Consolidated text: 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

02009L0138 — LT — 30.01.2027 — 813.003

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/138/EB

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 335 2009.12.17, p. 1)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/89/ES  2011 m. lapkričio 16 d.

  L 326

113

8.12.2011

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2012/23/ES  2012 m. rugsėjo 12 d.

  L 249

1

14.9.2012

►M3

TARYBOS DIREKTYVA 2013/23/ES  2013 m. gegužės 13 d.

  L 158

362

10.6.2013

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/58/ES  2013 m. gruodžio 11 d.

  L 341

1

18.12.2013

►M5

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/51/ES  2014 m. balandžio 16 d.

  L 153

1

22.5.2014

►M6

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/2341  2016 m. gruodžio 14 d.

  L 354

37

23.12.2016

►M7

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2402  2017 m. gruodžio 12 d.

  L 347

35

28.12.2017

►M8

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/843  2018 m. gegužės 30 d.

  L 156

43

19.6.2018

►M9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/2177  2019 m. gruodžio 18 d.

  L 334

155

27.12.2019

►M10

Pranešimas apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) nustatytų sumų koregavimą atsižvelgiant į infliaciją  2021/C 423/12

  C 423

25

19.10.2021

►M11

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/2556  2022 m. gruodžio 14 d.

  L 333

153

27.12.2022

►M12

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/2864  2023 m. gruodžio 13 d.

  L 2864

1

20.12.2023

►M13

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2025/2   2024 m. lapkričio 27 d.

  L 2

1

8.1.2025

Pataisyta:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 219, 25.7.2014, p.  66 (2009/138/EB)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 084, 28.3.2015, p.  74 (2009/138/EB)

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/138/EB

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIESIOGINIO DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO VEIKLOS PRADĖJIMO IR JOS VYKDYMO BENDROSIOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1 SKIRSNIS

Dalykas ir taikymo sritis

2 SKIRSNIS

Sritys, kurioms direktyva netaikoma

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

2 poskirsnis

Ne gyvybės draudimas

3 poskirsnis

Gyvybės draudimas

4 poskirsnis

Perdraudimas

3 SKIRSNIS

Savokų apibrėžtys

II SKYRIUS

Veiklos pradėjimas

III SKYRIUS

Priežiūros institucijos ir bendrosios taisyklės

IV SKYRIUS

Veiklos reguliavimo sąlygos

1 SKIRSNIS

Administracinio, valdymo ar priežiūros organo atsakomybė

2 SKIRSNIS

Valdymo sistema

3 SKIRSNIS

Informacijos atskleidimas visuomenei

4 SKIRSNIS

Akcijų paketai

5 SKIRSNIS

Profesinė paslaptis, keitimasis informacija ir priežiūros konvergencijos skatinimas

6 SKIRSNIS

Auditorių pareigos

V SKYRIUS

Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas

VI SKYRIUS

Taisyklės, susijusios su turto ir įsipareigojimų vertinimu, techniniais atidėjiniais, nuosavomis lėšomis, mokumo kapitalo reikalavimu, minimalaus kapitalo reikalavimu, ir investavimo taisyklės

1 SKIRSNIS

Turto ir įsipareigojimų vertinimas

2 SKIRSNIS

Su techniniais atidėjiniais susijusios taisyklės

3 SKIRSNIS

Nuosavos lėšos

1 poskirsnis

Nuosavų lėšų sumos apskaičiavimas

2 poskirsnis

Nuosavų lėšų klasifikavimas

3 poskirsnis

Nuosavų lėšų tinkamumas

4 SKIRSNIS

Mokumo kapitalo reikalavimas

1 poskirsnis

Mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuojamo pagal standartinę formulę arba vidaus modelį, bendrosios nuostatos

2 poskirsnis

Mokumo kapitalo reikalavimo standartinė formulė

3 poskirsnis

Mokumo kapitalo reikalavimas. visapusiškas ir dalinis vidaus modeliai

5 SKIRSNIS

Minimalaus kapitalo reikalavimas

6 SKIRSNIS

Investicijos

VII SKYRIUS

Draudimo ir perdraudimo įmonės, kurioms iškyla sunkumų arba kurios neatitinka reikalavimų

VIIa SKYRIUS

Makroprudencinės priemonės

VIII SKYRIUS

Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas

1 SKIRSNIS

Draudimo įmonių steigimas

2 SKIRSNIS

Draudimo įmonių laisvė teikti paslaugas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

2 poskirsnis

Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė

2A SKIRSNIS

Pranešimas, reikšminga tarpvalstybinė veikla ir bendradarbiavimo platformos

3 SKIRSNIS

Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų įgaliojimai

1 poskirsnis

Draudimas

2 poskirsnis

Perdraudimas

4 SKIRSNIS

Statistinė informacija

5 SKIRSNIS

Filialų sutarčių vertinimas atliekant likvidavimo procedūras

IX SKYRIUS

Bendrijoje įsteigti draudimo arba perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra ne bendrijoje, filialai

1 SKIRSNIS

Veiklos pradėjimas

2 SKIRSNIS

Perdraudimas

X SKYRIUS

Draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių veikla reglamentuojama trečiosios šalies teisės aktais, dukterinės įmonės ir tokių įmonių įsigyjami akcijų paketai

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO NUOSTATOS

I SKYRIUS

Taikytina tiesioginio draudimo sutarčių teisė ir sąlygos

1 SKIRSNIS

Taikytina teisė

2 SKIRSNIS

Privalomasis draudimas

3 SKIRSNIS

Visuotinė gerovė

4 SKIRSNIS

Draudimo sutarčių sąlygos ir įmokų tarifai

5 SKIRSNIS

Informacija draudėjams

1 poskirsnis

Ne gyvybės draudimas

2 poskirsnis

Gyvybės draudimas

II SKYRIUS

Specialios ne gyvybės draudimo nuostatos

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

2 SKIRSNIS

Bendrijos bendrasis draudimas

3 SKIRSNIS

Pagalba

4 SKIRSNIS

Teisinių išlaidų draudimas

5 SKIRSNIS

Sveikatos draudimas

6 SKIRSNIS

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe

III SKYRIUS

Specialios gyvybės draudimo nuostatos

IV SKYRIUS

Specialios perdraudimo taisyklės

III ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ GRUPĖS PRIEŽIŪRA

I SKYRIUS

Grupės priežiūra: sąvokų apibrėžtys, taikymo atvejai, taikymo sritis ir lygiai

1 SKIRSNIS

Sąvokų apibrėžtys

2 SKIRSNIS

Taikymo atvejai ir sritis

3 SKIRSNIS

Lygmenys

II SKYRIUS

Finansinė būklė

1 SKIRSNIS

Grupės mokumas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

2 poskirsnis

Apskaičiavimo metodo pasirinkimas ir bendrieji principai

3 poskirsnis

Apskaičiavimo metodų taikymas

4 poskirsnis

Apskaičiavimo metodai

5 poskirsnis

Draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių draudimo ir perdraudimo įmonių grupės mokumo priežiūra

6 poskirsnis

Centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūra

2 SKIRSNIS

Rizikos koncentracija ir sandoriai grupės viduje

3 SKIRSNIS

Rizikos valdymas ir vidaus kontrolė

IIa SKYRIUS

Grupės lygmens makroprudencinės taisyklės

III SKYRIUS

Grupės priežiūrai palengvinti skirtos priemonės

IV SKYRIUS

Trečiosios šalys

V SKYRIUS

Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUDIMO ĮMONIŲ REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

I SKYRIUS

Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

II SKYRIUS

Reorganizavimo priemonės

III SKYRIUS

Likvidavimo procedūra

IV SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1 SKIRSNIS

Draudimas

2 SKIRSNIS

Perdraudimas

3 SKIRSNIS

Draudimas ir perdraudimas

II SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

I PRIEDAS

NE GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS

A.

Rizikų klasifikacija pagal draudimo grupes

B.

Leidimų, išduodamų daugiau nei vienai draudimo grupei, aprašymas

II PRIEDAS

GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS

III PRIEDAS

►C2  TEISINIS DRAUDIMO ĮMONIŲ STATUSAS ◄

A.

Ne gyvybės draudimo įmonių teisinio statuso rūšys

B.

Gyvybės draudimo įmonės teisinio statuso rūšys

C.

Perdraudimo įmonės teisinis statusas

IV PRIEDAS

STANDARTINĖ MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO (MKR) FORMULĖ

1.

Pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

2.

Ne gyvybės draudimo rizikos modulio apskaičiavimas

3.

Gyvybės draudimo rizikos modulio apskaičiavimas

4.

Rinkos rizikos modulio apskaičiavimas

V PRIEDAS

NE GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS, SKIRTOS 159 STRAIPSNIUI TAIKYTI

VI PRIEDAS

A dalis

Panaikintos direktyvos ir jų vėlesnių pakeitimų sąrašas (nurodytas 310 straipsnyje)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas (nurodytas 310 straipsnyje)

VII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIESIOGINIO DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO VEIKLOS PRADĖJIMO IR JOS VYKDYMO BENDROSIOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1 skirsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl:

1. 

Bendrijoje vykdomos savarankiškos tiesioginio draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir vykdymo;

2. 

draudimo ir perdraudimo grupių priežiūros;

3. 

tiesioginio draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  

Ši direktyva taikoma tiesioginio gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmonėms, įsteigtoms valstybės narės teritorijoje arba siekiančioms ten įsisteigti.

Išskyrus IV antraštinę dalį, ji taip pat taikoma perdraudimo įmonėms vykdančioms tik perdraudimo veiklą ir įsisteigusioms valstybės narės teritorijoje ar siekiančioms ten įsisteigti.

2.  

Ne gyvybės draudimo srityje ši direktyva taikoma I priedo A dalyje nustatytų grupių ne gyvybės draudimo veiklai. 1 dalies pirmoje pastraipoje ne gyvybės draudimui priskiriama veikla, kurią sudaro pagalba teikiama asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus toli nuo savo namų ar savo įprastinės gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad įmonė, kuriai yra sumokėta draudimo įmoka, privalo nedelsdama suteikti draudimo sutartyje numatytą pagalbą naudos gavėjui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje dėl netikėtai įvykusio atsitikimo, sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis.

Pagalba gali būti išmokos pinigais arba išmokos natūra. Išmokos natūra taip pat gali būti teikiamos pasitelkiant į pagalbą jas teikiančio asmens darbuotojus ir įrenginius.

Į pagalbos veiklą neįtraukiamas aptarnavimas, priežiūra, garantinis aptarnavimas įsigijus prekę arba kai pagalbos nurodytojas ar jos suteikėjas veikia tiktai kaip tarpininkas.

3.  

Gyvybės draudimo srityje ši direktyva taikoma:

a) 

pagal sutartis vykdomai tokiai gyvybės draudimo veiklai:

i) 

gyvybės draudimui, kurį sudaro draudimas tik išgyvenimo iki nustatyto amžiaus atveju, draudimas tik mirties atveju, draudimas išgyvenimo iki nustatyto amžiaus arba ankstyvos mirties atveju, gyvybės draudimas su įmokų grąžinimu, sutuoktuvinis draudimas, gimimų draudimas;

ii) 

anuitetams;

iii) 

papildomam draudimui, kuriuo papildomas gyvybės draudimas, visų pirma draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant darbingumo netekimą, draudimui mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju ir draudimui invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju;

▼M13

iv) 

Airijoje šiuo metu taikomoms nuolatinio sveikatos draudimo rūšims, kurių negalima panaikinti;

▼B

b) 

pagal sutartis vykdomoms tokioms operacijoms, kai jas prižiūri už privataus draudimo sektoriaus priežiūrą atsakingos institucijos:

i) 

operacijoms, kurių pagrindu steigiamos narių draugijos, siekiant bendrai kapitalizuoti narių įnašus, o vėliau paskirstyti tokiu būdu sukauptą turtą tarp išgyvenusių narių ar tarp mirusių narių naudos gavėjų (tontinos);

ii) 

aktuariniais apskaičiavimais paremtoms kapitalo išpirkimo operacijoms, kai mainais už vienkartinius ar periodinius iš anksto sutartus mokėjimus prisiimami nurodytos trukmės ir dydžio įsipareigojimai;

iii) 

kolektyvinių pensijų fondų valdymui, kuris apima investicijų, visų pirma turto, sudarančio atsargas tų subjektų, kurie moka išmokas mirties ar išgyvenimo atveju arba nutraukus veiklą ar sumažinus jos apimtis, valdymą;

iv) 

iii punkte nurodytoms operacijoms, jeigu jos apdraustos kapitalo išsaugojimo arba minimalių palūkanų mokėjimo draudimu;

v) 

tokioms gyvybės draudimo įmonių vykdomoms operacijoms, kaip nurodyta Prancūzijos „Code des assurances“ IV tomo 4 dalies 1 skyriuje;

c) 

operacijoms, susijusioms su žmogaus gyvenimo trukme, kurios yra nurodytos ar numatytos socialinio draudimo teisės aktuose, jeigu jas, remdamosi valstybės narės teisės aktais, savo rizika vykdo ar valdo gyvybės draudimo įmonės.

2 skirsnis

Sritys, kurioms direktyva netaikoma

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

3 straipsnis

Įstatymais nustatytos sistemos

Nedarant poveikio 2 straipsnio 3 dalies c punkto taikymui, ši direktyva netaikoma draudimui, kuris yra įstatymais nustatytos socialinio draudimo sistemos dalis.

4 straipsnis

Direktyvos netaikymas tam tikro dydžio įmonėms

1.  

Nedarant poveikio 3 straipsnio ir 5–10 straipsnių taikymui, ši direktyva netaikoma draudimo įmonei, kuri atitinka visas šias sąlygas:

▼M13

a) 

įmonės metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos neviršija 15 000 000  EUR;

b) 

bendri įmonės techniniai atidėjiniai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje, neviršija 50 000 000  EUR;

c) 

jei įmonė priklauso grupei, bendri grupės techniniai atidėjiniai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, neviršija 50 000 000  EUR;

▼B

d) 

įmonės verslas neapima draudimo arba perdraudimo veiklos, apimančios įsipareigojimus, kredito ir laidavimo draudimo riziką, išskyrus tuos atvejus, kai ji sudaro papildomą riziką, kaip apibrėžta 16 straipsnio 1 dalyje;

e) 

įmonės verslas neapima perdraudimo veiklos, viršijančios ►M10  600 000 EUR ◄ jos pajamų iš draudimo įmokų arba ►M10  2 700 000 EUR ◄ jos techninių atidėjinių nuo sumų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių arba sudarančios daugiau negu 10 % jos pajamų iš draudimo įmokų arba daugiau negu 10 % jos techninių atidėjinių nuo sumų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių.

2.   Jei bet kuri iš 1 dalyje nustatytų sumų viršijama trejus metus iš eilės, ši direktyva pradedama taikyti nuo ketvirtųjų metų. 3.   Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų ši direktyva taikoma visoms įmonėms, kurios siekia gauti leidimą vykdyti draudimo ir perdraudimo veiklą, kurių metinės pajamos iš draudimo įmokų ar techniniai atidėjiniai nuo sumų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių per ateinančius penkerius metus turėtų viršyti bet kurią iš 1 dalyje nustatytų sumų. 4.  

Ši direktyva nebetaikoma toms draudimo įmonėms, kurių atžvilgiu priežiūros institucija nustatė, kad jos atitinka visas šias sąlygas:

a) 

per paskutinius trejus metus iš eilės nebuvo viršyta jokia 1 dalyje nustatyta suma; ir

b) 

nenumatoma, kad per ateinančius penkerius metus bus viršytos 1 dalyje nustatytos sumos.

Atitinkamai draudimo įmonei šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kol ji vykdo veiklą pagal 145–149 straipsnius.

5.   1 ir 4 dalyse nedraudžiama įmonei prašyti išduoti arba pratęsti leidimą pagal šią direktyvą.

2 poskirsnis

Ne Gyvybės Draudimas

5 straipsnis

Operacijos

Ne gyvybės draudimo atveju ši direktyva netaikoma tokiai veiklai:

1. 

kapitalo išpirkimo operacijoms, kaip apibrėžta pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus;

2. 

taupymo ir savidraudos institucijų, kurių išmokų dydis priklauso nuo turimų išteklių ir kuriose narių įnašų dydis nustatomas pagal vienodą tarifą, operacijoms;

3. 

operacijoms, kurias atlieka juridinio asmens teisių neturinčios organizacijos, siekdamos savo narių savidraudos, nemokant draudimo įmokų ir nesudarant draudimo techninių atidėjinių; arba

4. 

eksporto kredito draudimo operacijoms, vykdomoms valstybės sąskaita arba valstybei garantuojant, arba kai draudikas yra pati valstybė.

6 straipsnis

Pagalba

1.  

Ši direktyva netaikoma pagalbos veiklai, kuri atitinka šias sąlygas:

▼M13

a) 

pagalba teikiama atsitikus su kelių transporto priemone susijusiai avarijai arba gedimui, kai avarija arba gedimas įvyksta draudimo apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės arba kaimyninių valstybių teritorijoje;

▼B

b) 

atsakomybė už pagalbą apsiriboja šiomis operacijomis:

i) 

avarijos vietoje suteikiama pagalba, kurios metu draudimo apsaugą suteikianti įmonė dažniausiai pasitelkia savo darbuotojus ir įrengimus;

ii) 

transporto priemonės nugabenimu į artimiausią arba tinkamiausią vietą, kur gali būti atlikti remonto darbai, ir vairuotojo bei keleivių pristatymas (paprastai tomis pačiomis pagalbos priemonėmis) į artimiausią vietovę, iš kur jie galės tęsti savo kelionę kitomis priemonėmis; ir

iii) 

kai tai numatyta draudimo apsaugą suteikusios įmonės buveinės valstybėje narėje, transporto priemonės, greičiausiai kartu su vairuotoju bei keleiviais, nugabenimu į namus, jų išvykimo arba pradinio tikslo vietą toje pačioje valstybėje; ir

c) 

pagalbos neteikia įmonė, kuriai yra taikoma ši direktyva.

▼M13

2.   1 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose nurodytais atvejais sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykę draudimo apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje negalioja, jei naudos gavėjas yra draudimo apsaugą teikiančios įstaigos narys, ir panaši įstaiga atitinkamoje valstybėje be papildomos įmokos savitarpio susitarimo pagrindu suteikia avarinės tarnybos bei transporto priemonės nutempimo paslaugas tiesiog pateikus nario kortelę.

▼M13 —————

▼B

4.   Ši direktyva netaikoma pagalbos operacijoms, kurias atlieka Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Automobilių klubas, kai su kelių transporto priemone susijusi avarija arba jos gedimas įvyksta už Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorijos ribų, o pagalba yra tą avariją patyrusios arba sugedusios transporto priemonės, greičiausia kartu su vairuotoju bei keleiviais, nugabenimas namo.

7 straipsnis

Savidraudos įmonės

Ši direktyva netaikoma savidraudos įmonėms, kurios vykdo ne gyvybės draudimo veiklą ir kurios yra sudariusios sutartį su kitomis savidraudos įmonėmis dėl visiško jų draudimo liudijimų perdraudimo arba sutartį, pagal kurią perimančioji įmonė vykdo įsipareigojimus, kylančius iš tokių liudijimų, vietoj persidraudžiančios įmonės. Tokiu atveju perimančioji įmonė laikosi šia direktyva nustatytų taisyklių.

8 straipsnis

Institucijos

Ši direktyva netaikoma toliau išvardytoms institucijoms, kurios vykdo ne gyvybės draudimo veiklą, nebent būtų pakeisti jų įstatai arba jų veiklos apimčiai taikytina teisė:

1. 

Danijoje Falck Danmark;

2. 

Vokietijoje šioms pusiau valstybinėms institucijoms:

a) 

Postbeamtenkrankenkasse;

b) 

Krankenversorgung der Bundesbahnbeamten;

▼M13 —————

▼B

4. 

Ispanijoje Consorcio de Compensación de Seguros.

3 poskirsnis

Gyvybės draudimas

9 straipsnis

Operacijos ir veikla

Gyvybės draudimo atveju ši direktyva netaikoma šioms operacijoms ir veiklai:

1. 

taupymo ir savidraudos institucijų, kurių išmokų dydis priklauso nuo turimų išteklių ir kuriose visų narių įnašų dydis nustatomas pagal atitinkamą vienodą tarifą, operacijoms;

2. 

operacijoms, kurias vykdo organizacijos, išskyrus 2 straipsnyje nurodytas įmones, kurių tikslas – mokėti išmokas samdomiesiems ar savarankiškai dirbantiems asmenims, priklausantiems įmonei ar įmonių grupei arba kuriai nors profesijai ar profesijų grupei, mirties ar išgyvenimo atveju, arba nutraukus veiklą ar sumažėjus veiklos apimčiai, neatsižvelgiant į tai, ar su tokiomis operacijoms susijusius įsipareigojimus matematiniai atidėjiniai dengia visuomet ir visiškai, ar ne;

3. 

pensijų draudimo įmonių vykdomai su pensijomis susijusiai veiklai, nurodytai įstatyme „Darbuotojai. Pensijų įstatymas (TyEL)“ ir kituose susijusiuose Suomijos teisės aktuose, jeigu:

a) 

pensijų draudimo bendrovės, kurios pagal Suomijos teisę jau yra įpareigotos turėti atskiras savo su pensijomis susijusios veiklos apskaitos ir valdymo sistemas nuo 1995 m. sausio 1 d. įsteigia atskirus juridinius asmenis tai veiklai vykdyti; ir

b) 

Suomijos valdžios institucijos be jokios diskriminacijos leidžia visų valstybių narių piliečiams ir bendrovėms pagal Suomijos teisės aktus vykdyti 2 straipsnyje nurodytą veiklą, susijusią su ta lengvata, įsigyjant esamą draudimo įmonę ar grupę arba joje dalyvaujant, arba įsteigiant naujas draudimo įmones ar grupes, įskaitant pensijų draudimo bendroves, arba jose dalyvaujant.

10 straipsnis

Organizacijos, įmonės ir institucijos

Gyvybės draudimo srityje ši direktyva netaikoma šioms organizacijoms, įmonėms ir institucijoms:

1. 

organizacijoms, kurios įsipareigoja mokėti išmokas tik mirties atveju, o tokių išmokų dydis neviršija vidutinių vieno asmens laidojimo išlaidų arba išmokos mokamos natūra;

2. 

Vokietijos „Versorgungsverband deutscher Wirtschaftsorganisationen“, jeigu ji savo įstatuose nepakeičia savo veiklos apimties;

3. 

Ispanijos „Consorcio de Compensación de Seguros“, jeigu nebus pakeista jos įstatuose nurodyta jos veikla ar veiklos apimtis.

4 poskirsnis

Perdraudimas

11 straipsnis

Perdraudimas

Perdraudimo srityje ši direktyva netaikoma perdraudimo veiklai, kurią vykdo arba visiškai užtikrina valstybės narės Vyriausybė dėl esminių viešųjų interesų kraštutiniais atvejais veikdama kaip perdraudikas, įskaitant atvejus, kai tokį vaidmenį ji turi prisiimti dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai joje negalima gauti adekvačios komercinio draudimo teikiamos apsaugos.

12 straipsnis

Nutraukiančios veiklą perdraudimo įmonės

1.   Perdraudimo įmonėms, kurios ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 10 d. nutraukė naujų perdraudimo sutarčių sudarymą ir išimtinai administruoja turimą portfelį, siekdamos nutraukti savo veiklą, ši direktyva nėra taikoma. 2.   Valstybės narės sudaro susijusių perdraudimo įmonių sąrašą ir tą sąrašą pateikia visoms kitoms valstybėms narėms.

3 skirsnis

Sąvokų apibrėžtys

13 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1. 

draudimo įmonė – tiesioginio gyvybės arba ne gyvybės draudimo įmonė, kuri yra gavusi leidimą pagal 14 straipsnį;

2. 

priklausoma draudimo įmonė – draudimo įmonė, kurios savininkė yra finansų įmonė (išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę arba draudimo ar perdraudimo įmonių grupę pagal 212 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas) arba ne finansų įmonė, kai tokios draudimo įmonės tikslas – drausti išimtinai įmonės ar įmonių, kurioms ji priklauso, arba įmonės ar įmonių grupės, kurios narė ji yra, riziką;

3. 

trečiosios šalies draudimo įmonė – įmonė, kuriai reikėtų leidimo draudimo įmonės veiklai vykdyti pagal 14 straipsnį, jei jos pagrindinė buveinė būtų Bendrijoje;

4. 

perdraudimo įmonė – įmonė, gavusi leidimą vykdyti perdraudimo veiklą pagal 14 straipsnį;

5. 

priklausoma perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kurios savininkė yra finansų įmonė, (išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę arba draudimo ar perdraudimo įmonių grupę pagal 212 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas) arba ne finansų įmonė, kai tokios perdraudimo įmonės tikslas – perdrausti išimtinai įmonės ar įmonių, kurioms ji priklauso, arba įmonės ar įmonių grupės, kurios narė ji yra, riziką;

6. 

trečiosios šalies perdraudimo įmonė – įmonė, kuriai reikėtų leidimo perdraudimo įmonės veiklai vykdyti pagal 14 straipsnį, jeigu jos pagrindinė buveinė būtų Bendrijoje;

▼M6

7. 

perdraudimas – viena iš šių veiklos rūšių:

a) 

veikla, kuria prisiimama draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės arba kitos perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės perdraudimo įmonės perduodama rizika;

▼M13 —————

▼M6

c) 

draudimo paslaugos, perdraudimo įmonės teikiamos įstaigai, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 ( 1 );

▼B

8. 

buveinės valstybė narė – bet kuri iš šių valstybių narių:

a) 

ne gyvybės draudimo atveju – valstybė narė, kurioje yra riziką draudžiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

b) 

gyvybės draudimo atveju – valstybė narė, kurioje yra draudimo įmonės, prisiėmusios įsipareigojimus, pagrindinė buveinė; arba

c) 

perdraudimo atveju – valstybė narė, kurioje yra pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

9. 

priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje yra draudimo arba perdraudimo įmonės filialas arba kurioje ji teikia paslaugas; gyvybės ir ne gyvybės draudimo atveju valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, reiškia atitinkamai valstybę narę, kurioje prisiimtas įsipareigojimas ir valstybę narę, kurioje yra rizika, jei tą įsipareigojimą vykdo arba riziką draudžia kitoje valstybėje narėje esanti draudimo įmonė ar filialas;

10. 

priežiūros institucija – nacionalinė valdžios institucija ar nacionalinės valdžios institucijos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus įgaliotos prižiūrėti draudimo ar perdraudimo įmones;

▼M13

10a) 

mažoji ir nesudėtinga įmonė – draudimo ir perdraudimo įmonė, įskaitant priklausomą draudimo įmonę ir priklausomą perdraudimo įmonę, atitinkanti 29a straipsnyje nustatytas sąlygas ir klasifikuojama kaip tokia pagal 29b straipsnį;

10b) 

mažoji ir nesudėtinga grupė – grupė, atitinkanti 213a straipsnyje nustatytas sąlygas ir grupės priežiūros institucijos klasifikuojama kaip tokia pagal to straipsnio 2 dalį;

10c) 

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius – teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB ( 2 ) 2 straipsnio 2 punkte;

10d) 

audito įmonė – audito įmonė, kaip tai suprantama Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 3 punkte;

▼B

11. 

filialas – draudimo arba perdraudimo įmonės atstovybė arba filialas, esantis valstybės narės, išskyrus buveinės valstybę narę, teritorijoje;

12. 

įmonės padalinys – jos pagrindinė buveinė arba bet kuris jos filialas;

13. 

valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika – bet kuri:

a) 

valstybė narė, kurioje yra nuosavybė, jeigu draudimas yra susijęs su pastatais arba su pastatais ir juose esančiu turtu, jeigu šis turtas yra apdraustas ta pačia draudimo sutartimi;

b) 

valstybė narė, kurioje yra atlikta registracija, jeigu draudimas yra susijęs su bet kokios rūšies transporto priemonėmis;

c) 

valstybė narė, kurioje draudėjas gavo draudimo liudijimą, jeigu tai yra liudijimai, sudaryti ne ilgesniam negu keturių mėnesių laikotarpiui, apdraudžiant kelionių ar atostogų rizikas nesvarbu, kuriai draudimo grupei jos priklausytų;

d) 

visais a, b arba c punktuose aiškiai neapibrėžtais atvejais – valstybė narė, kurioje yra:

i) 

įprastinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba

ii) 

jeigu draudėjas yra juridinis asmuo – to draudėjo padalinys, su kuriuo susijusi draudimo sutartis;

14. 

valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas – valstybė narė, kurioje yra:

a) 

įprastinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba

b) 

jeigu draudėjas yra juridinis asmuo – to draudėjo padalinys, su kuriuo susijusi draudimo sutartis;

▼M13

15. 

patronuojanti įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 3 ) 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba įmonė, kurią priežiūros institucijos laiko patronuojančia įmone pagal šios direktyvos 212 straipsnio 2 dalį arba 214 straipsnio 5 ar 6 dalis;

16. 

patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip nurodyta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įskaitant jos patronuojamąsias įmones, arba įmonė, kurią priežiūros institucijos laiko patronuojamąja įmone pagal šios direktyvos 212 straipsnio 2 dalį arba 214 straipsnio 5 ar 6 dalis;

▼B

17. 

glaudus ryšys – ryšys tarp dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu, arba kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra kontrolės santykiais nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu;

18. 

kontrolė – santykiai tarp patronuojančios ir dukterinės įmonės, kaip nustatyta ►M13  Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse ◄ , arba panašūs santykiai tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės;

▼M13

19. 

grupės vidaus sandoris – sandoris, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė vykdydama sutartinę arba nesutartinę su mokėjimu susijusią arba nesusijusią prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai kliaujasi kitomis tos pačios grupės įmonėmis ar bet kuriuo fiziniu arba juridiniu asmeniu, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys;

▼B

20. 

dalyvavimas – įmonėje tiesiogiai ar kontrolės būdu turima 20 % ar daugiau balsavimo teisių ar įmonės kapitalo nuosavybė;

21. 

akcijų paketas – įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai turimos akcijos, sudarančios 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžiančios daryti esminę įtaką tos įmonės valdymui;

22. 

reguliuojama rinka – bet kuri iš šių rinkų:

a) 

valstybėje narėje esančios rinkos atveju – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta ►M13  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 4 ) 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte ◄ ; arba

b) 

trečiojoje šalyje esančios rinkos atveju – finansų rinka, atitinkanti šias sąlygas:

i) 

ji yra pripažinta draudimo įmonės buveinės valstybės narės ir atitinka reikalavimus, panašius į tuos, kurie nustatyti ►M13  Direktyvoje 2014/65/ES ◄ ; ir

ii) 

finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje rinkoje, kokybė yra panaši į priemonių, kuriomis prekiaujama buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ar rinkose, kokybę;

23. 

nacionalinis draudikų biuras – nacionalinis draudikų biuras, kaip apibrėžta Direktyvos 72/166/EEB 1 straipsnio 3 dalyje;

24. 

nacionalinis garantinis fondas – institucija, nurodyta Direktyvos 84/5/EEB 1 straipsnio 4 dalyje;

25. 

finansų įmonė – bet kuris iš toliau išvardytų subjektų:

a) 

kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas banko paslaugas teikianti įmonė, kaip atitinkamai apibrėžta ►M13  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 5 ) 4 straipsnio 1 dalies 1, 18 ir 26 punktuose ◄ ;

b) 

draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta 212 straipsnio 1 dalies f punkte;

c) 

investicinė įmonė arba finansų įstaiga, kaip apibrėžta ►M13  Direktyvos 2014/65/ES ◄ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; arba

d) 

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje;

26. 

specialiosios paskirties įmonė (SPĮ) – įeinanti į kitų juridinių asmenų sudėtį arba ne, išskyrus veikiančią draudimo ar perdraudimo įmonę, kuri prisiima draudimo ar perdraudimo įmonių riziką ir kuri visiškai finansuoja tokios rizikos tikimybę pajamomis, gautomis išleidus skolos vertybinius popierius, arba naudodama bet kokią kitą finansavimo priemonę, kai skolintojų arba finansavimo priemonės teikėjo teisė atgauti paskolintas lėšas priklauso nuo tokios įmonės perdraudimo įsipareigojimų;

27. 

didelės rizikos yra:

a) 

rizikos, priskirtos I priedo A dalies 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 grupėms;

b) 

rizikos, priskirtos I priedo A dalies 14 ir 15 grupėms, jeigu draudėjas profesionaliai užsiima gamybine, komercine veikla arba vienos iš laisvųjų profesijų veikla, o rizikos yra susijusios su tokia veikla;

c) 

rizikos, priskirtos I priedo A dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 grupėms, jeigu draudėjas viršija mažiausiai dviejų iš šių kriterijų dydžius:

i) 

bendra balanso suma: ►M10  6 600 000 EUR; ◄

▼M13

ii) 

grynoji apyvarta, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 5 punkte: 13 600 000  EUR;

▼B

iii) 

vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus: 250.

Jeigu draudėjas priklauso įmonių grupei, kuriai rengiama konsoliduota finansinė atskaitomybė pagal ►M13  Direktyvos 2013/34/ES ◄ nuostatas, pirmos pastraipos c punkte išdėstyti kriterijai taikomi remiantis konsoliduota finansine atskaitomybe.

Valstybės narės gali priskirti profesionalių asociacijų, bendrųjų įmonių arba laikinų susivienijimų draudžiamą riziką pirmos pastraipos c punkte nurodytai kategorijai;

28. 

užsakomosios paslaugos – paslaugos pagal bet kokia forma sudarytą draudimo ar perdraudimo įmonės ir prižiūrimo arba neprižiūrimo paslaugų teikėjo susitarimą, pagal kurį tas paslaugų teikėjas tiesiogiai arba per kitą paslaugų teikėją teikia paslaugas arba vykdo veiklą, kurią kitu atveju vykdytų pati draudimo ar perdraudimo įmonė;

29. 

valdymo sistemos „funkcija“ – vidaus gebėjimas atlikti praktines užduotis; valdymo sistema apima rizikos valdymo funkciją, atitikties užtikrinimo funkciją, vidaus audito funkciją ir aktuarinę funkciją;

30. 

draudimo rizika – nuostolių rizika arba rizika, susijusi su nepalankiais draudimo įsipareigojimų vertės pokyčiais, kurių priežastis – netinkamos kainų nustatymo ir atidėjinių sudarymo prielaidos;

31. 

rinkos rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai dėl turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių rinkos kainų lygių svyravimo ir nepastovumo;

32. 

kredito rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti dėl vertybinių popierių emitentų, sandorio šalių ir visų skolininkų, kurie turi įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms, mokumo būklės pokyčių ir pasireiškianti sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos, skirtumo rizikos (angl. spread risk) arba rinkos rizikos koncentracijos forma;

▼M5

32a. 

reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 ( 6 ) 14 straipsnį arba pripažinimas pagal to reglamento 25 straipsnį;

▼B

33. 

operacinė rizika – nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, darbuotojų ar sistemų arba išorės įvykių, rizika;

34. 

likvidumo rizika – rizika, kad draudimo ir perdraudimo įmonės nesugebės realizuoti investicijų ir kito turto, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus suėjus terminui;

35. 

koncentracijos rizika – visos rizikos pozicijos, kuriose nuostolių tikimybė yra pakankamai didelė, kad keltų grėsmę draudimo ir perdraudimo įmonių mokumui ar finansinei būklei;

36. 

rizikos mažinimo priemonės – visos priemonės, kuriomis naudodamosi draudimo ir perdraudimo įmonės gali perduoti visą riziką ar jos dalį kitai šaliai;

37. 

diversifikacijos efektai – draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių prisiimtos rizikos sumažėjimas, susijęs su jų veiklos diversifikavimu, kai nepalankus vienos rizikos poveikis gali būti kompensuojamas palankesniu kitos rizikos poveikiu, kai tos rizikos nėra visiškai susiję;

38. 

tikimybių pasiskirstymo prognozė – matematinė funkcija, pagal kurią nustatoma išsamaus tarpusavyje nesuderinamų ateities įvykių rinkinio išsipildymo tikimybė;

39. 

rizikos matas – matematinė funkcija, pagal kurią tam tikra tikimybių pasiskirstymo prognozė įvertinama pinigų suma ir kuri monotoniškai didėja didėjant prisiimtos rizikos, kuria grindžiama ta tikimybių pasiskirstymo prognozė, lygiui;

▼M5

40. 

išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI) – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 ( 7 ), arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems tas reglamentas netaikomas.

▼M13

41. 

reguliuojama įmonė – kontroliuojama įmonė, kaip tai suprantama Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 4 punkte, arba profesinių pensijų įstaiga, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2016/2341 6 straipsnio 1 punkte;

42. 

kriptoturtas – kriptoturtas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 ( 8 ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

43. 

proporcingumo priemonė – bet kuri priemonė iš priemonių, numatytų 35 straipsnio 5a dalyje, 41 straipsnyje, 45 straipsnio 1b dalyje, 45 straipsnio 5 dalyje, 45a straipsnio 5 dalyje, 51 straipsnio 6 dalyje, 51a straipsnio 1 dalyje, 77 straipsnio 8 dalyje ir 144a straipsnio 4 dalyje, arba bet kuri pagal šią direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose numatyta priemonė, aiškiai taikytina mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms pagal 29c straipsnį;

44. 

tvarumo rizika – aplinkos, socialinis ar valdymo įvykis ar situacija, kuris (-i), jei įvyktų, galėtų padaryti realų ar galimą neigiamą poveikį investicijos vertei arba įsipareigojimo vertei;

45. 

tvarumo veiksniai – tvarumo veiksniai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 ( 9 ) 2 straipsnio 24 punkte.

▼B

II SKYRIUS

Veiklos pradėjimas

14 straipsnis

Leidimų išdavimo principas

1.   Pradedant tiesioginio draudimo arba perdraudimo veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, būtina iš anksto gauti leidimą. 2.  

1 dalyje nurodytą leidimą išduoda buveinės valstybės narės priežiūros institucija, į kurią turi kreiptis:

a) 

bet kokia įmonė, kurios pagrindinė buveinė steigiama tos valstybės narės teritorijoje; arba

b) 

bet kokia draudimo įmonė, kuri, gavusi leidimą pagal 1 dalį, nori išplėsti savo veiklą vykdydama visus vienos draudimo grupės arba draudimo grupių draudimus ir imtis kitų grupių draudimo, kuriam ji dar neturi leidimo.

15 straipsnis

Leidimų galiojimo sritis

1.   Leidimas pagal 14 straipsnį galioja visoje Bendrijoje. Jis leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms čia vykdyti veiklą, taip pat naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas. 2.  

Pagal 14 straipsnį leidimas išduodamas vykdyti tam tikros I priedo A dalyje arba II priede nurodytos tiesioginio draudimo grupės draudimo veiklą. Jis galioja visai grupei, nebent pareiškėjas pageidauja prisiimti tik kai kurias tai grupei priskiriamas rizikas.

Grupės rizika neįtraukiama į kitas grupes, išskyrus 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

Leidimas gali būti išduotas vykdyti dviejų ar daugiau grupių draudimo veiklą, jeigu valstybės narės nacionalinės teisės aktais leidžiama tokių draudimo grupių veiklą vykdyti kartu.

3.  

Ne gyvybės draudimo srityje valstybės narės gali išduoti leidimą vykdyti I priedo B dalyje išvardytų grupių draudimo veiklą.

Priežiūros institucijos gali apriboti leidimą, prašomą išduoti siekiant vykdyti vienos kurios nors grupės draudimo veiklą, ir leisti vykdyti tik operacijas, kurios nurodytos 23 straipsnyje nurodytame veiklos plane.

4.   Įmonės, kurioms yra taikoma ši direktyva, gali užsiimti 6 straipsnyje nurodyta pagalbos veikla tik turėdamos leidimą I priedo A dalyje nurodytos 18 draudimo grupės veiklai vykdyti, nedarant poveikio 16 straipsnio 1 dalies taikymui. Tuo atveju ši direktyva yra taikoma atitinkamoms operacijoms. 5.  

Perdraudimo srityje leidimas išduodamas vykdyti ne gyvybės perdraudimo veiklą, gyvybės perdraudimo veiklą ar visas perdraudimo veiklos rūšis.

Prašymas leidimui gauti svarstomas atsižvelgiant į veiklos planą, pateikiamą pagal 18 straipsnio 1 dalies c punktą, ir valstybės narės, kurios prašoma išduoti leidimą, nustatytų sąlygų leidimui gauti vykdymą.

16 straipsnis

Papildoma draudimo rizika

1.  

Draudimo įmonė, gavusi leidimą vykdyti pagrindinės rizikos, priskiriamos vienai arba kelioms draudimo grupėms, kaip nurodyta I priede, draudimo veiklą, taip pat gali be atskiro leidimo tokių rizikų atžvilgiu drausti kitai draudimo grupei priskiriamas rizikas, jeigu šios rizikos atitinka toliau nurodytas sąlygas:

a) 

jos susijusios su pagrindine rizika;

b) 

jos susijusios su objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos; ir

c) 

jos įtraukiamos į pagrindinės rizikos draudimo sutartį.

2.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, rizikos, įtrauktos į I priedo A dalies 14, 15 ir 17 grupes, negali būti laikomos kitų draudimo grupių papildomomis rizikomis.

Tačiau teisinių išlaidų draudimas, kaip nustatyta 17 grupėje, gali būti papildomas 18 grupėje numatytoms rizikoms, jei yra įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir bet kuri iš toliau nurodytų sąlygų:

a) 

pagrindinė rizika susijusi tiktai su pagalba asmenims, kurie susiduria su problemomis kelionės metu, išvykę iš savo namų arba iš savo įprastinės gyvenamosios vietos; arba

b) 

draudimas susijęs su ginčais arba rizika, atsirandančiais dėl jūros laivų naudojimo arba su tuo susijusiais.

17 straipsnis

Teisinis draudimo ar perdraudimo įmonės statusas

1.   Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena pagal 14 straipsnį leidimo prašanti įmonė atitiktų vieną iš III priede nustatytų teisinio statuso rūšių. 2.   Valstybės narės gali steigti bet kurios viešosios teisės numatytos rūšies įmones, jeigu tokių įstaigų veikla apima draudimo ar perdraudimo operacijas, atliekamas lygiavertėmis sąlygomis su pagal privatinę teisę veikiančiomis įmonėmis.

▼M5

3.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus dėl III priede, išskyrus atitinkamai A, B, ir C dalių 28 ir 29 punktus, pateikto statuso rūšių sąrašo.

▼B

18 straipsnis

Leidimo suteikimo sąlygos

1.  

Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena leidimo prašanti įmonė:

a) 

jei ji yra draudimo įmonė, vykdytų tik draudimo veiklą ir tiesiogiai su ja susijusias operacijas bei neužsiimtų jokia kita komercine veikla;

b) 

jei ji yra perdraudimo įmonė, vykdytų tik perdraudimo ir su tuo susijusių operacijų veiklą; tas reikalavimas gali apimti ir kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės funkcijas ir veiklas, susijusias su finansinio sektoriaus veiklomis, apibrėžtomis Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 8 dalyje;

c) 

pateiktų veiklos planą pagal 23 straipsnį;

d) 

turėtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, kurios atitiktų minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, numatytą 129 straipsnio 1 dalies d punkte;

e) 

pateiktų įrodymų, kad ir toliau turės tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, kaip numatyta 100 straipsnyje;

f) 

pateiktų įrodymų, kad ir toliau turės tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, reikalingų minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti, kaip numatyta 128 straipsnyje;

g) 

pateiktų įrodymų, kad galės laikytis valdymo sistemos, nurodytos IV skyriaus 2 skirsnyje;

h) 

vykdydama ne gyvybės draudimo veiklą, praneštų visų atstovų žalų sureguliavimo reikalams, paskirtų pagal Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnį kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus valstybę narę, kurioje yra prašoma išduoti leidimą, vardą ir pavardę arba pavadinimą ir adresą, jeigu draudžiamoji rizika priskiriama šios direktyvos I priedo A dalies 10 grupei, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę;

▼M13

i) 

nurodytų, ar prašymas išduoti leidimą kitoje valstybėje narėje vykdyti tiesioginio draudimo ar perdraudimo veiklą arba vykdyti kitos reguliuojamos įmonės ar draudimo produktų platintojo veiklą buvo atmestas arba panaikintas, ir pateiktų atmetimo ar panaikinimo priežastis.

▼B

2.  

Draudimo įmonė, prašanti išduoti leidimą išplėsti savo veiklą ir pradėti kitų grupių draudimus arba kitus tos pačios grupės draudimus, pateikia veiklos planą pagal 23 straipsnį.

Be to, ji turi pateikti įrodymus, kad jos tinkamos nuosavos lėšos atitinka mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, numatytus 100 straipsnio pirmoje pastraipoje ir 128 straipsnyje.

3.  

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, draudimo įmonė, užsiimanti gyvybės draudimo veikla ir prašanti leidimo išplėsti veiklą bei pradėti I priedo A dalies 1 arba 2 grupių rizikos draudimą, kaip nurodyta 73 straipsnyje, turi įrodyti, kad ji:

a) 

turi tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, kurios atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, kaip nurodyta 129 straipsnio 1 dalies d punkte;

b) 

įsipareigoja ir toliau vykdyti minimalius finansinius įsipareigojimus, nurodytus 74 straipsnio 3 dalyje.

4.  

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, draudimo įmonė, užsiimanti I priedo A dalies 1 arba 2 grupėse išvardytų rizikų ne gyvybės draudimo veikla ir prašanti leidimo išplėsti veiklą bei pradėti gyvybės draudimą, kaip nurodyta 73 straipsnyje, turi įrodyti, kad ji:

a) 

turi tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų, kurios atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, kaip nurodyta 129 straipsnio 1 dalies d punkte;

b) 

įsipareigoja ir toliau vykdyti minimalius finansinius įsipareigojimus, nurodytus 74 straipsnio 3 dalyje.

19 straipsnis

Glaudūs ryšiai

Jeigu tarp draudimo įmonės arba perdraudimo įmonės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų yra glaudūs ryšiai, priežiūros institucijos išduoda leidimą tik tada, jeigu tie ryšiai nekliudo veiksmingai atlikti joms pavestų priežiūros funkcijų.

Priežiūros institucijos atsisako išduoti leidimą, jeigu dėl kurios nors trečiosios šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių vieną ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais draudimo arba perdraudimo įmonė turi glaudžių ryšių, arba dėl sunkumų, kylančių įgyvendinant tas priemones, jos negali veiksmingai atlikti joms pavestų priežiūros funkcijų.

Priežiūros institucijos reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės joms teiktų informaciją, reikalingą nuolat stebėti, ar vykdomos pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos.

20 straipsnis

Pagrindinė draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių buveinė

Valstybės narės reikalauja, kad pagrindinės draudimo ir perdraudimo įmonių buveinės būtų toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir jų registruotosios buveinės.

21 straipsnis

Draudimo liudijimo sąlygos ir įmokų tarifai

1.  

Valstybės narės nereikalauja iš anksto patvirtinti arba sistemingai pranešti apie bendrąsias ir specialiąsias draudimo sutarčių sąlygas, įmokų tarifus, visų pirma įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninius pagrindus ar apie dokumentų formas ir kitus spausdintinius dokumentus, kuriuos įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais ar persidraudžiančiomis arba pakartotinai persidraudžiančiomis įmonėmis.

Tačiau gyvybės draudimo atveju ir vien tik tam, kad būtų patikrinta atitiktis nacionalinėms nuostatoms dėl aktuarinių principų, buveinės valstybė narė gali pareikalauti sistemingai pranešti apie įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninius pagrindus. Tas reikalavimas nėra išankstinė sąlyga išduoti leidimą vykdyti gyvybės draudimo veiklą.

2.   Valstybės narės nereikalauja, kad būtų iš anksto pranešama apie numatomą draudimo įmokų tarifų padidinimą arba kad toks padidinimas būtų iš anksto patvirtintas, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su bendrosiomis kainų kontrolės sistemomis. 3.   Valstybės narės gali tikrinti įmonių, pateikusių prašymą išduoti leidimą drausti rizikas, įtrauktas į I priedo A dalies 18 grupę, arba gavusių šį leidimą, tiesioginius arba netiesioginius personalo ir įrangos išteklius, įskaitant jų medicinos personalo kvalifikaciją ir turimos įrangos kokybę, kad tokios įmonės galėtų vykdyti su ta grupe susijusius savo įsipareigojimus. 4.   Valstybės narės gali toliau taikyti galiojančius arba priimti įstatymus ar kitus teisės aktus, kuriais reikalaujama, kad būtų tvirtinami draudimo įmonės steigimo sutartis bei įstatai ir pateikiami visi kiti tinkamam priežiūros atlikimui reikalingi dokumentai.

22 straipsnis

Ekonominiai rinkos reikalavimai

Valstybė narė nereikalauja, kad bet kuris prašymas išduoti leidimą būtų nagrinėjamas atsižvelgiant į rinkos ekonominius reikalavimus.

23 straipsnis

Veiklos planas

1.  

18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame veiklos plane nurodomi šie duomenys arba pateikiami įrodymai, patvirtinantys šiuos dalykus:

a) 

rizikų arba įsipareigojimų, kuriuos atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė siūlo padengti, pobūdį;

b) 

perdraudimo susitarimų, kuriuos perdraudimo įmonė siūlo sudaryti su persidraudžiančiomis įmonėmis, rūšis;

c) 

pagrindinius perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) principus;

d) 

minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą sudarančius pagrindinių nuosavų lėšų elementus;

e) 

išlaidų, susijusių su pradinėmis administracinėmis paslaugomis ir verslą užtikrinančiomis organizacinėmis priemonėmis, sąmatą; finansinius išteklius, numatytus toms išlaidoms padengti, ir, jeigu draudžiamos rizikos, įtrauktos į I priedo A dalies 18 grupę, draudimo įmonės turimus išteklius, kurie bus naudojami teikiant žadėtą pagalbą;

▼M13

f) 

valstybes nares, trečiąsias valstybes ir, kai leidimai pradėti ir vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą išduodami trečiosiose valstybėse esančių geografinių teritorijų lygmeniu, atitinkamas tų trečiųjų valstybių geografines teritorijas, kuriose atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė ketina vykdyti veiklą.

▼B

2.  

Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pirmųjų trejų finansinių metų plane pateikiama:

a) 

numatomas balansas;

b) 

būsimo mokumo kapitalo reikalavimo įverčiai, kaip numatyta VI skyriaus 4 skirsnio 1 poskirsnyje, parengti remiantis a punkte nurodytu numatomu balansu ir vadovaujantis tų įverčių apskaičiavimo metodu;

c) 

būsimo minimalaus kapitalo reikalavimo įverčiai, kaip numatyta 128 ir 129 straipsniuose, parengti remiantis a punkte nurodytu numatomu balansu ir vadovaujantis tų įverčių apskaičiavimo metodu;

d) 

finansinių išteklių, kuriuos ketinama panaudoti techniniams atidėjiniams, minimalaus kapitalo reikalavimui ir mokumo kapitalo reikalavimui padengti, sąmata;

e) 

ne gyvybės draudimo ir perdraudimo atveju taip pat pateikiama:

i) 

valdymo išlaidų, išskyrus įsikūrimo išlaidas, sąmata, visų pirma einamųjų bendrųjų išlaidų ir komisinių sąmata;

ii) 

draudimo įmokų arba įnašų ir išmokų sąmata;

f) 

gyvybės draudimo atveju taip pat pateikiamas planas, kuriame nurodoma išsami tiesioginės veiklos, prisiimto perdraudimo ir perduoto perdraudimo pajamų ir išlaidų sąmata.

24 straipsnis

Akcininkai ir nariai, turintys akcijų paketus

1.  

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos išduoda įmonei leidimą pradėti vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą tik po to, kai joms pateikiama informacija apie tiesioginių ar netiesioginių akcininkų ar narių, kurie yra fiziniai arba juridiniai asmenys ir turi tos įmonės akcijų paketų, tapatybę bei turimų akcijų skaičių.

Tos institucijos atsisako išduoti leidimą, jeigu, atsižvelgus į būtinumą užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį draudimo ar perdraudimo įmonės valdymą, jų netenkina akcininkų ar narių kvalifikacija.

2.  

1 dalies tikslais atsižvelgiama į balsavimo teises, nurodytas 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo ( 10 ), 9 ir 10 straipsniuose bei į tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas dėl akcijų sujungimo.

Valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises ar akcijas, kurias investicinės įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po to, kai prisiimamas įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) po finansinių priemonių išplatinimo tvirtai įsipareigojus pirkti, kaip numatyta ►M13  Direktyvos 2014/65/ES ◄ I priedo A skirsnio 6 punkte, jei tomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienerius metus nuo įsigijimo.

25 straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą

Bet koks sprendimas neišduoti leidimo turi būti pagrįstas konkrečiais motyvais ir apie tai pranešama atitinkamai įmonei.

Kiekviena valstybė narė užtikrina teisę apskųsti sprendimą teismui, jei atsisakoma išduoti leidimą.

▼M13

Tokia nuostata taip pat taikoma tais atvejais, kai priežiūros institucijos neišnagrinėjo prašymo išduoti leidimą per šešis mėnesius arba, jei atliekamas bendras vertinimas pagal 26 straipsnio 4 dalį, per aštuonis mėnesius nuo jo gavimo dienos.

▼M13

Apie kiekvieną atsisakymą išduoti leidimą, įskaitant prašymą teikiančios įmonės identifikavimo duomenis ir atsisakymo priežastis, pranešama Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (EDPPI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 11 ). EDPPI tvarko nuolat atnaujinamą duomenų bazę su tokia informacija ir suteikia prieigą prie duomenų bazės priežiūros institucijoms.

▼M5

25a straipsnis

Pranešimas apie leidimus ir leidimų panaikinimą, taip pat jų skelbimas

Apie kiekvieną leidimą ar jo panaikinimą pranešama ►M13  EDPPI ◄ . Kiekvienos draudimo arba perdraudimo įmonės, kuriai buvo išduotas veiklos leidimas, pavadinimas įtraukiamas į sąrašą. EDPPI tą sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir nuolat atnaujina.

▼B

26 straipsnis

Išankstinės konsultacijos su kitų valstybių narių institucijomis

1.  

Su bet kurios kitos susijusios valstybės narės priežiūros institucijomis konsultuojamasi prieš išduodant leidimą bet kuriai iš toliau nurodytų įmonių:

a) 

toje valstybėje narėje leidimą gavusios draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinei įmonei;

b) 

toje valstybėje narėje leidimą gavusios patronuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinei įmonei; arba

c) 

įmonei, kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja toje valstybėje narėje leidimą gavusią draudimo ar perdraudimo įmonę.

2.  

Su susijusios valstybės narės valdžios institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų arba investicinių įmonių priežiūrą, konsultuojamasi prieš išduodant leidimą bet kuriai iš toliau nurodytų draudimo ar perdraudimo įmonių:

a) 

Bendrijoje leidimą gavusios kredito įstaigos arba investicinės įmonės dukterinei įmonei;

b) 

Bendrijoje leidimą gavusios patronuojančios kredito įstaigos arba investicinės įmonės dukterinei įmonei; arba

c) 

įmonei, kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja Bendrijoje leidimą gavusią kredito įstaigą arba investicinę įmonę.

3.  

1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos institucijos, vertindamos akcininkų tinkamumą ir kompetencijos bei tinkamumo reikalavimus visiems asmenims, veiksmingai vadovaujantiems įmonei ar vykdantiems kitas pagrindines funkcijas, susijusias su kito tos pačios grupės subjekto valdymu, visų pirma konsultuojasi tarpusavyje.

Jos viena su kita keičiasi informacija apie akcininkų tinkamumą ir kompetencijos bei tinkamumo reikalavimus visiems asmenims, veiksmingai vadovaujantiems įmonei ar vykdantiems kitas pagrindines funkcijas, kuri yra svarbi kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms išduodant leidimus ir nuolat vertinant, kaip laikomasi veiklos sąlygų.

