2026 m. sausio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2026/114, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija

2026/114

2026 1 16

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2026/114

2026 m. sausio 15 d.

kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2024 m. lapkričio 21 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės lydyto aliuminio oksido. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. spalio 9 d. bendrovės „Imerys S.A.“ (toliau – „Imerys“ arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas lydyto aliuminio oksido Sąjungos pramonės vardu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Registracija

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/260 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

1.3.   Laikinosios priemonės

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2025 m. birželio 26 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo.

(5)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai „Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.“ (toliau – „Saite“) ir „Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.“ (toliau – „Runbao“) pažymėjo, kad trūksta su nežalinga kaina susijusių skaičiavimo duomenų, kurie buvo nurodyti dokumentuose, bet su jais nebuvo galima susipažinti. „Runbao“ taip pat pabrėžė, kad Komisija taikė tą pačią lyginamąją kainą dviem skirtingiems gamybos ištekliams, t. y. skirtingo grynumo aliuminio hidroksidui, o tai, bendrovės teigimu, buvo faktiškai ir ekonomiškai netikslu. „Runbao“ paprašė proporcingai pakoreguoti mažesnio grynumo gamybos ištekliaus lyginamąjį dydį.

(6)

Prašymas atskleisti su nežalinga kaina susijusius skaičiavimo duomenis negalėjo būti patenkintas, nes ši informacija yra konfidenciali, neskelbtina ir jos atskleidimas galėtų pakenkti susijusioms šalims. Komisija taip pat paaiškino, kad pateikus apibendrintus duomenis kiltų grėsmė, kad gali būti atskleisti labai nedidelio skaičiaus Sąjungos gamintojų konfidencialūs duomenys. Dėl įtariamos korektūros klaidos, susijusios su aliuminio hidroksido lyginamaisiais dydžiais, Komisija pažymėjo, kad tokios pastabos nebuvo susijusios su skaičiavimų tikslumu ir tuo tyrimo etapu į jas nebuvo galima atsižvelgti. Ši pastaba aptariama 3.2.3.1 skirsnyje.

(7)

Sąjungos naudotojai ir importuotojai „Reckel GmbH“ (toliau – „Reckel“) ir „Tyrolit – Schleifmittelwerke Swarovski AG & Co. KG“ (toliau – „Tyrolit“) išreiškė didelį susirūpinimą dėl metodikos. Jie teigė, kad Komisija iš esmės analizavo tik rudąjį lydytą aliuminio oksidą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad yra labai daug įvairių lydyto aliuminio oksido, kurio naudojimo paskirtis ir sąnaudų struktūra skiriasi, klasių, todėl kainų ir sąnaudų palyginimas buvo iškraipytas. Jie taip pat kritikavo tai, kad vadovautasi pagrindinių gamybos išteklių, tokių kaip kalcinuotas boksitas ir aliuminio oksidas, plačios aprėpties, nevienalyčių tarifų eilučių prekybos statistiniais duomenimis, ir pažymėjo, kad šie duomenys susiję su labai skirtingų savybių ir kainų produktais. Panašu, kad kai kuriais atvejais į tą pačią žaliavą (kalcinuotą boksitą) atsižvelgta du kartus pagal atskiras pozicijas.

(8)

Šios pastabos nebuvo susijusios su atskleistų skaičiavimų matematiniu tikslumu. Į šias pastabas atsakyta šio reglamento 3.2.3.1 skirsnyje.

(9)

„Tyrolit“ ir „Reckel“ taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šaltinių pagrįstoms išlaidoms ir pelnui nustatyti pasirinkimo. Buvo teigiama, kad atitinkamos bendrovės, iš kurių buvo gautos abi minėtos sumos, veikė nesusijusiuose sektoriuose, todėl jų pateikti duomenys buvo netipiški. „Tyrolit“ pabrėžė, kad dėl šios priežasties ir dėl to, kad tam tikrų gamybos veiksnių, be kita ko, aliuminio oksido ir boksito, atžvilgiu buvo remiamasi Brazilijos lyginamosiomis kainomis, buvo nustatyti padidinti sąnaudų lyginamieji dydžiai. Tiek „Tyrolit“, tiek „Reckel“ įspėjo, kad tiriamajam produktui nustačius iki 136 % dydžio laikinuosius antidempingo muitus, o galutinės grandies gatavų abrazyvinių produktų neapmokestinus, kiltų pavojus, kad bus uždarytos Sąjungos galutinės grandies naudotojų gamyklos, bus prarastos kvalifikuoto darbo vietos ir padidės priklausomybė nuo importuojamų gatavų produktų.

(10)

Be to, iškelti klausimai, susiję su bendrovių parinkimu finansiniams PBA išlaidų ir pelno duomenims gauti, įtariamu gamybos išteklių lyginamųjų dydžių iškraipymu ir priemonių platesnio masto ekonominėmis pasekmėmis, nėra susiję su išankstinio faktų atskleidimo metu pateiktų matematinių skaičiavimų tikslumu. Šie klausimai priskiriami platesniam Komisijos metodiniam vertinimui ir Sąjungos interesų analizei ir išsamiai išnagrinėti 3.2.3.2 skirsnyje.

(11)

2025 m. liepos 17 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1456 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

1.4.   Tolesnė procedūra

(12)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, (toliau – pirminis faktų atskleidimas), per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą raštu pastabų dėl negalutinių išvadų pateikė šios suinteresuotosios šalys:

—

Sąjungos gamintojai „Imerys“ ir „Alteo Fused Alumina“ (toliau – AFA),

—

atrinkti eksportuojantys gamintojai „Saite“ ir „Runbao“,

—

importuotojai „TRAXYS Europe SA“ ir „Reckel“,

—

naudotojai „Calderys Deutschland GMBH“, „Calderys France S.A.S.“, „Calderys Magyarorszag K.F.T.“, „Calderys Italia SRL“, „Calderys Nordic AB“, „Calderys The Netherlands B.V.“ (toliau – „Calderys“), „Tyrolit“, „ABRANOVA s.r.o.“ (toliau – „Abranova“), ANDRE ABRASIVE ARTICLES SP. Z O.O. SP.K, „Vesuvius Poland Sp. z o.o.“ (toliau – „Vesuvius“), „August Rüggeberg GmbH & Co. KG“, „PFERD-Rüggeberg S.A.“, „Smirdex“, ABRASIENNE, „ArcelorMittal Refractories Sp. z o. o.“ (toliau – „ArcelorMittal“), MOLITAL ABRASIVI SRL, „Federchimica–Aispec–Gruppo abrasive“, G.W.S. GRINDING WHEELS SYSTEM SRL, GRANDINETTI SRL, „Industria Mole Abrasive S.r.l.“, „Mabtools France“, „RHI Magnesita GmbH“, SAINT-GOBAIN ABRASIFS (toliau – „Saint-Gobain“), „Syndicat National des Abrasifs et Superabrasifs“, „Granit Grinding Wheel Ltd.“, „Techniflex Sp. z o.o.“ ir ZAI AD ir

—

eksportuojantys gamintojai „Binzhou Qinai New Material Co., Ltd.“, „Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.“, „Henan Ant Advanced Materials Co., Ltd.“, „Henan Hengxin Industrial & Mineral Products Co., Ltd.“, „Henan Tuorui Abrasive Material Co., Ltd.“, „Jiygo Refractory & Abrasive Ltd.“, „Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.“, „Qingdao Sisa Abrasives Co., Ltd.“, „Shandong Bosheng New Materials Co., Ltd.“, „Shanxi Lvliangshan Minerals Co., Ltd.“, „Yichuan Abrasives Industry Union“, „Zhengzhou Sinabuddy Mineral Co., Ltd.“ ir „Zhengzhou Goohe Co., Ltd.“, kuriems atstovauja Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai, (toliau – CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai),

—

naudotojų asociacijos „Deutsche Feuerfest-Industrie e.V.“ (toliau – DFFI), „Verband Deutscher Schleifmittelwerke e.V.“ (toliau – VDS), Europos abrazyvinių medžiagų gamintojų federacija (toliau – FEPA) ir Europos ugniai atsparių medžiagų gamintojų federacija (toliau – PRE).

(13)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Paskelbus laikinąjį reglamentą Komisija paragino šalis pateikti papildomos informacijos, visų pirma Sąjungos interesams įvertinti, atsižvelgiant į skirtingus susijusių šalių interesus. Surengti klausymai su AFA, „Imerys“, PRE, VDS, „Tyrolit“, „Saint-Gobain“, „ArcelorMittal“, CCCMC atstovaujamais eksportuojančiais gamintojais, „Saite“ ir „Runbao“.

(14)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(15)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui, (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Šalių pastabos, pateiktos po faktų atskleidimo, aptartos atitinkamuose skirsniuose.

(16)

Po 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyto faktų atskleidimo Komisija vėliau visoms suinteresuotosioms šalims pateikė papildomą galutinį faktų atskleidimą. Šiame papildomame faktų atskleidimo dokumente atnaujinti nustatyti faktai ir aplinkybės. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šio papildomo faktų atskleidimo, o gautos pastabos aptartos atitinkamuose skirsniuose.

1.5.   Tvirtinimai dėl procedūros

(17)

Po pirminio faktų atskleidimo „Reckel“, „Tyrolit“ ir VDS teigė, kad pagrindinio reglamento 19a straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad pirminis faktų atskleidimas būtų pateiktas likus trims savaitėms iki laikinųjų priemonių nustatymo. Šalys teigė, kad informaciją apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą šalims pateikusi 2025 m. birželio 26 d. Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 19a straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 10 dalį, taip pat pranešimo apie inicijavimą sąlygas.

(18)

Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trijų savaičių laikotarpiu, po to, kai išsiunčiama informacija suinteresuotosioms šalims pagal 19a straipsnį, laikinieji muitai nenustatomi. Taigi šioje nuostatoje apibrėžiamas minimalus laikotarpis nuo tokios informacijos pateikimo iki laikinųjų priemonių priėmimo. Šiuo atveju Komisija informaciją išsiuntė 2025 m. birželio 26 d., o laikinąsias priemones nustatė 2025 m. liepos 18 d. Šis laikotarpis buvo trys savaitės. Taigi 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų buvo laikomasi.

(19)

Komisija taip pat priminė, kad 19a straipsniu, kuris buvo iš dalies pakeistas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1173 (5), reglamentuojamas pirminio faktų atskleidimo turinys ir tikslas, o 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų priemonių nustatymo termino procedūrinė sistema. 19a straipsnio pakeitimu 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta priemonių nustatymo termino taisyklė nebuvo pakeista. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad argumentas dėl įtariamo pirminio faktų atskleidimo laikotarpio reikalavimų pažeidimo yra nepagrįstas, taigi šį tvirtinimą atmetė.

1.6.   Tvirtinimai dėl tyrimo inicijavimo

(20)

Po pirminio faktų atskleidimo nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių kitų tvirtinimų ar pastabų dėl tyrimo inicijavimo, išskyrus nurodytus laikinojo reglamento 1.4 skirsnyje. Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 6–11 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus nustatytus faktus ir išvadas.

1.7.   Atranka

(21)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos gamintojų, importuotojų ir eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 12–28 konstatuojamąsias dalis.

1.8.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(22)

Po pirminio faktų atskleidimo nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių tvirtinimų ar pastabų dėl klausimyno atsakymų ir tikrinamųjų vizitų. Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 29–32 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus nustatytus faktus ir išvadas.

1.9.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(23)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Tiriamasis produktas

(24)

Komisija priminė, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje, tiriamasis produktas yra dirbtinis korundas, chemijos atžvilgiu apibūdintas arba neapibūdintas, dar vadinamas lydytu aliuminio oksidu, (toliau – tiriamasis produktas).

(25)

Dėl kietumo ir terminio atsparumo lydytas aliuminio oksidas daugiausia naudojamas dviejuose pramonės sektoriuose – abrazyvų ir ugniai atsparų medžiagų. Abrazyvų pramonės sektoriuje jis naudojamas įvairioms reikmėms, įskaitant šlifavimą, poliravimą, pjaustymą ir srautinį apdirbimą. Ugniai atsparių medžiagų pramonės sektoriuje jis naudojamas kaip ugniai atspari medžiaga aukštos temperatūros sąlygomis, pavyzdžiui, krosnių išklojose, tigliuose ir ugniai atspariose plytose. Be šių pagrindinių paskirčių, lydytas aliuminio oksidas taip pat naudojamas techninės keramikos gamyboje ir laminuotų produktų pramonėje kaip paviršiaus dangos priedas.

2.2.   Tiriamasis produktas

(26)

Komisija priminė, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra 2818 10 11 , 2818 10 19 , ex 2818 10 91 ir 2818 10 99 (TARIC kodai 2818 10 91 20, 2818 10 91 40, 2818 10 91 91, 2818 10 91 99), (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.3.   Panašus produktas

(27)

Kadangi jokių susijusių tvirtinimų ar pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

2.4.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(28)

Kai kurie ugniai atsparių medžiagų pramonės Sąjungos naudotojai tvirtino, kad abrazyvinio ir ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido pakeisti vienas kitu neįmanoma dėl skirtingų fizinių ir cheminių savybių, dalelių dydžio pasiskirstymo, ypatybių, naudojimo būdų ir vartotojų suvokimo. Visų pirma „ArcelorMittal“ taip pat teigė, kad ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido gamyba ir gamybos pajėgumai yra nepakankami. „ArcelorMittal“ savo tvirtinimą grindė bendru lydyto aliuminio oksido suvartojimu Sąjungoje – 400 000 tonų, įskaitant 170 000 tonų ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido. Šalys teigė, kad dėl šios priežasties ugniai atsparus lydytas aliuminio oksidas neturėtų būti įtrauktas į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

(29)

Komisija priminė, kad šie argumentai išsamiai išnagrinėti laikinojo reglamento 42–45 ir 307–308 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pakartojo, kad abiejų klasių produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, įskaitant panašų aliuminio oksido kiekį, kietumą, tankį ir lydymosi temperatūrą. Nustatyta, kad dalelių dydžio pasiskirstymo skirtumai atsiranda dėl apdorojimo po branduolių sintezės, o ne dėl kokių nors būdingų produkto skirtumų. Komisija taip pat pastebėjo, kad dalelių dydžiai iš esmės sutampa, todėl tam tikroms naudojimo paskirtims abiejų rūšių produktus įmanoma pakeisti vienas kitu.

(30)

Be to, Komisija pažymėjo, kad tvirtinimas dėl ribotos ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido gamybos ir ribotų gamybos pajėgumų Sąjungoje nėra susijęs su esminiu produkto pobūdžiu. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 307 ir 308 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė gali Sąjungos rinkai tiekti reikiamą kiekį, be kita ko, konkrečių rūšių nagrinėjamojo produkto. Nepaisant to, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė šiuo laikotarpiu nepakankamai išnaudojo savo gamybos pajėgumus. Komisija taip pat patvirtino, kad turimi papildomi pajėgumai apima ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido gamybos pajėgumus, kurie yra prieinami iš karto arba kuriuos būtų galima pradėti naudoti per labai trumpą laikotarpį. Tvirtinimas dėl nepakankamų Sąjungos gamybos pajėgumų išsamiau nagrinėjamas 7.4 skirsnyje.

(31)

Be to, dėl Sąjungos suvartojimo Komisija priminė, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 188–190 konstatuojamosiose dalyse, tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL) Sąjungos suvartojimas sudarė 305 360 tonų. „ArcelorMittal“ tvirtinimas dėl apskaičiuoto ugniai atsparaus ir apskritai lydyto aliuminio oksido suvartojimo ne tik neatitinka patikrintų duomenų, bet ir skiriasi nuo Europos ugniai atsparių medžiagų gamintojų federacijos, t. y. naudotojų asociacijos, atstovaujančios keliems Sąjungos veiklos vykdytojams šiame sektoriuje, pateikto vertinimo, pagal kurį ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido suvartojimas sudarė 80 000 tonų.

(32)

Todėl Komisija paliko galioti laikinojo reglamento 42–45 konstatuojamosiose dalyse pateiktą išvadą, kad abiejų klasių produktas yra tas pats produktas, nes iš šalių aprašytų skirtumų nematyti jokių esminių skirtumų, kuriais būtų galima pagrįsti ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido neįtraukimą į produkto apibrėžtąją sritį.

(33)

„Reckel“ tvirtino, kad zolio–gelio korundas skiriasi nuo kitų rūšių lydyto aliuminio oksido pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, įskaitant kietumą, atsparumą lūžiams ir termines savybes, ir teigė, kad itin didelio tikslumo naudojimo paskirtims jo negalima pakeisti nepatiriant didelių veiklos sunkumų. Todėl „Reckel“ paprašė zolio–gelio korundo neįtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

(34)

Komisija priminė, kad šie aspektai jau buvo išsamiai išnagrinėti laikinojo reglamento 46–48 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pakartojo, kad zolio–gelio korundo ir kitų rūšių lydyto aliuminio oksido fizinės, cheminės ir techninės savybės yra panašios, įskaitant panašų kietumą, terminį atsparumą ir cheminį stabilumą. Nors šie produktai gaminami taikant kitokį procesą ir iš skirtingų žaliavų, šie skirtumai neturi esminės įtakos produktų funkcinėms savybėms. Be to, vien dėl to, kad skiriasi sąnaudos, negalima laikyti, kad zolio–gelio korundas yra atskiras produktas. Iš to, kad zolio–gelio korundą galima pakeisti kitų rūšių lydytu aliuminio oksidu, net jei rezultatai sudėtingesnėse naudojimo paskirtyse būtų prastesni, matyti, kad esama pakankamo funkcinio panašumo ir pakeičiamumo daugumoje abrazyvų naudojimo paskirčių.

(35)

Todėl Komisija paliko galioti laikinojo reglamento 46–48 konstatuojamosiose dalyse pateiktą išvadą, kad zolio–gelio korundas patenka į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(36)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad rudasis lydytas aliuminio oksidas neturėtų būti įtrauktas į priemonių taikymo sritį, ir pažymėjo, kad jo cheminė sudėtis skiriasi nuo baltojo lydyto aliuminio oksido, įskaitant mažesnį Al2O3 kiekį ir didesnį priemaišų kiekį. Jos taip pat tvirtino, kad rudasis lydytas aliuminio oksidas Sąjungoje negaminamas arba kad jo galima įsigyti tik tokiais kiekiais, kurių nepakanka Sąjungos paklausai patenkinti. Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad vietoje rudojo lydyto aliuminio oksido gaminti baltąjį lydytą aliuminio oksidą ir atvirkščiai techniškai sudėtinga, o iš rinkos duomenų matyti, kad dėl šių dviejų produktų techninių savybių ar kainos jų nebūtų galima lengvai pakeisti vienas kitu.

