Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS PENKTASIS SKYRIUS NUTARIMAS DĖL Taner BEYGO pareiškimo Nr. 36099/06 prieš 46 valstybes Europos Tarybos nares PRIIMTINUMO Europos Ţmogaus Teisių Teismas (penktasis skyrius), 2009 m. birţelio 16 d. posėdţiaujant kolegijai, sudarytai iš: pirmininko Peer Lorenzen, teisėjų Rait Maruste, Jean-Paul Costa, Karel Jungwiert, Renate Jaeger, Mark Villiger, Isabelle Berro-Lefèvre ir skyriaus kanclerio pavaduotojo Stephen Phillips, atsiţvelgdamas į minėtą pareiškimą, pateiktą 2006 m. liepos 13 d., po svarstymo nusprendė: FAKTAI Pareiškėjas Taner Beygo yra Prancūzijos pilietis, gimęs 1940 m., gyvenantis Dompierre-les- Ormes. Teisme jam atstovavo C. Beygo. A. Bylos aplinkybės Pareiškėjo pateikti bylos faktai gali būti apibendrinti kaip išdėstyta toliau. Pareiškėjas dirbo Europos Taryboje. 1996 m. sausio 12 d. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius jį atleido. Ši drausminė nuobauda įsigaliojo nuo sausio 15 d. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Europos Tarybos Administraciniam teismui (ETAT). Savo pirmuoju 1999 m. priimtu sprendimu teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi laukė kitų sprendimų, susijusių su pareiškėjo nedarbingumo nustatymu prieš jį atleidţiant. 2005 m. gruodţio 12 d. priimtame antrajame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė drausminį paţeidimą, be to, atkreipė dėmesį į ypač sunkų jam pateiktų kaltinimų pobūdį. Taigi teismas laikėsi nuomonės, kad pareiškėjui skirta sankcija buvo proporcinga ir pagrįsta bei paliko galioti paskirtą nuobaudą – atleidimą. NUTARIMAS BEYGO PRIEŠ 46 VALSTYBES EUROPOS TARYBOS NARES B. Bylai reikšminga teisė Europos Tarybos Personalo statute numatyta : 54 straipsnis – Drausminės nuobaudos „1.Dėl bet kokio Personalo ar kitose taisyklėse numatytų pareigų tyčinio ar neatsargaus nesilaikymo darbuotojui gali būti iškelta drausmės byla ar gali būti pateiktas drausminis ieškinys. 2. Drausminės nuobaudos gali būti: <...> f. pašalinimas iš tarnybos.“ 56 straipsnis – Drausmės bylos „1. Drausmės bylą iškelia Generalinis sekretorius, išklausęs su tuo susijusį darbuotoją. 2. Drausmines nuobaudas skiria Generalinis sekretorius pasibaigus drausmės bylos nagrinėjimui pagal šių Taisyklių X priedą. <...>“ 59 straipsnis – Skundų nagrinėjimas „1. Tiesiogiai suinteresuotas darbuotojas gali pateikti Generaliniam sekretoriui skundą dėl priimto jam nepalankaus administracinio akto. „Administracinis aktas“ reiškia bet kokį individualaus ar bendro pobūdţio sprendimą ar nuobaudą, paskirtą Generalinio sekretoriaus. Jei Generalinis sekretorius per šešiasdešimt dienų neatsako į darbuotojo prašymą, siūlydamas priimti vienokį ar kitokį sprendimą ar pritaikyti reikalingą nuobaudą, tokia tyla laikytina sprendimu atmesti darbuotojo prašymą. Šešiasdešimties dienų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą gauna ir tą patvirtina Sekretoriatas.“ 60 straipsnis – Apeliacinių skundų nagrinėjimas „1. Jei pagal 59 straipsnį pateiktas skundas visas ar iš dalies aiškiai ar numanomai atmetamas, skundą padavęs asmuo gali teikti apeliacinį skundą Ministrų Komiteto įsteigtam Administraciniam teismui. 2. Nustatęs faktus, Administracinis teismas sprendţia teisės klausimus. Spręsdamas turtinio pobūdţio ginčus teismas turi neribotą kompetenciją. Spręsdamas kitokius ginčus jis gali panaikinti skundţiamą aktą. Teismas taip pat gali įpareigoti Tarybą sumokėti apeliantui dėl skundţiamo akto patirtos ţalos kompensaciją.“ Europos Tarybos Administracinio teismo statute numatyta : 1 straipsnis – Teismo sudėtis „ 1. Administracinį teismą (toliau – Teismą) sudaro trys teisėjai, kurie nėra Europos Tarybos tarnautojai. 2. Vieną teisėją skiria Europos Ţmogaus Teisių Teismas (toliau – EŢTT) iš asmenų, einančių ar ėjusių teisėjo pareigas vienoje iš Europos Tarybos valstybių narių ar kitoje tarptautinėje teismo įstaigoje, tačiau ne iš einančių pareigas EŢTT. Kitus teisėjus skiria Ministrų Komitetas iš teisininkų ar kitų aukštų pareigūnų, turinčių daug patirties administravimo srityje. Teismo teisėjai skiriami trejiems metams; jie gali būti paskirti pakartotinai. 