Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 08 29
ANTRASIS SKYRIUS
BYLA SOKOLOVAS PRIEŠ LIETUVĄ
(Peticija Nr. 10049/20)
SPRENDIMAS
STRASBŪRAS
2022 m. birželio 28 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje Sokolovas prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininkės Pauliine Koskelo,
teisėjų Egidijaus Kūrio,
Gilberto Felici
ir skyriaus kanclerio Hasan Bakırcı,
atsižvelgdamas į:
peticiją prieš Lietuvos Respubliką (Nr. 10049/20), kurią 2020 m. vasario 14 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Artur Sokolovas, gimęs 1985 m. ir gyvenantis Vilniaus rajone (toliau – pareiškėjas), kuriam atstovavo Vilniuje praktikuojanti advokatė M. Leškevičienė;
sprendimą pranešti apie peticiją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai atstovės K. Bubnytės-Širmenės;
šalių pastabas,
po svarstymo uždarame posėdyje 2022 m. birželio 7 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
BYLOS DALYKAS
1. Byla susijusi su policijos prieš pareiškėją panaudotu elektrošoko prietaisu ir jo kaltinimų dėl netinkamo elgesio tyrimu.
2. 2018 m. liepos 17 d. pareiškėjas sulaukė skambučio iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato. Jis buvo informuotas, kad prieš jį pateiktas skundas, ir paprašytas atvykti į policijos komisariatą pateikti paaiškinimą. Minėtas skundas buvo pateiktas pareiškėjo brolio ir jis buvo susijęs su pareiškėjo tariamai negrąžinta skola. Pareiškėjas atvyko į policijos komisariatą, tačiau be advokato atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus. Savo mobiliuoju telefonu jis pradėjo filmuoti patalpas ir pareigūnus. Pareigūnai jam nurodė, kad jis neturi teisės filmuoti policijos komisariate, ir liepė liautis, tačiau pareiškėjas nepakluso. Tuomet jam buvo pranešta, kad jis sulaikomas dėl atsisakymo vykdyti teisėtus policijos reikalavimus, ir jam buvo liepta pateikti visus turimus daiktus patikrinimui. Pareiškėjas tai padaryti atsisakė ir toliau ginčijosi su pareigūnais.
3. Kaip matyti iš komisariato stebėjimo kameros vaizdo įrašo, kabinete su pareiškėju buvo keturi pareigūnai. Jie informavo pareiškėją, kad, jei jis atsisakys vykdyti pareigūnų nurodymus, prieš jį bus panaudota fizinė jėga. Vienas iš pareigūnų, L. A., priėjo prie pareiškėjo ir bandė patikrinti jo kišenes, tačiau pareiškėjas vis muistėsi, mosikavo rankomis ir rankomis dengė kišenes. Tada kitas pareigūnas, M. K., panaudojo prieš jį elektrošoko prietaisą. Pareiškėjui nukritus ant grindų, M. K. vėl panaudojo prietaisą. L. A. ir M. K. apvertė pareiškėją ant pilvo ir surakino rankas už nugaros. Kiti du pareigūnai nesikišo į bandymus sutramdyti pareiškėją.
4. Pareiškėjas buvo nuvestas į sulaikymo kamerą. Netrukus jis pasiskundė, kad blogai jaučiasi. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir pareiškėjas išvežtas į ligoninę. Tą pačią dieną jis buvo išleistas namo.
5. Kitą dieną pareiškėją apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas ir nustatė kraujosruvas ir įdrėskimus ant kaklo, rankų, krūtinės ir pilvo, kurie, tikėtina, buvo padaryti suduodant smūgius kietu buku daiktu; sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
6. Pareiškėjo sulaikymo dieną pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose keturi pareigūnai nurodė, kad pareiškėjas buvo agresyvus ir fiziškai jiems priešinosi. M. K. teigė, kad pareiškėjas jį ir L. A. pastūmė ir kad elektrošoko prietaisas buvo panaudotas tam, kad pareiškėjas nesusižalotų pats ir nesužalotų kitų.
7. Remiantis pareigūnų tarnybiniu pranešimu, elektrošokas buvo panaudotas prieš pareiškėją du kartus: kartą į krūtinę ir kartą į dešinę ranką.