(37)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, nepaisant to, jog rudojo lydyto aliuminio oksido sudėtyje yra šiek tiek mažiau Al2O3 ir daugiau priemaišų nei baltojo lydyto aliuminio oksido sudėtyje, šie skirtumai nėra esminiai vertinant fizines, chemines ar technines savybes, kad dėl jų būtų galima apibrėžti atskirą produktą. Be to, Komisija pažymėjo, kad tvirtinimas dėl ribotos rudojo lydyto aliuminio oksido gamybos ir ribotų gamybos pajėgumų Sąjungoje nėra susijęs su esminiu produkto pobūdžiu. Tačiau Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė šiuo metu gamina rudąjį lydytą aliuminio oksidą. Kalbant apie kiekius, kaip nurodyta laikinojo reglamento 307 ir 308 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė gali Sąjungos rinkai tiekti reikiamą kiekį, be kita ko, rudojo lydyto aliuminio oksido. Komisija taip pat patvirtino, kad didelė dalis turimų papildomų pajėgumų, kurie yra prieinami iš karto arba kuriuos būtų galima pradėti naudoti per labai trumpą laikotarpį, yra susiję su rudojo lydyto aliuminio oksido gamyba. Tvirtinimas dėl nepakankamų Sąjungos gamybos pajėgumų išsamiau nagrinėjamas 7.4 skirsnyje.

(38)

Dėl šių priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad rudasis lydytas aliuminio oksidas patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, ir atmetė tvirtinimą dėl jo neįtraukimo.

(39)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad visos gautos pastabos dėl produkto apibrėžtosios srities nėra pakankamas produkto neįtraukimo pagrindimas. Todėl visi tvirtinimai buvo atmesti.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(40)

Kadangi jokių susijusių tvirtinimų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 49–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

3.2.   Normalioji vertė

3.2.1.   Didelių iškraipymų buvimas

(41)

Po pirminio faktų atskleidimo „Abranova“, „Tyrolit“ ir VDS pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo.

(42)

„Abranova“ nepritarė tam, kad Komisija rėmėsi didelių iškraipymų Kinijoje sąvoka. Bendrovė teigė, kad Kinijos gamintojų sąnaudų pranašumas daugiausia susijęs su natūraliais veiksniais: prieiga prie žaliavų, mažesnėmis energijos sąnaudomis ir ilgalaikėmis investicijomis į taršos kontrolės technologijas. „Abranova“ tvirtino, kad Sąjungos gamintojai patiria sunkumų dėl didelių elektros energijos kainų ir priklausomybės nuo importuojamų žaliavų. „Abranova“ griežtai nesutiko su nuomone, kad Kinijos politinės sistemos arba KKP kongreso tikslai yra sisteminio gamybos sąnaudų iškraipymo įrodymas. Bendrovė pabrėžė, kad net valstybės valdomos ir privačios įmonės Kinijoje turi veikti pelningai ir negali išgyventi vien iš subsidijų. Todėl, šios bendrovės nuomone, Komisija nepagrįstai rėmėsi valstybės įtaka kaip iškraipymų įrodymu.

(43)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 74–110 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko išsamų vertinimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį ir nustatė, kad KLR esama didelių iškraipymų, darančių poveikį gamybos sąnaudų ir kainų formavimuisi. Iš įrodymų matyti, kad valstybė daro vis didesnę įtaką ekonomikai, be kita ko, energetikos, žaliavų, darbo jėgos ir galimybių gauti finansavimą srityse, o tai daro poveikį viso sektoriaus sąnaudų struktūrai. „Abranova“ pateiktų argumentų nepakako šioms išvadoms pakeisti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(44)

„Tyrolit“ teigė, kad tai, jog Komisija rėmėsi bendrais įrodymais, kad nustatytų, ar aliuminio oksido ir boksito gamybos srityse esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, nebuvo pagrįsta patikimais tiesioginiais įrodymais. Bendrovės teigimu, aliuminio oksidu ir boksitu prekiaujama integruotoje pasaulinėje rinkoje, o šių prekių kainos Kinijos vidaus rinkoje labai panašios į tarptautinius lyginamuosius dydžius. „Tyrolit“ nuomone, Komisija nepagrįstai rėmėsi bendrais su politika susijusiais įrodymais, neatsižvelgdama į konkrečius kainų duomenis iš tokių šaltinių kaip „S&P Global Commodity Insights“. „Tyrolit“ teigė, kad nepaisant to, jog gali būti su kai kuriais gamybos veiksniais (pvz., energija, darbo jėga) susijusių iškraipymų, minėtų įrodymų nebuvo galima taikyti vienodai, visų pirma aliuminio oksidui ir boksitui. VDS pritarė šiai pozicijai ir atkreipė dėmesį į įrodymus, kad Kinijos aliuminio oksido ir boksito kainos iš esmės atspindėjo pasaulines kainas, todėl Komisijos išvada dėl iškraipymų buvo neteisinga.

(45)

Kaip išsamiai išdėstyta laikinojo reglamento 59–110 konstatuojamosiose dalyse, iš byloje surinktų įrodymų, įskaitant Komisijos ataskaitą dėl didelių iškraipymų Kinijoje, skundą ir pačios Komisijos atliktą tyrimą, matyti, kad valstybė aktyviai kišasi į Kinijos ekonomiką, be kita ko, aliuminio oksido ir boksito sektorius. Kinijos vyriausybei buvo išsiųsti klausimynai dėl didelių iškraipymų ir su žaliavomis susijusių iškraipymų, tačiau atsakymų negauta. Be to, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jų gamybos išteklių, be kita ko, aliuminio oksido ir boksito, sąnaudos nebuvo susijusios su iškraipymais. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek valstybės valdomos įmonės, tiek privatūs veiklos vykdytojai šiuose sektoriuose priklauso Kinijos valdžios institucijoms, yra jų kontroliuojami arba strategiškai prižiūrimi, o išsamūs planavimo dokumentai ir pramonės politika yra konkrečiai taikomi aliuminio oksido ir boksito sektoriams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad negali būti laikoma, jog aliuminio oksido ir boksito kainos ir sąnaudos KLR yra laisvosios rinkos jėgų rezultatas.

(46)

Todėl Komisija toliau laikėsi savo pozicijos ir patvirtino laikinojo reglamento 56–115 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

3.2.2.   Tipiška šalis

(47)

Po pirminio faktų atskleidimo „Andre Abrasives Articles“ ir VDS kritikavo sprendimą tipiška šalimi pasirinkti Braziliją.

(48)

„Andre Abrasives Articles“ paprašė atlikti pakartotinį vertinimą ir tvirtino, kad Brazilija yra netinkama šalis dėl labai skirtingos energijos sąnaudų struktūros ir mažesnės rinkos, todėl šios šalies nebuvo galima tinkamai palyginti su Kinija.

(49)

Prašymai atlikti pakartotinį normaliosios vertės nustatymo metodikos vertinimą ir atmesti Braziliją kaip tipišką šalį dėl sąnaudų struktūros ar rinkos dydžio buvo nepagrįsti. Komisija priminė, kad Brazilija buvo pasirinkta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, remiantis turimais patikimais ir tipiškais duomenimis, kaip pažymėta laikinojo reglamento 141 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(50)

Be to, VDS papildomai pabrėžė, kad Komisija iš pradžių atmetė Meksiką dėl esą nepakankamos gamybos, tačiau vėliau be aiškaus pagrindimo pasirinko Braziliją.

(51)

Komisija priminė, kad Brazilija tipiška šalimi pasirinkta nustačius, kad Meksikoje, priešingai nei Brazilijoje, tiriamasis produktas iš tikrųjų nebuvo gaminamas. Toks sprendimas taip pat buvo priimtas gavus suinteresuotųjų šalių, be kita ko, VDS, pastabas dėl to, kad Meksikoje gamyba nevykdoma. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(52)

Todėl Komisija toliau laikėsi savo pozicijos ir patvirtino laikinojo reglamento 116–143 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

3.2.3.   Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(53)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl tam tikrų gamybos veiksnių lyginamųjų dydžių ir dėl pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų, naudotų normaliajai vertei nustatyti.

3.2.3.1.   Gamybos veiksniai

(54)

„Saite“, „Runbao“, DFFI, PRE ir „Vesuvius“ išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Komisija kaip neiškraipytų kainų šaltiniu rėmėsi Brazilijos boksito importo kainomis. Šios šalys teigė, kad Brazilija yra viena pagrindinių boksito eksportuotojų, todėl ji importuoja tik nišinius, brangius produktus, taigi toks importas neatspindi lydyto aliuminio oksido gamybos sąnaudų. Be to, didelė dalis Brazilijos importo buvo vykdoma iš Kinijos, todėl padidėjo iškraipymų rizika. Kita vertus, manyta, kad Meksikos importo struktūra yra įvairesnė ir ekonomiškai svarbesnė, todėl ji būtų buvusi patikimesnis pagrindas normaliajai vertei apskaičiuoti.

(55)

Komisija pažymėjo, kad Brazilijos importo kainų, kaip vidaus rinkos kainų įrodymo, naudojimas atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Dėl to, kad Brazilija yra svarbi boksito eksportuotoja, nesumažėjo jos importo statistinių duomenų, apimančių pakankamą kiekį ir įvairias kilmės šalis, patikimumas. Kaip paaiškinta pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių, apskaičiuojant boksito lyginamąjį dydį KLR kilmės importas nebuvo įtrauktas. Be to, nepaisant santykinės importo iš KLR dalies, jis neturėjo didelio poveikio importo iš kitų pasaulio šalių kainoms, kurios buvo gerokai didesnės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

„Tyrolit“ taip pat nesutiko su aliuminio oksido ir boksito lyginamaisiais dydžiais ir pabrėžė, kad šie gamybos ištekliai yra biržos prekės, kuriomis prekiaujama visame pasaulyje, o Kinijos kainos atitinka tarptautinės rinkos lygį, todėl nustatyti lyginamųjų kainų nereikėjo. „Tyrolit“ ir „Saite“ taip pat kritikavo Brazilijos importo duomenų, apimančių aukštos kokybės Ispanijos kilmės kalcinuoto boksito, kuris nėra panašus į standartines pramonines žaliavas, eksportą, naudojimą ir atkreipė dėmesį į neatitikimus, tokius kaip SS kodų pakeitimai, kurie neturėjo įtakos dempingo skirtumams. Šios bendrovės tvirtino, kad normaliosios vertės turėjo atspindėti neiškraipytas Brazilijos vidaus rinkos kainas arba, kai tinkama, eksporto kainas, tačiau galiausiai teigė, kad nėra su žaliavomis susijusių iškraipymų Kinijoje įrodymų, dėl kurių būtų galima pagrįsti pakaitinius lyginamuosius dydžius.

(57)

Komisija priminė, kad lyginamuosius dydžius reikėjo nustatyti, nes Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų nebuvo galima naudoti dėl didelių iškraipymų KLR, kaip nurodyta laikinojo reglamento 74–110 konstatuojamosiose dalyse. Brazilijos importo duomenys buvo naudojami kaip tinkamiausias neiškraipytų lyginamųjų kainų šaltinis pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Dėl to, kad importo statistikoje esama duomenų, susijusių su specializuotų rūšių produktais, visas importo duomenų rinkinys, kuris apėmė pakankamą kiekį įvairios kilmės produktų duomenų, netampa negaliojančiu. Be to, šios šalys nepateikė patvirtinamųjų įrodymų, kad lyginamieji dydžiai neatspindėjo neiškraipytų Brazilijos vidaus rinkos kainų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(58)

FEPA ir „Smirdex s.a.“ teigė, kad Brazilijos lydyto aliuminio oksido gamintojai boksitą perka vidaus rinkoje, todėl importo statistiniai duomenys atliekant sąnaudų lyginamąją analizę nėra svarbūs. Abi šalys rekomendavo naudoti vadinamuosius skaidrius ir tarptautiniu mastu pripažintus indeksus, tokius kaip „S&P Global Commodity Insights“ arba CBIX indeksai, kurie, suinteresuotųjų šalių teigimu, geriau atspindi rinkos realijas. „Smirdex“ taip pat paminėjo įrodymus, kad Brazilijos boksito ir aliuminio oksido rinkos kainos buvo tik apie 10–15 % didesnės už Kinijos kainas, todėl jomis nepagrindžiami laikinajame reglamente nustatyti labai dideli dempingo skirtumai.

(59)

Komisija taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kuriame reikalaujama naudoti atitinkamus duomenis, kurie yra lengvai prieinami tinkamoje tipiškoje šalyje. Laikyta, kad boksito, perkamo tipiškoje šalyje, t. y. Brazilijoje, lyginamasis dydis buvo tinkamas. Be to, įtariami Brazilijos ir Kinijos kainų skirtumai nebuvo pagrįsti įrodymais, jie atsirado tik dėl nepatikrintų įtarimų. Todėl suinteresuotosios šalys neįrodė, kad pasirinktas boksito lyginamasis dydis buvo netinkamas ir kad Komisija turėtų taikyti alternatyvią metodiką neiškraipytam šio gamybos veiksnio lyginamajam dydžiui nustatyti. Komisija taip pat pažymėjo, kad boksito lyginamoji kaina atitiko Kinijos kilmės ugniai atsparaus boksito (85%/2,0/3,15–3,2 (0–6 mm) Tiandzino FOB eksporto kainą, remiantis leidinyje „Metal Bulletin“ pateiktais nepriklausomos pramonės lyginamaisiais dydžiais, taikomais pasaulinei metalo ir kasybos pramonei („Fastmarkets“ kainos). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(60)

„Vesuvius“ tvirtino, kad Komisija aiškiai neatskleidė, kurie SS kodai buvo naudojami boksito ir kalcinuoto boksito lyginamiesiems dydžiams apskaičiuoti. Bendrovė pažymėjo, kad nors išankstinio informacijos atskleidimo dokumentuose buvo nurodytas SS kodas 2508 30 , laikinajame reglamente buvo nurodyti muitinės kodai 2606 00 12 ir 2606 00 90 . Jos nuomone, dėl šio nenuoseklumo atsiranda netikrumas dėl to, kokiais duomenimis iš tikrųjų remtasi, ir sumažėja metodikos skaidrumas. Todėl „Vesuvius“ paprašė Komisijos tinkamai atskleisti tikslius SS kodus, naudotus normaliajai vertei nustatyti.

(61)

Komisija pažymėjo, kad pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių kalcinuotas boksitas iš pradžių buvo nurodytas prie SS kodo 2508 30 , taikomo apskritai aliuminio rūdoms ir koncentratams. Atlikusi tolesnį tyrimą ir patikrinimą atrinktų eksportuojančių gamintojų patalpose, Komisija patvirtino, kad kalcinuotas boksitas tinkamai klasifikuojamas priskiriant KN kodus 2606 00 12 ir 2606 00 90 , kurie laikinajame reglamente buvo naudojami nustatytiems lyginamiesiems dydžiams apskaičiuoti. Šis pakeitimas užtikrino teisingą eksportuojančių gamintojų faktiškai naudojamo gamybos veiksnio muitinį klasifikavimą ir dėl jo pagrindinės metodikos keisti nereikėjo. Ankstesniuose dokumentuose pateikta nuoroda į kodą SS 2508 30 atspindėjo eksportuojančių gamintojų pateiktą preliminarią informaciją. Laikinojo reglamento 1 lentelėje tik kalcinuotas boksitas buvo nurodytas kaip žaliava, nes eksportuojantys gamintojai naudojo kalcinuotą, o ne žaliavinį boksitą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad metodika buvo taikoma nuosekliai ir skaidriai, ir šis tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

„Vesuvius“ tvirtino, kad naudojant Komisijos metodą, pagal kurį Kinijos eksportuotojų grynosios energijos sąnaudos atskaičius mokesčius buvo nustatomos remiantis Brazilijos elektros energijos ir dujų kainomis, buvo netiksliai taikoma 17,5 % ICMS mokesčių atskaita. Bendrovė tvirtino, kad ICMS tarifai Brazilijoje svyravo nuo 17 % iki 20 %, o daugelyje šaltinių buvo nurodyta, kad valstybės vidaus sandoriai, tokie kaip dėl energijos tiekimo, paprastai patenka į šį intervalą. Todėl „Vesuvius“ teigė, kad vietoj 17,5 % turėjo būti taikomas vidutinis 18,5 % tarifas.

(63)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu dauguma Brazilijos valstijų pramoniniam elektros energijos vartojimui taikė 17–18 % ICMS tarifus. Nors kelios valstijos buvo nustačiusios didesnius tarifus, jie visų pirma buvo taikomi namų ūkių vartojimui, viršijus tam tikras ribas, o ne pramoniniams naudotojams. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad preliminariuose skaičiavimuose taikyta 17,5 % atskaita tiksliai atspindėjo vidutines sąlygas, su kuriomis susiduria pramoniniai naudotojai, ir buvo pagrįstas ir tipiškas pagrindas energijos sąnaudoms atskaičius mokesčius nustatyti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(64)

Todėl Komisija toliau laikėsi savo pozicijos ir patvirtino laikinojo reglamento 144–160 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(65)

Po galutinio faktų atskleidimo „Vesuvius“ pateikė pastabų, kad Komisija rėmėsi TDO duomenimis apie faktinį savaitės darbo laiką bendrame Brazilijos gamybos sektoriuje (40,4 val.), o tai, „Vesuvius“ nuomone, neatspindi su tiriamuoju produktu susijusios ekonominės veiklos. „Vesuvius“ teigė, kad buvo prieinami ir turėjo būti naudojami konkretaus sektoriaus TDO duomenys apie 23 ekonomikos sektorių („Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba“), iš kurių matyti, kad faktinis darbo laikas siekė 41,3 val. per savaitę.