▼M13

4.   Kai pagal 1 dalį turi būti konsultuojamasi su keliomis priežiūros institucijomis, bet kuri susijusi priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos gali prašyti leidimą gauti prašančios įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos bendrai įvertinti prašymą išduoti leidimą. Leidimą gauti prašančios įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija, priimdama galutinį sprendimą, atsižvelgia į bendro vertinimo išvadas.

▼B

III SKYRIUS

Priežiūros institucijos ir bendrosios taisyklės

27 straipsnis

Pagrindinis priežiūros tikslas

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamas priemones, taip pat turėtų susijusių žinių, pajėgumų bei įgaliojimus, kad galėtų įgyvendinti pagrindinį priežiūros tikslą – apsaugoti draudėjus ir naudos gavėjus.

28 straipsnis

Finansinis stabilumas ir procikliškumo išlaikymas

Nedarydamos poveikio 27 straipsnyje nustatyto pagrindinio priežiūros tikslo taikymui, valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos, vykdydamos savo bendras pareigas, deramai atsižvelgtų į galimą savo sprendimų poveikį su Europos Sąjunga susijusių finansinių sistemų stabilumui, visų pirma išimtinais atvejais, atitinkamu laiku atsižvelgdamos į turimą informaciją.

Vykstant išskirtiniams pokyčiams finansų rinkose priežiūros institucijos atsižvelgia į galimą prociklišką savo veiksmų poveikį.

29 straipsnis

Bendrieji priežiūros principai

1.   Priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizika pagrįstu požiūriu. Jai priskiriamas nuolatinis tikrinimas, ar tinkamai vykdoma draudimo ar perdraudimo veikla ir ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi priežiūros nuostatų. 2.   Draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra vykdoma tinkamai derinant veiklą ne įmonėse ir tikrinimus vietoje (įmonėse).

▼M13

3.   Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai būtų taikomi proporcingai atsižvelgiant į draudimo ar perdraudimo įmonės, visų pirma įmonių, klasifikuojamų kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. 4.   Taikant Komisijos priimtus deleguotuosius aktus ir techninius reguliavimo bei įgyvendinimo standartus laikomasi proporcingumo principo, tokiu būdu užtikrinant proporcingą šios direktyvos taikymą, visų pirma mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius EDPPI pateikti techninių reguliavimo standartų projektai, pagal to reglamento 15 straipsnį pateikti techninių įgyvendinimo standartų projektai ir pagal to reglamento 16 straipsnį pateiktos gairės ir rekomendacijos užtikrina proporcingą šios direktyvos taikymą, visų pirma mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms.

5.  

Komisija papildo šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus pagal 301a straipsnį, išsamiai patikslindama:

a) 

29a straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, įskaitant a punkto iv papunktyje, b punkto v papunktyje ir c punkto vii papunktyje nurodytą sumos apskaičiavimo metodą;

b) 

metodiką, taikytiną klasifikuojant įmones kaip mažąsias ir nesudėtingas įmones, ir

c) 

sąlygas, taikomos priežiūros institucijoms tvirtinant arba panaikinant proporcingumo priemones, kurias turi taikyti įmonės, kurios nėra klasifikuojamos kaip 29d straipsnyje nurodytos mažosios ir nesudėtingos įmonės.

▼M13

29a straipsnis

Mažųjų ir nesudėtingų įmonių identifikavimo kriterijai

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad įmonės būtų klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės pagal 29b straipsnyje nustatytą procesą, jeigu dvejus finansinius metus iš eilės prieš pat tokį klasifikavimą tos įmonės tenkina šiuos kriterijus:

a) 

įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir įmonės, vykdančios tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo veiklą, kurių techniniai atidėjiniai, susiję su gyvybės draudimo veikla, sudaro 20 % arba daugiau visų techninių atidėjinių, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje, ir kurių metinės pajamos iš bendrų pasirašytų draudimo įmokų, susijusių su ne gyvybės draudimo veikla, sudaro mažiau nei 40 % visos metinės bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos, tenkina visus šiuos kriterijus:

i) 

105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte nurodytas palūkanų normos rizikos submodulis yra ne didesnis nei 5 % techninių atidėjinių, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje;

ii) 

metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos pagal sutartis, sudarytas ne buveinės valstybėje narėje, kurioje įmonė gavo savo leidimą pagal 14 straipsnį, o kitose valstybėse narėse, yra mažesnės už kurią nors iš šių ribų:

1) 

20 000 000  EUR;

2) 

10 % jos visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

iii) 

gyvybės draudimo veiklos techniniai atidėjiniai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje, neviršija 1 000 000 000  EUR;

iv) 

toliau nurodytų elementų suma neviršija 20 % visų investicijų:

1) 

105 straipsnio 5 dalyje nurodyto rinkos rizikos modulio;

2) 

105 straipsnio 6 dalyje nurodyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulio dalies, atitinkančios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išvestines finansines priemones, iš tarpininkų gautinas sumas ir kitą investicinį turtą, kurie nepatenka į skirtumo rizikos submodulį;

3) 

bet kurio kapitalo reikalavimo, taikytino investicijoms į nematerialųjį turtą, kuris nepatenka į rinkos rizikos ir sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulius;

v) 

priimta įmonės perdraudimo veikla neviršija 50 % jos visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

vi) 

laikomasi mokumo kapitalo reikalavimo;

b) 

įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą, ir įmonės, vykdančios tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo veiklą, kurių metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos, susijusios su ne gyvybės draudimo veikla, sudaro 40 % arba daugiau jų visos metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos ir kurių techniniai atidėjiniai, susiję su gyvybės draudimo veikla, sudaro mažiau nei 20 % jų visų techninių atidėjinių, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje, tenkina visus šiuos kriterijus:

i) 

paskutinių trejų metų vidutinis sudėtinis ne gyvybės draudimo veiklos rodiklis, atėmus perdraudimą, yra mažesnis nei 100 %;

ii) 

metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos pagal sutartis, sudarytas ne buveinės valstybėje narėje, kurioje įmonė gavo savo leidimą pagal 14 straipsnį, o kitose valstybėse narėse, yra mažesnės už kurią nors iš šių ribų:

1) 

20 000 000  EUR;

2) 

10 % jos visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

iii) 

ne gyvybės draudimo veiklos metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos neviršija 100 000 000  EUR;

iv) 

I priedo A dalies 5–7, 11, 12, 14 ir 15 klasių metinių bendrų pasirašytų draudimo įmokų suma neviršija 30 % visos metinių ne gyvybės draudimo veiklos pasirašytų draudimo įmokų sumos;

v) 

toliau nurodytų elementų suma neviršija 20 % visų investicijų:

1) 

105 straipsnio 5 dalyje nurodyto rinkos rizikos modulio;

2) 

105 straipsnio 6 dalyje nurodyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulio dalies, atitinkančios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išvestines finansines priemones, iš tarpininkų gautinas sumas ir kitą investicinį turtą, kurie nepatenka į skirtumo rizikos submodulį;

3) 

bet kurio kapitalo reikalavimo, taikytino investicijoms į nematerialųjį turtą, kuris nepatenka į rinkos rizikos ir sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulius;

vi) 

priimta įmonės perdraudimo veikla neviršija 50 % jos visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

vii) 

laikomasi mokumo kapitalo reikalavimo;

c) 

įmonės, vykdančios tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo veiklą, kurių techniniai atidėjiniai, susiję su gyvybės draudimo veikla, sudaro 20 % arba daugiau jų visų techninių atidėjinių, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje, ir kurių metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos, susijusios su ne gyvybės draudimo veikla, sudaro 40 % arba daugiau jų visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos, tenkina visus šiuos kriterijus:

i) 

105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte nurodytas palūkanų normos rizikos submodulis yra ne didesnis nei 5 % techninių atidėjinių, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje;

ii) 

paskutinių trejų metų vidutinis sudėtinis ne gyvybės draudimo veiklos rodiklis, atėmus perdraudimą, yra mažesnis nei 100 %;

iii) 

gyvybės draudimo veiklos techniniai atidėjiniai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje, neviršija 1 000 000 000  EUR;

iv) 

ne gyvybės draudimo veiklos metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos neviršija 100 000 000  EUR;

v) 

metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos pagal sutartis, sudarytas ne buveinės valstybėje narėje, kurioje įmonė gavo savo leidimą pagal 14 straipsnį, o kitose valstybėse narėse, yra mažesnės už kurį nors iš šių dydžių:

1) 

20 000 000  EUR;

2) 

10 % jos visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

vi) 

I priedo A dalies 5–7, 11, 12, 14 ir 15 klasių metinių bendrų pasirašytų draudimo įmokų suma neviršija 30 % visos metinių ne gyvybės draudimo veiklos pasirašytų draudimo įmokų sumos;

vii) 

toliau nurodytų elementų suma neviršija 20 % visų investicijų:

1) 

105 straipsnio 5 dalyje nurodyto rinkos rizikos modulio;

2) 

105 straipsnio 6 dalyje nurodyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulio dalies, atitinkančios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išvestines finansines priemones, iš tarpininkų gautinas sumas ir kitą investicinį turtą, kurie nepatenka į skirtumo rizikos submodulį;

3) 

bet kurio kapitalo reikalavimo, taikytino investicijoms į nematerialųjį turtą, kuris nepatenka į rinkos rizikos ir sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulius;

viii) 

priimta įmonės perdraudimo veikla neviršija 50 % jos visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

ix) 

laikomasi mokumo kapitalo reikalavimo.

Pirmos pastraipos a punkto ii ir v papunkčiuose, b punkto ii ir vi papunkčiuose bei c punkto v ir viii papunkčiuose nustatyti kriterijai netaikomi priklausomoms draudimo įmonėms arba priklausomoms perdraudimo įmonėms.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, priklausomos draudimo įmonės ir priklausomos perdraudimo įmonės taip pat klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, jei jos neatitinka pirmoje pastraipoje nustatytų kriterijų, tačiau atitinka abu šiuos kriterijus:

a) 

jų apdraustieji asmenys ir naudos gavėjai yra bet kurie iš šių:

i) 

grupės, kuriai priklauso priklausoma draudimo įmonė arba priklausoma perdraudimo įmonė, juridiniai asmenys;

ii) 

fiziniai asmenys, kuriems gali būti taikoma tos grupės draudimo liudijimų teikiama apsauga, su sąlyga, kad veiklai, kuria teikiama tų fizinių asmenų apsauga, skiriama mažiau nei 5 % techninių atidėjinių;

b) 

draudimo įsipareigojimai ir draudimo sutartys, kuriais grindžiami priklausomos draudimo įmonės arba priklausomos perdraudimo įmonės perdraudimo įsipareigojimai, neapima jokio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

2.   Tai, ar įmonės, gavusios leidimą pagal 14 straipsnį per paskutinius dvejus metus, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus vertinama atsižvelgiant į paskutinius finansinius metus iki klasifikavimo arba, jei leidimas gautas per paskutinius 12 mėnesių, į 23 straipsnyje nurodytą veiklos planą. 3.  

Toliau nurodytos įmonės niekada neklasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės:

a) 

įmonės, taikančios patvirtintą dalinį arba visapusišką vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti pagal visapusiškiems ir daliniams vidaus modeliams taikomus reikalavimus, nustatytus VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnyje;

b) 

įmonės, kurios yra finansinio konglomerato, kaip tai suprantama Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 punkte, arba grupės, kaip tai suprantama šios direktyvos 212 straipsnyje, patronuojančios įmonės, kurioms pagal šios direktyvos 213 straipsnio 2 dalies a arba b punktą taikoma grupės priežiūra, nebent grupė yra klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga grupė;

c) 

įmonės, kurios yra vienos iš 228 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų įmonių patronuojančios įmonės;

d) 

įmonės, kurios valdo kolektyvinius pensijų fondus, kaip tai suprantama 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose, kai kolektyvinių pensijų fondų turto vertė viršija 1 000 000 000  EUR.

29b straipsnis

Kriterijus atitinkančių įmonių klasifikavimo procesas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 29a straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančios įmonės galėtų apie tokį atitikimą pranešti priežiūros institucijai, kad jas būtų galima klasifikuoti kaip mažąsias ir nesudėtingas įmones. 2.  

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą įmonė pateikia valstybės narės priežiūros institucijai, suteikusiai 14 straipsnyje nurodytą išankstinį leidimą. Tame pranešime pateikiama visa ši informacija:

a) 

įrodymai, kad atitinkami visi 29a straipsnyje nustatyti tai įmonei taikytini kriterijai;

b) 

pareiškimas, kad įmonė per kitus trejus metus neplanuoja jokių strateginių pokyčių, dėl kurių galėtų būti nesilaikoma kurio nors iš 29a straipsnyje nustatytų kriterijų;

c) 

nustatytos proporcingumo priemonės, kurias įmonė tikisi įgyvendinti, visų pirma jeigu ketinama naudotis tiksliausio įverčio supaprastinimu, ir tai, ar įmonė planuoja taikyti 77 straipsnio 8 dalyje nustatytą supaprastintą metodą techniniams atidėjiniams apskaičiuoti.

3.  

Priežiūros institucija per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto išsamaus pranešimo gavimo dienos gali pareikšti prieštaravimą tam, kad įmonė būtų klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė, remdamasi tik kuria nors iš šių priežasčių:

a) 

29a straipsnyje numatytų kriterijų nesilaikymu;

b) 

mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymu, kuris įvertinamas netaikant jokios iš 77a straipsnio 2 dalyje, 308c straipsnyje, 308d straipsnyje ar, kai aktualu, 111 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių;

c) 

tuo, kad įmonė užima daugiau kaip 5 % įmonės buveinės valstybės narės gyvybės draudimo arba, kai taikytina, ne gyvybės draudimo rinkos pagal 35a straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

4.   Bet kuriame priežiūros institucijos sprendime prieštarauti tam, kad įmonė būtų klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė, nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apie sprendimą atitinkamai įmonei pranešama raštu.

Nesant tokio sprendimo, pasibaigus 3 dalyje nurodytam dviejų mėnesių laikotarpiui, įmonė klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė.

Jeigu iki 3 dalyje nurodyto dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos priežiūros institucija priima sprendimą, kuriuo patvirtinama atitiktis kriterijams, įmonė klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė nuo tokio sprendimo priėmimo dienos.

5.   Jei prašymus priežiūros institucijos gauna per pirmuosius šešis mėnesius nuo 2027 m. sausio 30 d., 3 dalyje nurodytas laikotarpis pailginamas iki keturių mėnesių. 6.   Įmonė klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė tol, kol toks klasifikavimas nenutraukiamas pagal šią dalį.

Jeigu mažoji ir nesudėtinga įmonė nebeatitinka kurio nors iš 29a straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ji nedelsdama apie tai informuoja priežiūros instituciją. Jeigu kriterijų nuolat nesilaikoma dvejus metus iš eilės, įmonė apie tai informuoja priežiūros instituciją ir nuo po tų dvejų metų einančių finansinių metų ji nustoja būti klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė.

Kai įmonė, kuri klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė, tenkina bet kurį iš 29a straipsnio 3 dalyje išdėstytų neklasifikavimo kriterijų, ta įmonė nedelsdama apie tai informuoja priežiūros instituciją ir nuo kitų finansinių metų ji nustoja būti klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė.

29c straipsnis

Įmonių, kurios klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, naudojimasis proporcingumo priemonėmis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurios klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, galėtų naudotis visomis proporcingumo priemonėmis. 2.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu priežiūros institucijai kyla rimtų abejonių dėl mažosios ir nesudėtingos įmonės rizikos pobūdžio, priežiūros institucija gali reikalauti, kad atitinkama įmonė nesinaudotų viena ar keliomis proporcingumo priemonėmis, jeigu reikalavimas tinkamai raštu pagrindžiamas atsižvelgiant į konkrečias su įmonės rizikos pobūdžiu susijusias abejones. Laikoma, kad esama rimtų abejonių, kai:

a) 

nebesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba esama rizikos, kad per ateinančius tris mėnesius jo bus nesilaikoma, kai taikytina, tai įvertinama netaikant jokios iš 77a straipsnio 2 dalyje, 308c straipsnyje, 308d straipsnyje arba, kai aktualu, 111 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių;

b) 

įmonės valdymo sistema nėra veiksminga, kaip tai suprantama 41 straipsnyje, arba

c) 

dėl esminių įmonės rizikos pobūdžio pokyčių galėtų būti reikšmingai nesilaikoma kurio nors 29a straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

29d straipsnis

Įmonių, kurios nėra klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, naudojimasis proporcingumo priemonėmis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios nėra klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės galėtų naudotis tik tomis 35 straipsnio 5a dalyje, 41 straipsnyje, 45 straipsnio 1b dalyje, 45 straipsnio 5 dalyje, 77 straipsnio 8 dalyje ir 144a straipsnio 4 dalyje numatytomis proporcingumo priemonėmis ir pagal šią direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose numatytomis proporcingumo priemonėmis, kurios yra aiškiai taikytinos mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms pagal 29c straipsnį ir nustatytos šio straipsnio tikslais gavus priežiūros institucijos išankstinį patvirtinimą.

Draudimo ar perdraudimo įmonės raštu pateikia priežiūros institucijai patvirtinimo prašymą. Tame prašyme pateikiama ši informacija:

a) 

proporcingumo priemonių, kurias ketinama naudoti, sąrašas ir priežastys, kodėl jų naudojimas yra pateisinamas, remiantis įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu;

b) 

visa kita reikšminga informacija apie įmonės rizikos pobūdį;

c) 

pareiškimas, kad įmonė per kitus trejus metus neplanuoja jokių strateginių pokyčių, kurie turėtų poveikį įmonės rizikos pobūdžiui.

2.   Priežiūros institucija per du mėnesius nuo 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto prašymo gavimo dienos įvertina prašymą ir informuoja įmonę apie tai, kad prašymas patvirtinamas arba atmetamas, taip pat apie proporcingumo priemones, kurių naudojimas yra patvirtintas. Jeigu priežiūros institucija patvirtina proporcingumo priemonių naudojimą nustatydama tam tikras sąlygas, tų sąlygų priežastys nurodomos patvirtinimo sprendime. Priežiūros institucija apie sprendimą prieštarauti vienos ar daugiau prašyme nurodytų proporcingumo priemonių naudojimui praneša raštu, nurodydamas tokio sprendimo priežastis. Tokios priežastys turi būti susijusios su įmonės rizikos pobūdžiu. 3.   Priežiūros institucija gali prašyti pateikti daugiau informacijos, kuri yra būtina 2 dalyje nurodytam vertinimui atlikti. Toje dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas nuo pirmo priežiūros institucijų prašymo pateikti informaciją gavimo dienos iki atitinkamos įmonės atsakymo į prašymą gavimo dienos. Dėl visų kitų priežiūros institucijos prašymų vertinimo laikotarpis nestabdomas. 4.   Jei prašymus priežiūros institucijos gauna prieš 2027 m. liepos 31 d., 2 dalyje nurodytas laikotarpis yra keturi mėnesiai. 5.   Proporcingumo priemonių naudojimo patvirtinimas gali būti bet kuriuo metu pakeistas arba panaikintas, jeigu pasikeičia draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Visuose priežiūros institucijos sprendimuose pakeisti ar panaikinti tokį patvirtinimą turi būti nurodytos to priežastys ir apie juos atitinkamai įmonei pranešama raštu.

29e straipsnis

Proporcingumo priemonių naudojimo stebėsena

1.   Per vienus metus, kai jos pradedamos klasifikuoti kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, draudimo ir perdraudimo įmonės savo priežiūros institucijoms pateikia informaciją apie naudojamas proporcingumo priemones kartu su informacija, kurią reikia pateikti 35 straipsnyje nurodytais priežiūros tikslais. Jei tokios įmonės ketina pakeisti naudojamų proporcingumo priemonių sąrašą, jos nedelsdamos apie tai praneša savo priežiūros institucijoms. 2.   Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios naudoja proporcingumo priemones pagal 29d straipsnį, nusprendžia kurios nors iš tų priemonių nebenaudoti, jos apie tai informuoja savo priežiūros institucijas. 3.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios proporcingumo priemones, kurios atitinka egzistuojančias priemones pagal šią direktyvą, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 28 d., ne ilgiau kaip ketverius finansinius metus gali ir toliau taikyti tokias priemones netaikydamos 29b, 29c ir 29d straipsniuose nustatytų reikalavimų.

▼B

30 straipsnis

Priežiūros institucijos ir priežiūros apimtis

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonių finansinė priežiūra, įskaitant veiklos, kurią jos vykdo per filialus arba naudodamosi laisve teikti paslaugas, finansinę priežiūrą, yra vien tik buveinės valstybės narės pareiga. 2.  

►M13  Finansinei priežiūrai pagal 1 dalį priskiriamas visos draudimo ir perdraudimo įmonės veiklos, jos valdymo sistemos, jos mokumo būklės, suformuotų techninių atidėjinių, jos turto ir tinkamų nuosavų lėšų patikrinimas pagal buveinės valstybės narės, vadovaujantis Sąjungos lygmeniu priimtomis nuostatomis, nustatytas taisykles ar taikomą tvarką. ◄

Jeigu atitinkama draudimo įmonė turi leidimą drausti rizikas, įtrauktas į I priedo A dalies 18 grupę, į jos priežiūrą taip pat įeina draudimo įmonės disponuojamų techninių išteklių, būtinų vykdant pagalbos operacijas, kurias ji yra įsipareigojusi atlikti, kontrolė, jeigu tokių išteklių kontrolė numatyta pagal buveinės valstybės narės teisę.

3.  

Jeigu valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika arba kurioje prisiimtas įsipareigojimas, arba priimančiosios valstybės narės, kurioje yra perdraudimo įmonė, priežiūros institucijos turi pagrindo manyti, kad dėl draudimo arba perdraudimo įmonės veiklos galėtų nukentėti jos patikima finansinė padėtis, apie tai jos informuoja tos įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijas.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos nusprendžia, ar įmonė atitinka šioje direktyvoje nustatytus riziką ribojančius principus.

31 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė

1.   Priežiūros institucijos vykdo savo užduotis skaidriai ir atsakingai, tinkamai užtikrindamos konfidencialios informacijos apsaugą. 2.  

Valstybės narės užtikrina, kad būtų atskleista ši informacija:

a) 

įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat bendrųjų rekomendacijų draudimo reguliavimo srityje tekstai;

b) 

bendrieji kriterijai ir metodai, įskaitant pagal 34 straipsnio 4 dalį sukurtas priemones, naudojami priežiūros procese, kaip nustatyta 36 straipsnyje;

c) 

bendra statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus;

d) 

informacija apie šioje direktyvoje numatytų pasirinkimo galimybių įgyvendinimą;

e) 

priežiūros tikslai ir informacija apie priežiūros institucijų funkcijas bei veiklą.

Atskleidžiant informaciją pagal pirmą pastraipą, pateikiama pakankamai duomenų, kad būtų galima palyginti įvairių valstybių narių priežiūros institucijų taikomus priežiūros metodus.

Informacija atskleidžiama bendrai nustatyta forma ir nuolat atnaujinama. Pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytą informaciją galima gauti vienu elektroniniu adresu kiekvienoje valstybėje narėje.

3.   Valstybės narės nustato skaidrias procedūras, taikomas priimant ir atleidžiant jų priežiūros institucijų valdymo ir vadovavimo organų narius.

▼M5

4.   Nedarant poveikio 35, 51 ir 256 straipsnių bei 254 straipsnio 2 dalies taikymui, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalies, kuriais nustatomi pagrindiniai aspektai, su kuriais susijusius bendrus statistinius duomenis reikia atskleisti, taip pat tų duomenų turinys ir atskleidimo data. 5.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, ir nedarant poveikio 35, 51 ir 256 straipsnių bei 254 straipsnio 2 dalies taikymui, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomi šiame straipsnyje numatyto duomenų atskleidimo šablonai ir struktūros, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

32 straipsnis

Draudimas atmesti perdraudimo sutartis ar pakartotinio perdraudimo sutartis

1.   Draudimo įmonės buveinės valstybė narė neatmeta perdraudimo sutarties, kurią sudarė pagal 14 straipsnį leidimą gavusi perdraudimo įmonė arba draudimo įmonė, remdamasi priežastimis, tiesiogiai susijusiomis su tos perdraudimo įmonės ar tos draudimo įmonės finansinės padėties patikimumu. 2.   Perdraudimo įmonės buveinės valstybė narė neatmeta pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) sutarties, kurią sudarė perdraudimo įmonė ir pagal 14 straipsnį leidimą gavusi perdraudimo įmonė arba draudimo įmonė, remdamasi priežastimis, tiesiogiai susijusiomis su tos perdraudimo įmonės ar draudimo įmonės finansinės padėties patikimumu.

33 straipsnis

Kitoje valstybėje narėje įsteigtų filialų priežiūra

Valstybės narės numato, kad kitoje valstybėje narėje leidimą gavusiai draudimo ar perdraudimo įmonei vykdant veiklą per filialą buveinės valstybės narės priežiūros institucijos, prieš tai informavusios atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas, gali pačios arba per jų tuo tikslu paskirtus tarpininkaujančius asmenis vietoje patikrinti informaciją, būtiną įmonės finansinei priežiūrai užtikrinti.

Atitinkamos priimančiosios valstybės narės institucijos gali dalyvauti tuose patikrinimuose.

▼M5

Jeigu priežiūros institucija pranešė priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms, kad ji ketina atlikti patikrinimą vietoje pagal pirmą pastraipą, ir jei šiai priežiūros institucijai neleista naudotis teise atlikti tuos patikrinimus vietoje arba priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos negali realiai naudotis savo teise dalyvauti pagal antrą pastraipą, priežiūros institucijos gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tą straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnį EDPPI gali dalyvauti patikrinimuose vietoje, jeigu jie atliekami bendrai dviejų ar daugiau priežiūros institucijų.

▼B

34 straipsnis

Bendrieji priežiūros įgaliojimai

1.   Valstybės narės garantuoja, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus imtis prevencinių ir korekcinių priemonių siekdamos užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, kurių jos privalo laikytis kiekvienoje valstybėje narėje. 2.   Priežiūros institucijos turi teisę draudimo ar perdraudimo įmonėms, jų administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams taikyti visas būtinas priemones, tam tikrais atvejais įskaitant administracinio ar finansinio pobūdžio priemones. 3.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus reikalauti visos informacijos, kurios reikia priežiūrai vykdyti pagal 35 straipsnį. 4.   Valstybės narės užtikrina, kad prireikus ir jei būtina priežiūros institucijos priežiūros procese be priemonių, naudojamų mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, turėtų įgaliojimus rengti kitas kiekybinio vertinimo priemones, kurių tikslas – įvertinti draudimo ar perdraudimo įmonių gebėjimą veikti susidūrus su galimais įvykiais ar būsimais ekonominių sąlygų pokyčiais, kurie gali turėti neigiamą poveikį bendrai jų finansinei būklei. Priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad atitinkamus tyrimus atliktų pačios įmonės. 5.   Priežiūros institucijos turi įgaliojimus atlikti tyrimus vietoje, draudimo ir perdraudimo įmonių patalpose. 6.   Priežiūros įgaliojimais naudojamasi laiku ir proporcingai. 7.   1–5 dalyse nurodytais įgaliojimais, kuriais naudojamasi draudimo ir perdraudimo įmonių atžvilgiu, taip pat galima naudotis ir draudimo bei perdraudimo įmonių užsakomųjų paslaugų atžvilgiu. 8.   1–5 ir 7 dalyse nurodyti įgaliojimai vykdomi, jeigu reikia, priverstinai ir, prireikus, teisminiais kanalais.

35 straipsnis

Informacija, kurią reikia pateikti priežiūros tikslais

▼M5

1.  

►M13  Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės pateiktų priežiūros institucijoms informaciją, būtiną priežiūrai vykdyti, atsižvelgdamos į 27 ir 28 straipsniuose nustatytus priežiūros tikslus ir 29 straipsnyje nustatytus bendruosius priežiūros principus, visų pirma proporcingumo principą. ◄ Tokia informacija apima bent informaciją, būtiną toliau nurodytiems tikslams pasiekti įgyvendinant 36 straipsnyje nurodytą procesą:

▼B

a) 

įvertinti įmonių taikomą valdymo sistemą, jų vykdomą veiklą, mokumo vertinimo principus, rizikas, su kuriomis susiduriama, rizikos valdymo sistemas, taip pat įmonių kapitalo struktūrą, poreikius ir valdymą;

b) 

priimti bet kokius tinkamus sprendimus, kurių reikia įgyvendinant priežiūros teises ir pareigas.

2.  

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų šiuos įgaliojimus:

a) 

nustatyti 1 dalyje nurodytos informacijos, kurią jų reikalavimu turi pateikti draudimo ir perdraudimo įmonės toliau nurodytais laikotarpiais, pobūdį, apimtį ir formą:

i) 

iš anksto nustatytais laikotarpiais;

ii) 

įvykus iš anksto apibrėžtiems įvykiams;

iii) 

atliekant su draudimo ar perdraudimo įmonės būkle susijusius tyrimus;

b) 

gauti visą informaciją apie tarpininkų sudarytas sutartis arba su trečiosiomis šalimis sudarytas sutartis;

c) 

reikalauti informacijos iš išorės ekspertų, pavyzdžiui, auditorių ir aktuarų.

3.  

1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją sudaro:

a) 

kokybiniai ar kiekybiniai duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys;

b) 

praeities, dabarties ar ateities duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys;

c) 

vidaus ar išorės šaltinių duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys.

4.  

1 ir 2 dalyse nurodyta informacija atitinka šiuos principus:

a) 

ji turi atspindėti atitinkamos įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir visų pirma tai veiklai būdingą riziką;

b) 

ji turi būti prieinama, visais atžvilgiais išsami, palyginama ir laikui bėgant turi išlikti nuosekli; ir

c) 

ji turi būti aktuali, patikima ir suprantama.

5.   Valstybės narės reikalauja iš draudimo ir perdraudimo įmonių turėti tinkamas sistemas ir struktūras, kad galėtų laikytis 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat rašytinę politiką, patvirtintą draudimo ar perdraudimo įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo, kurią taikant būtų nuolat užtikrinamas pateikiamos informacijos tinkamumas.

▼M13

5a.   Atsižvelgdamos į 1, 2 ir 3 dalyse reikalaujamą informaciją ir į 4 dalyje nustatytus principus, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės teiktų priežiūros institucijoms reguliariąją priežiūros ataskaitą, apimančią informaciją apie įmonės veiklą ir rezultatus, valdymo sistemą, rizikos pobūdį, vertinimą mokumo tikslais ir kapitalo valdymą per ataskaitinį laikotarpį.

Reguliariąją priežiūros ataskaitą įmonės teikia tokiu dažnumu:

a) 

mažųjų ir nesudėtingų įmonių atveju – kas trejus metus arba, jei tai leidžia priežiūros institucija, ne rečiau kaip kas penkerius metus;

b) 

draudimo ir perdraudimo įmonių, išskyrus mažąsias ir nesudėtingas įmones, atveju – kas trejus metus.

Antros pastraipos b punkto tikslais, jei manoma, kad tai būtina, priežiūros institucija gali reikalauti, kad prižiūrimos įmonės teiktų ataskaitas dažniau.

▼M13 —————

▼M13

9.  

Komisija gali papildyti šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus pagal 301a straipsnį, išsamiai nustatydama:

a) 

šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytą informaciją;

b) 

riboto priežiūros ataskaitų teikimo kriterijus priklausomoms draudimo įmonėms ir priklausomoms perdraudimo įmonėms, atsižvelgiant į tų konkrečių rūšių įmonių rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, kad tinkamu mastu būtų užtikrinta priežiūros ataskaitų teikimo konvergencija.

▼M5

10.   ►M13  Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, taikomų reguliariosioms priežiūros ataskaitoms ir susijusių su šablonais, naudojamais teikiant priežiūros institucijoms 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, projektus, įskaitant rizika pagrįstas ribas, nuo kurių pradedami taikyti ataskaitų teikimo reikalavimai, kai taikytina, arba bet kokią išimtį dėl konkrečios informacijos tam tikrų rūšių įmonėms, kaip antai priklausomoms draudimo įmonėms ir priklausomoms perdraudimo įmonėms, atsižvelgiant į konkrečių rūšių įmonių rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. EDPPI rengia informacinių technologijų (IT) sprendimus, įskaitant ataskaitų teikimo šablonus ir instrukcijas dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų teikimo. ◄

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼M13 —————

▼M13

12.  

Ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d. EDPPI pateikia Komisijai ataskaitą dėl galimų priemonių, įskaitant teisės aktų pakeitimus, skirtų integruotų duomenų rinkimui užtikrinti siekiant:

a) 

sumažinti dubliavimosi ir neatitikimų tarp draudimo sektoriaus ir kitų finansų pramonės sektorių ataskaitų teikimo sistemų sričių skaičių;

b) 

pagerinti duomenų standartizavimą ir veiksmingą dalijimąsi duomenimis, kuriuos bet kuri atitinkama Sąjungos ar nacionalinė kompetentinga institucija jau pateikė pagal kurią nors Sąjungos ataskaitų teikimo sistemą, ir tų duomenų naudojimą ir

c) 

sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas.

EDPPI pirmenybę teikia ataskaitų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjektais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, informacijai, tačiau ja neapsiriboja.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą ataskaitą, EDPPI glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Europos priežiūros institucijomis ir Europos Centriniu Banku (ECB) ir, kai aktualu, įtraukia nacionalines kompetentingas institucijas.

35a straipsnis

Priežiūros institucijų suteikiamos kiekybinių reguliariųjų priežiūros ataskaitų teikimo išimtys ir apribojimai

1.  

Nedarant poveikio 129 straipsnio 4 dalies taikymui, jei 35 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyti iš anksto nustatyti laikotarpiai yra trumpesni nei vieni metai, atitinkamos priežiūros institucijos gali apriboti reikalavimus dėl reguliariųjų priežiūros ataskaitų teikimo tais atvejais, jei:

a) 

tos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu;

b) 

informacija pateikiama bent kartą per metus.

Tas reguliariųjų priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų apribojimas taikomas tik įmonėms, kurių kartu kontroliuojama konkrečios valstybės narės atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis neviršija 20 %, kai gyvybės draudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra techninių atidėjinių suma, o ne gyvybės draudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra pasirašytų draudimo įmokų suma.

Nustatydamos, ar įmonės atitinka tų apribojimų taikymo reikalavimus, priežiūros institucijos pirmenybę teikia mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms.

2.  

Atitinkamos priežiūros institucijos gali apriboti reikalavimus dėl reguliariųjų priežiūros ataskaitų teikimo arba atleisti draudimo ir perdraudimo įmones nuo papunkčiui teikiamų ataskaitų pareigos, jei:

a) 

tos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu;

b) 

tos informacijos pateikimas nebūtinas veiksmingai atitinkamos įmonės veiklos priežiūrai;

c) 

atitinkama išimtimi nekenkiama atitinkamų finansų sistemų stabilumui Sąjungoje ir

d) 

paprašius įmonė gali pateikti atitinkamą informaciją.

Nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui atleidžiamos tik įmonės, kurių kartu kontroliuojama konkrečios valstybės narės atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis neviršija 20 %, kai gyvybės draudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra techninių atidėjinių suma, o ne gyvybės draudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra pasirašytų draudimo įmokų suma.

Nustatydamos, ar įmonės atitinka tų apribojimų ar išimčių taikymo reikalavimus, priežiūros institucijos pirmenybę teikia mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms.

3.  

Priklausomos draudimo įmonės ir priklausomos perdraudimo įmonės atleidžiamos nuo pareigos teikti reguliariąsias priežiūros ataskaitas papunkčiui, kai 35 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyti iš anksto nustatyti laikotarpiai yra trumpesni nei vieni metai, jeigu jos atitinka abi šias sąlygas:

a) 

apdraustieji asmenys ir naudos gavėjai yra bet kurie iš šių:

i) 

grupės, kurios dalis yra priklausoma draudimo įmonė arba priklausoma perdraudimo įmonė, juridiniai asmenys;

ii) 

fiziniai asmenys, kuriems gali būti taikoma grupės draudimo liudijimų teikiama apsauga, jeigu veiklos, kuria teikiama tų fizinių asmenų apsauga, apimtis lieka mažesnė nei 5 % techninių atidėjinių;

b) 

draudimo įsipareigojimai ir draudimo sutartys, kuriais grindžiami priklausomos draudimo įmonės arba priklausomos perdraudimo įmonės perdraudimo įsipareigojimai, neapima jokio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

4.  

Taikydamos šio straipsnio 1 ir 2 dalis ir vykdydamos priežiūros tikslais atliekamos peržiūros procedūrą įmonių, kurios klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, atžvilgiu priežiūros institucijos įvertina, ar atitinkamos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, atsižvelgdamos bent į:

a) 

rinkos riziką, kurią kelia įmonės investicijos;

b) 

rizikos koncentracijos lygį;

c) 

galimą įmonės turto valdymo poveikį finansiniam stabilumui;

d) 

35 straipsnio 5 dalyje nurodytas įmonės sistemas ir struktūras, naudojamas informacijai priežiūros tikslais teikti, ir rašytinę politiką.

5.  

Taikydamos 1 ir 2 dalis ir vykdydamos priežiūros tikslais atliekamos peržiūros procedūrą įmonių, kurios nėra klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, atžvilgiu priežiūros institucijos įvertina, ar atitinkamos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, atsižvelgdamos bent į 4 dalies a–d punktus ir į:

a) 

įmonės draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį;

b) 

įmonės įsipareigojimų, susijusių su reikalavimais ir išmokomis, svyravimus;

c) 

bendrą skaičių gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos grupių, kurioms suteikiamas leidimas;

d) 

įmonės valdymo sistemos tinkamumą;

e) 

mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkantį nuosavų lėšų lygį;

f) 

tai, ar įmonė yra priklausoma draudimo įmonė ar priklausoma perdraudimo įmonė, draudžianti tik nuo rizikos, kuri siejama su pramonės arba prekybos grupe, kuriai priklauso įmonė.

6.  

Siekiant užtikrinti darnų ir nuoseklų šio straipsnio 1–5 dalių taikymą, EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį parengia gaires, kuriose išsamiau nustatoma:

a) 

šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 2 dalies antroje pastraipoje nurodyti rinkos dalių nustatymo metodai;

b) 

tvarka, kurią turi taikyti priežiūros institucijos pranešdamos draudimo ir perdraudimo įmonėms apie bet kokį šiame straipsnyje nurodytą apribojimą ar išimtį.

35b straipsnis

Ataskaitų teikimo terminai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės priežiūros institucijoms kasmet arba rečiau pateiktų 35 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą informaciją per 16 savaičių po įmonės finansinių metų pabaigos. 2.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės priežiūros institucijoms kas ketvirtį pateiktų 35 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą informaciją per penkias savaites nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos. 3.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės priežiūros institucijoms pateiktų 35 straipsnio 5a dalyje nurodytą reguliariąją priežiūros ataskaitą per 18 savaičių nuo įmonės finansinių metų pabaigos.

▼B

36 straipsnis

Priežiūros procesas

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos patikrintų ir įvertintų strategijas, procesus ir atsiskaitymo tvarką, kurias draudimo ir perdraudimo įmonės parengė siekdamos laikytis pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų.

To tikrinimo ir vertinimo metu įvertinami su valdymo sistema susiję kokybės reikalavimai, rizikos, su kuriomis susiduria ar gali susidurti tos įmonės, ir tų įmonių gebėjimas įvertinti tas rizikas atsižvelgiant į aplinką, kurioje įmonės veikia.

2.  

Priežiūros institucijos visų pirma tikrina ir vertina, ar laikomasi šių reikalavimų:

▼M13

a) 

valdymo sistemos reikalavimų, įskaitant kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus, kaip nustatyta 42 straipsnyje, ir savo rizikos ir mokumo įvertinimą, kaip nustatyta IV skyriaus 2 skirsnyje;

▼B

b) 

techninių atidėjinių reikalavimų, kaip nustatyta VI skyriaus 2 skirsnyje;

c) 

kapitalo reikalavimų, kaip nustatyta VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose;

d) 

investavimo taisyklių, kaip nustatyta VI skyriaus 6 skirsnyje;

e) 

nuosavų lėšų kokybės ir kiekio reikalavimų, kaip nustatyta VI skyriaus 3 skirsnyje;

f) 

jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė naudoja visapusišką ar dalinį vidaus modelį, tikrinama nuolatinė atitiktis VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnyje nustatytiems visapusiško ir dalinio vidaus modelių reikalavimams.

3.   Priežiūros institucijos įgyvendina tinkamas stebėsenos priemones, kurios suteikia joms galimybę nustatyti blogėjančią draudimo ar perdraudimo įmonės finansinę padėtį ir stebėti, kaip ta padėtis taisoma. 4.  

Priežiūros institucijos įvertina, ar tinkami draudimo ir perdraudimo įmonių metodai ir praktika, kuriais siekiama nustatyti galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, kurie gali turėti neigiamą poveikį atitinkamos įmonės bendrai finansinei būklei.

Priežiūros institucijos įvertina įmonių gebėjimą veikti įvykus tiems galimiems įvykiams ar ateityje pasikeitus ekonominėms sąlygoms.

5.   Priežiūros institucijos turi reikiamus įgaliojimus reikalauti draudimo ir perdraudimo įmonių ištaisyti priežiūros proceso metu nustatytus trūkumus ar silpnąsias vietas. 6.  

1, 2 ir 4 dalyse nurodyti tikrinimai, vertinimai ir įvertinimai atliekami reguliariai.

Priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato minimalų tų tikrinimų, vertinimų ir įvertinimų dažnumą ir mastą.

37 straipsnis

Papildomas kapitalas

1.  

Po priežiūros proceso priežiūros institucijos išskirtiniais atvejais gali, nurodžiusios priežastis, priimti sprendimą nustatyti papildomą draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalą. Ta galimybė egzistuoja tik kai:

a) 

priežiūros institucija padaro išvadą, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas taikant standartinę formulę pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį, ir:

i) 

119 straipsnyje numatytas reikalavimas taikyti vidaus modelį yra netinkamas arba buvo neveiksmingas; arba

ii) 

dalinis ar visapusiškas vidaus modelis dar yra kuriamas pagal 119 straipsnį;

▼M5

b) 

priežiūros institucija padaro išvadą, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas taikant visapusišką ar dalinį vidaus modelį pagal VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį, nes tam tikra kiekybiškai įvertinama rizika nėra pakankamai gerai įvertinta, o modelis per tinkamą laikotarpį nebuvo pritaikytas taip, kad geriau atspindėtų esamą rizikos pobūdį;

▼B

c) 

priežiūros institucija padaro išvadą, kad draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema smarkiai skiriasi nuo IV skyriaus 2 skirsnyje nustatytų standartų, dėl tų skirtumų ji negali tinkamai nustatyti, apskaičiuoti, stebėti ir valdyti kylančios ar galinčios kilti rizikos ir apie ją pranešti ir nepanašu, kad pritaikius kitas priemones per tinkamą laikotarpį smarkiai sumažėtų esamų trūkumų;

▼M5

d) 

draudimo ar perdraudimo įmonė taiko 77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją, 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją arba 308c bei 308d straipsniuose nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, o priežiūros institucija padaro išvadą, kad įmonės rizikos pobūdis labai nukrypsta nuo prielaidų, kuriomis remiasi tos korekcijos ir pereinamojo laikotarpio priemonės;

▼M13

e) 

draudimo ar perdraudimo įmonė taiko vieną iš 308c ir 308d straipsniuose nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių ir įvykdomos šios sąlygos:

i) 

netaikydama pereinamojo laikotarpio priemonės įmonė nesilaikytų mokumo kapitalo reikalavimo;

ii) 

įmonė priežiūros institucijai nepateikė pradinio laipsniško įgyvendinimo plano per reikalaujamą laikotarpį, kaip nustatyta 308e straipsnio antroje pastraipoje, arba reikalaujamos metinės ataskaitos, kaip nustatyta to straipsnio trečioje pastraipoje.

▼M5

2.   1 dalies a ir b punktuose nustatytomis aplinkybėmis papildomo kapitalo suma apskaičiuojama taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonė laikytųsi 101 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

1 dalies c punkte nustatytomis aplinkybėmis papildomas kapitalas yra proporcingas esminei rizikai, kuri kyla dėl trūkumų, dėl kurių priežiūros institucija priima sprendimą nustatyti papildomą kapitalą.

▼M13

1 dalies d ir e punktuose nustatytomis aplinkybėmis papildomas kapitalas yra proporcingas esminei rizikai, kuri kyla dėl tuose punktuose atitinkamai nurodyto nukrypimo ir reikalavimų nesilaikymo.

▼B

3.   1 dalies b ir c punktuose nustatytais atvejais priežiūros institucija užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi visų priemonių siekdama ištaisyti trūkumus, dėl kurių buvo nustatytas papildomas kapitalas. 4.   1 dalyje nurodytą sprendimą dėl papildomo kapitalo priežiūros institucija peržiūri bent kartą per metus ir panaikina, kai įmonė ištaiso trūkumus, dėl kurių sprendimas buvo priimtas. 5.  

Mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant nustatytą papildomą kapitalą, pakeičia netinkamą mokumo kapitalo reikalavimą.

Nepaisant pirmos pastraipos, norint apskaičiuoti 77 straipsnio 5 dalyje nurodytą rizikos maržą, į mokumo kapitalo reikalavimą neįtraukiamas pagal 1 dalies c punktą nustatytas papildomas kapitalas.

▼M5

6.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomos aplinkybės, kurioms esant galima nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą. 7.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomo papildomo kapitalo apskaičiavimo metodika. 8.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma sprendimų siekiant nustatyti, apskaičiuoti ir panaikinti papildomo kapitalo reikalavimus priėmimo tvarka, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

38 straipsnis

Užsakomųjų paslaugų ir veiklos priežiūra

1.  

Nedarydamos poveikio 49 straipsnio taikymui, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios perduoda vykdyti tam tikrą funkciją arba draudimo ar perdraudimo veiklą kitoms įmonėms, imtųsi reikiamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomos šios sąlygos:

a) 

paslaugų teikėjas turi bendradarbiauti su draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros institucijomis užsakomųjų paslaugų arba veiklos srityje;

b) 

draudimo ir perdraudimo įmonės, jų auditoriai ir priežiūros institucijos turi veiksmingą prieigą prie duomenų, susijusių su užsakomosiomis paslaugomis arba veikla;

c) 

priežiūros institucijoms turi būti užtikrinta veiksminga galimybė patekti į paslaugų teikėjo veiklos patalpas ir galimybė naudotis tomis prieigos teisėmis.

2.  

Valstybė narė, kurioje yra paslaugų teikėjas, leidžia draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros institucijoms pačioms arba tarpininkaujant tuo tikslu jų paskirtiems asmenims atlikti patikrinimus paslaugų teikėjo patalpose. Prieš atlikdama patikrinimą vietoje, draudimo arba perdraudimo įmonės priežiūros institucija informuoja atitinkamą paslaugų tiekėjo valstybės narės valdžios instituciją. Neprižiūrimo subjekto atveju atitinkama valdžios institucija yra priežiūros institucija.

Draudimo ar perdraudimo įmonės valstybės narės priežiūros institucijos gali tokius patikrinimus vietoje perduoti atlikti valstybės narės, kurioje yra paslaugų teikėjas, priežiūros institucijoms.

▼M5

Jeigu priežiūros institucija informavo atitinkamą paslaugos teikėjo valstybės narės valdžios instituciją, kad ji ketina atlikti patikrinimą vietoje pagal šią dalį, arba jei ji atlieka patikrinimą vietoje pagal pirmą pastraipą ir jei ta priežiūros institucija negali realiai naudotis savo teise atlikti tą patikrinimą vietoje, ta priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnį EDPPI turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje, jeigu jie atliekami bendrai dviejų ar daugiau priežiūros institucijų.

▼B

39 straipsnis

Portfelio perdavimas

1.  

Laikydamosi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, valstybės narės leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra jų teritorijoje, perduoti visą savo sutarčių, sudarytų naudojantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, portfelį arba jo dalį Bendrijoje įsteigtai perimančiajai įmonei.

Tokį perdavimą galima leisti tik tuomet, jeigu perimančiosios įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, perimančioji įmonė turi būtinų tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, kaip nurodyta 100 straipsnio pirmoje pastraipoje.

2.   Draudimo įmonių atveju taikomos 3–6 dalys. 3.   Jeigu filialas ketina perduoti visą savo sutarčių portfelį arba jo dalį, konsultuojamasi su valstybe nare, kurioje yra tas filialas. 4.   1 ir 3 dalyse nurodytomis aplinkybėmis perduodančios draudimo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidžia atlikti perdavimą, gavusios valstybių narių, kuriose buvo sudarytos sutartys, atsižvelgus į įsisteigimo teisę arba į laisvę teikti paslaugas, institucijų sutikimą. 5.  

Valstybių narių institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, per tris mėnesius nuo konsultacijos prašymo gavimo dienos pateikia savo nuomonę arba sutikimą perduodančios draudimo įmonės buveinės valstybės narės institucijoms.

Jeigu per tą laikotarpį institucijos, su kuriomis buvo konsultuotasi, nepateikia jokio atsakymo, tai reiškia tylų sutikimą.

6.  

Apie portfelio perdavimą, kurį leista atlikti remiantis 1–5 dalimis, skelbiama buveinės valstybės narės, valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, nacionalinės teisės aktais nustatyta tvarka, prieš arba po leidimo išdavimo.

Tokie perdavimai savaime įsigalioja draudėjams, apdraustiesiems ir visiems kitiems asmenims, turintiems kokių nors teisių ar įsipareigojimų pagal perduotas sutartis.

Šios dalies pirma ir antra pastraipos neturi įtakos valstybių narių teisei suteikti draudėjams galimybę po perdavimo per nustatytą laikotarpį nutraukti draudimo sutartis.

IV SKYRIUS

Veiklos reguliavimo sąlygos

1 skirsnis

Administracinio, valdymo ar priežiūros organo atsakomybė

40 straipsnis

Administracinio, valdymo ar priežiūros organo atsakomybė

Valstybės narės garantuoja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas prisiimtų galutinę atsakomybę už tai, kad atitinkama įmonė laikytųsi pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų.

▼M13

Draudimo ar perdraudimo įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai turi visada būti nepriekaištingos reputacijos ir kolektyviai turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties savo pareigoms atlikti.

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai bent dešimt metų iki metų, kuriais jie atlieka arba atliktų savo pareigas įmonėje, negali būti teisti už sunkius ar pakartotinius nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, arba kitus nusikaltimus, dėl kurių kiltų abejonių dėl jų nepriekaištingos reputacijos.

▼B

2 skirsnis

Valdymo sistema

41 straipsnis

Bendrieji valdymo reikalavimai

1.  

Valstybės narės reikalauja, kad visos draudimo ar perdraudimo įmonės įgyvendintų veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas.

Tą sistemą sudaro bent tinkama skaidri organizacinė struktūra, kurioje aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos pareigos, ir veiksminga informacijos perdavimo užtikrinimo sistema. Ji atitinka 42–49 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

▼M13

Valdymo sistema reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą. Tokia vidaus peržiūra apima administracinio, valdymo ar priežiūros organo sudėties tinkamumo, veiksmingumo ir vidaus valdymo įvertinimą, atsižvelgiant į įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Draudimo ir perdraudimo įmonės įgyvendina politiką, kuria skatinama įvairovė administraciniame, valdymo ar priežiūros organe, įskaitant atskirų kiekybinių tikslų, susijusių su lyčių pusiausvyra, nustatymą.

EDPPI parengia gaires dėl įvairovės sąvokos, į kurią reikia atsižvelgti atrenkant administracinio, valdymo ar priežiūros organo narius.

▼B

2.   Valdymo sistema turi būti proporcinga draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

▼M13

2a.   Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės paskirtų skirtingus asmenis pagrindinėms rizikos valdymo, aktuarinei, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito funkcijoms vykdyti ir kad kiekviena iš tokių funkcijų būtų vykdoma nepriklausomai nuo kitų funkcijų siekiant išvengti interesų konfliktų.

Kai įmonė klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė, kaip nustatyta 29b straipsnyje, arba kai įmonė yra gavusi išankstinį priežiūros institucijos patvirtinimą, kaip nustatyta 29b straipsnyje, už pagrindines rizikos valdymo, aktuarinę ir atitikties užtikrinimo funkcijas atsakingi asmenys taip pat gali vykdyti bet kurią kitą pagrindinę funkciją, išskyrus vidaus audito, bet kurią kitą funkciją arba būti administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariai, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

galimi interesų konfliktai yra tinkamai valdomi;

b) 

funkcijų derinys arba funkcijos ir administracinio, valdymo ar priežiūros organo narystės derinys nekenkia asmens gebėjimui vykdyti savo pareigas.

▼M13

3.   Draudimo ir perdraudimo įmonės turi rašytinę politiką bent rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito, darbo užmokesčio ir, kai aktualu, užsakomųjų paslaugų srityse. Jos užtikrina, kad ta politika būtų įgyvendinta.

Ta rašytinė politika peržiūrima bent kartą per metus. Ji turi būti iš anksto patvirtinta administracinio, valdymo ar priežiūros organo ir keičiama atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar atitinkamos srities pokyčius. Mažosios ir nesudėtingos įmonės peržiūrą gali atlikti rečiau – bent kas penkerius metus, nebent priežiūros institucija, remdamasi konkrečiomis tos įmonės aplinkybėmis, padaro išvadą, kad reikalingos dažnesnės peržiūros.

▼M11

4.   Draudimo ir perdraudimo įmonės imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planų rengimą, siekdamos užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir reguliarumą. Tuo tikslu įmonės naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras ir visų pirma įdiegia ir valdo tinklų ir informacines sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554 ( 12 ).

▼B

5.  

Priežiūros institucijos turi tinkamas priemones, metodus ir įgaliojimus, kad galėtų patikrinti draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemas ir įvertinti tų įmonių nustatytas naujas rizikas, kurios gali turėti įtakos jų finansinės padėties patikimumui.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus pareikalauti tobulinti ir stiprinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrinta atitiktis 42–49 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

42 straipsnis

Kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai įmonei veiksmingai vadovaujantiems ar kitas pagrindines funkcijas vykdantiems asmenims

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad visi įmonei veiksmingai vadovaujantys ar kitas pagrindines funkcijas vykdantys asmenys nuolat atitiktų šiuos reikalavimus:

a) 

jų profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis būtų tinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti (kompetencija); ir

b) 

jie būtų geros reputacijos ir sąžiningi (tinkamumas).

▼M13

2.   Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją apie visus pokyčius, susijusius su įmonei faktiškai vadovaujančių ar už kitas pagrindines funkcijas atsakingų asmenų tapatybe, ir apie tų pokyčių priežastis, taip pat teikia visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar nauji įmonei vadovauti paskirti asmenys yra kompetentingi ir tinkami. 3.   Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja savo priežiūros instituciją, jei bet kurie iš 1 dalyje nurodytų asmenų nebeatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų arba dėl tos priežasties buvo pakeisti kitais. 4.   Jeigu įmonei faktiškai vadovaujantis ar kitas pagrindines funkcijas vykdantis asmuo neatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonė pašalintų tokį asmenį iš tų pareigų.

▼B

43 straipsnis

Geros reputacijos įrodymas

1.   Jeigu valstybė narė iš savo nacionalinių subjektų reikalauja geros reputacijos įrodymų, įrodymų, kad anksčiau jie nebuvo patyrę bankroto, arba abiejų šių įrodymų, ta valstybė narė pripažįsta, kad kitų valstybių narių nacionalinių subjektų pateiktas išrašas iš teismo registro arba, neturint šio įrodymo, lygiavertis dokumentas, išduotas buveinės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios kilęs nacionalinis subjektas, kompetentingos teisminės ar administracinės institucijos, rodantis, jog jie atitinka tuos reikalavimus, yra pakankamas įrodymas. 2.  

Jeigu buveinės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios kilęs atitinkamas užsienio valstybės subjektas, neišduoda 1 dalyje nurodyto dokumento, jį galima pakeisti pareiškimu prisiekus arba – jeigu valstybėse narėse nėra numatytas pareiškimas prisiekus – oficialiu pareiškimu, kurį atitinkamas užsienio valstybės subjektas pateikia kompetentingai teisminei ar administracinei institucijai arba, prireikus, notarui buveinės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios kilęs tas užsienio valstybės subjektas.

Tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekus ar oficialaus pareiškimo autentiškumą.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pareiškimas, patvirtinantis bankroto nebuvimą, taip pat pateikiamas atitinkamos valstybės narės kompetentingai profesinei ar verslo organizacijai.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai ir pažymėjimai pateikiami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos. 4.  

Valstybės narės paskiria valdžios institucijas ir įstaigas, kurioms suteikia teisę išduoti 1 ir 2 dalyse nurodytus dokumentus, ir nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Kiekviena valstybė narė taip pat informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją apie institucijas ar įstaigas, kurioms turi būti pateikiami 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, skirti pagrįsti prašymą vykdyti 2 straipsnyje nurodytų draudimo rūšių veiklą tos valstybės narės teritorijoje.

44 straipsnis

Rizikos valdymas

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti veiksmingą rizikos valdymo sistemą, kurią sudaro strategijos, procesai ir atsiskaitymo tvarka, reikalingi nuolat nustatyti, įvertinti, stebėti, valdyti ir pranešti apie rizikas (individualiu lygmeniu ir visos įmonės lygmeniu), kurios įmonėms kyla ar gali kilti, ir apie jų tarpusavio priklausomybę.

Ta rizikos valdymo sistema turi būti veiksminga ir gerai integruota į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus, tinkamai atsižvelgiant į asmenis, kurie veiksmingai vadovauja įmonei arba vykdo kitas pagrindines funkcijas.

2.  

Rizikos valdymo sistema apima rizikas, įtraukiamas skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, kaip nustatyta 101 straipsnio 4 dalyje, taip pat šį reikalavimą skaičiuojant neįtraukiamas ar iš dalies įtraukiamas rizikas.

Rizikos valdymo sistema apima bent šias sritis:

a) 

rizikos prisiėmimo ir atidėjinių sudarymo;

b) 

turto ir įsipareigojimų valdymo;

c) 

investicijų, visų pirma išvestinių priemonių ir panašių įsipareigojimų atvejais;

d) 

likvidumo ir koncentracijos rizikos valdymo;

▼M13

e) 

operacinės rizikos valdymo, įskaitant kibernetinį saugumą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/881 ( 13 ) 2 straipsnio 1 punkte;

▼B

f) 

perdraudimo ir kitų rizikos mažinimo priemonių.

41 straipsnio 3 dalyje nurodyta rašytinė rizikos valdymo politika apima šios dalies antros pastraipos a–f punktuose nurodytas veiklos sritis.

▼M5

77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją arba 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją taikančios draudimo ar perdraudimo įmonės parengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems taikomos šios korekcijos, susijusius ateinančius ir išeinančius pinigų srautus.

▼M13

Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonės taiko 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją, jų likvidumo planuose atsižvelgiama į svyravimų korekcijos naudojimą ir įvertinama, ar gali atsirasti likvidumo suvaržymų, nesuderinamų su svyravimų korekcijos naudojimu.

Draudimo ir perdraudimo įmonės, vertindamos tvarumo riziką, atsižvelgia į trumpąjį, vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius.

Penktoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais priežiūros institucijos užtikrina, kad įmonės, vykdydamos rizikos valdymą, turėtų strategijas, politiką, procesus ir sistemas tvarumo rizikai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais nustatyti, vertinti, valdyti ir stebėti.

▼M5

2a.  

Atlikdamos turto ir įsipareigojimų valdymą draudimo ir perdraudimo įmonės reguliariai atlieka:

a) 

prielaidų, kuriomis grindžiama 77a straipsnyje nurodyta atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacija, poveikio savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms vertinimą;

b) 

kai taikoma 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija:

▼M13

i) 

prielaidų, kuriomis grindžiamas suderinimo korekcijos koeficiento apskaičiavimas, įskaitant 77c straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto fundamentalaus skirtumo apskaičiavimą, poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms;

▼M5

ii) 

priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčių poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms;

▼M13 —————

▼M13

c) 

kai taikoma 77d straipsnyje nurodyta svyravimų korekcija, ekonominių sąlygų pokyčių, kurie galėtų paveikti 77d straipsnio 3 dalyje nurodytą pagal riziką pakoreguotą skirtumą, poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms.

▼M5

Draudimo ir perdraudimo įmonės kartą per metus pateikia pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus vertinimus priežiūros institucijai kaip informacijos, kuri pateikiama pagal 35 straipsnį, dalį. Jei suderinimo korekcijos arba svyravimų korekcijos sumažinimas iki 0 sukeltų neatitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, atitinkama įmonė taip pat pateikia priemonių, kurias ji galėtų tokiomis aplinkybėmis taikyti siekiant atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant atkurti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, analizę.

▼M13

Kai taikoma 77d straipsnyje nurodyta svyravimų korekcija, 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta rašytine rizikos valdymo politika atsižvelgiama į svyravimo korekciją.

▼M13

2b.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės parengtų konkrečius planus, kurie apimtų kiekybiškai įvertinamus tikslus bei procesus, ir stebėtų jų įgyvendinimą tam, kad būtų galima stebėti ir mažinti finansinę riziką, trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu kylančią dėl tvarumo veiksnių, įskaitant riziką, kylančią dėl korekcijos proceso ir dėl pertvarkos tendencijų Sąjungos ir atitinkamų valstybių narių reguliavimo tikslų ir teisės aktų, susijusių su tvarumo veiksniais, visų pirma tais tvarumo veiksniais, kurie yra išdėstyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 ( 14 ), kontekste.

Nustatant į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus planus įtrauktus kiekybiškai įvertinamus tikslus bei procesus, kad būtų galima mažinti finansinę riziką, apsvarstomos naujausios ataskaitos ir priemonės, kurias nurodė Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, visų pirma, susijusios su Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimu. Kai įmonė atskleidžia informaciją apie tvarumo klausimus pagal Direktyvą 2013/34/ES, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti planai turi atitikti tos direktyvos 19a ar 29a straipsnyje nurodytus planus ir, visų pirma, turi apimti veiksmus, susijusius su įmonės verslo modeliu ir strategija, kurie abiejuose planuose sutampa. Kai aktualu, metodika ir prielaidos, kuriomis patvirtinami visuomenei įmonės skelbiami tikslai, įsipareigojimai ir strateginiai sprendimai turi atitikti metodiką ir prielaidas, įtrauktas į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus planus.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti į planus įtraukti tvarumo rizikos mažinimo tikslai, procesai ir veiksmai turi būti proporcingi draudimo ir perdraudimo įmonės verslo modelio tvarumo rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui pagal 29 straipsnio 3 dalį.

2c.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EDPPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais išsamiau patikslinami:

a) 

tvarumo rizikos nustatymo, vertinimo, valdymo ir stebėsenos minimalieji standartai ir pamatinė metodika;

b) 

elementai, įtrauktini į planus, kurie turi būti parengti pagal šio straipsnio 2b ir 2e dalis, įskaitant konkrečius terminus ir tarpinius kiekybiškai įvertinamus tikslus bei tarpines reikšmes, kad būtų galima stebėti ir mažinti dėl tvarumo veiksnių kylančią finansinę riziką, taip pat sąsajas su 45 ir 45a straipsniuose nustatytais reikalavimais;

c) 

priežiūros metodai, susiję su 2b ir 2e dalyse nurodytais planais, kiekybiškai įvertinamais tikslais ir procesais;

d) 

šio straipsnio 2b ir 2e dalyse nurodytų planų elementai, kurie turi būti paskelbti pagal 51 straipsnį, įskaitant atitinkamus kiekybiškai įvertinamus tikslus.

EDPPI pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2d.   Įmonė kasmet turi paskelbti kiekybiškai įvertinamus tikslus, įtrauktus į 2b ir 2e dalyse nurodytus planus. 2e.   Kai dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, grupės lygmeniu turi parengti planą pagal šio straipsnio 2b dalį, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas tas planas ir grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, būtų atleistos nuo pareigos parengti planą individualiu lygmeniu pagal šio straipsnio 2b dalį.

▼B

3.   Investavimo rizikos srityje draudimo ir perdraudimo įmonės turi įrodyti, kad atitinka VI skyriaus 6 skirsnio reikalavimus. 4.   Draudimo ir perdraudimo įmonės numato rizikos valdymo funkciją, kurios vykdymas organizuojamas taip, kad būtų lengviau įgyvendinti rizikos valdymo sistemą.

▼M5

4a.   Siekiant išvengti perdėto kliovimosi išorinio kredito rizikos vertinimo institucijomis, draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios naudoja išorinį kredito rizikos vertinimą savo techninių atidėjinių ir mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimams, vykdydamos rizikos valdymą įvertina šių išorinių kredito rizikos vertinimų tinkamumą esant praktinei galimybei naudodamos kitus vertinimus, kad išvengtų automatiškos priklausomybės nuo išorės vertinimų.

Siekiant užtikrinti vienodas šios dalies taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais reglamentuojama išorinių kredito rizikos vertinimo tvarka, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

5.  

Draudimo ir perdraudimo įmonių, naudojančių pagal 112 ir 113 straipsnius patvirtintą dalinį ar visapusišką vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:

a) 

parengti ir įgyvendinti vidaus modelį;

b) 

išbandyti ir patvirtinti vidaus modelį;

c) 

įforminti vidaus modelį ir bet kokius vėlesnius jo pakeitimus dokumentais;

d) 

analizuoti vidaus modelio veikimą ir rengti suvestines jo veikimo rezultatų ataskaitas;

e) 

teikti administraciniam, valdymo ar priežiūros organui informaciją apie vidaus modelio veikimą, nurodant tobulintinas sritis, ir apie pastangų tobulinant anksčiau nustatytas silpnąsias vietas pažangą.

45 straipsnis

Savo rizikos ir mokumo įvertinimas

1.  

Naudodamasi savo rizikos valdymo sistema, kiekviena draudimo ir perdraudimo įmonė įvertina savo riziką ir mokumą.

Vertinami bent šie aspektai:

a) 

bendri mokumo poreikiai, atsižvelgiant į specifinį įmonės rizikos pobūdį, patvirtintas priimtinas rizikos ribas ir verslo strategiją;

b) 

nuolatinė atitiktis VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose nustatytiems kapitalo reikalavimams ir VI skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems techninių atidėjinių reikalavimams;

c) 

reikšmė to, kaip atitinkamos įmonės rizikos pobūdis skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, kaip nustatyta 101 straipsnio 3 dalyje, apskaičiuotas taikant standartinę formulę pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį arba taikant dalinį ar visapusišką vidaus modelį pagal VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį;

▼M13

d) 

makroekonominės padėties ir galimų makroekonominių ir finansų rinkų pokyčių svarstymas ir analizė;

e) 

priežiūros institucijos pagrįstu prašymu, svarstymas ir analizė:

i) 

makroprudencinių susirūpinimą keliančių klausimų, kurie gali turėti įtakos konkrečiam rizikos pobūdžiui, patvirtintoms priimtinos rizikos riboms, verslo strategijai, draudimo veiklai ar investavimo sprendimams ir bendriems a punkte nurodytos įmonės mokumo poreikiams;

ii) 

įmonės veiklos, kuri gali turėti įtakos makroekonominiams ir finansų rinkų pokyčiams ir gali tapti sisteminės rizikos šaltiniu;

f) 

bendras įmonės pajėgumas įvykdyti finansinius įsipareigojimus draudėjams ir kitoms sandorio šalims, kai sueina tų įsipareigojimų terminas, net ir esant nepalankiausioms sąlygoms.

1a.  

1 dalies d ir e punktų tikslais makroekonominiai ir finansų rinkų pokyčiai apima bent toliau nurodytus aspektus:

a) 

palūkanų normų ir skirtumų lygį;

b) 

finansų rinkos indeksų lygį;

c) 

infliaciją;

d) 

tarpusavio sąsajas su kitais finansų rinkos dalyviais;

e) 

klimato kaitą, pandemijas, kitus masinius įvykius ir kitas katastrofas, galinčius turėti įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms.

1 dalies e punkto i papunkčio tikslais makroprudenciniai susirūpinimą keliantys klausimai apima bent tikėtinus nepalankius ateities scenarijus ir riziką, susijusius su kredito ciklo ir ekonomikos nuosmukiu, „bandos principu“ grindžiama investuotojų elgsena ar per didele pozicijų koncentracija sektorių lygmeniu.

1b.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą reikalaujama analizė būtų proporcinga įmonių rizikos pobūdžiui, taip pat jų veiklos mastui ir sudėtingumui. Valstybės narės užtikrina, kad mažosios ir nesudėtingos įmonės ir įmonės, gavusios išankstinį priežiūros institucijos patvirtinimą pagal 29d straipsnį, nebūtų įpareigotos atlikti šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos analizės.

▼B

2.   Taikant 1 dalies a punktą, atitinkama įmonė įdiegia procedūras, kurios yra proporcingos jos verslui būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, pagal kurias ji galėtų tinkamai nustatyti ir įvertinti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais šiuo metu kylančią ar galbūt kilsiančią riziką. Įmonė turi parodyti, kokius metodus naudoja tame įvertinime.

▼M13

2a.   Kai draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri taiko 77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją, 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją arba 77a straipsnio 2 dalyje, 308c bei 308d straipsniuose, ar, kai aktualu, 111 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 111 straipsnio 2a dalyje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, ji atlieka šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos atitikties kapitalo reikalavimams įvertinimą atsižvelgdama į tas korekcijas bei pereinamojo laikotarpio priemones ir į jas neatsižvelgdama.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, 77a straipsnyje nurodytas reikalavimas įvertinti laipsniško įgyvendinimo mechanizmą netaikomas valiutai, kuri atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a) 

būsimųjų pinigų srautų dalis, susijusi su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais ta valiuta, palyginti su visais būsimaisiais pinigų srautais, susijusiais su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais, neviršija 5 %;

b) 

kiek tai susiję su būsimaisiais pinigų srautais, susijusiais su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais ta valiuta, būsimųjų pinigų srautų dalis, susijusi su terminais, kurių atveju atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą ekstrapoliuojama, palyginti su visais būsimaisiais pinigų srautais, susijusiais su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais, neviršija 10 %.

2b.   Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė taiko 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją, atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą papildomai vertinama, kaip reikšmingai atitinkamos įmonės rizikos pobūdis skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama svyravimų korekcija.

▼B

3.   1 dalies c punkte nurodytu atveju, kai naudojamas vidaus modelis, vertinimas atliekamas kartu su perkalibravimu, kurį pasitelkus vidaus rizikos duomenys transformuojami į mokumo kapitalo reikalavimo rizikos mato ir kalibravimo duomenis. 4.   Savo rizikos ir mokumo įvertinimas yra sudėtinė verslo strategijos dalis, į kurią nuolat atsižvelgiama įmonei priimant strateginius sprendimus.

▼M13

5.   Draudimo ir perdraudimo įmonės 1 dalyje nurodytą vertinimą atlieka kasmet, o įvykus svarbiems jų rizikos pobūdžio pokyčiams – nedelsiant.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, draudimo ir perdraudimo įmonės gali atlikti 1 dalyje nurodytą vertinimą bent kas dvejus metus, o įvykus svarbiems jų rizikos pobūdžio pokyčiams – nedelsiant, nebent priežiūros institucija, remdamasi konkrečiomis įmonės aplinkybėmis, padaro išvadą, kad reikalingas dažnesnis vertinimas, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a) 

įmonė klasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė;

b) 

įmonė yra priklausoma draudimo įmonė arba priklausoma perdraudimo įmonė, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

i) 

apdraustieji asmenys ir naudos gavėjai yra grupės, kuriai priklauso priklausoma draudimo įmonė arba priklausoma perdraudimo įmonė, juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, kuriems gali būti taikoma tos grupės draudimo liudijimų teikiama apsauga, o veiklos, kuria teikiama tų fizinių asmenų apsauga, apimtis lieka mažesnė nei 5 % techninių atidėjinių;

ii) 

draudimo įsipareigojimai ir draudimo sutartys, kuriais grindžiami priklausomos draudimo įmonės arba priklausomos perdraudimo įmonės perdraudimo įsipareigojimai, neapima jokio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Atleidimas nuo metinio vertinimo neužkerta kelio įmonei nuolat nustatyti riziką, ją vertinti, valdyti, stebėti ir teikti ataskaitas apie riziką.

▼B

6.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, teikdamos informaciją pagal 35 straipsnį, praneša priežiūros institucijoms apie kiekvieno savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus. 7.   Apskaičiuojant kapitalo reikalavimą nesiremiama savo rizikos ir mokumo įvertinimu. Mokumo kapitalo reikalavimas pritaikomas tik laikantis 37, 231–233 ir 238 straipsnių.

▼M13

8.   1 dalies d ir e punktų tikslais kai makroprudenciniai įgaliojimai suteikiami ne priežiūros institucijoms, o kitoms institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos dalytųsi savo makroprudencinių vertinimų išvadomis dėl draudimo ir perdraudimo įmonių atliekamų savo rizikos ir mokumo vertinimų, kaip nurodyta šiame straipsnyje, su atitinkamomis nacionalinėmis įstaigomis, institucijoms, kurioms suteikti makroprudenciniai įgaliojimai.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos bendradarbiautų su visomis nacionalinėmis įstaigomis, institucijomis, kurioms suteikti makroprudenciniai įgaliojimai, siekdamos analizuoti rezultatus ir, kai taikoma, nustatyti visus makroprudencinius susirūpinimą keliančius klausimus, kaip įmonių veikla gali daryti poveikį makroekonominiams ir finansų rinkų pokyčiams.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos dalytųsi visais makroprudenciniais susirūpinimą keliančiais klausimais ir įvesties parametrais, svarbiais atliekant vertinimą, su atitinkama įmone.

9.   Spręsdama, ar prašyti draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, atlikti kurią nors iš tų analizių, priežiūros institucija apsvarsto, ar dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, grupės lygmeniu atlieka kurią nors iš šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų analizių ir ar ši analizė apima tos patronuojamosios įmonės ypatumus.

Nacionalinės priežiūros institucijos kasmet tiek EDPPI, tiek Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 ( 15 ), pateikia draudimo ir perdraudimo įmonių sąrašą ir grupių, kurioms jos prašo taikyti papildomas makroprudencines priemones, sąrašą.

45a straipsnis

Klimato kaitos scenarijų analizė

1.   Siekdama nustatyti ir įvertinti 45 straipsnio 2 dalyje nurodytą riziką, atitinkama įmonė taip pat įvertina, ar ją reikšmingai veikia su klimato kaita susijusi rizika. Poveikio dėl su klimato kaita susijusios rizikos reikšmingumą įmonė parodo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytame vertinime. 2.  

Jeigu atitinkamą įmonę reikšmingai veikia su klimato kaita susijusi rizika, įmonė nurodo bent du ilgalaikius klimato kaitos scenarijus, įskaitant:

a) 

ilgalaikį klimato kaitos scenarijų, jei pasaulio temperatūros padidėjimas lieka mažesnis nei du Celsijaus laipsniai;

b) 

ilgalaikį klimato kaitos scenarijų, jei pasaulio temperatūros padidėjimas yra gerokai didesnis nei du Celsijaus laipsniai.

3.   Reguliariais intervalais į 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą įtraukiama pagal šio straipsnio 2 dalį nurodytų ilgalaikių klimato kaitos scenarijų poveikio įmonės veiklai analizė. Tie intervalai turi būti proporcingi įmonės veiklai būdingos klimato kaitos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, tačiau negali būti ilgesni nei treji metai. 4.   2 dalyje nurodyti ilgalaikiai klimato kaitos scenarijai peržiūrimi bent kas trejus metus ir prireikus atnaujinami. Peržiūrėdamos ilgalaikius klimato kaitos scenarijus, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į ankstesniuose klimato kaitos scenarijuose taikytų priemonių ir principų rezultatus, kad padidintų scenarijų veiksmingumą. 5.   Nukrypstant nuo 2, 3 ir 4 dalių, nereikalaujama, kad mažosios ir nesudėtingos įmonės nurodytų klimato kaitos scenarijus ar įvertintų jų poveikį įmonės veiklai.

▼B

46 straipsnis

Vidaus kontrolė

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti veiksmingą vidaus kontrolės sistemą.

Tą sistemą sudaro bent administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės tvarka, tinkami atsiskaitymo principai visais įmonės lygmenimis ir atitikties užtikrinimo funkcija.

2.   Atitikties užtikrinimo funkcija – tai pareiga patarti administraciniam, valdymo ar priežiūros organui atitikties pagal šią direktyvą priimtiems įstatymams ir kitiems teisės aktams klausimais. Vykdant šią funkciją taip pat vertinamas poveikis, kurį atitinkamos įmonės veiklai gali daryti teisinės aplinkos pokyčiai, ir nustatoma bei vertinama atitikties rizika.

47 straipsnis

Vidaus auditas

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad vidaus auditas būtų atliekamas veiksmingai.

Atliekant vidaus auditą vertinama, ar vidaus kontrolės sistema ir kiti valdymo sistemos elementai yra tinkami ir veiksmingi.

2.   Vidaus auditas atliekamas objektyviai ir nepriklausomai nuo veiklos funkcijų. 3.   Visos vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, kuris nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, jog šie veiksmai būtų įgyvendinti.

48 straipsnis

Aktuarinė funkcija

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina veiksmingą aktuarinę funkciją siekdamos:

a) 

koordinuoti techninių atidėjinių skaičiavimą;

b) 

užtikrinti, kad techniniams atidėjiniams skaičiuoti būtų naudojama tinkama metodika ir modeliai bei daromos tinkamos prielaidos;

c) 

įvertinti duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumą ir kokybę;

d) 

palyginti tiksliausius įverčius ir patirtį;

e) 

informuoti administracinį, valdymo ar priežiūros organą apie techninių atidėjinių skaičiavimo patikimumą ir tinkamumą;

f) 

prižiūrėti techninių atidėjinių skaičiavimą 82 straipsnyje nustatytais atvejais;

g) 

pareikšti nuomonę apie bendrą rizikos prisiėmimo politiką;

h) 

pareikšti nuomonę apie perdraudimo susitarimų tinkamumą; ir

i) 

prisidėti prie veiksmingo 44 straipsnyje nurodytos rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo, visų pirma kiek tai susiję su rizikos modeliavimu, kuriuo grindžiamas VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose nustatytų kapitalo reikalavimų skaičiavimas, ir prie 45 straipsnyje nurodyto vertinimo.

2.   Aktuarinę funkciją vykdo asmenys, turintys aktuarinės ir finansų matematikos žinių, proporcingų draudimo arba perdraudimo įmonės verslui būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, ir kurie gali įrodyti savo tinkamą patirtį pagal taikytinus profesinius ir kitus standartus.

49 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai draudimo ir perdraudimo įmonės perduoda išorės paslaugų teikėjui funkcijas arba bet kokią draudimo ar perdraudimo veiklą, šios įmonės ir toliau liktų visiškai atsakingos už visų savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą vykdymą. 2.  

Esminės arba svarbios veiklos funkcijos arba veikla negali būti vykdomos pasitelkus užsakomąsias paslaugas, jeigu dėl to:

a) 

iš esmės pablogėtų atitinkamos įmonės valdymo sistemos kokybė;

b) 

nepagrįstai padidėtų operacinė rizika;

c) 

pablogėtų priežiūros institucijų galimybės stebėti, ar įmonė laikosi savo įsipareigojimų;

d) 

nukentėtų draudėjams teikiamų paslaugų tęstinumas ir kokybė.

3.   Draudimo ir perdraudimo įmonės prieš perduodamos esmines arba svarbias funkcijas arba veiklą išorės subjektams laiku praneša apie tai priežiūros institucijoms, taip pat informuoja jas apie visus svarbius su tomis funkcijomis ar veikla susijusius vėlesnius pokyčius.

▼M5

50 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai

1.  

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi:

▼M11

a) 

41 straipsnyje, 44 straipsnyje, visų pirma 44 straipsnio 2 dalyje išvardytos sritys, ir 46 bei 47 straipsniuose nurodytų sistemų elementai, išskyrus elementus, susijusius su informacinių ir ryšių technologijų rizikos valdymu;

b) 

44, 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytos funkcijos, išskyrus funkcijas, susijusias su informacinių ir ryšių technologijų rizikos valdymu.

▼M5

2.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi, projektus:

a) 

42 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir funkcijos, kurioms taikomi tie reikalavimai;

b) 

naudojimosi užsakomosiomis paslaugomis, visų pirma tomis, kurias teikia paslaugų teikėjai iš trečiųjų šalių, sąlygos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

3.   Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, susijusį su 45 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu įvertinimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi to įvertinimo elementai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

▼B

3 skirsnis

Informacijos atskleidimas visuomenei

▼M13

51 straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: turinys

1.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į pagal 35 straipsnio 3 dalį reikalaujamą informaciją ir to straipsnio 4 dalyje išdėstytus principus, reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės kasmet viešai paskelbtų savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą.

Mokumo ir finansinės padėties ataskaitą sudaro dvi aiškiai nurodytos ir kartu skelbiamos dalys. Pirmą dalį sudaro informacija, konkrečiai skirta draudėjams ir naudos gavėjams, o antrą dalį – rinkos specialistams skirta informacija.

1a.  

Mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje, kurią sudaro draudėjams ir naudos gavėjams skirta informacija, pateikiama ši informacija:

a) 

trumpas įmonės verslo ir veiklos rezultatų aprašymas;

b) 

trumpas įmonės kapitalo valdymo ir rizikos pobūdžio aprašymas, be kita ko, kiek tai susiję su tvarumo rizika, ir

c) 

pareiškimas, ar įmonė skelbia Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnyje nurodytus planus.

1b.  

Mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje, kurią sudaro rinkos specialistams skirta informacija, pateikiama visa toliau nurodyta informacija arba nuorodos į lygiavertę pagal pobūdį ir mastą informaciją, kuri yra viešai skelbiama laikantis kitų teisinių ar reguliavimo reikalavimų:

a) 

įmonės verslo ir veiklos rezultatų aprašymas;

b) 

valdymo sistemos aprašymas;

c) 

atskiri turto, techninių atidėjinių ir kitų įsipareigojimų vertinimo pagrindo ir metodų aprašymai;

d) 

kapitalo valdymo ir rizikos pobūdžio aprašymas, įskaitant bent šiuos aspektus:

i) 

nuosavų lėšų struktūrą, sumą ir kokybę;

ii) 

mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo sumas;

iii) 

draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios yra svarbios finansų sistemų stabilumui Sąjungoje, atveju – informaciją apie jautrumą rizikai;

iv) 

304 straipsnyje numatytą galimybę, naudojamą apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą;

v) 

informaciją, sudarančią galimybes tinkamai suprasti pagrindinius standartinę formulę ir bet kokį vidaus modelį, kurį įmonė naudoja mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, pagrindžiančių prielaidų skirtumus;

vi) 

sumą, neatitinkančią minimalaus kapitalo reikalavimo ar smarkiai neatitinkančią mokumo kapitalo reikalavimo ataskaitiniu laikotarpiu, net ir tuo atveju, jei skirtumas galiausiai panaikinamas, taip pat neatitikimo pobūdžio ir pasekmių paaiškinimą bei taisomąsias priemones, kurių imtasi;

e) 

atlikus 45a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikšmingumo vertinimą, nuoroda į tai, ar įmonę reikšmingai veikia su klimato kaita susijusi rizika, ir, kai aktualu, ar ji imasi kokių nors veiksmų;

f) 

pareiškimas, ar įmonė skelbia Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnyje nurodytus planus;

g) 

44 straipsnio 2c dalies d punkte nurodyti elementai.

1c.   Kai taikoma 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija, į aprašymą, nurodytą šio straipsnio 1b dalies c punkte ir d punkto i ir ii papunkčiuose, taip pat įtraukiamas suderinimo korekcijos ir įsipareigojimų bei priskirtojo turto portfelio, kuriam ji taikoma, aprašymas, taip pat kiekybinis poveikio, kurį įmonės finansinei būklei turėtų suderinimo korekcijos prilyginimas nuliui, įvertinimas.

Šio straipsnio 1b dalies c punkte ir d punkto i ir ii papunkčiuose nurodytame aprašyme taip pat pateikiamas pareiškimas dėl to, ar įmonė taiko 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją, ir, jei svyravimų korekcija taikoma, įmonė atskleidžia šią informaciją:

a) 

kiekybinis poveikio, kurį įmonės finansinei būklei turėtų svyravimų koeficiento prilyginimas nuliui, įvertinimas;

b) 

dėl kiekvienos atitinkamos valiutos ar atitinkamais atvejais valstybės – pagal 77d straipsnį apskaičiuota svyravimų korekcija ir atitinkami draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų tiksliausi įverčiai.

2.   1b dalies d punkto i papunktyje nurodytame aprašyme pateikiama visų svarbių pokyčių, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, analizė ir elementų vertės finansinėse ataskaitose visų svarbiausių skirtumų paaiškinimas, taip pat trumpas galimybės pervesti kapitalą aprašymas.

Atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą pagal šio straipsnio 1b dalies d punkto ii papunktį, atskirai nurodoma suma, apskaičiuota pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius, ir bet koks papildomas kapitalas, nustatytas pagal 37 straipsnį, arba specifinių parametrų, kuriuos draudimo ar perdraudimo įmonė turi taikyti pagal 110 straipsnį, poveikį, taip pat trumpa atitinkamos priežiūros institucijos informacija apie papildomo kapitalo nustatymo priežastis.

Atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą, kai taikytina, kartu nurodoma, kad galutinė jo suma priklausys nuo priežiūros institucijų įvertinimo.

3.  

Iš priklausomų draudimo įmonių nereikalaujama atskleisti draudėjams ir naudos gavėjams skirtos informacijos dalies, o tik reikalaujama į rinkos specialistams skirtą dalį įtraukti kiekybinius duomenis, kurių reikalaujama pagal 56 straipsnyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus, jeigu tos įmonės atitinka šias sąlygas:

a) 

apdraustieji asmenys ir naudos gavėjai yra grupės, kuriai priklauso priklausoma draudimo įmonė, juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, kuriems gali būti taikoma tos grupės draudimo liudijimų teikiama apsauga, o veiklos, kuria teikiama tų fizinių asmenų apsauga, apimtis lieka mažesnė nei 5 % techninių atidėjinių;

b) 

priklausomos draudimo įmonės draudimo įsipareigojimai neapima jokio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

4.  

Iš priklausomų perdraudimo įmonių nereikalaujama atskleisti draudėjams ir naudos gavėjams skirtos informacijos dalies, o tik reikalaujama į rinkos specialistams skirtą dalį įtraukti kiekybinius duomenis, kurių reikalaujama pagal 56 straipsnyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus, jeigu tos įmonės atitinka šias sąlygas:

a) 

apdraustieji asmenys ir naudos gavėjai yra grupės, kuriai priklauso priklausoma perdraudimo įmonė, juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, kuriems gali būti taikoma tos grupės draudimo liudijimų teikiama apsauga, o veiklos, kuria teikiama tų fizinių asmenų apsauga, apimtis lieka mažesnė nei 5 % techninių atidėjinių;

b) 

draudimo sutartys, kuriomis grindžiami priklausomos perdraudimo įmonės perdraudimo įsipareigojimai, yra nesusiję su jokiu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu;

c) 

paskolos, suteiktos patronuojamajai įmonei arba bet kuriai grupės bendrovei, įskaitant grupės sujungtas lėšas, neviršija 20 % viso priklausomos perdraudimo įmonės turimo turto ir

d) 

didžiausi nuostoliai, patiriami dėl bendrų techninių atidėjinių, gali būti įvertinti deterministiškai, netaikant tikimybinių metodų.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, perdraudimo įmonės gali nuspręsti neatskleisti mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalies, skirtos draudėjams ir naudos gavėjams. 6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1b dalies, mažosios ir nesudėtingos įmonės gali atskleisti tik kiekybinius duomenis, kurių reikalaujama pagal 56 straipsnyje nurodytą techninį įgyvendinimo standartą, mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje, kurią sudaro kitiems rinkos specialistams skirta informacija, jeigu jos kas trejus metus atskleidžia visą ataskaitą, kurioje pateikiama visa šiame straipsnyje reikalaujama informacija. 7.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės kasmet arba rečiau viešai atskleistų ir priežiūros institucijai pateiktų šiame straipsnyje nurodytą informaciją per 18 savaičių nuo įmonės finansinių metų pabaigos. 8.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje draudimo ir perdraudimo įmonės, užuot atskleidusios atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, turi atskleisti nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą, nustatomos netaikant pereinamojo laikotarpio priemonės ekstrapoliacijai, kaip nurodyta 77e straipsnio 1 dalies aa punkte, naudojimo, siekiant nustatyti 77 straipsnyje nurodytus techninius atidėjinius, poveikį.

Tačiau, nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atskleidimo reikalavimas netaikomas valiutai, kuri atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a) 

būsimųjų pinigų srautų dalis, susijusi su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais ta valiuta, palyginti su visais būsimaisiais pinigų srautais, susijusiais su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais, neviršija 5 %;

b) 

kiek tai susiję su būsimaisiais pinigų srautais, susijusiais su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais ta valiuta, būsimųjų pinigų srautų dalis, susijusi su terminais, kurių atveju atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą ekstrapoliuojama, palyginti su visais būsimaisiais pinigų srautais, susijusiais su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais, neviršija 10 %.

▼M13

51a straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: audito reikalavimai

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonių, išskyrus mažąsias ir nesudėtingas įmones ir priklausomas draudimo įmones bei priklausomas perdraudimo įmones, balansas, atskleidžiamas kaip mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalis pagal 51 straipsnio 1 dalį arba balansas, atskleidžiamas kaip vienos bendros mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalis pagal 256 straipsnio 2 dalies b punktą, yra audituojamas. 2.   Nukrypstant nuo 29c straipsnio, valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą gali taikyti ir įmonėms, klasifikuojamoms kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, priklausomoms draudimo įmonėms bei priklausomoms perdraudimo įmonėms. 3.   Valstybės narės gali išplėsti 1 dalyje nurodyto audito reikalavimo taikymo sritį įtraukdamos ir kitus mokumo ir finansinės padėties ataskaitos elementus. 4.   Auditą atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pagal audito standartus, taikomus pagal Direktyvos 2006/43/EB 26 straipsnį. Atlikdami šią užduotį teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės vykdo šios direktyvos 72 straipsnyje nustatytas auditorių pareigas. 5.   Valstybėse narėse, kuriose 2025 m. sausio 28 d. registruotiems aktuarams pagal nacionalinę teisę leidžiama atlikti techninių atidėjinių, perdraudimo susigrąžintinų sumų ir susijusių elementų auditą, tie registruoti aktuarai gali ir toliau atlikti tokius auditus su sąlyga, kad jie veikia pagal privalomus standartus, kuriais užtikrinamas aukštos kokybės auditas ir kurie apima bent audito praktikos, nepriklausomumo ir vidaus kokybės kontrolės sritis atliekant tokius auditus, ir laikosi 72 straipsnyje nurodytų pareigų. 6.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės parengtą atskirą ataskaitą, įskaitant audito pobūdžio ir rezultatų aprašymą, draudimo ir perdraudimo įmonės pateikia priežiūros institucijai kartu su mokumo ir finansinės padėties ataskaita.

▼M5

52 straipsnis

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai teikiama informacija ir jos ataskaitos

1.  

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnio taikymui, valstybės narės reikalauja, kad priežiūros institucijos kasmet teiktų EDPPI šią informaciją:

a) 

informaciją apie vidutinį kiekvienos įmonės papildomą kapitalą ir priežiūros institucijų nustatytos papildomo kapitalo sumos, išreikštos mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą per praėjusius metus; ši informacija atskirai parodoma taip:

i) 

visų draudimo ir perdraudimo įmonių;

ii) 

gyvybės draudimo įmonių;

iii) 

ne gyvybės draudimo įmonių;

iv) 

draudimo įmonių, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas;

v) 

perdraudimo įmonių;

b) 

kiekvienu šios dalies a punkte nustatyto atskleidimo atveju informaciją apie papildomo kapitalo, nustatyto pagal atitinkamai 37 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, proporcijas;

c) 

draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, skaičių bei draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 35 straipsnio 6 ir 7 dalyse, skaičių ir tokių įmonių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip atitinkamos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį;

d) 

grupių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, skaičių bei grupių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 254 straipsnio 2 dalyje, skaičių ir tokių grupių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip visų grupių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį;

▼M13

e) 

bendrą draudimo ir perdraudimo įmonių skaičių, suskirstytą pagal mažųjų ir nesudėtingų įmonių ir kitų įmonių, naudojančių supaprastinimus ar proporcingumo priemones, skaičių, ir specifines proporcingumo priemones naudojančių įmonių skaičių;

f) 

grupių skaičių, suskirstytą pagal mažųjų ir nesudėtingų grupių ir kitų grupių, naudojančių supaprastinimus ar proporcingumo priemones, skaičių, ir specifines proporcingumo priemones naudojančių grupių skaičių.

▼M5

2.  

EDPPI kasmet viešai atskleidžia šią informaciją:

a) 

visoms valstybėms narėms kartu informaciją apie toliau nurodytų įmonių bendrą papildomo kapitalo, išreikšto mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą:

i) 

draudimo ir perdraudimo įmonių;

ii) 

gyvybės draudimo įmonių;

iii) 

ne gyvybės draudimo įmonių;

iv) 

draudimo įmonių, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas;

v) 

perdraudimo įmonių;

b) 

kiekvienai valstybei narei atskirai informaciją apie tos valstybės narės visų draudimo ir perdraudimo įmonių papildomo kapitalo, išreikšto mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą;

c) 

kiekvienu šios dalies a ir b punktuose nurodyto atskleidimo atveju informaciją apie papildomo kapitalo, nustatyto pagal atitinkamai 37 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, proporcijas;

d) 

visoms valstybėms narėms kartu – bendrą skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, bei bendrą skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 35 straipsnio 6 bei 7 dalyse ir 254 straipsnio 2 dalyje, taip pat tokių įmonių ir grupių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip visų draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį;

e) 

kiekvienai valstybei narei atskirai – skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, bei bendrą skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 35 straipsnio 6 bei 7 dalyse ir 254 straipsnio 2 dalyje, taip pat tokių įmonių ir grupių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip visų valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį;

▼M13

f) 

kiekvienos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonių skaičių ir grupių skaičių, suskirstytą atitinkamai pagal mažųjų ir nesudėtingų įmonių arba grupių ir kitų subjektų, naudojančių supaprastinimus ar proporcingumo priemones, skaičių, ir specifinius supaprastinimus ir kitas proporcingumo priemones naudojančių įmonių arba grupių skaičių.

▼M13

3.   EDPPI teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai 2 dalyje nurodytą informaciją kartu su ataskaita, kurioje nurodomas priežiūros konvergencijos lygis skirtingų valstybių narių priežiūros institucijoms nustatant papildomą kapitalą ir naudojant proporcingumo priemones. 4.   EDPPI įvertina 29a straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų taikymo siekiant nustatyti mažąsias ir nesudėtingas įmones poveikį ir 213a straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų taikymo siekiant nustatyti mažąsias ir nesudėtingas grupes poveikį, kiek tai susiję bent su draudėjų apsaugos, finansinio stabilumo ir vienodų sąlygų tikslais. EDPPI pateikia savo išvadų ataskaitą Komisijai ne vėliau kaip 2030 m. sausio 31 d. Kai tinkama, ataskaitoje apsvarstoma galimybė iš dalies pakeisti tuos kriterijus.

▼B

53 straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: taikomi principai

1.  

Priežiūros institucijos leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms neatskleisti informacijos kai:

a) 

atskleidus tokią informaciją įmonės konkurentai įgytų nepagrįstai didelį pranašumą;

b) 

dėl įsipareigojimų draudėjams ar santykių su kitomis sandorio šalimis įmonė turi laikytis slaptumo ar konfidencialumo.

2.   Kai priežiūros institucija leidžia neatskleisti informacijos, įmonės tai nurodo savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitoje bei nurodo priežastis. 3.   Priežiūros institucijos leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms pasinaudoti arba remtis informacija, viešai atskleista pagal kitus teisinius ar norminius reikalavimus, jei ta viešai atskleista informacija pagal pobūdį ir apimtį yra lygiavertė pagal 51 straipsnį reikalaujamai atskleisti informacijai.

▼M13

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos 51 straipsnio 1a dalies b punkte ir 51 straipsnio 1b dalies d ir e punktuose nurodytai informacijai.

▼B

54 straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: atnaujinimas ir papildoma savanoriškai teikiama informacija

1.  

Įvykus svarbiems įvykiams, turintiems didelę įtaką pagal 51 ir 53 straipsnius atskleistos informacijos tinkamumui, draudimo ir perdraudimo įmonės atskleidžia tinkamą informaciją apie tų svarbių įvykių pobūdį ir poveikį.

Taikant pirmą pastraipą, svarbiais laikomi bent šie įvykiai:

a) 

kai nustatoma, jog nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, ir priežiūros institucijos mano, kad įmonė nesugebės pateikti pagrįsto trumpalaikio finansinio plano, arba šios institucijos per vieną mėnesį po to, kai buvo nustatytas nesilaikymas, negauna tokio plano;

b) 

kai nustatoma, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, ir priežiūros institucijos per du mėnesius po to, kai buvo nustatytas nesilaikymas, negauna pagrįsto padėties atkūrimo plano.

Antros pastraipos a punkto atžvilgiu priežiūros institucijos reikalauja, kad atitinkama įmonė nedelsiant atskleistų neatitikimo apimtį ir paaiškintų jos kilmę bei pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi. Kai nepaisant trumpalaikio finansinio plano, kuris iš pradžių laikytas pagrįstu, minimalaus kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per tris mėnesius nuo jo nustatymo, informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant bet kokias tolesnes taisomąsias priemones, kurių imtasi, bei tolesnes planuojamas taisomąsias priemones, reikia atskleisti to laikotarpio pabaigoje.

Antros pastraipos b punkto atžvilgiu priežiūros institucijos reikalauja, kad atitinkama įmonė nedelsiant atskleistų neatitikimo sumą ir paaiškintų jos pobūdį bei pasekmes, įskaitant bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi. Kai nepaisant padėties atkūrimo plano, kuris iš pradžių laikytas pagrįstu, didelis mokumo kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per šešis mėnesius nuo jo nustatymo, informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant bet kokias tolesnes taisomąsias priemones, kurių imtasi, bei tolesnes planuojamas taisomąsias priemones, reikia atskleisti to laikotarpio pabaigoje.

2.   Draudimo ir perdraudimo įmonės gali savanoriškai atskleisti bet kokią su savo mokumu ir finansine padėtimi susijusią informaciją ar paaiškinimus, kurių nereikalaujama atskleisti pagal 51 bei 53 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį.

55 straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: politika ir patvirtinimas

1.   Valstybės narės reikalauja iš draudimo ir perdraudimo įmonių turėti tinkamas sistemas ir struktūras, kad galėtų laikytis 51 ir 53 straipsniuose bei 54 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat rašytinę politiką, kuria būtų nuolat užtikrinamas pagal 51, 53 ir 54 straipsnius atskleidžiamos informacijos tinkamumas. 2.   Mokumo ir finansinės padėties ataskaitą tvirtina draudimo ar perdraudimo įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas; ataskaita skelbiama tik ją patvirtinus.

▼M5

56 straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: deleguotieji aktai ir techniniai įgyvendinimo standartai

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi pagal 3 skirsnį atskleistina informacija ir jos metinio atskleidimo terminai.

Siekiant užtikrinti vienodas šio skirsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma tvarka, formatas ir šablonai, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼M13

EDPPI parengia antroje pastraipoje nurodytų procedūrų, formatų ir šablonų, įskaitant instrukcijas, IT sprendimus.

▼B

4 skirsnis

Akcijų paketai

57 straipsnis

Įsigijimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad visi fiziniai arba juridiniai asmenys ar kartu veikiantys tokie asmenys (siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tokį draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų ar viršytų 20 %, 30 % ar 50 % arba tiek, kad ta draudimo ar perdraudimo įmonė taptų jų dukterine įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), pirmiausia apie tai raštu praneštų draudimo ar perdraudimo įmonės, kurioje jie ketina įsigyti ar padidinti akcijų paketą, priežiūros institucijoms, nurodydami planuojamo įsigyti akcijų paketo dydį ir pateikdami 59 straipsnio 4 dalyje nurodytą svarbią informaciją. Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę. 2.   Valstybės narės reikalauja, kad visi fiziniai arba juridiniai asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą, pirmiausia apie tai raštu praneštų buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, nurodydami to asmens akcijų paketo dydį po numatomo perleidimo. Toks asmuo taip pat praneša priežiūros institucijoms apie sprendimą sumažinti to asmens akcijų paketą tiek, kad jo balsavimo teisės arba turimas kapitalas sudarytų mažiau kaip 20 %, 30 % arba 50 % visų balsavimo teisių ar viso kapitalo arba kad draudimo ar perdraudimo įmonė nustotų buvusi to asmens dukterine įmone. Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

58 straipsnis

Vertinimo laikotarpis

1.  

Priežiūros institucijos, gavusios pagal 57 straipsnio 1 dalį reikalaujamą pranešimą, taip pat vėliau galimai gavusios 2 dalyje nurodytą informaciją, skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

Priežiūros institucijos per ne ilgesnį kaip 60 darbo dienų laikotarpį nuo pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu remiantis 59 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu, gavimo rašytinio patvirtinimo dienos (vertinimo laikotarpis) atlieka 59 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (vertinimas).

Patvirtindamos pranešimo gavimą, priežiūros institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

2.  

Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucijos prireikus, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti pateikti papildomos vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Toks prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas nuo tos dienos, kai priežiūros institucijos pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Priežiūros institucijos savo nuožiūra gali teikti tolesnius prašymus suteikti išsamesnės informacijos ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis daugiau nebegali būti stabdomas.

3.  

Priežiūros institucijos gali pratęsti 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip 30 darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo:

▼M13

a) 

yra įsisteigęs arba jo veikla yra reglamentuojama ne Sąjungoje; arba

b) 

yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal šią direktyvą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB ( 16 ), Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES.

▼B

4.   Jei, užbaigusios vertinimą, priežiūros institucijos nusprendžia pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jos per dvi darbo dienas ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydamos to sprendimo motyvus. Pagal nacionalinę teisę atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tai neužkerta kelio valstybei narei leisti priežiūros institucijai atskleisti informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant. 5.   Jei priežiūros institucijos per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, jis laikomas patvirtintu. 6.   Priežiūros institucijos gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti ir prireikus jį pratęsti. 7.   Valstybės narės negali nustatyti griežtesnių nei nustatyta šioje direktyvoje reikalavimų dėl pranešimo priežiūros institucijoms apie tiesioginį ar netiesioginį balsavimo teisių ar kapitalo įsigijimą ir dėl priežiūros institucijų suteikiamo patvirtinimo.

▼M5

8.   Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų derinimą, EDPPI, nedarydama poveikio 58 straipsnio 2 dalies taikymui, gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomas 59 straipsnio 4 dalyje nurodytas išsamus informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, projektus.

Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų derinimą ir atsižvelgti į būsimus pokyčius, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų pakeitimai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

9.   Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų dėl 60 straipsnyje nurodyto atitinkamų priežiūros institucijų tarpusavio konsultavimosi procese taikytinų procedūrų, formų ir šablonų, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

59 straipsnis

Vertinimas

1.  

Vertindamos 57 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą ir 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją priežiūros institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką draudimo ar perdraudimo įmonei, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

a) 

siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;

b) 

bet kokio asmens, kuris vadovaus draudimo ar perdraudimo įmonės verslui po siūlomo įsigijimo, reputaciją ir patirtį;

c) 

siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, visų pirma draudimo ar perdraudimo įmonėje, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšies atžvilgiu;

d) 

tai, ar draudimo arba perdraudimo įmonė galės nuolat laikytis šia direktyva ir atitinkamais atvejais kitomis direktyvomis, būtent Direktyva 2002/87/EB grindžiamų riziką ribojančių reikalavimų, visų pirma, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas veiksmingai priežiūrai vykdyti, priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

e) 

tai, ar esama tinkamo pagrindo įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdomas arba įvykdytas ar buvo bandomas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ( 17 ) 1 straipsnyje, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti jų pavojų.

2.   Priežiūros institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik esant tinkamam pagrindui remiantis 1 dalyje nustatytais kriterijais arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami. 3.   Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo priežiūros institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu. 4.   Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama priežiūros institucijoms teikiant 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir pritaikyta pagal siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga riziką ribojančiam vertinimui atlikti. 5.   Neatsižvelgiant į 58 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, jei priežiūros institucijai pranešama apie du ar kelis pasiūlymus įsigyti ar padidinti akcijų paketus toje pačioje draudimo ar perdraudimo įmonėje, priežiūros institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebus diskriminuojami.

60 straipsnis

Reglamentuojamų finansų įmonių atliekami įsigijimai

1.  

Atitinkamos priežiūros institucijos išsamiai konsultuojasi tarpusavyje atlikdamos vertinimą, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

a) 

kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, leidimą vykdyti veiklą gavusi kredito įstaiga, draudimo ar perdraudimo įmonė, investicinė įmonė ar valdymo įmonė, kaip apibrėžta ►M13  Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte ◄ (KIPVPS valdymo įmonė);

b) 

kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, leidimą vykdyti veiklą gavusios kredito įstaigos, draudimo ar perdraudimo įmonės, investicinės įmonės ar KIPVPS valdymo įmonės patronuojanti įmonė; arba

c) 

kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, leidimą vykdyti veiklą gavusią kredito įstaigą, draudimo ar perdraudimo įmonę, investicinę įmonę ar KIPVPS valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo.

2.   Priežiūros institucijos, pernelyg ilgai nedelsdamos, teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi vertinimui. Šiuo atžvilgiu priežiūros institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą esminę informaciją. Priežiūros institucijos, išdavusios leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios priežiūros institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

61 straipsnis

Informacija, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė suteikia priežiūros institucijai

Draudimo ar perdraudimo įmonė, sužinojusi apie kiekvieną jos kapitalo akcijų paketo įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio turimos akcijos viršija vieną iš 57 straipsnyje ir 58 straipsnio 1–7 dalyse nurodytų ribinių verčių ar nesiekia jų, apie tai informuoja buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.

Bent kartą per metus draudimo ar perdraudimo įmonė taip pat praneša savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijai akcininkų ir narių, turinčių akcijų paketus, pavadinimus, vardus ir pavardes bei tokių akcijų paketų dydžius, nurodomus, pavyzdžiui, informacinėje medžiagoje, gaunamoje per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms taikomus reikalavimus.

62 straipsnis

Akcijų paketai, priežiūros institucijos galios

►M13  Jeigu dėl 57 straipsnyje nurodytų asmenų įtakos gali nukentėti riziką ribojantis ir patikimas draudimo ar perdraudimo įmonės valdymas, valstybės narės reikalauja, kad įmonės, kurioje turimas kvalifikuotasis akcijų paketas, jį siekiama įsigyti ar padidinti, buveinės valstybės narės priežiūros institucija imtųsi tinkamų priemonių, kad tokia padėtis būtų ištaisyta. ◄ Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, teismo draudimai, baudų taikymas direktoriams ir valdytojams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia atitinkamų akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymas.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, nevykdantiems pranešimo įsipareigojimo, nustatyto 57 straipsnyje.

Kai akcijų paketas įsigyjamas nepaisant priežiūros institucijų prieštaravimo, valstybės narės, neatsižvelgdamos į jokias kitas taikytinas sankcijas, numato šiuos veiksmus:

1. 

sustabdyti teisę naudotis atitinkamomis balsavimo teisėmis; arba

2. 

pripažinti bet kokį balsavimą negaliojančiu arba galimybę jį anuliuoti.

63 straipsnis

Balsavimo teisės

Šiame skirsnyje atsižvelgiama į balsavimo teises, nurodytas Direktyvos 2004/109/EB 9 ir 10 straipsniuose bei į tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas dėl akcijų sujungimo.

Valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises ar akcijas, kurias investicinės įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po to, kai prisiimamas įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) po finansinių priemonių išplatinimo tvirtai įsipareigojus pirkti, kaip numatyta ►M13  Direktyvos 2014/65/ES ◄ I priedo A skirsnio 6 punkte, jei šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienerius metus nuo įsigijimo.

5 skirsnis

Profesinė paslaptis, keitimasis informacija ir priežiūros konvergencijos skatinimas

64 straipsnis

Profesinė paslaptis

Valstybės narės nustato, kad visi priežiūros institucijose dirbantys arba dirbę asmenys, taip pat tų institucijų vardu veikiantys auditoriai ar ekspertai būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties.

Nedarant poveikio baudžiamojoje teisėje numatytų atvejų taikymui, jokia konfidenciali informacija, kurią tokie asmenys gavo atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus, kai ji pateikiama tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų draudimo ir perdraudimo įmonių.

Tačiau, jeigu yra paskelbtas draudimo ar perdraudimo įmonės bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja sanuojant tokią įmonę, gali būti atskleista civiliniame ar komerciniame teismo procese.

▼M13

Šio straipsnio pirma, antra ir trečia pastraipos netrukdo priežiūros institucijoms skelbti pagal šios direktyvos 34 straipsnio 4 dalį arba Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 32 straipsnį atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų arba perduoti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų EDPPI, kad EDPPI paskelbtų Sąjungos mastu atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

▼B

65 straipsnis

Valstybių narių priežiūros institucijų keitimasis informacija

64 straipsnis netrukdo įvairių valstybių narių priežiūros institucijoms keistis informacija. Tokiai informacijai taikomas 64 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties įpareigojimas.

▼M5

65a straipsnis

Bendradarbiavimas su EDPPI

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos šios direktyvos tikslais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 bendradarbiautų su EDPPI.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos nedelsdamos teiktų EDPPI visą informaciją, būtiną jos užduotims pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 vykdyti.

▼B

66 straipsnis

Bendradarbiavimo susitarimai su trečiosiomis šalimis

Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatyta keistis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis arba trečiųjų šalių institucijomis ar įstaigomis, kaip apibrėžta 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tik tuomet, jeigu informacijai, kuri bus atskleista, taikomos profesinės paslapties garantijos bent jau lygiavertės toms, kurios nurodytos šiame skirsnyje. Toks keitimasis informacija turi būti skirtas tų institucijų ar įstaigų priežiūros užduočiai atlikti.

Iš kitos valstybės narės gauta informacija, kurią valstybė narė ketina atskleisti trečiajai šaliai, gali būti atskleista tik gavus aiškų tos kitos valstybės narės priežiūros institucijos sutikimą ir, prireikus, tik tiems tikslams, kuriems pritarė ta institucija.

67 straipsnis

Naudojimasis konfidencialia informacija

Priežiūros institucijos, kurios gauna konfidencialią informaciją pagal 64 arba 65 straipsnius, gali ją naudoti tik atlikdamos savo pareigas ir siekdamos šių tikslų:

1. 

tikrinti, ar laikomasi sąlygų, reguliuojančių draudimo ar perdraudimo veiklos pradėjimą, ir palengvinti tokios veiklos stebėjimą, ypač techninių atidėjinių, minimalaus kapitalo reikalavimo, mokumo kapitalo reikalavimo ir valdymo sistemos stebėjimą;

2. 

taikyti sankcijas;

3. 

administraciniuose skunduose dėl priežiūros institucijų sprendimų;

4. 

teisminiuose procesuose pagal šią direktyvą.

▼M5

67a straipsnis

Europos Parlamento tiriamieji įgaliojimai

64 ir 67 straipsniai nedaro poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 226 straipsnį.

▼B

68 straipsnis

Keitimasis informacija su kitomis institucijomis

1.  