8. 2018 m. gruodžio mėn. administracinis teismas pareiškėjui skyrė 110 eurų (EUR) baudą už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą.
9. Pareiškėjas pateikė skundą dėl policijos veiksmų, teigdamas, kad elektrošoko prietaisas buvo panaudotas neteisėtai, nes jo veiksmai nekėlė jokios realios grėsmės pareigūnų gyvybei ar sveikatai.
10. 2018 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad pareigūnai veikė pagal įstatymus ir savo kompetenciją; šį sprendimą paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūra ir Vilniaus apygardos teismas. Tačiau 2018 m. lapkričio mėn. Vilniaus apygardos teismas minėtus sprendimus panaikino. Jis nustatė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nesiėmė tam tikrų būtinų priemonių: neapklausė pareiškėjo ir pareigūnų ir tinkamai neištyrė komisariato kameros vaizdo įrašo. Teismas pažymėjo, kad iš šio vaizdo įrašo neatrodo, jog pareiškėjo veiksmai kėlė realią grėsmę.
11. 2018 m. lapkričio mėn. Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju.
12. Apklausiamas per tyrimą pareigūnas L. A. teigė, kad, pareiškėjui atsisakius leisti patikrinti jo kišenes, L. A. ketino jam užlaužti ranką, kad jį suvaldytų, tačiau tuo metu M. K. panaudojo elektrošoko prietaisą. M. K. teigė, kad prietaisą panaudoti buvo būtina, nes pareiškėjas aktyviai priešinosi pareigūnams, stumdė juos ir kėlė grėsmę. Pasak M. K., pareiškėją galbūt buvo įmanoma suvaldyti kitomis priemonėmis, tačiau jomis padaryta žala galėjo būti didesnė. M. K. teigimu, nors jis su savimi turėjo teleskopinę lazdą ir dujų balionėlį, juos naudoti patalpose būtų buvę netikslinga. Kitas patalpoje buvęs pareigūnas, R. Z., teigė, kad pareiškėjas nekėlė jokios grėsmės, tačiau elektrošoko prietaisą reikėjo panaudoti siekiant išvengti tolesnio pasipriešinimo ir konkrečioje situacijoje tai buvo priemonė, galinti sukelti mažiausias pasekmes.
13. 2019 m. vasario mėn. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nutraukė tyrimą, o 2019 m. gegužės mėn. aukštesnysis prokuroras šį sprendimą paliko galioti, motyvuodamas tuo, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėtas ir proporcingas atsakas į pareiškėjo pasipriešinimą. Šiuos nutarimus Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimis paliko galioti.
14. 2019 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus apygardos teismas galutine nutartimi pripažino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai. Jis nurodė, kad pareiškėjo veiksmai nekėlė grėsmės pareigūnų gyvybei; tačiau, kadangi konfliktinė situacija užtruko gana ilgai, o pareiškėjas agresyviai priešinosi pareigūnų bandymams atlikti jo asmens apžiūrą ir uždėti antrankius, negalima atmesti galimybės, kad galėjo kilti pavojus pareigūnų sveikatai. Be to, vieną kartą panaudojus elektrošoko prietaisą, pareiškėjas ir toliau priešinosi, todėl jis buvo panaudotas dar kartą. Galiausiai teismas nusprendė, kad net jei pareigūnų veiksmai būtų buvę neteisėti, tai būtų pagrindas ne baudžiamajai, o tik drausminei jų atsakomybei.
15. Remdamasis Konvencijos 3 straipsniu, pareiškėjas skundėsi, kad fizinės jėgos panaudojimas prieš jį buvo nepagrįstas, nes jis nekėlė jokios grėsmės pareigūnams. Jis taip pat skundėsi, kad tyrimas buvo neveiksmingas, nes nebuvo tinkamai įvertintas elektrošoko prietaiso panaudojimo būtinumas ir proporcingumas.
TEISMO VERTINIMAS
TARIAMAS KONVENCIJOS 3 STRAIPSNIO PAŽEIDIMAS
16. Teismas pažymi, kad peticija nėra aiškiai nepagrįsta Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto požiūriu, taip pat ji nėra nepriimtina kokiu nors kitu pagrindu. Taigi ji turi būti pripažinta priimtina.
