Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 01 18
ANTRASIS SKYRIUS
BYLA GANČO PRIEŠ LIETUVĄ
(Peticija Nr. 42168/19)
SPRENDIMAS
STRASBŪRAS
2021 m. liepos 13 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje Gančo prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininko Carlo Ranzoni,
teisėjų Egidijaus Kūrio,
Pauliine Koskelo
ir skyriaus kanclerio pavaduotojo Hasan Bakırcı,
atsižvelgdamas į:
Lietuvos Respublikos piliečio Nikitos Gančo (toliau – Pareiškėjas) 2019 m. liepos 29 d. Teismui pateiktą peticiją (Nr. 42168/19) pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį;
sprendimą apie peticiją pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė);
šalių pastabas;
po svarstymo uždarame posėdyje 2021 m. birželio 22 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
ĮŽANGA
1. Byla susijusi su baudžiamojo proceso prieš pareiškėją trukme.
FAKTAI
2. Pareiškėjas gimė 1975 m. ir gyvena Vilniuje. Jam atstovavo Vilniuje praktikuojanti advokatė K. Balevičienė.
3. Vyriausybei atstovavo jos atstovė K. Bubnytė-Širmenė.
Pareiškėjui iškelta baudžiamoji bylaIkiteisminis tyrimas4. 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius finansinius nusikaltimus kaip organizuotos grupės nariui. Visų pirma buvo įtariama, kad jis bendrovei „L.“ suteikė kompiuterinę programinę įrangą, kurią pats sukūrė, ir kad bendrovė, pareiškėjui žinant ir padedant, naudojo šią programinę įrangą apgaulingai apskaitai tvarkyti ir mokesčiams slėpti. Tyrimo metu pareigūnai nustatė dešimt kitų įtariamųjų.
5. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo sulaikytas. Kitą dieną jis buvo paleistas iš areštinės ir jam nurodyta periodiškai registruotis atitinkamose institucijose ir neišvykti iš šalies be leidimo. Apribojimai liko galioti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr. šio sprendimo 16 punktą).
6. Nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) ir prokuratūra apklausė pareiškėją ir kitus įtariamuosius, atliko kratas jų namuose, apžiūrėjo įvairius daiktus ir dokumentus ir apklausė keletą liudytojų.
7. 2011 m. balandžio mėn. FNTT paprašė Valstybinės mokesčių inspekcijos ištirti bendrovės „L.“ 2010 m. veiklą, siekiant įvertinti, ar jos apskaitos dokumentai tvarkingi, o jei ne, kiek mokesčių galėjo būti išvengta. 2011 m. gegužės mėn. FNTT pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomos susijusios informacijos. 2012 m. gruodžio mėn. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė savo išvadas FNTT. Tuo laikotarpiu nebuvo imtasi jokių kitų tyrimo veiksmų.
8. 2013 m. valdžios institucijos ėmėsi šių veiksmų:
- sausio 29 d. pakartotinai atliko kratą pareiškėjo namuose;
- liepos 19 d. ištyrė programinę įrangą, kuri buvo naudojama tariamai apgaulingai apskaitai;
- lapkričio 21 d. pareiškėjui buvo pranešta apie jam pareikštų įtarimų pakeitimus, o lapkričio 26 d. jis vėl apklaustas.
9. 2014 m. valdžios institucijos ėmėsi šių veiksmų:
- sausio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai baudžiamojoje byloje suteiktas civilinio ieškovo statusas;
- nuo vasario 17 d. iki kovo 4 d. FNTT išnagrinėjo įvairius duomenis, gautus iš bendrovės „L“ naudojamos programinės įrangos;
- birželio ir liepos mėn. pareiškėjui ir kitiems įtariamiesiems buvo pranešta apie pareikštų įtarimų pakeitimus ir jie apklausti;
- rugpjūčio 7 d. pakartotinai buvo apklaustas kitas įtariamasis;
- spalio ir lapkričio mėnesiais FNTT ištyrė telefono pokalbių įrašus ir pakartotinai apklausė kai kuriuos įtariamuosius.
10. Lapkričio 28 d. prokuroras nusprendė ikiteisminį tyrimą dėl dviejų įtariamųjų (žr. šio sprendimo 4 punktą) išskirti į atskirą tyrimą.
11. 2014 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui ir dar aštuoniems įtariamiesiems buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti prašymus dėl tolesnių tyrimo veiksmų.
12. 2015 m. sausio 22 d. prokuroras pareiškėjui ir dar aštuoniems įtariamiesiems surašė kaltinamąjį aktą. Byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Teismo procesas13. Vilniaus apygardos teisme posėdžiai vyko 2015 m. kovo 24 d., balandžio 7 d., gegužės 4 d., gegužės 11 d., gegužės 20 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 28 d. ir 2016 m. sausio 19 d.