64 ir 67 straipsniai netrukdo:

a) 

keistis informacija toje pačioje valstybėje narėje esančioms kelioms priežiūros institucijoms, kai jos vykdo savo priežiūros funkcijas;

b) 

keistis informacija priežiūros funkcijas vykdančioms priežiūros institucijoms su visais kitais toliau nurodytais toje pačioje valstybėje narėje esančiais subjektais:

i) 

institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų ir kitų finansų organizacijų priežiūrą, bei institucijomis, atsakingomis už finansų rinkų priežiūrą;

ii) 

įstaigomis, dalyvaujančiomis likviduojant draudimo įmones arba perdraudimo įmones bei jų bankroto ir kituose panašiuose procesuose;

iii) 

asmenimis, atsakingais už įstatymų numatytus draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir kitų finansų įstaigų auditus;

▼M8

iv) 

institucijų, atsakingų už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 18 ) 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, kuria užtikrinama atitiktis tos direktyvos nuostatoms;

▼B

c) 

pateikti įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba garantinius fondus, informacijos, reikalingos jų funkcijoms vykdyti.

b ir c punktuose nurodyta informacija taip pat gali keistis skirtingos valstybės narės.

Informacijai, kurią gauna tos institucijos, įstaigos ir asmenys, taikomas 64 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties įpareigojimas.

▼M13

64 straipsnio pirma pastraipa ir 67 straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės priežiūros institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis leidžiamas pagal nacionalinę teisę. Jei ta informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ja keičiamasi tik gavus aiškų informaciją pateikusios institucijos sutikimą.

▼B

2.  

64–67 straipsniais valstybėms narėms netrukdoma leisti priežiūros institucijoms keistis informacija su:

a) 

institucijomis, atsakingomis už įstaigų, dalyvaujančių likviduojant draudimo įmones, perdraudimo įmones ir jų bankroto bei kituose panašiuose procesuose, priežiūrą;

b) 

institucijomis, atsakingomis už asmenų, kuriems patikėta atlikti įstatymų numatytus draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų auditus, priežiūrą;

c) 

draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių nepriklausomais aktuarais, vykdančiais teisinę tų įmonių priežiūrą, ir įstaigomis, atsakingomis už tokių aktuarų priežiūrą.

Valstybės narės, taikančios pirmą pastraipą, reikalauja, kad būtų tenkinamos bent šios sąlygos:

a) 

informacija turi būti naudojama pirmoje pastraipoje nurodytai priežiūrai arba teisinei priežiūrai vykdyti;

b) 

gautai informacijai turi būti taikomas 64 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties įpareigojimas;

c) 

jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, tos informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusios priežiūros institucijos sutikimo ir, jei tinka, tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems ta institucija davė sutikimą.

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, asmenų ir įstaigų, pagal pirmą ir antrą pastraipas galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus bei pavardes.

3.  

64–67 straipsniais valstybėms narėms netrukdoma leisti priežiūros institucijoms ir institucijoms ar įstaigoms, įpareigotoms aptikti ir tirti bendrovių teisės pažeidimus, keistis informacija tam, kad būtų sustiprintas finansinės sistemos stabilumas ir integralumas.

Valstybės narės, taikančios pirmą pastraipą, reikalauja, kad būtų tenkinamos bent šios sąlygos:

a) 

informacija turi būti skirta pirmoje pastraipoje nurodytai pažeidimų aptikimo ir tyrimo veiklai vykdyti;

b) 

gautai informacijai turi būti taikomas 64 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties įpareigojimas;

c) 

jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, tos informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusios priežiūros institucijos sutikimo ir, jei tinka, tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems ta institucija davė sutikimą.

Jeigu valstybėje narėje pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms ar įstaigoms pavestas aptikimo ir tyrimo užduotis padeda atlikti asmenys, tuo tikslu paskirti atsižvelgiant į jų konkrečią kompetenciją, nedirbantys valstybiniame sektoriuje, pirmoje pastraipoje numatyta keitimosi informacija galimybė gali būti išplėsta, įtraukiant ir tuos asmenis pagal antroje pastraipoje nustatytas sąlygas.

Siekiant įgyvendinti antros pastraipos c punktą, pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos ar įstaigos praneša informaciją suteikusiai priežiūros institucijai asmenų, kuriems ta informacija turi būti siunčiama, vardus ir tikslias pareigas.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, asmenų ir įstaigų, pagal 3 dalį galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus bei pavardes.

69 straipsnis

Informacijos atskleidimas Vyriausybės administracijoms, atsakingoms už finansų teisės aktus

64 ir 67 straipsniais valstybėms narėms netrukdoma vadovaujantis teisės aktų nuostatomis leisti pateikti tam tikrą informaciją kitiems savo centrinės Vyriausybės administracijos departamentams, atsakingiems už teisės aktus dėl kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicijų paslaugų ir draudimo ar perdraudimo įmonių, bei inspektoriams, veikiantiems tų departamentų vardu.

▼M5

Ši informacija pateikiama tik tuomet, kai ji reikalinga dėl rizikos ribojimo kontrolės. Vis dėlto valstybės narės numato, kad pagal 65 straipsnį ir 68 straipsnio 1 dalį gauta informacija ir informacija, gaunama per 33 straipsnyje nurodytą patikrinimą vietoje, galėtų būti pateikta tik gavus informaciją pateikusios priežiūros institucijos arba valstybės narės, kurioje atliktas patikrinimas vietoje, priežiūros institucijos aiškų sutikimą.

70 straipsnis

Informacijos perdavimas centriniams bankams, pinigų institucijoms, mokėjimo sistemų priežiūros institucijoms ir Europos sisteminės rizikos valdybai

1.  

Nedarant poveikio 64–69 straipsnių taikymui, priežiūros institucija gali perduoti toliau nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą jų užduotims atlikti:

a) 

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) centriniams bankams, įskaitant ►M13  ECB ◄ , ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimų, tarpuskaitos bei vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui;

b) 

atitinkamais atvejais – kitoms nacionalinėms viešosios valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimo sistemų priežiūrą; ir

c) 

►M13  ESRV ◄ , kai ta informacija svarbi jos užduotims atlikti.

2.   Esant kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 18 straipsnyje nurodytą kritinę padėtį, valstybės narės leidžia priežiūros institucijoms nedelsiant perduoti informaciją ECBS centriniams bankams, įskaitant ECB, kai ta informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui, taip pat ESRV, kai tokia informacija svarbi jos užduotims atlikti. 3.   Tokios institucijos ar įstaigos taip pat gali perduoti priežiūros institucijoms tokią informaciją, kurios joms gali prireikti taikant 67 straipsnį. Taip gautai informacijai taikomos šiame skirsnyje nustatytos nuostatos dėl profesinės paslapties.

▼B

71 straipsnis

Priežiūros konvergencija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos vykdydamos savo įgaliojimus deramai atsižvelgtų į Europos Sąjungos aspektą.

▼M5

2.  

Valstybės narės užtikrina, kad vykdydamos savo pareigas priežiūros institucijos atsižvelgtų į priežiūros priemonių ir priežiūros praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus laikantis šios direktyvos, konvergenciją. Todėl valstybės narės užtikrina, kad:

a) 

priežiūros institucijos dalyvautų EDPPI veikloje;

b) 

priežiūros institucijos kiek įmanoma dėtų pastangas laikytis EDPPI gairių ir rekomendacijų, pateiktų pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, o jeigu to nedaro – nurodytų priežastis;

c) 

priežiūros institucijoms suteikti nacionaliniai įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo, kaip EDPPI narių, pareigų arba šioje direktyvoje numatytų pareigų.

▼M5 —————

▼B

6 skirsnis

Auditorių pareigos

72 straipsnis

Auditorių pareigos

▼M13

1.  

Valstybės narės turi bent jau numatyti, kad asmenys, kuriems suteikti įgaliojimai, kaip tai suprantama Direktyvoje 2006/43/EB, ir kurie draudimo ar perdraudimo įmonėje atlieka įstatymais numatytą auditą, nurodytą Direktyvos 2013/34/ES 34 ar 35 straipsnyje arba Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje, arba bet kurią kitą įstatymais numatytą užduotį, turi nedelsdami priežiūros institucijoms pranešti apie bet kurį tos užduoties vykdymo metu sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kurio rezultatas gali būti:

▼B

a) 

esminis įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reguliuojančios sąlygos arba kurie konkrečiai reglamentuoja draudimo ir perdraudimo įmonių veiklą, pažeidimas;

b) 

neigiamas poveikis nenutrūkstamai draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai;

c) 

atsisakymas pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę arba sprendimas pareikšti sąlyginę nuomonę;

d) 

mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas; arba

e) 

minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymas.

Pirmoje dalyje nurodyti asmenys taip pat turi pranešti apie visus faktus ar sprendimus, sužinotus vykdant pirmoje dalyje aprašytą užduotį įmonėje, kuri dėl kontrolės ryšių turi glaudžius ryšius su draudimo ar perdraudimo įmone, kurioje jie vykdo tą užduotį.

2.   Įgaliotų asmenų, kaip apibrėžta Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningas informacijos perdavimas priežiūros institucijoms apie bet kokį faktą ar sprendimą, nurodytą 1 dalyje, nelaikomas jokių apribojimų dėl informacijos perdavimo, nustatytų sutartyje arba įstatymuose ar kituose teisės aktuose, pažeidimu, ir tokiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

V SKYRIUS

Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas

73 straipsnis

Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas

1.   Draudimo įmonėms neleidžiama vienu metu vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą. 2.  

Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad:

a) 

įmonės, gavusios leidimus vykdyti gyvybės draudimo veiklą, taip pat gali gauti leidimą vykdyti ne gyvybės draudimo veiklą ir prisiimti riziką, priskirtą I priedo A dalyje nurodytoms 1 ir 2 grupėms;

b) 

įmonės, gavusios leidimus prisiimti tik I priedo A dalyje nurodytoms 1 ir 2 grupėms priskirtą riziką, gali gauti leidimą vykdyti gyvybės draudimo veiklą.

Tačiau kiekviena veikla valdoma atskirai pagal 74 straipsnį.

3.   Valstybės narės gali nustatyti, kad 2 dalyje nurodytos įmonės turi laikytis apskaitos taisyklių, taikomų gyvybės draudimo įmonėms, kurioms išduotas leidimas užsiimti visa veikla. Prieš suderinimą šiuo atžvilgiu valstybės narės taip pat gali, atsižvelgdamos į likvidavimo taisykles, numatyti, kad tų įmonių veiklą, susijusią su I priedo A dalies 1 ir 2 grupėms priskirta rizika, reglamentuoja gyvybės draudimo veiklai taikomos taisyklės. 4.   Jeigu ne gyvybės draudimo įmonė turi finansinių, komercinių ar administracinių ryšių su gyvybės draudimo įmone, buveinės valstybių narių priežiūros institucijos užtikrina, kad atitinkamų draudimo įmonių atskaitomybės neiškreiptų susitarimai tarp tų įmonių arba kurie nors kiti susitarimai, galintys turėti įtakos skirstant išlaidas ir pajamas. 5.  

Įmonės, kurios toliau nurodytomis datomis vykdė tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo veiklą pagal šią direktyvą, gali ją ir toliau vykdyti vienu metu, jeigu kiekviena tokia veikla valdoma atskirai pagal 74 straipsnį:

a) 

Graikijoje leidimus gavusios įmonės - 1981 m. sausio 1 d.;

b) 

Ispanijoje ir Portugalijoje leidimus gavusios įmonės - 1986 m. sausio 1 d.;

c) 

Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje leidimus gavusios įmonės - 1995 m. sausio 1 d.;

d) 

Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje leidimus gavusios įmonės - 2004 m. gegužės 1 d.;

e) 

Bulgarijoje ir Rumunijoje leidimus gavusios įmonės - 2007 m. sausio 1 d.;

▼M3

ea) 

Kroatijoje leidimus gavusios įmonės – 2013 m. liepos 1 d.;

▼B

f) 

visos kitos įmonės – 1979 m. kovo 15 d.

Buveinės valstybė narė gali reikalauti draudimo įmonių per tos valstybės narės nustatytą laikotarpį baigti kartu vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą, kurią jos vykdė pirmoje pastraipoje nurodytomis datomis.

74 straipsnis

Gyvybės ir ne gyvybės draudimo valdymo atskyrimas

1.  

73 straipsnyje nurodytas atskiras valdymas organizuojamas taip, kad gyvybės draudimo veikla būtų aiškiai atskirta nuo ne gyvybės draudimo veiklos.

Neturi būti pakenkta atitinkamiems gyvybės ir ne gyvybės draudėjų interesams, ir visų pirma gyvybės draudėjai turi gauti tiek naudos iš gyvybės draudimo veiklos pelno, tartum gyvybės draudimo įmonė vykdytų tik gyvybės draudimo veiklą.

2.  

Nedarant poveikio 100 ir 128 straipsnių taikymui, 73 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos draudimo įmonės skaičiuoja:

a) 

sąlyginį savo gyvybės draudimo ar perdraudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą taip, lyg atitinkama įmonė vykdytų tik tą veiklą, remdamosi atskiromis 6 dalyje nurodytomis ataskaitomis; ir

b) 

sąlyginį savo ne gyvybės draudimo ar perdraudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą taip, lyg atitinkama įmonė vykdytų tik tą veiklą, remdamosi atskiromis 6 dalyje nurodytomis ataskaitomis.

3.  

73 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos draudimo įmonės padengia bent toliau nurodytus reikalavimus lygiaverte tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų suma:

a) 

sąlyginį gyvybės draudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą;

b) 

sąlyginį ne gyvybės draudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti minimalūs finansiniai įsipareigojimai, susiję su gyvybės draudimo veikla ir ne gyvybės draudimo veikla, neturi būti vykdomi kitos veiklos šakos sąskaita.

4.   Tol, kol vykdomi 3 dalyje nurodyti minimalūs finansiniai įsipareigojimai ir jeigu informuojama priežiūros institucija, įmonė 100 straipsnyje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti gali panaudoti atskirai įrašytus tinkamų nuosavų lėšų elementus, dar turimus vienai ar kitai veiklai vykdyti. 5.   Priežiūros institucijos išnagrinėja gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos rezultatus, kad įsitikintų, jog vykdomi 1–4 dalių reikalavimai. 6.  

Atskaitomybė rengiama taip, kad gyvybės ir ne gyvybės draudimo rezultatų šaltiniai būtų parodomi atskirai. Visos pajamos, visų pirma įmokos, perdraudikų mokėjimai ir investicinės veiklos pajamos, taip pat išlaidos, visų pirma draudimo atsiskaitymai, papildomi techniniai atidėjiniai, perdraudimo įmokos ir draudimo veiklos sąnaudos suskirstomos pagal kilmę. Abiems draudimo šakoms bendri elementai įrašomi į apskaitą laikantis proporcingo paskirstymo metodų, kuriuos patvirtina priežiūros institucija.

Draudimo įmonės, remdamosi atskaitomybe, parengia ataskaitą, kurioje pagal 98 straipsnio 4 dalį aiškiai nurodomi kiekvieną sąlyginį minimalaus kapitalo reikalavimą, kaip nurodyta 2 dalyje, dengiantys tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementai.

7.  

Jei vienos draudimo šakos tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų suma yra nepakankama, kad būtų galima įvykdyti minimalius finansinius įsipareigojimus, nurodytus 3 dalies pirmoje pastraipoje, priežiūros institucijos tos draudimo šakos veiklai, kurios suma yra nepakankama, taiko šioje direktyvoje numatytas priemones, neatsižvelgiant į kitos šakos veiklos rezultatus.

Nukrypstant nuo 3 dalies antros pastraipos, tarp tų priemonių gali būti ir leidimas atlikti tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų pervedimus iš vienos šakos į kitą.

VI SKYRIUS

Taisyklės, susijusios su turto ir įsipareigojimų vertinimu, techniniais atidėjiniais, nuosavomis lėšomis, mokumo kapitalo reikalavimu, minimalaus kapitalo reikalavimu, ir investavimo taisyklės

1 skirsnis

Turto ir įsipareigojimų vertinimas

75 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų vertinimas

1.  

Jeigu nenurodyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės įvertintų turtą ir įsipareigojimus taip:

a) 

turtas įvertinamas suma, už kurią gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys galėtų juo apsikeisti sąžiningos konkurencijos sąlygomis;

b) 

įsipareigojimai įvertinami suma, už kurią gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys sąžiningos konkurencijos sąlygomis galėtų juos perleisti viena kitai arba apmokėti.

Vertinant įsipareigojimus pagal b punktą, joks patikslinimas siekiant atsižvelgti į draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo būklę neatliekamas.

▼M5

2.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi metodai ir prielaidos, taikytini vertinant turtą ir įsipareigojimus, kaip nustatyta 1 dalyje. 3.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, projektus, kuriuose nustatoma:

a) 

jei taikant 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus reikia naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 Komisijos patvirtintus tarptautinius apskaitos standartus, tų apskaitos standartų atitiktis metodams, taikytiniems vertinant turtą ir įsipareigojimus, kaip nustatyta 1 ir 2 dalyse;

b) 

metodai ir prielaidos, naudotini tais atvejais, kai kotiruojamų rinkos kainų nėra arba kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 Komisijos patvirtinti tarptautinius apskaitos standartai laikinai arba nuolat neatitinka metodų, taikytinų vertinant turtą ir įsipareigojimus ir nustatytų 1 ir 2 dalyse;

c) 

metodai ir prielaidos, taikytini vertinant turtą ir įsipareigojimus, kaip nustatyta 1 dalyje, jei 2 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais leidžiama naudoti alternatyvius vertės nustatymo metodus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

▼B

2 skirsnis

Su techniniais atidėjiniais susijusios taisyklės

76 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės suformuotų techninius atidėjinius, atsižvelgdamos į visus savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams pagal draudimo arba perdraudimo sutartis. 2.   Techninių atidėjinių vertė atitinka sumą, kurią šią dieną draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų mokėti, jei jos nedelsdamos perduotų savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus kitai draudimo arba perdraudimo įmonei. 3.   Techninių atidėjinių apskaičiavimas grindžiamas finansų rinkų pateikta informacija ir jai neprieštarauja, taip pat bendrąja vieša informacija apie draudimo riziką (rinkos nuoseklumas). 4.   Techniniai atidėjiniai apskaičiuojami laikantis atsargumo, patikimumo ir objektyvumo principų. 5.   Laikantis 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų principų bei atsižvelgiant į 75 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus techniniai atidėjiniai apskaičiuojami laikantis 77–82 straipsnių ir 86 straipsnio nuostatų.

77 straipsnis

Techninių atidėjinių apskaičiavimas

1.   Techninių atidėjinių vertė lygi tiksliausio įverčio ir rizikos maržos sumai, kaip nustatyta 2 ir 3 dalyse. 2.  

Tiksliausias įvertis atitinka būsimųjų pinigų srautų tikėtiną svertinį vidurkį, atsižvelgiant į pinigų laiko vertę (numatomą būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę), taikant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą.

Tiksliausio įverčio apskaičiavimas grindžiamas naujausia ir patikima informacija bei tikroviškomis prielaidomis ir atliekamas taikant tinkamus, pritaikomus ir aktualius aktuarinius bei statistinius metodus.

Pinigų srautų prognozėje, kuri naudojama tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, įvertinami visi įeinančių ir išeinančių pinigų srautai, kurių reikia draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų trukmę.

Tiksliausias įvertis apskaičiuojamas kaip bendroji vertė, neatimant sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių. Tos sumos apskaičiuojamos atskirai, laikantis 81 straipsnio.

3.   Rizikos marža turi būti tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog techniniai atidėjiniai būtų lygūs sumai, kurios draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų reikalauti, siekdamos perimti ir įvykdyti draudimo bei perdraudimo įsipareigojimus. 4.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės tiksliausią įvertį ir rizikos maržą apskaičiuoja atskirai.

Tačiau tuo atveju, kai su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais susietus būsimuosius pinigų srautus galima patikimu būdu sudvigubinti naudojant finansines priemones, kurių patikimą rinkos vertę įmanoma nustatyti, tų būsimųjų pinigų srautų techninių atidėjinių vertė nustatoma remiantis tų finansinių priemonių rinkos verte. Šiuo atveju tiksliausią įvertį ir rizikos maržą apskaičiuoti atskirai nereikalaujama.

5.  

►M13  Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės atskirai įvertina tiksliausią įvertį ir rizikos maržą, rizikos marža apskaičiuojama nustatant sąnaudas, susidarančias sukaupiant tinkamų nuosavų lėšų sumą, kuri atitinka pagal laiką pakoreguotą mokumo kapitalo reikalavimą, būtiną draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų trukmę. Mokumo kapitalo reikalavimo korekciją sudaro eksponentinis ir nuo laiko priklausantis elementas. ◄

Norma, naudojama nustatant tinkamų nuosavų lėšų sumos sukaupimo sąnaudas (kapitalo sąnaudų norma), yra vienoda visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms ir periodiškai persvarstoma.

Naudojama kapitalo sąnaudų norma yra lygi papildomai normai ir yra didesnė už atitinkamą nerizikingų palūkanų normą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė patirtų turėdama tinkamą nuosavų lėšų sumą, kaip nustatyta 3 skirsnyje, atitinkančią mokumo kapitalo reikalavimą, būtiną draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams padengti per visą jų trukmę.

▼M13

6.   5 dalyje nurodyta kapitalo sąnaudų norma laikoma lygia 4,75  % nuo 2027 m. sausio 30 d. 5 dalies antroje pastraipoje nurodytą periodinę peržiūrą Komisija atlieka ne anksčiau kaip 2032 m. sausio 31 d. 7.   Kai draudimo ir perdraudimo sutartys apima finansines pasirinkimo galimybės ir garantijas, metodai, naudojami tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, tinkamai atspindi tai, kad dėl tų sutarčių atsirandančių pinigų srautų dabartinė vertė gali priklausyti tiek nuo numatomo būsimų įvykių ir pokyčių rezultato, tiek nuo faktinio tam tikrų scenarijų rezultato galimų nuokrypių nuo numatomo rezultato. 8.   Nepaisant 7 dalies, draudimo ir perdraudimo įmonės, klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, ir įmonės, gavusios išankstinį priežiūros institucijos patvirtinimą, gali naudoti prudencinį deterministinį gyvybės draudimo įsipareigojimų su pasirinkimo galimybėmis ir garantijomis, kurios nėra laikomos reikšmingomis, tiksliausio įverčio vertinimą.

▼M13

77a straipsnis

Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacija

1.  

Nustatant 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą naudojamasi ir vadovaujamasi informacija, gauta iš atitinkamų finansinių priemonių. Nustatant atsižvelgiama į atitinkamas tų terminų finansines priemones, kai tų finansinių priemonių rinkos yra gilios, likvidžios ir skaidrios. Kalbant apie terminus, kurie viršija pirmąjį išlyginimo tašką, atitinkama nerizikingų palūkanų norma ekstrapoliuojama pagal trečią pastraipą. Valiutos pirmas išlyginimo taškas yra ilgiausias terminas, atitinkantis šias sąlygas:

a) 

finansinių priemonių rinkos yra gilios, likvidžios ir skaidrios;

b) 

to ar ilgesnio termino neapmokėtų obligacijų procentinė dalis, palyginti su visomis ta valiuta išreikštomis neapmokėtomis obligacijomis, yra pakankamai didelė.

Ekstrapoliuota atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą dalis grindžiama tolygiai konverguojančiomis išankstinių sandorių palūkanų normomis nuo pirmame išlyginimo taške taikomos išankstinių sandorių palūkanų normos link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos.

Ekstrapoliuota išankstinių sandorių palūkanų norma turi būti lygi likvidžios išankstinių sandorių palūkanų normos ir galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos svertiniam vidurkiui. Likvidi išankstinių sandorių palūkanų norma grindžiama viena ar keliomis išankstinių sandorių palūkanų normomis, susijusiomis su ilgiausiais terminais, kurių atžvilgiu atitinkama finansinė priemonė gali būti stebima gilioje, likvidžioje ir skaidrioje rinkoje. Terminų, kurių trukmė yra ne mažiau kaip 40 metų nuo pirmojo išlyginimo taško, galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 77,5  %.

Ekstrapoliuota atitinkamų nerizikingų palūkanų normų dalimi atsižvelgiama į informaciją, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išskyrus obligacijas, kai tų finansinių priemonių rinkos yra gilios, likvidžios ir skaidrios.

2.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, gavusios išankstinį priežiūros institucijos patvirtinimą, gali taikyti antroje pastraipoje nustatytą laipsniško įgyvendinimo mechanizmą.

Pirmoje pastraipoje nurodytą laipsniško įgyvendinimo mechanizmą sudaro:

a) 

2027 m. sausio 30 d. parametrai, lemiantys išankstinių sandorių palūkanų normų konvergencijos link ekstrapoliacijos galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos greitį, nustatomi tokie, kad nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą būtų pakankamai panaši į nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą tą dieną, nustatytą pagal ekstrapoliacijos taisykles, taikomas 2027 m. sausio 29 d.;

b) 

parametrai, lemiantys išankstinių sandorių palūkanų normų konvergencijos link ekstrapoliacijos galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos greitį, kiekvienų kalendorinių metų pradžioje linijiniu būdu mažinami taip, kad galutiniai ekstrapoliacijos parametrai būtų taikomi nuo 2032 m. sausio 1 d.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas laipsniško įgyvendinimo mechanizmas nedaro poveikio finansų rinkų gilumo, likvidumo bei skaidrumo ir 1 dalyje nurodyto pirmo išlyginimo taško nustatymui.

Draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios šios dalies pirmą ir antrą pastraipas, savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje, kurią sudaro 51 straipsnio 1b dalyje nurodyta rinkos specialistams skirta informacija, viešai atskleidžia:

a) 

tai, kad ekstrapoliacijai jos taiko laipsniško įgyvendinimo mechanizmą, ir

b) 

laipsniško įgyvendinimo mechanizmo netaikymo poveikio jų finansinei būklei kiekybinį įvertinimą.

3.   Nepaisant 1 dalies, 2025 m. sausio 28 d. euro pirmas išlyginimo taškas yra 20 metų terminas.

▼M5

77b straipsnis

Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą suderinimo korekcija (angl. matching adjustment)

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali, gavusios išankstinį priežiūros institucijų pritarimą, apskaičiuodamos tiksliausią gyvybės draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio, įskaitant anuitetus pagal ne gyvybės draudimo ar perdraudimo sutartis, įvertį, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikyti suderinimo korekciją, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

draudimo ar perdraudimo įmonė priskyrė turto portfelį, sudarytą iš obligacijų ir kito panašias pinigų srautų savybes turinčio turto, padengti tiksliausią draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų įvertį, ir išlaiko tą priskyrimą visu įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu, išskyrus, kai siekiama išlaikyti numatomų turto ir įsipareigojimų pinigų srautų atitiktį, kai pinigų srautai labai pasikeitė;

b) 

draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelis, kuriam taikoma suderinimo korekcija, ir priskirtasis turto portfelis yra identifikuojami, organizuojami ir valdomi atskirai nuo kitos įmonės veiklos, be to, priskirtojo turto portfelio negalima naudoti kitose įmonės veiklos srityse atsiradusiems nuostoliams padengti;

c) 

numatomi priskirtojo turto portfelio pinigų srautai atitinka kiekvieną numatomą draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautą ta pačia valiuta ir jokia pinigų srautų neatitiktis nesukelia didelės rizikos, palyginti su draudimo ar perdraudimo verslui, kuriam taikoma suderinimo korekcija, įprasta rizika;

d) 

dėl draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelį sudarančių sutarčių neatsiranda ateities draudimo įmokų mokėjimų;

e) 

vienintelė su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfeliu susijusi draudimo rizika – ilgaamžiškumo, draudimo sąnaudų, tikslinimo (angl. revision) ir mirtingumo rizika;

f) 

jei į draudimo riziką, susijusią su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfeliu, įtraukiama mirtingumo rizika, tiksliausias draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio įvertis esant staigiam mirtingumo rizikos pokyčiui (angl. risk stress), kuris kalibruotas vadovaujantis 101 straipsnio 2–5 dalių principais, nepadidėja daugiau kaip 5 %;

g) 

draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelį sudarančiose sutartyse draudėjui nenumatyta jokių pasirinkimo galimybių arba tik galimybė gauti išperkamąją sumą, jei išperkamoji sumą neviršija pagal 75 straipsnį įvertinto turto, kuriuo dengiami draudimo ar perdraudimo įsipareigojimai, kai pasinaudojama išperkamosios sumos galimybe, vertės;

h) 

priskirtojo turto portfelio pinigų srautai yra fiksuoti, jų negali pakeisti turto emitentai arba trečiosios šalys;

i) 

draudimo ar perdraudimo įsipareigojimai pagal draudimo ar perdraudimo sutartis nedalijami į skirtingas dalis, kai šios dalies tikslais sudaromas draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelis.

Neatsižvelgiant į pirmos pastraipos h punktą, draudimo ar perdraudimo įmonės gali naudoti turtą, kurio pinigų srautai yra fiksuoto dydžio, išskyrus, kai jie priklauso nuo infliacijos, jei tas turtas atitinka draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautus, priklausomus nuo infliacijos.

Jei turto pinigų srautus jo emitentai arba trečiosios šalys gali keisti tokiu būdu, kad investuotojas gauna pakankamą atlygį, leidžiantį gauti tokį pat pinigų srautą reinvestuojant į lygiavertės arba aukštesnės kredito kokybės turtą, teisė pakeisti pinigų srautus nekliudo pripažinti turtą tinkamu priskirtajam portfeliui pagal pirmosios pastraipos h punktą.

▼M13

Pirmos pastraipos i punkto tikslais grupinė gyvybės draudimo sutartis laikoma viena sutartimi.

▼M5

2.   Draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfeliui suderinimo korekciją taikančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms draudžiama grįžti prie metodikos, pagal kurią suderinimo korekcija netaikoma. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri taiko suderinimo korekciją, bet nebegali vykdyti 1 dalyje nustatytų sąlygų, nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir imasi būtinų priemonių tų sąlygų vykdymui vėl užtikrinti. Kai tokia įmonė per du mėnesius nuo neįvykdymo nustatymo dienos negali užtikrinti, kad būtų vėl vykdomos tos sąlygos, ji nebetaiko suderinimo korekcijos jokiems savo draudimo ar perdraudimo įsipareigojimams ir negali jos taikyti 24 mėnesių laikotarpiu. 3.   Suderinimo korekcija netaikoma draudimo ar perdraudimo įsipareigojimams, jei tiksliausio tų įsipareigojimų įverčio apskaičiavimui naudojamai atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikoma svyravimų korekcija pagal 77d straipsnį arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms pagal 308c straipsnį.

77c straipsnis

Suderinimo korekcijos apskaičiavimas

1.  

Kiekvienai valiutai 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija apskaičiuojama pagal šiuos principus:

a) 

suderinimo korekcija turi būti lygi šių dydžių skirtumui:

i) 

metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kuri ją taikant draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams sudaro vertę, lygią priskirtojo turto portfelio vertei pagal 75 straipsnį;

ii) 

metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kuri ją taikant draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams sudaro vertę, lygią tiksliausio draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio įverčio vertei, kai į laiko piniginę vertę atsižvelgiama naudojant pagrindinę nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą;

b) 

į suderinimo korekcija neturi būti įtraukiamas fundamentalusis skirtumas, atspindintis išliekančią draudimo ar perdraudimo įmonės riziką;

c) 

neatsižvelgiant į a punktą, fundamentalusis skirtumas turi būti didinamas, kai to reikia siekiant užtikrinti, kad suderinimo korekcija, apskaičiuota turtui, kurio reitingas žemesnis nei investicinis (angl. sub-investment grade), neviršytų suderinimo korekcijos, apskaičiuotos turtui, kurio trukmė ir klasė yra ta pati, bet kredito reitingas investicinis (angl. investment grade);

d) 

išoriniai kredito rizikos vertinimai apskaičiuojant suderinimo korekciją naudojami vadovaujantis 111 straipsnio 1 dalies n punktu.

2.  

Taikant 1 dalies b punktą fundamentalus skirtumas:

a) 

atitinka šių elementų sumą:

i) 

kredito skirtumo (angl. credit spread), atspindinčio įsipareigojimų, susijusių su turtu, nevykdymo tikimybę;

ii) 

kredito normų skirtumo, atspindinčio numatomus nuostolius, susijusius su turto kredito kokybės sumažinimu;

b) 

pozicijų valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų atžvilgiu atveju – nėra mažesnis nei 30 % ilgalaikio vidutinio normų skirtumo, palyginti su tos pačios trukmės, kredito kokybės ir klasės turto nerizikingų palūkanų norma, nustatyta finansų rinkose;

c) 

kito turto nei pozicijos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų atžvilgiu atveju – nėra mažesnis nei 35 % ilgalaikio vidutinio skirtumo, palyginti su tos pačios trukmės, kredito kokybės ir klasės turto nerizikingų palūkanų norma, nustatyta finansų rinkose.

Įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, nurodyta pirmos pastraipos a punkto i papunktyje, grindžiama ilgalaikiais įsipareigojimų nevykdymo statistiniais duomenimis, susijusiais su turtu, atsižvelgiant į jo trukmę, kredito kokybę ir klasę.

Jei remiantis antroje pastraipoje nurodytais įsipareigojimų nevykdymo statistiniais duomenis neįmanoma apskaičiuoti patikimo kredito skirtumo, fundamentalus skirtumas turi būti lygus ilgalaikio vidutinio normų skirtumo, palyginti su nerizikingų palūkanų norma, daliai, nustatytai b ir c punktuose.

77d straipsnis

Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcija (angl. volatility adjustment)

▼M13

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė galėtų, gavusi išankstinį priežiūros institucijų pritarimą, apskaičiuodama 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą tiksliausią įvertį, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikyti svyravimų korekciją, jei tenkinamos bent šios sąlygos:

a) 

tam tikros valiutos svyravimų korekcija taikoma apskaičiuojant visų ta valiuta išreikštų įmonės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų tiksliausią įvertį, kai atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, naudojama tiksliausiam tų įsipareigojimų įverčiui apskaičiuoti, neapima suderinimo korekcijos, kaip nurodyta 77b straipsnyje;

b) 

įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ji turi įdiegusi tinkamus procesus svyravimų korekcijai apskaičiuoti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis.

1a.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios anksčiau nei 2026 m. sausio 29 d. taikė atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekciją 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, gali be išankstinio priežiūros institucijos pritarimo ir toliau taikyti svyravimų korekciją, jeigu jos nuo 2027 m. sausio 30 d. laikosi pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytų išankstinio pritarimo sąlygų. 1b.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų teisę reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė sustabdytų atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcijos taikymą 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, jeigu įmonė nebetenkina pagal šio straipsnio 1 dalį nacionaline teise nustatytų išankstinio pritarimo sąlygų. Kai įmonė vėl ima laikytis tų sąlygų, ji gali prašyti priežiūros institucijų išankstinio pritarimo taikyti atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekciją tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti pagal šio straipsnio 1 dalį. 1c.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės, gavusios išankstinį priežiūros institucijos pritarimą, gali taikyti konkrečiai įmonei pritaikytą korekciją 3 dalyje nurodyto pagal riziką pakoreguoto valiutai taikomo skirtumo atžvilgiu, jeigu:

a) 

pagal riziką pakoreguotas skirtumas viršijo pagal riziką pakoreguotą skirtumą, apskaičiuotą remiantis įmonės investicijų į skolos priemones portfeliu per keturis ketvirčio ataskaitinius laikotarpius iki ataskaitinės datos, ir

b) 

informacija, kuri yra būdinga atitinkamam įmonės turtui ir kurią įmonė pateikia pagal 35 straipsnio 1–4 dalis, yra pakankamos kokybės, kad būtų galima pagrįstai ir patikimai apskaičiuoti tą korekciją.

Korekcija turi atitikti mažesnę iš šių verčių: 105 % ir pagal riziką pakoreguoto skirtumo, apskaičiuoto remiantis įmonės investicijų į skolos priemones portfeliu, ir pagal riziką pakoreguoto skirtumo, apskaičiuoto remiantis orientaciniu portfeliu atitinkamai valiutai, santykį. Įmonės investicijų į skolos priemones portfeliu grindžiamas pagal riziką pakoreguotas skirtumas apskaičiuojamas taip pat, kaip atitinkamos valiutos orientaciniu portfeliu grindžiamas pagal riziką pakoreguotas skirtumas, tačiau naudojant įmonei būdingus duomenis apie įmonės investicijų į skolos priemones portfelio atitinkamų poklasių koeficientus ir vidutinę trukmę atitinkamai valiutai.

Kai taikoma korekcija, svyravimų korekcija nėra didinama taikant makrolygio svyravimų korekciją, nurodytą 4 dalyje.

Draudimo ir perdraudimo įmonės nedelsdamos nustoja taikyti korekciją, kai dėl jos du iš eilės ketvirčio ataskaitinius laikotarpius padidėja 3 dalyje nurodytas pagal riziką pakoreguotas valiutai taikomas skirtumas.

2.   Kiekvienai atitinkamai valiutai atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcija grindžiama skirtumu tarp palūkanų normos, kuri galėtų būti gauta iš investicijų į skolos priemones orientacinio portfelio ta valiuta, ir atitinkamos pagrindinės nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ta valiuta palūkanų normų.

Investicijų į skolos priemones orientacinis portfelis konkrečia valiuta turi būti reprezentatyvus ta valiuta išreikšto turto, į kurį yra investavusios draudimo ir perdraudimo įmonės padengti ta valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų tiksliausią įvertį, atžvilgiu.

3.   Nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekcijos suma tam tikrai valiutai apskaičiuojama taip:

VAcu= 85 % · CSSRcu · RCScu

kai:

a) 

VAcu yra svyravimų korekcija valiutai cu;

b) 

CSSRcu yra draudimo ar perdraudimo įmonės kredito skirtumo jautrumo koeficientas valiutai cu;

c) 

RCScu yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas valiutai cu.

VAcu taikoma atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą palūkanų normoms, kurios nėra nustatytos pagal 77a straipsnį naudojant ekstrapoliaciją. Kai ekstrapoliuota atitinkamų nerizikingų palūkanų normų dalimi atsižvelgiama į informaciją, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išskyrus obligacijas, pagal 77a straipsnio 1 dalį, VAcu taip pat taikoma nerizikingų palūkanų normoms, gautoms iš tų finansinių priemonių. Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacijai naudojamos šios koreguotos nerizikingų palūkanų normos.

CSSRcu negali būti neigiamas ir negali būti didesnis už vienetą. Vertės yra mažesnės už vienetą, kai draudimo ar perdraudimo įmonės turto tam tikra valiuta jautrumas kredito skirtumo pokyčiams yra mažesnis nei tos įmonės techninių atidėjinių ta valiuta jautrumas palūkanų normų pokyčiams.

RCScu apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp 2 dalyje nurodyto skirtumo ir to skirtumo dalies, kuri yra siejama su tikrovišku su turtu susijusių numatomų nuostolių ar nenumatytos kredito rizikos arba kitokios rizikos vertinimu.

Skirtumo dalis, kuri yra siejama su tikrovišku numatomų nuostolių, nenumatytos kredito rizikos arba kitokios rizikos vertinimu, apskaičiuojama kaip skirtumų procentinė dalis. Ta procentinė dalis mažėja didėjant skirtumams ir ja diferencijuojama bent šiais trimis atvejais:

a) 

kai skirtumai neviršija savo ilgalaikio vidurkio;

b) 

kai skirtumai viršija savo ilgalaikį vidurkį, bet neviršija savo ilgalaikio vidurkio du kartus;

c) 

kai skirtumai viršija savo ilgalaikį vidurkį du kartus.

Rizikos korekcija niekada neturi viršyti atitinkamos ilgalaikių vidutinių skirtumų procentinės dalies.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, kurios valiuta yra susieta su euru ir kuri atitinka išsamius su euru susietų valiutų koregavimo kriterijus, siekiant palengvinti valiutos rizikos submodulio apskaičiavimą, kaip nustatyta 111 straipsnio 1 dalies p punkte, apskaičiuojant nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekciją tai susietajai valiutai ir nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekciją eurui, leidžiama apskaičiuoti bendrą CSSRcu tiek jų vietos valiutai, tiek eurui, bendrai atsižvelgiant į eurais ir į jų vietos valiuta išreikštą turtą ir įsipareigojimus.

4.   Nedarant poveikio 1c daliai, euro svyravimų korekcija padidinama taikant makrolygio svyravimų korekciją. Makrolygio svyravimų korekcija apskaičiuojama taip:

VAEuro,macro= 85 %·CSSREuro·max(RCSco-1.3·RCSEuro;0)·ωco

kai:

a) 

VAEuro,macro yra makrolygio svyravimų korekcija šaliai co ;

b) 

CSSREuro yra draudimo ar perdraudimo įmonės kredito skirtumo jautrumo koeficientas eurui;

c) 

RCSco yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas šaliai co ;

d) 

RCSEuro yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas eurui;

e) 

ωco yra šalies koregavimo koeficientas šaliai co .

CSSREuro apskaičiuojamas pagal 3 dalį kaip draudimo ar perdraudimo įmonės kredito skirtumo jautrumo koeficientas eurui.

RCSco apskaičiuojamas tokiu pat būdu kaip pagal riziką pakoreguotas eurui taikomas skirtumas pagal 3 dalį, tačiau remiantis orientaciniu portfeliu, reprezentatyviu turto, į kurį investuoja draudimo ir perdraudimo įmonės siekdamos padengti tos valstybės draudimo rinkoje parduodamų ir eurais išreikštų draudimo ir perdraudimo produktų įsipareigojimų tiksliausią įvertį, atžvilgiu.

RCSEuro apskaičiuojamas kaip pagal riziką pakoreguotas skirtumas eurui pagal 3 dalį.

Pirmos pastraipos e punkte nurodytas šalies koregavimo koeficientas apskaičiuojamas taip:

ωco= max(min(((RCSco*-0.6 %)/0.3 %);1);0)

Kai RCSco* yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas šaliai co , kaip nurodyta pirmos pastraipos c punkte, padaugintas iš investicijų į skolos priemones procentinės dalies, palyginti su visu draudimo ir perdraudimo įmonių, gavusių leidimą šalyje co , turtu.

4a.   Siekiant apskaičiuoti skirtumą, kuriuo grindžiama svyravimų korekcija, kiekvienai valiutai ir kiekvienai šaliai, 2 ir 4 dalyse nurodytas skirtumas yra vyriausybės obligacijų vidutinio valiutai taikomo skirtumo ir obligacijų, kurios nėra vyriausybės obligacijos, paskolos ir pakeitimai vertybiniais popieriais, vidutinio valiutai taikomo skirtumo suma, pakoreguota pagal vertę. To skaičiavimo tikslais atitinkami koeficientai turi būti į tos valiutos ar šalies turto orientacinį portfelį įtrauktų vyriausybės obligacijų vertės ir viso į tą orientacinį portfelį įtraukto turto vertės santykis ir obligacijų, kurios nėra vyriausybės obligacijos, paskolos ir pakeitimai vertybiniais popieriais, įtrauktų į tos valiutos ar šalies turto orientacinį portfelį, vertės ir viso į tą orientacinį portfelį įtraukto turto vertės santykis.

▼M5

5.   Svyravimų korekcija netaikoma draudimo įsipareigojimams, jei tiksliausio tų įsipareigojimų įverčio apskaičiavimui naudojamai atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikoma suderinimo korekcija pagal 77b straipsnį. 6.   Nukrypstant nuo 101 straipsnio, mokumo kapitalo reikalavimas neapima pagrindinių nuosavų lėšų praradimo rizikos, kylančios dėl svyravimų korekcijos pokyčių.

77e straipsnis

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos rengiama techninė informacija

1.  

EDPPI nustato ir kiekvienai atitinkamai valiutai bent kas ketvirtį skelbia šią techninę informaciją:

a) 

atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, naudojamą 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, netaikant jai suderinimo ir svyravimų korekcijos;

▼M13

aa) 

informacijos atskleidimo pagal 51 straipsnio 8 dalį tikslais atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, netaikant jai suderinimo korekcijos ar svyravimų korekcijos, nustatytą netaikant laipsniško įgyvendinimo mechanizmo ekstrapoliacijai, kaip nustatyta 77a straipsnio 2 dalyje;

ab) 

scenarijus, naudotinus atliekant prudencinį deterministinį gyvybės draudimo įsipareigojimų tiksliausio įverčio vertinimą pagal 77 straipsnio 8 dalį;

▼M5

b) 

suderinimo korekcijos apskaičiavimui naudojamą 77c straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą fundamentalų skirtumą kiekvienai atitinkamai trukmei, kredito kokybei ir turto klasei;

▼M13

c) 

kiekvienai atitinkamai valiutai ir nacionalinei draudimo rinkai – pagal riziką pakoreguotą skirtumą, nurodytą atitinkamai 77d straipsnio 3 ir 4 dalyse;

▼M13

d) 

kiekvienai atitinkamai valstybei narei – investicijų į skolos priemones procentinę dalį, palyginti su visu draudimo ir perdraudimo įmonių, gavusių leidimą šalyje, turimu turtu, kaip nurodyta 77d straipsnio 4 dalyje.

1a.   Kalbant apie kiekvieną atitinkamą valiutą ir kiekvieną terminą, kai to termino atitinkamų finansinių priemonių ar obligacijų rinkos yra gilios, likvidžios ir skaidrios, EDPPI bent kas metus nustato ir paskelbia to ar ilgesnio termino, palyginti su visomis ta valiuta išreikštomis obligacijomis, kaip nurodyta 77a straipsnio 1 dalyje, obligacijų procentinę dalį.

▼M5

2.   ►M13  Siekdama užtikrinti vienodas techninių atidėjinių ir pagrindinių nuosavų lėšų apskaičiavimo sąlygas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais kiekvienai atitinkamai valiutai nustatoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta techninė informacija ir pirmas išlyginimo taškas pagal 77a straipsnio 1 dalį. Tuose įgyvendinimo aktuose gali būti naudojamasi informacija, kurią EDPPI skelbia pagal šio straipsnio 1 dalį. ◄

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 301 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą nustatymu, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 301 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

3.   Jei 1 dalyje nurodytą techninę informaciją Komisija priima pagal 2 dalį, draudimo ir perdraudimo įmonės ja naudojasi apskaičiuodamos geriausią įvertį pagal 77 straipsnį, suderinimo korekciją pagal 77c straipsnį ir svyravimų korekciją pagal 77d straipsnį.

▼M13

Valiutoms, kurioms 1 dalies c punkte nurodytas pagal riziką pakoreguotas skirtumas 2 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nenustatytas, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą, naudojamai tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, svyravimų korekcija netaikoma. Valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro ir kurioms 1 dalies c punkte nurodytas pagal riziką pakoreguotas skirtumas ir 1 dalies d punkte nurodyta procentinė dalis 2 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nenustatyti, prie svyravimų korekcijos makrolygio svyravimų korekcija nepridedama.

▼M13

4.   Šio straipsnio 2 dalies tikslais įgyvendinimo akte tam tikrai valiutai nustatytas pirmas išlyginimo taškas nekeičiamas, nebent obligacijų, kurių terminas yra ilgesnis, palyginti su nurodytu visų ta valiuta išreikštų obligacijų terminu, arba jam lygus, procentinės dalies vertinimas rodo kitokį pirmą išlyginimo tašką pagal 77a straipsnio 1 dalį ir procentinę dalį, nustatytą 86 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, bent dvejus metus iš eilės.

▼M5

77f straipsnis

Ilgalaikių garantijų priemonių ir priemonių dėl nuosavybės vertybinių popierių rizikos peržiūra

1.   EDPPI kasmet iki 2021 m. sausio 1 d. teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą dėl 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies, 304, 308c ir 308d straipsnių taikymo, įskaitant pagal šiuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, poveikio.

Tuo laikotarpiu priežiūros institucijos kartą per metus EDPPI pateikia šią informaciją:

a) 

apie tai, ar draudimo produktai atitinkamose nacionalinėse rinkose suteikia ilgalaikes garantijas, ir apie draudimo ir perdraudimo įmonių elgesį investuojant ilguoju laikotarpiu;

b) 

draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko suderinimo korekciją, svyravimų korekciją, finansinės padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal 138 straipsnio 4 dalį, nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, pagrįstą įsipareigojimų trukme, ir 308c bei 308d straipsniuose nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones, skaičių;

c) 

nacionaliniam lygmeniui ir anonimizuotai kiekvienos įmonės atžvilgiu pateikiama informaciją apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo poreikio nuosavybės vertybinių popierių rizikai simetrinio tikslinimo mechanizmo, nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio, pagrįsto įsipareigojimų trukme, ir 308c bei 308d straipsniuose nustatytų pereinamojo laikotarpio priemonių poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei padėčiai;

d) 

informaciją apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo poreikio nuosavybės vertybinių popierių rizikai simetrinio tikslinimo mechanizmo, nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio, pagrįsto įsipareigojimų trukme, poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių elgesiui investuojant ir apie tai, ar jie perdaug nesumažina kapitalo reikalavimų;

e) 

informaciją apie finansinės padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimo pagal 138 straipsnio 4 dalį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių pastangoms atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;

f) 

308c bei 308d straipsniuose nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones taikančių draudimo ir perdraudimo įmonių atveju – informaciją apie tai, ar jos laikosi 308e straipsnyje nurodytų laipsniško įgyvendinimo planų, ir apie mažesnės priklausomybės nuo tų pereinamojo laikotarpio priemonių perspektyvą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių ėmėsi arba, kaip tikimasi, imsis įmonės ir priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į atitinkamos valstybės narės reguliavimo aplinką.

2.   EDPPI atitinkamais atvejais, pasikonsultavusi su ESRV ir įvykdžiusi viešąsias konsultacijas, pateikia Komisijai nuomonę dėl 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies, 304, 308c ir 308d straipsnių taikymo, įskaitant pagal šiuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, įvertinimo. Tame įvertinime nagrinėjamas ilgalaikių garantijų buvimas draudimo produktuos, draudimo ir perdraudimo įmonių elgesys investuojant ilguoju laikotarpiu ir finansinis stabilumas apskritai. 3.  

Remdamasi 2 dalyje nurodyta EDPPI nuomone, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. arba prireikus anksčiau pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas šiam poveikiui:

a) 

draudėjų apsaugai;

b) 

Europos draudimo rinkų veikimui ir stabilumui;

c) 

vidaus rinkai ir ypač konkurencijai ir vienodoms veiklos sąlygoms Europos draudimo rinkose;

d) 

tam, kiek draudimo ir perdraudimo įmonės ir toliau veikia kaip ilgalaikės investuotojos;

e) 

anuiteto produktų prieinamumui ir kainai;

f) 

konkuruojančių produktų prieinamumui ir kainai;

g) 

draudimo įmonių ilgalaikėms investavimo strategijoms, susijusioms su produktais, kuriems taikomi 77b ir 77c straipsniai, palyginti su produktais, turinčiais kitų ilgalaikių garantijų;

h) 

vartotojų pasirinkimui ir jų informuotumui apie riziką;

i) 

draudimo verslo bei draudimo ir perdraudimo įmonių turto portfelių diversifikacijos mastui;

j) 

finansiniam stabilumui.

Be to, ataskaita turi būti pagrįsta priežiūros institucijų patirtimi susijusia su 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies bei 304, 308c ir 308d straipsnių, įskaitant pagal tuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, taikymu.

4.   Prireikus, kartu Komisijos ataskaita teikiami teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai.

▼B

78 straipsnis

Kiti elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant techninius atidėjinius

Be to, kas išdėstyta 77 straipsnyje, apskaičiuodamos techninius atidėjinius draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į šiuos aspektus:

1. 

visas išlaidas, kurios bus patirtos vykdant draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus;

2. 

infliaciją, įskaitant išlaidas ir su infliacija susijusias draudimo išmokas;

3. 

visas išmokas draudėjams ir naudos gavėjams, įskaitant draudimo ir perdraudimo įmonių planuojamą savo nuožiūra išmokėti būsimo draudiko pelno dalį, neatsižvelgiant į tai, ar tos išmokos užtikrintos sutartimis, išskyrus išmokas, kurioms taikoma 91 straipsnio 2 dalis.

79 straipsnis

Į draudimo ir perdraudimo sutartis įtrauktų finansinių garantijų ir sutartyse numatytų pasirinkimo galimybių vertinimas

Apskaičiuodamos techninius atidėjinius draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į draudimo ir perdraudimo sutartis įtrauktų finansinių garantijų ir jose numatytų pasirinkimo galimybių vertę.

Visos draudimo ir perdraudimo įmonių prielaidos, susijusios su tikimybe, kad draudėjai pasinaudos sutartyse numatyta pasirinkimo galimybe, įskaitant draudimo liudijimų nutraukimus ir atsisakymus, turi būti tikroviškos ir pagrįstos naujausia ir patikima informacija. Prielaidose tiesiogiai arba netiesiogiai atsižvelgiama į galimą finansinių ir nefinansinių sąlygų būsimų pokyčių poveikį pasinaudojimui tomis pasirinkimo galimybėmis.

80 straipsnis

Segmentavimas

Apskaičiuodamos savo techninius atidėjinius draudimo ir perdraudimo įmonės savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus suskirsto į vienodos rizikos grupes, bent jau pagal veiklos kryptis.

81 straipsnis

Atgautinos sumos pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių

Apskaičiuodamos atgautinas sumas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi 76–80 straipsnių nuostatų.

Apskaičiuodamos atgautinas sumas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į atgautinų sumų ir tiesioginių išmokų laiko skirtumą.

To apskaičiavimo rezultatas tikslinamas atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo. Tas tikslinimas grindžiamas sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir dėl to patirto vidutinio nuostolio įvertinimu (nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju).

82 straipsnis

Techninių atidėjinių duomenų kokybė ir aproksimacijų taikymas, įskaitant kiekvieno atskiro atvejo nagrinėjimą

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų vidaus procesus ir procedūras, kuriais būtų užtikrintas duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumas, išsamumas ir tikslumas.

Jeigu, ypatingomis sąlygomis, draudimo ir perdraudimo įmonės turi nepakankamai tinkamos kokybės duomenų, kad galėtų taikyti patikimą aktuarinį metodą savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų aibei ar poaibiui nustatyti arba atgautinoms sumoms pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių apskaičiuoti, apskaičiuodamos tiksliausią įvertį jos gali naudoti atitinkamas aproksimacijas, įskaitant kiekvieno atvejo atskirą nagrinėjimą.

83 straipsnis

Palyginimas su patirtimi

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi vidaus procesus ir procedūras, kad užtikrintų, jog tiksliausi įverčiai ir prielaidos, kuriomis grindžiamas jų apskaičiavimas, būtų nuolat lyginami su patirtimi.

Jeigu lyginant nustatoma, kad patirtis ir draudimo ar perdraudimo įmonių tiksliausio įverčio apskaičiavimas sistemingai skiriasi, atitinkama įmonė tinkamai patikslina naudojamą aktuarinį metodą ir (arba) daromas prielaidas.

84 straipsnis

Techninių atidėjinių lygio tinkamumas

Priežiūros institucijoms paprašius, draudimo ir perdraudimo įmonės turi įrodyti, kad jų techninių atidėjinių lygis yra tinkamas, taikomi metodai yra pritaikomi bei tinkami, o naudojami pagrindiniai statistiniai duomenys atitinka reikalavimus.

85 straipsnis

Techninių atidėjinių padidinimas

Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonių techninių atidėjinių apskaičiavimas neatitinka 76–83 straipsnių nuostatų, priežiūros institucijos gali pareikalauti draudimo ir perdraudimo įmonių padidinti techninių atidėjinių sumą tiek, kad jie atitiktų tuose straipsniuose nustatytą dydį.

▼M5

86 straipsnis

Deleguotieji aktai bei techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai

1.  