Dėl materialaus pažeidimo: kaltinimai nežmonišku ir orumą žeminančiu elgesiu17. Bendrieji principai, susiję su netinkamu teisėsaugos pareigūnų elgesiu, buvo apibendrinti byloje Bouyid prieš Belgiją ([DK], Nr. 23380/09, §§ 81–90, ECHR 2015, ir ten minimos bylos).
18. Teismas jau anksčiau yra konstatavęs, kad elektrošoko panaudojimas prieš asmenį yra ypač rimta netinkamo elgesio forma, galinti sukelti stiprų skausmą ir žiaurias kančias (žr. Grigoryev prieš Ukrainą, Nr. 51671/07, § 90, 2012 m. gegužės 15 d.; Anzhelo Georgiev ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 51284/09, §§ 75–76, 2014 m. rugsėjo 30 d.; ir Kanciał prieš Lenkiją, Nr. 37023/13, § 78, 2019 m. gegužės 23 d.; taip pat žr. 2010 m. paskelbtą Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) 20-ąją bendrąją ataskaitą, minėtą byloje Znakovas prieš Lietuvą [Komitetas], Nr. 32715/17, § 33, 2019 m. lapkričio 19 d.).
19. Šioje byloje nustatyta, kad prieš pareiškėją elektrošoko prietaisas buvo panaudotas du kartus ir kad jis buvo sužalotas (žr. šio sprendimo 5 ir 7 punktus). Neabejojama, kad pareiškėjas ginčijosi su pareigūnais, be leidimo darė vaizdo įrašą komisariate ir priešinosi asmens apžiūrai. Tačiau Teismas negali konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai kėlė realią grėsmę pareigūnų gyvybei ar sveikatai, kad suteiktų pagrindą panaudoti prieš jį elektrošoko prietaisą. Tai, kad jis tokios grėsmės nekėlė, pripažinta galutiniu vidaus sprendimu – Vilniaus apygardos teismo nutartimi (žr. šio sprendimo 14 punktą). Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo komisariato patalpose vienas su keturiais profesionaliais pareigūnais ir priežastys, dėl kurių jis buvo sulaikytas, nesuteikė pagrindo manyti, jog jis gali būti itin pavojingas (žr. šio sprendimo 2 punktą; plg. su Tali prieš Estiją, Nr. 66393/10, § 76, 2014 m. vasario 13 d.). Iš tiesų pareigūnai pripažino, kad galbūt buvo įmanoma jį suvaldyti ir kitomis priemonėmis (žr. šio sprendimo 12 punktą). Nors jie manė, kad panaudojus kitas priemones padaryta „žala būtų didesnė“, nei savo tarnybiniuose pranešimuose, nei apklausiami per tyrimą nepateikė jokių papildomų paaiškinimų šiuo klausimu. Tokiomis aplinkybėmis Teismas nėra įsitikinęs, kad keturiems pareigūnams buvo būtina panaudoti elektrošoko prietaisą, kad pareiškėjas labiau bendradarbiautų (žr., mutatis mutandis, Gedrimas prieš Lietuvą, Nr. 21048/12, § 73, 2016 m. liepos 12 d.).
20. Galiausiai iš Teismo turimos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjas buvo įspėtas, jog prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga, jis nebuvo konkrečiai įspėtas apie galimą elektrošoko prietaiso panaudojimą (žr. šio sprendimo 3 punktą), o tai galėjo jį paskatinti savanoriškai įvykdyti pareigūnų nurodymus. Nei vidaus proceso metu, nei Teisme nebuvo teigiama, kad tokio įspėjimo nebuvo įmanoma pateikti arba kad tai būtų sukėlę pavojų pareigūnams (žr. panašią situaciją byloje Znakovas, minėta pirmiau, § 48).
21. Todėl Teismas daro išvadą, kad elektrošoko prietaisas prieš pareiškėją buvo panaudotas tik siekiant užtikrinti, kad jis vykdytų policijos pareigūnų reikalavimus, ir kad jį panaudoti nebuvo būtina dėl paties pareiškėjo elgesio.
