Autentiškas vertimas
Vyriausybės posėdžių skyrius
2023 12 12
ANTRASIS SKYRIUS
NUTARIMAS
Peticija Nr. 17331/18
Romas ADOMAVIČIUS prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), 2023 m. balandžio 11 d. posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininkės Pauliine Koskelo,
teisėjų Egidijaus Kūrio,
Frédéric Krenc,
ir skyriaus kanclerio pavaduotojos Dorothee von Arnim,
atsižvelgdamas į:
peticiją (Nr. 17331/18) prieš Lietuvos Respubliką, kurią pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį 2018 m. balandžio 4 d. Teismui pateikė Lietuvos pilietis Romas Adomavičius (toliau – pareiškėjas), gimęs 1953 m., gyvenantis Vilniuje ir atstovaujamas Vilniuje praktikuojančio advokato R. Mikliušo;
sprendimą pranešti apie peticiją Lietuvos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai įgaliotos atstovės K. Bubnytės-Širmenės;
šalių pastabas,
po svarstymo nusprendė:
BYLOS DALYKAS Byla susijusi su pareiškėjo skundu, kad asmuo, veikęs vykdant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sukurstė jį paimti kyšį. Bylai reikšmingu metu pareiškėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas. 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesiais Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) gavo informacijos, kad su vandentiekiu Vilniaus savivaldybėje susijęs viešojo pirkimo procesas galimai buvo vykdomas neskaidriai ir kad pareiškėjas galėjo iš to pasipelnyti.
2012 m. gegužę Vilniaus savivaldybės vandentiekio įmonė „V.“ paskelbė keturis viešuosius pirkimus dėl vandentiekio statybos ir renovacijos keliose savivaldybės teritorijose. 2012 m. birželio 15 d. buvo paskelbtos konkursą laimėjusios įmonės. Konkurse dėl trijų sutarčių dalyvavo ir vieną iš jų laimėjo įmonė „U.“. Kad galėtų vykdyti darbus, ji turėjo pasirašyti sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau savivaldybė pasirašyti sutartį delsė. Vėliau, 2012 m. birželį, STT gavo informacijos, kad pareiškėjas buvo susitikęs su D. N., kuris buvo tos pačios politinės partijos narys ir veikė kaip įmonės „U.“ „neoficialus atstovas“. Informatorius teigė, kad pareiškėjas su D. N. aptarė šios įmonės „perspektyvas“ ir galbūt būtinybę jai sumokėti pareiškėjui, kad pirkimo sutartis būtų pasirašyta. 2012 m. birželio 28 d. dėl šių įtarimų STT pradėjo operatyvinį tyrimą. 2012 m. liepos 3 d. Šiaulių apygardos teismas leido STT tris mėnesius vykdyti slaptą pareiškėjo susižinojimo kontrolę. Remiantis STT tarnybiniu pranešimu, 2012 m. liepą ji gavo informacijos, kad D. N. pageidauja su ja susisiekti. D. N. ir STT pareigūnų susitikimai įvyko 2012 m. liepos 11, 12 ir 13 dienomis. D. N. jiems papasakojo, kad per 2012 m. birželio 30 d. vykusį partijos suvažiavimą jis kalbėjosi su pareiškėju; pareiškėjas jo klausė apie jo ryšius su įmone „U.“ ir pakvietė vėliau susitikti aptarti viešųjų pirkimų procesą. Pareiškėjas ir D. N. buvo susitikę dar kelis kartus. Pasak D. N., per šiuos susitikimus jie kalbėjosi apie viešųjų pirkimų procesą ir įmonę „U.“, pareiškėjas D. N. pasakė, kad „galutinis sprendimas dėl viešųjų pirkimų nugalėtojų dar nepriimtas“ ir kad jis laukia „pasiūlymų“, o tai D. N. suprato kaip kyšį. STT pareigūnai su D. N. aptarė galimybę duoti jam leidimą imituoti nusikalstamą veiką: pažadėti arba duoti kyšį pareiškėjui, slapta įrašinėjant jų pokalbius. Pareigūnai įspėjo D. N., kad šis neturėtų provokuoti pareiškėjo. 2012 m. liepos 16 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras davė leidimą šešis mėnesius taikyti „nusikalstamos veikos imitavimo modelį“: D. N. buvo leista pažadėti arba duoti kyšį pareiškėjui, kad šis paveiktų viešųjų pirkimų rezultatus bendrovės „U.“ naudai. Nuo 2012 m. liepos 18 d. iki rugsėjo 27 d. pareiškėjas ir D. N. buvo susitikę mažiausiai dešimt kartų. Kai kuriuos susitikimus inicijavo pareiškėjas, kitus – D. N. Pastarasis pokalbius įrašinėjo paslėptu įrenginiu, kurį jam suteikė STT. Šių susitikimų metu jie aptakiai kalbėjosi apie „verslą“ ir „perspektyvas“. 