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a) 

aktuarinės ir statistinės metodikos 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti;

▼M13

aa) 

77 straipsnio 8 dalyje nurodytas prudencinis deterministinis vertinimas, taip pat sąlygos, kuriomis tas vertinimas gali būti naudojamas techninių atidėjinių su pasirinkimo galimybėmis ir garantijomis tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti;

▼M13

b) 

metodikos, principai ir būdai, pagal kuriuos nustatoma atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, kurią reikia naudoti 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, visų pirma:

i) 

77a straipsnio 1 dalyje nurodytos ekstrapoliacijos formulė, įskaitant parametrus, pagal kuriuos nustatomas ekstrapoliacijos konvergencijos greitis;

ii) 

77a straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių rinkų gilumo, likvidumo ir skaidrumo nustatymo metodas;

iii) 

su valiuta susijusios procentinės dalys, už kurias mažesnė obligacijų, kurių terminas yra ilgesnis, palyginti su nurodytu visų ta valiuta išreikštų obligacijų terminu, arba jam lygus, dalis 77a straipsnio 1 dalies tikslais yra laikomos mažomis;

iv) 

77a straipsnio 2 dalyje nurodytas laipsniško įgyvendinimo mechanizmas;

▼M5

c) 

aplinkybės, kurioms esant techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kaip visuma arba kaip tiksliausio įverčio ir rizikos priedo suma, ir metodai, taikytini tuo atveju, kai techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kaip visuma, kaip nurodyta 77 straipsnio 4 dalyje;

d) 

metodai ir prielaidos, naudotini rizikos priedui apskaičiuoti, įskaitant tinkamų nuosavų lėšų sumos, būtinos garantuoti draudimo ir perdraudimo įmonės įsipareigojimų vykdymą, apskaičiavimą, taip pat kapitalo sąnaudų normos kalibravimą, kaip nurodyta 77 straipsnio 5 dalyje;

e) 

veiklos rūšys, pagal kurias draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai turi būti segmentuoti siekiant apskaičiuoti techninius atidėjinius, kaip nurodyta 80 straipsnyje;

f) 

standartai, kurių reikia laikytis, kad būtų užtikrintas duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumas, išsamumas bei tikslumas, ir specifinės aplinkybės, kurioms esant tiksliausią įvertį reikėtų apskaičiuoti naudojant aproksimacijas, taip pat į kiekvieną atvejį atsižvelgiant atskirai, kaip nurodyta 82 straipsnyje;

g) 

77b straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų specifikacijos, įskaitant metodus, prielaidas ir standartinius parametrus, naudotinus apskaičiuojant staigaus mirtingumo rizikos pokyčio, nurodyto 77b straipsnio 1 dalies e punkte, poveikį;

h) 

77c straipsnyje nustatytų reikalavimų specifikacijos, įskaitant prielaidas ir metodus, taikytinus apskaičiuojant suderinimo korekciją ir fundamentalų skirtumą;

▼M13

i) 

77d straipsnyje nurodytos svyravimų korekcijos apskaičiavimo metodai ir prielaidos, įskaitant:

i) 

77d straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto kredito skirtumo jautrumo koeficiento apskaičiavimo formulę;

ii) 

kiekvienai atitinkamai turto klasei – skirtumo procentinę dalį, atitinkančią skirtumo dalį, kuri yra siejama su tikrovišku numatomų nuostolių, nenumatytos kredito rizikos arba bet kurios kitos rizikos vertinimu, kuri turi būti apskaičiuojama kaip nurodyta 77d straipsnio 3 dalyje; tokia procentinė dalis mažėja didėjant skirtumams, atsižvelgiant į bent šiuos tris atvejus:

1) 

kai skirtumai neviršija savo ilgalaikio vidurkio;

2) 

kai skirtumai viršija savo ilgalaikį vidurkį, bet neviršija savo ilgalaikio vidurkio du kartus;

3) 

kai skirtumai viršija savo ilgalaikį vidurkį du kartus.

Rizikos korekcija niekada neturi viršyti atitinkamos ilgalaikių vidutinių skirtumų procentinės dalies.

▼M13

1a.   Komisija gali papildyti šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus pagal 301a straipsnį, kuriais nustatomi kriterijai, skirti nustatyti, ar turtas atitinka įtraukimo į 77b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą turto portfelį reikalavimus. 1b.   Jei atlikus 77 straipsnio 5 dalyje nurodytą periodinę kapitalo sąnaudų normos peržiūrą padaroma išvada, kad numanoma vertė nebėra tinkama, Komisija gali priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiama 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta numanoma kapitalo sąnaudų normos vertė. Komisija gali nustatyti tik tokią numanomą kapitalo sąnaudų normos vertę, kuri būtų ne mažesnė kaip 4 % ir ne didesnė kaip 5 %.

▼M5

2.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų metodų dėl techninių atidėjinių skaičiavimo suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a) 

metodikos, naudotinos 81 straipsnyje nurodytam sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo patikslinimui, siekiant nustatyti tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, apskaičiuoti;

b) 

jei reikia, supaprastinti techninių atidėjinių apskaičiavimo metodai ir būdai siekiant užtikrinti, kad a ir d punktuose nurodyti aktuariniai ir statistiniai metodai būtų proporcingi draudimo ir perdraudimo įmonių, įskaitant priklausomas draudimo ir perdraudimo įmones, patiriamos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

▼M13

2a.   Siekiant užtikrinti vienodas 77 straipsnio 8 dalies taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nurodoma metodika, pagal kurią nustatomi scenarijai, naudotini atliekant prudencinį deterministinį toje dalyje nurodytų gyvybės draudimo įsipareigojimų tiksliausio įverčio vertinimą, projektus. EDPPI pateikia Komisijai tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼M5

3.   Siekiant užtikrinti vienodas 77b straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų dėl taikytinos tvarkos, suteikiant pritarimą prašymui naudoti 77b straipsnio 1 dalyje nurodytą suderinimo korekciją, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus.

▼B

3 skirsnis

Nuosavos lėšos

1 poskirsnis

Nuosavų lėšų sumos apskaičiavimas

87 straipsnis

Nuosavos lėšos

Nuosavas lėšas sudaro pagrindinės nuosavos lėšos, nurodytos 88 straipsnyje, ir papildomos nuosavos lėšos, nurodytos 89 straipsnyje.

88 straipsnis

Pagrindinės nuosavos lėšos

Pagrindines nuosavas lėšas sudaro:

1. 

turto ir įsipareigojimų, įvertintų pagal 75 straipsnį ir 2 skirsnį, perviršis;

2. 

subordinuoti įsipareigojimai.

1 punkte nurodyta perviršio suma sumažinama nuosavų akcijų, priklausančių draudimo ar perdraudimo įmonei, suma.

89 straipsnis

Papildomos nuosavos lėšos

1.  

Papildomas nuosavas lėšas sudaro kiti nei pagrindinių nuosavų lėšų elementai ir jas galima naudoti nuostoliams dengti.

Papildomas nuosavas lėšas gali sudaryti toliau išvardyti elementai, jeigu jie nėra pagrindinių nuosavų lėšų elementai:

a) 

neapmokėtas akcinis kapitalas ar pradinis fondas, kurio nepareikalauta įmokėti;

b) 

akredityvai ir garantijos;

c) 

bet kokie kiti teisiškai įpareigojantys draudimo ir perdraudimo įmonių įsipareigojimai.

Kiek tai susiję su savidraudos draugija arba savidraudos tipo draugija, kuriai mokami kintamieji įnašai, papildomas nuosavas lėšas taip pat gali sudaryti bet kokie tos draugijos nariams pateikti būsimieji reikalavimai, pagal kuriuos per kitus 12 mėnesių reikia sumokėti papildomus įnašus.

2.   Jeigu papildomų nuosavų lėšų elementai yra apmokėti arba juos pareikalauta įmokėti, jie laikomi turtu ir nebepriklauso papildomų nuosavų lėšų elementams.

90 straipsnis

Papildomų nuosavų lėšų priežiūros institucijų patvirtinimas

1.   Papildomų nuosavų lėšų elementų sumoms, į kurias turi būti atsižvelgiama nustatant nuosavas lėšas, taikomas išankstinis priežiūros institucijų patvirtinimas. 2.   Kiekvienam papildomų nuosavų lėšų elementui priskirta suma atspindi elemento tinkamumą nuostoliams padengti ir grindžiama atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis. Kai papildomų nuosavų lėšų elemento nominalioji vertė yra fiksuota, to elemento suma atitinka jo nominaliąją vertę, jei ji deramai atspindi elemento tinkamumą nuostoliams padengti. 3.  

Priežiūros institucijos patvirtina:

a) 

kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento sumą; arba

b) 

kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento sumos nustatymo metodą; tuo atveju pagal tą metodą nustatytos sumos priežiūros institucijų patvirtinimui skiriamas specialus laikotarpis.

4.  

Patvirtindamos kiekvieną papildomų nuosavų lėšų elementą priežiūros institucijos vertina šiuos aspektus:

a) 

atitinkamų sandorio šalių statusą, susijusį su jų pajėgumu ir noru mokėti;

b) 

lėšų atgaunamumą, atsižvelgiant į lėšų elemento teisinį statusą, taip pat visas sąlygas, dėl kurių būtų užkirstas kelias tam, kad lėšų elementas būtų sėkmingai apmokėtas arba pareikalauta jį įmokėti;

c) 

bet kokią informaciją apie ankstesnių draudimo ir perdraudimo įmonių reikalavimų įmokėti tokias papildomas nuosavas lėšas rezultatus, jei ta informacija galima patikimai naudotis siekiant įvertinti būsimų reikalavimų rezultatus.

91 straipsnis

Perteklinės lėšos

1.   Perteklinėmis lėšomis laikomas sukauptas pelnas, kurio nebuvo numatyta paskirstyti draudėjams ir naudos gavėjams. 2.   Kai tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, perteklinės lėšos nelaikomos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais, jei jos atitinka 94 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

92 straipsnis

▼M5

Deleguotieji aktai bei techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai

1.   Siekiant užtikrinti nuoseklų nuosavų lėšų nustatymo metodų suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomi papildomų nuosavų lėšų patvirtinimo, kurį pagal 90 straipsnį suteikia priežiūros institucijos, kriterijai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

▼M13

1a.   Komisija gali papildyti šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus pagal 301a straipsnį, kuriais nustatomas dalyvavimo, kaip tai suprantama 212 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, finansų ir kredito įstaigose vertinimas siekiant nustatyti nuosavas lėšas, įskaitant reikšmingų dalyvavimo kredito ir finansų įstaigose dalių atskaitymo iš draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų metodus.

Nepaisant dalyvavimo dalių atskaitymo iš nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, kaip nurodyta deleguotajame akte, priimtame pagal šios dalies pirmą pastraipą, 88 straipsnyje nurodytų pagrindinių nuosavų lėšų nustatymo tikslu priežiūros institucijos gali leisti draudimo ar perdraudimo įmonei neatskaityti savo dalyvavimo kredito ar finansų įstaigoje vertės, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

draudimo ar perdraudimo įmonė yra vienoje iš šių aplinkybių:

i) 

kredito ar finansų įstaiga ir draudimo ar perdraudimo įmonė priklauso tai pačiai grupei, kaip apibrėžta 212 straipsnyje, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, o susijusiai kredito ar finansų įstaigai netaikomas 228 straipsnio 5 dalyje nurodytas atskaitymas, arba

ii) 

priežiūros institucijos reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės taikytų techninius skaičiavimo metodus pagal Direktyvos 2002/87/EB I priedo II dalį, arba joms leidžia tokius metodus taikyti, o kredito ar finansų įstaigai taikoma ta pati papildoma priežiūra pagal tą direktyvą kaip ir draudimo ar perdraudimo įmonei;

b) 

priežiūros institucijas tenkina įmonių, kurioms taikoma grupės priežiūra, nurodyta a punkto i papunktyje, arba papildoma priežiūra, nurodyta a punkto ii papunktyje, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis;

c) 

dalyvavimas kredito ar finansų įstaigoje yra strateginio pobūdžio investicija į nuosavybės vertybinius popierius, kaip nurodyta pagal 111 straipsnio 1 dalies m punktą priimtame deleguotajame akte.

2.  

1a dalyje nurodytas dalyvavimas finansų ir kredito įstaigose apima:

a) 

draudimo ir perdraudimo įmonių dalyvavimą:

i) 

kredito įstaigose ir finansų įstaigose, kaip tai suprantama atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 26 punktuose;

ii) 

investicinėse įmonėse, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

b) 

papildomo 1 lygio kapitalo priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnyje, ir 2 lygio kapitalo priemones, nurodytas to reglamento 63 straipsnyje, taip pat papildomo 1 lygio kapitalo priemones ir 2 lygio kapitalo priemones, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 ( 19 ) 9 straipsnyje, kurias draudimo ir perdraudimo įmonės turi šios dalies a punkte nurodytų subjektų, kuriuose jos dalyvauja, atžvilgiu.

▼M5

3.   Siekiant užtikrinti vienodas 90 straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomi taikytinos procedūros, formatai ir šablonai, siekiant gauti priežiūros institucijos pritarimą papildomų nuosavų lėšų naudojimui, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

2 poskirsnis

Nuosavų lėšų klasifikavimas

93 straipsnis

Ypatybės ir aplinkybės, pagal kurias nuosavos lėšos suskirstomos į pakopas

1.  

Nuosavų lėšų elementai skirstomi į tris pakopas. Tų elementų skirstymas priklauso nuo to, ar jie yra pagrindinės nuosavos lėšos, ar papildomos nuosavos lėšos, ir ar jie turi šias ypatybes:

a) 

elemento lėšos naudojamos arba gali būti pareikalauta iš jų dengti visus einamuosius nuostolius, taip pat nuostolius likvidavimo atveju (nuolatinis prieinamumas);

b) 

likvidavimo atveju nuostoliams dengti naudojama visa elemento lėšų suma ir neleidžiama elemento turėtojui grąžinti lėšų tol, kol nėra įvykdomi visi kiti įsipareigojimai, įskaitant draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams pagal draudimo ir perdraudimo sutartis (subordinacija).

2.  

Vertinant, ar nuosavų lėšų elementas pasižymi 1 dalies a ir b punktuose nustatytomis savybėmis dabar ir pasižymės jomis ateityje, tinkamai atsižvelgiama į elemento trukmę, visų pirma į tai, ar nustatyta ar nenustatyta elemento data. Jei nuosavų lėšų elemento data nustatyta, vertinama santykinė elemento trukmė, palyginti su įmonės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų trukme (pakankama trukmė).

Be to, atsižvelgiama į aplinkybes, ar:

a) 

elementui netaikomi reikalavimai ar paskatos išpirkti nominaliąją sumą (išpirkimo paskatų nebuvimas);

b) 

elementui netaikomi privalomi fiksuoti mokesčiai (privalomų priežiūros išlaidų nebuvimas);

c) 

elementui netaikomi jokie suvaržymai (suvaržymų nebuvimas).

94 straipsnis

Pagrindiniai skirstymo į pakopas kriterijai

1.   1 pakopai priskiriami pagrindinių nuosavų lėšų elementai, jei jiems iš esmės būdingos 93 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes. 2.  

2 pakopai priskiriami pagrindinių nuosavų lėšų elementai, jei jiems iš esmės būdingos 93 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

2 pakopai priskiriami papildomų nuosavų lėšų elementai, jei jiems iš esmės būdingos 93 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

3.   Visi pagrindinių ir papildomų nuosavų lėšų elementai, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, priskiriami 3 pakopai.

95 straipsnis

Nuosavų lėšų skirstymas į pakopas

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės suskirstytų savo nuosavų lėšų elementus pagal 94 straipsnyje nustatytus kriterijus.

▼M13

Tuo tikslu draudimo ir perdraudimo įmonės, kai taikytina, remiasi 97 straipsnio 1 dalyje nurodytu nuosavų lėšų elementų sąrašu.

▼B

Jeigu nuosavų lėšų elementas nepatenka į tą sąrašą, draudimo ir perdraudimo įmonės, remdamosi pirma pastraipa, jį įvertina ir suklasifikuoja. Tą klasifikaciją patvirtina priežiūros institucija.

96 straipsnis

Specifinių draudimo nuosavų lėšų elementų skirstymas

▼M13

Nedarant poveikio 95 straipsnio ir 97 straipsnio 1 dalies taikymui, šios direktyvos tikslais taikomas šis skirstymas:

1) 

perteklinės lėšos, kurioms taikoma 91 straipsnio 2 dalis, priskiriamos 1 pakopai;

2) 

akredityvai ir garantijos, kuriuos nepriklausomas patikėtinis valdo patikos pagrindu draudimo kreditorių naudai ir kuriuos teikia pagal Direktyvą 2013/36/ES veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos, priskiriami 2 pakopai;

3) 

bet kokie būsimieji reikalavimai, kuriuos savidraudos ar savidraudos tipo laivų savininkų draugijos, kuriose mokami kintamieji įnašai, draudžiančios tik I priedo A dalies 6, 12 ir 17 grupėse išvardytų rūšių riziką, gali pateikti savo nariams ir pagal kuriuos per ateinančius 12 mėnesių reikia sumokėti papildomus įnašus, priskiriami 2 pakopai.

▼B

Remiantis 94 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, bet kokie būsimieji reikalavimai, kuriuos savidraudos arba savidraudos tipo draugijos, kuriose mokami kintamieji įnašai, gali pateikti savo nariams ir pagal kuriuos per ateinančius 12 mėnesių reikia sumokėti papildomus įnašus, ir kuriems netaikomos pirmos pastraipos 3 punkto nuostatos, priskiriami 2 pakopai, jei jiems iš esmės būdingos 93 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

▼M5

97 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas nuosavų lėšų elementų, įskaitant 96 straipsnyje nurodytus elementus, kurie laikomi atitinkančiais 94 straipsnyje nustatytus kriterijus, sąrašas, kuriame pateiktas tikslus kiekvieno nuosavų lėšų elemento ypatybių, lėmusių jų priskyrimą tam tikrai pakopai, aprašymas. 2.   Siekiant užtikrinti nuoseklų nuosavų lėšų klasifikavimo metodų suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi metodai, kuriuos turi naudoti priežiūros institucijos, tvirtindamos nuosavų lėšų elementų, kurie neįtraukiami į 1 dalyje nurodytą sąrašą, klasifikavimą ir vertinimą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Komisija reguliariai peržiūri ir prireikus atnaujina 1 dalyje nurodytą sąrašą, atsižvelgdama į pokyčius rinkoje.

▼B

3 poskirsnis

Nuosavų lėšų tinkamumas

98 straipsnis

1, 2 ir 3 pakopoms taikomi tinkamumo kriterijai ir ribos

1.  

Kiek tai susiję su mokumo kapitalo reikalavimo įvykdymu, 2 pakopos ir 3 pakopos tinkamų lėšų elementų sumoms taikomos kiekybinės ribos. Tos ribos nustatomos siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdytos bent šios sąlygos:

a) 

1 pakopai priskirtų tinkamų nuosavų lėšų elementų proporcija būtų didesnė už vieną bendros tinkamų nuosavų lėšų sumos trečdalį;

b) 

3 pakopai priskirtų tinkamų lėšų elementų suma būtų mažesnė už vieną bendros tinkamų nuosavų lėšų sumos trečdalį.

2.   Kiek tai susiję su minimalaus kapitalo reikalavimo įvykdymu, 2 pakopai priskirtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų sumai, kuri atitinka minimalaus kapitalo reikalavimą, taikomi kiekybiniai apribojimai. Tos ribos nustatomos siekiant užtikrinti, kad bent 1 pakopai priskirtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų proporcija būtų didesnė už pusę bendros tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumos. 3.   Tinkamų nuosavų lėšų suma, atitinkanti 100 straipsnyje nustatytą mokumo kapitalo reikalavimą, yra lygi 1 pakopos lėšų sumos, 2 pakopos tinkamų lėšų sumos ir 3 pakopos tinkamų lėšų sumos sumai. 4.   Tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų suma, atitinkanti 128 straipsnyje nustatytą minimalaus kapitalo reikalavimą, yra lygi 1 pakopos lėšų sumos ir 2 pakopos tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumos sumai.

▼M5

99 straipsnis

Deleguotieji aktai dėl nuosavų lėšų tinkamumo

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a) 

kiekybinės ribos, nurodytos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

b) 

patikslinimai, kuriuos reikėtų atlikti atsižvelgiant į tuos nuosavų lėšų elementus, kurie negali būti perleidžiami ir gali būti panaudoti tik nuostoliams, atsirandantiems dėl tam tikros įsipareigojimų grupės arba dėl tam tikros rizikos, padengti (tikslinės lėšos (angl. ring-fenced funds).

▼B

4 skirsnis

Mokumo kapitalo reikalavimas

1 poskirsnis

Mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuojamo pagal standartinę formulę arba vidaus modelį, bendrosios nuostatos

100 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 2 poskirsnyje nurodytą standartinę formulę ar naudojant 3 poskirsnyje nurodytą vidaus modelį.

101 straipsnis

Mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.   Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 2–5 dalis. 2.   Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas remiantis prielaida, kad įmonė tęs savo veiklą. 3.  

Mokumo kapitalo reikalavimas kalibruojamas taip, kad būtų atsižvelgta į visą draudimo ar perdraudimo įmonės patiriamą kiekybinę riziką. Jis apima vykdomą veiklą bei naują veiklą, kuri gali būti pradėta per ateinančius 12 mėnesių. Kiek tai susiję su vykdoma veikla, į jį įtraukiami tik nenumatyti nuostoliai.

Mokumo kapitalo reikalavimas atitinka draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, jeigu patikimumo lygis per vienerius metus sieks 99,5 %.

4.  

Mokumo kapitalo reikalavimas apima bent jau šių rūšių riziką:

a) 

ne gyvybės draudimo riziką;

b) 

gyvybės draudimo riziką;

c) 

sveikatos draudimo riziką;

d) 

rinkos riziką;

e) 

kredito riziką;

f) 

operacinę riziką.

Pirmos pastraipos f punkte nurodyta operacinė rizika apima teisinę riziką, bet neapima dėl strateginių sprendimų kylančios rizikos ir reputacijos rizikos.

5.   Apskaičiuodamos mokumo kapitalo reikalavimą draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į rizikos mažinimo metodų poveikį, jeigu kredito rizika ir kita rizika, atsirandanti dėl tokių metodų naudojimo, yra tinkamai nustatytos mokumo kapitalo reikalavime.

102 straipsnis

Apskaičiavimo dažnumas

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės apskaičiuoja mokumo kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kartą per metus ir to apskaičiavimo rezultatus perduoda priežiūros institucijoms.

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi tinkamų nuosavų lėšų, atitinkančių mokumo kapitalo reikalavimą, apie kurį buvo pranešta vėliausiai.

Draudimo ir perdraudimo įmonės nuolat stebi tinkamų nuosavų lėšų sumą ir mokumo kapitalo reikalavimą.

Jei draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai nukrypsta nuo prielaidų, kuriomis buvo pagrįstas paskutinis mokumo kapitalo reikalavimas, apie kurį buvo pranešta vėliausiai, atitinkama įmonė nedelsdama perskaičiuoja mokumo kapitalo reikalavimą ir praneša apie jį priežiūros institucijoms.

2.   Kai yra įrodymų, kad nuo pranešimo apie naujausią mokumo kapitalo reikalavimą draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai pasikeitė, priežiūros institucijos gali pareikalauti, kad atitinkama įmonė perskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą.

2 poskirsnis

Mokumo kapitalo reikalavimo standartinė formulė

103 straipsnis

Standartinės formulės struktūra

Mokumo kapitalo reikalavimas, nustatomas pagal standartinę formulę, yra suma:

a) 

pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo, kaip nustatyta 104 straipsnyje;

b) 

operacinės rizikos kapitalo reikalavimo, kaip nustatyta 107 straipsnyje;

c) 

patikslinimo dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ir atidėtaisiais mokesčiais, kaip nustatyta 108 straipsnyje.

104 straipsnis

Pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo struktūra

1.  

Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas sudaromas iš atskirų rizikos modulių, sudedamų pagal IV priedo 1 punktą.

Jį sudaro bent jau šie rizikos moduliai:

a) 

ne gyvybės draudimo rizika;

b) 

gyvybės draudimo rizika;

c) 

sveikatos draudimo rizika;

d) 

rinkos rizika;

e) 

sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika.

2.   1 dalies a, b ir c punktuose draudimo ar perdraudimo veikla priskiriama draudimo rizikos moduliui, geriausiai atitinkančiam techninį pagrindinės rizikos pobūdį. 3.   1 dalyje nurodytų rizikos modulių sujungimo koreliacijos koeficientai ir kiekvieno rizikos modulio kapitalo reikalavimų kalibravimas sudaro bendrąjį mokumo kapitalo reikalavimą, atitinkantį 101 straipsnyje nustatytus principus. 4.  

Kiekvienas 1 dalyje nurodytas rizikos modulis kalibruojamas naudojant rizikos vertės priemonę, užtikrinant 99,5 % patikimumo lygį per vienerius metus.

Prireikus kiekvieno rizikos modulio struktūroje atsižvelgiama į diversifikacijos efektą.

5.   Visos draudimo ir perdraudimo įmonės naudoja vienodos struktūros ir specifikacijų rizikos modulius – tiek apskaičiuodamos pagrindinį mokumo kapitalo reikalavimą, tiek atlikdamos bet kokius supaprastintus apskaičiavimus, kaip nustatyta 109 straipsnyje. 6.   Kalbant apie katastrofų riziką, gyvybės, ne gyvybės ir sveikatos draudimo rizikos moduliams apskaičiuoti prireikus gali būti naudojamasi geografinėmis specifikacijomis. 7.  

Priežiūros institucijoms pritarus, draudimo ir perdraudimo įmonės, apskaičiuodamos gyvybės, ne gyvybės ir sveikatos draudimo rizikos modulius, standartinės formulės struktūroje savo parametrų poaibį gali pakeisti atitinkamai įmonei būdingais parametrais.

Tokie parametrai kalibruojami pagal atitinkamos įmonės vidaus duomenis arba duomenis, tiesiogiai susijusius su įmonės, kurioje taikomi standartiniai metodai, veikla.

Prieš duodamos sutikimą priežiūrai, priežiūros institucijos patikrina taikytų duomenų išsamumą, tikslumą ir tinkamumą.

105 straipsnis

Pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.   Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 2–6 dalis. 2.  

Ne gyvybės draudimo rizikos modelis atitinka riziką, atsirandančią dėl prisiimtų įsipareigojimų dėl ne gyvybės draudimo ir siejamą su draudžiamais pavojais bei veiklos procesais.

Jame atsižvelgiama į draudimo ir perdraudimo įmonių rezultatų neaiškumą, susijusį su prisiimtais draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais bei nauja veikla, kuri gali būti pradėta per ateinančius 12 mėnesių.

Jis apskaičiuojamas pagal IV priedo 2 punktą, kaip bent jau šių submodulių kapitalo reikalavimų derinys:

a) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo ar neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl draudimo įvykių laiko, dažnumo bei sunkumo svyravimų ir dėl žalos atlyginimo laiko bei sumos (ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervo poreikio rizika);

b) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl labai netikslių kainodaros ir atidėjinių nustatymo prielaidų, susijusių su kraštutiniais arba išimtiniais įvykiais (ne gyvybės katastrofų rizika).

3.  

Ne gyvybės draudimo rizikos modelis atitinka riziką, atsirandančią dėl prisiimtų įsipareigojimų dėl gyvybės draudimo ir siejamą su draudžiamais pavojais bei veiklos procesais.

Jis apskaičiuojamas pagal IV priedo 3 punktą, kaip bent jau šių submodulių kapitalo reikalavimų derinys:

a) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl mirtingumo koeficiento lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių, kai dėl padidėjusio mirtingumo koeficiento padidėja draudimo įsipareigojimų vertė (mirtingumo rizika);

b) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl mirtingumo koeficiento lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių, kai dėl sumažėjusio mirtingumo koeficiento padidėja draudimo įsipareigojimų vertė (ilgaamžiškumo rizika);

c) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl invalidumo, ligų ir sergamumo lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių (invalidumo ir sergamumo rizika);

d) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl pasikeitusio draudimo ar perdraudimo sutarčių aptarnavimo išlaidų lygio, jo tendencijų ar nepastovumo (gyvybės draudimo išlaidų rizika);

e) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl anuitetų tikslinimo koeficientų lygio, jo tendencijų ar nepastovumo, sukeltų teisinės aplinkos ar apdrausto asmens sveikatos būklės pokyčių (tikslinimo rizika);

f) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl draudimo liudijimų galiojimo pabaigos, nutraukimų, atnaujinimo ir atsisakymų koeficientų lygio ar kintamumo pokyčių (galiojimo pabaigos rizika);

g) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio rizika, atsirandanti dėl labai netikslių kainodaros ir atidėjinių sudarymo prielaidų, susijusių su kraštutiniais arba išimtiniais įvykiais (gyvybės katastrofų rizika).

4.  

Sveikatos draudimo rizikos modulis atitinka riziką, atsirandančią dėl sveikatos draudimo įsipareigojimų, atsižvelgiant į tai, ar sveikatos draudimas pagrįstas panašiomis techninėmis sąlygomis kaip ir gyvybės draudimas ar ne, ir siejamą su draudžiamais pavojais ir veiklos procesais.

Jis apima bent šių rūšių riziką:

a) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo arba neigiamo vertės pokyčio riziką, atsirandančią dėl draudimo ar perdraudimo sutarčių aptarnavimo išlaidų lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių;

b) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo ar neigiamo vertės pasikeitimo riziką, atsirandančią dėl draudimo įvykių laiko, dažnumo bei sunkumo svyravimų ir dėl žalų atlyginimo laiko bei sumos tuo metu, kai nustatomi atidėjiniai;

c) 

draudimo įsipareigojimų nuvertėjimo ar neigiamo vertės pasikeitimo riziką, atsirandančią dėl labai netikslių kainodaros ir atidėjinių nustatymo prielaidų, susijusių su didelių epidemijų protrūkiais ir neįprasto rizikos susikaupimo tokiomis ekstremaliomis aplinkybėmis.

5.  

Rinkos rizikos modulis atitinka riziką, atsirandančią dėl pasikeitusių finansinių priemonių kainų ar jų nepastovumo, turinčių įtakos įmonės turto ir įsipareigojimų vertei. Jame tinkamai nustatomas struktūrinis neatitikimas tarp turto ir įsipareigojimų, visų pirma kiek tai susiję su jų trukme.

Jis apskaičiuojamas pagal IV priedo 4 punktą, kaip bent jau šių submodulių kapitalo reikalavimų derinys:

a) 

turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl palūkanų normų struktūros pagal terminą arba palūkanų normų nepastovumo (palūkanų normų rizika);

b) 

turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusių nuosavybės vertybinių popierių rinkos kainų ar jų kintamumo (nuosavybės vertybinių popierių rizika);

c) 

turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusių nekilnojamojo turto rinkos kainų ar jų kintamumo (turto rizika);

d) 

turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusios kredito vertės skirtumo (angl. credit spreads) ar jos nepastovumo nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą atžvilgiu (skirtumo rizika (angl. spread risk));

e) 

turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių vertės svyravimas dėl pasikeitusio valiutos keitimo kurso ar jo nepastovumo (valiutos kurso rizika);

f) 

papildoma draudimo ar perdraudimo įmonės rizika, atsirandanti dėl nepakankamos turto portfelio diversifikacijos arba dėl didelės atskiro vertybinių popierių emitento ar susijusių emitentų grupės įsipareigojimų nevykdymo rizikos (rinkos rizikos koncentracija).

6.  

Sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulis atitinka galimus nuostolius dėl netikėto įsipareigojimų nevykdymo ar blogėjančios draudimo ir perdraudimo įmonių sandorių šalių bei skolininkų mokumo padėties per ateinančius 12 mėnesių. Sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulis apima rizikos švelninimo sutartis, pvz., perdraudimo sutartis, pakeitimus vertybiniais popieriais ir išvestines priemones bei sumas, gautinas iš tarpininkų, bei bet kokią kitą kredito riziką, neįtrauktą į skirtumo rizikos (angl. spread risk) submodulį. Pagal modulį deramai atsižvelgiama į įkeitimo raštus ar kitus vertybinius popierius, turimus draudimo ar perdraudimo įmonės ar laikomus jos vardu, ir su tuo susijusią riziką.

Visų sandorių šalių įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulyje atsižvelgiama į bendrą draudimo ar perdraudimo įmonės riziką, susijusią su ta sandorio šalimi, neatsižvelgiant į teisinę jos sutartinių įsipareigojimų tai įmonei formą.

▼M13

7.   Komisijai pagal 301a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų atsižvelgta į kriptoturto keliamą riziką šio straipsnio 5 dalyje nurodytame rinkos rizikos modulyje ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytame sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulyje.

105a straipsnis

Ilgalaikės investicijos į nuosavybės vertybinius popierius

1.   Nukrypstant nuo 101 straipsnio 3 dalies, kaip 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punkte nurodyto nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio dalį, valstybės narės leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms, atitinkančioms šios dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, konkrečiam turimų ilgalaikės perspektyvos investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupiui taikyti kapitalo reikalavimą pagal šio straipsnio 4 dalį.

Pirmos pastraipos tikslais investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupis gali būti vertinamas kaip ilgalaikės investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

a) 

investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupis yra aiškiai nustatytas ir valdomas atskirai nuo kitos įmonės veiklos;

b) 

kiekvienam ilgalaikių nuosavybės vertybinių popierių portfeliui yra nustatyta ilgalaikių investicijų valdymo politika ir ji atspindi įmonės įsipareigojimą bendrą nuosavybės vertybinių popierių poziciją išlaikyti investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupyje laikotarpiu, kurio vidutinė trukmė viršija penkerius metus. Įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas aiškiai patvirtina investicijų valdymo politiką ir ta politika dažnai peržiūrima atsižvelgiant į faktinį portfelių valdymą ir informacija apie ją teikiama 45 straipsnyje nurodytame įmonės atliekamame savo rizikos ir mokumo vertinime;

c) 

investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupį sudaro tik nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į prekybos sąrašus valstybėse, kurios yra EEE arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) narės, arba bendrovių, kurių pagrindinės buveinės yra valstybėse, kurios yra EEE arba EBPO narės, nebiržiniai nuosavybės vertybiniai popieriai;

d) 

draudimo ar perdraudimo įmonė nuolat ir nepalankiausiomis sąlygomis gali penkerių metų laikotarpiu išvengti priverstinio tame pogrupyje esančių investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pardavimo;

e) 

draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos valdymo, turto ir įsipareigojimų valdymo bei investavimo politika atspindi įmonės ketinimą investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupį išlaikyti tokį laikotarpį, kuris atitinka b punkte nustatytą reikalavimą ir įmonės gebėjimą laikytis d punkte nustatyto reikalavimo;

f) 

investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupis yra tinkamai diversifikuotas taip, kad būtų išvengta pernelyg didelės priklausomybės nuo bet kurio konkretaus emitento ar įmonių grupės ir pernelyg didelės rizikos koncentracijos visame ilgalaikių investicijų į nuosavybės vertybinius popierius portfelyje, kurio rizikos pobūdis yra toks pat;

g) 

investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupis neapima dalyvavimo.

2.   Kai nuosavybės vertybiniai popieriai laikomi Europos ilgalaikių investicijų fonduose arba tam tikrų rūšių kolektyvinio investavimo subjektuose, įskaitant alternatyvaus investavimo fondus, kurie pagal šią direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti kaip turintys mažesnį rizikos pobūdį, 1 dalyje nustatytos sąlygos gali būti vertinamos fondų, o ne tuose fonduose laikomo pagrindinio turto, lygmeniu. 3.   Draudimo ar perdraudimo įmonėms, investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupį pagal 1 dalį laikančioms ilgalaikėmis investicijomis į nuosavybės vertybinius popierius, draudžiama grįžti prie metodikos, neapimančios ilgalaikių investicijų į nuosavybės vertybinius popierius.

Kai draudimo ar perdraudimo įmonė, investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupį laikanti ilgalaikėmis investicijomis į nuosavybės vertybinius popierius, nebesilaiko 1 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir imasi reikiamų priemonių, kad vėl laikytųsi tų sąlygų.

Per vieną mėnesį nuo dienos, kurią pirmąkart pastebėta, kad nesilaikoma 1 dalyje nustatytų sąlygų, draudimo ar perdraudimo įmonė pateikia priežiūros institucijai būtiną informaciją ir nurodo veiksmus, kurių įmonė turi imtis, kad per šešis mėnesius nuo dienos, kurią pirmąkart pastebėta, kad nesilaikoma sąlygų, tų sąlygų vėl būtų laikomasi.

Kai įmonė per šešis mėnesius nuo dienos, kurią pirmąkart pastebėta, kad nesilaikoma sąlygų, negali vėl laikytis sąlygų, ji dvejus su puse metų arba tol, kol vėl nebus laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra ilgesnis, nustoja bet kokias investicijas į nuosavybės vertybinius popierius pagal šį straipsnį klasifikuoti kaip ilgalaikes investicijas į nuosavybės vertybinius popierius.

4.   Ilgalaikių investicijų į nuosavybės vertybinius popierius kapitalo reikalavimas turi būti lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl investicijų, laikomų ilgalaikiais nuosavybės vertybiniais popieriais, vertės momentinio sumažėjimo 22 %. 5.  

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildyta išsamiai nurodant:

a) 

šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;

b) 

šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų rūšis;

c) 

informaciją, kuri turi būti įtraukta į mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, nurodytą 51 straipsnio 1 dalyje, ir reguliariąją priežiūros ataskaitą, nurodytą 35 straipsnio 5a dalyje.

▼B

106 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio apskaičiavimas: simetrinis tikslinimo mechanizmas

1.   Nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis, apskaičiuojamas pagal standartinę formulę, apima nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikio, tenkintino siekiant apsisaugoti nuo rizikos, atsirandančios dėl vertybinių popierių kainų svyravimo, simetrinį patikslinimą. 2.   Atliekant simetrinį standartinio nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikio, tenkintino siekiant apsisaugoti nuo rizikos, atsirandančios dėl vertybinių popierių kainų svyravimo, ir kalibruoto pagal 104 straipsnio 4 dalį, patikslinimą remiamasi dabartinio atitinkamų vertybinių popierių kainų lygio indekso ir tų kainų per atitinkamą laikotarpį indekso svertinio vidurkio funkcija. Svertinis vidurkis nustatomas per tam tikrą laikotarpį, vienodą visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms.

▼M13

3.   Atlikus simetrinį standartinio nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikio, tenkintino siekiant apsisaugoti nuo rizikos, atsirandančios dėl nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimo, patikslinimą neturi būti nustatytas tenkintinas nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikis, kuris būtų daugiau nei 13 procentinių punktų mažesnis ar didesnis už standartinį nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikį.

▼B

107 straipsnis

Operacinės rizikos kapitalo reikalavimas

1.   Operacinės rizikos kapitalo reikalavimas atitinka operacinę riziką tiek, kiek ji dar nėra įtraukta į 104 straipsnyje nurodytus rizikos modulius. Tas reikalavimas kalibruojamas pagal 101 straipsnio 3 dalį. 2.   Kalbant apie gyvybės draudimo sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjams, operacinės rizikos kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į metinių išlaidų, susijusių su tais draudimo įsipareigojimais, sumą. 3.   Kalbant apie draudimo ir perdraudimo veiklą, išskyrus nurodytą 2 dalyje, apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo reikalavimą atsižvelgiama į tos veiklos apimtį, vertinamą pagal uždirbtas įmokas ir techninius atidėjinius, susijusius su tais draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais. Šiuo atveju operacinės rizikos kapitalo reikalavimas neviršija 30 % pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo, susijusio su ta draudimo ir perdraudimo veikla.

108 straipsnis

Patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ir atidėtaisiais mokesčiais

103 straipsnio c punkte nurodytas patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ir atidėtaisiais mokesčiais atitinka sumą, kuria būtų galima atlyginti nenumatytus nuostolius, tuo pačiu metu sumažinant techninių atidėjinių ar atidėtųjų mokesčių sumą arba viena ir kita derinant.

Tame patikslinime atsižvelgiama į rizikos mažinimo poveikį dėl būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų pagal draudimo sutartis tiek, kiek draudimo ir perdraudimo įmonės gali nustatyti, kad sumažėjusi tokių išmokų suma gali būti panaudota nenumatytiems nuostoliams padengti, kai jie atsiranda. Rizikos mažinimo poveikis dėl būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų nėra didesnis nei techninių atidėjinių ir atidėtųjų mokesčių, susijusių su tomis išmokomis, suma.

Taikant antrą pastraipą, nepalankiomis aplinkybėmis būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų vertė palyginama su tokių išmokų verte remiantis prielaidomis, kuriomis grindžiamas tiksliausio įverčio apskaičiavimas.

▼M13

109 straipsnis

Standartinės formulės supaprastinimai

1.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali taikyti supaprastintą skaičiavimą konkrečiam rizikos moduliui arba rizikos submoduliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

rizikos, su kuria jos susiduria, pobūdis, mastas ir sudėtingumas pateisina supaprastinto skaičiavimo taikymą;

b) 

būtų neproporcinga reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taikytų standartizuotą skaičiavimą;

c) 

klaida, lyginant su standartizuotu skaičiavimu, nėra reikšmingas mokumo kapitalo reikalavimo iškraipymas, išskyrus atvejus, kai atlikus supaprastintą skaičiavimą mokumo kapitalo reikalavimas viršija mokumo kapitalo reikalavimą, gautą atlikus standartizuotą skaičiavimą.

Nepaisant pirmos pastraipos, mažosios ir nesudėtingos įmonės gali taikyti supaprastintą skaičiavimą konkrečiam rizikos moduliui arba rizikos submoduliui, jei jos gali priežiūros institucijai priimtinu būdu ir ne rečiau kaip kas penkerius metus įrodyti, kad tenkinamos šios sąlygos:

a) 

kiekvienas atskiras rizikos modulis arba rizikos submodulis, kuriam ketinama taikyti supaprastintą skaičiavimą, netaikant supaprastinimo, sudaro mažiau nei 2 % pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo;

b) 

visų rizikos modulių arba rizikos submodulių, kuriems ketinama taikyti supaprastintą skaičiavimą, suma, netaikant supaprastinimo, sudaro mažiau nei 10 % pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo.

Šios dalies tikslais supaprastinti skaičiavimai kalibruojami pagal 101 straipsnio 3 dalį.

2.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies ir 102 straipsnio 1 dalies taikymui, kai draudimo ar perdraudimo įmonė apskaičiuoja mokumo kapitalo reikalavimą, o rizikos modulis ar rizikos submodulis nesudaro daugiau kaip 5 % pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo, nurodyto 103 straipsnio a punkte, dalies, įmonė gali taikyti supaprastintą to rizikos modulio arba rizikos submodulio skaičiavimą ne ilgiau kaip trejus metus nuo to mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo. 3.   2 dalies tikslais kiekvieno rizikos modulio ar rizikos submodulio, kuriam pagal tą dalį taikomi supaprastinti skaičiavimai, dalių suma, palyginti su pagrindiniu mokumo kapitalo reikalavimu, neviršija 10 %.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto rizikos modulio ar rizikos submodulio dalis, palyginti su pagrindiniu mokumo kapitalo reikalavimu, yra ta dalis, kuri apskaičiuota paskutinį kartą, kai rizikos modulis ar rizikos submodulis buvo apskaičiuotas neatlikus supaprastinto skaičiavimo pagal 2 dalį.

▼M5

109a straipsnis

Suderinti standartinėje formulėje naudojami techniniai duomenys

1.   Siekiant pagal standartinę formulę apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą, EPI Jungtiniame komitete parengia techninių įgyvendinimo standartų, taikomų išorinio kredito rizikos vertinimo institucijų (angl. ECAI) nustatytų kredito rizikos vertinimų susiejimui su objektyvia kredito kokybės žingsnių skale, taikant pagal 111 straipsnio 1 dalies n punktą nustatytus žingsnius, projektus.

EPI jungtinis komitetas tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

2.  

Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas ir palengvinti rinkos rizikos modulio, nurodyto 105 straipsnio 5 dalyje, apskaičiavimą, palengvinti sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulio, nurodyto 105 straipsnio 6 dalyje, apskaičiavimą, įvertinti rizikos mažinimo metodus, nurodytus 101 straipsnio 5 dalyje, ir apskaičiuoti techninius atidėjinius, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nurodomi:

a) 

regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų, kurių atžvilgiu turimos pozicijos gali būti vertinamos kaip pozicijos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, atžvilgiu, jeigu pirmųjų pozicijų rizika nesiskiria nuo antrųjų pozicijų rizikos dėl regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų turimų specifinių įplaukų generavimo įgaliojimų ir dėl egzistuojančių specialių institucinių susitarimų, kurių poveikis sumažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką, sąrašai;

b) 

vertybinių popierių kainų lygio indeksas, nurodytas 106 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis pagal 111 straipsnio 1 dalies c ir o punktuose nustatytais išsamiais kriterijais;

c) 

koregavimai, kurie turi būti atliekami su euru susietų valiutų atveju valiutos rizikos submodulyje, nurodytame 105 straipsnio 5 dalyje, remiantis išsamiais koregavimų, kurie turi būti atliekami su euru susietų valiutų atveju, siekiant palengvinti valiutos rizikos submodulio apskaičiavimą, kriterijais, kaip nustatyta 111 straipsnio 1 dalies p punkte.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnio pirmą pastraipą.

3.   EDPPI techninę informaciją, įskaitant informaciją apie 106 straipsnyje nurodytą simetrinį tikslinimą, skelbia bent kartą per ketvirtį. 4.   Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas ir palengvinti sveikatos draudimo rizikos modulio, nurodyto 105 straipsnio 4 dalyje, apskaičiavimą, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijų pateiktus apskaičiavimus nustatomi standartiniai nuokrypiai dėl specifinių valstybių narių nacionalinės teisės priemonių, kurios suteikia galimybę draudimo ir perdraudimo įmonėms pasidalyti draudimo išmokas, susijusias su sveikatos rizika, ir kurios atitinka 5 dalyje nurodytus kriterijus ir galimus papildomus kriterijus, nustatytus deleguotaisiais aktais, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5.  

4 dalyje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai taikomi tik valstybių narių nacionalinės teisės priemonėms, kuriomis suteikiama galimybė draudimo ir perdraudimo įmonėms pasidalyti draudimo išmokomis, susijusiomis su sveikatos rizika, ir kurios atitinka šiuos kriterijus:

a) 

draudimo išmokų pasidalijimo mechanizmas skaidrus ir išsamiai aprašytas prieš metų laikotarpį, kuriuo jis taikomas;

b) 

išmokų pasidalijimo mechanizmas, draudimo įmonių, kurios dalyvauja sveikatos rizikos suvienodinimo sistemoje (angl. HRES) ir HRES priklausančio verslo subjekto rizikos savybės užtikrina, kad kiekvienai HRES dalyvaujančiai įmonei metinių verslo nuostolių svyravimai gerokai sumažėtų dėl HRES, tiek draudimo įmokų rizikos, tiek rezervo poreikio rizikos atžvilgiu;

c) 

sveikatos draudimas HRES yra privalomas, jis gali iš dalies arba visiškai pakeisti įstatymais nustatyto socialinio draudimo sistemos teikiamą sveikatos draudimą;

d) 

HRES dalyvaujančių draudimo įmonių įsipareigojimų nevykdymo atveju, viena ar daugiau valstybių narių Vyriausybių garantuoja visiškai padengti draudėjo reikalavimus draudimo įmonės, kuriai taikoma HRES sistema, atžvilgiu.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomi kriterijai, kuriuos turi atitikti nacionalinės teisės priemonių sistemos, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytų standartinių nuokrypių apskaičiavimo metodika ir reikalavimai.

▼B

110 straipsnis

Dideli nukrypimai nuo standartinės formulės struktūrą pagrindžiančių prielaidų

Jei mokumo kapitalo reikalavimo negalima nustatyti pagal standartinę formulę 2 poskirsnyje nustatyta tvarka, nes draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai nukrypsta nuo standartinės formulės struktūrą pagrindžiančių prielaidų, priežiūros institucijos remdamosi savo sprendimu, kuriame pateikiamos priežastys, gali reikalauti, kad atitinkama įmonė, skaičiuodama gyvybės, ne gyvybės ir sveikatos draudimo rizikos modulius, standartinės formulės struktūroje naudojamų parametrų poaibį pakeistų tai įmonei būdingais parametrais, kaip nustatyta 104 straipsnio 7 dalyje. Tie specifiniai parametrai nustatomi taip, kad būtų užtikrinama, jog įmonė laikosi 101 straipsnio 3 dalies nuostatų.

▼M5

111 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai, susiję su 103–109 straipsniais

1.  

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a) 

standartinė formulė pagal 101 ir 103–109 straipsnius;

b) 

visi submoduliai, būtini arba tiksliau apibrėžiantys riziką, įtrauktą į atitinkamus 104 straipsnyje nurodytus rizikos modulius, ir visi tolesni jų atnaujinimai;

c) 

metodai, prielaidos ir standartiniai parametrai, kuriuos reikia kalibruoti remiantis 101 straipsnio 3 dalyje nurodytu pasikliautinuoju lygiu ir taikyti apskaičiuojant kiekvieną pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo rizikos modulį arba submodulį, nustatytą 104, 105 ir 304 straipsniuose, simetrinis tikslinimo mechanizmas ir atitinkamas laikotarpis, išreikštas mėnesių skaičiumi, kaip nurodyta 106 straipsnyje, ir derama 304 straipsnyje nurodyto metodo integravimo koncepcija pagal standartinę formulę apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą;

d) 

koreliacijos parametrai, įskaitant, kai reikia, IV priede nustatytus parametrus, ir tų parametrų atnaujinimo procedūros;

e) 

jei draudimo ir perdraudimo įmonės taiko rizikos mažinimo metodus, metodai ir prielaidos, pagal kuriuos reikia vertinti atitinkamos įmonės rizikos pobūdžio pokyčius bei koreguoti mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą;

f) 

kokybiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti e punkte nurodyti rizikos mažinimo metodai, siekiant užtikrinti, kad rizika būtų veiksmingai perduota trečiajai šaliai;

fa) 

metodas ir parametrai, naudotini vertinant sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos kapitalo reikalavimą tuo atveju, kai atitinkamos pozicijos yra reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu; tais parametrais užtikrinamas nuoseklumas vertinant tokias pozicijas kredito įstaigų ir finansų įstaigų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 26 punktuose, atveju;

g) 

metodai ir parametrai, pagal kuriuos turi būti vertinamas 107 straipsnyje nustatytas operacinės rizikos kapitalo reikalavimas, įskaitant 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą procentinį dydį;

h) 

metodai ir patikslinimai, būtini siekiant, kad būtų atspindėtos mažesnės draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos diversifikacijos galimybės, susijusios su tikslinėmis lėšomis;

i) 

metodas, pagal kurį turi būti apskaičiuojamas 108 straipsnyje nustatytas patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ar atidėtaisiais mokesčiais;

j) 

gyvybės, ne gyvybės ir sveikatos draudimo modulių standartinių parametrų poaibiai, kuriuos įmonė gali pakeisti jai būdingais specifiniais parametrais, kaip nustatyta 104 straipsnio 7 dalyje;

k) 

standartiniai metodai, pagal kuriuos draudimo ar perdraudimo įmonė apskaičiuoja j punkte nurodytus įmonei būdingus specifinius parametrus, ir visi naudojamų duomenų išsamumo, tikslumo bei tinkamumo kriterijai, kuriuos turi atitikti duomenys, norint gauti priežiūros institucijos patvirtinimą, taip pat tokio patvirtinimo procedūra;

▼M13

l) 

supaprastinti 109 straipsnio 1 dalyje nurodytų specifinių rizikos modulių ir rizikos submodulių ir 109 straipsnio 2 dalyje nurodytų nereikšmingos rizikos modulių ir rizikos submodulių skaičiavimai ir kriterijai, kuriuos turi atitikti draudimo ir perdraudimo įmonės, įskaitant priklausomas draudimo įmones ir priklausomas perdraudimo įmones, norėdamos gauti teisę taikyti supaprastinto skaičiavimo formules, kaip nustatyta 109 straipsnio 1 dalyje;

m) 

metodas, kuriuo reikia vadovautis akcijų paketų, kaip tai suprantama 13 straipsnio 21 punkte, atveju apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, visų pirma apskaičiuojant 105 straipsnio 5 dalyje nurodytą nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, atsižvelgiant į galimą šių akcijų paketų vertės svyravimo, atsirandančio dėl tų investicijų strateginio pobūdžio, ir poveikio, kurį daro draudimo ar perdraudimo įmonė tiems subjektams, į kuriuos investuojama, sumažėjimą;

▼M5

n) 

kaip pagal standartinę formulę apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą naudoti išorinius kredito rizikos vertinimus, atliekamus ECAI, ir išorinius kredito rizikos vertinimus susieti su 109a straipsnio 1 dalyje nurodyta kredito kokybės žingsnių skale, o tai turi atitikti ECAI nustatytų išorinių kredito rizikos vertinimų naudojimu apskaičiuojant kapitalo reikalavimus, taikomus kredito įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir finansų įstaigoms, kaip apibrėžta jo 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

o) 

išsamūs vertybinių popierių kainų lygio indekso, nurodyto 109a straipsnio 2 dalies c punkte, kriterijai;

p) 

išsamūs koregavimų, kurie turi būti atliekami su euru susietų valiutų atveju, siekiant palengvinti valiutos rizikos submodulio apskaičiavimą, kaip nurodyta 109a straipsnio 2 dalies d punkte, kriterijai;

q) 

regionų valdžios ir vietos valdžios institucijų kategorijos nustatymo, nurodyto 109a straipsnio 2 dalies a punkte, sąlygos.

▼M13

Šios dalies pirmos pastraipos c punkto tikslais, metodais, prielaidomis ir standartiniais parametrais, kurie taikomi palūkanų normos rizikos submoduliui, nurodytam 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte, turi būti atsižvelgiama į riziką, kad palūkanų normos gali toliau mažėti, net jei jos yra mažos arba neigiamos, o palūkanų normos rizikos submodulio apskaičiavimas turi atitikti palūkanų normų ekstrapoliaciją pagal 77a straipsnį. Nepaisant šios pastraipos pirmo sakinio, apskaičiuojant palūkanų normos rizikos submodulį nereikalaujama atsižvelgti į riziką, kad palūkanų normos gali nukristi žemiau neigiamos apatinės ribos, jei yra nustatyta tokia neigiama apatinė riba, kad tikimybė, jog palūkanų normos visomis atitinkamomis valiutomis ir visais terminais nukris žemiau neigiamos apatinės ribos, yra pakankamai maža.

Šios dalies pirmos pastraipos h punkto tikslais metodai ir patikslinimai, kurie turi būti taikomi siekiant atspindėti sumažintą draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos diversifikavimo mastą, susijusį su tiksliniais fondais, netaikomi turto portfeliams, kurie nėra tiksliniai fondai ir kurie yra skirti atitinkamam tiksliausiam draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų įverčiui padengti, kaip nurodyta 77b straipsnio 1 dalies a punkte.

▼M5

2.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma tvarka, taikytina norint gauti priežiūros institucijos leidimą naudoti 1 dalies k punkte nurodytus įmonei būdingus parametrus, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼M13

2a.   Kai Komisija pagal šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant metodus, prielaidas ir standartinius parametrus, naudotinus 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte nurodytam palūkanų normos rizikos submoduliui apskaičiuoti, siekiant padidinti kapitalo reikalavimų jautrumą atsižvelgiant į palūkanų normų pokyčius, palūkanų normos rizikos submodulio pakeitimai gali būti laipsniškai įgyvendinti per ne ilgesnį kaip penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Toks laipsniškas įgyvendinimas yra privalomas ir taikomas visoms draudimo ar perdraudimo įmonėms.

▼M13

3.   Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 29 d. ir po to kas penkerius metus EDPPI atlieka metodų, prielaidų ir standartinių parametrų, naudojamų apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą remiantis standartine formule, tinkamumo vertinimą. Jame, visų pirma, atsižvelgiama į bet kokios klasės turto ir finansinių priemonių veiksmingumą, į tas turto klases ir tas finansines priemones investuojančių subjektų elgesį, taip pat į tarptautinių standartų nustatymo raidą finansinių paslaugų sektoriuje. Gali būti teikiama pirmenybė tam tikros rizikos ir tam tikrų klasių turto peržiūrai. Remdamasi EDPPI vertinimu, Komisija, kai tikslinga, pateikia pasiūlymų iš dalies keisti šią direktyvą ar pagal ją priimtus deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus.

Draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios šio straipsnio 2a dalyje nurodytą laipsnišką įgyvendinimą, savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje, kurią sudaro 51 straipsnio 1b dalyje nurodyta rinkos specialistams skirta informacija, viešai atskleidžia:

i) 

tai, kad jos taiko šio straipsnio 2a dalyje nurodytą laipsnišką įgyvendinimą, ir

ii) 

šio straipsnio 2a dalyje nurodyto kiekybinį laipsniško įgyvendinimo netaikymo poveikio jų finansinei būklei įvertinimą.

▼M5

4.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą mokumo kapitalo reikalavimo klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi kiekybiniai apribojimai ir turto tinkamumo kriterijai, jei į atitinkamą riziką nepakankamai atsižvelgta submodulyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Tie techniniai reguliavimo standartai taikomi techninius atidėjinius dengiančiam turtui, išskyrus turtą įsipareigojimams pagal gyvybės draudimo sutartis padengti, kai investavimo rizika tenka draudėjams. Komisija persvarsto juos atsižvelgdama į standartinės formulės ir finansų rinkų pokyčius.

▼B

3 poskirsnis

Mokumo kapitalo reikalavimas. Visapusiškas ir dalinis vidaus modeliai

112 straipsnis

Visapusiškų ir dalinių vidaus modelių patvirtinimo bendrosios nuostatos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonės galėtų apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą pagal visapusišką arba dalinį vidaus modelį, patvirtintą priežiūros institucijų. 2.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali taikyti dalinius vidaus modelius vienam ar keliems iš šių punktų apskaičiuoti:

a) 

vienam ar daugiau pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo rizikos modulių ar submodulių, kaip nustatyta 104 ir 105 straipsniuose;

b) 

operacinės rizikos kapitalo reikalavimui, kaip nustatyta 107 straipsnyje;

c) 

108 straipsnyje nurodytam patikslinimui.

Be to, dalinius modelius galima taikyti visai draudimo ir perdraudimo įmonių veiklai arba vienam ar daugiau pagrindinių jos padalinių.

3.  

Patvirtinimo prašyme draudimo ir perdraudimo įmonės pateikia bent jau dokumentus, įrodančius, kad vidaus modelis atitinka 120–125 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Jei patvirtinimo prašymas susijęs su daliniu vidaus modeliu, 120–125 straipsniuose nustatyti reikalavimai pakeičiami taip, kad būtų atsižvelgta į ribotą modelio taikymo sritį.

▼M9

3a.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos informuoja EDPPI apie prašymus leisti taikyti arba keisti vidaus modelį. Vienos arba kelių atitinkamų priežiūros institucijų prašymu EDPPI gali suteikti techninę pagalbą pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą tokios pagalbos paprašiusiai priežiūros institucijai ar institucijoms siekiant priimti sprendimą dėl prašymo.

▼B

4.   Priežiūros institucijos priima sprendimą dėl prašymo per šešis mėnesius nuo galutinio prašymo gavimo. 5.   Priežiūros institucijos pritaria prašymui tik tuomet, jei įsitikina, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos nustatymo, vertinimo, stebėsenos, valdymo ir pranešimo apie ją sistemos yra tinkamos ir visų pirma, kad vidaus modelis atitinka 3 dalyje nurodytus reikalavimus. 6.   Priežiūros institucijos sprendime atmesti prašymą leisti taikyti vidaus modelį nurodomos atmetimo priežastys.

▼M13

7.   Gavusios priežiūros institucijų leidimą taikyti vidaus modelį, draudimo ir perdraudimo įmonės kas dvejus metus priežiūros institucijoms pateikia mokumo kapitalo reikalavimo įvertį, nustatytą pagal standartinę formulę, kaip nustatyta 2 poskirsnyje. Priežiūros institucijos, priimdamos sprendimą, kuriame nurodomos priežastys, gali reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė šią informaciją teiktų dažniau.

▼B

113 straipsnis

Dalinių vidaus modelių patvirtinimo specialiosios nuostatos

1.  

Priežiūros institucijos patvirtina dalinį vidaus modelį tik kai tas modelis atitinka 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šias papildomas sąlygas:

a) 

įmonė tinkamai pagrindžia ribotą modelio taikymo sritį;

b) 

gautas mokumo kapitalo reikalavimas geriau atspindi įmonės rizikos pobūdį ir visų pirma atitinka 1 poskirsnyje nustatytus principus;

c) 

jo struktūra atitinka 1 poskirsnyje nustatytus principus, kad būtų galima visiškai integruoti dalinį vidaus modelį į standartinę mokumo kapitalo reikalavimo formulę.

2.  

Priežiūros institucijos, nagrinėdamos prašymą leisti taikyti dalinį vidaus modelį, kuris apima tik tam tikrus specifinio rizikos modulio submodulius arba tam tikrus draudimo ar perdraudimo įmonės padalinius, susijusius su specifiniu rizikos moduliu, arba abiejų šių modulių dalis, gali pareikalauti, kad atitinkamos draudimo ir perdraudimo įmonės pateiktų tikrovišką pereinamojo laikotarpio planą, kuriame būtų numatyta išplėsti modelio taikymo sritį.

Pereinamojo laikotarpio plane nustatoma, kaip draudimo ir perdraudimo įmonės planuoja išplėsti modelio taikymo sritį ir įtraukti į jį kitus submodulius ar padalinius, siekdamos užtikrinti, kad modelis apimtų didžiausią įmonės draudimo veiklos, susijusios su tuo specifiniu rizikos moduliu, dalį.

▼M5

114 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su mokumo kapitalo reikalavimo vidaus modeliais

1.  

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a) 

120–125 straipsniuose nustatytų standartų pakeitimai, atsižvelgiant į ribotą dalinio vidaus modelio taikymo sritį;

b) 

būdas visiškai integruoti dalinį vidaus modelį į standartinę mokumo kapitalo reikalavimo formulę, nurodytą 113 straipsnio 1 dalies c punkte, ir alternatyvių integravimo metodų naudojimo reikalavimai.

2.  

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl tvarkos, skirtos:

a) 

vidaus modelio patvirtinimui pagal 112 straipsnį; ir

b) 

115 straipsnyje nurodytų didelių vidaus modelio pakeitimų ir vidaus modelių keitimo strategijos pakeitimų patvirtinimui.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

115 straipsnis

Visapusiškų ir dalinių vidaus modelių keitimo strategija

Vidaus modelio patvirtinimo pradžioje priežiūros institucijos patvirtina draudimo ar perdraudimo įmonės modelio keitimo strategiją. Draudimo ir perdraudimo įmonės gali keisti savo vidaus modelį pagal tą strategiją.

Strategijoje apibūdinami maži ir dideli vidaus modelio pakeitimai.

Dideliems vidaus modelio ir tos strategijos pakeitimams visada būtinas išankstinis priežiūros institucijų patvirtinimas, kaip nustatyta 112 straipsnyje.

Nedideliems vidaus modelio pakeitimams nebūtinas išankstinis priežiūros institucijų patvirtinimas, jei jie rengiami pagal tą strategiją.

116 straipsnis

Administracinių, valdymo ar priežiūros organų pareigos

Draudimo ir perdraudimo įmonių administraciniai, valdymo ar priežiūros organai tvirtina 112 straipsnyje nurodytą vidaus modelio patvirtinimo prašymą, teikiamą priežiūros institucijoms, taip pat bet kokių tolesnių didelių to modelio pakeitimų patvirtinimo prašymus.

Administraciniai, valdymo ar priežiūros organai atsako už sistemų, kuriomis būtų užtikrinama, kad vidaus modelis nuolat tinkamai veiktų, įdiegimą.

117 straipsnis

Grįžimas prie standartinės formulės

Draudimo ir perdraudimo įmonės, gavusios patvirtinimą pagal 112 straipsnį, negrįžta prie viso ar dalies mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo pagal standartinę formulę, kaip nustatyta 2 poskirsnyje, išskyrus atvejus, kai tam yra tinkamai pagrįstų aplinkybių ir gautas priežiūros institucijų patvirtinimas.

118 straipsnis

Vidaus modelio neatitiktis

1.   Jei draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios priežiūros institucijų patvirtintą vidaus modelį, nebeatitinka 120–125 straipsniuose nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pateikia priežiūros institucijoms planą, pagal kurį ketina atkurti atitiktį per pagrįstą laiką, arba įrodo, kad neatitikties poveikis neesminis. 2.   Jei draudimo ir perdraudimo įmonės neįgyvendina 1 dalyje nurodyto plano, priežiūros institucijos gali reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės apskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, kaip nustatyta 2 poskirsnyje.

119 straipsnis

Dideli nukrypimai nuo standartinės formulės struktūrą pagrindžiančių prielaidų

Jei mokumo kapitalo reikalavimo negalima apskaičiuoti pagal standartinę formulę, kaip nustatyta 2 poskirsnyje, nes atitinkamos draudimo ir perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai nukrypsta nuo standartinės formulės struktūrą pagrindžiančių prielaidų, priežiūros institucijos savo sprendimu, kuriame pateikiamos priežastys, gali reikalauti, kad atitinkama įmonė mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuotų pagal vidaus modelį arba atitinkamą jos modulį.

120 straipsnis

Taikymo kriterijai

Draudimo ir perdraudimo įmonės įrodo, kad vidaus modelis plačiai taikomas ir svarbus jų valdymo sistemose, nurodytose 41–50 straipsniuose, visų pirma:

a) 

jų rizikos valdymo sistemoje, kaip nustatyta 44 straipsnyje, ir jų sprendimų priėmimo procesuose;

b) 

jų ekonominio ir kapitalo mokumo vertinimo bei paskirstymo procesuose, taip pat 45 straipsnyje nurodytame vertinime.

Be to, draudimo ir perdraudimo įmonės įrodo, kad vidaus modelis taikomas mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti taip pat dažnai, kaip ir kitiems pirmoje pastraipoje nustatytiems tikslams.

Administracinis, valdymo ar priežiūros organas užtikrina, kad vidaus modelio struktūra ir veikimas nuolat būtų tinkami ir kad vidaus modelis nuolat atitiktų atitinkamų draudimo bei perdraudimo įmonių rizikos pobūdį.

121 straipsnis

Statistinių duomenų kokybės standartai

1.   Vidaus modelis ir visų pirma tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimas, kuriuo grindžiamas vidaus modelis, atitinka 2–9 dalyse nustatytus kriterijus. 2.  

Tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimo metodai grindžiami tinkamais, pritaikomais ir aktualiais aktuariniu ir statistiniu metodais ir atitinka metodus, taikomus techniniams atidėjiniams skaičiuoti.

Tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimo metodai grindžiami nauja ir patikima informacija bei tikroviškomis prielaidomis.

Draudimo ir perdraudimo įmonės gali pateikti priežiūros institucijoms vidaus modelyje taikomų prielaidų pagrindimą.

3.  

Vidaus modelyje taikomi tikslūs, išsamūs ir tinkami duomenys.

Draudimo ir perdraudimo įmonės ne rečiau kaip kartą per metus atnaujina duomenų aibes, taikomas tikimybių pasiskirstymo prognozei skaičiuoti.

4.  

Nenustatomas joks konkretus tikimybių pasiskirstymo prognozės apskaičiavimo metodas.

Neatsižvelgiant į pasirinktą apskaičiavimo metodą, vidaus modelis sudaro sąlygas vertinti riziką taip, kad būtų užtikrinta, jog jis būtų svarbus ir plačiai taikomas draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemoje, visų pirma jų rizikos valdymo sistemoje bei sprendimų priėmimo procesuose, ir kapitalo paskirstymui pagal 120 straipsnį.

Vidaus modelyje atsižvelgiama į visą esminę riziką, kurią patiria draudimo ir perdraudimo įmonės. Vidaus modeliuose atsižvelgiama bent jau į rizikas, nustatytas 101 straipsnio 4 dalyje.

5.   Kiek tai susiję su diversifikacijos efektais, draudimo ir perdraudimo įmonės gali atsižvelgti savo vidaus rizikos kategorijų vidaus ir tarpusavio priklausomybės modelyje, jeigu priežiūros institucijos mano, kad diversifikacijos efektai matuojami pagal tinkamą sistemą. 6.   Draudimo ir perdraudimo įmonės savo vidaus modelyje gali visiškai atsižvelgti į rizikos mažinimo metodų poveikį, jei kredito ir kita rizika, atsirandanti dėl rizikos mažinimo metodų taikymo, tinkamai atsispindi vidaus modelyje. 7.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, kai svarbu, savo vidaus modeliuose kruopščiai įvertina specifinę riziką, susijusią su finansinėmis garantijomis ir visomis sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis. Jos taip pat įvertina riziką, susijusią su draudimo ir perdraudimo įmonių sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis bei draudėjų pasirinkimo galimybėmis. Tuo tikslu jos atsižvelgia į galimą finansinių ir nefinansinių sąlygų būsimų pokyčių poveikį pasinaudojus tomis pasirinkimo galimybėmis. 8.  

Draudimo ir perdraudimo įmonių vidaus modeliuose atsižvelgiama į būsimus valdymo veiksmus, kurių pagrįstai gali būti imamasi esant tam tikroms aplinkybėms.

Pirmoje pastraipoje nustatytu atveju atitinkama įmonė atsižvelgia į laiką, būtiną tokiems veiksmams įgyvendinti.

9.   Draudimo ir perdraudimo įmonių vidaus modeliuose atsižvelgiama į visas išmokas draudėjams ir naudos gavėjams, kurias planuojama išmokėti, neatsižvelgiant į tai, ar tos išmokos yra nustatytos sutartyse.

122 straipsnis

Kalibravimo standartai

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės vidaus modeliams gali taikyti kitą laikotarpį ar rizikos matą, nei nustatyta 101 straipsnio 3 dalyje, jei tos įmonės gali taikyti vidaus modelio rezultatus mokumo kapitalo reikalavimui skaičiuoti taip, kad draudėjai ir naudos gavėjai gautų apsaugą, lygiavertę nustatytajai 101 straipsnyje. 2.   Kai naudinga, draudimo ir perdraudimo įmonės nustato mokumo kapitalo reikalavimą tiesiogiai pagal tikimybių pasiskirstymo prognozę, gautą pagal tų įmonių vidaus modelį, taikydamos 101 straipsnio 3 dalyje nustatytą rizikos vertės priemonę. 3.   Jei draudimo ir perdraudimo įmonės negali nustatyti mokumo kapitalo reikalavimo tiesiogiai pagal tikimybių pasiskirstymo prognozę, gautą pagal vidaus modelį, priežiūros institucijos gali leisti skaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą taikant aproksimacijas, jei tos įmonės gali įrodyti priežiūros institucijoms, kad draudėjų apsauga lygiavertė apsaugai, numatytai 101 straipsnyje. 4.   Priežiūros institucijos gali reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės pagrįstų savo vidaus modelius atitinkamais orientaciniai portfeliais ir taikytų išorės, o ne vidaus duomenimis pagrįstas prielaidas, siekdamos patikrinti vidaus modelio kalibravimą pagal bendrai priimtą rinkos tvarką.

▼M13

5.  

Valstybės narės gali leisti draudimo ir perdraudimo įmonėms savo vidaus modelyje atsižvelgti į kredito skirtumo pokyčių poveikį svyravimų korekcijai, apskaičiuotai pagal 77d straipsnį, tik jeigu:

a) 

taikant metodą, pagal kurį atsižvelgiama į kredito skirtumo pokyčių poveikį tam tikros valiutos svyravimų korekcijai, neatsižvelgiama nei į 77d straipsnio 1c dalyje numatytą įmonei būdingą pagal riziką pakoreguoto skirtumo korekciją, nei, euro atveju, į galimą svyravimų korekcijos didinimą taikant makrolygio svyravimų korekciją pagal 77d straipsnio 4 dalį;

b) 

mokumo kapitalo reikalavimas yra ne mažesnis už bet kurį iš šių reikalavimų:

i) 

sąlyginį mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą kaip mokumo kapitalo reikalavimas, išskyrus tai, kad į kredito skirtumo pokyčių poveikį svyravimų korekcijai atsižvelgiama pagal EDPPI metodiką, naudojamą skelbiant techninę informaciją pagal 77e straipsnio 1 dalies c punktą;

ii) 

sąlyginį mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio punkto i papunktį, išskyrus tai, kad 77d straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos valiutos tipinis portfelis nustatomas remiantis turtu, į kurį investuoja draudimo ar perdraudimo įmonė, o ne visų draudimo ar perdraudimo įmonių, turinčių draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų ta valiuta, turtu.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais tipinis portfelis tam tikra valiuta nustatomas remiantis įmonės turtu, išreikštu ta valiuta ir naudojamu draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų tiksliausiam įverčiui ta valiuta padengti.

▼B

123 straipsnis

Pelno ir nuostolio priskyrimas

Draudimo ir perdraudimo įmonės ne rečiau kaip kartą per metus tikslina kiekvieno didelio padalinio pelno ir nuostolio priežastis bei šaltinius.

Jos parodo, kaip vidaus modelyje pasirinktas rizikos skirstymas į kategorijas paaiškina pelno ir nuostolio priežastis bei šaltinius. Rizikos skirstymas į kategorijas ir pelno bei nuostolių priskyrimas atitinka draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos pobūdį.

124 straipsnis

Patvirtinimo standartai

Draudimo ir perdraudimo įmonės nuolat tvirtina modelius, stebėdamos vidaus modelio taikymą, nuolat tikslindamos jo specifikacijų tinkamumą veiklai ir tikrindamos jo rezultatus pagal patirtį.

Modelio patvirtinimo procesas apima veiksmingą statistinį vidaus modelio tvirtinimo procesą, pagal kurį draudimo ir perdraudimo įmonės gali įrodyti savo priežiūros institucijoms, kad pagal jį nustatomi tinkami kapitalo reikalavimai.

Taikomais statistiniais metodais ne tik tikrinamas tikimybių pasiskirstymo prognozės tinkamumas, palyginti su patirtais nuostoliais, bet taip pat ir visi su tuo susiję nauji svarbūs duomenys bei informacija.

Modelio patvirtinimo procesas apima vidaus modelio stabilumo tyrimą ir visų pirma vidaus modelio rezultatų jautrumo pagrindinių prielaidų pokyčiams tikrinimą. Tvirtinant modelį taip pat vertinamas vidaus modelyje taikomų duomenų tikslumas, išsamumas ir tinkamumas.

125 straipsnis

Dokumentų rengimo standartai

Draudimo ir perdraudimo įmonės įtvirtina savo vidaus modelio struktūrą ir veikimo duomenis dokumentuose.

Šie dokumentai įrodo atitiktį 120–124 straipsniams.

Dokumentuose išsamiai apibūdinama teorija, prielaidos ir matematinis bei empiriniai vidaus modelio pagrindai.

Dokumentuose nurodomos visos aplinkybės, kuriomis vidaus modelio nebūtų įmanoma veiksmingai taikyti.

Draudimo ir perdraudimo įmonės dokumentuose užrašo visus didelius savo vidaus modelio pakeitimus, kaip nustatyta 115 straipsnyje.

126 straipsnis

Išorės modeliai ir duomenys

Modelio ar duomenų, gautų iš trečiosios šalies, taikymas nėra pakankamas pagrindas netaikyti bet kurio iš vidaus modelio reikalavimų, nustatytų 120–125 straipsniuose.

▼M5

127 straipsnis

Deleguotieji aktai, susiję su 120–126 straipsniais

Siekiant patobulinti draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos pobūdžio vertinimą bei veiklos valdymą, Komisija pagal 301a straipsnį priima su 120–126 straipsniais susijusius deleguotuosius aktus dėl vidaus modelių naudojimo visoje Sąjungoje.

▼B

5 skirsnis

Minimalaus kapitalo reikalavimas

128 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti.

129 straipsnis

Minimalaus kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.  

Minimalaus kapitalo reikalavimas skaičiuojamas pagal šiuos principus:

a) 

jis skaičiuojamas aiškiai ir paprastai bei taip, kad skaičiavimus būtų galima patikrinti;

b) 

jis atitinka tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumą, kurios nesiekiant draudėjai ir naudos gavėjai patirtų nepriimtino lygio riziką, kai draudimo ir perdraudimo įmonėms yra leista tęsti savo veiklą;

c) 

2 dalyje nurodyta tiesinė funkcija, pagal kurią nustatomas minimalaus kapitalo reikalavimo lygis, kalibruojama pagal draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, taikant 85 % patikimumo lygį per vienerius metus;

d) 

absoliuti žemiausia riba yra:

▼M5

i) 

►M10  2 700 000 EUR ◄ – ne gyvybės draudimo įmonėms, įskaitant priklausomas draudimo įmones, išskyrus atvejus, kai draudžiama visų arba kai kurių I priedo A dalies 10–15 grupėse išvardytų rūšių rizika. Pastaruoju atveju absoliuti žemiausia riba yra ne žemesnė nei ►M10  4 000 000 EUR ◄ ;

ii) 

►M10  4 000 000 EUR ◄ – gyvybės draudimo įmonėms, įskaitant priklausomas draudimo įmones;

iii) 

►M10  3 900 000 EUR ◄ – perdraudimo įmonėms, išskyrus priklausomų perdraudimo įmonių atvejus, kuriais laikomasi ne mažesnio nei ►M10  1 300 000 EUR ◄ minimalaus kapitalo reikalavimo;

▼B

iv) 

i ir ii punktuose nustatytų dydžių suma taikoma 73 straipsnio 5 dalyje nurodytoms draudimo įmonėms.

2.   Laikantis 3 dalies nuostatų, minimalaus kapitalo reikalavimas nustatomas kaip šių kintamųjų aibės arba poaibio linijinė funkcija: įmonės techninių atidėjinių, pasirašytų įmokų, rizikos kapitalo, atidėtųjų mokesčių ir administracinių išlaidų. Naudojami kintamieji skaičiuojami be perdraudimo. 3.  

Nedarant poveikio 1 dalies d punkto taikymui, minimalaus kapitalo reikalavimas yra ne mažesnis nei 25 % ir ne didesnis nei 45 % įmonės mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuoto pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 arba 3 poskirsnį, įskaitant papildomą kapitalą, nustatytą pagal 37 straipsnį.

▼M5

Valstybės narės savo priežiūros institucijoms leidžia ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigiančiu laikotarpiu reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė pirmoje pastraipoje nurodytus procentinius dydžius taikytų tik įmonės mokumo kapitalo reikalavimui, apskaičiuojamam pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį.

▼B

4.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės apskaičiuoja minimalaus kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kas ketvirtį ir praneša priežiūros institucijoms apie to apskaičiavimo rezultatus.

▼M5

Apskaičiuojant 3 dalyje nurodytas ribines vertes, nereikalaujama, kad įmonės mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuotų kas ketvirtį.

▼B

Kai įmonės minimalaus kapitalo reikalavimas siekia kurią nors iš 3 dalyje nurodytų ribų, įmonė priežiūros institucijai pateikia informaciją, kuri padėtų tinkamai suprasti tai pagrindžiančius motyvus.

▼M5

5.  

Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių ataskaitą dėl taisyklių ir priežiūros institucijų praktikos, patvirtintos pagal 1–4 dalis.

▼B

Toje ataskaitoje visų pirma apibūdinamos taikomos aukščiausios ir žemiausios ribos, nustatytos 3 dalyje, ir sunkumai, su kuriais taikydamos šį straipsnį susiduria priežiūros institucijos ir įmonės.

▼M5

130 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma 128 ir 129 straipsniuose nurodyto minimalaus kapitalo reikalavimo apskaičiavimo tvarka.

▼B

131 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su atitiktimi minimalaus kapitalo reikalavimui

Nukrypstant nuo 139 ir 144 straipsnių, jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės ►M5   2015 m. gruodžio 31 d.  ◄ atitinka atitinkamai Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnyje, Direktyvos 73/239/EEB 16a straipsnyje arba Direktyvos 2005/68/EB 37, 38 ar 39 straipsniuose nustatytą būtinąją mokumo atsargą, tačiau neturi pakankamai tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti, atitinkamos įmonės ne vėliau kaip ►M5   2016 m. gruodžio 31 d.  ◄ atitinka 128 straipsnio nuostatas.

Kai atitinkama įmonė per pirmoje pastraipoje nustatytą laikotarpį neatitinka 128 straipsnio, įmonės leidimas panaikinamas nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

6 skirsnis

Investicijos

132 straipsnis

Rizikos ribojimo principas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės investuotų visą savo turtą pagal rizikos ribojimo principą, kaip nustatyta 2, 3 ir 4 dalyse. 2.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės investuoja visą turto portfelį tik į turtą ir priemones, kurių riziką atitinkama įmonė gali tinkamai nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie ją, taip pat deramai atsižvelgti į ją vertindama savo bendruosius mokumo poreikius pagal 45 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą.

Visas turtas, visų pirma skirtas minimalaus kapitalo reikalavimui ir mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, investuojamas taip, kad būtų užtikrintas viso portfelio saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Be to, tas turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas.

Techniniams atidėjiniams padengti turimas turtas taip pat tinkamai investuojamas, vadovaujantis draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų pobūdžiu bei trukme. Tas turtas investuojamas taip, kaip naudingiausia visiems draudėjams ir naudos gavėjams, atsižvelgiant į bet kokį viešai deklaruotą politikos tikslą.

Kilus interesų konfliktui, draudimo įmonės arba jų turto portfelį valdantis subjektas užtikrina, kad investicija būtų naudingiausia draudėjams ir naudos gavėjams.

3.  

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, turtui, kuriuo dengiami įsipareigojimai pagal gyvybės draudimo sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjams, taikomos šios dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos.

Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su ►M13  Direktyvoje 2009/65/EB ◄ apibrėžtų investicinių vienetų kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius verte arba turto, kuris yra draudimo įmonių vidaus fonde ir paprastai padalytas į investicinius vienetus, verte, techniniai atidėjiniai toms išmokoms turi kuo labiau atitikti tuos investicinius vienetus arba, jeigu jų nėra, tą turtą.

Jeigu draudimo sutartyje numatytos išmokos tiesiogiai susijusios su akcijų indeksu arba kita referencine verte, išskyrus nurodytas antroje pastraipoje, techniniai atidėjiniai tokioms išmokoms turi kuo labiau atitikti investicinius vienetus, kurie laikomi išreiškiančiais tokią referencinę vertę, arba, jeigu tokie investiciniai vienetai nėra nustatyti, atitinkamai garantuotą ir tinkamą realizuoti turtą, kuris kuo labiau atitinka turtą, pagal kurį buvo nustatyta konkreti referencinė vertė.

Jeigu antroje ir trečioje pastraipose nurodytos išmokos apima investicijų vykdymo garantiją arba kurią nors kitą garantuotą išmoką, atitinkamiems papildomiems techniniams atidėjiniams taikomos 4 dalies nuostatos.

4.  

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, kitam turtui, išskyrus nurodytą 3 dalyje, taikomos šios dalies antra–penkta pastraipos.

Investuoti į išvestines priemones galima tiek, kiek tokiomis investicijomis prisidedama prie rizikos mažinimo arba efektyvaus portfelio valdymo.

Investicijos ir turtas, kuriuo nėra prekiaujama reguliuojamoje finansų rinkoje, neturi viršyti priimtino lygio.

Turtas deramai diversifikuojamas taip, kad būtų galima išvengti per didelės priklausomybės nuo bet kurios atskiros turto dalies, emitento ar įmonių grupės arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso portfelio rizikos koncentracijos.

Investuojant į vertybinius popierius, kuriuos išleido tas pats emitentas ar emitentai, priklausantys tai pačiai grupei, vengiama pernelyg didelės rizikos koncentracijos.

▼M13

5.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, priimdamos sprendimus dėl savo investavimo strategijos, atsižvelgia į galimus makroekonominius ir finansų rinkų pokyčius.

Draudimo ir perdraudimo įmonės, priimdamos sprendimus dėl savo investavimo strategijos, taip pat atsižvelgia į tvarumo rizikos poveikį savo investicijoms ir galimą ilgalaikį savo investavimo sprendimų poveikį tvarumo veiksniams.

6.   Priežiūros institucijos prašymu, draudimo ir perdraudimo įmonės, priimdamos sprendimus dėl savo investavimo strategijos, atsižvelgia į makroprudencinius susirūpinimą keliančius klausimus ir įvertina, kokiu mastu jų investavimo strategija gali paveikti makroekonominius ir finansų rinkų pokyčius ir gali tapti sisteminės rizikos šaltiniais, ir tokius aspektus įtraukia į savo investavimo sprendimus. 7.   Šio straipsnio 5 ir 6 dalių tikslais makroekonominiai ir finansų rinkų pokyčiai, taip pat makroprudenciniai susirūpinimą keliantys klausimai turi tą pačią reikšmę kaip 45 straipsnyje. 8.   Spręsdama, ar draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri yra patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, teikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą prašymą, priežiūros institucija apsvarsto, ar dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, grupės lygmeniu atlieka šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimą ir ar šis vertinimas apima tos patronuojamosios įmonės ypatumus.

▼B

133 straipsnis

Investavimo laisvė

1.   Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės investuotų į tam tikras turto grupes. 2.   Valstybės narės nereikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonė arba jos investicijų valdytojai, prieš priimdami sprendimą dėl investicijų, gautų kokį nors pritarimą arba sistemingai informuotų apie tokius sprendimus. 3.   Šio straipsnio nuostatomis nedaromas poveikis valstybių narių reikalavimams dėl tam tikrų rūšių turto ar referencinės vertės, su kuriais gali būti siejama pagal draudimo liudijimą numatoma nauda, ribojimo. Bet kuri iš šių taisyklių taikoma tik tuo atveju, jei investavimo riziką prisiima draudėjas, kuris yra fizinis asmuo, ir šios taisyklės neturi būti labiau ribojamojo pobūdžio nei taisyklės, nustatytos ►M13  Direktyvoje 2009/65/EB ◄ .

134 straipsnis

Turto laikymo vieta ir draudimas įkeisti turtą

1.  

Valstybės narės nereikalauja, kad turtas, skirtas techniniams atidėjiniams, susijusiems su draudimo rizika Bendrijoje, padengti, būtų laikomas Bendrijoje arba kurioje nors konkrečioje valstybėje narėje.

Be to, pagal perdraudimo sutartis, sudarytas su įmonėmis, gavusiomis leidimus pagal šią direktyvą arba kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios mokumas laikomas lygiaverčiu pagal 172 straipsnį, atgautinų sumų atveju valstybės narės nereikalauja laikyti tas atgautinas sumas atitinkantį turtą Bendrijoje.

2.   Valstybės narės techniniam atidėjiniams formuoti nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią reikalaujama užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomiems mokėjimams padengti, kai perdraudikas yra draudimo ar perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal šią direktyvą.

▼M5

135 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai, susiję su kokybiniais reikalavimais

1.  

Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi su šiomis sritimis susiję kokybiniai reikalavimai:

a) 

dėl investicijų, susijusių su 132 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, patiriamos rizikos nustatymo, įvertinimo, stebėsenos ir valdymo;

b) 

dėl investicijų į išvestines priemones ir turtą, nurodytą 132 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, patiriamos specifinės rizikos nustatymo, įvertinimo, stebėsenos ir valdymo bei dėl sprendimo, kokiu mastu tokio turto naudojimas gali būti laikomas rizikos mažinimo arba efektyvaus portfelio valdymo priemone, kaip nurodyta 132 straipsnio 4 dalyje.

▼M7

2.   Komisija pagal šios direktyvos 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva išsamiai nustatant aplinkybes, kurioms esant galima nustatyti proporcingą papildomą kapitalo poreikio koeficientą, jei pažeidžiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 ( 20 ) 5 ar 6 straipsnyje numatyti reikalavimai, nedarant poveikio šios direktyvos 101 straipsnio 3 daliai. 3.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą, susijusį su šio straipsnio 2 dalimi, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma toje dalyje nurodyto proporcingo papildomo kapitalo poreikio koeficiento apskaičiavimo metodika.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▼B

VII SKYRIUS

Draudimo ir perdraudimo įmonės, kurioms iškyla sunkumų arba kurios neatitinka reikalavimų

136 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės blogėjančios finansinės padėties nustatymas ir pranešimas apie ją

Draudimo ir perdraudimo įmonės turi tinkamas procedūras, kurios suteikia joms galimybę nustatyti blogėjančią finansinę padėtį ir nedelsiant pranešti apie ją priežiūros institucijoms.

▼M13

136a straipsnis

Mokumo būklės pablogėjimas

1.   Gavusios pranešimą pagal 136 straipsnį arba nustačiusios blogėjančią finansinę padėtį pagal 36 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai įmonės mokumo būklė pablogėja, priežiūros institucijos turi turėti įgaliojimus imtis būtinų priemonių tam pablogėjimui ištaisyti. 2.  

1 dalyje nurodytos priemonės turi būti proporcingos rizikai ir atitikti blogėjančios padėties reikšmingumą. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus imtis bent šių priemonių:

a) 

reikalauti, kad įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas atnaujintų prevencinį gaivinimo planą, parengtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 ( 21 ) 5 straipsnį, jei aplinkybės skiriasi nuo tame plane išdėstytų prielaidų;

b) 

reikalauti, kad įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas imtųsi priemonių, nustatytų prevenciniame gaivinimo plane, parengtame pagal Direktyvos (ES) 2025/1 5 straipsnį; jei planas atnaujinamas pagal šios dalies a punktą, į priemones, kurių imamasi, įtraukiamos visos atnaujintos priemonės;

c) 

reikalauti, kad įmonės, neturinčios Direktyvos (ES) 2025/1 5 straipsnyje nurodyto prevencinio gaivinimo plano, administracinis, valdymo ar priežiūros organas nustatytų priežastis, dėl kurių nesilaikoma arba gali būti nesilaikoma reguliavimo reikalavimų, ir tinkamas tų reguliavimo reikalavimų įgyvendinimo priemones ir terminus;

d) 

reikalauti, kad įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas sustabdytų arba apribotų kintamąjį atlygį ir premijas, išmokas už nuosavų lėšų priemones arba nuosavų lėšų elementų grąžinimą ar atpirkimą.

▼B

137 straipsnis

Techninių atidėjinių reikalavimų nesilaikymas

Kai draudimo ar perdraudimo įmonė nesilaiko VI skyriaus 2 skirsnio reikalavimų, jos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos gali uždrausti jai laisvai disponuoti savo turtu, prieš tai pranešusios priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms apie savo ketinimus. Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos nurodo, kokiam turtui turi būti taikomos tokios priemonės.

138 straipsnis

Mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją nedelsdamos iš karto, kai tik pastebi, kad nebesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, arba kai esama rizikos, kad to reikalavimo bus nesilaikoma per kitus tris mėnesius. 2.   Pastebėjusi, kad nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė per du mėnesius pateikia priežiūros institucijai tvirtinti realistišką padėties atkūrimo planą. 3.  

Priežiūros institucija reikalauja atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės imtis reikiamų priemonių, kad per šešis mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, būtų atkurtas reikiamas tą reikalavimą atitinkantis tinkamų nuosavų lėšų lygis arba būtų sumažintas įmonės rizikos pobūdis siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Prireikus priežiūros institucija gali trims mėnesiams pratęsti tą laikotarpį.

▼M5

4.   ►M13  Išskirtinių neigiamų aplinkybių, turinčių įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms, užimančioms didelę rinkos dalį arba apimančioms didelę dalį paveiktų veiklos rūšių, atveju, kurį paskelbia EDPPI, priežiūros institucija, atsižvelgdama į visus svarbius veiksnius, įskaitant vidutinę techninių atidėjinių trukmę, gali paveiktoms įmonėms ne daugiau kaip septyneriems metams pratęsti 3 dalies antroje pastraipoje nustatytą laikotarpį. ◄

►M13  Nedarant poveikio EDPPI įgaliojimams pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 18 straipsnį, šios dalies tikslais EDPPI, atitinkamos priežiūros institucijos prašymu, ir, kai tikslinga, pasikonsultavusi su ESRV, paskelbia, kad yra išskirtinių neigiamų aplinkybių. ◄ Atitinkama priežiūros institucija gali pateikti prašymą, jei tikėtina, kad draudimo ar perdraudimo įmonės, užimančios didelę rinkos dalį arba didelę dalį paveiktų veiklos rūšių, neįvykdys vieno iš reikalavimų, nustatytų 3 dalyje. Išskirtinių neigiamų aplinkybių yra, jei draudimo ar perdraudimo įmonių, užimančių didelę rinkos dalį arba didelę dalį paveiktų veiklos rūšių, finansinei padėčiai didelį ar neigiamą poveikį turi bent viena iš šių sąlygų:

a) 

nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis finansų rinkose;

b) 

nuolatinė žemų palūkanų normų aplinka;

c) 

didelio poveikio katastrofa.

EDPPI, bendradarbiaudama su atitinkama priežiūros institucija, reguliariai įvertina, ar vis dar galioja antroje pastraipoje nurodytos sąlygos. EDPP, bendradarbiaudama su atitinkama priežiūros institucija paskelbia, kad išimtinių neigiamų aplinkybių nebėra.

Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai kas tris mėnesius pateikia pažangos ataskaitą, nurodančią priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, padarytą siekiant atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pratęsimas panaikinamas, kai iš tos pažangos ataskaitos matyti, kad nuo tos dienos, kurią buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, iki pažangos ataskaitos pateikimo dienos nepadaryta reikšmingos pažangos atkuriant mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba mažinant veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

▼B

5.   Išimtiniais atvejais, kai priežiūros institucija mano, kad atitinkamos įmonės finansinė padėtis ir toliau blogės, ji gali apriboti ar uždrausti laisvai disponuoti tos įmonės turtu. Ta priežiūros institucija praneša priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms apie visas priemones, kurių ji ėmėsi. Tos institucijos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos prašymu imasi tokių pačių priemonių. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija nurodo, kokiam turtui turi būti taikomos tokios priemonės.

▼M13

139 straipsnis

Minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymas

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės informuoja priežiūros instituciją nedelsdamos, kai tik pastebi, kad nebesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, arba kai esama rizikos, kad to reikalavimo bus nesilaikoma per kitus tris mėnesius.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais reikalavimas informuoti priežiūros instituciją taikomas neatsižvelgiant į tai, ar draudimo ar perdraudimo įmonė pastebi, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo arba kad esama rizikos, kad to reikalavimo bus nesilaikoma, apskaičiuodama minimalaus kapitalo reikalavimą pagal 129 straipsnio 4 dalį ar apskaičiuodama minimalaus kapitalo reikalavimą tarp dviejų datų, kai apie tokį skaičiavimą pranešama priežiūros institucijai pagal 129 straipsnio 4 dalį.

2.   Per vieną mėnesį nuo to, kai pastebėjo, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, arba nuo to, kai pastebėjo, kad esama rizikos, kad to reikalavimo bus nesilaikoma, atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė pateikia priežiūros institucijai patvirtinti realistišką trumpalaikį finansinį planą, kuriuo siekiama per tris mėnesius nuo to pastebėjimo atkurti bent tokį tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų lygį, kuris atitiktų minimalaus kapitalo reikalavimą, arba sumažinti įmonės rizikos pobūdį siekiant užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo laikymąsi. 3.   Jeigu per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo nepradedama likvidavimo procedūra, buveinės valstybės narės priežiūros institucija apsvarsto galimybę apriboti teisę ar uždrausti laisvai disponuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtu. Ji apie tai praneša priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms. Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos prašymu tos institucijos imasi tokių pačių priemonių. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija nurodo, kokiam turtui turi būti taikomos tokios priemonės. 4.   EDPPI gali parengti gaires dėl veiksmų, kurių priežiūros institucijos turėtų imtis pastebėjusios, kad, kaip nurodyta 1 dalyje, nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo arba kad esama rizikos, kad to reikalavimo bus nesilaikoma.

▼B

140 straipsnis

Draudimas laisvai disponuoti valstybės narės teritorijoje esančiu turtu

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad galėtų pagal nacionalinės teisės aktus uždrausti laisvai disponuoti turtu, esančiu jų teritorijoje, 137–139 straipsniuose ir 144 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais draudimo įmonės buveinės valstybės narės, nurodančios turtą, kuriam turėtų būti taikomos tokios priemonės, prašymu.

▼M13

141 straipsnis

Priežiūros institucijų įgaliojimai blogėjant finansinei padėčiai

1.   Jeigu priežiūros institucijos mano, kad kuri nors iš 136a, 138 ir 139 straipsniuose nurodytų priemonių yra neveiksminga arba nepakankama įmonės mokumo būklės pablogėjimo problemai išspręsti, priežiūros institucijos turi turėti įgaliojimus imtis visų priemonių, reikalingų, draudimo sutarčių atveju, draudėjų interesams arba iš perdraudimo sutarčių kylantiems įsipareigojimams apsaugoti. 2.   Tos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę.

▼B

142 straipsnis

Padėties atkūrimo planas ir finansinis planas

1.  

138 straipsnio 2 dalyje nurodytame padėties atkūrimo plane ir 139 straipsnio 2 dalyje nurodytame finansiniame plane pateikiami bent šie duomenys ar įrodymai:

a) 

valdymo išlaidų sąmata, visų pirma einamųjų bendrųjų išlaidų ir komisinių sąmata;

b) 

tiesioginės draudimo veiklos, prisiimto perdraudimo ir perduoto perdraudimo pajamų ir išlaidų sąmata;

c) 

numatomas balansas;

d) 

finansinių išteklių, kuriuos ketinama panaudoti techniniams atidėjiniams, mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, sąmata;

e) 

bendra perdraudimo politika.

2.   Kai priežiūros institucijos yra pareikalavusios 138 straipsnio 2 dalyje nurodyto padėties atkūrimo plano arba 139 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio plano pagal šio straipsnio 1 dalį, jos neišduoda pažymos pagal 39 straipsnį, jeigu, jų nuomone, kyla pavojus, kad bus pažeistos draudėjų teisės, arba nevykdomi perdraudimo įmonės sutartiniai įsipareigojimai.

▼M5

143 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai, susiję su 138 straipsnio 4 dalimi

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma išskirtinių neigiamų aplinkybių tipai ir išsamiau apibrėžiami veiksniai ir kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti EDPPI paskelbdama, kad yra išskirtinių neigiamų aplinkybių, ir priežiūros institucijos, nustatydamos finansinės padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal 138 straipsnio 4 dalį. 2.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą, susijusį su 138 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi ir 141 straipsniu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos išsamiau nustatomi 138 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinės padėties atkūrimo plano ir 139 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio plano bei 141 straipsnio reikalavimai, deramai užtikrindama, kad būtų išvengta procikliškumo poveikio.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

▼B

144 straipsnis

Leidimo panaikinimas

1.  

Draudimo ar perdraudimo įmonei leidimą išdavusi buveinės valstybės narės priežiūros institucija gali jį panaikinti šiais atvejais:

a) 

kai atitinkama įmonė nepasinaudoja leidimu per 12 mėnesių, aiškiai jo atsisako ar nevykdo veiklos daugiau kaip 6 mėnesius, nebent atitinkama valstybė narė būtų priėmusi nuostatą, kad tokiais atvejais leidimas savaime nustoja galioti;

b) 

kai atitinkama įmonė nebeatitinka leidimo išdavimo sąlygų;

c) 

kai atitinkama įmonė rimtai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal jai taikomus teisės aktus.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija panaikina draudimo ar perdraudimo įmonei išduotą leidimą, jei įmonė nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo ir priežiūros institucija mano, kad pateiktas finansinis planas yra aiškiai netinkamas, arba minėta įmonė neįvykdo patvirtinto plano per tris mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo.

2.  

Jeigu leidimas yra panaikinamas arba nustoja galioti, buveinės valstybės narės priežiūros institucija apie tai atitinkamai praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms ir tos institucijos imasi reikiamų priemonių, kurios neleistų draudimo ar perdraudimo įmonei imtis naujos veiklos jų teritorijose.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija kartu su tomis institucijomis imasi visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų apdraustųjų interesus, ir visų pirma apriboja galimybę laisvai disponuoti draudimo įmonės turtu pagal 140 straipsnį.

3.   Bet kokiame sprendime panaikinti leidimą išsamiai nurodomos priežastys ir apie šį sprendimą pranešama atitinkamai draudimo ar perdraudimo įmonei.

▼M13

4.   Panaikinus leidimą, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonėms ir toliau būtų taikomos I antraštinės dalies III skyriuje nustatytos draudimo priežiūros bendrosios taisyklės ir tikslai, bent kol bus pradėta likvidavimo procedūra.

VIIa SKYRIUS

Makroprudencinės priemonės

144a straipsnis

Likvidumo rizikos valdymas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonių likvidumo rizikos valdymas, nurodytas 44 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte, užtikrintų pakankamą šių įmonių likvidumą, kad suėjus terminui jos galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus draudėjams ir kitoms sandorio šalims net ir nepalankiausiomis sąlygomis. 2.   1 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės parengtų ir nuolat atnaujintų likvidumo rizikos valdymo planą, apimantį likvidumo analizę trumpuoju laikotarpiu, kuriame būtų prognozuojami su jų turtu ir įsipareigojimais susiję gaunamų ir netenkamų pinigų srautai. Priežiūros institucijų prašymu, draudimo ir perdraudimo įmonės išplečia likvidumo rizikos valdymo planą, kad į jį taip pat būtų įtraukta likvidumo analizė vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės parengtų ir nuolat atnaujintų likvidumo rizikos rodiklių rinkinį galimoms likvidumo problemoms nustatyti, stebėti ir spręsti. 3.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės priežiūros institucijoms, kaip 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos dalį, pateiktų likvidumo rizikos valdymo planą. 4.   Valstybės narės užtikrina, kad mažosios ir nesudėtingos įmonės ir įmonės, gavusios išankstinį priežiūros institucijos pritarimą pagal 29d straipsnį, nebūtų įpareigotos rengti likvidumo rizikos valdymo plano, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. 5.   Valstybės narės užtikrina, kad jei draudimo ir perdraudimo įmonės taiko 77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją arba 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją, jos gali derinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą likvidumo rizikos valdymo planą su planu, kurio reikalaujama pagal 44 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

144b straipsnis

Priežiūros institucijų įgaliojimai išskirtinėmis aplinkybėmis pašalinti su likvidumu susijusį pažeidžiamumą

1.   Priežiūros institucijos, vykdydamos reguliarų peržiūros procesą, stebi draudimo ir perdraudimo įmonių likvidumo poziciją. Jeigu jos nustato reikšmingą likvidumo riziką, jos apie tai informuoja atitinkamą draudimo ar perdraudimo įmonę. Draudimo ar perdraudimo įmonė paaiškina, kaip ketina spręsti tą likvidumo rizikos problemą. 2.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus reikalauti, kad įmonės sustiprintų savo likvidumo poziciją, kai nustatoma reikšminga likvidumo rizika ar trūkumai. Tokie įgaliojimai taikomi, kai yra pakankamai įrodymų, kad esama reikšmingos likvidumo rizikos ir kad draudimo ar perdraudimo įmonė nesiėmė veiksmingų taisomųjų priemonių.

Priežiūros institucija bent kas šešis mėnesius peržiūri priemones, kurių ji ėmėsi pagal šią dalį, ir jas panaikina, kai įmonė imasi veiksmingų taisomųjų priemonių.

Kai aktualu, priežiūros institucija su EDPPI dalijasi su likvidumo rizika susijusio pažeidžiamumo įrodymais.

3.  

Valstybės narės užtikrina, kad atskirų įmonių, kurioms kyla reikšminga likvidumo rizika, dėl kurios gali kilti neišvengiama grėsmė draudėjų apsaugai arba finansų sistemos stabilumui, atžvilgiu, priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus laikinai:

a) 

apriboti arba sustabdyti dividendų paskirstymą akcininkams ir kitiems subordinuotiems kreditoriams;

b) 

apriboti arba sustabdyti kitus mokėjimus akcininkams ir kitiems subordinuotiems kreditoriams;

c) 

apriboti arba sustabdyti akcijų atpirkimą ir nuosavų lėšų elementų grąžinimą arba išpirkimą;

d) 

apriboti arba sustabdyti premijas ar kitą kintamąjį atlygį;

e) 

sustabdyti draudėjų išpirkimo teises pagal gyvybės draudimo liudijimus (toliau – išpirkimo teisės).

Įgaliojimais sustabdyti išpirkimo teises naudojamasi tik poveikį įmonei darančiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip kraštutine priemone ir kai tai atitinka kolektyvinį įmonės draudėjų ir naudos gavėjų interesą. Prieš naudodamasi tais įgaliojimais priežiūros institucija atsižvelgia į galimą nenumatytą poveikį finansų rinkoms, įmonės draudėjų ir naudos gavėjų teisėms, įskaitant tarpvalstybinius atvejus. Priežiūros institucijos viešai paskelbia tų įgaliojimų taikymo priežastis.

Bet kokia pirmoje pastraipoje nurodyta priemonė taikoma ne ilgiau kaip tris mėnesius. Valstybės narės užtikrina, kad priemonė galėtų būti atnaujinta, jei vis dar yra ją pateisinančių priežasčių, ir kad būtų nebetaikoma, kai tų priežasčių nebėra.

Nedarant poveikio 144c straipsnio 6 daliai, valstybės narės užtikrina, kad, kol priežiūros institucijos nepanaikins išpirkimo teisių sustabdymo, atitinkamoms draudimo ir perdraudimo įmonėms būtų draudžiama:

a) 

atlikti bet kokius paskirstymus ar kitus mokėjimus akcininkams ar kitiems subordinuotiems kreditoriams;

b) 

pradėti akcijų atpirkimą arba grąžinti ar išpirkti bet kokius nuosavų lėšų elementus arba

c) 

mokėti premijas ar kitą kintamąjį atlygį administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams, pagrindines funkcijas vykdantiems asmenims ar vyresniajai vadovybei.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus užtikrinti ketvirtoje pastraipoje nurodytų reikalavimų vykdymą.

Valstybės narės užtikrina, kad makroprudencinius įgaliojimus turinčios įstaigos ar institucijos, jei jos nėra priežiūros institucijos, būtų tinkamai laiku informuotos apie priežiūros institucijų ketinimą pasinaudoti šioje dalyje nurodytais įgaliojimais ir būtų įtrauktos į antroje pastraipoje nurodyto galimo nenumatyto poveikio vertinimą.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos informuotų EDPPI ir ESRV kiekvieną kartą, kai pasinaudojama šioje dalyje nurodytais įgaliojimais, kad būtų pašalinta finansų sistemos stabilumui kylanti rizika.

4.   Vykdydamos įgaliojimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucijos tinkamai atsižvelgia į 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus proporcingumo kriterijus.

Jei EDPPI, pasikonsultavusi su ESRV, mano, kad kompetentinga institucija piktnaudžiauja 3 dalyje nurodytais įgaliojimais, ji atitinkamai priežiūros institucijai pateikia nuomonę, kad tos priežiūros institucijos sprendimas turėtų būti peržiūrėtas. Ta nuomonė viešai neskelbiama.

5.   Vykdydamos įgaliojimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucijos atsižvelgia į priežiūros peržiūros procedūros metu gautus įrodymus ir į perspektyvinį atitinkamų įmonių mokumo ir finansinės būklės vertinimą, atitinkantį 45 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytą vertinimą. 6.   3 dalyje nurodytais įgaliojimais gali būti naudojamasi atitinkamų toje valstybėje narėje veikiančių įmonių atžvilgiu, jei 3 dalyje nurodytos išimtinės aplinkybės turi įtakos visai draudimo rinkai arba didelei jos daliai.

Valstybės narės paskiria instituciją, kuri naudojasi pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais.

Jei paskirtoji institucija nėra priežiūros institucija, valstybė narė užtikrina tinkamą skirtingų institucijų veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija. Visų pirma reikalaujama, kad visos institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios gali prireikti, kad būtų tinkamai vykdomos paskirtajai institucijai šia dalimi pavestos pareigos.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad 6 dalies antroje pastraipoje nurodyta institucija laiku praneštų EDPPI ir, jei imamasi priemonių finansų sistemos stabilumui kylančiai rizikai šalinti, ESRV apie naudojimąsi 6 dalyje nurodytais įgaliojimais.

Pranešime aprašoma taikyta priemonė, jos trukmė ir priežastys, dėl kurių buvo pasinaudota įgaliojimais, įskaitant priežastis, kodėl ta priemonė buvo laikoma veiksminga ir proporcinga atsižvelgiant į jų neigiamą poveikį draudėjams.

8.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EDPPI, pasikonsultavusi su ESRV, parengia gaires, kuriomis išsamiau nurodoma:

a) 

priemonės, kuriomis būtų šalinami likvidumo rizikos valdymo trūkumai, ir įgaliojimų, kuriais priežiūros institucijos gali naudotis siekdamos sustiprinti įmonių likvidumo poziciją, forma, aktyvavimas ir kalibravimas, kai nustatoma likvidumo rizika ir tos įmonės tinkamai jos neištaiso;

b) 

išimtinių aplinkybių, kuriomis pateisinamas laikinas išpirkimo teisių sustabdymas, buvimas;

c) 

sąlygos, kuriomis užtikrinamas nuoseklus laikino išpirkimo teisių sustabdymo, kaip kraštutinės priemonės, visoje Sąjungoje taikymas, ir aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant vienodai ir tinkamai apsaugoti draudėjus visose buveinės ir priimančiosiose jurisdikcijose.

144c straipsnis

Priežiūros priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti įmonių finansinę būklę esant išskirtiniams viso sektoriaus sukrėtimams

1.   Nedarant poveikio 141 straipsnio taikymui, valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus imtis priemonių atskirų draudimo ar perdraudimo įmonių finansinei būklei išsaugoti išskirtinių viso sektoriaus sukrėtimų, kurie gali kelti grėsmę atitinkamos įmonės finansinei būklei arba finansų sistemos stabilumui, laikotarpiais. 2.  

Išskirtinių viso sektoriaus sukrėtimų laikotarpiais priežiūros institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad ypač pažeidžiamo rizikos pobūdžio įmonės imtųsi bent šių priemonių:

a) 

apribotų arba sustabdytų dividendų paskirstymą akcininkams ir kitiems subordinuotiems kreditoriams;

b) 

apribotų arba sustabdytų kitus mokėjimus akcininkams ir kitiems subordinuotiems kreditoriams;

c) 

apribotų arba sustabdytų akcijų atpirkimą ir nuosavų lėšų elementų grąžinimą arba išpirkimą;

d) 

apribotų arba sustabdytų premijas ar kitą kintamąjį atlygį.

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės įstaigos ir institucijos, turinčios makroprudencinius įgaliojimus, būtų tinkamai informuotos apie nacionalinės priežiūros institucijos ketinimą pasinaudoti šiame straipsnyje numatytais įgaliojimais ir būtų tinkamai įtrauktos į išskirtinių viso sektoriaus sukrėtimų vertinimą pagal šią dalį.

3.   Naudodamosi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, priežiūros institucijos tinkamai atsižvelgia į 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus proporcingumo kriterijus ir į tai, ar esama įmonės patvirtintų priimtinos rizikos ribų ir jos rizikos valdymo sistemos ribų. 4.   Naudodamosi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, priežiūros institucijos atsižvelgia į priežiūros proceso metu gautus įrodymus ir į perspektyvinį atitinkamų įmonių mokumo ir finansinės būklės vertinimą, atsižvelgiant į 45 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytą vertinimą. 5.   2 dalyje nurodytos priemonės taikomos tol, kol yra jas pateisinančių priežasčių. Tos priemonės peržiūrimos bent kas tris mėnesius ir panaikinamos iškart, kai nebėra jas pateisinančių priežasčių. 6.   Šio straipsnio tikslais, 245 straipsnio 2 dalyje nurodyti svarbūs grupės vidaus sandoriai, įskaitant dividendų paskirstymą grupės viduje, sustabdomi arba apribojami tik tuo atveju, jei jie kelia grėsmę grupės arba bent vienos iš grupei priklausančių įmonių mokumo ar likvidumo pozicijai. Prieš sustabdydamos arba apribodamos sandorius su likusia grupės dalimi, susijusių įmonių priežiūros institucijos konsultuojasi su grupės priežiūros institucija. 7.   Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EDPPI, pasikonsultavusi su ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomi išskirtinių viso sektoriaus sukrėtimų identifikavimo kriterijai, projektus. EDPPI Komisijai pateikia tų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

144d straipsnis

Papildomų makroprudencinių priemonių taikymas

1.  