(66)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą ir patvirtino, kad TDO duomenų rinkinyje pateikta išskaidyta informacija apie 23 ekonomikos sektorių. Kadangi nagrinėjamojo produkto gamyba priskiriama šiam sektoriui, Komisija sutiko su šia pastaba. Todėl Komisija perskaičiavo darbo sąnaudų lyginamąjį dydį ir anksčiau naudotą faktinį savaitės darbo laiką (40,4 val.) pakeitė konkrečiam sektoriui taikomu 41,3 val. skaičiumi. Visi kiti metodiniai veiksmai liko tokie patys. Dėl šio koregavimo valandinės darbo sąnaudos sumažėjo nuo 58,36 CNY/val. iki 57,09 CNY/val.

3.2.3.2.   PBA išlaidos ir pelnas

(67)

DFFI ir PRE pateikė pastabų, kad atrinktos Brazilijos bendrovės „Tecnosulfur“, „Bozel Brasil S.A.“ ir „Trevo Industrial“ nebuvo tinkamos lydyto aliuminio oksido pramonės atžvilgiu, nes jos veikė nesusijusiose srityse, kurioms būdingi kitokie gamybos procesai ir kitos rinkos. DFFI ir PRE teigimu, šios bendrovės neatspindėjo ekonominių ar techninių lydyto aliuminio oksido gamybos savybių.

(68)

„Tyrolit“ taip pat teigė, kad atrinktų Brazilijos bendrovių ir lydyto aliuminio oksido pramonės palyginimo galimybės buvo ribotos. Nors „Bozel“, kaip ferolydinių gamintojas, eksploatuojantis lankines krosnis, buvo šiek tiek panašus į lydyto aliuminio oksido gamintojus, „Trevo“ ir „Tecnosulfur“ buvo laikomos netinkamomis. „Trevo“ veikė gipso plokščių gamybos sektoriuje (6), kuris yra visiškai kitas sektorius, o „Tecnosulfur“ verslo modeliui reikalingos gerokai didesnės PBA išlaidos, susijusios su rinkodara, MTP bei pardavimo pagalba. „Tyrolit“ paragino Komisiją vietoje šių bendrovių pasirinkti tinkamesnių Brazilijos ferolydinių sektoriaus gamintojų, kurie naudoja lankines krosnis rūdoms perdirbti ir dėl to suvartoja labai daug energijos, duomenis – pavyzdžiui, „Ferbasa“, RIMA, „Nova Era Silicon“ arba „Ferro Ligas“, kurių paskelbtos finansinės ataskaitos būtų artimesnis lyginamųjų duomenų rinkinys.

(69)

„Vesuvius“ pridūrė, kad dvi iš visų trijų atrinktų bendrovių – „Trevo“ ir „Tecnosulfur“ – neturi jokių sąsajų su lydyto aliuminio oksido gamyba. „Trevo“ vykdo tik gipso plokščių gamybą, kurios metu nenaudojama elektrofuzija, o „Tecnosulfur“ tiekia skystųjų metalų desulfuravimo produktus (7). Nors „Bozel“ eksploatuoja elektrofuzijos krosnis, „Vesuvius“ pabrėžė, kad apskritai Komisijos pasirinktų bendrovių negalima tinkamai palyginti su lydyto aliuminio oksido gamintojais, todėl jos yra netinkamos patikimai, neiškraipytai ir pagrįstai administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų ir pelno sumai nustatyti.

(70)

Atsižvelgiant į šias naujas pastabas nustatyta, kad iš pradžių atrinktos bendrovės dėl savo veiklos nebuvo pakankamai susijusios su lydyto aliuminio oksido pramonės sektoriumi arba kad nustatytas „Bozel“ 2–3 % PBA išlaidų lygis buvo laikomas nepagrįstu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, nes šios išlaidos buvo per mažos, palyginti su įprastomis šiame sektoriuje veikiančių bendrovių PBA išlaidomis (8) nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurios viršijo 10 %. Taigi šios išlaidos nelaikytos tipiškomis lydyto aliuminio oksido sektoriaus išlaidomis. Todėl Komisija iš naujo įvertino atrinktas bendroves, siekdama nustatyti bendroves, kurių veikla techniniu ir ekonominiu požiūriu buvo panašesnė į lydyto aliuminio oksido gamybos veiklą, net jei jų veikla ir klasifikuojama priskiriant kitą, bet susijusį NACE kodą 24.1 (Tomo ketaus ir plieno bei ferolydinių gamyba). Naujai nustatytos bendrovės yra „Ferbasa“, „RIMA Industrial“, „Aço Verde do Brasil“, MINASLIGAS ir „Viena Siderúrgica“.

(71)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šios bendrovės yra tinkamesnės lydyto aliuminio oksido gamintojų atžvilgiu, nes jų veikla ferolydinių sektoriuje apima gamybos procesus ir sąnaudų struktūras, glaudžiai susijusius su lydyto aliuminio oksido gamybos procesais ir sąnaudų struktūromis. Konkrečiai joms būdingos pagrindinės techninės ir ekonominės savybės: i) gamyba elektros lanko arba elektrinėse krosnyse, ii) aukštos temperatūros redukcijos ir (arba) lydymo procesai, iii) energijai ir kapitalui imli sąnaudų struktūra, iv) mineralinių žaliavų tiekimo grandinės, v) šalutinių produktų regeneravimas ir aplinkos kontrolės priemonės ir vi) tvirti ryšiai su plieno gamybos pramone, kurioje lydytas aliuminio oksidas taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį kaip ugniai atsparus gamybos išteklius.

(72)

Todėl Komisija pripažino, kad pirminiame etape iš pradžių atrinktos bendrovės nebuvo pakankamai tipiškos. Skaičiavimai buvo pakartoti remiantis ferolydinių ir plieno sektoriaus bendrovių, kurios laikomos labiau susijusiomis su tiriamojo produkto gamyba, finansiniais duomenimis. Šiuo pakeitimu užtikrinta, kad PBA išlaidų ir pelno lyginamieji dydžiai, naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti, tiksliau atspindėtų gamintojų, veikiančių panašiuose pramonės sektoriuose, kuriuose suvartojama daug energijos, realijas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, PBA išlaidų ir pelno procentinės dalys sudarė 11,41 % ir 5,63 % parduotų prekių sąnaudų.

(73)

Po galutinio faktų atskleidimo „Imerys“ pateikė pastabų, kad reikėtų peržiūrėti PBA išlaidų ir pelno lyginamąjį dydį, ir teigė, kad jis neatspindėjo neiškraipytų ir pagrįstų lygių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. „Imerys“ nuomone, dvi atrinktos bendrovės – „Aço Verde do Brasil“ ir „Viena Siderúrgica“ – nėra techniškai panašios į lydyto aliuminio oksido gamintojus, nes jos nevykdo veiklos ferolydinių sektoriuje ir naudoja ne elektros lanko krosnis, o aukštakrosnes. „Imerys“ taip pat tvirtino, kad šių bendrovių PBA išlaidos ir pelnas nebuvo tipiški, nurodydama „Viena“ dydį ir pelningumą bei mažesnį „Aço Verde do Brasil“ PBA išlaidų santykį, nustatytą remiantis „Imerys“ PBA išlaidų skaičiavimais. Šiuo atžvilgiu „Imerys“ tvirtino, kad apskaičiuojant PBA išlaidas iš skaitiklio neturėtų būti atimamos grynosios finansinės išlaidos. „Imerys“ taip pat nurodė viešai paskelbtus darbo teisių tyrimus, susijusius su tam tikrais tiekėjais, turinčiais ryšių su „Viena“, kaip sąlygų, kaip įtariama, neatspindinčių įprastos elgsenos rinkoje, įrodymus. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, „Imerys“ paprašė neįtraukti šių dviejų bendrovių ir perskaičiuoti lyginamąjį dydį remiantis tik tų gamintojų, kurie laikomi tikrai panašiais, duomenimis.

(74)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pateikti argumentai neįrodo, jog susijusių bendrovių PBA išlaidos ir pelno dydis buvo iškraipyti arba netipiški. Nors galbūt naudojama kitos rūšies krosnis, tačiau pagrindiniai gamybos procesai ir sąnaudų struktūros tebėra panašios pagrįstam pakaitiniam kintamajam pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti.

(75)

Komisija taip pat pažymėjo, kad tvirtinimai dėl skirtingos pasiūlos ir paklausos dinamikos ar sąnaudų struktūros nebuvo pagrįsti. Bendrovių dydis taip pat nėra svarbus veiksnys nustatant tipiškumą. Dėl PBA išlaidų Komisija patvirtino, kad PBA išlaidų santykiai buvo apskaičiuoti laikantis įprastos praktikos, pagal kurią nustatant PBA išlaidų normą buvo atsižvelgta į atitinkamas finansines pajamas ir išlaidas. Remiantis pačios Komisijos patikrintais skaičiavimais, abiejų bendrovių PBA išlaidų santykiai patenka į intervalą, paprastai pastebimą panašių veiklos vykdytojų atveju.

(76)

Galiausiai Komisija pažymi, kad „Imerys“ pateikti su darbo jėga susiję įtarimai yra susiję su vykstančiais tyrimais, kuriuose dalyvauja tam tikri pradinės grandies tiekėjai, o ne pačios bendrovės, todėl jie neturėjo įtakos jų finansinių duomenų tinkamumui lyginamajam dydžiui nustatyti.

(77)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktos bendrovės buvo tinkamos ir kad lyginamojo dydžio peržiūra buvo nepagrįsta.

(78)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Imerys“ pakartojo tas pačias pastabas, kurias jau buvo pateikusi po galutinio faktų atskleidimo, bet nepateikė jokių naujų faktinių įrodymų ar informacijos. Papildomas galutinis faktų atskleidimas buvo susijęs tik su elementais, kurie buvo pakeisti atsižvelgiant į gautas pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo, ir suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas tik dėl tų konkrečių pakeitimų. Kadangi „Imerys“ pakartotos pastabos nebuvo susijusios su iš dalies pakeistais elementais, į jas nebuvo atsižvelgta.

3.3.   Eksporto kaina

(79)

Kadangi jokių susijusių tvirtinimų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 170–172 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

3.4.   Palyginimas

(80)

Po pirminio faktų atskleidimo „Tyrolit“ ir VDS pateikė pastabų dėl palyginimo.

(81)

VDS ir „Tyrolit“ tvirtino, kad Komisija neatskleidė, kokios konkrečios lydyto aliuminio oksido savybės buvo naudojamos apskaičiuojant normaliąją vertę, ir pabrėžė, kad, atsižvelgiant į didelius kainų skirtumus tarp produkto klasių, prasmingi gali būti tik panašių klasių produktų palyginimai. Bendrovės tvirtino, kad tiriamojo produkto kainos Brazilijoje apskritai yra tik 10–15 % didesnės už kainas Kinijoje, ir atkreipė dėmesį į žinomų Brazilijos tiriamojo produkto gamintojų „Runbao“ ir „Elfusa“ kainų skirtumus (nuo –18 % iki +16 %). Jos taip pat teigė, kad laikinajame reglamente nurodyti pernelyg dideli dempingo skirtumai atsirado dėl metodinių klaidų, tokių kaip pernelyg plati produkto aprėptis, netipiškų duomenų naudojimas ir klaidingos Brazilijos kainodaros naudojimas, kartu pažymėdamos, kad pati „Elfusa“ nurodė, jog teisinga tam tikrų rūšių aliuminio oksido kaina būtų 30–35 % didesnė už Kinijos kainas.

(82)

Komisija primena, kad visi svarbūs parametrai, kuriais remiantis apskaičiuotas dempingas, buvo atskleisti pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, todėl šalys galėjo pateikti pastabų dėl esminių faktų. Tvirtinimai, kad Brazilijos tiriamojo produkto kainos yra tik 10–15 % didesnės už Kinijos kainas, kad „Runbao“ ir „Elfusa“ kainų skirtumai atsirado dėl metodinių trūkumų arba kad teisingos kainos turėtų būti 30–35 % didesnės už Kinijos kainas, nebuvo pagrįsti įrodymais. Komisijos išvados buvo grindžiamos patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų duomenimis ir lyginamaisiais dydžiais, kaip aprašyta laikinojo reglamento 3.2.3.1 skirsnyje. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad jos metodika atitinka susijusias pagrindinio antidempingo reglamento teisines nuostatas ir nusistovėjusią praktiką ir kad laikinieji dempingo skirtumai buvo nustatyti teisingai.

3.5.   Dempingo skirtumai

(83)

Kaip aprašyta 72 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į pagrįstus ir priimtus suinteresuotųjų šalių tvirtinimus, Komisija peržiūrėjo dempingo skirtumus.

(84)

Po pirminio faktų atskleidimo bendrovės „August Riiggeberg GmbH & Co. KG,“„PFERD-Riiggeberg S.A.“ ir VDS pateikė pastabų dėl dempingo skirtumų.

(85)

„August Riiggeberg GmbH & Co. KG“ ir „PFERD-Riiggeberg S.A.“ tvirtino, kad 136,36 % dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams buvo neproporcingas ir neatspindėjo faktinių rinkos sąlygų. Šios bendrovės teigė, kad muitas kitiems eksportuotojams buvo nustatytas remiantis nedidele gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias skirtumas, pardavimo dalimi, todėl jis buvo netipiškas. Šalys taip pat teigė, kad dėl nepakankamo skaidrumo jos negalėjo patikrinti skaičiavimų, tačiau laikėsi nuomonės, kad jie greičiausiai yra klaidingi, veikiausiai dėl nesuderinamų produktų palyginimų. Jų nuomone, faktiniai Kinijos ir Brazilijos kilmės dirbtinio korundo kainų skirtumai yra gerokai mažesni, nei nurodė Komisija, net ir pastaruoju metu rinkoje svyruojant kainoms dėl karo Ukrainoje ir energetikos krizės.

(86)

Dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams nustatytas remiantis patikrintais atrinkto eksportuotojo „Saite“, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, pardavimo dalies duomenimis. Ši pardavimo dalis, sudaranti 7 % jo nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą (ir [4,8] % atrinktų eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto eksporto) tiriamuoju laikotarpiu, laikyta tinkamu ir tipišku pagrindu muitui kitiems eksportuotojams, kuris būtų taikomas nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas skaičiavimas, kartu užtikrindama tinkamą skaidrumo ir konfidencialios informacijos apsaugos pusiausvyrą. Nepagrįstų įtarimų dėl galimos klaidos ar neproporcingumo nebuvo galima priimti. Produktai lyginti ir normalioji vertė nustatyta remiantis atitinkamomis teisinėmis nuostatomis ir nuoseklia Komisijos praktika. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(87)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas (%)

Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.

99,8

Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.

88,7

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

94,5

Visas kitas KLR kilmės importas

110,6

4.   ŽALA

4.1.   Bendrosios pastabos

(88)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad preliminari žalos ir priežastinio ryšio analizė buvo klaidinga, nes ją atliekant nebuvo atskirai išanalizuotos tam tikros rinkos dalys. Jos tvirtino, kad skirtingų rūšių produktų žalos analizė pagal segmentus buvo pagrįsta dėl skirtingų įvairių rūšių produktų fizinių, cheminių ir techninių savybių. Tiksliau, „ArcelorMittal“, „Saite“ ir CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad reikia atlikti atskirą ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido analizę. CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad reikia atlikti zolio–gelio segmento žalos analizę. „Reckel“ ir „Tyrolit“ tvirtino, kad „Runbao“ žalos skaičiavimai buvo pagrįsti neatitinkančių produktų asortimentu, nes „Runbao“ daugiausia gamino rudąjį lydytą aliuminio oksidą, o Sąjungos pramonė daugiausia gamina baltąjį lydytą aliuminio oksidą. „Tyrolit“ taip pat tvirtino, kad „Saite“ žalos skaičiavimai buvo dar mažiau tipiški, nes „Saite“ gamina tik rudąjį lydytą aliuminio oksidą.

(89)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktos Sąjungos bendrovės gamina ir rudąjį lydytą aliuminio oksidą. Nustatyta, kad atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų produktai tiesiogiai konkuravo su Sąjungos pramonės gaminamais produktais, įskaitant rudąjį lydytą aliuminio oksidą. Todėl žalos analizė yra tipiška ir atspindi faktinę konkurenciją rinkoje.

(90)

Be to, dėl laikinojo reglamento 42–48 konstatuojamosiose dalyse nurodytų ir 28–39 konstatuojamosiose dalyse pakartotų priežasčių Komisija patvirtino, kad tiriamasis produktas turėtų būti laikomas vienu produktu. Komisija pažymėjo, kad to, jog tam tikrų rūšių produktų negalima visiškai pakeisti vieni kitais, ir to, kad produktai priskiriami skirtingoms klasėms, nepakanka, kad reikėtų atlikti kiekvieno segmento vertinimą. Dėl informacijos, gautos po pirminio faktų atskleidimo, šios išvados nepasikeitė. Be to, visų rūšių produktai platinami tais pačiais kanalais ir parduodami toms pačioms pirkėjų grupėms. Iš šių faktų matyti, kad produktai priklauso tai pačiai konkurencingai rinkai. Komisija patvirtino, kad įvairių rūšių lydytam aliuminio oksidui pakankamu mastu būdingos pagrindinės funkcinės savybės ir kad į skirtingų rūšių produktų kainų skirtumus jau atsižvelgta taikant PKN metodą, naudotą priverstiniam kainų mažinimui analizuoti.

4.2.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(91)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 186 ir 187 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.3.   Sąjungos suvartojimas

(92)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 188–190 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(93)

„Saite“ ir „Runbao“ tvirtino, kad PKN koregavimas dėl rudojo lydyto aliuminio oksido, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 11 ir 199 konstatuojamosiose dalyse, buvo netikslus, atsižvelgiant į tose konstatuojamosiose dalyse nurodytus techninius abiejų klasių skirtumus. Todėl „Saite“ ir „Runbao“ tvirtino, kad, dėl to, jog antros klasės rudasis lydytas aliuminio oksidas Sąjungoje nebuvo gaminamas, eksportuojančių gamintojų gaminamas antros klasės rudasis lydytas aliuminio oksidas turėtų būti pašalintas iš kainų palyginimo arba turėtų būti atliktas atitinkamas koregavimas.

