Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 08 29
ANTRASIS SKYRIUS
BYLA LANIAUSKAS PRIEŠ LIETUVĄ
(Peticija Nr. 6544/20)
SPRENDIMAS
STRASBŪRAS
2022 m. gegužės 17 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininkės Pauliine Koskelo,
teisėjų Egidijaus Kūrio,
Gilberto Felici
ir skyriaus kanclerio pavaduotojo Hasan Bakırcı,
atsižvelgdamas į:
peticiją (Nr. 6544/20) prieš Lietuvos Respubliką, kurią 2020 m. sausio 13 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė 1972 m. gimęs šiuo metu kalinamas Pravieniškėse Lietuvos Respublikos pilietis Remigijus Laniauskas (toliau – pareiškėjas), kuriam atstovavo Kaune praktikuojantis advokatas A. Blaževičius;
sprendimą apie peticiją pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai atstovės K. Bubnytės-Širmenės;
šalių pastabas,
po svarstymo uždarame posėdyje 2022 m. balandžio 26 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
BYLOS DALYKAS Byla susijusi su pareiškėjo skundu pagal Konvencijos 3 straipsnį, kuriame jis teigia, kad per riaušes kalėjime su juo netinkamai elgėsi pareigūnai. Aptariamų įvykių metu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – kalėjimas). 2016 m. liepos 21 d. per vakarinį patikrinimą kalėjimo kieme daugiau kaip devyniasdešimt kalinių, įskaitant pareiškėją, be prižiūrėtojų leidimo išėjo iš kiemo ir grįžo į gyvenamąsias patalpas. Jie atsisakė vykdyti prižiūrėtojų nurodymą grįžti į kiemą, kol neįsikišo kalėjimo viršininkas. Vėliau šie kaliniai buvo nustatyti ir jiems buvo skirtos drausminės nuobaudos. Po incidento Kalėjimų departamentas nusprendė atlikti kratą kalėjimo gyvenamosiose patalpose. 2016 m. liepos 22 d. vakare į kalėjimą atvyko maždaug aštuoniasdešimt Kalėjimų departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Kol kaliniai buvo kieme ir vyko patikrinimas, pusė pareigūnų apieškojo gyvenamąsias patalpas. Kai krata buvo baigta, kaliniams buvo leista grįžti į gyvenamąsias patalpas. Vieno kalinio buvo paprašyta paeiti į šalį, įtariant, kad jis turi narkotikų, tačiau vėliau tarp nuteistųjų kilo neramumai ir jie ėmė grasinti pareigūnams. Maždaug dvidešimt ar trisdešimt kalinių įsiveržė atgal į kiemą ir pareigūnai prieš juos panaudojo ašarines dujas. Tuomet kaliniai įsiveržė į vieną iš kalėjimo pastatų ir užsibarikadavo viduje, tačiau pareigūnams pavyko atidaryti duris ir jie vėl panaudojo ašarines dujas. Po to kaliniai grįžo į savo gyvenamąsias patalpas. Remiantis pareigūnų pateiktais pranešimais, jiems įėjus į gyvenamąsias patalpas, daugelis kalinių buvo agresyvūs ir žodžiu grasino jiems. Pareigūnai įėjo į kiekvieną miegamųjų patalpų kambarį ir liepė kaliniams atsigulti ant grindų ir nusiraminti, tačiau kaliniai jų nurodymų nevykdė, todėl pareigūnai gyvenamosiose patalpose panaudojo ašarines dujas. Po to kaliniams buvo nurodyta eiti į kiemą. Kai kurie iš jų, vedami su palyda, elgėsi agresyviai ir fiziškai priešinosi pareigūnams, todėl prieš juos pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir gumines lazdas. Kieme kaliniams buvo nurodyta gulėti ant žemės, kol padėtis nurims. Remiantis tais pačiais pranešimais, pareigūnai kelis kartus įspėjo kalinius, kad jei jie nepaklus teisėtiems nurodymams, prieš juos bus panaudota fizinė jėga. Pareigūnai teigė, kad kovinių imtynių veiksmus ir gumines lazdas naudojo tik prieš tuos kalinius, kurie aktyviai priešinosi. Tačiau jie pripažino, kad visų kalinių, prieš kuriuos buvo panaudotos tokios priemonės, nustatyti neįmanoma, nes įvykiuose dalyvavo daug kalinių. Nė vienas pareigūnas nepranešė apie patirtus sužalojimus. Vėliau valdžios institucijos nustatė, kad penkiolika kalinių buvo pagrindiniai riaušių organizatoriai ir dalyviai. Pareiškėjas nebuvo vienas iš jų. Pareiškėjas nacionalinėms institucijoms nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. vakare jis buvo savo gyvenamųjų patalpų kambaryje ir žiūrėjo televizorių, kai į kambarį įėjo kaukėtas pareigūnas ir liepė jam išeiti į lauką. Pareiškėjas atsisėdo ant lovos, norėdamas apsiauti batus, tačiau pareigūnas kelis kartus ranka arba lazda smogė jam į nugarą. Tada pareigūnas išvilko jį į koridorių ir liepė bėgti į kiemą. Daugiau kaukėtų pareigūnų stovėjo prie koridoriaus sienų, o pareiškėjui bėgant, šie pareigūnai jį spardė kojomis ir mušė lazdomis. Vėliau, kai kaliniams buvo leista išeiti iš kiemo, pareiškėjas grįžo į savo gyvenamąsias patalpas, tačiau netrukus įėjo du kaukėti pareigūnai ir liepė jam grįžti į kiemą. Vėl bėgant koridoriumi, kuriame stovėjo pareigūnai, jam buvo suduota daugybė smūgių lazdomis, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. 