Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Vyriausybės posėdžių skyrius
2025 12 30
ANTRASIS SKYRIUS
NUTARIMAS
Peticija Nr. 36542/22
Algirdas ČINIKAS
prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), 2025 m. spalio 21 d. posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininko Péter Paczolay,
teisėjų Gedimino Sagačio,
Stéphane Pisani,
skyriaus kanclerio pavaduotojos Dorothee von Arnim,
atsižvelgdamas į
peticiją prieš Lietuvos Respubliką (Nr. 36542/22), kurią 2022 m. liepos 19 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Algirdas Činikas (toliau – pareiškėjas), gimęs 1979 m. ir gyvenantis Vilniuje, kuriam atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas R. Volikas,
po svarstymo skelbia šį nutarimą:
BYLOS DALYKAS
1. Ši byla susijusi su laikinu pareiškėjo nuosavybės teisės apribojimu ikiteisminio tyrimo metu.
2. 2020 m. gegužės mėn. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš privačios bendrovės UAB „Profarma“ (žr. UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“ prieš Lietuvą, Nr. 46264/22 ir 50184/22, §§ 14 ir 23, 2025 m. sausio 7 d.). Keli asmenys buvo įtariami sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi (ten pat, §§ 24–26). Pareiškėjas buvo UAB „Bona Diagnosis“, pardavusios UAB „Profarma“ minėtus testus, akcininkas (ten pat, § 26). Nenurodytą dieną jam ir kitiems asmenims buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį dėl 977 731 eurų (EUR) nusikalstamu būdu įgytos sumos legalizavimo.
3. 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos prokuroras nutarė šešiems mėnesiams areštuoti pareiškėjo lėšas jo penkiose banko sąskaitose, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą (dėl reikšmingos vidaus teisės žr. Narbutas prieš Lietuvą, Nr. 14139/21, §§ 124–130, 2023 m. gruodžio 19 d.). Jam nebuvo leidžiama naudotis banko sąskaitose esančiais pinigais, įskaitant būsimas įplaukas.
4. 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjas ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė skundą dėl prokuroro nutarimo. Jis teigė, kad dėl turto arešto jis negali patenkinti savo pagrindinių poreikių, pavyzdžiui, nusipirkti maisto ir sumokėti komunalinių mokesčių, taip pat vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, mokėti gyvybės draudimo įmokų, kurios buvo nuskaičiuojamos nuo jo sąskaitos banke „S“. Jis nurodė, kad jo poreikiams patenkinti per mėnesį reikia maždaug 2 000 EUR. Jis taip pat teigė, kad prokuroro nutarime nebuvo nurodyta, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys ir ar kažkokiam jo turtui gali būti taikomas konfiskavimas arba išplėstinis konfiskavimas. Galiausiai prokuroro nutarime nebuvo nurodyta areštuotina suma, todėl buvo sudaryta galimybė areštuoti daugiau turto nei būtina.
5. 2020 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teisėjas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įtariamas 977 731 EUR nusikalstamu būdu įgytos sumos legalizavimu, todėl jo turto areštas atitiko Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio reikalavimus (žr. Narbutas, minėta pirmiau, §§ 124–127). Tačiau areštavus jo visą turtą nebuvo užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp jo ir nukentėjusiųjų ar galimų civilinių ieškovų interesų. Todėl jam buvo leista iš savo sąskaitos banke „S“ per mėnesį disponuoti 607 EUR, t. y. minimalią mėnesinę algą atitinkančia suma. Pareiškėjas minėto sprendimo neapskundė.
6. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. prokuroras tris kartus prašė pratęsti laikiną pareiškėjo nuosavybės teisės apribojimą trims mėnesiams. Kiekvieną kartą jis prašė, kad pareiškėjui būtų leista per mėnesį disponuoti 607 EUR suma, taip pat nurodė, inter alia, kad pareiškėjo banko sąskaitose buvo maždaug 2 000 EUR. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. kovo 5 d. ir birželio 4 d. nutartimis patenkino prokuroro prašymus ir nusprendė, kad areštas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio reikalavimus ir yra būtinas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Be to, pareiškėjas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, vykstantis ikiteisminis tyrimas buvo plataus masto, ir nebuvo jokių požymių, kad ginčijamas apribojimas nebebuvo pagrįstas. Šių sprendimų pareiškėjas neapskundė.