2012 m. liepos 18 d. D. N. padavė pareiškėjui popieriaus lapelį su užrašytais pirkime dalyvavusių įmonių pavadinimais ir prie bendrovės „U.“ pavadinimo nurodytais skaičiais. D. N. kelis kartus klausė pareiškėjo, kodėl taip ilgai trunka sutarties pasirašymas, o pareiškėjas atsakė, kad kalbasi su atsakingais asmenimis. STT perdavė D. N. 40 000 litų (apie 11 600 eurų), kurie turėjo būti panaudoti kaip kyšis. 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas pasakė D. N., kad jiems reikia „pasišnekėti apie detales“ ir kad „iki pasirašymo reikia kažką nuveikti“. D. N. pasakė pareiškėjui, kad su savimi turi „keturiasdešimt“, ir paklausė, ką jam su jais daryti. Pareiškėjas nuotolinio valdymo pulteliu atidarė savo automobilį ir D. N. įdėjo pinigus į automobilį.2012 m. rugsėjo 28 d. D. N. buvo STT apklaustas kaip liudytojas ir apibūdino savo susitikimų ir pokalbių su pareiškėju detales. Jis teigė, kad nors pareiškėjas visada kalbėjo užmaskuotai, nenurodydamas konkrečių faktų ar skaičių, D. N. suprato, jog už bendrovei „U.“ palankius sprendimus jis tikėjosi kyšio.2012 m. spalio 3 d. pareiškėjui buvo pranešta, kad jis įtariamas paėmęs kyšį.2013 m. kovo ir gruodžio mėnesiais D. N. išsiuntė raštus generaliniam prokurorui ir Vilniaus apygardos teismui. Jis teigė, kad sutiko bendradarbiauti su STT, nes jam buvo pažadėta, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo įtariamasis, su juo bus elgiamasi palankiau, ir kad darė spaudimą pareiškėjui paimti kyšį STT primygtinai reikalaujant.2015 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino pareiškėją kaltu paėmus kyšį. 2016 m. gruodžio 22 d. Apeliacinis teismas paliko šį sprendimą galioti.Visų pirma Apeliacinis teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo sankcionuotas ir taikomas teisėtai ir kad nėra pagrindo teigti, jog valdžios institucijos pareiškėją provokavo. STT ir D. N. kontaktas buvo inicijuotas pastarojo ir tuo metu pareiškėjas jau buvo kalbėjęs su D. N. apie viešųjų pirkimų procesą (žr. šio sprendimo 7 punktą). Išnagrinėjęs D. N. pokalbių su STT pareigūnais stenogramas, teismas nerado jokių požymių, kad pareigūnai spaudė D. N. sutikti imituoti nusikalstamą veiką ar kad prašė jo kurstyti pareiškėją priimti kyšį.Pareiškėjas teigė, kad visų pokalbių su D. N. metu jis manė, jog D. N. kalbėjo apie galimybę dirbti pareiškėjo politinėje kampanijoje ir kad tie pinigai buvo parama rinkimų kampanijai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir D. N. paprastai susitikdavo gana nuošaliose vietose, ne prie pašalinių žmonių ir kad pareiškėjas kalbėdavo užmaskuotai, pateikdamas tik minimalią informaciją. Tai rodė, kad jis suprato pokalbių temą; be to, toks elgesys nebūtų buvęs logiškas, jei jie būtų aptarinėję teisėtus dalykus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad susitikimas, kurio metu D. N. paliko pinigus pareiškėjo automobilyje, vyko netoli partijos būstinės, todėl, jei pinigai iš tiesų būtų buvę parama rinkimų kampanijai, D. N. galėjo juos paduoti būstinėje, kad jie būtų apskaityti rinkimų kampanijos sąskaitoje.Apeliacinis teismas taip pat vertino D. N. parodymų patikimumą. Jis nurodė, kad D. N. bendradarbiavimo su STT priežastis – galimas jo lūkestis, kad kitoje baudžiamojoje byloje bus priimtas jam palankus sprendimas – nedarė jo veiksmų neteisėtais, ypač nesant jokių požymių, kad STT jam darė spaudimą arba kad jis provokavo pareiškėją. Nors bylos nagrinėjimo metu D. N. pakeitė savo parodymus (žr. šio sprendimo 12 punktą), o apklausiamas teismo posėdyje patvirtino savo pirminius parodymus, teismas nurodė, kad D. N. parodymais rėmėsi tik tokia apimtimi, kokia juos patvirtino kiti įrodymai.2017 m. spalio 10 d. Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.Pareiškėjas skundėsi, kad jo byla nebuvo teisingai išnagrinėta, nes jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią buvo sukurstytas padaryti. Jis rėmėsi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi.
