuojama dotacija arba sutartimi.

4.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, į Agentūros bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai, OLAF ir Europos prokuratūra aiškiai įgaliojami atlikti tokį auditą ir tyrimus pagal savo kompetencijos sritis.

36 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo taisyklės

Agentūra priima savo saugumo taisykles, kurios yra lygiavertės Komisijos saugumo taisyklėms, skirtoms Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos saugumui užtikrinti, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (37) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (38). Agentūros saugumo taisyklės, be kita ko, apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

37 straipsnis

Atsakomybė

1.   Sutartinė Agentūros atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2.   Priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių teisės aktuose nustatytus bendruosius principus atlygina žalą, kurią padaro Agentūra arba personalas, eidamas savo pareigas.

4.   Ginčai dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo priklauso ESTT jurisdikcijai.

5.   Asmeninę Agentūros darbuotojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja jiems taikomų Pareigūnų tarnybos nuostatų ar Kitų pareigūnų įdarbinimo sąlygų nuostatos.

38 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2031 m. sausio 19 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija atlieka vertinimą, kad visų pirma, atsižvelgdama į valdančiosios tarybos nuomonę, įvertintų Agentūros ir jos darbo metodų poveikį, veiksmingumą ir efektyvumą. Tame vertinime visų pirma įvertinama, ar reikia iš dalies keisti Agentūros įgaliojimus, visų pirma siekiant atsižvelgti į Sąjungos teisės aktų jūrų transporto srityje raidą, ir tokio dalinio keitimo finansinės pasekmės, taip pat, ar reikia nustatyti mokesčių ir rinkliavų sistemą ir nurodyti paslaugas, kurias Agentūra galėtų teikti pagal tokią sistemą.

2.   Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai tarybai. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

3.   Per kas antrą vertinimą, atsižvelgdama į Agentūros tikslus, įgaliojimus ir užduotis, Komisija taip pat įvertina Agentūros pasiektus rezultatus. Jei Komisija mano, kad tolesnė Agentūros veikla nebepateisinama jos tikslais, įgaliojimais ir užduotimis, ji gali siūlyti šį reglamentą iš dalies pakeisti arba panaikinti.

39 straipsnis

Europos ombudsmeno administraciniai tyrimai

Europos ombudsmenas atlieka Agentūros veiklos tyrimus pagal SESV 228 straipsnį.

40 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Nukrypstant nuo šio reglamento 15 straipsnio, administracinės valdybos nariai, paskirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 anksčiau nei 2026 m. sausio 18 d., eina valdančiosios tarybos narių pareigas, kol baigsis jų kadencija, nedarant poveikio kiekvienos valstybės narės teisei paskirti naują atstovą.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 16 straipsnį paskirtas vykdomasis direktorius ir toliau eina vykdomojo direktoriaus pareigas ir vykdo šio reglamento 22 straipsnyje numatytas užduotis ir pareigas.

3.   Šio reglamento įsigaliojimas nedaro poveikio visoms 2026 m. sausio 18 d. galiojančioms darbo sutartims.

41 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 panaikinamas.

42 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2025 m. lapkričio 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. BJERRE

(1)   OL C, C/2023/873, 2023 12 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/873/oj.

(2)   2024 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (OL C, C/2025/1026, 2025 2 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/1026/oj) ir 2025 m. spalio 13 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2025 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)   2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2002/1406/oj).

(4)   2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl tarptautinių standartų taršos iš laivų srityje laikymosi užtikrinimo ir administracinių sankcijų už taršos pažeidimus įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2005/35/oj).

(5)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/16/oj).

(6)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL L 131, 2009 5 28, p. 114, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/18/oj).

(7)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (OL L 131, 2009 5 28, p. 132, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/21/oj).

(8)   2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/715/oj)

(9)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/391/oj).

(10)   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/883/oj).

(11)   2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/56/oj).

(12)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL L 132, 2016 5 21, p. 58, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/802/oj).

(13)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/757/oj).

(14)   2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1805 dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 234, 2023 9 22, p. 48, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1805/oj).

(15)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/87/oj).

(16)   2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL L 129, 2004 4 29, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/725/oj).

(17)   2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2002/59/oj).

(18)   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/696, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 bei (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, (OL L 170, 2021 5 12, p. 69, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/696/oj).

(19)   2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1896/oj).

(20)   2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/473/oj).

(21)   2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/883/oj).

(22)   OL L 136, 1999 5 31, p. 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/1999/531/oj.

(23)   1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL L 188, 1998 7 2, p. 35, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1998/41/oj).

(24)   2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (OL L 123, 2003 5 17, p. 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/25/oj).

(25)   2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/45/oj).

(26)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 47, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/15/oj).

(27)   2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 146, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/90/oj).

(28)   2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 169, 2022 6 27, p. 45, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/993/oj).

(29)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2013/1313/oj).

(30)   2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1257/oj).

(31)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1239/oj).

(32)   OL L 56, 1968 3 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1968/259(1)/oj.

(33)   2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).

(34)  Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1958/1(1)/oj).

(35)   2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj).

(36)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj).

(37)   2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/443/oj).

(38)   2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53, http://data.europa.eu/eli/dec/2015/444/oj).

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/2434/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)

Top

Full & Egal Universal Law Academy