7. 2021 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. prokuroras vėl kreipėsi dėl laikino pareiškėjo nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo, abu kartus prašydamas pratęsti jį trims mėnesiams, paliekant pareiškėjui galimybę per mėnesį disponuoti 607 EUR suma. Ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino prokuroro prašymus atitinkamai 2021 m. rugsėjo 6 d. ir gruodžio 6 d. nutartimis, remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir anksčiau (žr. šio nutarimo 6 punktą).
8. Pareiškėjas pirmiau minėtus sprendimus apskundė. Jis teigė, kad jo turto areštas užtruko pernelyg ilgai ir buvo neproporcingas. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse nebuvo nurodyta konkreti areštuotina pinigų suma; pareiškėjas teigė, kad visų banko sąskaitų areštas ir draudimas jam naudotis bet kokiomis būsimomis įplaukomis prieštarauja įstatymams. Be to, jis teigė, kad užsiima verslu ir kad ginčijama priemonė trukdo jį vykdyti, nes jis negali naudotis iš klientų gaunamomis lėšomis. Galiausiai jis pakartojo, kad nebuvo nurodyta, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys ir ar kažkokiam jo turtui gali būti taikomas konfiskavimas arba išplėstinis konfiskavimas.
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimis atmetė pareiškėjo apeliacinius skundus. Jis nusprendė, kad klausimą, ar pareiškėjo turtui gali būti taikomas konfiskavimas arba išplėstinis konfiskavimas, galima spręsti tik išnagrinėjus jam iškeltą baudžiamąją bylą iš esmės. Be to, civilinį ieškinį galima pateikti bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje, iki pat įrodymų vertinimo teisme pradžios (žr. Narbutas, minėta pirmiau, § 129). Todėl laikinas pareiškėjo nuosavybės teisės apribojimas atitiko Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors prokuroras nenurodė tikslios areštuotinų lėšų sumos, iš turimos informacijos matyti, kad šių sąskaitų likutis buvo gerokai mažesnis nei nusikalstamu būdu įgyta suma, kurios legalizavimu jis buvo įtariamas (977 731 EUR – žr. šio nutarimo 2 punktą). Jis pabrėžė, kad pareiškėjui buvo leista disponuoti 607 EUR suma per mėnesį. Teismas manė, kad pareiškėjo argumentai dėl ginčijamos priemonės poveikio jo verslui (žr. šio nutarimo 8 punktą) neturi jokios įtakos šios priemonės teisėtumui. Galiausiai, nors jo turto areštas jau truko ilgą laiką, baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir plataus masto, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad apribojimas yra neproporcingas.
10. Vilniaus apygardos teismo nutartys buvo neskundžiamos.
11. 2022 m. kovo mėn. prokuroras paprašė pratęsti laikiną pareiškėjo nuosavybės teisės apribojimą dar šešiems mėnesiams, leidžiant pareiškėjui per mėnesį disponuoti 607 EUR suma. Ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino šį prašymą 2022 m. kovo 7 d., remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir anksčiau (žr. šio nutarimo 6 punktą).
12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, kuriame iš esmės pateikė tuos pačius argumentus kaip ir anksčiau (žr. šio nutarimo 8 punktą). Be to, jis teigė, kad nebeturi sąskaitos banke „S“ (žr. šio nutarimo 5 punktą) ir leidimas jam disponuoti pinigais tik iš neegzistuojančios sąskaitos prieštarauja įstatymams ir neleidžia jam patenkinti savo būtiniausių poreikių. Jis taip pat teigė, kad likusiose keturiose sąskaitose nėra jokių lėšų, ir tvirtino, kad tokiomis aplinkybėmis tolesnis jo banko sąskaitų areštas yra neteisėtas.
13. 2022 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Jis pakartojo kai kuriuos savo ankstesnių sprendimų argumentus (žr. šio nutarimo 9 punktą). Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal 2020 m. liepos mėn. iš banko „S“ gautą informaciją pareiškėjas tuo metu turėjo veikiančią sąskaitą šiame banke. Be to, savo pirmajame skunde dėl ginčijamos priemonės pareiškėjas nurodė, kad jo gyvybės draudimo įmokos buvo nuskaitomos iš šios sąskaitos (žr. šio nutarimo 4 punktą), o ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus jam per mėnesį disponuoti 607 EUR suma iš šios sąskaitos, jis šio nutarimo neapskundė (žr. šio nutarimo 5 punktą) ir nepateikė jokių su tuo susijusių argumentų vėlesniuose skunduose (žr. šio nutarimo 8 punktą).
14. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad būsimų pajamų areštas prieštarauja įstatymams. Teismas konstatavo, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą turtas gali būti naudojamas teismo sprendimų įvykdymui užtikrinti, neatsižvelgiant į tai, kada tas turtas buvo įgytas.
15. Be to, jis pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo verslu, nepagrįsti jokiais dokumentais ar kitais įrodymais – pareiškėjas nenurodė, kokia veikla jis užsiima ir kuri jo sąskaita reikalinga susijusiems mokėjimams gauti. Nesant konkrečios informacijos apie verslą, kuriuo jis teigė užsiimantis, teismas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra pagrįsti.
16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis 2020 m. liepos ir rugsėjo mėn. iš atitinkamų bankų gauta informacija, penkiose areštuotose sąskaitose iš viso buvo 872.78 EUR, o ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su 997 731 EUR suma. Tokiomis aplinkybėmis, net atsižvelgiant į gana ilgą ginčijamo apribojimo trukmę, jis negalėtų būti laikomas neproporcingu.
17. Galiausiai teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę prašyti panaikinti areštą arba pakeisti jo sąlygas ir šiuo tikslu galėjo pateikti papildomų dokumentų, susijusių su jo verslu, ar kitų svarbių įrodymų.
18. Teismas nėra informuotas apie jokius tolesnius sprendimus dėl pareiškėjo turto arešto.
19. 2023 m. liepos 26 d. prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu (žr. UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“, minėta pirmiau, § 135).
20. Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu, skundėsi, kad jo turto areštas buvo neproporcingas. Remdamasis Konvencijos 3 straipsniu, jis taip pat skundėsi, kad areštas prilygo bausmei ir žemino jo orumą.
TEISMO VERTINIMAS
Skundas pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį21. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo turto areštas buvo jo teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe apribojimas. Todėl taikytinas Pirmojo protokolo 1 straipsnis (žr. Narbutas, minėta pirmiau, § 313). Baudžiamojo proceso metu skiriamą turto areštą Teismas laiko priemone, susijusia su nuosavybės naudojimo kontrole, todėl ji patenka į minėtos nuostatos antrosios dalies taikymo sritį (ten pat, § 314).
22. Teismas anksčiau pripažino, kad Lietuvos teisėje, konkrečiai Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnyje, nustatytas pakankamai suprantamas, tikslus ir nuspėjamai taikomas turto arešto baudžiamojo proceso metu teisinis pagrindas (ten pat, §§ 316–319). Nors pareiškėjas teigė, kad banko sąskaitų areštas nebuvo numatytas įstatyme, Teismas, išnagrinėjęs nacionalinių teismų argumentus, negali pritarti jo pozicijai. Todėl Teismas pripažįsta, kad nagrinėjama priemonė atitiko teisėtumo reikalavimą.
23. Be to, Teismas įsitikinęs, kad ginčijamu apribojimu buvo siekiama teisėto bendrojo intereso, t. y. užtikrinti galimybę patenkinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje arba galimybę taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, jei būtų nustatyta, kad koks nors pareiškėjo turtas buvo įgytas neteisėtai (ten pat, §§ 320–321).
24. Belieka išsiaiškinti, ar apribojimas buvo proporcingas siekiamiems tikslams.
25. Prokuroro 2020 m. birželio 9 d. nutarimu buvo areštuotos visos pareiškėjo banko sąskaitos ir jam buvo uždrausta naudotis sąskaitose esančiomis lėšomis, įskaitant bet kokias būsimas pajamas, kurios būtų į jas pervestos. Nors Teismą stebina tai, jog ginčijama priemonė buvo priimta neatsižvelgiant į pareiškėjo pagrindinius poreikius (taip pat plg. Narbutas, minėta pirmiau, § 323), jis pažymi, kad 2020 m. birželio 29 d., t. y. po 20 dienų, ikiteisminio tyrimo teisėjas pakeitė šios priemonės sąlygas ir leido pareiškėjui per mėnesį disponuoti 607 EUR suma, atitinkančia minimalią mėnesinę algą (žr. šio nutarimo 5 punktą). Pareiškėjas nesiskundė dėl to, kad ši klaida nebuvo ištaisyta greitai, ir Teismas nemato pagrindo nuspręsti kitaip.
