Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 01 07
ANTRASIS SKYRIUS
BYLA MARAZAS PRIEŠ LIETUVĄ
(Peticija Nr. 42177/19)
SPRENDIMAS
STRASBŪRAS
2021 m. spalio 19 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje Marazas prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
Pirmininko Aleš Pejchal,
teisėjų Egidijaus Kūrio,
Marko Bošnjak
ir skyriaus kanclerio pavaduotojo Hasan Bakırcı,
atsižvelgdamas į:
peticiją prieš Lietuvos Respubliką (Nr. 42177/19), kurią 2019 m. liepos 31 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Algimantas Marazas, gimęs 1966 m. ir gyvenantis Ginkūnuose (toliau – pareiškėjas), kuriam atstovavo Šiauliuose praktikuojantis advokatas N. Ulčinas;
sprendimą pranešti apie peticiją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai atstovės K. Bubnytės-Širmenės;
šalių pastabas;
po svarstymo uždarame posėdyje 2021 m. rugsėjo 21 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
BYLOS DALYKAS
1. Byla susijusi su pareiškėjo skundu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuriame jis teigia, jog jam buvo atsisakyta suteikti nemokamą teisinę pagalbą civiliniame procese, susijusiame su jo komercine veikla.
2. Pareiškėjas buvo bendrovės vadovas ir akcininkas. Bendrovė gavo paskolą iš banko, o pareiškėjas už paskolą laidavo savo asmeniniu turtu. Po bendrovės bankroto bankas jam pareiškė civilinį ieškinį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai patenkino ieškinį ir nurodė jam sumokėti maždaug 726 000 EUR. Apeliacinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. spalio 23 d., kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui buvo galima paduoti iki 2019 m. sausio 23 d. Pagal Civilinio proceso kodeksą kasacinį skundą galėjo pateikti tik advokatas.
3. 2018 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Teisinės pagalbos tarnyba) Šiaulių skyrius jo prašymą atmetė. Jis pripažino, kad pagal pareiškėjo turtinę padėtį teisinė pagalba jam priklauso. Tačiau civilinė byla buvo susijusi su jo komercine veikla, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme aiškiai nurodyta, kad teisinė pagalba tokiais atvejais neteikiama. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą administraciniams teismams, tačiau jie jo skundus atmetė.
4. Vėliau pareiškėjas pats pateikė kasacinį skundą, tačiau Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti, nes jį pateikė ne advokatas ir jame pateikti argumentai neatitiko taikytinų teisinių reikalavimų.
5. Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, skundėsi, kad dėl atsisakymo suteikti jam teisinę pagalbą jis neteko galimybės kreiptis į teismą.
TEISMO VERTINIMAS
TARIAMAS KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAŽEIDIMAS
6. Teismas pažymi, kad šis skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto požiūriu, taip pat jis nėra nepriimtinas kokiu nors kitu pagrindu. Todėl jis turi būti pripažintas priimtinu.
7. Atitinkami bendrieji principai, susiję su teise kreiptis į teismą ir teisinės pagalbos teikimu civiliniame procese, apibendrinti sprendime Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (Nr. 16580/09, §§ 43–46, 2016 m. lapkričio 8 d., ir jame nurodytos bylos).
8. Šalys neginčijo, kad pareiškėjo prašymas suteikti teisinę pagalbą buvo atmestas vien dėl to, kad nagrinėjama civilinė byla buvo tiesiogiai susijusi su jo komercine veikla (žr. šio sprendimo 3 punktą). Teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime atliktas vertinimas apsiribojo ryšio tarp civilinės bylos ir pareiškėjo komercinės veiklos nustatymu, jame nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo konkrečias aplinkybes. Taip pat nebuvo ginčijama, kad pareiškėjo finansinė padėtis sunki, kad civilinis procesas sukėlė jam rimtų finansinių pasekmių ir kad be advokato jis negali pateikti kasacinio skundo (žr. šio sprendimo 2 punktą). Panašiomis aplinkybėmis Teismas jau yra nustatęs Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (ten pat., §§ 48–54).