3. Tris pavaduotojus ta pačia tvarka skiria EŢTT ir Ministrų Komitetas.“ 3 straipsnis – Teisėjų nepriklausomumas „Eidami pareigas Teismo teisėjai yra visiškai nepriklausomi; jie negauna jokių nurodymų. Kol eina pareigas, teisėjai negali uţimti pozicijos, nesuderinamos su jų, kaip Teismo teisėjų, nepriklausomumu ir nešališkumu ar šios tarnybos reikalavimais.“ 12 Straipsnis – Teismo sprendimai „<...> 2. Sprendimai neskundţiami apeliacine tvarka. Jei sprendime yra kanceliarinė klaida, ją gali ištaisyti Pirmininkas ex oficio arba vienos iš šalių prašymu.“ 2 NUTARIMAS BEYGO PRIEŠ 46 VALSTYBES EUROPOS TARYBOS NARES SKUNDAI Remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsniu, pareiškėjas teigė, kad dėl Europos Tarybos Administracinio teismo sudėties ir dėl to, kad jo narius skiria Europos Tarybos pareigūnas, minėtas teismas neatitiko Konvencijoje numatytų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų. TEISĖ Teismas konstatuoja, kad pareiškimas buvo paduotas dėl teisinio ginčo, susijusio su sprendimu atleisti pareiškėją, dirbusį Europos Tarybos tarnautoju. Pareiškėjas neginčijo, kad Konvencija tariamai buvo paţeista dėl Generalinio sekretoriaus veiksmų (sprendimo atleisti) ir ETAT sprendimo. Tačiau jis teigė, kad keturiasdešimt šešios valstybės, tuo metu buvusios Europos Tarybos narėmis, turėjo būti pripaţintos bendrai atsakingomis uţ iš minėto sprendimo kilusius tariamus Konvencijos paţeidimus. Teismas mano, kad pareiškėjo skundai turi būti nagrinėjami laikantis principų, Teismo suformuluotų bylose, kuriose Teismas sprendė, ar valstybėms, Konvencijos šalims, galėtų kilti atsakomybė uţ jų veiksmus ar neveikimą, susijusį su jų naryste tarptautinėse organizacijose. Šie principai buvo išplėtoti bylose Bosphorus (Bosphorus Hava Yolları Turizm ve Ticaret Anonim Şirketi dite « Bosphorus Airways » v. Ireland ([GC], no. 45036/98, CEDH 2005-VI), Behrami ir Behrami prieš Prancūziją (dec., [GC], no. 71412/01, 2007-05-31), ir Saramati prieš Norvegiją, Prancūziją ir Vokietiją (dec., [GC], no. 78166/01, 2007-05-31). Teismas taip pat taikė šiuos principus dviejuose neseniai priimtuose nutarimuose (Boivin v. 34 Member States of the Council of Europe (dec.), no. 73250/01, CEDH 2008-..., ir Connolly v. 15 Member States of the Council of Europe (dec.), no. 73274/01, CEDH 2008-...), kuriose, kaip ir šioje byloje, buvo sprendţiami ginčai tarp tarptautinės organizacijos tarnautojų ir juos įdarbinusios tarptautinės organizacijos. Teismas paţymi, kad šioje byloje ginčą tarp pareiškėjo ir organizacijos sprendė tik Europos Tarybos įstaigos, t. y. Generalinis sekretorius ir ETAT. Teismas konstatuoja, kad nei viena minėta valstybė niekada nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesikišo į šį ginčą ir byloje nėra duomenų, kad kokiais nors veiksmais ar neveikimu šios valstybės ar jų institucijos būtų prisiėmusios atsakomybę pagal Konvenciją. Todėl negalima teigti, kad šioje byloje pareiškėjas pateko į valstybių atsakovių „jurisdikciją“ pagal Konvencijos 1 straipsnį. Be to, Teismas paţymi, kad pareiškėjas netvirtino, jog perduodamos dalį savo kompetencijos Europos Tarybai, valstybės narės nevykdė savo pareigų pagal Konvenciją ir nenumatė pagrindinių teisių apsaugos sistemos, „lygiavertės“ garantuojamajai Konvencijoje, kaip šis terminas buvo aiškinamas Bosphorus byloje. Taigi Teismas mano, kad šioje byloje tariami Konvencijos paţeidimai nepriskirtini valstybėms atsakovėms. Atsiţvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, Teismas pripaţįsta pareiškėjo skundus nesuderinamais su Konvencijos nuostatomis ratione personae. Dėl šių prieţasčių Teismas vienbalsiai Skelbia pareiškimą nepriimtinu. Stephen Phillips Kanclerio pavaduotojas Peer Lorenzen Pirmininkas 3
Full & Egal Universal Law Academy