(94)

Be to, CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad priverstinio kainų mažinimo analizė buvo netinkama, nes joje trūko analitinio konteksto ir ji buvo grindžiama vidutinių kainų palyginimu, kuriuo neatsižvelgta į skirtingų rūšių produktų skirtumus. CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad didelė lydyto aliuminio oksido importo kainų įvairovė, nustatyta įvertinus importą ne tik iš Kinijos, bet ir iš trečiųjų šalių, rodo, kad gaminami skirtingo pobūdžio produktai, todėl šis palyginimas buvo klaidingas.

(95)

Be to, CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad nebuvo atliktas pagrįstas kainų smukdymo vertinimas.

(96)

Dėl tvirtinimo dėl PKN koregavimo Komisija pažymėjo, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad pirmos ir antros klasės rudojo lydyto aliuminio oksido atskyrimas sudarant PKN yra dirbtinis, neatspindi pramonės pripažintų standartų ir gali būti įvairiai aiškinamas. Todėl reikėjo pakoreguoti rudojo lydyto aliuminio oksido PKN. Komisija laikėsi nuomonės, kad lyginant produktus svarbiausi elementai yra Al2O3 ir Fe2O3 kiekiai, kurie atsispindi PKN A1/A2 ir F1/F2 vertėse. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(97)

Dėl tvirtinimo dėl priverstinio kainų mažinimo analizės Komisija pažymėjo, kad pagal atliekant tyrimą naudotą PKN metodiką jau atsižvelgta į skirtingų rūšių produktų kainų skirtumus. Taip užtikrinama, kad būtų lyginami produktai, kurių fizinės ir cheminės savybės yra panašios, išsaugant priverstinio kainų mažinimo analizės sąžiningumą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(98)

Dėl tvirtinimo, kad nebuvo atliktas pagrįstas kainų smukdymo vertinimas, Komisija pažymėjo, kad, kaip išsamiai aprašyta laikinojo reglamento 4.3.2 ir 5.1 skirsniuose, Komisija atliko išsamią Sąjungos pramonės kainų tendencijų, sąnaudų pokyčių ir pelningumo analizę. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant didėjančių sąnaudų, Sąjungos pramonė negalėjo atitinkamai padidinti pardavimo kainų, todėl kainos buvo smukdomos, o pelningumas sumažėjo. Kaip Komisija pažymėjo laikinojo reglamento 196 ir 278 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės vidutinė nežalinga kaina per TL buvo 1 880 EUR už toną, o vidutinė importo iš Kinijos kaina – 878 EUR už toną. Tai patvirtina, kad dėl importo dempingo kaina buvo daroma materialinė žala. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1.   Makroekonominiai rodikliai

4.5.1.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(99)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos sumažėjimas 37 % nėra priežastiniu ryšiu susijęs su importo iš Kinijos padidėjimu. Dėl pajėgumų naudojimo CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad pajėgumai buvo nepakankamai naudojami dar iki padidėjant importui iš Kinijos ir iki prasidedant nagrinėjamajam laikotarpiui, kaip matyti iš to, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje tesiekė 69 %. CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės eksportas sumažėjo ne dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų daromo spaudimo.

(100)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šie argumentai yra susiję ne su pačiais makroekonominiais rodikliais, o su priežastiniu ryšiu, ir į šiuos argumentus atsakė 5 skirsnyje. Tačiau Komisija pažymėjo, kad, nepaisant Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, naudojimo koeficientai smarkiai sumažėjo nuo 69 % 2021 m. iki 43 % per TL, kaip nustatyta laikinojo reglamento 206–208 konstatuojamosiose dalyse, o tai rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu pramonės gamybos pajėgumų naudojimui buvo padarytas didelis poveikis.

(101)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 206–208 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.1.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(102)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad 2022 m. padidėjęs importas iš Kinijos ir Kinijos kainos nedarė spaudimo mažinti Sąjungos pramonės kainų ar rinkos dalies, nes Sąjungos pramonė turėjo galimybę didinti kainas prarasdama tik nedidelę pardavimo dalį. CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai taip pat pažymėjo, kad importas iš Kinijos sudarė tik nedidelę rinkos dalį, kuri anksčiau priklausė trečiosioms šalims, ir kad vėliau, t. y. 2023 m., Sąjungos pramonės rinkos dalis mažėjo nepaisant to, kad mažėjo importo iš Kinijos apimtis, o tai rodo bendrą Sąjungos rinkos nuosmukį, o ne importo iš Kinijos poveikį.

(103)

Komisija pažymėjo, kad buvo nagrinėjamos viso nagrinėjamojo laikotarpio importo apimties, rinkos dalies, žalos rodiklių ir kainų smukdymo tendencijos. Be to, Komisija pažymėjo, kad šiame argumente neatsižvelgta į besikeičiantį Sąjungos rinkos dydį 2022–2023 m. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 189 ir 190 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos suvartojimas sumažėjo nuo 367 672 tonų 2022 m. iki 294 891 tonos 2023 m. Bet koks rinkos dalies pokyčių ir jų ryšio su importo apimtimi vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kad rinka apskritai traukėsi. Komisija nustatė, kad, nepaisant to, jog 2022–2023 m. importo iš Kinijos apimtis sumažėjo, Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 48 % iki 51 %, o Sąjungos pramonės dalis sumažėjo nuo 38 % iki 35 %. Komisija taip pat pažymėjo, kad 2022 m. Sąjungos pramonė padidino savo kainas atsižvelgdama į Kinijos kilmės produktų kainų padidėjimą, tačiau jos pardavimas sumažėjo 11 %, o rinkos dalis – 8 %. Todėl Komisija atmetė visą šį tvirtinimą.

(104)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 209 ir 210 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.1.3.   Augimas

(105)

Kadangi jokių pastabų dėl augimo negauta, laikinojo reglamento 211 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.1.4.   Užimtumas ir našumas

(106)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad poveikis užimtumui buvo nereikšmingas ir kad žymių pokyčių būta tik per TL, o ne per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(107)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 212–214 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamąjį produktą gaminančių darbuotojų skaičius 2021–2023 m. sumažėjo 8 %, o nagrinėjamuoju laikotarpiu – 16 %. Dėl to, kad sumažėjimas buvo didžiausias per TL, išvados dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu stebėtos tendencijos nepasikeitė. Kadangi jokių kitų pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, laikinojo reglamento 212–214 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.1.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(108)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo nuo buvusio dempingo negauta, laikinojo reglamento 215 ir 216 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.2.   Mikroekonominiai rodikliai

4.5.2.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(109)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad 2022 m. padidėjęs importas iš Kinijos ir Kinijos kainos nedarė spaudimo mažinti Sąjungos pramonės kainų ar rinkos dalies, nes Sąjungos pramonė turėjo galimybę didinti kainas prarasdama tik nedidelę pardavimo dalį.

(110)

Komisija į šį argumentą atsakė 103 konstatuojamojoje dalyje.

(111)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl kainų ir kainoms poveikį darančių veiksnių negauta, laikinojo reglamento 217–219 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.2.2.   Darbo sąnaudos

(112)

Kadangi jokių pastabų dėl darbo sąnaudų negauta, laikinojo reglamento 220 ir 221 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.2.3.   Atsargos

(113)

Kadangi jokių pastabų dėl atsargų negauta, laikinojo reglamento 222–225 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.5.2.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(114)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisijos atliktas mažėjančio pelningumo vertinimas buvo klaidingas, nes 2022 m. pelningumas ir investicijos padidėjo, nepaisant to, kad importas iš Kinijos padidėjo 25 %. CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad vėliau pelningumas sumažėjo dėl gerokai padidėjusių investicijų ir didėjančių gamybos sąnaudų, įskaitant energiją, žaliavas ir gamybos procesus, kurios toliau didėjo net ir 2023 m., kai sumažėjo elektros energijos kainos, o tai rodo, kad įtariama žala nebuvo susijusi su importu iš Kinijos.

(115)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šie argumentai yra susiję ne su pačiais mikroekonominiais rodikliais, o su priežastiniu ryšiu, ir į šiuos argumentus atsakė 5 skirsnyje.

(116)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, laikinojo reglamento 226–231 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

4.6.   Išvada dėl žalos

(117)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 232–237 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(118)

Laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad materialinę žalą Sąjungos pramonei padarė nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina.

(119)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos sumažėjimas 37 % nėra priežastiniu ryšiu susijęs su importo iš Kinijos padidėjimu. CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo nuo 187 988 tonų 2022 m. iki 139 354 tonų 2023 m., o importas iš Kinijos sumažėjo nuo 175 343 tonų 2022 m. iki 151 650 tonų 2023 m.

(120)

Komisija pažymėjo, kad šiame argumente neatsižvelgta į besikeičiantį Sąjungos rinkos dydį 2022–2023 m. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 189 ir 190 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos suvartojimas sumažėjo nuo 367 672 tonų 2022 m. iki 294 891 tonos 2023 m. Vertindama šį rinkos dydžio sumažėjimą Komisija nustatė, kad, nepaisant to, jog 2022–2023 m. importo iš Kinijos apimtis sumažėjo, Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 48 % iki 51 %, o Sąjungos pramonės dalis sumažėjo nuo 38 % iki 35 %. Todėl Komisija atmetė visą šį tvirtinimą.

(121)

Be to, „Abranova“ teigė, kad importo iš Kinijos apimties svyravimai nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su importu dempingo kaina, o veikiau buvo susiję su ypatingais išorės veiksniais. Visų pirma, „Abranova“ tvirtino, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu importas sumažėjo, nes konteinerių vežimo kainos nuo keturių iki penkių kartų viršijo įprastas kainas. Ir priešingai, importas gerokai padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje dėl ES draudimo importuoti lydytą aliuminio oksidą iš Rusijos, mažesnio frachto ir nepakankamų Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų. Todėl „Abranova“ tvirtino, kad importo apimties pokyčius 2020–2024 m. lėmė precedento neturintys išorės pokyčiai ir kad atlikus tinkamą palyginimą su iki COVID-19 pandemijos buvusiu lygiu būtų galima nustatyti, kad stebėtų importo tendencijų negalima susieti su importo dempingo kaina poveikiu.

(122)

Komisija pripažino, kad išorės veiksniai, tokie kaip COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, turėjo įtakos bendriems prekybos srautams. Tačiau dėl šių pokyčių nekyla abejonių, kad tarp importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant platesnio masto rinkos sutrikimų, importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis buvo didelė, jo rinkos dalis padidėjo, o kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas. Komisija patvirtino, kad šie elementai aiškiai parodė, jog importas dempingo kaina buvo priežastiniu ryšiu susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, nes Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų tiek, kiek padidėjo gamybos sąnaudos, todėl buvo smukdomos jos kainos ir mažėjo pelningumas.

(123)

Kadangi jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 239–242 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Importas iš trečiųjų šalių

(124)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad dėl importo iš trečiųjų šalių susilpnėjo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. CCCMC tvirtino, kad importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo didelė ir siekė maždaug 15 %, o jo kainos nuolat buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(125)

Komisija pažymėjo, kad, palyginti su Kinija, kitos trečiosios šalys nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje veikė ribotai. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 244 konstatuojamojoje dalyje, bendra importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, rinkos dalis sumažėjo nuo 22 % 2021 m. iki 15 % tiriamuoju laikotarpiu. Pagrindinėms eksportuojančioms trečiosioms šalims, t. y. Ukrainai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Brazilijai ir Bahreinui, teko po 2–5 % Sąjungos rinkos ir šios jų atitinkamos rinkos dalys nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė.

(126)

Komisija taip pat pažymėjo, kad nors Ukraina ir Bahreinas per TL prekiavo mažesnėmis kainomis nei Kinija, dėl ribotų rinkos dalių šių šalių bendras poveikis Sąjungos rinkai buvo minimalus. Importo iš kitų trečiųjų šalių kainos apskritai buvo didesnės už importo iš Kinijos kainas. Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių poveikio priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos nesusilpnėjo, ir patvirtino laikinojo reglamento 243–246 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2.2.   Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(127)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai, PRE, DFFI ir „Reckel“ teigė, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto rezultatų pablogėjimo susilpnėjo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. Taip pat teigta, kad eksporto rezultatai negalėjo sumažėti dėl Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas ir kad Sąjungos pramonės nesugebėjimas bent išlaikyti tokią pačią eksporto apimtį nebuvo priežastiniu ryšiu susijęs su Kinijos eksporto daromu spaudimu kainoms.

(128)

Komisija patvirtino, kad ji nelaikė, kad Sąjungos pramonės eksporto rezultatų pablogėjimas būtų susijęs su Kinijos eksportu į trečiųjų šalių rinkas. Komisija pažymėjo, kad eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė tik apie 14 % viso Sąjungos pramonės pardavimo. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad eksportas į trečiąsias šalis galėjo turėti tik nežymų poveikį žalingai Sąjungos pramonės padėčiai tiriamuoju laikotarpiu ir todėl negalėjo nutraukti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(129)

Komisija padarė išvadą, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto rezultatų poveikio priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos nesusilpnėjo, ir patvirtino laikinojo reglamento 247–250 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2.3.   Sąjungos suvartojimas

(130)

CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai, PRE, DFFI ir „Reckel“ teigė, kad dėl sumažėjusios paklausos nutrūko arba labai susilpnėjo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. PRE ir DFFI teigė, kad didelis lydyto aliuminio oksido paklausos sumažėjimas Sąjungos rinkoje nuo 2021 m. visų pirma buvo susijęs su nepalankiomis makroekonominėmis sąlygomis. Visų pirma PRE ir DFFI nurodė bendrą trumpalaikio atsigavimo po COVID-19 pandemijos, didelių energijos sąnaudų, mažo augimo, infliacijos ir geopolitinės įtampos poveikį, dėl kurio labai sumažėjo paklausa galutinės grandies sektoriuose, tokiuose kaip, plieno, statybos ir automobilių sektoriai.

(131)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 252 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %, o Sąjungos pardavimas – 37 %, todėl rinkos dalis sumažėjo 9 %. Panašiai importas iš visų kitų trečiųjų šalių taip pat labai sumažėjo. Tuo pačiu laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 16 %.

(132)

Komisija priminė, kad dėl kitų Sąjungos pramonei poveikį darančių veiksnių priežastinis ryšys nenutrūksta, jeigu atskirai įvertinus nustatyta, kad materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina. Šiuo atveju, nors suvartojimo mažėjimas galėjo daryti tam tikrą poveikį, jis galėjo būti tik ribotas ir juo nebūtų galima paaiškinti stebėto pablogėjimo masto.

(133)

Komisija padarė išvadą, kad dėl sumažėjusio suvartojimo priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos nesusilpnėjo, ir patvirtino laikinojo reglamento 252 ir 253 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2.4.   Gamybos sąnaudų padidėjimas

(134)

„Reckel“, „Abranova“, PRE, DFFI ir CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai teigė, kad dėl padidėjusių Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų, visų pirma dėl didesnių elektros energijos kainų, infliacijos ir didėjančių importuojamų žaliavų kainų, nutrūko arba bent jau labai susilpnėjo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(135)

Komisija jau išnagrinėjo šį tvirtinimą laikinajame reglamente ir padarė išvadą, kad energijos ir žaliavų kainų padidėjimu nebuvo galima paaiškinti stebėto pablogėjimo. Visų pirma, atlikus tyrimą nustatyta, kad 2022 m., kai energijos kainos buvo didžiausios, Sąjungos pramonė vis tiek veikė pelningai. Tai buvo įmanoma, nes dalį padidėjusių energijos sąnaudų buvo galima perkelti naudotojams. 2022 m. Sąjungos pramonė galėjo perkelti padidėjusias energijos sąnaudas dėl išskirtinio importo iš Kinijos kainų padidėjimo (+44 %, palyginti su 2021 m., žr. laikinojo reglamento 4 lentelę), todėl labai sumažėjo šio importo papildomas poveikis. Tačiau 2023 m. importo iš Kinijos kainos labai sumažėjo ir beveik pasiekė 2021 m. lygį, todėl gerokai padidėjo smukdomojo pobūdžio spaudimas Sąjungos pramonės kainoms. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė nebegalėjo perkelti energijos sąnaudų, nors, palyginti su 2022 m., šios sąnaudos sumažėjo. Komisija pažymėjo, kad 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai energijos kainos sumažėjo, Sąjungos pramonė nebegalėjo atitinkamai koreguoti savo kainų, nes dėl importo mažomis kainomis iš KLR buvo smukdomos kainos, todėl sumažėjo jos pelningumas. Taip pat nebuvo nustatyta jokių sisteminių trūkumų, susijusių su žaliavų kainomis.

(136)

Kadangi galutiniame etape nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kitokią išvadą, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 254–259 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą vertinimą, kad dėl padidėjusių gamybos sąnaudų priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos negalėjo nutrūkti.

5.2.5.   Bendras kitų veiksnių poveikis

(137)

PRE ir DFFI teigė, kad visi veiksniai, kuriais prisidedama prie žalos, turėtų būti vertinami bendrai, įskaitant Sąjungos suvartojimo mažėjimą, prastus Sąjungos eksporto rezultatus, didėjančias energijos ir žaliavų sąnaudas ir importą iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Šios šalys tvirtino, kad tiek atskirai, tiek kartu šie veiksniai silpnina priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir, kaip įtariama, Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(138)

Kaip paaiškinta 132 konstatuojamojoje dalyje, Komisija priminė, kad dėl kitų Sąjungos pramonei poveikį darančių veiksnių priežastinis ryšys nenutrūksta, jeigu atskirai įvertinus nustatyta, kad materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant kitų veiksnių, importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis buvo didelė, jo rinkos dalis didėjo, o kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas. Komisija taip pat patvirtino, kad, nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, Sąjungos pramonė negalėjo atitinkamai pakoreguoti kainų, todėl kainos buvo smukdomos, o pelningumas sumažėjo. Todėl Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala buvo priežastiniu ryšiu susijusi su importu dempingo kaina.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(139)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 267–270 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

6.   PRIEMONIŲ LYGIS

6.1.   Žalos skirtumas

(140)

Kaip paaiškinta 88–90 konstatuojamosiose dalyse, Komisija patvirtino, kad žalos analizė yra tipiška ir atspindi faktinę konkurenciją rinkoje. Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 280 konstatuojamoji dalis patvirtinama. Todėl galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:

Šalis

Bendrovė

Galutinis žalos skirtumas (%)

KLR

Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.