TEISMO VERTINIMASKadangi būtent Teismas sprendžia dėl bylos faktų teisinio kvalifikavimo (žr. Radomilja ir kiti prieš Kroatiją [DK], Nr. 37685/10 ir 22768/12, §§ 114 ir 126, 2018 m. kovo 20 d.), jis konstatuoja, kad byla turi būti nagrinėjama tik pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.Bendrieji principai, susiję su kurstymu padaryti nusikalstamą veiką, apibendrinti sprendime Ramanauskas prieš Lietuvą (Nr. 2) (Nr. 55146/14, §§ 52–62, 2018 m. vasario 20 d., ir ten nurodytos bylos).Teismas sutinka, kad ši byla prima facie patenka į „kurstymo padaryti nusikaltimą“ bylų kategoriją. Todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar, remiantis turima informacija, galima pakankamai patikimai nustatyti, kad nacionalinės institucijos iš esmės pasyviai tyrė pareiškėjo veikas ir neskatino jo padaryti nusikaltimą. Nustačius, kad taip iš tikrųjų buvo, paprastai to pakaktų, kad Teismas padarytų išvadą, jog vėlesnis įrodymų, gautų taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, panaudojimas baudžiamajame procese atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus (ten pat, § 62).Teismas pažymi, kad D. N. buvo privatus asmuo, kurį pareiškėjas pažinojo, nes jie abu buvo tos pačios politinės partijos nariai. Nacionaliniai teismai, remdamiesi tarnybiniais STT pranešimais bei D. N. ir pareigūnų pokalbių stenogramomis, nustatė, kad D. N. kreipėsi į pareigūnus po to, kai su pareiškėju aptarė viešųjų pirkimų proceso klausimą ir bendrovės „U.“ interesus (žr. šio sprendimo 14 punktą). Nors pareiškėjas teigė, kad D. N. pradėjo bendradarbiauti su STT anksčiau, nacionaliniai teismai pripažino, kad šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, o Teismui nebuvo pateikta jokia informacija, kuri leistų suabejoti šia išvada. Todėl, Teismo manymu, ši byla susijusi ne su slaptu valdžios institucijų atliktu tyrimu, o su privataus asmens, veikiančio prižiūrint valdžios institucijoms, veiksmais (plg. ten pat, § 65). Pareigūnų ir D. N. pokalbių metu būtent pastarasis išreiškė įtarimus, kad pareiškėjas gali siekti gauti kyšį už įtaką viešųjų pirkimų proceso rezultatams, o pareigūnai D. N. paaiškino veiksmus, kuriuos jis galėtų atlikti, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Jie taip pat nurodė D. N. nekurstyti pareiškėjo imti kyšį (žr. šio sprendimo 7 punktą). Pareiškėjas, nurodydamas tam tikras iš šių pokalbių paimtas frazes, įrodinėjo, kad pareigūnai darė spaudimą D. N., kad šis jį sukurstytų, tačiau Teismas, išnagrinėjęs visas pokalbių stenogramas, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas. Be to, priežastį, dėl kurios D. N. nusprendė bendradarbiauti su STT, Teismas laiko nereikšminga nustatant, ar jis kurstė pareiškėją, ar ne. Dėl pareiškėjo ir D. N. susitikimų pareiškėjas teigė, kad bet kokie pokalbiai apie viešųjų pirkimų procesą ir įmonę „U.“ vyko D. N. iniciatyva, o pats pareiškėjas tuo metu manė, kad „perspektyvų“ ir „pasiūlymų“ aptarimas bei D. N. jam duoti pinigai buvo susiję su jo politine kampanija. Tačiau šių argumentų nepatvirtino pokalbių stenogramos. Teismas pažymi, kad daugelis susitikimų vyko pareiškėjo iniciatyva. Teismas pritaria Lietuvos apeliacinio teismo pozicijai, kad pareiškėjo kalbėjimo būdas ir susitikimų aplinkybės įrodo, jog pokalbių tema jam buvo aiški ir kad jis suprato, jog jo veiksmai buvo neteisėti (žr. šio sprendimo 15 punktą). Nors vėliau pareiškėjas taip pat įrodinėjo, kad D. N. siekė sukurstyti jį veikti neteisėtai bendrovės „U.“ labui, Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų jų susitikimus ar informuotų apie juos valdžios institucijas (plg. ten pat, § 68). Todėl, Teismo manymu, byloje nėra duomenų, kad D. N. būtų kurstęs pareiškėją paimti kyšį ar kad pareiškėjas nežinojo, kokiu tikslu jam buvo duoti pinigai. Atsižvelgdamas į tai, Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo provokuojama arba kurstoma padaryti nusikaltimą ir galima teigti, kad valdžios institucijos „prisijungė“ prie nusikalstamos veiklos, o ne ją inicijavo. Dėl to įrodymų, gautų taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, panaudojimas baudžiamajame procese prieš pareiškėją atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus (plg. ten pat, § 70). Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, taip pat reiškė įvairius kitus skundus dėl nacionalinių teismų atlikto teisės aiškinimo ir taikymo bei įrodymų vertinimo. Vis dėlto, atsižvelgdamas į visą turimą medžiagą ir tiek, kiek šie skundai priklauso jo kompetencijai, Teismas konstatuoja, kad nėra jokių požymių, jog ši nuostata būtų pažeista. Todėl ši peticija turi būti atmesta kaip aiškiai nepagrįsta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalį.
Dėl šių priežasčių Teismas vienbalsiai
Skelbia peticiją nepriimtina.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2023 m. gegužės 11 d.
Dorothee von Arnim Pauliine Koskelo
Skyriaus kanclerio pavaduotoja Pirmininkė
Full & Egal Universal Law Academy