2016 m. liepos 23 ir 25 d. pareiškėją apžiūrėjo gydytojas ir nustatė hematomas ant abiejų rankų, nugaros, sėdmenų ir kairės kojos, taip pat paraudimą ant apatinės lūpos. Vėliau atlikus medicininę apžiūrą nustatyta, kad pareiškėjas iš viso patyrė aštuonis smūgius, kurie galėjo būti suduoti kietais bukais daiktais, nors „negalima atmesti galimybės, kad sužalojimus galėjo pasidaryti pats“. Sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymūs. Po 2016 m. liepos 22 d. įvykių kalėjimo gydytojas apžiūrėjo 149 kalinius, ir aštuoniasdešimt trims iš jų įvairiose kūno dalyse buvo nustatytos hematomos, kurios galėjo atsirasti nuo smūgių kietais bukais daiktais, ir jos įvertintos kaip nežymūs sužalojimai. Pareiškėjui ir kitiems kaliniams pateikus skundus, 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų, dalyvavusių minėtuose įvykiuose, įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba. Pareiškėjui suteiktas nukentėjusiojo statusas. 2017 m. balandį Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra nutraukė tyrimą, vėliau šį sprendimą paliko galioti aukštesnysis prokuroras ir teismai, motyvuodami tuo, kad pareigūnai veikė pagal įstatymus ir neperžengė savo kompetencijos ribų. 2017 m. liepos mėnesį priimtame galutiniame sprendime Kauno apygardos teismas konstatavo, kad atitinkami teisės aktai leido Kalėjimų departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams naudoti specialiąsias priemones, pavyzdžiui, kovinių imtynių veiksmus ir gumines lazdas, siekiant apginti savo ar kitų asmenų gyvybes ar sveikatą arba kilus riaušėms ar tyčiniams masiniams neramumams įkalinimo įstaigoje. Todėl teismas nusprendė, kad 2016 m. liepos 22 d. pareigūnų panaudota fizinė jėga nebuvo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, o buvo pateisinama dėl smurtinių kalinių veiksmų. 2018 m. spalio mėnesį pareiškėjas pateikė civilinį ieškinį valstybei. Jis reikalavo 100 000 eurų (EUR) kompensacijos už neturtinę žalą, atsiradusią dėl pareigūnų jam padarytų sužalojimų. 2019 m. balandžio mėnesį apygardos administracinis teismas atmetė jo ieškinį, o 2019 m. spalio mėnesį Vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą paliko galioti. Remdamiesi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (žr. šio sprendimo 11 punktą), teismai nusprendė, kad pareigūnai veikė pagal įstatymus. Todėl, nors pareiškėjas patyrė nežymius sužalojimus, nesant jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negalėjo kilti. Pareiškėjas skundėsi pagal Konvencijos 3 straipsnį, kad kalėjime jį sumušė pareigūnai, nors jis jiems nesipriešino ir nedalyvavo riaušėse.TEISMO VERTINIMASTARIAMAS KONVENCIJOS 3 STRAIPSNIO PAŽEIDIMAS
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nesiskundė, jog jo įtarimų dėl netinkamo elgesio tyrimas buvo neveiksmingas. Todėl byla susijusi tik su Konvencijos 3 straipsnio materialiniu aspektu. Šis skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto požiūriu ar nepriimtinas kokiu nors kitu pagrindu. Todėl jis turi būti pripažintas priimtinu. Bendrieji principai dėl netinkamo teisėsaugos pareigūnų elgesio buvo apibendrinti byloje Bouyid prieš Belgiją ([GC], Nr. 23380/09, §§ 81–90, EŽTT 2015, ir joje cituojamose bylose). Teismas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad įkalinimo įstaigose egzistuoja smurto potencialas ir kad dėl kalinių nepaklusnumo situacija gali greitai pablogėti. Teismas pripažįsta, kad kartais gali prireikti panaudoti jėgą siekiant užtikrinti kalėjimo saugumą, palaikyti tvarką ar užkirsti kelią nusikaltimams įkalinimo įstaigose. Vis dėlto tokią jėgą galima naudoti tik tuo atveju, jei ji yra būtina, ir ji neturi būti neproporcinga. Fizinės jėgos panaudojimas, kuris nebuvo būtinas dėl paties suimtojo elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės yra Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimas (žr. 2014 m. vasario 13 d. sprendimą byloje Tali prieš Estiją, Nr. 66393/10, § 59 ir jame cituojamas bylas). Remiantis Teismo turimais medicininiais dokumentais, praėjus kelioms dienoms po 2016 m. liepos 22 d. įvykių, keliose pareiškėjo kūno vietose buvo nustatyti sužalojimai (žr. šio sprendimo 9 punktą). Vyriausybė teigė, kad neįrodyta, jog šiuos sužalojimus padarė pareigūnai, ir tvirtino, kad juos galėjo pasidaryti pats nuteistasis, tačiau Teismas šį argumentą laiko neįtikinamu. Proceso metu nacionaliniuose teismuose pripažinta, kad 2016 m. liepos 22 d. prieš kalinius buvo panaudota fizinė jėga (žr. šio sprendimo 11 ir 12 punktus), o po minėtų įvykių aštuoniasdešimt dviem kitiems kaliniams buvo nustatyti sužalojimai, panašūs į tuos, kuriuos patyrė pareiškėjas (žr. šio sprendimo 10 punktą). Tokiomis aplinkybėmis Teismas laiko nustatytu, kad pareiškėjo patirti sužalojimai atsirado dėl pareigūnų veiksmų 2016 m. liepos 22 d. Teismas taip pat pažymi, kad proceso nacionaliniuose teismuose metu ir Teismui pateiktuose pareiškėjo paaiškinimuose jis nuosekliai teigė, kad nedalyvavo kalėjimo riaušėse ir nesipriešino pareigūnams. Iš tiesų jis nebuvo įtrauktas į valdžios institucijų nustatytų pagrindinių riaušių organizatorių ir dalyvių sąrašą (žr. šio sprendimo 7 punktą). Nė viename proceso nacionaliniuose teismuose etape taip pat nebuvo teigiama, kad jėgos panaudojimas prieš pareiškėją buvo būtinas dėl jo paties elgesio. Teismai tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje bylose apsiribojo vertinimu, ar įstatymas suteikia teisę pareigūnams naudoti fizinę jėgą kalėjime kilus riaušėms, visiškai nevertindami jos panaudojimo būtinumo ir proporcingumo pareiškėjo atžvilgiu (žr. šio sprendimo 11 ir 12 punktus). Tokiomis aplinkybėmis Teismas negali konstatuoti, kad fizinės jėgos panaudojimas prieš pareiškėją buvo būtinas dėl jo paties elgesio. Todėl, nepaisant pareiškėjo patirtų nežymių sužalojimų, toks jėgos panaudojimas prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui (žr. 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Artyomov prieš Rusiją, Nr. 14146/02, §§ 169–72; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Gladović prieš Kroatiją, Nr. 28847/08, §§ 38, 54 ir 55; ir 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Balajevs prieš Latviją, Nr. 8347/07, § 95). Todėl buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnio materialinis aspektas.KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS Pareiškėjas reikalavo 100 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 EUR bylinėjimosi išlaidoms Teisme atlyginti. Vyriausybė teigė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra per didelis, o jo reikalavimas atlyginti išlaidas nėra tinkamai pagrįstas.Teismas mano, kad tikslinga priteisti pareiškėjui 8 000 EUR ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti.Atsižvelgdamas į savo turimus dokumentus, Teismo praktiką ir šioje byloje nagrinėjamų teisinių klausimų pasikartojantį pobūdį, Teismas mano, kad yra pagrįsta priteisti pareiškėjui 1 000 EUR ir bet kokius taikytinus mokesčius bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms padengti.DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAISkelbia peticiją priimtina.Nusprendžia, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnio materialinis aspektas.Nusprendžia:(a) kad valstybė atsakovė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjui šias sumas:
(i) 8 000 EUR (aštuonis tūkstančius eurų) ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti;
(ii) 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) ir bet kokius taikytinus mokesčius bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti;
(b) nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos atsiskaitymo per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtų sumų turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
Atmeta likusią pareiškėjo reikalavimų dalį dėl teisingo žalos atlyginimo.Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2022 m. gegužės 17 d., vadovaujantis
Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Hasan Bakırcı Pauliine Koskelo
Kanclerio pavaduotojas Pirmininkė