Siekdama užtikrinti nuoseklų 45 straipsnio 1 dalies e punkte, 132 straipsnio 6 dalyje ir 144a straipsnio 2 dalyje nurodytų makroprudencinių priemonių taikymą, EDPPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus dėl kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti priežiūros institucijos, apibrėždamos draudimo ar perdraudimo įmones ir grupes, kurių turi būti prašoma:

a) 

atlikti 45 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą papildomą makroprudencinę analizę, atsižvelgiant į to straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes;

b) 

įtraukti makroprudencinius aspektus taikant 132 straipsnio 6 dalyje nurodytą rizikos ribojimo principą, atsižvelgiant į to straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes;

c) 

parengti ir tvarkyti likvidumo rizikos valdymo planą, apimantį likvidumo analizę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu pagal 144a straipsnio 2 dalį.

EDPPI pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2.   Siekdama užtikrinti nuoseklų 144a straipsnio 2 dalyje nurodytų makroprudencinių priemonių taikymą, EDPPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomas likvidumo rizikos valdymo planų turinys ir atnaujinimo dažnumas, atsižvelgiant į galimą planų derinimą, kaip nurodyta to straipsnio 5 dalyje. EDPPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

3.   1 dalies a ir b punktų tikslais kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, turi būti proporcingi rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, visų pirma tarpusavio sąsajų su finansų rinkomis lygiui, tarpvalstybiniam draudimo ir perdraudimo veiklos pobūdžiui ir draudimo bei perdraudimo įmonių investicijoms. 4.   1 dalies c punkto tikslais kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, turi būti proporcingi rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, visų pirma turto ir įsipareigojimų portfelių sudėčiai, draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų pobūdžiui ir kintamumui bei numatomų turto pinigų srautų jautrumui rinkos svyravimams.

▼B

VIII SKYRIUS

Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas

1 skirsnis

Draudimo įmonių steigimas

145 straipsnis

Filialų steigimo sąlygos

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, praneštų apie tai savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms.

Bet kuri draudimo įmonė, nuolat esanti valstybės narės teritorijoje, yra traktuojama kaip filialas net ir tuo atveju, kai ji nėra filialas, o yra tik biuras, kuriam vadovauja draudimo įmonės personalas arba nepriklausomas asmuo, turintis, kaip ir atstovybė, ilgalaikius įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei.

2.  

Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, kartu su 1 dalyje numatytu pranešimu pateiktų šią informaciją:

a) 

valstybės narės, kurios teritorijoje ji ketina steigti filialą, pavadinimą;

b) 

veiklos planą, nurodydama bent numatomos veiklos rūšis ir filialo struktūrą;

▼M13

c) 

vardą ir pavardę asmens, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų prisiimti įsipareigojimus trečiosioms šalims draudimo įmonės vardu;

▼B

d) 

adresą priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo galima gauti ir kuriuo galima įteikti dokumentus, įskaitant visus pranešimus įgaliotajam atstovui.

▼M13 —————

▼B

3.   Jeigu ne gyvybės draudimo įmonė numato, kad jos filialas draus rizikas, įtrauktas į I priedo A dalies 10 grupę, išskyrus vežėjo atsakomybę, ji turi pateikti deklaraciją, kad ji yra priimančiosios valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir nacionalinio garantinio fondo narė. 4.   Jeigu draudimo įmonė nori padaryti kokius nors duomenų, pateiktų pagal 2 dalies b, c arba d punktą, pakeitimus, ji ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tai raštu praneša buveinės valstybės narės ir valstybės narės, kurioje yra tas filialas, priežiūros institucijoms, kad pastarosios galėtų vykdyti savo atitinkamus įsipareigojimus pagal 146 straipsnį.

146 straipsnis

Informacijos teikimas

1.  

Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucijos neturi priežasčių abejoti dėl draudimo įmonės valdymo sistemos arba jos finansinės padėties arba 42 straipsnyje nustatytų kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų įgaliotojam asmeniui tinkamumo, jos, atsižvelgdamos į planuojamą įmonės veiklą ir gavusios visą 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, per tris mėnesius pateikia tą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms ir informuoja apie tai atitinkamą draudimo įmonę.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos taip pat patvirtina, kad draudimo įmonė laikosi mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo, apskaičiuotų pagal 100 ir 129 straipsnius.

2.  

Jei buveinės valstybės narės priežiūros institucijos atsisako perduoti priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, jos praneša atitinkamai draudimo įmonei apie tokio atsisakymo priežastis per tris mėnesius nuo tada, kai gauna šią informaciją.

Dėl atsisakymo perduoti informaciją arba atsako nebuvimo galima kreiptis į teismą buveinės valstybėje narėje.

3.  

Prieš draudimo įmonės filialui pradedant veiklą, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos, kai taikoma, per du mėnesius po to, kai gavo 1 dalyje nurodytą informaciją, praneša buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms apie sąlygas, kuriomis visuotinės gerovės interesais ta veikla turi būti vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija šią informaciją praneša atitinkamai draudimo įmonei.

Draudimo įmonė gali įsteigti filialą ir pradėti veiklą nuo dienos, kurią buveinės valstybės narės priežiūros institucija gavo tokį pranešimą arba, jei pranešimas negautas, pasibaigus pirmoje pastraipoje numatytam laikotarpiui.

2 skirsnis

Draudimo įmonių laisvė teikti paslaugas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

147 straipsnis

Išankstinis pranešimas buveinės valstybei narei

Bet kuri draudimo įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti veiklą vienoje ar daugiau valstybių narių naudodamasi laisve teikti paslaugas, pirmiausia apie tai praneša buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, nurodydama draudžiamos rizikos arba įsipareigojimų, kuriuos ji ketina prisiimti, pobūdį.

148 straipsnis

Buveinės valstybės narės pranešimas

1.  

Per vieną mėnesį po to, kai gavo 147 straipsnyje numatytą pranešimą, buveinės valstybės narės priežiūros institucijos valstybei narei ar valstybėms narėms, kurių teritorijose draudimo įmonė ketina vykdyti veiklą pasinaudodama laisve teikti paslaugas pateikia:

a) 

pažymą, patvirtinančią, kad draudimo įmonė laikosi mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo, apskaičiuotų pagal 100 ir 129 straipsnius;

b) 

informaciją apie draudimo grupes, kurias drausti draudimo įmonė yra gavusi leidimą;

c) 

informaciją apie rizikų arba įsipareigojimų, kuriuos draudimo įmonė ketina drausti priimančiojoje valstybėje narėje, pobūdį.

Tuo pat metu buveinės valstybės narės priežiūros institucijos apie tą pranešimą informuoja atitinkamą draudimo įmonę.

2.  

Valstybės narės, kurių teritorijose ne gyvybės draudimo įmonė, remdamasi laisve teikti paslaugas, ketina drausti rizikas, įtrauktas į I priedo A dalies 10 grupę, išskyrus vežėjo atsakomybę, gali pareikalauti, kad ta draudimo įmonė pateiktų:

a) 

18 straipsnio 1 dalies h punkte nurodyto atstovo vardą, pavardę ir adresą;

b) 

deklaraciją, kad ji yra priimančiosios valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir nacionalinio garantinio fondo narė.

3.  

Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucijos nepateikia 1 dalyje nurodytos informacijos per toje dalyje nustatytą laikotarpį, jos per tą patį laikotarpį draudimo įmonei nurodo tokio atsisakymo priežastis.

Dėl tokio atsisakymo perduoti informaciją arba atsako nebuvimo galima kreiptis į teismą buveinės valstybėje narėje.

4.   Draudimo įmonė gali pradėti veiklą nuo tos dienos, kurią ji informuojama apie 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą pranešimą.

▼M13

149 straipsnis

Rizikos arba įsipareigojimų pobūdžio pokyčiai

1.   147 ir 148 straipsniuose nustatyta tvarka taikoma bet kuriems 147 straipsnyje nurodytos informacijos pakeitimams, kuriuos ketina padaryti draudimo įmonė. 2.   Jeigu draudimo įmonė, naudodamasi laisve teikti paslaugas, vykdo veiklą, kuri daro esminį poveikį jos rizikos pobūdžiui arba turi esminės įtakos draudimo veiklai vienoje ar daugiau priimančiųjų valstybių narių, draudimo įmonė nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša atitinkamų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms.

▼B

2 poskirsnis

Motorinių Transporto Priemonių Valdytojų Civilinė Atsakomybė

150 straipsnis

Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1.   Jeigu ne gyvybės draudimo įmonė per savo padalinį, esantį vienoje valstybėje narėje, draudžia I priedo A dalies 10 draudimo grupėje nurodytą riziką, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę, kitoje valstybėje narėje, priimančioji valstybė narė pareikalauja, kad ta įmonė taptų šios valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio fondo nare ir dalyvautų jų finansavimo procese. 2.  

1 dalyje nurodyti finansiniai įnašai mokami tik draudžiant su paslaugų teikimu susijusią riziką, priskiriamą I priedo A dalies 10 draudimo grupei (išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę). Tas įnašas apskaičiuojamas taip pat, kaip ir ne gyvybės draudimo įmonėms, kurios draudžia tą riziką per savo padalinį, esantį toje valstybėje narėje.

Įnašas skaičiuojamas atsižvelgiant į draudimo įmonių pajamas, gautas priimančiojoje valstybėje narėje iš draudimo įmokų vykdant šios draudimo grupės veiklą arba ten draudžiamų tai grupei priskiriamos rizikos atvejų skaičių.

3.   Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad draudimo paslaugas teikianti įmonė laikytųsi tos valstybės narės nustatytų padidintos rizikos draudimo taisyklių, jeigu šios taisyklės taikomos toje valstybėje narėje įsteigtoms ne gyvybės draudimo įmonėms.

151 straipsnis

Pretenzijas pateikusių asmenų nediskriminavimas

Priimančioji valstybė narė reikalauja ne gyvybės draudimo įmonės užtikrinti, kad pretenzijas dėl jos teritorijoje įvykusių draudžiamųjų įvykių pateikę asmenys neatsidurtų mažiau palankioje padėtyje dėl to, kad įmonė vykdo I priedo A dalies 10 draudimo grupės veiklą, išskyrus vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, teikdama paslaugas, bet neturėdama padalinio toje valstybėje narėje.

152 straipsnis

Atstovas

1.  

Siekdama 151 straipsnyje nurodytų tikslų, priimančioji valstybė narė reikalauja ne gyvybės draudimo įmonės paskirti savo atstovą, kuris nuolatos būtų šios valstybės narės teritorijoje arba būtų joje įsisteigęs, kad rinktų visą reikalingą informaciją, susijusią su pretenzijomis, ir turėtų pakankamus įgaliojimus atstovauti įmonei visais klausimais, susijusiais su nukentėjusiais asmenimis, galinčiais pateikti pretenzijų, įskaitant įgaliojimus atlyginti žalą pagal tokias pretenzijas, taip pat atstovauti draudimo įmonei arba prireikus pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama tos valstybės narės teismuose ir valdžios institucijose su tomis pretenzijomis susijusiais klausimais.

Tas atstovas taip pat gali būti įpareigojamas atstovauti ne gyvybės draudimo įmonei priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijose, kai tikrinami motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai ir jų galiojimas.

2.   Priimančioji valstybė narė nereikalauja, kad atstovas jį įgaliojusios ne gyvybės draudimo įmonės vardu vykdytų kitą, negu nustatyta 1 dalyje, veiklą. 3.   Atstovo paskyrimas savaime nereiškia, kad atidaromas filialas 145 straipsnio tikslu. 4.   Jeigu draudimo įmonė nepaskiria atstovo, valstybės narės gali patvirtinti atstovą žalų sureguliavimo reikalams, paskirtą pagal Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnį, kuris imtųsi vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atstovo funkciją.

▼M9

2a skirsnis

▼M13

Pranešimas, reikšminga tarpvalstybinė veikla ir bendradarbiavimo platformos

▼M9

152a straipsnis

Pranešimas

1.   Jei buveinės valstybės narės priežiūros institucija ketina suteikti leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, iš kurios veiklos plano galima daryti išvadą, kad tam tikra jos veiklos dalis bus grindžiama laisve teikti paslaugas arba laisve įsisteigti kitoje valstybėje narėje, ir iš to veiklos plano taip pat galima daryti išvadą, kad ta veikla gali būti aktuali priimančiosios valstybės narės rinkai, buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša apie tai EDPPI ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

▼M13

2.   Buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša EDPPI ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu nustato, kad blogėja finansinė padėtis arba atsiranda kita rizika, įskaitant tą, kuri susijusi su vartotojų apsauga, kuri kyla dėl draudimo ar perdraudimo įmonės vykdomos veiklos, grindžiamos laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo teise ir galinčios turėti poveikio tarpvalstybiniu mastu. Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija taip pat gali pranešti EDPPI ir atitinkamos buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu jai kyla didelis ir pagrįstas susirūpinimas dėl vartotojų apsaugos. Priežiūros institucijos gali perduoti klausimą svarstyti EDPPI ir prašyti jos pagalbos, jei dvišaliu pagrindu susitarti nepavyksta.

▼M9

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima atlikti tinkamą vertinimą. 4.   1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams.

▼M13

152aa straipsnis

Reikšminga tarpvalstybinė veikla

1.  

Šiame skirsnyje reikšminga tarpvalstybinė veikla – draudimo ir perdraudimo veikla, kurią tam tikroje priimančiojoje valstybėje narėje, naudodamasi įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, vykdo draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri neklasifikuojama kaip mažoji ir nesudėtinga įmonė ir kuri atitinka bet kurį iš šių reikalavimų:

a) 

visos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos gautos metinės pajamos, atitinkančios įmonės veiklą, vykdomą toje priimančiojoje valstybėje narėje naudojantis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, viršija 15 000 000  EUR;

b) 

veiklą, vykdomą naudojantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija laiko svarbia priimančiosios valstybės narės rinkos atžvilgiu.

2.   Šio straipsnio 1 dalies b punkto tikslais EDPPI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nurodomos sąlygos ir kriterijai, kurie turi būti taikomi nustatant, kurios draudimo ar perdraudimo įmonės yra svarbios priimančiosios valstybės narės rinkos atžvilgiu, projektus.

EDPPI pateikia Komisijai tuos techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

3.   1 dalies b punkto tikslais, jei priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija mano, kad veikla, vykdoma naudojantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, yra svarbi priimančiosios valstybės narės rinkos atžvilgiu, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, nurodydama priežastis. 4.   Jei buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesutinka dėl veiklos, vykdomos naudojantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, svarbos, ji per vieną mėnesį apie tai praneša priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, nurodydama priežastis. Jei nesutariama dėl veiklos, vykdomos pagal įsisteigimo teisę arba laisvę teikti paslaugas, svarbos, priežiūros institucijos gali šį klausimą perduoti EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu suteiktus įgaliojimus.

152ab straipsnis

Glaudesnis buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų bendradarbiavimas priežiūros srityje ir intensyvesnis keitimasis informacija, susijęs su reikšminga tarpvalstybine veikla

1.   Tuo atveju, kai vykdoma reikšminga tarpvalstybinė veikla, buveinės valstybės narės priežiūros institucija ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija bendradarbiauja tarpusavyje, kad būtų galima įvertinti, ar įmonė aiškiai supranta ir patikimai valdo priimančiojoje valstybėje narėje jai kylančią ar galinčią kilti riziką.

Bendradarbiavimas turi būti proporcingas rizikai, susijusiai su reikšminga tarpvalstybine veikla, ir apimti bent šiuos aspektus:

a) 

valdymo sistemą, įskaitant administracinio, valdymo ar priežiūros organo gebėjimą suprasti tarpvalstybinės rinkos specifiką, įdiegtas rizikos valdymo priemones, vidaus kontrolės priemones ir reikalavimų laikymosi procedūras, skirtas tarpvalstybiniam verslui;

b) 

užsakomųjų paslaugų ir platinimo partnerystes;

c) 

verslo strategiją ir reikalavimų nagrinėjimą;

d) 

vartotojų apsaugą.

2.   Buveinės valstybės narės priežiūros institucija laiku informuoja priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją apie savo priežiūros proceso rezultatus, susijusius su reikšminga tarpvalstybine veikla, kai buvo nustatyta galimų priimančiojoje arba buveinės valstybėje narėje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų laikymosi problemų arba esminių problemų, susijusių su 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais aspektais, ir tokios problemos daro arba gali daryti poveikį veiklos vykdymui priimančiojoje valstybėje narėje.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės, kurioje įmonė vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, priežiūros institucijai bent kartą per metus arba dažniau, jei atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija to prašo, pateikia šią informaciją:

a) 

mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, apie kurį praneša draudimo ar perdraudimo įmonė;

b) 

nuosavų lėšų, tinkamų atitinkamai mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, sumas, apie kurias pranešė draudimo ar perdraudimo įmonė;

c) 

informaciją apie galimus buveinės valstybės narės priežiūros institucijai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su draudimo ar perdraudimo įmonės atliekamu techninių atidėjinių apskaičiavimu, taip pat su a ir b punktuose nurodytais elementais.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija nedelsdama informuoja priimančiosios valstybės narės, kurioje įmonė vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, priežiūros instituciją, jeigu nustato, kad finansinė padėtis blogėja arba atsiranda rizika, kad per ateinančius tris mėnesius gali būti nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba minimalaus kapitalo reikalavimo.

Priimančiosios valstybės narės, kurioje draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, priežiūros institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą prašymą tos įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai gauti kitą informaciją, nei nurodyta pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose, su sąlyga, kad ji yra susijusi su tos įmonės mokumu, valdymo sistema ar verslo modeliu. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija tokią informaciją pateikia laiku.

3.   Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucija laiku nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, atitinkamos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. 4.   Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė, atliekanti reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, nesilaiko mokumo kapitalo reikalavimo ar minimalaus kapitalo reikalavimo arba tikėtina, kad jo nesilaikys per ateinančius tris mėnesius, priimančiosios valstybės narės, kurioje ta įmonė vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, priežiūros institucija gali prašyti buveinės valstybės narės priežiūros institucijos kartu atlikti draudimo ar perdraudimo įmonės patikrinimą vietoje, paaiškindama tokio prašymo priežastis.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija priima arba atmeta pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą per vieną mėnesį nuo jo gavimo.

5.   Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucija sutinka atlikti bendrą patikrinimą vietoje, ji kviečia EDPPI dalyvauti tame patikrinime.

Užbaigus bendrą patikrinimą vietoje, atitinkamos priežiūros institucijos per du mėnesius padaro bendras išvadas, be kita ko, nurodydamos tinkamiausius priežiūros veiksmus. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl tinkamų priežiūros veiksmų, atsižvelgia į tas bendras išvadas.

Jeigu priežiūros institucijos negali padaryti bendrų išvadų dėl bendro patikrinimo vietoje, per du mėnesius nuo šios dalies antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos bet kuri iš jų gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, nedarant poveikio priežiūros veiksmams ir įgaliojimams, kurių turi imtis buveinės valstybės narės priežiūros institucija, kad būtų sprendžiamas mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymo arba minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymo ar galimo nesilaikymo klausimas. Pasibaigus šioje pastraipoje nurodytam dviejų mėnesių laikotarpiui arba priežiūros institucijoms pagal šios dalies antrą pastraipą pasiekus susitarimą dėl bendrų išvadų, klausimas EDPPI neperduodamas.

Jeigu per šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį bet kuri atitinkama priežiūros institucija šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, buveinės valstybės narės priežiūros institucija atideda bendro patikrinimo vietoje galutinių išvadų priėmimą ir laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, ir priima išvadas vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Visos atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta tas išvadas lemiamomis.

6.   Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucija atsisako atlikti bendrą patikrinimą vietoje, ji raštu paaiškina priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai tokio atsisakymo priežastis.

Jei priežiūros institucijos nesutinka su atsisakymo priežastimis, jos gali per vieną mėnesį nuo buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimo apie sprendimą dienos šiuo klausimu kreiptis į EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

▼M9

152b straipsnis

Bendradarbiavimo platformos

1.  

EDPPI gali, jei esama pagrįsto susirūpinimo dėl neigiamo poveikio draudėjams, savo iniciatyva arba vienos ar kelių atitinkamų priežiūros institucijų prašymu sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformą, kad sustiprintų atitinkamų priežiūros institucijų keitimąsi informacija ir užtikrintų tvirtesnį jų bendradarbiavimą, kai draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo arba ketina vykdyti veiklą, grindžiamą laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, jei:

a) 

tokia veikla aktuali priimančiosios valstybės narės rinkai;

b) 

buveinės valstybės narės priežiūros institucija pagal 152a straipsnio 2 dalį yra pateikusi pranešimą apie blogėjančią finansinę padėtį ar kitą atsirandančią riziką arba

c) 

klausimas buvo perduotas svarstyti EDPPI pagal 152a straipsnio 2 dalį.

2.   1 dalis nedaro poveikio atitinkamų priežiūros institucijų teisei sukurti bendradarbiavimo platformą, jei jos visos dėl to susitaria. 3.   Bendradarbiavimo platformos sukūrimas pagal 1 ir 2 dalis nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams.

▼M13

4.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsniui, EDPPI ar bet kurios priežiūros institucijos prašymu atitinkamos priežiūros institucijos laiku pateikia visą būtiną informaciją, kad bendradarbiavimo platforma galėtų tinkamai veikti.

▼M13

5.   Glaudesnio buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų bendradarbiavimo priežiūros srityje ir intensyvesnio keitimosi informacija reikalavimai pagal 152ab straipsnį taip pat taikomi priežiūros institucijoms, dalyvaujančioms bendradarbiavimo platformoje nuo tokios bendradarbiavimo platformos sukūrimo pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, neatsižvelgiant į tai, ar draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą. Kai pagal šio straipsnio 1 dalį sukuriamos bendradarbiavimo platformos, tokia informacija taip pat dalijamasi su EDPPI. 6.   Jeigu dvi ar daugiau atitinkamų bendradarbiavimo platformos institucijų nesutaria dėl draudimo ar perdraudimo įmonės atžvilgiu vykdytino veiksmo procedūros ar turinio arba neveikimo ir jei yra rimtų abejonių dėl neigiamo poveikio draudėjams, EDPPI bet kurios atitinkamos institucijos prašymu gali padėti institucijoms pasiekti susitarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 1 dalį.

Jei yra rimtų abejonių dėl neigiamo poveikio draudėjams kitose valstybėse narėse nei buveinės valstybė narė ir kai draudimo ar perdraudimo įmonėje esama rimtų trūkumų, dėl kurių kompetentinga priežiūros institucija nesiėmė jokių taisomųjų veiksmų arba nesiėmė pakankamų taisomųjų veiksmų, EDPPI gali paprašyti buveinės valstybės narės priežiūros institucijos atlikti draudimo ar perdraudimo įmonės patikrinimą vietoje. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija nedelsdama pradeda patikrinimą vietoje ir pakviečia jame dalyvauti EDPPI ir kitas atitinkamas priežiūros institucijas. Taikomos 152ab straipsnio 5 dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos.

7.   Jei dvi ar daugiau atitinkamų bendradarbiavimo platformos institucijų nesutaria dėl dalijimosi informacija pagal šio straipsnio 4 arba 5 dalį, EDPPI bet kurios atitinkamos institucijos prašymu gali joms padėti pasiekti susitarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 1 dalį. 8.   Jei EDPPI mano, kad tai tikslinga atsižvelgiant į draudėjų apsaugos interesus arba siekiant finansinio stabilumo, ji gali skelbti informaciją apie išvadas, rekomendacijas ar priemones, susijusias su priežiūros darbu bendradarbiavimo platformoje.

Jei EDPPI ketina paskelbti atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės pavadinimą, ji nedelsdama praneša tai įmonei apie savo ketinimą paskelbti informaciją ir suteikia pakankamai laiko, kad ta įmonė EDPPI ir kitoms bendradarbiavimo platformos priežiūros institucijoms galėtų raštu pateikti pastabas ir nurodyti visą svarbią informaciją ar argumentus. Priimdama sprendimą dėl įmonės pavadinimo paskelbimo EDPPI tinkamai įvertina atitinkamos įmonės poziciją ir tinkamai į ją atsižvelgia. EDPPI neskelbia atitinkamos įmonės pavadinimo, jei dėl tokio paskelbimo vykdomam tyrimui kiltų pavojus arba būtų padaryta neproporcinga žala, kiek tai įmanoma nustatyti.

▼B

3 skirsnis

Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų įgaliojimai

1 poskirsnis

Draudimas

▼M13

153 straipsnis

Informacijos prašymų pateikimo terminai ir kalba

1.   Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali reikalauti, kad informaciją, kurios ji turi teisę prašyti dėl draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos, vykdomos tos valstybės narės teritorijoje, pateiktų tos įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija. Ta informacija per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikiama priimančiosios valstybės narės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba kita priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai priimtina kalba.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tinkamai pagrįstais atvejais, kai buveinės valstybės narės priežiūros institucija negali lengvai gauti prašomos informacijos ir ją sunku surinkti, toje pastraipoje nurodytas terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų.

2.   Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucija nepateikia informacijos per 1 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali tiesiogiai pateikti prašymą draudimo ar perdraudimo įmonei. Tokiu atveju priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, prieš pateikdama prašymą įmonei, informuoja buveinės valstybės narės priežiūros instituciją apie prašymą pateikti informaciją. Reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonė nedelsdama pateiktų tą informaciją.

▼B

154 straipsnis

Išankstinis pranešimas ir išankstinis patvirtinimas

1.   Priimančioji valstybė narė nepriima nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad būtų iš anksto patvirtintos bendrosios ir specialiosios draudimo liudijimo sąlygos, draudimo įmokų tarifai (arba, gyvybės draudimo atveju, įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninis pagrindas), arba dokumentų formos ir kiti dokumentai, kuriuos draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais, arba kad būtų sistemingai informuojama apie pirmiau išvardytus dalykus. 2.   Priimančioji valstybė narė tik gali reikalauti, kad draudimo įmonė, kuri ketina užsiimti draudimo veikla jos teritorijoje, nesistemingai informuotų apie draudimo liudijimo sąlygas ir kitus dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar šios sąlygos atitinka draudimo sutartis reglamentuojančias nacionalines nuostatas, tačiau tas reikalavimas negali būti draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga. 3.   Priimančioji valstybė narė nereikalauja, kad būtų iš anksto pranešama apie numatomą draudimo įmokų tarifų padidinimą arba kad toks numatomas įmokų tarifų padidinimas būtų iš anksto patvirtintas, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su bendrosiomis kainų kontrolės sistemomis.

155 straipsnis

Teisinių nuostatų neatitinkančios draudimo įmonės

1.   Kai priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos nustato, kad draudimo įmonė, jos teritorijoje turinti filialą arba vykdanti draudimo veiklą naudodamasi laisve teikti paslaugas, nesilaiko jai toje valstybėje narėje taikomų teisinių nuostatų, jos reikalauja, kad atitinkama draudimo įmonė ištaisytų tokią netinkamą padėtį. 2.  

Kai atitinkama draudimo įmonė nesiima reikalingų veiksmų, atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijos atitinkamai informuoja buveinės valstybės narės priežiūros institucijas.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos kuo greičiau imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad atitinkama draudimo įmonė ištaisytų netinkamą padėtį.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos praneša priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms apie priemones, kurių imtasi.

3.  

Kai nepaisant priemonių, kurių imasi buveinės valstybė narė, arba todėl, kad tos priemonės buvo netinkamos arba nepakankamos toje valstybėje narėje, draudimo įmonė toliau pažeidinėja priimančiojoje valstybėje narėje galiojančias teisines nuostatas, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gali, pranešusios buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, imtis deramų priemonių užkirsti kelią tolesniems pažeidimams arba bausti už juos, be kita ko, kiek tai būtina, nebeleidžiant tai įmonei sudaryti naujų draudimo sutarčių priimančiosios valstybės narės teritorijoje.

▼M5

Be to, buveinės arba priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų galima įteikti teisinius dokumentus dėl tokių priemonių taikymo draudimo įmonėms.

4.   1, 2 ir 3 dalys neturi įtakos atitinkamų valstybių narių įgaliojimams imtis tinkamų skubių priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams jų teritorijose arba bausti už juos. Tiems įgaliojimams priskiriama ir galimybė nebeleisti draudimo įmonėms sudaryti naujų draudimo sutarčių jų teritorijose. 5.   1, 2 ir 3 dalys neturi įtakos valstybių narių įgaliojimams bausti už jų teritorijose padarytus pažeidimus. 6.   Kai pažeidimą padariusi draudimo įmonė turi padalinį arba turto atitinkamoje valstybėje narėje, tos valstybės narės priežiūros institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės, tam padaliniui ar turtui gali taikyti nacionalines administracines nuobaudas, nustatytas už tokį pažeidimą. 7.   Bet kuri priemonė, taikoma pagal 2–6 dalis, susijusi su draudimo įmonės veiklos apribojimais, turi būti tinkamai motyvuota ir apie ją turi būti pranešta atitinkamai draudimo įmonei. 8.   Draudimo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms jų prašymu pateikia visus iš jų prašomus dokumentus 1–7 dalių tikslais, jeigu tokius pačius dokumentus privalo pateikti ir draudimo įmonės, kurių pagrindinės buveinės yra toje valstybėje narėje.

▼M5

9.   Valstybės narės pateikia Komisijai ir EDPPI informaciją apie atsisakymo atvejų pagal 146 ir 148 straipsnius arba atvejų, kai buvo imtasi priemonių pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, skaičių ir rūšis.

▼B

156 straipsnis

Reklama

Draudimo įmonės, kurių pagrindinės buveinės yra valstybėse narėse, gali reklamuoti savo paslaugas visomis priimančiojoje valstybėje narėje prieinamomis ryšių priemonėmis, laikantis tokios reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, nustatytų visuotinės gerovės interesais.

157 straipsnis

Draudimo įmokoms taikomi mokesčiai

1.  

Nedarant poveikio jokiam vėlesniam derinimui, kiekvienos draudimo sutarties nustatytos draudimo įmokos yra apmokestinamos tik netiesioginiais ir parafiskaliniais mokesčiais, taikomais valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo valstybėje narėje.

Taikant pirmą pastraipą, kilnojamasis turtas, esantis pastate, kuris yra valstybės narės teritorijoje, išskyrus komercinio tranzito krovinius, laikomas toje valstybėje esančia draudimo rizika net ir tuo atveju, kai pastatas ir jame esantis turtas nėra apdrausti tuo pačiu draudimo liudijimu.

Ispanijoje draudimo sutartis taip pat apmokestinama pridėtiniais mokesčiais, teisėtai nustatytais Ispanijos „Consorcio de Compesación de Seguros“ naudai, kad ji galėtų atlikti savo funkcijas, susijusias su nuostolių, patirtų dėl nenumatytų įvykių toje valstybėje narėje, kompensavimu.

2.   Draudimo sutarčiai pagal šios direktyvos 178 straipsnį, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 593/2008, taikytina teisė neturi įtakos taikomai fiskalinei tvarkai. 3.   Kiekviena valstybė narė toms draudimo įmonėms, kurios draudžia riziką arba kurios yra prisiėmusios įsipareigojimų jos teritorijose, taiko savo nacionalines nuostatas dėl netiesioginių mokesčių ir parafiskalinių mokesčių, mokėtinų pagal 1 dalies nuostatas, surinkimo.

2 poskirsnis

Perdraudimas

158 straipsnis

Teisinių nuostatų neatitinkančios perdraudimo įmonės

1.   Kai valstybės narės priežiūros institucijos nustato, kad perdraudimo įmonė, jos teritorijoje turinti filialą arba vykdanti perdraudimo veiklą naudodamasi laisve teikti paslaugas, nesilaiko jai toje valstybėje narėje taikomų teisinių nuostatų, jos reikalauja, kad atitinkama perdraudimo įmonė ištaisytų tą netinkamą padėtį. Tuo pat metu jos perduoda tą informaciją buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. 2.  

Kai nepaisant priemonių, kurių imasi buveinės valstybė narė, perdraudimo įmonė toliau pažeidinėja priimančiojoje valstybėje narėje galiojančias teisines nuostatas, arba jeigu šios priemonės pasirodo netinkamos, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gali, pranešusios buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis deramų priemonių užkirsti kelią tolesniems pažeidimams arba bausti už juos, be kita ko, kiek tai tikrai būtina, nebeleidžiant tai perdraudimo įmonei sudaryti naujų perdraudimo sutarčių priimančiosios valstybės narės teritorijoje.

▼M5

Be to, buveinės arba priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų galima įteikti teisinius dokumentus dėl tokių priemonių taikymo perdraudimo įmonėms.

3.   Bet kuri priemonė, priimta pagal 1 ir 2 dalis, susijusi su sankcijomis ar perdraudimo veiklos vykdymo apribojimais, yra tinkamai motyvuojama ir apie ją pranešama atitinkamai perdraudimo įmonei.

4 skirsnis

Statistinė informacija

▼M5

159 straipsnis

Statistinė informacija apie tarpvalstybinę veiklą

Kiekviena draudimo įmonė informuoja savo buveinės valstybės narės kompetentingą priežiūros instituciją atskirai apie sandorius, sudarytus remiantis įsisteigimo teise, ir sandorius, sudarytus remiantis laisve teikti paslaugas, taip pat apie draudimo įmokų bei išmokų sumas ir komisinius, neatskaičius perdraudimų, informaciją pateikiant pagal valstybes nares ir toliau nurodyta tvarka:

a) 

ne gyvybės draudimo atveju – pagal veiklos kryptis, kaip nustatyta atitinkamame deleguotajame akte;

b) 

gyvybės draudimo atveju – kiekvienai veiklos krypčiai, kaip nustatyta atitinkamame deleguotajame akte.

Pateikdama informaciją apie I priedo A dalies 10 draudimo grupę, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę, atitinkama įmonė taip pat informuoja tą priežiūros instituciją apie draudimo išmokų dažnumą bei joms skirtų išlaidų vidurkį.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija per pagrįstą laikotarpį pateikia pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą informaciją suvestine forma kiekvienos atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijoms, paprašiusioms šios informacijos.

▼B

5 skirsnis

Filialų sutarčių vertinimas atliekant likvidavimo procedūras

160 straipsnis

Draudimo įmonių likvidavimas

Kai draudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, kylantys iš draudimo sutarčių, sudarytų filialo arba pagal laisvę teikti paslaugas, vykdomi taip pat, kaip ir įsipareigojimai, kylantys iš kitų tos įmonės draudimo sutarčių, nepriklausomai nuo apdraustųjų asmenų ir naudos gavėjų pilietybės.

161 straipsnis

Perdraudimo įmonių likvidavimas

Kai perdraudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, kylantys iš perdraudimo sutarčių, sudarytų filialo arba pagal laisvę teikti paslaugas, vykdomi taip pat, kaip ir įsipareigojimai, kylantys iš kitų tos įmonės perdraudimo sutarčių.

IX SKYRIUS

Bendrijoje įsteigti draudimo arba perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra ne bendrijoje, filialai

1 skirsnis

Veiklos pradėjimas

162 straipsnis

Leidimų išdavimo principai ir sąlygos

1.   Valstybės narės garantuoja, kad bet kuri draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra ne Bendrijos teritorijoje, galėtų vykdyti 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą veiklą tik gavusi leidimą. 2.  

Valstybė narė gali išduoti leidimą, kai įmonė atitinka bent šias sąlygas:

a) 

pagal savo nacionalinę teisę ji turi teisę vykdyti draudimo veiklą;

b) 

valstybės narės, kurioje prašoma išduoti leidimą, teritorijoje ji įsteigia filialą;

c) 

ji įsipareigoja filialo valdymo vietoje tvarkyti ten vykdomos draudimo veiklos apskaitą ir saugoti visus su šia veikla susijusius dokumentus;

d) 

ji paskiria atstovą bendriesiems reikalams, kurį turi tvirtinti priežiūros institucijos;

e) 

valstybėje narėje, kurioje prašoma išduoti leidimą, ji turi turto, kurio dydis yra ne mažesnis negu pusė 129 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos absoliučios žemiausios minimalaus kapitalo reikalavimo ribos, ir deponuoja ketvirtadalį tos žemiausios ribos sumos kaip užstatą;

f) 

ji įsipareigoja patenkinti mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą pagal 100 ir 128 straipsniuose nurodytus reikalavimus;

g) 

ji praneša atstovo žalų sureguliavimo reikalams, paskirto kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus valstybę narę, kurioje prašoma išduoti leidimą, vardą ir pavardę arba pavadinimą ir adresą, kai draudžiamoji rizika priskiriama I priedo A dalies 10 grupei, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę;

h) 

ji pateikia veiklos planą pagal 163 straipsnio nuostatas;

i) 

ji atitinka IV skyriaus 2 skirsnyje nustatytus valdymo reikalavimus.

3.   Šiame skyriuje „filialas“ – bet koks 1 dalyje nurodytos įmonės padalinys, nuolat veikiantis valstybės narės teritorijoje, gavęs leidimą toje valstybėje narėje ir užsiimantis draudimo veikla.

163 straipsnis

Filialo veiklos planas

1.  

162 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytame filialo veiklos plane pateikiama informacija apie:

a) 

rizikos ar įsipareigojimų, kuriuos įmonė ketina prisiimti, pobūdį;

b) 

pagrindinius perdraudimo principus;

c) 

būsimo mokumo kapitalo reikalavimo įverčius, kaip nustatyta VI skyriaus 4 skirsnyje, apskaičiuotus remiantis numatomu balansu ir vadovaujantis tų įverčių apskaičiavimo metodu;

d) 

būsimo minimalaus kapitalo reikalavimo įverčius, kaip nustatyta VI skyriaus 5 skirsnyje, apskaičiuotus remiantis numatomu balansu ir vadovaujantis tų įverčių apskaičiavimo metodu;

e) 

įmonės tinkamų nuosavų lėšų ir tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų būklę atsižvelgiant į mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, kaip nurodyta VI skyriaus 4 ir 5 skirsniuose;

f) 

pradinių administracinių paslaugų ir veiklą užtikrinančių organizacinių priemonių išlaidų sąmatą, finansinius išteklius, numatytus toms išlaidoms padengti, ir turimus išteklius pagalbai teikti, kai draudžiama rizika priskiriama I priedo A dalies 18 grupei;

g) 

valdymo sistemos struktūrą.

2.  

Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, veiklos plane per pirmuosius trejus finansinius metus pateikiama:

a) 

numatomas balansas;

b) 

finansinių išteklių, kuriuos ketinama panaudoti techniniams atidėjiniams, minimalaus kapitalo reikalavimui ir mokumo kapitalo reikalavimui padengti, sąmata;

c) 

ne gyvybės draudimo atveju pateikiama:

i) 

valdymo išlaidų, išskyrus įsikūrimo išlaidas, sąmata ir visų pirma einamųjų bendrųjų išlaidų ir komisinių sąmata;

ii) 

draudimo įmokų arba įnašų ir išmokų sąmata;

d) 

gyvybės draudimo atveju taip pat pateikiamas planas, kuriame nustatoma išsami tiesioginės draudimo veiklos, prisiimto perdraudimo ir perduoto perdraudimo pajamų ir išlaidų sąmata.

3.   Gyvybės draudimo atveju valstybės narės gali reikalauti, kad draudimo įmonės sistemingai praneštų apie įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninį pagrindą, tačiau tas reikalavimas nėra gyvybės draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

164 straipsnis

Portfelio perdavimas

1.   Laikydamosi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, valstybės narės leidžia savo teritorijose įsteigtiems filialams, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo sutarčių portfelį ar jo dalį toje pačioje valstybėje narėje įsteigtai perimančiajai įmonei, kai tos valstybės narės priežiūros institucijos arba, prireikus, 167 straipsnyje nurodytos valstybės narės priežiūros institucijos patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, perimančioji įmonė turi būtinų tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų 100 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti. 2.   Laikydamosi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų, valstybės narės leidžia savo teritorijose įsteigtiems filialams, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo sutarčių portfelį arba jo dalį draudimo įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, kai tos valstybės narės priežiūros institucijos patvirtina, kad, atsižvelgus į perdavimą, perimančioji įmonė turi būtinų tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų 100 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti. 3.  

Kai vadovaujantis nacionalinės teisės aktais nustatytomis sąlygomis valstybė narė leidžia jos teritorijoje įsteigtiems filialams, kuriems yra taikomos šio skyriaus nuostatos, perduoti visą savo draudimo sutarčių portfelį arba jo dalį filialui, kuriam taikomos šio skyriaus nuostatos ir kuris yra įsisteigęs kitos valstybės narės teritorijoje, ji užtikrina, kad valstybės narės, kurioje yra perimančioji įmonė, priežiūros institucijos arba, tam tikrais atvejais, 167 straipsnyje nurodytos valstybės narės priežiūros institucijos patvirtintų, kad:

a) 

perimančioji įmonė, įvykus perdavimui, turės būtinų tinkamų nuosavų lėšų, reikalingų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti;

b) 

pagal valstybės narės, kurioje yra perimančioji įmonė, teisę leidžiama atlikti tokį perdavimą; ir

c) 

ta valstybė narė perdavimui pritaria.

4.   1–3 dalyse nurodytomis aplinkybėmis valstybė narė, kurioje yra perduodantis filialas, leidžia atlikti perdavimą tik gavusi valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, priežiūros institucijų sutikimą, jeigu tai nėra ta pati valstybė narė, kurioje yra perduodantis filialas. 5.   Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, priežiūros institucijos pateikia perduodančiojo filialo buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms savo nuomonę arba sutikimą per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei per tą laikotarpį institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad buvo pareikšta teigiama nuomonė arba tylus sutikimas. 6.  

Apie perdavimą, kurį atlikti leidimas buvo duotas remiantis 1–5 dalimis, skelbiama valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka.

Tokie perdavimai savaime įsigalioja visiems draudėjams, apdraustiesiems asmenims ir kitiems asmenims, turintiems teisių ar įsipareigojimų pagal perduotas draudimo sutartis.

165 straipsnis

Techniniai atidėjiniai

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės sudarytų tinkamus techninius atidėjinius apskaičiuotus pagal VI skyriaus 2 skirsnį, jų teritorijose prisiimtiems draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams padengti. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės įvertintų turtą ir įsipareigojimus pagal VI skyriaus 1 skirsnį, o nuosavas lėšas nustatytų pagal VI skyriaus 3 skirsnį.

166 straipsnis

Mokumo kapitalo reikalavimas ir minimalaus kapitalo reikalavimas

1.  

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje įsteigti filialai turėtų tinkamų nuosavų lėšų sumą, susidedančią iš 98 straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų.

Mokumo kapitalo reikalavimas ir minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojami pagal VI skyriaus 4 ir 5 skirsnių nuostatas.

Tačiau skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, tiek gyvybės draudimo atveju, tiek ir ne gyvybės draudimo atveju atsižvelgiama tik į atitinkamo filialo vykdomą veiklą.

2.   Tinkama pagrindinių nuosavų lėšų suma, atitinkanti minimalaus kapitalo reikalavimą ir to minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią žemiausią ribą, nustatoma pagal 98 straipsnio 4 dalį. 3.  

Tinkama pagrindinių nuosavų lėšų suma negali būti mažesnė nei pusė 129 straipsnio 1 dalies d punkte reikalaujamos absoliučios žemiausios ribos.

Užstatas, sumokėtas pagal 162 straipsnio 2 dalies e punktą, įtraukiamas skaičiuojant tokias tinkamas pagrindines nuosavas lėšas, reikalingas minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti.

4.   Mokumo kapitalo reikalavimą sudarantis turtas, neviršijantis minimalaus kapitalo reikalavimo dydžio, laikomas valstybėje narėje, kurioje vykdoma draudimo veikla, o likęs turtas – Bendrijoje.

167 straipsnis

Įmonėms, gavusioms leidimus daugiau negu vienoje valstybėje narėje, teikiamos lengvatos

1.  

Bet kuri draudimo įmonė, paprašiusi leidimo arba jį gavusi iš daugiau negu vienos valstybės narės, gali prašyti, kad jai būtų taikomos šios lengvatos, kurios gali būti suteiktos tik bendrai:

a) 

166 straipsnyje nurodytas mokumo kapitalo reikalavimas būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą jos veiklą, vykdomą Bendrijoje;

b) 

162 straipsnio 2 dalies e punkte reikalaujamas užstatas būtų sumokamas tik vienoje iš tų valstybių narių;

c) 

minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkantis turtas pagal 134 straipsnį būtų lokalizuotas bet kurioje iš valstybių narių, kuriose ji vykdo savo draudimo veiklą.

Atliekant šį skaičiavimą pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atsižvelgiama tik į tas operacijas, kurias vykdo visi Bendrijoje įsteigti filialai.

2.  

Prašymas naudotis 1 dalyje numatytomis lengvatomis teikiamas atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijoms. Prašyme nurodoma valstybės narės institucija, kuri ateityje prižiūrės visų Bendrijoje įsteigtų filialų mokumą. Įmonė turi nurodyti tos institucijos pasirinkimo priežastis.

162 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas užstatas mokamas toje valstybėje narėje.

3.  

1 dalyje numatytos lengvatos gali būti suteikiamos tiktai tada, kai sutinka visų valstybių narių, kuriose yra paduotas prašymas, priežiūros institucijos.

Tos lengvatos pradeda galioti nuo tada, kai pasirinkta priežiūros institucija informuoja kitas priežiūros institucijas, kad ji vykdys visų Bendrijos teritorijoje įsteigtų filialų mokumo priežiūrą.

Pasirinkta priežiūros institucija gauna iš kitų valstybių narių būtiną informaciją, kuri reikalinga vykdant bendrą jų teritorijose įsteigtų draudimo filialų mokumo priežiūrą.

4.   Paprašius vienai ar kelioms atitinkamoms valstybėms narėms, pagal 1, 2 ir 3 dalis suteiktos lengvatos yra panaikinamos vienu metu visose atitinkamose valstybėse narėse.

168 straipsnis

Apskaitos, rizikos ribojimo bei statistinė informacija ir įmonės, kurioms kyla sunkumų

Taikant šį skirsnį taikomas 34 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis, 140 ir 141 straipsniai.

Dėl 137–139 straipsnių taikymo, jeigu draudimo įmonė gali naudotis 167 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytomis lengvatomis, priežiūros institucija, kurios pareiga yra tikrinti visų Bendrijoje įsteigtų filialų mokumą, yra prilyginama valstybės narės, kurios teritorijoje yra Bendrijoje įsteigtos draudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijai.

169 straipsnis

Ne gyvybės ir gyvybės draudimo veiklos atskyrimas

1.   Šiame skirsnyje nurodyti filialai negali tuo pačiu metu toje pačioje valstybėje narėje vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos. 2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies valstybės narės gali numatyti, kad šiame skirsnyje nurodyti filialai, kurie 73 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną valstybėje narėje tuo pačiu metu vykdė abiejų draudimo šakų veiklą, gali ją tęsti ir toliau, jeigu šių dviejų šakų veikla bus valdoma atskirai, laikantis 74 straipsnio nuostatų. 3.  

Bet kuri valstybė narė, pagal 73 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą reikalaujanti iš jos teritorijoje įsisteigusių draudimo įmonių tuo pačiu metu nebevykdyti abiejų draudimo šakų veiklos, kurią jos vykdė 73 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną, turi nustatyti šį reikalavimą ir šiame skirsnyje nurodytiems jų teritorijose įsisteigusiems filialams, kurie tuo pačiu metu joje vykdo abiejų draudimo šakų veiklą.

Valstybės narės gali numatyti, kad šiame skirsnyje nurodyti filialai, kurių pagrindinė buveinė tuo pačiu metu vykdo abiejų draudimo šakų veiklą, tačiau kurie 73 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dieną valstybės narės teritorijoje vykdė tik gyvybės draudimo veiklą, gali šią veiklą toje teritorijoje tęsti ir toliau. Kai draudimo įmonė toje teritorijoje pageidauja vykdyti ne gyvybės draudimo veiklą, gyvybės draudimo veiklą ji gali vykdyti tik per dukterinę įmonę.

170 straipsnis

Įmonių, gavusių leidimus daugiau negu vienoje valstybėje narėje, leidimų panaikinimas

Jeigu 167 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija panaikina leidimą, ji apie tai praneša kitų valstybių narių, kuriose veikia įmonė, priežiūros institucijoms, o tos institucijos imasi atitinkamų priemonių.

Kai to panaikinimo priežastis – nepakankamas bendras mokumas, nustatytas valstybių narių, kurios patenkino prašymą pagal 167 straipsnį, valstybės narės, patenkinusios šį prašymą, taip pat panaikina savo leidimus.

171 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

Bendrija gali pagal susitarimus, vadovaujantis Sutartimi sudarytus su viena ar daugiau trečiųjų šalių, sutikti, kad būtų taikomos kitos negu numatyta šiame skirsnyje nuostatos, siekiant užtikrinti pakankamą draudėjų ir apdraustųjų asmenų apsaugą valstybėse narėse pagal abipusiškumo sąlygas.

2 skirsnis

Perdraudimas

▼M5

172 straipsnis

Lygiavertiškumas, susijęs su perdraudimo įmonėmis

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami kriterijai, skirti įvertinti, ar trečiojoje šalyje perdraudimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai. 2.   Jei trečioji šalis atitinka pagal 1 dalį priimtus kriterijus, pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad trečiojoje šalyje perdraudimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

Siekiant atsižvelgti į svarbius I antraštinėje dalyje nustatytos priežiūros tvarkos ir trečiosios šalies priežiūros tvarkos pokyčius, tie deleguotieji aktai reguliariai persvarstomi.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

3.   Kai pagal 2 dalį trečiosios šalies mokumo tvarka pripažįstama lygiaverte šioje direktyvoje nustatytai tvarkai, perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su leidimą pagal šią direktyvą gavusiomis įmonėmis. 4.  

Nukrypstant nuo 2 dalies, net jei netenkinami pagal 1 dalį nustatyti kriterijai, Komisija gali pagal 301a straipsnį ir ribotam laikotarpiui bei padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį priimti deleguotąjį aktą, nustatantį, kad įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje šalyje, perdraudimo veiklai taikoma tos trečiosios šalies mokumo tvarka laikinai yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, jei ta trečioji šalis atitinka bent šiuos kriterijus:

a) 

ji įsipareigojo Sąjungai iki to riboto laikotarpio pabaigos priimti ir pradėti taikyti mokumo tvarką, kurią galima įvertinti kaip lygiavertę pagal 2 dalį, taip pat įsipareigojo dalyvauti lygiavertiškumo įvertinimo procese;

b) 

parengė darbo programą įsipareigojimui nurodytam a punkte įgyvendinti;

c) 

skyrė pakankamai išteklių įsipareigojimui nurodytam a punkte įgyvendinti;

d) 

jos mokumo tvarka grindžiama rizika ir yra nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai mokumo reikalavimai bei reikalavimai, susiję su priežiūros tikslais teikiamomis ataskaitomis ir skaidrumu;

e) 

su EDPPI ir priežiūros institucijomis yra sudariusi rašytinius susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi konfidencialia priežiūros institucijų informacija;

f) 

taiko nepriklausomą priežiūros sistemą; ir

g) 

nustatė visiems jos priežiūros institucijų vardu veikiantiems asmenims profesinės paslapties pareigas, ypač susijusias su keitimusi informacija su EDPPI ir priežiūros institucijomis.

Priimant bet kokius deleguotuosius aktus dėl laikino lygiavertiškumo atsižvelgiama į Komisijos ataskaitas pagal 177 straipsnio 2 dalį. Tie deleguotieji aktai reguliariai persvarstomi remiantis atitinkamos trečiosios šalies pateiktomis pažangos ataskaitomis, kurias kasmet gauna ir įvertina Komisija. EDPPI padeda Komisijai vertinti tas pažangos ataskaitas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos.

5.   4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas ribotas laikotarpis pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. arba dieną, kurią vadovaujantis 2 dalimi tos trečiosios šalies priežiūros tvarka pradėta laikyti lygiaverte I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė.

Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar vieniems metams, jei tai būtina, kad EDPPI ir Komisija galėtų atlikti lygiavertiškumo įvertinimą 2 dalies tikslais.

6.   Su įmonėmis, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios priežiūros tvarka laikinai laikoma lygiaverte pagal 4 dalį, sudarytos perdraudimo sutartys yra vertinamos taip pat, kaip nurodyta 3 dalyje. 173 straipsnis taip pat taikomas perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios priežiūros tvarka laikinai laikoma lygiaverte pagal 4 dalį.

▼B

173 straipsnis

Draudimas užstatyti turtą

Valstybės narės techniniams atidėjiniams formuoti nepalieka arba nenustato bendrojo atidėjimo sistemos, pagal kurią reikalaujama užstatyti turtą neuždirbtoms įmokoms ir numatomiems mokėjimams padengti, kai perdraudikas yra trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė, esanti valstybėje, kurios mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šioje direktyvoje apibrėžtai sistemai pagal 172 straipsnį.

174 straipsnis

Perdraudimo veiklos vykdymo pricipai ir sąlygos

Valstybė narė netaiko trečiųjų šalių perdraudimo įmonėms, kurios pradeda arba vykdo perdraudimo veiklą jos teritorijoje, nuostatų, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos, nei taikomos perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje.

175 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

1.  

Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus dėl derybų dėl susitarimų su viena ar daugiau trečiųjų šalių apie priežiūros vykdymo priemones, taikomas:

a) 

trečiųjų šalių perdraudimo įmonėms, vykdančioms perdraudimo veiklą Bendrijoje;

b) 

Bendrijos perdraudimo įmonėms, vykdančioms perdraudimo veiklą trečiosios šalies teritorijoje.

2.  

1 dalyje nurodytais susitarimais visų pirma siekiama vienodos riziką ribojančios priežiūros sąlygomis užtikrinti efektyvų perdraudimo įmonių patekimą į rinką kiekvienos susitariančiosios šalies teritorijoje ir numatyti abipusį perdraudimo priežiūros taisyklių ir nusistovėjusios tvarkos pripažinimą. Jais taip pat siekiama užtikrinti, kad:

a) 

valstybių narių priežiūros institucijos turėtų galimybę gauti informaciją, reikalingą perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės įsikūrusios Bendrijoje ir kurios vykdo veiklą atitinkamų trečiųjų šalių teritorijoje, priežiūrai;

b) 

trečiųjų šalių priežiūros institucijos turėtų galimybę gauti informaciją, reikalingą perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės įsikūrusios jų teritorijoje ir kurios vykdo veiklą Bendrijoje, priežiūrai.

3.   Komisija, nedarydama poveikio Sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymui, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų komiteto, išnagrinėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus ir situaciją, kuri susiklosto po jų.

X SKYRIUS

▼C2

Draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių veikla reglamentuojama trečiosios šalies teisės aktais, dukterinės įmonės ir tokių įmonių įsigyjami akcijų paketai

▼M5

176 straipsnis

Informacija, kurią valstybės narės teikia Komisijai ir EDPPI

Valstybių narių priežiūros institucijos Komisijai, EDPPI ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms praneša apie visus išduotus leidimus įsteigti tiesioginio arba netiesioginio pavaldumo dukterinę įmonę, kurios vienos arba daugiau patronuojančių įmonių veikla yra reglamentuojama trečiosios šalies teisės aktais.

Pateikiant tą informaciją taip pat nurodoma atitinkamos grupės struktūra.

Kai trečiosios šalies teisės aktais reglamentuojama įmonė įsigyja Sąjungoje leidimą gavusios draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą, dėl kurio ta draudimo ar perdraudimo įmonė taptų tos trečiosios šalies įmonės dukterine įmone, buveinės valstybės narės priežiūros institucijos apie tai praneša Komisijai, EDPPI ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

▼B

177 straipsnis

Bendrijos draudimo ir perdraudimo įmonėms trečiųjų šalių taikomos sąlygos

▼M5

1.   Valstybės narės informuoja Komisiją ir EDPPI apie visus bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų draudimo ar perdraudimo įmonės, įsisteigdamos ir veikdamos trečiojoje šalyje arba vykdydamos joje veiklą.