22. Todėl, nors pareiškėjo patirti sužalojimai nebuvo sunkūs, konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio materialus pažeidimas.
Dėl procesinio pažeidimo: tariamai neveiksmingas tyrimas23. Bendrieji principai, susiję su kaltinimų netinkamu elgesiu tyrimo veiksmingumu, apibendrinti byloje Mocanu ir kiti prieš Rumuniją ([DK], Nr. 10865/09 ir dar dvi, §§ 314–26, ECHR 2014 (ištraukos), ir ten nurodytos bylos).
24. Visų pirma, Teismas primena, kad tyrimas turi būti išsamus. Tai reiškia, kad valdžios institucijos visada turi rimtai stengtis išsiaiškinti, kas įvyko, ir neturėtų remtis skubotomis ar nepagrįstomis išvadomis, kad užbaigtų tyrimą (ten pat, § 325).
25. Šioje byloje tiek pareiškėjas, tiek Vyriausybė savo pareiškimuose Teismui citavo atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas, kuriose išsamiai išdėstytos sąlygos, kada teisėsaugos pareigūnai gali naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, įskaitant elektrošoko prietaisą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinama, ar šios sąlygos buvo įvykdytos, visų pirma, ar pareiškėjo veiksmai buvo pakankamai pavojingi, kad būtų galima panaudoti elektrošoko prietaisą (žr. mutatis mutandis, Kanciał, minėta pirmiau, §§ 92–93). Be to, nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnų buvo paprašyta išsamiai paaiškinti, kodėl, jų nuomone, švelnesnių prievartos priemonių nebūtų pakakę pareiškėjui sutramdyti (žr. šio sprendimo 12 punktą). Galiausiai valdžios institucijos neišnagrinėjo, ar pareiškėjas buvo iš anksto įspėtas apie elektrošoko prietaiso panaudojimą, o jei ne, ar toks neįspėjimas buvo pateisinamas (žr. mutatis mutandis, Znakovas, minėta pirmiau, § 60). Tokiomis aplinkybėmis Teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjo kaltinimų dėl netinkamo elgesio tyrimas buvo išsamus.
26. Todėl konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio procesinis pažeidimas.
KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS
27. Pareiškėjas pareikalavo atlyginti 50 000 EUR dydžio neturtinę žalą. Jis taip pat pareikalavo 5 018 EUR bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms, patirtoms Teisme, atlyginti: 4 200 EUR už advokato paslaugas ir 818 EUR už dokumentų vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į anglų kalbą. Jis pateikė atitinkamų kvitų kopijas.
28. Vyriausybė nurodė, kad pareiškėjo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas buvo pernelyg didelis ir nepagrįstas. Be to, Vyriausybė teigė, kad vertimo išlaidos nebuvo būtinos, nes, remiantis pareiškėjo advokatės gyvenimo aprašymu, ji moka anglų kalbą.
29. Teismas mano, kad tikslinga priteisti pareiškėjui 12 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir bet kokius taikytinus mokesčius.
30. Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų, atsižvelgdamas į savo praktiką (žr. Tarvydas prieš Lietuvą, Nr. 36098/19, § 63, 2021 m. lapkričio 23 d., ir joje minimą teismo praktiką), Teismas atmeta reikalavimą dėl vertimo išlaidų. Dėl advokato atlyginimo Teismas mano, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos ir būtinos, yra pagrįsto dydžio. Todėl pagal šį reikalavimą Teismas priteisia ieškovui 4 200 EUR ir bet kokius taikytinus mokesčius.
DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI
Skelbia peticiją priimtina.Nusprendžia, kad buvo materialus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.Nusprendžia, kad buvo procesinis Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.Nusprendžia:a) kad valstybė atsakovė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjui šias sumas:
i) 12 000 EUR (dvylika tūkstančių eurų) ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti;
ii) 4 200 EUR (keturis tūkstančius du šimtus eurų) ir bet kokius pareiškėjui taikytinus mokesčius bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti;
b) kad nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtų sumų turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
Atmeta likusią pareiškėjo reikalavimo dėl teisingo atlyginimo dalį.Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2022 m. birželio 28 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Hasan Bakırcı Pauliine Koskelo
Kancleris Pirmininkė