233,9

KLR

Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.

116,9

KLR

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

178,4

KLR

Visas kitas KLR kilmės importas

259

6.2.   Išvada dėl priemonių lygio

(141)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius galutinius antidempingo muitus:

Šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas (%)

KLR

Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.

99,8

KLR

Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.

88,7

KLR

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

94,5

KLR

Visas kitas KLR kilmės importas

110,6

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(142)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 285–288 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonę sudaro devyni gamintojai, įsikūrę įvairiose valstybėse narėse, jiems dirba maždaug 962 darbuotojai. Dauguma šių gamintojų pritarė skundui ir neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(143)

Šiuo metu Sąjungos pramonė veikia ekonominiu požiūriu netvariomis sąlygomis, todėl jos pelningumo lygis yra nepriimtinas. 3.5 skirsnyje nustatyti dempingo skirtumai yra išskirtinai dideli. Dėl šio importo dempingo kaina buvo padaryta didelė žala Sąjungos pramonei, kaip nurodyta 4.6 skirsnyje, ir kilo grėsmė Sąjungos pramonės gyvybingumui ir gebėjimui veikti įprastomis rinkos sąlygomis.

(144)

Tikėtina, kad, nenustačius priemonių, Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, nes toliau bus smukdomos kainos ir toliau mažės pardavimas, todėl bus patiriama daugiau nuostolių ir, tikėtina, bus uždaromos gamybos įmonės, atleidžiami darbuotojai ir galiausiai stabdoma pačių įmonių veikla.

(145)

Tokie rezultatai galėtų sutrikdyti Europos lydyto aliuminio oksido gamybos tęstinumą ir kelti ilgalaikį pavojų Sąjungos pramonės atsparumui ir strateginiam savarankiškumui. Lydytas aliuminio oksidas yra labai svarbus gamybos išteklius gaminant įvairias galutinės grandies prekes, be kita ko, ugniai atsparias medžiagas, abrazyvus ir pažangiąją keramiką, kurios yra būtinos ypatingos svarbos sektoriams, tokiems kaip plieno, kitų metalų, stiklo ir susijusių medžiagų gamybos sektoriai. Dėl savo strateginės svarbos, įskaitant naudojimą kariniais ir dvejopo naudojimo tikslais, laikoma, kad tai yra jautrus importui produktas (9). Dėl unikalių lydyto aliuminio oksido savybių, įskaitant išskirtinį kietumą ir terminį stabilumą, jį galima pakeisti tik nedaugeliu medžiagų. Dėl šio produkto strateginės svarbos ir jautrumo importui būtina išlaikyti stabilią ir saugią Sąjungos tiekimo grandinę. Sutrikimai galėtų daryti tiesioginį poveikį Sąjungos ekonominiam saugumui, nes būtų paveikta ypatingos svarbos pramonės, energetikos ir gynybos infrastruktūra, kuri priklauso nuo lydyto aliuminio oksido komponentų, ir kiltų grėsmė tiekimo grandinių atsparumui išorės sukrėtimams, prievartai ar kitiems pavojams.

(146)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių, kurias taikant Sąjungos pramonė galėtų susigrąžinti prarastą rinkos dalį ir būtų atkurta sąžininga konkurencija, nustatymas atitinka Sąjungos interesus.

7.2.   Nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesai

(147)

Importuotojas „Traxys“ tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones labai sumažėtų konkurencija Sąjungos rinkoje. „Traxys“ taip pat teigė, kad padidėjusių sąnaudų negalima perkelti ugniai atsparių medžiagų gamintojams ir kad nustačius priemones būtų uždarytos ugniai atsparių medžiagų veiklos vykdytojų gamyklos, prarastos kvalifikuoto darbo vietos ir padidėtų priklausomybė nuo gatavų ugniai atsparių medžiagų produktų importo. Taip pat teigta, kad priemonės, visų pirma taikomos rudajam lydytam aliuminio oksidui, darytų didelį ir neproporcingą poveikį Europos plieno pramonei.

(148)

Komisija pažymėjo, kad „Traxys“ argumentai buvo susiję su bendru rinkos vertinimu, įskaitant poveikio naudotojams ir plieno pramonei vertinimą, tačiau nebuvo pateikta papildomos informacijos apie nesusijusio importo ir prekiautojų interesus, išskyrus tai, kas jau buvo pateikta ir aptarta laikinojo reglamento 290–294 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad argumentai dėl naudotojų, be kita ko, ugniai atsparių medžiagų gamintojų, padidėjusių sąnaudų nagrinėjami 7.3 skirsnyje. Be to, Komisija 7.4 skirsnyje nagrinėja argumentus dėl rinkos koncentracijos.

(149)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, laikinojo reglamento 289–294 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

7.3.   Naudotojų, vartotojų ar tiekėjų interesai

(150)

Priėmus laikinąjį reglamentą keli naudotojai pateikė informacijos, kurioje buvo pabrėžtas neigiamas poveikis, kurį jie jau patyrė po to, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės, (visų pirma negalėjimas perkelti padidėjusių kainų pirkėjams). Šis susirūpinimas taip pat buvo išreikštas ir paaiškintas pradiniame etape, kuomet naudotojai teigė, kad nustačius antidempingo muitus labai padidėtų jų sąnaudos, kurias būtų sunku perkelti pirkėjams. Naudotojai teigė, kad dėl to gali kilti grėsmė jų pelningumui ir konkurencingumui. Kai kurie naudotojai taip pat įspėjo, kad dėl su muitais susijusių sąnaudų padidėjimo gali kilti pavojus jų veiklos tvarumui ir tolesniam tam tikros gamybos veiklos gyvybingumui Sąjungoje. Nurodytos galimos pasekmės, be kita ko, buvo etatų mažinimas, veiklos perkėlimas už Sąjungos ribų ir įmonių uždarymas.

(151)

Komisija pažymėjo, kad atliekant tyrimą surinkta informacija buvo plačiai pagrįsta dokumentais, kaip išsamiai aprašyta laikinojo reglamento 295 konstatuojamojoje dalyje. Apie save pranešė ir atliekant tyrimą aktyviai dalyvavo apie 50 naudotojų ir naudotojų asociacijų. Daugelis šių naudotojų pateikė išsamius klausimyno atsakymus, todėl Komisija galėjo atlikti išsamų ir reprezentatyvų padėties vertinimą. Abrazyvų ir ugniai atsparių medžiagų sektorių pramonės asociacijos buvo ypač aktyvios ir pateikė esminės bei išsamios informacijos. Šios asociacijos atstovauja plačiam veiklos vykdytojų ratui, įskaitant daugybę mažųjų ir vidutinių įmonių, taip pat didesnius naudotojus. Taip užtikrinama, kad duomenys atspindėtų Sąjungos galutinės grandies pramonės šakų įvairovę ir mastą.

(152)

Socialiniu ir ekonominiu požiūriu, remiantis pramonės asociacijų informacija, apskaičiuota, kad visoje Sąjungoje ugniai atsparių medžiagų pramonės sektoriuje dirba apie 20 000 darbuotojų, o jo metinė apyvarta siekia apie 4 mlrd. EUR. Kalbant apie abrazyvų pramonę, vien Vokietijoje ir Italijoje yra apie 8 400 darbo vietų, o bendra metinė apyvarta šiose dviejose valstybėse narėse siekia apie 2,3 mlrd. EUR. Remiantis abiejų sektorių naudotojų asociacijų pateikta informacija, Sąjungos ugniai atsparių medžiagų ir abrazyvų pramonės sektorių bendra metinė apyvarta Sąjungoje sudaro apie 6,6 mlrd. EUR ir šiuose sektoriuose yra 39 000 tiesioginių darbo vietų, iš kurių daugiau kaip 22 600 kiltų didelis ir tiesioginis pavojus.

(153)

Taigi šie sektoriai labai prisideda prie ekonomikos ir užimtumo savo šalyse. Be to, abrazyvų ir ugniai atsparių medžiagų pramonės sektoriams tenka labai svarbus vaidmuo gaminant plieną, metalus ir stiklą, taip pat pjovimo, šlifavimo, poliravimo ir apdailos įrankius, t. y. įrankius, kurie yra labai svarbūs gamybos procesams tokiuose sektoriuose kaip automobilių pramonė, orlaivių ir erdvėlaivių pramonė ir statyba.

(154)

Komisija pažymėjo, kad, remiantis naudotojų klausimyno atsakymais, apie 50 % abrazyvų sektoriuje naudojamo lydyto aliuminio oksido ir apie 65 % ugniai atsparių medžiagų sektoriuje naudojamo aliuminio oksido yra Kinijos kilmės. Iš šių duomenų matyti didelė galutinės grandies pramonės priklausomybė nuo Kinijos kilmės lydyto aliuminio oksido. Nors didelė dalis produkto tiekiama iš alternatyvių kilmės šaltinių ir tai galėtų sušvelninti bendrą muitų poveikį kai kurių bendrovių sąnaudoms, Komisija taip pat pažymėjo, kad priklausomybė nuo importo mažomis dempingo kainomis iš Kinijos tebėra didelė. Bet koks kainų padidėjimas dėl muitų nustatymo turėtų įtakos naudotojų, kurie labai priklauso nuo Kinijos kilmės medžiagų, gamybos sąnaudoms.

(155)

Vertindama galimą poveikį gamybos sąnaudoms, Komisija, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 300 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiavo, kad nustačius muitus naudotojų pramonės sąnaudos galėtų padidėti 10–30 %, priklausomai nuo konkrečios bendrovės ir sektoriaus, jei laikoma, kad 100 % lydyto aliuminio oksido gaunama iš Kinijos. Konkrečiau, ugniai atsparių medžiagų pramonės sąnaudos gali padidėti 10–30 %, o abrazyvų pramonės – 10–23 %. Taigi Komisija padarė išvadą, kad naudotojų gamybos sąnaudos labai priklauso nuo lydyto aliuminio oksido kainos svyravimų.

(156)

Todėl Komisija pripažino, kad ekonominiu požiūriu naudotojų pramonė yra pažeidžiama. Naudotojų pramonės šakos yra labai susiskaidžiusios ir apima įvairius veiklos vykdytojus, kurių pajėgumai padengti padidėjusias sąnaudas skiriasi. Dėl antidempingo muitų padidėjusios sąnaudos gali kelti pavojų kai kurių naudotojų veiklos tvarumui. Dėl to gali sumažėti veiklos mastas, ji gali būti perkelta už ES ribų arba gali būti uždarytos įmonės.

(157)

Atsižvelgiant į naudotojų pramonės šakų, apimančių tiek dideles pasaulines bendroves, tiek daug mažųjų ir vidutinių įmonių, sudėtį, gali būti padarytas ypač didelis poveikis mažesniems arba labiau sąnaudoms jautriems veiklos vykdytojams. Komisija pripažino, kad mažesnės bendrovės gali nepajėgti padengti papildomų sąnaudų ir gali būti priverstos nutraukti veiklą. Kita vertus, didesnės bendrovės būtų labiau linkusios perkelti gamybą į esamus infrastruktūros objektus už Sąjungos ribų.

(158)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pripažino, kad galutinės grandies sektoriuose egzistuoja deindustrializacijos rizika. Daug ugniai atsparių medžiagų ir abrazyvų sektorių bendrovių jau veikia nuostolingai, o dėl jų finansinio pažeidžiamumo atsiranda tiesioginė grėsmė pramonės veiklos tvarumui Sąjungai strategiškai svarbiose srityse.

7.4.   Kiti veiksniai: tiekimo prieinamumas ir rinkos koncentracija

(159)

Kai kurios ugniai atsparių medžiagų pramonės šalys tvirtino, kad importo iš Kinijos pakeitimas pakenktų tiekimo ugniai atsparių medžiagų Sąjungos pramonei saugumui, nes Sąjungos pramonės šiam sektoriui aktualiausių rūšių produktų, visų pirma ugniai atsparaus aliuminio oksido ir rudojo lydyto aliuminio oksido, gamybos pajėgumai yra riboti. Tvirtinta, kad Sąjungos pramonė tradiciškai orientuojasi į abrazyvinio lydyto aliuminio oksido, kurio paklausa apskritai yra didesnė, gamybą, jį parduoda didesnėmis kainomis ir naudojasi masto ekonomija, todėl gali veiksmingiau racionalizuoti sąnaudas. Be to, tvirtinta, kad importas iš trečiųjų šalių negali būti laikomas perspektyviu alternatyviu tiekimo šaltiniu, nes jo rinkos dalis tebėra nedidelė.

(160)

VDS taip pat teigė, kad gamybos pajėgumų nepakanka įvertinti apibendrintai, nes trūksta specifinių savybių, apdorojimo ir grūdelių dydžio lydyto aliuminio oksido gamybos pajėgumų. VDS taip pat teigė, kad net ir trečiosiose šalyse dažnai neįmanoma gauti produktų, kurių kokybė būtų tokia pati kaip Kinijos kilmės produktų.

(161)

Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė gali tiekti Sąjungos rinkai reikiamą kiekį nagrinėjamojo produkto, įskaitant įvairių rūšių, kokybės, apdorojimo būdų ir grūdelių dydžio produktą. Nepaisant to, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė šiuo laikotarpiu labai neišnaudojo savo gamybos pajėgumų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 206–208 ir 308 konstatuojamosiose dalyse. Komisija patvirtino, kad turimi papildomi pajėgumai apima ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido ir rudojo lydyto aliuminio oksido gamybos pajėgumus. Visų pirma Komisija taip pat patvirtino, kad didelė dalis turimų papildomų pajėgumų, kurie yra prieinami iš karto arba kuriuos būtų galima pradėti naudoti per labai trumpą laikotarpį, yra susiję su rudojo lydyto aliuminio oksido gamyba.

(162)

Be to, Komisija pakartojo, kad, be Sąjungos pramonės gamybos, importas iš trečiųjų šalių ir toliau buvo patikimas lydyto aliuminio oksido šaltinis, kaip nurodyta laikinojo reglamento 304 ir 305 konstatuojamosiose dalyse. Nors per TL trečiųjų šalių rinkos dalis Sąjungos rinkoje, palyginti su Kinijos rinkos dalimi, buvo nedidelė, Komisija pažymėjo, kad, remiantis naujausiais turimais duomenimis, nustačius laikinąsias priemones importas iš trečiųjų šalių jau šiek tiek padidėjo. Šie pokyčiai patvirtina, kad prisitaikymo procesas vyksta taip, kaip tikėtasi, ir, atsižvelgiant į jo laipsnišką pobūdį, galima pagrįstai numatyti tolesnį importo iš trečiųjų šalių didėjimą, nes veiklos vykdytojai plečia savo veiklą arba įsitvirtina Sąjungos rinkoje. Be to, Komisija nerado įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tvirtinimą, kad produktai iš trečiųjų šalių yra prastesnės kokybės, palyginti su Kinijos kilmės produktais. Iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad trečiųjų šalių gamintojai gali tiekti lydytą aliuminio oksidą, kurio specifikacijos ir eksploatacinės savybės yra panašios.

(163)

Be to, kai kurios šalys teigė, kad Kinijos lydyto aliuminio oksido eksportas į Sąjungą buvo labai svarbus siekiant išlaikyti konkurenciją Sąjungos rinkoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad alternatyvūs šaltiniai yra riboti. Šalys teigė, kad nepaisant to, jog Komisija neketina užkirsti kelio Kinijos gamintojams, siūlomais antidempingo muitais tai būtų veiksmingai daroma, nes padidėtų jų kainos, kurios viršytų Sąjungos lygį, o tai lemtų rinkos koncentraciją, mažesnę konkurenciją ir galimą žalą galutinės grandies naudotojams.

(164)

Komisija priminė, kad antidempingo priemonių tikslas – ne Kinijos eksportuojantiems gamintojams užkirsti kelią į Sąjungos rinką, o atkurti sąžiningas prekybos sąlygas, kurios buvo iškraipytos dėl importo dempingo kaina. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 311 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patvirtino, kad nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad nustačius priemones būtų padarytas didelis neigiamas poveikis rinkos struktūrai, įskaitant Sąjungos pramonės antikonkurencinį elgesį, kuris neigiamai paveiktų galutinės grandies veiklos vykdytojus.

7.5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(165)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad patvirtinus nustatytas laikinąsias priemones galutinės grandies sektoriuose kiltų didelė deindustrializacijos rizika. Daug ugniai atsparių medžiagų ir abrazyvų sektorių bendrovių jau veikia nuostolingai, o dėl jų finansinio pažeidžiamumo atsiranda tiesioginė grėsmė pramonės veiklos tvarumui Sąjungai strategiškai svarbiose srityse.

(166)

Be to, nenustačius priemonių Sąjungos pramonė patirtų neigiamų ir negrįžtamų pasekmių, nes dėl nuolatinio kainų smukdymo ir mažėjančio pardavimo padidėtų jos finansiniai nuostoliai ir būtų uždarytos gamybos vietos. Tai galėtų pakenkti Europos lydyto aliuminio oksido, kuris yra viena esminių medžiagų strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip plieno ir gynybos, taip pat kituose jautrių produktų sektoriuose, gamybos tęstinumui. Taip būtų padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės atsparumui ir strateginiam savarankiškumui.

(167)

Todėl, siekdama išvengti Sąjungos pramonės ar galutinės grandies pramonės išnykimo, Komisija laikėsi nuomonės, kad tikslinga pakoreguoti priemonių formą, kaip aptarta 8 skirsnyje.

8.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

8.1.   Galutinės priemonės

(168)

Paskelbus laikinąsias priemones, Komisija toliau rinko informaciją ir dalyvavo išsamiose konsultacijose. Šis procesas pasižymėjo intensyviu bendravimu su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant klausymus, rašytinius pareiškimus, pristatymus ir keitimąsi išsamia informacija tiek su Sąjungos gamintojais, tiek su naudotojais.