14. 2015 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje nedalyvavo vieno iš kaltinamųjų advokatas. Teismas nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2015 m. rugsėjo 4 d.
15. 2015 m. rugsėjo 28 d. teismas buvo informuotas, kad prokuroras patyrė traumą ir tris mėnesius bus nedarbingas. Prokuroras paprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų sakyti baigiamąją kalbą. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2016 m. sausio 19 d.
16. 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Pareiškėjas ir dar septyni kaltinamieji buvo išteisinti dėl visų kaltinimų, o vienas asmuo nuteistas.
17. Prokuroras pateikė apeliacinį skundą. 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismas iš dalies panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteisė visus kaltinamuosius, įskaitant pareiškėją.
18. Pareiškėjas pateikė kasacinį skundą. 2017 m. gegužės 16 d. Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (žr. šio sprendimo 16 punktą), taip išteisindamas pareiškėją.
Civilinė byla dėl žalos atlyginimo19. 2017 m. spalio mėn. pareiškėjas pateikė civilinį ieškinį valstybei, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tariamai padarytą dėl daugybės jo teisių pažeidimų baudžiamojo proceso metu, įskaitant pernelyg ilgą jo trukmę.
20. 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismas atmetė pareiškėjo ieškinį. Teismas nusprendė, kad nors ikiteisminis tyrimas nebuvo „itin intensyvus“, tyrimo veiksmai buvo atliekami nuolat ir nebuvo visiško neveiklumo laikotarpių. Be to, ši byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, o tai pateisino jos trukmę.
21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, tačiau 2019 m. balandžio 3 d. Apeliacinis teismas paliko galioti žemesniosios instancijos teismo sprendimą. Be to, teismas nusprendė, kad prie bylos sudėtingumo prisidėjo paties pareiškėjo veiksmai, pavyzdžiui, programinės įrangos diegimas ir bendrovės „L.“ darbuotojų mokymas, kaip ja naudotis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad proceso metu pareiškėjas nebuvo sulaikytas ir jo galimybės naudotis nuosavybe ar užsiimti profesine veikla nebuvo apribotos.
22. Pareiškėjas pateikė du kasacinius skundus, tačiau 2019 m. birželio 26 d. ir liepos 10 d. Aukščiausiasis Teismas atsisakė juos priimti, pareiškęs , kad juose nekeliami jokie svarbūs teisiniai klausimai.
TEISĖ
TARIAMAS KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAŽEIDIMAS23. Pareiškėjas skundėsi, kad baudžiamasis procesas prieš jį truko pernelyg ilgai, o tai prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Šiame straipsnyje nustatyta:
„Kai yra sprendžiamas ... baudžiamojo kaltinimo klausimas, asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką ... išnagrinėtų ... teismas“.
Priimtinumas24. Teismas pažymi, kad pareiškimas nėra nei aiškiai nepagrįstas, nei nepriimtinas kitais Konvencijos 35 straipsnyje išvardintais pagrindais. Todėl jis turi būti pripažintas priimtinu.
EsmėŠalių teiginiai(a) Pareiškėjas
25. Pareiškėjas teigė, kad baudžiamojo proceso trukmė – beveik šešeri metai ir penki mėnesiai – buvo pernelyg ilga ir nepateisinama tariamu bylos sudėtingumu. Buvo daug neveikimo laikotarpių, be to, Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai ilgai rengė išvadą (žr. šio sprendimo 7 punktą). Jis teigė, kad nepadarė nieko, dėl ko procesas užsitęsė, todėl jo trukmė priklausė tik nuo valdžios institucijų.
(b) Vyriausybė
26. Vyriausybė teigė, kad proceso trukmė šiomis aplinkybėmis buvo pateisinama. Baudžiamoji byla buvo sudėtinga, nes buvo susijusi su finansiniais nusikaltimais, joje buvo keli įtariamieji, o bylos medžiagą sudarė daug tomų. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija iš tiesų ilgai rengė išvadas, ji turėjo išnagrinėti labai daug dokumentų, o jos užduotį dar labiau apsunkino sudėtinga pareiškėjo sukurta programinė įranga.
27. Vyriausybė taip pat teigė, kad valdžios institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti, t. y. atskyrė ikiteisminius tyrimus (žr. šio sprendimo 10 punktą). Be to, pats pareiškėjas vilkino procesą teikdamas įvairius prašymus.
Teismo vertinimas28. Bendrieji principai, susiję su baudžiamojo proceso trukme, buvo apibendrinti sprendime Idalov prieš Rusiją ([DK], Nr. 5826/03, § 186, 2012 m. gegužės 22 d., ir jame nurodytose bylose).
29. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas dėl pareiškėjo truko nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. (žr. šio sprendimo 4 ir 18 punktus), t. y. beveik šešerius metus ir penkis mėnesius. Ikiteisminis tyrimas truko ketverius metus ir vieną mėnesį, o teismo procesas – beveik dvejus metus ir keturis mėnesius.
30. Teismas yra pasirengęs pripažinti, kad baudžiamoji byla buvo sudėtinga, nes joje buvo pareikšti įtarimai dėl finansinių nusikaltimų ir dalyvavo keli įtariamieji. Tačiau, nors bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnę nei vidutinė proceso trukmę, jis negali pateisinti ilgų valdžios institucijų neveiklumo laikotarpių (žr. Rutkowski ir kiti prieš Lenkiją, Nr. 72287/10, ir 2 kitos bylos, § 137, 2015 m. liepos 7 d., ir Girdauskas prieš Lietuvą, Nr. 70661/01, § 27, 2003 m. gruodžio 11 d.).
31. Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo civilinį ieškinį nagrinėję nacionaliniai teismai pripažino, kad jis nebuvo „itin intensyvus“, tačiau manė, kad visiško neveiklumo laikotarpių nebuvo (žr. šio sprendimo 20 ir 21 punktus). Remdamasis šalių pateiktais dokumentais, Teismas negali pritarti šiai išvadai.
32. Teismas įsitikinęs, kad nuo 2010 m. gruodžio mėn., kai pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus, iki 2011 m. kovo mėn. ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas aktyviai (žr. šio sprendimo 4–6 punktus). Tačiau nuo 2011 m. balandžio mėn. jis buvo faktiškai sustabdytas, kol tyrimo institucijos laukė Valstybinės mokesčių inspekcijos išvados, kurios parengimas užtruko iki 2012 m. gruodžio mėn. (žr. šio sprendimo 7 punktą). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos užduotis iš tiesų buvo sudėtinga (žr. šio sprendimo 26 punktą). Tačiau Teismas pakartoja, kad valstybė turi organizuoti savo teisinę sistemą taip, kad jos institucijos galėtų laikytis Konvencijos reikalavimų (žr. sprendimą Mardosai prieš Lietuvą, Nr. 42434/15, § 55, 2017 m. liepos 11 d., ir jame nurodytas bylas). Šiuo atveju Vyriausybė pakankamai nepagrindė, kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija užtruko pernelyg ilgai (žr. palyginimui sprendimą Arewa prieš Lietuvą, Nr. 16031/18, § 54, 2021 m. kovo 9 d.).
33. Be to, tai buvo ne vienintelis delsimas ikiteisminio tyrimo metu. Iš Teismo turimos medžiagos matyti, kad 2013 m. buvo tik keturios dienos, kai valdžios institucijos aktyviai veikė (žr. šio sprendimo 8 punktą), o 2014 m. buvo keli mėnesiai, kai nebuvo imtasi jokių tyrimo veiksmų (žr. šio sprendimo 9 punktą). Teismui nepateikta jokio vėlavimų ir apskritai lėtos ikiteisminio tyrimo eigos pateisinimo.
34. Kalbant apie bylos nagrinėjimą teismuose, jo trukmė – beveik dveji metai ir keturi mėnesiai trijų instancijų teismuose – savaime negali būti laikoma pernelyg ilga. Tačiau Teismas pabrėžia, kad kai byla buvo perduota Vilniaus apylinkės teismui, ikiteisminis tyrimas vyko daugiau nei ketverius metus. Todėl šis teismas turėjo veikti rūpestingai, kad išvengtų tolesnio proceso vilkinimo (žr. mutatis mutandis, Mažukna prieš Lietuvą, Nr. 72092/12, § 86, 2017 m. balandžio 11 d.). Tačiau bylos nagrinėjimas Vilniaus apylinkės teisme buvo atidėtas nuo 2015 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. dėl to, kad vienas iš advokatų negalėjo dalyvauti, ir nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. sausio mėn. dėl to, kad prokuroras patyrė traumą (žr. šio sprendimo 14 ir 15 punktus). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos vėlavimus lėmė nuo teismo nepriklausantys veiksniai. Tačiau nėra duomenų, kad šis teismas būtų ieškojęs galimybių, kaip išvengti tolesnio delsimo arba bent jau jį sutrumpinti, pavyzdžiui, pasidomėjęs, ar advokato darbotvarkė būtų leidusi paskirti ankstesnę datą, arba pasiūlęs kaltinamajam pasirinkti kitą advokatą (žr. Mardosai, cituota pirmiau, § 57).