26. Teismas neturi pareigos vertinti, ar pirmiau nurodytos sumos pakako pareiškėjo pagrindiniams poreikiams patenkinti. Bet kokiu atveju pareiškėjas neapskundė nei 2020 m. birželio 29 d. nutarties, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. kovo 5 d. ir birželio 4 d. priimtų nutarčių, kuriomis apribojimo sąlygos buvo paliktos nepakeistos (žr. šio nutarimo 6 punktą). Be to, nors savo 2020 m. birželio 16 d. skunde pareiškėjas teigė, kad jam reikia maždaug 2 000 EUR savo poreikiams patenkinti (žr. šio nutarimo 4 punktą), nei viename iš savo skundų nacionaliniams teismams jis nepateikė jokių dokumentų šiai sumai pagrįsti (plg. Narbutas, minėta pirmiau, § 324). Tokiomis aplinkybėmis negalima priekaištauti nacionalinėms valdžios institucijoms dėl to, kad jos apribojo pareiškėjo išlaidas iki 607 EUR per mėnesį.
27. Teismas taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas buvo įtariamas legalizavęs 977 731 EUR nusikalstamu būdu gautų lėšų, valdžios institucijos nustatė, kad penkiose areštuotose banko sąskaitose buvo apie 2 000 EUR, o vėliau – dar mažesnė suma (žr. šio nutarimo 6 ir 16 punktus). Pareiškėjas šio fakto neginčijo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valdžios institucijos nenustatė pagrįsto proporcingo santykio tarp areštuotos lėšų sumos ir tariamai nusikalstamu būdu gautos sumos (plg. Narbutas, minėta pirmiau, § 328).
28. Be to, nors pareiškėjas teigė, kad jo banko sąskaitų areštas neleido jam vykdyti savo verslo, jis nepateikė jokios informacijos apie šią veiklą nei nacionaliniams teismams (žr. šio nutarimo 15 punktą), nei šiam Teismui. Neturėdamas tokios informacijos, Teismas negali konstatuoti, kad ginčijama priemonė pareiškėją paveikė neproporcingai.
29. Galiausiai Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo teiginį naujausiame jo skunde nacionaliniams teismams, kad banko sąskaita, iš kurios jam buvo leista pasiimti 607 EUR per mėnesį, nebeegzistuoja (žr. šio nutarimo 12 punktą). Savo formuliare pareiškėjas nurodė, kad sąskaitą uždarė dėl nesutarimų su banku. Tačiau, kaip pažymėjo nacionaliniai teismai, pareiškėjas galėjo paprašyti jų iš dalies pakeisti ginčijamą priemonę ir leisti jam naudotis lėšomis kitoje sąskaitoje (žr. šio nutarimo 17 punktą), tačiau nėra jokių duomenų, kad jis kada nors tai padarė.
30. Nors Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo nuosavybės teisių apribojimas truko gana ilgą laiką (šios peticijos pateikimo metu – daugiau nei dvejus metus), atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, jis mano, kad vien ši trukmė nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad priemonė buvo neproporcinga.
31. Darytina išvada, kad šis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir turi būti atmestas vadovaujantis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktu ir 4 dalimi.
Skundas pagal Konvencijos 3 straipsnį32. Dėl pareiškėjo skundo pagal Konvencijos 3 straipsnį, kad jo turto areštas prilygo bausmei ir žemino jo orumą, Teismas pakartoja, kad netinkamas elgesys turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kad patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį. Šio minimalaus lygio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, kaip antai tokio elgesio trukmė, jo fizinis ar emocinis poveikis, tam tikrais atvejais – aukos lytis, amžius ir sveikatos būklė (žr., be daugelio kitų, Muršić prieš Kroatiją [DK], Nr. 7334/13, § 97, 2016 m. spalio 20 d.).
33. Šioje byloje, atsižvelgdamas į visą turimą medžiagą, Teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjo turto areštas pasiekė tokį žiaurumo lygį, kad patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį.
34. Darytina išvada, kad šis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir turi būti atmestas vadovaujantis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktu ir 4 dalimi.
Dėl šių priežasčių Teismas vienbalsiai
skelbia peticiją nepriimtina.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2025 m. lapkričio 20 d.
Dorothee von Arnim Péter Paczolay
Kanclerio pavaduotoja Pirmininkas