Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 05 30
ANTRASIS SKYRIUS
BYLA VAIDELYS PRIEŠ LIETUVĄ
(Peticija Nr. 21237/19)
SPRENDIMAS
STRASBŪRAS
2021 m. rugsėjo 7 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje Vaidelys prieš Lietuvą,
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
Pirmininko Aleš Pejchal,
teisėjų Branko Lubarda,
Pauliine Koskelo
ir skyriaus kanclerio pavaduotojo Hasan Bakırcı,
atsižvelgdamas į:
peticiją prieš Lietuvos Respubliką (Nr. 21237/19), kurią 2019 m. balandžio 8 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Nerijus Vaidelys (toliau – pareiškėjas);
sprendimą pranešti apie peticiją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė);
šalių pastabas;
po svarstymo uždarame posėdyje 2021 m. liepos 6 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
ĮVADAS
1. Byla susijusi su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
FAKTAI
2. Pareiškėjas gimė 1975 m. ir yra kalinamas Alytaus pataisos namuose.
3. Vyriausybei atstovavo jos atstovė K. Bubnytė‑Širmenė.
4. Pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2016 m. liepos 29 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Jis pateikė civilinį ieškinį prieš valstybę, skųsdamasis kalinimo sąlygomis. 2018 m. spalio 24 d. Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad iš viso 672 dienas jam teko 2,76 kv. m asmeninio ploto, o tai neatitiko 3,1 kv. m reikalavimo pagal nacionalinės teisės aktus. Pareiškėjui priteista 1 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Bylai reikšmingaS TEISINIS PAGRINDAS IR praktika
5. Dėl atitinkamos nacionalinės teisės ir praktikos bei tarptautinės medžiagos žr. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (Nr. 40828/12, ir 6 kiti, §§ 50–69 , 2015 m. gruodžio 8 d.).
TEISĖ
VYRIAUSYBĖS VIENAŠALIŠKA DEKLARACIJA6. Vyriausybė pateikė vienašališką deklaraciją, kuria pripažino, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje neatitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, ir pasiūlė sumokėti jam 6 117 eurų kompensaciją kaip teisingą atlyginimą. Vyriausybė paprašė Teismo išbraukti peticiją iš bylų sąrašo pagal Konvencijos 37 straipsnio 1 dalies c punktą.
7. Pareiškėjas atmetė Vyriausybės pasiūlymą remdamasis tuo, kad suma, pasiūlyta kaip teisingas atlyginimas, yra nepakankama.
8. Teismas konstatuoja, kad Vyriausybės vienašališkoje deklaracijoje siūloma suma neatitinka teisingo atlyginimo sumų panašiose bylose, o Vyriausybė nepateikė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl vienašalė deklaracija vis dėlto turėtų būti priimta (žr. bylą Tahsin Acar prieš Turkiją (atskirasis procesinis klausimas) [GC], Nr. 26307/95, § 75, EŽTT 2003-VI, ir bylą Žerebin prieš Rusiją, Nr. 51445/09, § 40, 2016 m. kovo 24 d.).
9. Todėl Teismas atmeta Vyriausybės prašymą išbraukti šią peticiją iš bylų sąrašo pagal Konvencijos 37 straipsnį.
TARIAMAS KONVENCIJOS 3 STRAIPSNIO PAŽEIDIMAS10. Pareiškėjas skundėsi dėl jo kalinimo sąlygų. Jis rėmėsi Konvencijos 3 straipsniu, kuriame nurodyta:
„Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar jo orumą žeminantį elgesį ar būti taip baudžiamas.“
Priimtinumas11. Teismas pažymi, kad peticija nėra nei akivaizdžiai nepagrįsta, nei nepriimtina kitais Konvencijos 35 straipsnyje išvardytais pagrindais. Todėl ji turi būti pripažinta priimtina.
Esmė12. Pareiškėjas teigė, kad 672 dienas jam trūko asmeninės erdvės.
13. Vyriausybė teigė, kad nacionaliniai teismai neatsižvelgė į kelis laikotarpius, kai pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių dėl kalėjimo taisyklių nesilaikymo arba kai jam buvo suteikti ilgalaikiai šeimos pasimatymai – Vyriausybės tvirtinimu, tais laikotarpiais jam skirta asmeninė erdvė buvo pakankama. Taigi, iš viso jo teisės buvo pažeistos 659 dienas.
14. Bendrieji principai, reikšmingi vertinant kalėjimų perpildymą, buvo apibendrinti byloje Muršić prieš Kroatiją ([GC], Nr. 7334/13, §§ 136–41, EŽTT 2016).
15. Teismas mano, kad Vyriausybė nepateikė dokumentų, kurie leistų suabejoti nacionalinių teismų padarytomis išvadomis (žr. 4 ir 13 punktus). Todėl, išnagrinėjęs turimus dokumentus, Teismas konstatuoja, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 672 dienas – nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2016 m. liepos 29 d.
KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS16. Konvencijos 41 straipsnyje nustatyta:
„Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jeigu Aukščiausios Susitariančios Šalies įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą.“
17. Atsižvelgdamas į turimus dokumentus ir savo praktiką, Teismas mano, kad yra pagrįsta priteisti pareiškėjui 10 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
18. Teismas mano, kad nevykdant įsipareigojimų palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI
Atmeta Vyriausybės prašymą išbraukti peticiją iš bylų sąrašo pagal Konvencijos 37 straipsnio 1 dalį, remdamasis jos pateikta vienašališka deklaracija.Skelbia peticiją priimtina.Nusprendžia, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.Nusprendžia,(a) kad valstybė atsakovė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjui 10 800 EUR (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų) ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti;
(b) kad nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtos sumos turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2021 m. rugsėjo 7 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Hasan Bakırcı Aleš Pejchal
Kanclerio pavaduotojas Pirmininkas