9. Vyriausybė teigė, kad ši byla skiriasi nuo bylos Urbšienė ir Urbšys (minėta pirmiau). Ji teigė, kad Teismui nustačius pažeidimą pastarojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas buvo iš dalies pakeistas. Nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo įstatymo pakeitimas, asmenys, kuriems buvo atsisakyta suteikti teisinę pagalbą dėl tos pačios priežasties kaip ir pareiškėjui, turėjo teisę pateikti naują prašymą ir prašyti Teisinės pagalbos tarnybos persvarstyti savo sprendimą atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes. Nagrinėdama naują prašymą Teisinės pagalbos tarnyba turėjo atsižvelgti, inter alia, į asmens finansinę padėtį, jo gebėjimą veiksmingai atstovauti sau, bylos sudėtingumą, byloje pareikštų piniginių reikalavimų sumą ir galimas neigiamas pasekmes asmeniui. Taigi Vyriausybė teigė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasiekti, kad jo teisinės pagalbos prašymas būtų išnagrinėtas, atsižvelgiant į konkrečias jo aplinkybes.
10. Teismas primena, kad jo užduotis yra ne in abstracto vertinti nacionalinę teisę, o nustatyti, ar dėl to, kaip ji buvo pritaikyta pareiškėjui arba kaip jį paveikė, buvo pažeista Konvencija (žr. Roman Zakharov prieš Rusiją [GC], Nr. 47143/06, § 164, ECHR 2015, ir nurodytas bylas). Be to, Teismas primena, kad Konvencija siekiama suteikti ne teorines ar iliuzines, bet praktiškai panaudojamas ir veiksmingas teises (žr., be kitų, Cudak prieš Lietuvą [GC], Nr. 15869/02, § 58, ECHR 2010).
11. Įsigaliojus minėtam teisės akto pakeitimui, iki termino, per kurį pareiškėjas galėjo pateikti kasacinį skundą, pabaigos buvo likusios dvidešimt trys dienos (žr. šio sprendimo 2 punktą). Per tą laiką jis turėjo pateikti naują prašymą Teisinės pagalbos tarnybai; pastaroji turėjo jį išnagrinėti ir, jei jį patenkintų, paskirti advokatą; be to, advokatui reikėjo laiko susipažinti su byla ir parengti kasacinį skundą. Palyginimui pažymėtina, kad pirminio pareiškėjo prašymo nagrinėjimas Teisinės pagalbos tarnyboje užtruko vieną mėnesį (žr. šio sprendimo 3 punktą). Todėl Teismas nėra įsitikinęs, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimui pareiškėjas išties turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą ir laiku pateikti kasacinį skundą. Nors pagal vidaus teisę jis turėjo teisę prašyti Aukščiausiojo Teismo atnaujinti minėtą terminą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, Teismas mano, kad Vyriausybė nepateikė pakankamai panašių pavyzdžių, kad įrodytų šios priemonės veiksmingumą.
12. Todėl šios bylos aplinkybėmis Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praktiškai neturėjo galimybės pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitime numatyta nauja galimybe.
13. Vadinasi, kaip ir byloje Urbšienė ir Urbšys (minėta šio sprendimo 53 punkte), nagrinėtu atveju pareiškėjui atsisakyta suteikti teisinę pagalbą dėl griežto vidaus nuostatų taikymo, neatsižvelgiant į jo konkrečias aplinkybes. Taigi buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS
14. Ieškovas nepateikė reikalavimo dėl teisingo atlyginimo. Todėl Teismas mano, kad nėra pagrindo priteisti jam kokią nors sumą šiuo pagrindu.
DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI
Skelbia peticiją priimtina.Nusprendžia, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2021 m. spalio 19 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
{signature_p_2}
Hasan Bakırcı Aleš Pejchal
Kanclerio pavaduotojas Pirmininkas