35. Galiausiai, išnagrinėjęs turimą medžiagą, Teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nepagrįstai vilkino procesą. Todėl bendrą proceso trukmę lėmė valdžios institucijos.
36. Todėl buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS37. Konvencijos 41 straipsnis nurodo:
„Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jeigu Aukštosios Susitariančiosios Šalies įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą.“
ŽalaŠalių pareiškimai38. Pareiškėjas reikalavo 130 900 EUR atlyginti turtinei žalai , kurią sudaro tariamai negautos pajamos, kurias jis galėjo gauti dirbdamas programuotoju užsienyje, negautas pelnas, kurį jis galėjo gauti parduodamas savo programinę įrangą potencialiems klientams, ir laikas, kurį jis praleido gindamasis baudžiamajame procese, o ne dirbdamas savo darbą. Jis taip pat prašė atlyginti 130 000 EUR neturtinę žalą dėl patirto streso, neapibrėžtumo ir žalos reputacijai.
39. Vyriausybė teigė, kad pareiškėjo nurodyta turtinė žala yra hipotetinė ir nepagrįsta jokiais dokumentais, pavyzdžiui, darbo sutartimis ar pirkimo-pardavimo sutartimis. Be to, baudžiamojo proceso metu jam nebuvo uždrausta dirbti. Ji taip pat teigė, kad pareiškėjo prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir nepagrįsta.
Teismo vertinimas40. Pagal Teismo praktiką turi būti aiškus priežastinis ryšys tarp pareiškėjo reikalaujamos žalos ir byloje nustatyto Konvencijos pažeidimo (žr. 2009 m. kovo 10 d. sprendimą Bykov prieš Rusiją [DK], Nr. 4378/02, § 110). Teismas neįžvelgia jokio priežastinio ryšio tarp pernelyg ilgos baudžiamojo proceso prieš pareiškėją trukmės ir jo nurodytos hipotetinės turtinės žalos. Todėl Teismas atmeta jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.
41. Kita vertus, Teismas mano, kad ilgas baudžiamasis procesas turėjo sukelti pareiškėjui stresą, neapibrėžtumą ir nepatogumus, kurių negali pakankamai kompensuoti pažeidimo konstatavimas. Vis dėlto Teismas mano, kad pareiškėjo prašoma suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, Teismas mano, kad tikslinga priteisti pareiškėjui 4 000 EUR ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti.
Bylinėjimosi ir kitos išlaidosŠalių pareiškimai42. Pareiškėjas prašė priteisti 6 659 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 3 823 EUR už baudžiamąjį procesą, 900 EUR už civilinį procesą ir 1 936 EUR už procesą Teisme. Jis pateikė sutarčių su teisininkais kopijas ir kvitus, patvirtinančius, kad šias sumas sumokėjo.
43. Vyriausybė teigė, kad išlaidos, kurių pareiškėjas reikalavo dėl baudžiamojo proceso, nebuvo patirtos siekiant ištaisyti šioje byloje nurodytą Konvencijos pažeidimą. Ji taip pat teigė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nebuvo pakankamai išsamiai nurodyta, ar išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą Teisme, buvo faktiškai patirtos ir būtinos.
Teismo vertinimas44. Teismas mano, kad bylinėjimosi ir kitos išlaidos, kurias pareiškėjas patyrė baudžiamajame procese, nebuvo patirtos bandant užkirsti kelią šioje byloje nustatytam pažeidimui ar siekiant, kad jis būtų pašalintas. Todėl Teismas atmeta šią reikalavimų dalį.
45. Dėl likusios pareiškėjo reikalavimų dalies, susijusios su bylinėjimosi ir kitomis išlaidomis, Teismas, atsižvelgdamas į turimus dokumentus ir savo praktikoje nustatytus reikalavimus, mano, kad jos buvo faktiškai patirtos ir būtinos ir yra pagrįsto dydžio. Todėl šioms išlaidoms atlyginti Teismas priteisia pareiškėjui 2 836 EUR ir bet kokius taikytinus mokesčius.
Palūkanos46. Teismas mano, kad nevykdant įsipareigojimų palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI
Skelbia peticiją priimtina;Nusprendžia, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis;Nusprendžia,(a) valstybė atsakovė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjui šias sumas:
(i) 4 000 EUR (keturis tūkstančius eurų) ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti;
(ii) 2 836 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus) ir bet kokius taikytinus mokesčius bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti;
(b) nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos atsiskaitymo per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtų sumų turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus;
Atmeta likusią pareiškėjo reikalavimų dėl teisingo žalos atlyginimo dalį.Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2021 m. liepos 13 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Hasan Bakırcı Carlo Ranzoni
Kanclerio pavaduotojas Pirmininkas