(169)

„Saint-Gobain“ pateikė pasiūlymą išplėsti antidempingo muitų taikymą nagrinėjamajam produktui, integruotam į galutinės grandies produktus. „Saint Gobain“ teigė, kad šiuo pasiūlymu būtų sudarytos vienodos sąlygos ir užtikrinta sąžininga konkurencija galutinės grandies rinkose, nes taip trečiųjų šalių gamintojai, naudojantys nesąžininga kaina parduodamą Kinijos kilmės lydytą aliuminio oksidą, negalėtų įgyti konkurencinio pranašumo, palyginti su tose rinkose veikiančiais Sąjungos gamintojais.

(170)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tokia metodika būtų neįmanoma atsižvelgiant į šio tyrimo aprėptį. Komisija pažymėjo, kad antidempingo tyrimas dėl importuojamo lydyto aliuminio oksido buvo inicijuotas ribota aprėptimi, vertinant tik nagrinėjamąjį produktą. Todėl išvados dėl dempingo ir žalos negali būti teisiškai taikomos galutinės grandies produktams neatlikus atskiro tyrimo. Komisija taip pat nustatė, kad įgyvendinant tokį pasiūlymą kiltų didelių praktinių sunkumų, nes būtų labai sudėtinga patikrinti lydyto aliuminio oksido kiekį galutinės grandies gatavuose produktuose. Todėl šis pasiūlymas buvo atmestas.

8.2.   Priemonių forma ir dydis

(171)

Atsižvelgdama į susijusius interesus, aprašytus 7 skirsnyje, Komisija laikosi nuomonės, kad muitais neapmokestinama tarifinė kvota yra geriausia priemonė įvairiems susijusiems interesams subalansuoti, t. y. Sąjungos gamintojų padėčiai apsaugoti, o naudotojų atveju – sąnaudų šuoliams išvengti, poveikiui sąnaudoms sumažinti, užtikrinti, kad naudotojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti, ir priklausomybei nuo Kinijos sumažinti.

(172)

Atsižvelgiant į poreikį apsaugoti dėl importo dempingo kaina žalą patiriančius Sąjungos gamintojus, kartu mažinant naudotojų sąnaudas ir priklausomybę nuo Kinijos, galutinė antidempingo priemonė turėtų būti muitais neapmokestinama tarifinė kvota. Jeigu ši kvota neviršijama, nagrinėjamojo produkto importui antidempingo muitas netaikomas. Tačiau kvotą viršijančiam importui taikomas visas šiame reglamente nustatytas antidempingo muitas.

(173)

Toliau Komisija nustatė tinkamą tokios kvotos dydį. Pirmiausia reikėjo įvertinti, ko reikia Sąjungos gamintojams, kad jie išliktų gyvybingi. Dėl to reikėjo nustatyti pardavimo apimtį, būtiną stabiliam dalyvavimui rinkoje išlaikyti, remiantis ankstesnių laikotarpių, kai pramonės veikla buvo ir konkurencinga, ir pelninga, duomenimis.

(174)

Toliau reikėjo apsvarstyti, kokia galėtų būti importo iš trečiųjų šalių raida. Galiausiai buvo atsižvelgta į Sąjungos rinkos dydį. Remiantis Sąjungos pasiūla ir numatomu importu iš trečiųjų šalių, likęs kiekis buvo nustatytas kaip kiekis, kuriam turi būti taikoma muitais neapmokestinama kvota.

(175)

Atlikusi šį vertinimą, Komisija nustatė 2026 m. muitais neapmokestinamą tarifinę kvotą, kurios pradinis dydis – 60 000 tonų. Ši kvota penkerių metų laikotarpiu turėtų palaipsniui mažėti po 7 500 tonų per metus ir iki 2030 m., t. y. laikotarpio pabaigos, turėtų siekti 30 000 tonų.

(176)

Muitais neapmokestinama tarifinė kvota taikoma laikantis eiliškumo principo. Siekiant užtikrinti plačią ir lygiateisę prieigą, kvota buvo padalyta 1) pagal produktus, skiriant po atskirą dydį rudajam lydytam aliuminio oksidui ir baltajam lydytam aliuminio oksidui; 2) pagal detalumą, kad būtų užtikrintas subalansuotas paskirstymas įvairioms naudojimo paskirtims, ir 3) pagal laiką, kvotą skiriant kas ketvirtį, kad ja būtų galima naudotis visus metus. Šia struktūra užtikrinama, kad priemone būtų remiama proporcinga prieiga visuose sektoriuose ir reaguojama į konkretaus pramonės sektoriaus poreikius.

(177)

Dėl poveikio, kurį, kaip tikimasi, muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis turės suinteresuotosioms šalims, Komisija pažymėjo, kad:

(178)

Sąjungos pramonės atžvilgiu muitais neapmokestinamos kvotos dydis buvo nustatytas remiantis atskaitos tašku, kai pramonė jau buvo pasiekusi pagrįstą pelno dydį. Jis buvo nustatytas siekiant išlaikyti šį pelningumo lygį, kartu padidinant pardavimą, rinkos dalį ir gamybą. Tikimasi, kad sumažinus importo iš Kinijos nesąžiningomis kainomis apimtį Sąjungos pramonė veiks stabilesnėje aplinkoje, todėl galės geriau valdyti kainas ir užsitikrinti ilgalaikį pelningumą.

(179)

Konkrečiai prognozuojama, kad 2026 m. Sąjungos pramonės pardavimas padidės 84 %, o iki 2031 m. padidės 95 %, t. y. bus beveik dvigubai didesnis už per TL užfiksuotą pardavimą. Tikimasi, kad pajėgumų naudojimas išaugs nuo 43 % tiriamuoju laikotarpiu iki 67 % 2026 m. ir iki 2031 m. pasieks aukščiausią 71 % lygį, t. y. padidės 65 %. Prognozuojama, kad rinkos dalis padidės nuo 32 % tiriamuoju laikotarpiu iki 59 % 2026 m. ir iki 2031 m. pasieks 63 %, t. y. padidės 96 % ir bus beveik dvigubai didesnė nei per TL. Kalbant apie kainas, dėl ribotų duomenų tikslios prognozės yra neaiškios. Kainų lygiui ateityje įtakos gali turėti, tokie veiksniai kaip suvartojimo tendencijos, tarptautinių kainų palyginimas, Kinijos produktų asortimentas ir gamybos sąnaudų pokyčiai.

(180)

Atsižvelgiant į šį numatomą pardavimo, pajėgumų naudojimo ir rinkos dalies padidėjimą, muitais neapmokestinama tarifinė kvota buvo parengta siekiant užtikrinti tolesnį Sąjungos pramonės gyvybingumą. Kadangi šia priemone nustatoma nuspėjama importo sistema, gamintojai gali pasinaudoti numatomu augimu, pritaikyti savo gamybos ir investicijų planus ir išlaikyti savo padėtį rinkoje.

(181)

Atsižvelgiant į didelę naudotojų pramonės susijusių bendrovių įvairovę, sunku įvertinti tikslų siūlomos priemonės poveikį. Tačiau taikant muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos metodą numatomas pereinamasis laikotarpis pradiniam poveikiui sąnaudoms sušvelninti, taip suteikiant naudotojams laiko prisitaikyti ir susirasti alternatyvius tiekėjus, užsitikrinti būtinus produktų sertifikatus ir prisiderinti prie pirkėjų reikalavimų. Be to, pagal šią priemonę ir toliau siūlomas didelis muitais neapmokestinamos kvotos dydis ir nustatoma nuspėjama ir skaidri sistema, skirta strateginiam planavimui remti ir mažiau trikdančiam perėjimui palengvinti.

(182)

Konkrečiai, atsižvelgiant į tiriamąjį laikotarpį, pagal šią priemonę pirmaisiais metais (2026 m.) 37 % importo iš Kinijos į Sąjungą galėtų patekti be muito. Muitais neapmokestinamą kvotą numatyta laipsniškai mažinti, kad iki 2030 m. ji siektų 19 %. Galimybė naudotis šiais muitais nepamokestinamos kvotos dydžiais reiškia, kad bendrovių sąnaudos, priklausomai nuo jų produktų asortimento ir tiekimo šaltinių, iš karto ir gerokai sumažės, palyginti su padėtimi, jei būtų nustatyti standartiniai muitai.

(183)

Po galutinio faktų atskleidimo ir papildomo galutinio faktų atskleidimo kelios šalys nesutiko su nustatytais muitais neapmokestinamos kvotos dydžiais. Sąjungos pramonei atstovaujančios šalys tvirtino, kad jos veikia ekonomiškai netvariomis sąlygomis, o dėl kainų smukdymo jų gyvybingumui kyla tiesioginė grėsmė. Todėl, jų nuomone, priemonės buvo būtinos siekiant atkurti sąžiningą konkurenciją ir susigrąžinti prarastą rinkos dalį. Jos taip pat teigė, kad nustatant muitais neapmokestinamos kvotos dydį turėtų būtų padidintas Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, todėl arba atitinkamai neturėtų būti leidžiama naudoti muitais neapmokestinamos kvotos, arba tokios kvotos turėtų būti gerokai sumažintos. Be to, jos teigė, kad muitais neapmokestinamą kvotą būtų tikslingiau taikyti trejus, o ne penkerius metus, nes trejų metų naudotojams pakaktų priklausomybei sumažinti ir savo tiekėjams įvairinti.

(184)

Tuo tarpu naudotojų pramonės atstovai teigė, kad dabartinio dydžio kvotos yra nepakankamos, kad būtų išspręstos galutinės grandies veiklos vykdytojų problemos, ir paragino daugiau sumažinti muitus ir gerokai padidinti kvotų dydį. Jie nepritarė Komisijos metodikai pajėgumų naudojimui įvertinti ir teigė, kad kvotos mažinimas yra pernelyg staigus. Be to, jie teigė, kad pradinis muitais neapmokestinamos kvotos dydis turi būti didesnis, kad pramonės naudotojai turėtų pakankamai galimybių pritaikyti savo veiklą ir įvairinti tiekimo šaltinius, ir kad muitais neapmokestinama kvota pirmuosius trejus metus neturėtų būti laipsniškai mažinama.

(185)

Komisija patvirtino, kad jos metodika yra patikima, pagrįsta ankstesnių laikotarpių duomenimis ir faktiniais įrodymais, surinktais atliekant tyrimą, įskaitant informaciją apie sąnaudas, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, priklausomybę nuo importo iš Kinijos ir bendrą importo lygį. Komisija taip pat pažymėjo, kad pagal jos metodiką atsižvelgiama į tai, ko reikia Sąjungos gamintojams, kad jie ir toliau būtų gyvybingi. Tai, be kita ko, apėmė ir pardavimo apimties, būtinos stabiliam dalyvavimui rinkoje išlaikyti, nustatymą. Be to, Komisija, rengdama muitais neapmokestinamą kvotą, taip pat atsižvelgė į naudotojų interesus, o priemone ir toliau užtikrinamas didelis muitais neapmokestinamo produkto kiekis ir sudaromos palankesnės sąlygos mažiau trikdančiam perėjimui. Visų pirma, pagal priemonę pirmaisiais metais (2026 m.) į Sąjungą be muito bus leidžiama įvežti daugiau kaip 37 % tiriamuoju laikotarpiu užregistruoto importo iš Kinijos. Tada ši kvota bus palaipsniui mažinama ir iki 2030 m. pasieks 19 %. Taip gerokai sumažinamas poveikis naudotojų sąnaudoms, numatomas pereinamasis laikotarpis pradiniam poveikiui sušvelninti ir suteikiama laiko prisitaikyti ir susirasti alternatyvius tiekėjus bei užsitikrinti būtiną produktų sertifikavimą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(186)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys nesutiko su tuo, kad Komisija kliovėsi importu iš trečiųjų šalių. Kai kurie naudotojai teigė, kad šios šalys negalėtų realiai užpildyti pasiūlos spragos ir kad Komisijos prielaidos buvo pernelyg optimistinės. Tuo remdamosi jos tvirtino, kad muitais neapmokestinamos kvotos dydžius reikėtų padidinti. Visų pirma jos nurodė, kad Brazilija pasitraukė iš Sąjungos rinkos dėl Jungtinių Valstijų nustatytų tarifų, kad Ukrainos gamybą sutrikdė tebevykstantis karas ir kad pati Indija buvo priklausoma nuo importo iš Kinijos. Tuo tarpu Sąjungos pramonė tvirtino, kad buvo rimtų priežasčių numatyti, kad nustačius antidempingo muitus importas iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką pateks greičiau. Ji taip pat teigė, kad muitais neapmokestinamos kvotos dydžius reikėtų gerokai sumažinti. Ji visų pirma nurodė Ukrainą, kuri padidino savo gamybos pajėgumus ir viešai siūlė išplėsti eksportą į Sąjungą.

(187)

Komisija pažymėjo, kad jos apskaičiuotas didesnis importas iš trečiųjų šalių buvo grindžiamas ankstesnių laikotarpių importo duomenimis. Viena vertus, pagal šią metodiką atsižvelgiama į tai, kad bet koks padidėjimas įvyktų ne staiga, o palaipsniui ir galiausiai pasiektų 2021 m. nustatytą didžiausią importo lygį. Kita vertus, Komisija taip pat atsižvelgė į faktinius importo iš trečiųjų šalių srautus po to, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės. Iš šių duomenų matyti, kad, priešingai nei tvirtino naudotojai, importas didėjo, tačiau ne taip smarkiai, kaip tvirtino Sąjungos pramonė. Atsižvelgdama į priešingus ir prieštaringus skirtingų šalių pateiktus argumentus, Komisija pažymėjo, kad jos metodika buvo pagrįsta nustatytais ankstesnių laikotarpių importo duomenimis ir stebėta importo iš trečiųjų šalių veikla mėnesiais po laikinųjų priemonių nustatymo. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad jos metodas yra patikimas, tvirtas ir pagrįstas faktiniais įrodymais. Todėl šie tvirtinimai buvo atitinkamai atmesti.

8.3.   Kvotų administravimas

(188)

Kaip paaiškinta pirmesniame skirsnyje, muitais neapmokestinama tarifinė kvota turėtų būti taikoma laikantis eiliškumo principo.

(189)

Siekiant užtikrinti plačią ir lygiateisę prieigą, kvota padalijama taip: pagal produktus, skiriant po atskirą dydį rudajam lydytam aliuminio oksidui ir baltajam lydytam aliuminio oksidui, ir pagal detalumą, kad būtų užtikrinta subalansuota prieiga pagrindiniams naudotojų sektoriams. Be to, kvota turėtų būti paskirstoma pagal ketvirčius, kad ja būtų galima naudotis visus metus.

(190)

Šia struktūra siekiama užtikrinti, kad muitais neapmokestinama tarifinė kvota būtų teisingai paskirstyta ir atitiktų konkrečius įvairių pramonės šakų poreikius.

8.3.1.   Kvotos pagal produkto rūšis

(191)

Kalbant apie atskyrimą pagal produkto rūšis, Komisija daugiausia dėmesio skyrė pagrindinėms atskiroms kategorijoms: rudojo lydyto aliuminio oksido ir baltojo lydyto aliuminio oksido, atsižvelgiant į galimybę remtis esama nomenklatūra ir TARIC kodų diferencijavimu.

(192)

Remdamasi ankstesniais importo duomenimis, per klausimynus surinkta informacija ir suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, Komisija įvertino rudojo lydyto aliuminio oksido ir baltojo lydyto aliuminio oksido suvartojimo Sąjungoje lygį, Sąjungos pramonės pardavimą ir gamybą, jos gamybos pajėgumus ir naudotojų priklausomybės nuo importo iš Kinijos lygį. Atliekant vertinimą taip pat apsvarstyta galimybė, kad produktas gali būti perkamas iš alternatyvių tiekėjų, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę Sąjungoje, ar trečiosiose šalyse, tokiomis kainomis, kurios nesukeltų trikdančių kainų šuolių naudotojams.

(193)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija 70 % muitais neapmokestinamos kvotos skyrė rudajam lydytam aliuminio oksidui, o 30 % – baltajam lydytam aliuminio oksidui. Atsižvelgiant į zolio–gelio kainų specifiškumą, įtraukus jį į baltajam lydytam aliuminio oksidui skirtą kvotos dydį, kvota būtų naudojama netinkamai. Nustatoma atskira zolio–gelio korundo kvota.

8.3.2.   Naudotojų keliami detalumo reikalavimai

(194)

Siekdama užtikrinti tolygų kvotos dydžio paskirstymą tarp pagrindinių naudotojų pramonės sektorių, t. y. abrazyvų ir ugniai atsparių medžiagų sektorių, Komisija kvotą paskirstė taip, kad abu sektoriai galėtų gauti atitinkamas muitais neapmokestinamos kvotos dalis.

(195)

Šiuo tikslu Komisija, remdamasi per tyrimą surinkta informacija, be kita ko, ankstesnių laikotarpių importo duomenimis ir abiejų sektorių suvartojimo rinkoje dalimis, įvertino kiekvieno pramonės sektoriaus santykinius poreikius ir priklausomybę nuo tiekimo.

(196)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija 60 % kvotos skyrė abrazyvų sektoriui, o 40 % – ugniai atsparių medžiagų sektoriui.

(197)

Sukuriami specialūs TARIC kodai, pagrįsti produkto detalumu ir techniniu aprašymu. Nors šie kodai iš dalies sutampa, pagal juos veiksmingai atskiriamas naudojimas abrazyvų ir ugniai atsparių medžiagų sektoriuose, o klasifikacija ir toliau grindžiama fizinėmis produkto savybėmis.

8.3.3.   Muitais neapmokestinamos kvotos paskirstymas laikui bėgant

(198)

Siekiant užtikrinti, kad importas būtų tolygiai paskirstytas visus metus, ir išvengti didelio importuojamų produktų atsargų kaupimo laikotarpio pradžioje, kad būtų galima išvengti galimų muitų, muitais neapmokestinama kvota paskirstoma pagal ketvirčius. Nepanaudota ketvirčio tarifinė kvota turi būti automatiškai perkeliama į kitą laikotarpį.

8.3.4.   Muitais neapmokestinamos kvotos taikymo trukmė ir raida

(199)

Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis turi būti palaipsniui mažinamas. Šis dydis mažinamas kasmet po šio reglamento įsigaliojimo, pradedant nuo 60 000 tonų ir mažinant po 7 500 tonų per metus (iki 30 000 tonų).

