Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 05 30
ANTRASIS SKYRIUS
BYLA LUKOŠIN PRIEŠ LIETUVĄ
(Peticija Nr. 25059/20)
SPRENDIMAS
STRASBŪRAS
2022 m. sausio 18 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje Lukošin prieš Lietuvą,
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
Pirmininko Carlo Ranzoni,
teisėjų Egidijaus Kūrio,
Pauliine Koskelo
ir skyriaus kanclerio pavaduotojo Hasan Bakırcı,
atsižvelgdamas į:
peticiją (Nr. 25059/20) prieš Lietuvos Respubliką, kurią 2020 m. birželio 9 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Andrej Lukošin, gimęs 1973 m., kuris buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – pareiškėjas);
sprendimą apie peticiją dėl kalinimo sąlygų pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai atstovės K. Bubnytės-Širmenės, ir pripažinti likusią peticijos dalį nepriimtina;
Vyriausybės pastabas;
po svarstymo uždarame posėdyje 2021 m. gruodžio 14 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
BYLOS DALYKAS
1. Peticija susijusi su tariamai netinkamomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis.
2. Pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Ši peticija susijusi su jo kalinimo pataisos namuose laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. (toliau – pirmasis kalinimo laikotarpis) ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d. (toliau – antrasis kalinimo laikotarpis).
3. Dėl pirmojo kalinimo pataisos namuose laikotarpio pareiškėjas administraciniams teismams skundėsi, kad buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo patalpose. Teismai nustatė, kad keturiasdešimt septynias dienas jam teko 2,97 kv. m asmeninio ploto, taip pažeidžiant atitinkamus nacionalinės teisės aktus.
4. Dėl antrojo kalinimo pataisos namuose laikotarpio pareiškėjas skundėsi, kad jis buvo laikomas drausmės kamerose, kurios buvo prastos būklės ir netinkamai apšviestos. Administraciniai teismai pripažino šiuos skundus pagrįstais ir nustatė, kad per visą šį laikotarpį (dvidešimt devynias dienas) buvo pažeisti atitinkami nacionalinės teisės aktai.
5. Abiejose bylose teismai nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankamas teisingas atlyginimas už bet kokią pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, ir nepriteisė piniginės kompensacijos.
6. Pareiškėjas skundėsi pagal Konvencijos 3 straipsnį, kad buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis ir kad jam nebuvo priteista jokia kompensacija.
TEISMO VERTINIMAS
TARIAMAS KONVENCIJOS 3 STRAIPSNIO PAŽEIDIMAS
7. Nors Vyriausybė nepateikė aiškaus prieštaravimo dėl pareiškėjo aukos statuso, ji teigė, kad pažeidimo pripažinimas nacionaliniuose teismuose turėtų būti laikomas teisingu žalos atlyginimu atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Tačiau Teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo kalinamas nežmoniškomis ar žeminančiomis sąlygomis, turi turėti galimybę reikalauti kompensacijos (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Nr. 42525/07 ir 60800/08, § 228; 2015 m. sausio 27 d. sprendimą byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 36925/10, ir 5 kiti, § 190; 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 40828/12, ir 6 kiti, §§ 93, 94). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nebuvo priteista jokia kompensacija, Teismas nemato pagrindo abejoti, kad jis gali būti laikomas auka pagal Konvencijos 34 straipsnį.
8. Teismas taip pat pažymi, kad šis skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą ar nepriimtinas dėl kokių nors kitų priežasčių. Todėl jis turi būti pripažintas priimtinu.
9. Bendrieji principai, susiję su kalinimo sąlygomis, buvo apibendrinti sprendime Muršić prieš Kroatiją ([GC], Nr. 7334/13, §§ 136–41, 2016 m. spalio 20 d., ir jame nurodytose bylose).
10. Vyriausybė teigė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos nesiekė minimalaus žiaurumo lygio pagal Konvencijos 3 straipsnį. Dėl pirmojo kalinimo laikotarpio ji teigė, kad šis laikotarpis buvo trumpas, o asmeninės erdvės trūkumą kompensavo tinkamos materialinės sąlygos ir galimybė laisvai judėti dieną . Dėl antrojo kalinimo laikotarpio ji teigė, kad šis laikotarpis buvo dar trumpesnis ir ieškovo patirti nepatogumai turėtų būti laikomi nedideliais.
11. Teismas pažymi, kad pagal jo praktiką keturiasdešimt septynių ir dvidešimt devynių dienų kalinimo laikotarpiai negali būti laikomi trumpais (ten pat, §§ 151–53). Dėl pirmojo kalinimo laikotarpio, kai keturiasdešimt septynias dienas pareiškėjui teko 2,97 kv. metro asmeninio ploto, Teismas konstatuoja, kad dėl asmeninio ploto trūkumo kyla Konvencijos 3straipsnio pažeidimo prezumpciją, kuri nebuvo paneigta (ten pat, §§ 137–38). Dėl antrojo kalinimo laikotarpio, kai pareiškėjas dvidešimt devynias dienas praleido drausmės izoliatoriaus kamerose, kurios buvo prastos būklės ir nepakankamai apšviestos, Teismas konstatuoja, kad šios sąlygos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas didžiąją dienos dalį buvo uždarytas drausmės izoliatoriaus kamerose, taip pat negali būti laikomos tinkamomis Konvencijos 3 straipsnio požiūriu (ten pat, §§ 139–40).
12. Taigi dėl minėtų keturiasdešimt septynių ir dvidešimt devynių dienų laikotarpių buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS
13. Atsižvelgdamas į turimus dokumentus ir savo praktiką, Teismas mano, kad yra pagrįsta priteisti pareiškėjui 2 800 eurų (EUR) ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti.
14. Be to, Teismas mano, kad nevykdant įsipareigojimų palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI
Skelbia peticiją priimtina.Nusprendžia, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.Nusprendžia,
(a) kad valstybė atsakovė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjui 2 800 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti;
(a) kad nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtos sumos turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2022 m. sausio 18 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Hasan Bakırcı Carlo Ranzoni
Kanclerio pavaduotojas Pirmininkas