(200)

Tikimasi, kad šis metinis kvotos dydžio mažinimas palaipsniui sumažins Sąjungos pramonei daromą žalą ir padės Sąjungos gamintojams ilgainiui atsigauti ir atgauti gyvybingumą.

(201)

Kalbant apie naudotojus, šis metodas parengtas taip, kad padėtų valdyti išlaidas išvengiant staigaus kainų poveikio ypatingos svarbos gamybos ištekliams. Taip siekiama suteikti laiko sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, įvairinti tiekėjus ir įvykdyti sertifikavimo ir pirkėjų standartų reikalavimus. Siūlomas grafikas užtikrina nuspėjamumą, kad naudotojai galėtų atitinkamai planuoti ir koreguoti operacijas.

8.3.5.   Pastabos po galutinio faktų atskleidimo

(202)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad muitais neapmokestinamų tarifinių kvotų sistema, visų pirma jos veikimas pagal eiliškumo principą, yra netinkama. Jos tvirtino, kad tokia sistema neproporcingai naudinga stambiems pirkėjams, nepalanki mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir skatina spekuliacinį elgesį bei atsargų kaupimą. Šių šalių teigimu, MVĮ būtų padaryta žala, nes, kitaip nei stambūs prekiautojai, jos negali greitai sukaupti atsargų ar atlikti muitinės formalumų, todėl tampa priklausomos nuo tarpininkų. Siekdamos užtikrinti sąžiningą prieigą, jos paragino taikyti apsauginius paskirstymo metodus, pavyzdžiui, dienos importo apribojimus ir specialias MVĮ skirtas kvotas.

(203)

Komisija pažymėjo, kad muitais neapmokestinamų tarifinių kvotų sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti plačią ir lygiateisę prieigą. Pagal šią sistemą kvota nustatoma pagal produktus, atskiriant rudąjį lydytą aliuminio oksidą nuo baltojo lydyto aliuminio oksido, pagal laiką, kvotą paskirstant pagal ketvirčius, ir pagal detalumą, taip de facto paskirstant pagal naudotojų tipus. Tokiu kvotos suskaidymu siekiama užkirsti kelią koncentracijai ir sudaryti sąlygas kvota pasinaudoti įvairiems veiklos vykdytojams. Kalbant apie pasiūlymą nustatyti bendrovėms dienos importo ribas, Komisija pažymėjo, kad tokį mechanizmą būtų sunku įgyvendinti ir dėl jo atsirastų neproporcinga administracinė našta nacionalinėms muitinėms. Be to, Komisija pažymėjo, kad MVĮ galės naudotis šia sistema pačios ir per įsitvirtinusius importuotojus, kurie, kaip patvirtinta atliekant tyrimą, veikia kaip prekių perdavimo kanalas tarp Kinijos eksportuotojų ir MVĮ. Kadangi daugeliu atvejų MVĮ tiesiogiai neimportuoja, įsitvirtinusių importuotojų vaidmuo yra labai svarbus užtikrinant MVĮ prieigą prie atitinkamos medžiagos. Nustačius dienos ribas kiekvienai bendrovei kiltų rizika, kad šis kanalas gali būti užblokuotas, ir MVĮ praktiškai sumažėtų prieigos galimybės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(204)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisijos atliktas abrazyvų ir ugniai atsparių medžiagų atskyrimas buvo dirbtinis ir techniniu požiūriu nepagrįstas. Jos tvirtino, kad abiejų kategorijų medžiagas dėl jų fizinių ir cheminių savybių galima pakeisti viena kita ir kad muitinės neturi pakankamai priemonių tokiam diferencijavimui užtikrinti. Šios šalys taip pat teigė, kad netaikant griežtesnės kontrolės dalį kvotos galėtų panaudoti ne tik numatyti naudotojai, bet ir kiti pramonės sektoriai. Kad būtų galima išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, jos paragino nustatyti galutinių naudotojų sertifikavimą.

(205)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, jog tiriamasis produktas yra tas pats, konkretūs TARIC kodai buvo sukurti remiantis produkto detalumu ir jo techniniu aprašymu. Nors šie kodai iš dalies sutampa, pagal juos iš esmės atskiriamas suvartojimas abrazyvų ir ugniai atsparių medžiagų sektoriuose. Todėl šis klasifikavimas yra tvirtai pagrįstas fizinėmis produkto savybėmis, taip užtikrinant, kad diferencijavimas būtų tiek techniniu požiūriu patikimas, tiek įgyvendinamas. Komisija taip pat pažymėjo, kad galutinio naudojimo išimtį būtų sunku įgyvendinti ir kad dėl didelio potencialių naudotojų skaičiaus atsirastų neproporcinga administracinė našta. Be to, dėl tokios išimties kiltų pavojus, kad bus sutrikdytas tradicinių importuotojų, kurie de facto veikia kaip perdavimo mechanizmo tarp Kinijos eksportuotojų ir MVĮ elementai, vaidmuo. Kadangi daugeliu atvejų MVĮ tiesiogiai neimportuoja, įsitvirtinusių importuotojų vaidmuo yra labai svarbus užtikrinant MVĮ saugią prieigą prie atitinkamos medžiagos. Nustačius reikalavimą sertifikuoti galutinius naudotojus šis kanalas galėtų būti blokuojamas, o tai darytų neigiamą poveikį MVĮ prieigai, o ne ją apsaugotų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(206)

Po galutinio faktų atskleidimo tam tikros šalys užginčijo muitais neapmokestinamos kvotos dydį pagal produktų kategorijas. Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad ugniai atspariam lydytam aliuminio oksidui priemonės neturėtų būti taikomos arba kad lydytam aliuminio oksidui, importuojamam plieno pramonei skirtiems ugniai atspariems produktams gaminti, turėtų būti nustatyta speciali galutinio naudojimo išimtis. Kitos šalys teigė, kad tam tikrų rūšių produktams, pvz., zoliui–geliui ir luitams, tarifinė kvota neturėtų būti taikoma arba kad tam tikrų rūšių produktų, pvz., rudojo lydyto aliuminio oksido, kvotos dydis turėtų būti padidintas. Be to, kelios ugniai atsparių medžiagų pramonei atstovaujančios suinteresuotosios šalys užginčijo paskirstymą pagal ugniai atsparių medžiagų ir abrazyvų sektorius, teigdamos, kad lemiamas paskirstymo tarp naudotojų pramonės sektorių kriterijus turėtų būti priklausomybė, o ne suvartojimas.

(207)

Komisija pažymėjo, kad nustatydama kvotos dydžius ji atsižvelgė į visą produkto apibrėžtąją sritį ir visiems į ją patenkantiems produktams taikė nuoseklią metodiką. Kalbant konkrečiai, kaip paaiškinta 173–175 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė bendrą 60 000 tonų kvotos dydį. 70 % šio dydžio buvo skirta rudajam lydytam aliuminio oksidui, o 30 % – baltajam lydytam aliuminio oksidui, kaip nurodyta ir 8.3.1 skirsnyje. Tada šie dydžiai buvo proporcingai paskirstyti pagal atitinkamus šių kategorijų TARIC kodus, remiantis tiriamuoju laikotarpiu užregistruoto importo dalimi.

(208)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ši metodika yra patikima, subalansuota ir proporcinga, nes pagal ją nagrinėjamasis produktas vertinamas kaip visuma, o ne teikiant pirmenybę kuriai nors konkrečiai rūšiai arba ją atmetant. Kaip jau nustatyta 222 skirsnyje, visų rūšių produktas laikomas tuo pačiu nagrinėjamuoju produktu. Be to, Komisija pažymėjo, kad metodika, naudota paskirstymui tarp naudotojų pramonės šakų nustatyti, buvo patikima, atsižvelgiant tiek į naudotojų priklausomybę, tiek į suvartojimo lygį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(209)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad reikėtų įtraukti nuostatą dėl peržiūros, kad būtų atsižvelgta į galimus aplinkybių pokyčius, įskaitant Sąjungos gamybos, importo iš trečiųjų šalių ir Sąjungos rinkos dydžio pokyčius, dėl kurių reikėtų koreguoti muitais neapmokestinamą kvotą.

(210)

Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinį reglamentą ji gali inicijuoti peržiūrą, jei pasikeičia aplinkybės, įskaitant bendros Sąjungos gamybos, lydyto aliuminio oksido suvartojimo Sąjungoje ir importo iš trečiųjų šalių pokyčius. Todėl Komisija nusprendė, kad nėra pagrindo atskirai nuostatai dėl peržiūros įtraukti.

(211)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCMC atstovaujami eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad paskirstant kvotą pirmenybė turėtų būti teikiama atliekant tyrimą bendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams.

(212)

Komisija pažymėjo, kad muitais neapmokestinama tarifinė kvota buvo nustatyta atsižvelgus į Sąjungos interesus, siekiant sušvelninti priemonių poveikį naudotojų pramonės sektoriams ir suderinti visų šalių interesus, o ne taikyti lengvatinį režimą atskiriems eksportuojantiems gamintojams. Dėl šios priežasties tvirtinimas, kad paskirstant kvotą pirmenybė turėtų būti teikiama bendradarbiaujantiems gamintojams, buvo atmestas.

(213)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad TARIC kodo 2818 10 91 20, skirto mėlynajam zoliui–geliui, priskyrimas rudajam lydytam aliuminio oksidui buvo netikslus. Jos teigė, kad, siekiant atskirti produktų rūšis pagal produktų TARIC klasifikaciją, mėlynasis zolis–gelis neturėtų būti laikomas specialia rudojo lydyto aliuminio oksido rūšimi. Jos tvirtino, kad mėlynojo zolio–gelio sudėtyje yra mažiau nei 98,5 % aliuminio oksido, todėl jis priskiriamas KN kodui 2818 10 91 , tačiau galimybės pakeisti jį standartiniais rudojo lydyto aliuminio oksido produktais yra ribotos. Šios šalys taip pat teigė, kad zolio–gelio pagrindinė žaliava yra bemitas, t. y. specialios rūšies aliuminio oksidas, o aliuminio oksidas taip pat yra pagrindinė baltojo lydyto aliuminio oksido produktų žaliava, kai tuo tarpu rudasis lydytas aliuminio oksidas gaminamas iš boksito. Be to, jos tvirtino, kad mėlynasis zolis–gelis ir baltasis zolis–gelis, kurių TARIC kodai yra 2818 10 11 10 ir 2818 10 11 20, yra labiau pakeičiami vienas kitu nei su standartinių klasių ruduoju lydytu aliuminio oksidu. Jos taip pat teigė, kad mėlynąjį zolį–gelį priskyrus rudajam lydytam aliuminio oksidui kvotos dydis būtų neproporcingai paskirstytas nišinės rūšies produktui, todėl atsirastų rizika, kad į Sąjungą pagal muitais neapmokestinamą kvotą galėtų patekti neproporcingai didelis mėlynojo zolio–gelio kiekis. Tuo remdamosi šalys paprašė nepriskirti mėlynojo zolio–gelio rudojo lydyto aliuminio oksido kategorijai ir vertinti jį atskirai pagal muitais neapmokestinamų tarifinių kvotų sistemą.

(214)

Komisija atidžiai įvertino šį prašymą ir, atsižvelgdama į pateiktus argumentus, padarė išvadą, kad nepaisant to, jog visų rūšių produktai, patenkantys į tyrimo aprėptį, yra tas pats nagrinėjamasis produktas ir pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, siekiant atskirti produktų rūšis pagal produktų TARIC klasifikaciją, mėlynasis zolis–gelis neturėtų būti laikomas specialios rūšies ruduoju lydytu aliuminio oksidu. Vietoje to šis produktas turėtų būti priskirtas baltojo lydyto aliuminio oksido kategorijai. Ši išvada buvo pagrįsta ne tik techniniu požiūriu, bet ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad mėlynąjį zolį–gelį priskyrus rudajam lydytam aliuminio oksidui kvotos dydis būtų neproporcingai paskirstytas nišinės rūšies produktui, todėl atsirastų rizika, kad į Sąjungą pagal muitais neapmokestinamą kvotą galėtų patekti neproporcingai didelis mėlynojo zolio–gelio kiekis.

(215)

Be to, Komisija pažymėjo, kad muitais neapmokestinamos kvotos ir didesnio 70 % kvotos dydžio taikymo rudajam lydytam aliuminio oksidui tikslas buvo sušvelninti poveikį dideliam daugumos naudotojų suvartojamo rudojo lydyto aliuminio oksido kiekiui. Tačiau, jeigu mėlynasis zolis–gelis būtų priskirtas šiai kategorijai, atsižvelgiant į mažą jo suvartojimą, jis iš esmės nepakeistų bendro naudotojams prieinamo kvotos dydžio, tačiau, kita vertus, Sąjungos pramonei galėtų būti padaryta didelė žala.

(216)

Todėl Komisija nusprendė priskirti TARIC kodą 2818 10 91 20 baltajam lydytam aliuminio oksidui, kad būtų galima perskirstyti kvotos dydį.

(217)

Be to, kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad, siekiant techninio tikslumo ir siekiant išvengti galimo neteisingo importuojamų zolio–gelio produktų klasifikavimo, reikia atlikti tam tikrus zolio–gelio TARIC aprašymų pakeitimus. Šie pakeitimai apimtų paaiškinimą, kad tiek sukepintasis, tiek pakepintasis zolis–gelis priskiriamas TARIC kodams 2818 10 11 10 ir 2818 10 91 20. Be to, kai kurios šalys tvirtino, kad reikėjo pakoreguoti TARIC kodą 2818 10 91 20, kad būtų galima išvengti tam tikrų zolio–gelio produktų, kurių sudėtyje yra mažiau nei 98,5 % aliuminio oksido, importo pagal TARIC kodą 2818 10 91 99.

(218)

Komisija atidžiai įvertino šį prašymą ir, atsižvelgdama į pateiktus argumentus, padarė išvadą, kad pakeitimai yra pagrįsti siekiant užtikrinti techninį tikslumą ir siekiant išvengti galimo neteisingo importuojamų zolio–gelio produktų klasifikavimo. Be to, Komisija pažymėjo, kad muitais neapmokestinama kvota siekiama sušvelninti poveikį didelei naudotojų priklausomų kiekių suvartojimo apimčiai. Pakeitus tam tikros rūšies produktui priskiriamus TARIC kodus, atsižvelgiant į mažą to produkto suvartojimą, iš esmės nepasikeistų bendras naudotojams prieinamas kvotos dydis ir būtų galima išvengti neteisingo klasifikavimo, dėl kurio Sąjungos pramonei galėtų būti padaryta didelė žala.

(219)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Imerys“ atkreipė dėmesį į vieno iš naujai sukurtų zolio–gelio produktams taikomų TARIC kodų aprašymo techninį netikslumą ir paprašė aprašymą peržiūrėti.

(220)

Komisija pažymėjo, kad pastaba buvo tiksli, ir atitinkamai pakoregavo atitinkamų TARIC kodų aprašymą.

8.4.   Priemonių lygis

(221)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas (%)

Žalos skirtumas (%)

Galutinis antidempingo muitas (%)

KLR

Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.

99,8

233,9

99,8

KLR

Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.

88,7

116,9

88,7

KLR

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

94,5

178,4

94,5

KLR

Visas kitas KLR kilmės importas

110,6

259

110,6

(222)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos kilmės importui nustatyta muito norma.

(223)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (10). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(224)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(225)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(226)

Jeigu labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, visų pirma po to, kai nustatomos atitinkamos priemonės, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti muitą visos šalies mastu.

(227)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(228)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

8.5.   Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(229)

Po galutinio faktų atskleidimo kai kurios šalys teigė, kad dempingo skirtumų dydžio laikinųjų muitų surinkimas yra nepagrįstas. Jos tvirtino, kad dėl tokio surinkimo naudotojams būtų užkrauta nepagrįsta našta ir, atsižvelgiant į tai, kad galutinių priemonių forma buvo keičiama, esamos formos laikinieji muitai neturėtų būti renkami.

(230)

Komisija pažymėjo, kad galutinėmis priemonėmis nustatoma muitais neapmokestinama tarifinė kvota, taikoma daliai importo iš Kinijos apimties. Remiantis importu iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu, 62,6 % visos importo apimties nebūtų taikoma muitais neapmokestinama kvota, todėl jai būtų taikomi antidempingo muitai. Siekdama atspindėti faktinę importo, kuriam taikomi muitai, dalį ir išvengti per didelių sumų surinkimo viršijant pagal galutines priemones nustatytas sumas, Komisija laikėsi nuomonės, kad laikotarpiu nuo laikinųjų priemonių nustatymo iki galutinių priemonių įsigaliojimo surinkti muitai turėtų atitikti tą pačią importo, kuriam netaikoma tarifinė kvota, dalį, remiantis tiriamojo laikotarpio importo apimtimi, t. y. 62,6 % galutinio muito dydžio. Taikant šį metodą užtikrinama, kad importui būtų taikomas nuoseklus režimas, muitai būtų taikomi proporcingai ir nebūtų renkamos per didelės sumos, viršijančios galutinėmis priemonėmis nustatytas sumas.

(231)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos taikant 62,6 % muito dydį, nustatytą šiuo reglamentu.

(232)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos taikant 62,6 % muito dydį, nustatytą šiuo reglamentu.

8.6.   Muitų surinkimas atgaline data

(233)

Kaip nurodyta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(234)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(235)

Iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte. Šiuo tikslu Komisija palygino importo apimtį tarp i) laikotarpio nuo pirmojo viso mėnesio po inicijavimo iki paskutiniojo viso mėnesio prieš registraciją ir laikotarpio nuo pirmojo viso mėnesio po inicijavimo iki paskutiniojo viso mėnesio prieš priimant laikinąsias priemones ir atitinkamų tiriamojo laikotarpio kalendorinių mėnesių, kad būtų atsižvelgta į sezoniškumą, ir ii) šių laikotarpių mėnesio vidurkį su mėnesio vidurkiu per visą tiriamąjį laikotarpį.

(236)

Atlikus šią analizę nustatyta, kad importo apimtis sumažėjo. Tiksliau kalbant, iš duomenų matyti, kad, palyginus septynių mėnesių laikotarpį nuo tyrimo inicijavimo iki laikinųjų priemonių paskelbimo su mėnesio vidurkiu tiriamuoju laikotarpiu, vidutinė mėnesio importo apimtis sumažėjo 9 %. Atlikus panašų dviejų mėnesių laikotarpio nuo importo inicijavimo iki registracijos palyginimą nustatyta, kad vidutinė mėnesio importo apimtis sumažėjo 8 %. Komisija taip pat palygino importo apimtį per septynis mėnesius nuo inicijavimo su importo apimtimi per tuos pačius kalendorinius mėnesius tiriamuoju laikotarpiu. Atlikus šį palyginimą nustatyta, kad importo apimtis sumažėjo 10 %. Be to, lyginant du mėnesius nuo inicijavimo iki importo registracijos su tais pačiais mėnesiais tiriamuoju laikotarpiu, nustatyta, kad importo apimtis sumažėjo 3,2 %.

(237)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įrodymais nebuvo patvirtinta, kad inicijavus tyrimą importas labai padidėjo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių taikymo atgaline data sąlygos nebuvo tenkinamos.

9.   BAIGIAMOJI NUOSTATA

(238)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (11) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(239)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės dėl šiame reglamente nustatytų priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui, kurio KN kodai šiuo metu yra 2818 10 11 , 2818 10 19 , ex 2818 10 91 ir 2818 10 99 (TARIC kodai 2818 10 91 20, 2818 10 91 40, 2818 10 91 91, 2818 10 91 99), nustatomas galutinis antidempingo muitas. Importui, kuriam taikoma pagal 2 straipsnį nustatyta muitais neapmokestinama tarifinė kvota, antidempingo muitas netaikomas.

2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Kilmės šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

KLR

Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.

99,8

89RI

KLR

Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.

88,7

89RJ

KLR

Kitos I priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės

94,5

Žr. I priedą

KLR

Visas kitas KLR kilmės importas

110,6

8999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis mūsų naudojamais vienetais) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatytas muitas.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui, kurio KN kodai šiuo metu yra 2818 10 11 , 2818 10 19 , ex 2818 10 91 ir 2818 10 99 (TARIC kodai 2818 10 11 10, 2818 10 11 20, 2818 10 11 30, 2818 10 11 40, 2818 10 11 91, 2818 10 11 99, 2818 10 91 20, 2818 10 91 40, 2818 10 91 91, 2818 10 91 99), nustatoma muitais neapmuitinama tarifinė kvota.

2.   Jeigu ši kvota neviršijama, nagrinėjamojo produkto importui antidempingo muitas netaikomas. Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis, produkto rūšys (apibrėžtos pagal TARIC kodus) ir laikotarpiai, kuriems kvota taikoma, nurodyti II priede.

3.   Muitais neapmokestinama tarifinė kvota paskirstoma laikantis eiliškumo principo, remiantis tarifine kvota, kuri vienodai nustatoma kiekvienam taikymo laikotarpio ketvirčiui, kaip nurodyta II priede.

4.   Kiekvienos ketvirčio kvotos naudojimas sustabdomas dvidešimtąją Komisijos darbo dieną, einančią po ketvirčio pabaigos. Kiekvieno ketvirčio pabaigoje nepanaudoti tarifinės kvotos likučiai automatiškai perkeliami į kitą ketvirtį. Kiekvienų galutinės tarifinės kvotos taikymo metų paskutinio ketvirčio pabaigoje nepanaudotas likutis neperkeliamas.

5.   Kai atitinkama 2 dalyje apibrėžta kvota išnaudojama, importui iš Kinijos Liaudies Respublikos taikomas galutinis antidempingo muitas pagal 1 straipsnį.

3 straipsnis

1.   Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1456, sumos, t. y. 62,6 % šio reglamento 1 straipsnyje nustatytos muito normos. Sumos, viršijančios galutines antidempingo muito normas, nerenkamos.

2.   Laikinojo antidempingo muito, kuris turi būti renkamas pagal Reglamento (ES) 2016/1036 10 straipsnio 3 dalį, norma yra tokia:

Kilmės šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

KLR

Chongqing Saite Corundum Co., Ltd.

62,4

89RI

KLR

Luoyang Runbao Abrasives Co., Ltd.

55,5

89RJ

KLR

Kitos I priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės

59,1

Žr. I priedą

KLR

Visas kitas KLR kilmės importas

69,2

8999

4 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis gali būti iš dalies keičiama įtraukiant naujus Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančius gamintojus ir nustatant jiems atitinkamą vidutinę svertinę antidempingo muito normą, taikytiną neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms. Naujas eksportuojantis gamintojas pateikia įrodymų, kad:

a)

tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų prekių;

b)

nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir kuris galėjo bendradarbiauti atliekant pradinį tyrimą, ir

c)

pasibaigus tiriamajam laikotarpiui faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2026 m. sausio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj.

(2)   OL C, C/2024/7049, 2024 11 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/7049/oj.

(3)   2025 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/260, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytą aliuminio oksidą, (OL L, 2025/260, 2025 2 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/260/oj).

(4)   2025 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/1456, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui nustatomas laikinasis antidempingo muitas, (OL L, 2025/1456, 2025 7 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/1456/oj).

(5)   2020 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1173, kuriuo dėl išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio trukmės iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių, (OL L 259, 2020 8 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/1173/oj).

(6)   https://www.trevodrywall.com.br/.

(7)   https://www.tecnosulfur.com.br/en/about/.

(8)  Neturėdama lydyto aliuminio oksido gamintojo bet kurioje iš galimų tipiškų šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR, finansinių ataskaitų, Komisija, vertindama, ar „Bozel“ PBA išlaidos buvo tipiškos nagrinėjamajam sektoriui, rėmėsi lydytą aliuminio oksidą kitose šalyse gaminančių bendrovių finansinėmis ataskaitomis. Tai, be kita ko, iš Indijos gamintojo „Carborundum Universal Limited“ (https://www.cumi-murugappa.com/wp-content/uploads/2025/07/CUMI-Annual-Report-2025.pdf) ir Japonijos gamintojo „Resonac Holdings Corporation“ (https://www.resonac.com/sites/default/files/2025-02/e_tanshin2024q4.pdf) gauta informacija ir iš atrinktų Sąjungos gamintojų surinkti ir patikrinti duomenys.

(9)  Lydytas aliuminio oksidas gaminamas iš aliuminio oksido ir boksito, kurie abu pagal ES ypatingos svarbos žaliavų aktą (2024/1252) yra įtraukti į strateginių gamybos išteklių sąrašą. Jo strateginė svarba ir aktualumas geležies, plieno, orlaivių ir erdvėlaivių bei gynybos sektoriuose taip pat patvirtinta Singh et al. (2023) Applications and Developments of Thermal Spray Coatings for the Iron and Steel Industry ir Grigaitienė et al. (2025) Effect of TiO2 Content on the Trosinis and Thermal Resistance of Plasma-Sprayed Al2O3-TiO2 Coatings.

(10)  E. paštas: TRADE-TDI-NAME-CHANGE-REQUESTS@ec.europa.eu, European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Rue de la Loi/Wetstraat 170, 1040 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË.

(11)   2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).

I PRIEDAS

Neatrinkti KLR bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

Šalis

Pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

KLR

Art Abrasives (Guizhou) Co., Ltd.

89RK

KLR

Bedrock Corundum Co., Ltd.

89RL

KLR

Binzhou Qinai New Material Co., Ltd.

89RM

KLR

Guizhou Guxin New Materials Co., Ltd.

89RN

KLR

Guizhou Kaicheng Fused Minerals Co., Ltd.

89RO

KLR

Henan Ant Advanced Materials Co., Ltd.

89RP

KLR

Henan Haochen Advanced Materials Co., Ltd.

89RQ

KLR

Henan Hengxin Industrial & Mineral Products Co., Ltd

89SI

KLR

Henan Jinfeng New Material Technology Co., Ltd.

89RR

KLR

Imerys Fused Minerals (Guizhou) Co., Ltd.

89RS

KLR

Qinai (Shandong) New Material Co., Ltd.

89RT

KLR

Qingdao Reckel Advanced Materials Co., Ltd.

89RU

KLR

Qingdao Sisa Abrasives Co., Ltd.

89RV

KLR

Saint-Gobain Ceramic Materials (Zhengzhou) Co Ltd.

89RW

KLR

Shandong Imerys Mount Tai Co., Ltd.

89RX

KLR

Shanxi Lvliangshan Mineral Co., Ltd.

89RY

KLR

Yichuan Kingsino Refractories Co., Ltd

89RZ

KLR

Zhengzhou Sinabuddy Mineral Co., Ltd.

89SA

KLR

Zhengzhou Yufa High-Tech Material Co., Ltd.

89SB

KLR

Zibo Jin Chun Tai Abrasives Co., Ltd.

89SD

KLR

Zibo Jinjiyuan Abrasives Co., Ltd.

89SC

II PRIEDAS

TARIC arba KN kodas

Produkto aprašymas

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

Eilės numeris

 

 

Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis (neto tonomis)

 

2818 10 11 10

Zolio–gelio korundas (CAS RN 1302-74-5), kurio sudėtyje aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 99,6 % masės, turintis mikrokristalinę strypų, kurių ilgio ir pločio santykis yra ne mažesnis kaip 1,3, bet ne didesnis kaip 6,0, formos struktūrą

103,8

90,8

77,8

64,9

51,9

090520

2818 10 11 30

(NAUJAS TARIC KODAS)

Sukepintasis zolio–gelio korundas arba pakepintasis zolis–gelis, kurio sudėtyje aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 99,6 % masės, turintis mikrokristalinę strypų, kurių ilgio ir pločio santykis yra ne mažesnis kaip 1,3, bet ne didesnis kaip 6,0, formos struktūrą

2818 10 11 40

Sukepintasis zolio–gelio korundas arba pakepintasis zolis–gelis, mikrokristalinės struktūros, sudarytas iš aliuminio oksido, kurio sudėtyje aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 98,5 % masės (kaip oksidai), išskyrus kurio sudėtyje aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 99,6 % masės, turintį mikrokristalinės strypų, kurių ilgio ir pločio santykis yra ne mažesnis kaip 1,3, bet ne didesnis kaip 6,0, formos struktūrą

2818 10 11 20

Mikrokristalinės struktūros sukepintasis korundas, kurio sudėtyje yra aliuminio oksido (CAS RN 1344-28-1) ir magnio aliuminato (CAS RN 12068-51-8) (apskaičiuotų kaip oksidai):

—

aliuminio oksido – ne mažiau kaip 92 % masės ir

—

magnio oksido – ne daugiau kaip 8 % masės

2818 10 11 91 (NAUJAS TARIC KODAS)

Lydytas aliuminio oksidas, jei tenkinamos abi šios sąlygos: i) 5–35 % produkto masės yra mažesnė už mažiausią grūdelių dydžio ribą, nustatytą produkto specifikacijoje, ir ii) 1–10 % produkto masės viršija didžiausią grūdelių dydžio ribą, nustatytą produkto specifikacijoje

7 177,6

6 280,4

5 383,2

4 486,0

3 588,8

090521

2818 10 11 99

(NAUJAS TARIC KODAS)

Kita

10 087,7

8 826,7

7 565,7

6 304,8

5 043,8

090522

2818 10 19

Kuriame ne mažiau kaip 50 % bendros masės sudaro didesnio nei 10 mm skersmens dalelės

56,1

49,1

42,1

35,0

28,0

090523

2818 10 91 20

Mikrokristalinės struktūros sukepintasis korundas, kurio sudėtyje yra aliuminio oksido (CAS RN 1344-28-1), magnio aliuminato (CAS RN 12068-51-8) ir retųjų žemių elementų itrio, lantano ir neodimio aliuminatų (apskaičiuotų kaip oksidai):

—

aliuminio oksido – ne mažiau kaip 92 %, bet mažiau kaip 98,5 % masės,

—

magnio oksido – 2 % (±1,5 %) masės,

—

itrio oksido – 1 % (±0,6|%) masės ir

—

arba lantano oksido – 3 % (±2,2 %) masės, arba

—

lantano oksido ir neodimio oksido – 2 % (±1,2 %) masės,

kurio mažiau kaip 50 % bendros masės sudaro didesnio nei 10 mm skersmens dalelės

574,9

503,0

431,2

359,3

287,5

090524

2818 10 91 40

(NAUJAS TARIC KODAS)

Sukepintasis zolio–gelio korundas arba pakepintasis zolis–gelis, mikrokristalinės struktūros, sudarytas iš aliuminio oksido, kurio sudėtyje aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 92 %, bet mažiau kaip 98,5 % masės (kaip oksidai).

2818 10 91 91 (NAUJAS TARIC KODAS)

Lydytas aliuminio oksidas, kurio sudėtyje titano dioksidas sudaro ne mažiau kaip 1 % masės, jei tenkinamos abi šios sąlygos: i) 5–35 % produkto masės yra mažesnė už mažiausią grūdelių dydžio ribą, nustatytą produkto specifikacijoje, ir ii) 1–10 % produkto masės viršija didžiausią grūdelių dydžio ribą, nustatytą produkto specifikacijoje.

16 243,2

14 212,8

12 182,4

10 152,0

8 121,6

090525

2818 10 91 99

(NAUJAS TARIC KODAS)

Kita

24 364,8

21 319,2

18 273,6

15 228,0

12 182,4

090526

2818 10 99

Kuriame ne mažiau kaip 50 % bendros masės sudaro didesnio nei 10 mm skersmens dalelės

1 392,1

1 218,1

1 044,0

870,0

696,0

090527

2026 M.

TARIC arba KN kodas

2026 m.

 

I ketv.

(2026 1 16–2026 3 31)

II ketv.

(2026 4 1–2026 6 30)

III ketv.

(2026 7 1–2026 9 30)

IV ketv.

(2026 10 1–2026 12 31)

 

Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis (neto tonomis)

2818 10 11 10

2818 10 11 30

2818 10 11 20

2818 10 11 40

25,95

25,95

25,95

25,95

2818 10 11 91

1 794,39

1 794,39

1 794,39

1 794,39

2818 10 11 99

2 521,91

2 521,91

2 521,91

2 521,91

2818 10 19

14,02

14,02

14,02

14,02

2818 10 91 20

2818 10 91 40

143,73

143,73

143,73

143,73

2818 10 91 91

4 060,79

4 060,79

4 060,79

4 060,79

2818 10 91 99

6 091,19

6 091,19

6 091,19

6 091,19

2818 10 99

348,01

348,01

348,01

348,01

2027 M.

TARIC arba KN kodas

2027 m.

 

I ketv.

(2027 1 1–2027 3 31)

II ketv.

(2027 4 1–2027 6 30)

III ketv.

(2027 7 1–2027 9 30)

IV ketv.

(2027 10 1–2027 12 31)

 

Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis (neto tonomis)

2818 10 11 10

2818 10 11 30

2818 10 11 20

2818 10 11 40

22,71

22,71

22,71

22,71

2818 10 11 91

1 570,09

1 570,09

1 570,09

1 570,09

2818 10 11 99

2 206,67

2 206,67

2 206,67

2 206,67

2818 10 19

12,27

12,27

12,27

12,27

2818 10 91 20

2818 10 91 40

125,76

125,76

125,76

125,76

2818 10 91 91

3 553,19

3 553,19

3 553,19

3 553,19

2818 10 91 99

5 329,79

5 329,79

5 329,79

5 329,79

2818 10 99

304,51

304,51

304,51

304,51

2028 M.

TARIC arba KN kodas

2028 m.

 

I ketv.

(2028 1 1–2028 3 31)

II ketv.

(2028 4 1–2028 6 30)

III ketv.

(2028 7 1–2028 9 30)

IV ketv.

(2028 10 1–2028 12 31)

 

Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis (neto tonomis)

2818 10 11 10

2818 10 11 30

2818 10 11 20

2818 10 11 40

19,46

19,46

19,46

19,46

2818 10 11 91

1 345,79

1 345,79

1 345,79

1 345,79

2818 10 11 99

1 891,44

1 891,44

1 891,44

1 891,44

2818 10 19

10,51

10,51

10,51

10,51

2818 10 91 20

2818 10 91 40

107,79

107,79

107,79

107,79

2818 10 91 91

3 045,60

3 045,60

3 045,60

3 045,60

2818 10 91 99

4 568,39

4 568,39

4 568,39

4 568,39

2818 10 99

261,01

261,01

261,01

261,01

2029 M.

TARIC arba KN kodas

2029 m.

 

I ketv.

(2029 1 1–2029 3 31)

II ketv.

(2029 4 1–2029 6 30)

III ketv.

(2029 7 1–2029 9 30)

IV ketv.

(2029 10 1–2029 12 31)

 

Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis (neto tonomis)

2818 10 11 10

2818 10 11 30

2818 10 11 20

2818 10 11 40

16,22

16,22

16,22

16,22

2818 10 11 91

1 121,50

1 121,50

1 121,50

1 121,50

2818 10 11 99

1 576,20

1 576,20

1 576,20

1 576,20

2818 10 19

8,76

8,76

8,76

8,76

2818 10 91 20

2818 10 91 40

89,83

89,83

89,83

89,83

2818 10 91 91

2 538,00

2 538,00

2 538,00

2 538,00

2818 10 91 99

3 806,99

3 806,99

3 806,99

3 806,99

2818 10 99

217,51

217,51

217,51

217,51

2030 M.

TARIC arba KN kodas

2030 m.

 

I ketv.

(2030 1 1–2030 3 31)

II ketv.

(2030 4 1–2030 6 30)

III ketv.

(2030 7 1–2030 9 30)

IV ketv.

(2030 10 1–2030 12 31)

 

Muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos dydis (neto tonomis)

2818 10 11 10

2818 10 11 30

2818 10 11 20

2818 10 11 40

12,97

12,97

12,97

12,97

2818 10 11 91

897,20

897,20

897,20

897,20

2818 10 11 99

1 260,96

1 260,96

1 260,96

1 260,96

2818 10 19

7,01

7,01

7,01

7,01

2818 10 91 20

2818 10 91 40

71,86

71,86

71,86

71,86

2818 10 91 91

2 030,40

2 030,40

2 030,40

2 030,40

2818 10 91 99

3 045,60

3 045,60

3 045,60

3 045,60

2818 10 99

174,01

174,01

174,01

174,01

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/114/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)

Top

Full & Egal Universal Law Academy