▼B

2.  

Komisija periodiškai teikia Tarybai ataskaitas, kuriose nagrinėja Bendrijoje leidimus gavusioms draudimo ar perdraudimo įmonėms, trečiosiose šalyse sudarytas sąlygas:

a) 

įsteigti Bendrijoje leidimus gavusias draudimo ar perdraudimo įmones trečiosiose šalyse;

b) 

įsigyti trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonių akcijas;

c) 

šioms įsteigtoms įmonėms vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą;

d) 

teikti tarpvalstybines draudimo ar perdraudimo paslaugas iš Bendrijos į trečiąsias šalis.

Tas ataskaitas kartu su atitinkamais pasiūlymais ar rekomendacijomis Komisija pateikia Tarybai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO NUOSTATOS

I SKYRIUS

Taikytina tiesioginio draudimo sutarčių teisė ir sąlygos

1 skirsnis

Taikytina teisė

178 straipsnis

Taikytina teisė

Valstybės narės, kurioms netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 593/2008, to reglamento nuostatas taiko siekdamos nustatyti, kokia teisė taikytina draudimo sutartims, patenkančioms į to reglamento 7 straipsnio taikymo sritį.

2 skirsnis

Privalomasis draudimas

179 straipsnis

Susiję įpareigojimai

1.   Ne gyvybės draudimo įmonės gali siūlyti bei sudaryti privalomojo draudimo sutartis pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. 2.   Tais atvejais, kai valstybė narė įpareigoja sudaryti draudimo sutartį, laikoma, kad draudimo sutartis neatitinka to įpareigojimo, jeigu ji nėra sudaryta laikantis konkrečių nuostatų, kurias ta valstybė narė nustato tai sutarčiai. 3.   Jeigu valstybė narė nustato privalomąjį draudimą ir iš draudimo įmonės reikalaujama informuoti priežiūros institucijas apie draudimo nutraukimą, toks nutraukimas gali būti taikomas žalą patyrusioms trečiosioms šalims tik esant tos valstybės narės nustatytomis aplinkybėms. 4.  

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie rizikas, kurių draudimas yra privalomas pagal tos valstybės narės teisės aktus; pranešime nurodoma:

a) 

konkrečios teisinės nuostatos, susijusios su tuo draudimu;

b) 

duomenys, kuriuos privaloma nurodyti pažymoje, kurią ne gyvybės draudimo įmonė turi išduoti apdraustajam asmeniui, jeigu ta valstybė narė reikalauja, kad būtų pateikti įrodymai dėl įpareigojimo sudaryti draudimo sutartį įvykdymo.

Valstybė narė gali reikalauti, kad prie pirmos pastraipos b punkte nurodytų duomenų būtų pridedama draudimo įmonės deklaracija, kuria patvirtinama, kad draudimo sutartis atitinka konkrečias su tuo draudimu susijusias nuostatas.

Komisija paskelbia pirmos pastraipos b punkte nurodytus duomenis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 skirsnis

Visuotinė gerovė

180 straipsnis

Visuotinė gerovė

Valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, nekliudo draudėjui sudaryti draudimo sutarties su draudimo įmone, kuriai leista užsiimti draudimo veikla pagal 14 straipsnyje nustatytas sąlygas, jeigu sutarties sudarymas neprieštarauja teisinėms nuostatoms, kuriomis apsaugoma visuotinė gerovė valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika arba valstybėje narėje, kurioje prisiimtas įsipareigojimas.

4 skirsnis

Draudimo sutarčių sąlygos ir įmokų tarifai

181 straipsnis

Ne gyvybės draudimas

1.  

Valstybės narės nereikalauja iš anksto patvirtinti arba sistemingai pranešti apie bendrąsias ir specialiąsias draudimo liudijimo sąlygas, draudimo įmokų tarifus arba dokumentų formas ir visus kitus spausdintinius dokumentus, kuriuos draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais.

Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų nesistemingai informuojama apie tas draudimo liudijimo sąlygas ir kitus dokumentus tik siekdama patikrinti, ar šios sąlygos atitinka draudimo sutartis reglamentuojančias nacionalines nuostatas. Tie reikalavimai negali būti draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

2.   Valstybė narė, kurioje draudimas yra privalomas, gali reikalauti, kad draudimo įmonės jos priežiūros institucijai praneštų apie bendrąsias ir specialiąsias tokio draudimo sąlygas prieš pradėdamos jas taikyti. 3.   Valstybės narės negali nustatyti ar išlaikyti reikalavimo, kad būtų iš anksto pranešama apie numatomą draudimo įmokų tarifų padidinimą arba kad toks numatomas įmokų tarifų padidinimas būtų iš anksto patvirtintas, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su bendrosiomis kainų kontrolės sistemomis.

182 straipsnis

Gyvybės draudimas

Valstybės narės nereikalauja iš anksto patvirtinti arba sistemingai pranešti apie bendrąsias ir specialiąsias draudimo liudijimo sąlygas, įmokų tarifus, įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninį pagrindą arba dokumentų formas ir kitus spausdintinius dokumentus, kuriuos gyvybės draudimo įmonė ketina naudoti sudarydama sandorius su draudėjais.

Vis dėlto, vien tik tam, kad būtų patikrinta atitiktis nacionalinėms nuostatoms dėl aktuarinių principų, buveinės valstybė narė gali reikalauti sistemingai pranešti apie įmokų tarifų ir techninių atidėjinių skaičiavimo techninį pagrindą. Tie reikalavimai negali būti draudimo įmonės veiklos išankstinė sąlyga.

5 skirsnis

Informacija draudėjams

1 poskirsnis

Ne gyvybės draudimas

183 straipsnis

Bendroji informacija draudėjams

1.  

Prieš sudarant ne gyvybės draudimo sutartį, ne gyvybės draudimo įmonė informuoja draudėją apie:

a) 

sutarčiai taikomą teisę, jeigu šalys neturi pasirinkimo teisės;

b) 

tai, kad šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, nurodant teisę, kurią draudikas siūlo pasirinkti.

Draudimo įmonė taip pat informuoja draudėją apie draudėjų skundų dėl sutarčių nagrinėjimo tvarką, įskaitant, jei reikia, skundų nagrinėjimo įstaigą, nepažeidžiant draudėjo teisės iškelti bylą.

2.   1 dalyje nurodyti įsipareigojimai vykdomi tik tada, kai draudėjas yra fizinis asmuo. 3.   Išsamias 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisykles nustato valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika.

184 straipsnis

Papildoma informacija, kai ne gyvybės draudimo paslaugos teikiamos remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas

1.  

Jeigu ne gyvybės draudimo paslaugos teikiamos remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus draudėjui pranešama, kokioje valstybėje narėje yra draudimo įmonės pagrindinė buveinė arba, jei reikia, kokioje valstybėje narėje yra filialas, su kuriuo sudaroma sutartis.

Visuose draudėjui išduotuose dokumentuose nurodoma pirmoje pastraipoje nurodyta informacija.

Pirmoje ir antroje pastraipose nustatyti įsipareigojimai netaikomi didelėms draudimo rizikoms.

2.  

Sutartyje arba bet kuriame kitame draudimą įforminančiame dokumente bei draudimo paslaugų siūlyme nurodomas ne gyvybės draudimo įmonės pagrindinės buveinės arba, jei reikia, filialo adresas, jeigu šie dokumentai įpareigoja draudėją laikytis jų nuostatų.

Valstybės narės gali reikalauti, kad 148 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto ne gyvybės draudimo įmonės atstovo vardas, pavardė ir adresas taip pat būtų įrašyti į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus dokumentus.

2 poskirsnis

Gyvybės draudimas

185 straipsnis

Draudėjams teikiama informacija

1.   Prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį, draudėjui suteikiama bent 2–4 dalyse nustatyta informacija. 2.  

Suteikiama toliau nurodyta informacija apie gyvybės draudimo įmonę:

a) 

draudimo įmonės pavadinimas ir jos teisinis statusas;

b) 

valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, pavadinimas, ir, prireikus, valstybės narės, kurioje yra draudimo sutartį sudarantis filialas, pavadinimas;

c) 

pagrindinės buveinės adresas ir, prireikus, draudimo sutartį sudarančio filialo adresas;

d) 

konkreti nuoroda į mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kaip nustatyta 51 straipsnyje, sudarant sąlygas draudėjui lengvai gauti šią informaciją.

3.  

Suteikiama toliau nurodyta informacija apie įsipareigojimą:

a) 

kiekvienos išmokos ir kiekvienos pasirinkimo galimybės apibrėžimas;

b) 

draudimo sutarties terminas;

c) 

draudimo sutarties nutraukimo būdai;

d) 

draudimo įmokų mokėjimo būdai ir mokėjimų trukmė;

e) 

draudiko pelno dalies apskaičiavimo ir paskirstymo būdai;

f) 

nuoroda apie išperkamąsias sumas ir perskaičiuotas pagal jau sumokėtas įmokas sumas bei jų garantavimo mastą;

g) 

informacija apie draudimo įmokas kiekvienai išmokai, prireikus ir pagrindinėms išmokoms, ir papildomoms išmokoms;

h) 

su investiciniais vienetais susijusių draudimo liudijimų atveju – investicinių vienetų, su kuriais susijusios išmokos, apibrėžimas;

i) 

nuoroda apie pagrindinio turto pobūdį su investiciniais vienetais susijusių draudimo liudijimų atveju;

j) 

pasirinkimo laikotarpio (per kurį galima atsisakyti sutarties) taikymo tvarka;

k) 

bendra informacija apie apmokestinimo tvarką, taikomą tai draudimo liudijimo rūšiai;

l) 

draudėjų, apdraustųjų gyvybės draudimu asmenų, ar naudos gavėjų skundų dėl draudimo sutarčių nagrinėjimo tvarka, įskaitant, jei reikia, skundų nagrinėjimo įstaigą, nepažeidžiant teisės pateikti ieškinį;

m) 

draudimo sutarčiai taikoma teisė, kai šalys negali laisvai pasirinkti, arba, jeigu šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisė, kurią siūlo pasirinkti gyvybės draudimo įmonė.

4.   Be to, siekiant, kad draudėjas aiškiai suvoktų riziką, kurią jis prisiima pagal sutartį, teikiama papildoma informacija. 5.  

Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjui pranešama apie visus pasikeitimus, susijusius su toliau nurodyta informacija:

a) 

draudimo liudijimo bendrosios ir specialiosios sąlygos;

b) 

gyvybės draudimo įmonės ir, prireikus, filialo, kuris sudarė draudimo sutartį, pavadinimas, jos teisinis statusas arba pagrindinės buveinės adresas;

c) 

visa 3 dalies d–j punktuose išvardyta informacija pasikeitus draudimo liudijimo sąlygoms arba pasikeitus draudimo sutarčiai taikomai teisei;

d) 

kiekvienais metais informacija apie draudiko pelno dalies dydį.

Jei rengdamas gyvybės draudimo pasiūlymą ar sudarydamas gyvybės draudimo sutartį draudikas pateikia duomenis, susijusius su galimomis didesnėmis ir mažesnėmis už tas, kurios numatytos sutartyje, mokėjimų sumomis, draudikas pateikia draudėjui skaičiavimo pavyzdį, pagal kurį nustatomas galimas mokėjimo terminas taikant įmokų apskaičiavimo principą pagal tris skirtingas palūkanų normas. Tai netaikoma terminuotam draudimui ir sutartims. Draudikas aiškiai ir suprantamai informuoja draudėją apie tai, kad skaičiavimo pavyzdys yra tik apskaičiavimo modelis, pagal kurį skaičiavimas atliekamas remiantis hipotetinėmis prielaidomis, ir kad remdamasis skaičiavimo pavyzdžiu, draudėjas negali pateikti jokių sutartinių pretenzijų.

Draudimų su teise dalytis pelną atveju draudikas kasmet raštu informuoja draudėją apie draudėjo išmokų būklę, įtraukdamas pelno dalį. Be to, jeigu draudikas pateikė duomenis, susijusius su galima būsimąja pelno dalies raida, draudikas informuoja draudėją apie dabartinės raidos ir pradinių duomenų skirtumus.

6.  

2–5 dalyse nurodyta informacija pateikiama raštu aiškiai ir tiksliai, oficialia valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, kalba.

Tačiau tokia informacija gali būti pateikta kita kalba, jeigu to prašo draudėjas, ir valstybės narės teisė tai leidžia, arba draudėjas pats gali pasirinkti sutarčiai taikomą teisę.

7.   Valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, gali reikalauti, kad gyvybės draudimo įmonės be 2–5 dalyse išvardytos informacijos teiktų ir papildomą informaciją, tačiau tik tada, jeigu tai reikalinga, kad draudėjas suvoktų esminius įsipareigojimo elementus. 8.   Išsamias 1–7 dalių įgyvendinimo taisykles nustato valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas.

186 straipsnis

Nutraukimo laikotarpis

1.  

Valstybės narės numato, kad individualias gyvybės draudimo sutartis sudariusiems draudėjams suteikiamas 14–30 dienų laikotarpis nuo tada, kai jiems buvo pranešta, kad sutartis yra sudaryta, per kurį jie sutartį gali nutraukti.

Draudėjų pranešimas apie sutarties nutraukimą atleidžia juos nuo visų būsimų įsipareigojimų pagal sutartį.

Kitos teisinės pasekmės ir nutraukimo sąlygos, ypač draudėjo informavimo apie sutarties sudarymą tvarka, nustatomos pagal sutarčiai taikomą teisę.

2.  

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 dalies šiais atvejais:

a) 

kai sutarties trukmė yra šeši mėnesiai ar mažiau;

b) 

kai dėl draudėjo statuso arba aplinkybių, kuriomis sudaryta sutartis, draudėjui nereikia specialios apsaugos.

Jeigu valstybės narės pasinaudoja pirmoje pastraipoje nustatyta pasirinkimo galimybe, tą faktą jos nurodo savo teisės aktuose.

II SKYRIUS

Specialios ne gyvybės draudimo nuostatos

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

187 straipsnis

Draudimo liudijimo sąlygos

Į bendrąsias arba specialiąsias draudimo liudijimo sąlygas neįtraukiamos jokios sąlygos, kurios konkrečiu atveju skirtos atsižvelgti į ypatingas draudžiamos rizikos aplinkybes.

188 straipsnis

Išimtinių teisių panaikinimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų panaikintos išimtinės teisės, suteiktos jų teritorijose įsteigtoms ir 8 straipsnyje nurodytoms draudimo įmonėms, pradėti drausti tam tikros grupės rizikas.

189 straipsnis

Dalyvavimas nacionalinėse garantijų sistemose

Priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad ne gyvybės draudimo įmonės prisijungtų ir dalyvautų bet kurioje programoje, kurios tikslas – užtikrinti draudimo išmokų mokėjimą apdraustiesiems asmenims ar žalą patyrusioms trečiosioms šalims, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos šių valstybių teritorijose leidimus gavusioms ne gyvybės draudimo įmonėms.

2 skirsnis

Bendrijos bendrasis draudimas

190 straipsnis

Bendrijos bendrojo draudimo operacijos

1.  

Šis skirsnis taikomas Bendrijos bendrojo draudimo operacijoms, kurios yra susijusios su viena ar keliomis rizikomis, priskirtomis I priedo A dalies 3–16 grupėms, ir kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:

a) 

rizika yra didelė draudimo rizika;

b) 

riziką pagal bendrą draudimo sutartį, bendrą įmoką ir tuo pačiu laikotarpiu kaip bendradraudikas draudžia dvi arba daugiau draudimo įmonių kiekviena savo sąskaita; viena iš jų yra pagrindinė draudimo įmonė;

c) 

rizika yra Bendrijoje;

d) 

kalbant apie rizikos draudimą, pagrindinė draudimo įmonė laikoma draudimo įmone, draudžiančia visą riziką;

e) 

draudimo sutartyje dalyvauja bent vienas bendradraudikas per savo pagrindinę buveinę arba filialą, įsteigtą kitoje nei pagrindinės draudimo įmonės valstybėje narėje;

f) 

pagrindinė draudimo įmonė prisiima visą vadovavimo atsakomybę už bendrojo draudimo veiklą ir visų pirma nustato draudimo sutarties sąlygas bei įmokų tarifus.

2.   147–152 straipsniai taikomi tik pagrindinei draudimo įmonei. 3.   Bendrojo draudimo operacijoms, kurios neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, toliau taikomos šios direktyvos nuostatos, išskyrus šio skirsnio nuostatas.

191 straipsnis

Dalyvavimas Bendrijos bendrajame draudime

Draudimo įmonių teisei dalyvauti Bendrijos bendrajame draudime netaikomos jokios kitos, išskyrus šio skirsnio, nuostatos.

192 straipsnis

Techniniai atidėjiniai

Techninių atidėjinių dydį skirtingi bendradraudikai nustato pagal savo buveinės valstybės narės taisykles, o jei tokių taisyklių nėra, pagal toje valstybėje narėje galiojančią praktiką.

Tačiau techniniai atidėjiniai turi būti bent jau tokio dydžio, kurį nustato pagrindinis draudikas pagal savo buveinės valstybės narės taisykles.

193 straipsnis

Statistiniai duomenys

Buveinės valstybės narės užtikrina, kad bendradraudikai registruotų statistinius duomenis apie Bendrijos bendrojo draudimo operacijų, kuriose jie dalyvauja, apimtį ir atitinkamas valstybes nares.

194 straipsnis

Bendrojo draudimo sutarčių vertinimas atliekant likvidavimo procedūras

Tuo atveju, kai draudimo įmonė yra likviduojama, dalyvavimo Bendrijos bendrojo draudimo sutartyse įsipareigojimai vykdomi taip pat, kaip ir pagal kitas tos įmonės draudimo sutartis, neatsižvelgiant į apdraustųjų asmenų arba naudos gavėjų nacionalinę priklausomybę.

195 straipsnis

Priežiūros institucijų keitimasis informacija

Įgyvendinant šį skirsnį, valstybių narių priežiūros institucijos, vadovaudamosi I antraštinės dalies IV skyriaus 5 skirsnyje nurodytais bendradarbiavimo principais, viena kitai teikia visą būtiną informaciją.

196 straipsnis

Bendradarbiavimas įgyvendinimo srityje

Komisija ir valstybių narių priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad galėtų išnagrinėti bet kokius sunkumus, kurie gali kilti įgyvendinant šį skirsnį.

Bendradarbiaudamos jos pirmiausia tikrina bet kokią veiklą, iš kurios galima matyti, kad pagrindinė draudimo įmonė, užsiimdama bendrojo draudimo veikla, neprisiima vadovavimo atsakomybės, arba kad rizikai apdrausti aiškiai nereikia, kad dalyvautų du ar daugiau draudikų.

3 skirsnis

Pagalba

197 straipsnis

Į pagalbą turistams panaši veikla

Kai pagalba teikiama asmenims, patyrusiems sunkumų kitomis aplinkybėmis, negu nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės gali taikyti šią direktyvą.

Jeigu valstybė narė pasinaudoja tokia galimybe, ji laiko tokią veiklą priklausančia I priedo A dalies 18 draudimo grupei.

Antra pastraipa jokiu būdu nekliudo, kad būtų kitaip klasifikuojamos pagal I priedą tokios veiklos, kurios akivaizdžiai priklauso kitoms draudimo grupėms.

4 skirsnis

Teisinių išlaidų draudimas

198 straipsnis

Šio skirsnio taikymo sritis

1.  

Šis skirsnis taikomas teisinių išlaidų draudimui, nurodytam I priedo A dalies 17 grupėje, kuriuo draudžiant draudimo įmonė už draudimo įmokas įsipareigoja padengti teismo proceso išlaidas ir suteikti kitas su draudimo apsauga tiesiogiai susijusias paslaugas, visų pirma siekiant šių tikslų:

a) 

garantuoti apdraustajam asmeniui jo patirtų nuostolių, žalos atlyginimą arba sužalojimo kompensaciją ikiteisminio susitarimo arba civilinio ar baudžiamojo proceso būdu,

b) 

ginti apdraustąjį asmenį arba jam atstovauti civiliniame, baudžiamajame, administraciniame ar kitokiame procese arba dėl bet kokio tam asmeniui pareikšto reikalavimo.

2.  

Šis skirsnis netaikomas toliau nurodytai veiklai:

a) 

teisinių išlaidų draudimui, kai toks draudimas apima ginčus arba riziką, atsirandančius dėl jūros laivų naudojimo, arba su tuo susijusius;

b) 

tokiai civilinės atsakomybės draudimo apsaugą suteikusios draudimo įmonės veiklai, kurios tikslas yra ginti apdraustąjį asmenį arba jam atstovauti bet kokiame tyrime arba teismo procese, kai ta draudimo įmonės veikla vykdoma ir tos įmonės interesais pagal tą draudimo apsaugą;

c) 

jei valstybė narė taip nusprendžia, pagalbos draudiko vykdomai teisinių išlaidų draudimo veiklai, kuri atitinka šias sąlygas:

i) 

veikla vykdoma ne toje valstybėje narėje, kur yra įprastinė apdraustojo gyvenamoji vieta;

ii) 

veikla vykdoma pagal sutartį, kurioje numatytas pagalbos teikimas asmenims tik tada, kai jie susiduria su problemomis kelionės metu, išvykę iš savo namų arba iš savo įprastinės gyvenamosios vietos.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais sutartyje aiškiai nurodoma, kad atitinkama draudimo apsauga apsiriboja tik tame punkte nurodytomis aplinkybėmis ir yra papildoma pagalbai.

199 straipsnis

Atskiros sutartys

Teisinių išlaidų draudimo apsauga turi būti sutarties, sudarytos atskirai nuo kitų draudimo grupių, objektas arba ji turi būti numatyta atskiroje vieno draudimo liudijimo dalyje, kur nurodomas teisinių išlaidų draudimo apsaugos pobūdis ir, jei to reikalauja valstybė narė, susijusios draudimo įmokos dydis.

200 straipsnis

Reikalavimų tvarkymas

1.  

Buveinės valstybė narė užtikrina, kad draudimo įmonės valstybės narės pasirinkta tvarka arba, kai tai leidžia valstybė narė, savo pačių pasirinkimu, taikytų bent vieną iš reikalavimų tvarkymo metodų, nustatytų 2, 3 ir 4 dalyse.

Nepriklausomai nuo pasirinkto sprendimo, pagal šį skirsnį teisines išlaidas apdraudusių asmenų interesų apsaugos garantijos laikomos lygiavertėmis.

2.  

Draudimo įmonės užtikrina, kad joks jų darbuotojas, kuris užsiima reikalavimų dėl teisinių išlaidų tvarkymu arba su tuo susijusia teisine konsultacija, tuo pačiu metu nevykdytų panašios veiklos kitoje įmonėje, turinčioje finansinių, komercinių ar administracinių ryšių su pirmąja draudimo įmone ir vykdančioje vienos ar daugiau kitų I priede nustatytų grupių draudimo veiklą.

Mišraus draudimo įmonės užtikrina, kad joks jų darbuotojas, kuris užsiima reikalavimų dėl teisinių išlaidų tvarkymu arba su tuo susijusia teisine konsultacija, tuo pačiu metu nedalyvautų vykdant kitos draudimo grupės veiklą.

3.  

Draudimo įmonė patiki su teisinių išlaidų draudimu susijusių reikalavimų tvarkymą atskiro juridinio asmens statusą turinčiai įmonei. Ta įmonė paminima 199 straipsnyje nurodytoje atskiroje sutartyje arba atskiroje sutarties dalyje.

Kai atskiro juridinio asmens statusą turinti įmonė turi ryšių su draudimo įmone, vykdančia vienos ar daugiau I priedo A dalyje nurodytų grupių draudimo veiklą, tos atskiro juridinio asmens statusą turinčios įmonės darbuotojai, kurie užsiima reikalavimų tvarkymu arba su tokiu tvarkymu susijusia teisine konsultacija, negali tuo pačiu metu vykdyti tokios pat ar panašios veiklos kitoje draudimo įmonėje. Valstybės narės gali taikyti tuos pačius reikalavimus administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams.

4.   Sutartyje draudimo įmonė suteikia apdraustiesiems asmenims teisę patikėti savo interesų gynybą pasirinktam teisininkui arba, jei tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, bet kuriam kitam reikiamą kvalifikaciją turinčiam asmeniui, nuo to momento, kai tie apdraustieji asmenys įgyja teisę pagal tą sutartį pateikti reikalavimą.

201 straipsnis

Teisė laisvai pasirinkti advokatą

1.  

Kiekvienoje teisinių išlaidų draudimo sutartyje aiškiai nurodoma, kad:

a) 

kai kreipiamasi į teisininką ar kitą asmenį, kuris pagal nacionalinės teisės aktus turi reikiamą kvalifikaciją ginti apdraustąjį asmenį, jam atstovauti arba ginti jo interesus bet kokiame tyrime ar teismo procese, tas apdraustasis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti tokį teisininką arba kitą asmenį;

b) 

kilus interesų konfliktui, apdraustieji asmenys turi teisę laisvai pasirinkti teisininką arba, kai jie to nori ir tą leidžia nacionalinės teisės aktai, bet kurį kitą reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį jų interesams ginti.

2.   Šiame skirsnyje teisininkas – asmuo, turintis teisę užsiimti profesine veikla pagal vieną iš apibrėžimų, nustatytų 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 77/249/EEB, skirtoje padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas ( 22 ).

202 straipsnis

Teisės laisvai pasirinkti teisininką išimtis

1.  

Valstybės narės gali numatyti 201 straipsnio 1 dalies išimtį, susijusią su teisinių išlaidų draudimu, jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos:

a) 

draudimas apsiriboja bylomis, susijusiomis su kelių transporto priemonių naudojimu atitinkamos valstybės narės teritorijoje;

b) 

draudimas yra numatytas sutartyje dėl pagalbos teikimo kelių transporto priemonių avarijos ar gedimo atveju;

c) 

nei teisinių išlaidų draudimo įmonė, nei pagalbos draudikas nevykdo jokių grupių atsakomybės draudimo veiklos;

d) 

yra numatytos priemonės, kuriomis garantuojama, kad teisines konsultacijas teikia ir kiekvienai ginčo šaliai atstovauja visiškai nepriklausomi teisininkai, jeigu tos šalys yra apdraudusios savo teisines išlaidas toje pačioje draudimo įmonėje.

2.   Pagal 1 dalį suteikta išimtis neturi įtakos 200 straipsnio taikymui.

203 straipsnis

Arbitražas

Valstybės narės, siekdamos išspręsti bet kokius teisinių išlaidų draudimo įmonės ir apdraustojo asmens ginčus ir nedarydamos poveikio nacionalinės teisės aktuose numatytai teisei kreiptis į teisminę įstaigą, suteikia galimybę spręsti ginčą arbitražo tvarka arba naudotis kitomis lygiavertes objektyvumo garantijas suteikiančiomis procedūromis.

Draudimo sutartyje nurodoma, kad apdraustasis asmuo turi teisę naudotis tokiomis procedūromis.

204 straipsnis

Interesų konfliktas

Kiekvienu atveju kilus interesų konfliktui arba nesutariant dėl ginčo sprendimo, teisinių išlaidų draudikas arba, esant reikalui, reikalavimus tvarkanti įstaiga informuoja apdraustąjį asmenį apie 201 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę ir apie galimybę pasinaudoti 203 straipsnyje nurodyta procedūra.

205 straipsnis

Teisinių išlaidų draudimo specializacijos panaikinimas

Valstybės narės panaikina visas nuostatas, kuriomis draudimo įmonei draudžiama jų teritorijoje vienu metu užsiimti teisinių išlaidų draudimu ir kitų grupių draudimu.

5 skirsnis

Sveikatos draudimas

206 straipsnis

Sveikatos draudimas kaip socialinio draudimo alternatyva

1.  

Valstybės narės, kuriose rizikų, įtrauktų į I priedo A dalies 2 grupę, draudimo sutartys gali būti visapusiška arba daline alternatyva įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos teikiamam sveikatos draudimui, gali reikalauti:

a) 

kad tos sutartys atitiktų toje valstybėje narėje priimtas konkrečias teisines nuostatas, kurių tikslas – apsaugoti visuomenės gerovę toje draudimo grupėje; ir

b) 

kad apie to draudimo bendrąsias ir specialiąsias sąlygas prieš pradedant jas taikyti būtų pranešta tos valstybės narės priežiūros institucijoms.

2.  

Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta sveikatos draudimo sistema būtų paremta gyvybės draudimui analogišku techniniu pagrindu, kai laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

a) 

mokamos draudimo įmokos apskaičiuojamos pagal sergamumo lenteles arba kitus statistinius duomenis, gautus toje valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, taikant draudimo srityje naudojamus matematinius metodus;

b) 

sudaromi ilgėjančios gyvenimo trukmės atidėjiniai;

c) 

draudikas gali nutraukti sutartį tik per tam tikrą laikotarpį, kurį nustato valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika;

d) 

sutartyje numatoma, kad galima padidinti draudimo įmokas arba sumažinti draudimo išmokas, net jeigu jos nustatytos galiojančiose sutartyse;

e) 

sutartyje numatoma, kad draudėjai gali pakeisti savo sudarytą sutartį nauja sutartimi pagal 1 dalį, jeigu ją siūlo ta pati draudimo įmonė arba tas pats filialas, atsižvelgiant į jų įgytas teises.

Pirmos pastraipos e punkte nurodytu atveju atsižvelgiama į ilgėjančios gyvenimo trukmės atidėjinius; galima pareikalauti atlikti naują sveikatos patikrinimą, tačiau tik tuo atveju, kai norima padidinti draudimo sumą.

Atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijos paskelbia pirmos pastraipos a punkte nurodytas sergamumo lenteles bei kitus svarbius statistikos duomenis ir perduoda juos buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms.

Draudimo įmokos, vadovaujantis aktuarinio apskaičiavimo metodu, turi būti pakankamos, kad draudimo įmonės galėtų vykdyti visus savo įsipareigojimus, atsižvelgdamos į visus savo finansinės padėties aspektus. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad draudimo įmokų apskaičiavimo techninis pagrindas būtų pateiktas jos priežiūros institucijoms iki pradedant naudoti draudimo produktą.

Trečia ir ketvirta pastraipos taip pat taikomos, jeigu keičiamos galiojančios sutartys.

6 skirsnis

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe

207 straipsnis

Privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe

Valstybės narės gali reikalauti, kad visos draudimo įmonė, kuri jų teritorijose savo rizika užsiima privalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe, laikytųsi šių valstybių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių tokį draudimą, konkrečių nuostatų, išskyrus nuostatas dėl finansinės priežiūros, už kurią išimtinai atsako buveinės valstybė narė.

III SKYRIUS

Specialios gyvybės draudimo nuostatos

208 straipsnis

Draudimas privalomai perduoti dalį draudimo veiklos

Valstybės narės nereikalauja, kad gyvybės draudimo įmonės perduotų dalį savo draudimo veiklos, išvardytos 2 straipsnio 3 dalyje, nacionalinės teisės aktuose nurodytai organizacijai ar organizacijoms.

209 straipsnis

Naujos veiklos draudimo įmokos

Naujos veiklos draudimo įmokos turi būti pakankamo dydžio, remiantis pagrįstomis aktuarinėmis prielaidomis, kad gyvybės draudimo įmonės galėtų įvykdyti visus savo įsipareigojimus, visų pirma tam, kad suformuotų tinkamus techninius atidėjinius.

Tuo tikslu galima atsižvelgti į visus gyvybės draudimo įmonės finansinės padėties aspektus, jeigu įplaukos iš šaltinių, išskyrus draudimo įmokas ir iš jų uždirbtas pajamas, nėra reguliarios ir nuolatinės, kad tai galėtų kelti pavojų ilgalaikiam atitinkamos įmonės mokumui.

IV SKYRIUS

Specialios perdraudimo taisyklės

210 straipsnis

Ribotas perdraudimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, sudarančios riboto perdraudimo sutartis ar vykdančios riboto perdraudimo veiklą, sugebėtų tinkamai įvardyti, vertinti, stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie riziką, susijusią su tomis sutartimis ar veikla.

▼M5

2.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos dėl rizikos, susijusios su riboto perdraudimo veikla, stebėsenos, valdymo ir kontrolės.

▼B

3.  

1 ir 2 dalyse ribotas perdraudimas – tai perdraudimas, pagal kurį tiesioginė maksimali nuostolio tikimybė, įvardijama kaip maksimali perkelta ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek ir pasirinktas rizikos perkėlimo laikas, visą sutarties galiojimo laikotarpį ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką ir kuriam būdinga bent viena iš šių savybių:

a) 

pinigų vertės kitimas laikui bėgant turi aiškią ir esminę reikšmę;

b) 

sutartinės nuostatos, kuriomis laipsniškai siekiama subalansuoti šalių savitarpio ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perkėlimas.

211 straipsnis

Specialiosios paskirties įmonės

1.   Valstybės narės savo teritorijoje leidžia įsisteigti specialiosios paskirties įmonėms, jei tam iš anksto pritaria priežiūros institucija.

▼M5

2.  

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami šie priežiūros institucijos pritarimo gavimo kriterijai:

a) 

leidimo taikymo sritis;

b) 

privalomosios sąlygos, kurios turi būti įtrauktos į visas sudaromas sutartis;

c) 

asmenų, vadovaujančių specialiosios paskirties įmonei, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai, kaip nurodyta 42 straipsnyje;

d) 

kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai specialiosios paskirties įmonės akcininkams arba nariams, turintiems akcijų paketą;

e) 

patikimos administravimo ir apskaitos procedūros, atitinkamos vidaus kontrolės priemonės ir rizikos valdymo reikalavimai;

f) 

apskaitos, rizikos ribojimo ir statistinės informacijos reikalavimai;

g) 

mokumo reikalavimai.

2a.   Kad būtų užtikrintos vienodos 211 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygos, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma suteikiant priežiūros institucijos leidimą steigti specialiosios paskirties įmones taikytina tvarka ir 2 dalies f punkte nurodyti naudotini formatai bei šablonai, projektus.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

2b.   Kad būtų užtikrintos vienodos 211 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygos, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma priežiūros institucijoms bendradarbiaujant ir keičiantis informacija taikytina tvarka, kai specialiosios paskirties įmonė, prisiimanti draudimo ar perdraudimo įmonės riziką, įsteigta ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje draudimo ar perdraudimo įmonei suteiktas leidimas, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

3.   Specialiosios paskirties įmonėms, kurioms leidimas suteiktas anksčiau nei 2015 m. gruodžio 31 d., taikoma specialiosios paskirties įmonei leidimą suteikusios valstybės narės teisė. Tačiau po tos datos bet kokiai naujai specialiosios paskirties įmonės pradėtai veiklai taikomos 1, 2 ir 2a dalys.

▼B

III ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ GRUPĖS PRIEŽIŪRA

I SKYRIUS

Grupės priežiūra: sąvokų apibrėžtys, taikymo atvejai, taikymo sritis ir lygiai

1 skirsnis

Sąvokų apibrėžtys

212 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.  

Šioje antraštinėje dalyje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a) 

dalyvaujanti įmonė – patronuojanti įmonė arba kita įmonė, turinti dalyvavimo teisių kitoje įmonėje arba susijusi su pastarąja ryšiais, kaip nustatyta ►M13  Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje ◄ ;

b) 

susijusi įmonė – dukterinė įmonė arba kita įmonė, kurioje kita įmonė turi dalyvavimo teisių, arba įmonė, su kita įmone susijusi ryšiais, kaip nustatyta ►M13  Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje ◄ ;

▼M13

c) 

grupė – įmonių grupė,

i) 

kurią sudaro dalyvaujanti įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir subjektai, kuriuose dalyvaujanti įmonė ar jos patronuojamosios įmonės turi dalyvavimo teisių, ir įmonės, kurias valdo dalyvaujanti įmonė ar jos patronuojamosios įmonės kartu su viena ar daugiau įmonių, kurios nepriklauso grupei, taip pat įmonės, susijusios viena su kita ryšiais, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje, ir su jomis susijusios įmonės;

ii) 

kuri paremta tvirtais ir tvariais sutartiniais ar kitais tų įmonių nustatytais finansiniais ryšiais, taip pat tai gali būti savidraudos arba savidraudos tipo asociacijos, jei patenkinamos šios sąlygos:

—  viena iš tų įmonių, vykdydama centralizuotą koordinavimą, veiksmingai daro lemiamą įtaką kitų grupę sudarančių įmonių priimamiems sprendimams, įskaitant finansinius sprendimus, ir —  tokių ryšių užmezgimą ir nutraukimą taikant šią antraštinę dalį iš anksto patvirtina grupės priežiūros institucija,

kai centralizuotą koordinavimą vykdanti įmonė laikoma patronuojančia įmone, o kitos įmonės laikomos patronuojamomis įmonėmis, arba

iii) 

kurią sudaro i ir ii papunkčių derinys;

▼B

d) 

grupės priežiūros institucija – priežiūros institucija, atsakinga už grupės priežiūrą, nustatytą pagal 247 straipsnį;

▼M5

e) 

priežiūros institucijų kolegija – nuolatinė, bet lanksti struktūra, skirta bendradarbiauti, koordinuoti ir sudaryti palankias sąlygas priimti sprendimus dėl grupės priežiūros;

▼M13

f) 

draudimo kontroliuojančioji bendrovė – įmonė, atitinkanti visas šias sąlygas:

i) 

įmonė yra patronuojančioji įmonė;

ii) 

įmonė nėra kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė įmonė ar profesinių pensijų įstaiga;

iii) 

įmonė nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 20 punkte;

iv) 

bent viena iš jos patronuojamųjų įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė;

v) 

nepaisant pačios įmonės nurodyto tikslo, pagrindinė įmonės veikla yra bet kuri iš šių:

1) 

įsigyti ir turėti dalyvavimo teises draudimo ar perdraudimo įmonėse;

2) 

teikti papildomas paslaugas, susijusias su vienos ar kelių susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių pagrindine veikla;

3) 

vykdyti vieną ar daugiau Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 punktuose ir 15 punkte išvardytų veiklų arba teikti ar vykdyti vieną ar daugiau Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnyje išvardytų paslaugų ar veiklų, susijusių su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje išvardytomis finansinėmis priemonėmis;

vi) 

daugiau kaip 50 % bent vieno iš toliau nurodytų rodiklių yra nuolat susiję su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra draudimo ar perdraudimo įmonės, trečiųjų šalių draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonių kontroliuojančiosios bendrovės arba įmonės, teikiančios paslaugas, kurios yra papildomos vienos ar kelių grupės draudimo ar perdraudimo įmonių pagrindinės veiklos atžvilgiu, taip pat su pačios įmonės vykdoma veikla, nesusijusia su dalyvavimo teisių patronuojamosiose įmonėse, kurios yra draudimo ar perdraudimo įmonės, arba trečiųjų šalių draudimo ar perdraudimo įmonėse įsigijimu ar turėjimu, kai ta veikla yra tokio paties pobūdžio kaip ir draudimo ar perdraudimo įmonių vykdoma veikla:

1) 

įmonės nuosavo kapitalo pagal jos konsoliduotą poziciją;

2) 

įmonės turto pagal jos konsoliduotą poziciją;

3) 

įmonės pajamų pagal jos konsoliduotą poziciją;

4) 

įmonės personalo pagal jos konsoliduotą poziciją;

5) 

bet kokio kito rodiklio, kurį priežiūros institucija laiko svarbiu;

▼M13

fa) 

trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip tai suprantama Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte, kurios pagrindinė veikla yra įsigyti ir turėti dalyvavimo patronuojamosiose įmonėse dalį, kai tos patronuojamosios įmonės išimtinai arba daugiausia yra trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės;

▼M1

g) 

mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji (holdingo) – bendrovė patronuojanti įmonė, išskyrus draudimo įmonę, trečiosios šalies draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, trečiosios šalies perdraudimo įmonę ir draudimo kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, tarp kurios dukterinių įmonių yra bent viena draudimo arba perdraudimo įmonė;

h) 

mišrią veiklą vykdanti – finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje.

▼B

2.  

►M13  Šios antraštinės dalies tikslais priežiūros institucijos patronuojančiąja įmone taip pat laiko bet kokią įmonę, kuri, priežiūros institucijų nuomone, faktiškai daro lemiamą įtaką kitai įmonei, įskaitant atvejus, kai ši įtaka daroma centralizuotai koordinuojant kitos įmonės sprendimus. ◄

Jos taip pat laiko dukterine įmone bet kokią įmonę, kuriai, priežiūros institucijų nuomone, patronuojanti įmonė veiksmingai daro lemiamą įtaką.

Jos taip pat laiko, kad tiesiogiai ar netiesiogiai turima įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalis yra dalyvavimas, kai priežiūros institucijų nuomone tai įmonei daroma svarbi įtaka.

▼M13

3.   Šios antraštinės dalies tikslais priežiūros institucijos taip pat mano, kad dvi ar daugiau įmonių sudaro grupę, kaip tai suprantama 1 dalies c punkte, jei, priežiūros institucijų nuomone, tos įmonės valdomos bendrai.

Jeigu ne visų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų įmonių pagrindinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, valstybės narės užtikrina, kad tik priežiūros institucija, veikianti kaip grupės priežiūros institucija pagal 247 straipsnį, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, galėtų padaryti išvadą, kad tokios įmonės sudaro grupę, jei ji laikosi nuomonės, kad tos įmonės valdomos bendrai.

4.  

Nustatydamos bent dviejų 2 ir 3 dalyse nurodytų įmonių santykius, priežiūros institucijos atsižvelgia į visus šiuos veiksnius:

a) 

fizinio asmens ar įmonės kontrolę arba gebėjimą daryti įtaką įmonės sprendimams, taip pat ir finansiniams, visų pirma dėl kapitalo ar balsavimo teisių turėjimo, atstovavimo administraciniame, valdymo ar priežiūros organe arba buvimo tarp asmenų, kurie faktiškai vadovauja įmonei arba vykdo kitas pagrindines, esmines ar svarbias funkcijas;

b) 

didelę įmonės priklausomybę nuo kitos įmonės ar juridinio arba fizinio asmens dėl reikšmingų finansinių ar nefinansinių sandorių ar operacijų, įskaitant užsakomąsias paslaugas ir darbuotojų dalijimąsi tarp įmonių;

c) 

įrodymus, kad dvi ar daugiau įmonių tarpusavyje koordinuoja finansinius arba investavimo sprendimus, įskaitant bendras investicijas į susijusias įmones;

d) 

įrodymus, kad dvi ar daugiau įmonių turi tarpusavyje koordinuotas ir nuoseklias strategijas, operacijas ar procesus, be kita ko, susijusius su draudimo platinimo kanalais, draudimo produktais ar prekių ženklais, komunikacija ar rinkodara.

5.   Kai grupė nustatoma remiantis šio straipsnio 2 arba 3 dalimi, priežiūros institucija, pagal 247 straipsnį veikianti kaip grupės priežiūros institucija, pateikia pagal 214 straipsnio 5 arba 6 dalį patronuojančiąja įmone paskirtai įmonei ir atitinkamoms priežiūros institucijoms išsamų veiksnių, kuriais grindžiamas toks nustatymas, paaiškinimą.

Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EDPPI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais papildomi arba išsamiau nurodomi veiksniai, į kuriuos priežiūros institucijos turi atsižvelgti, nustatydamos bent dviejų 2 ir 3 dalyse nurodytų įmonių santykius, projektus. EDPPI pateikia Komisijai tuos techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▼B

2 skirsnis

Taikymo atvejai ir sritis

213 straipsnis

Grupės priežiūros taikymo atvejai

1.  

Valstybės narės numato grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą grupių lygmeniu, kaip nustatyta šioje antraštinėje dalyje.

Šios direktyvos nuostatos dėl atskirų draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūros taisyklių taikomos tokioms įmonėms, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje nustatyta kitaip.

▼M13

2.  

Valstybės narės užtikrina, kad grupės priežiūra būtų taikoma, kai grupę sudaro bet kuri iš šių įmonių:

a) 

draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios yra ne mažiau kaip vienos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, trečiosios šalies draudimo įmonės ar trečiosios šalies perdraudimo įmonės dalyvaujančios įmonės, kaip nustatyta 218–258 straipsniuose;

b) 

draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, o jos pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, kaip nustatyta 218–258 straipsniuose;

c) 

draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, o jos pagrindinė buveinė yra ne Bendrijoje, arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė, kaip nustatyta 260–263 straipsniuose;

d) 

draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip nustatyta 265 straipsnyje.

▼M1

3.   2 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais, jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, yra kontroliuojamos įmonės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, susijusi įmonė, arba ji pati yra tokia kontroliuojama įmonė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis gali nuspręsti tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba tos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nurodytos šios direktyvos 244 straipsnyje, arba grupės vidaus sandorių priežiūros, nurodytos šios direktyvos 245 straipsnyje, arba abiejų. 4.   Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti šiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei taikyti tik atitinkamas Direktyvos 2002/87/EB nuostatas. 5.   Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei ir pagal šią direktyvą, ir pagal ►M13  Direktyvą 2013/36/ES ◄ taikoma lygiavertė nuostata, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, grupės priežiūros institucija, sutarusi su bankų ir investicinių paslaugų sektoriaus konsoliduotos priežiūros institucija, gali taikyti tik direktyvos nuostatas dėl svarbiausio finansų sektoriaus, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje. 6.   Grupės priežiūros institucija informuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 ( 23 ) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (EBI) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 24 ), įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI) apie sprendimus, priimtus pagal 4 ir 5 dalis. EBI, EDPPI ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 25 ) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), pasitelkdamos Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), parengia gaires, kuriomis siekiama suderinti priežiūros praktiką, ir techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos jos perduoda Komisijai per trejus metus nuo tų gairių priėmimo.

Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▼M13

213a straipsnis

Proporcingumo priemonių taikymas grupės lygmeniu

1.  

Grupes, kaip tai suprantama 212 straipsnyje, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, jų grupės priežiūros institucija klasifikuoja kaip mažąsias ir nesudėtingas grupes šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jeigu jos pastaruosius dvejus finansinius metus prieš pat tokį klasifikavimą grupės lygmeniu atitinka visus šiuos kriterijus:

a) 

jeigu bent viena grupei priklausanti draudimo ar perdraudimo įmonė nėra ne gyvybės įmonė, turi būti tenkinami visi šie kriterijai:

i) 

palūkanų normos rizikos submodulis, nurodytas 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte, apskaičiuojamas remiantis konsoliduotais duomenimis, yra ne didesnis kaip 5 % grupės konsoliduotų techninių atidėjinių, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, kaip nurodyta 76 straipsnyje, neįtraukiant įmonių, kurioms taikomas 2 metodas, nustatytas 233 straipsnyje;

ii) 

bendra grupės konsoliduotų techninių atidėjinių iš gyvybės draudimo veiklos suma, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, neviršija 1 000 000 000  EUR;

b) 

jeigu bent viena grupei priklausanti draudimo ar perdraudimo įmonė nėra gyvybės įmonė, turi būti tenkinami visi šie kriterijai:

i) 

vidutinis sudėtinis ne gyvybės draudimo veiklos rodiklis, atėmus pastarųjų trejų finansinių metų perdraudimą, yra mažesnis nei 100 %;

ii) 

grupės metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos neviršija 100 000 000  EUR;

iii) 

I priedo A dalies 5–7, 11, 12, 14 ir 15 klasių metinė bendra pasirašytų draudimo įmokų suma neviršija 30 % visos metinių grupės ne gyvybės draudimo veiklos pasirašytų įmokų sumos;

c) 

metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų pagal sutartis, sudarytas grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse nei grupės priežiūros institucijos valstybė narė, sumos yra mažesnės nei kuri nors iš šių ribų:

i) 

20 000 000  EUR;

ii) 

10 % grupės visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

d) 

metinės pajamos iš bendros pasirašytų draudimo įmokų pagal sutartis, grupės sudarytas kitose valstybėse narėse nei grupės priežiūros institucijos valstybė narė, sumos yra mažesnės nei kuri nors iš šių ribų:

i) 

20 000 000  EUR;

ii) 

10 % grupės visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

e) 

toliau nurodytų elementų suma neviršija 20 % visų investicijų, apskaičiuotų remiantis konsoliduotais duomenimis:

i) 

105 straipsnio 5 dalyje nurodytas rinkos rizikos modulis;

ii) 

105 straipsnio 6 dalyje nurodyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulio dalis, atitinkanti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išvestines finansines priemones, iš tarpininkų gautinas sumas ir kitą investicinį turtą, kurie nepatenka į skirtumo rizikos submodulį;

iii) 

bet koks kapitalo reikalavimas, taikytinas investicijoms į nematerialųjį turtą, kuris nepatenka į rinkos rizikos ir sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulius;

f) 

grupės įmonių priimta perdraudimo veikla neviršija 50 % grupės visų metinių pajamų iš bendros pasirašytų draudimo įmokų sumos;

g) 

skirtumas, nurodytas 230 straipsnio 1 dalyje, jei taikomas 1 metodas, 233 straipsnio 1 dalyje, jei taikomas 2 metodas, arba 233a straipsnio 1 dalyje, jei taikomas metodų derinys, yra teigiamas;

h) 

jei taikomas 2 metodas arba 1 ir 2 metodų derinys, kiekviena įmonė, kuriai taikomas 2 metodas, yra mažoji ir nesudėtinga įmonė.

Kriterijai, nustatyti pirmos pastraipos a punkto i papunktyje ir e punkte, netaikomi grupėms, kurioms taikomas tik 2 metodas.

2.   29b straipsnis mutatis mutandis taikomas pagrindinės patronuojančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu. 3.   Grupės, kurioms pagal 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktus grupės priežiūra taikoma trumpiau nei dvejus metus, vertindamos, ar jos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgia tik į paskutinius finansinius metus. 4.  

Šios grupės niekada neklasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos grupės:

a) 

grupės, kurios yra finansiniai konglomeratai, kaip tai suprantama Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 punkte;

b) 

grupės, kuriose bent viena patronuojamoji įmonė yra 228 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė;

c) 

grupės, kurios savo grupės mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti taiko patvirtintą dalinį arba visapusišką vidaus modelį.

5.   29c, 29d ir 29e straipsniai taikomi mutatis mutandis. 6.  

Komisija pagal 301a straipsnį papildo šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išsamiai nurodoma:

a) 

1 dalyje nustatyti kriterijai, įskaitant tos dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytą sumos apskaičiavimo metodą;

b) 

metodika, taikytina klasifikuojant grupes kaip mažas ir nesudėtingas grupes, ir

c) 

sąlygos, taikomos priežiūros institucijoms tvirtinant arba atšaukiant proporcingumo priemones, kurias turi taikyti grupės, neklasifikuojamos kaip mažos ir nesudėtingos grupės.

213b straipsnis

Grupės priežiūros kliūtys

1.  

213 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais atvejais draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė užtikrina, kad:

a) 

vidaus tvarka ir užduočių paskirstymas grupėje būtų tinkami, kad būtų laikomasi šios antraštinės dalies, ir visų pirma būtų veiksmingi siekiant:

i) 

koordinuoti visų draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių veiklą, be kita ko, prireikus, toms įmonėms tinkamai paskirstant užduotis;

ii) 

užkirsti kelią konfliktams grupėje arba juos valdyti ir

iii) 

užtikrinti, kad visoje grupėje būtų laikomasi draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės grupės mastu nustatytos politikos;

b) 

grupės, kuriai priklauso draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, organizacinė struktūra netrukdytų ar kitaip neužkirstų kelio veiksmingai grupės ir jos patronuojamųjų draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrai, visų pirma atsižvelgiant į:

i) 

draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės poziciją daugiapakopėje grupėje;

ii) 

akcijų paketo struktūrą ir

iii) 

draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės vaidmenį grupėje.

2.   Jei 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos netenkinamos, grupės priežiūros institucijai suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės pakeistų vidaus tvarką ir užduočių paskirstymą grupėje.

Jei šio straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos netenkinamos, grupės priežiūros institucija draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taiko tinkamas priežiūros priemones, kad prireikus užtikrintų arba atkurtų grupės priežiūros tęstinumą ir vientisumą bei šioje antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos, veikdamos kaip grupių priežiūros institucijos pagal 247 straipsnį, turėtų įgaliojimus reikalauti, kad draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė nustatytų tokią grupės struktūrą, kad atitinkama priežiūros institucija galėtų veiksmingai vykdyti grupės priežiūrą. Priežiūros institucijos tais įgaliojimais naudojasi tik išimtinėmis aplinkybėmis, pasikonsultavusios su EDPPI ir, kai taikytina, su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, ir pateikia draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei to naudojimosi įgaliojimais priežastis.

3.   Šios direktyvos 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais, jeigu grupės, kurią sudaro įmonės, susijusios viena su kita ryšiais, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje, ir jų susijusios įmonės, arba kuri yra nustatyta remiantis šios direktyvos 212 straipsnio 3 dalimi, organizacinė struktūra yra tokia, kad trukdo arba užkerta kelią veiksmingai tos grupės priežiūrai arba trukdo tai grupei laikytis šios antraštinės dalies nuostatų, grupei taikomos atitinkamos priežiūros priemonės, kad prireikus būtų užtikrintas arba atkurtas grupės priežiūros tęstinumas ir vientisumas bei šios antraštinės dalies nuostatų laikymasis. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos, veikdamos kaip grupių priežiūros institucijos pagal šios direktyvos 247 straipsnį, turėtų įgaliojimus reikalauti, kad būtų įsteigta draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, arba kad Sąjungoje būtų įsteigta įmonė, kuri, centralizuotai koordinuodama veiklą, veiksmingai darytų lemiamą įtaką grupei priklausančių draudimo ar perdraudimo įmonių sprendimams, įskaitant finansinius sprendimus. Tokiu atveju ta draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įmonė, kuri veiksmingai vykdo centralizuotą koordinavimą, yra atsakinga už šios antraštinės dalies nuostatų laikymąsi.

▼B

214 straipsnis

Grupės priežiūros taikymo sritis

▼M13

1.   Priežiūros institucijos, vykdančios grupės priežiūrą pagal 213 straipsnį, neprivalo prižiūrėti atskirų trečiųjų valstybių draudimo įmonių, trečiųjų valstybių perdraudimo įmonių arba mišrią veiklą vykdančių draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių.

Tik siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šios antraštinės dalies nuostatų, priežiūros institucijos, vykdančios grupės priežiūrą, gali vykdyti tiesioginę draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą ir naudotis priežiūros įgaliojimais.

▼B

2.  

Grupės priežiūros institucija gali nuspręsti konkrečiais atvejais netaikyti 213 straipsnyje nurodytos grupės priežiūros įmonei, kai:

a) 

įmonė yra trečiojoje šalyje, kurioje būtiną informaciją perduoti trukdo teisinės nuostatos, nedarant poveikio 229 straipsnio nuostatų taikymui;

b) 

įmonė, kurią reikėtų prižiūrėti, yra nereikšminga grupės priežiūros tikslams; arba

c) 

įmonės priežiūra turėtų netinkamą ar klaidinantį poveikį, siekiant grupės priežiūros tikslų.

Tačiau jei kelioms atskiroms tos pačios grupės įmonėms galima netaikyti priežiūros pagal pirmos pastraipos b punktą, jas vis dėlto būtina prižiūrėti, jei jos kartu nėra nereikšmingos.

Jei grupės priežiūros institucija mano, kad draudimo ar perdraudimo įmonei neturėtų būti taikoma grupės priežiūra pagal pirmos pastraipos b arba c punktus, ji, prieš priimdama sprendimą, konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis.

Jei grupės priežiūros institucija netaiko draudimo ar perdraudimo įmonei grupės priežiūros pagal vieną iš pirmos pastraipos b ar c punktuose numatytų atvejų, valstybės narės, kurioje yra ta įmonė, priežiūros institucijos gali paprašyti, kad grupei vadovaujanti įmonė pateiktų bet kokią informaciją, kuri gali padėti prižiūrėti atitinkamą draudimo ar perdraudimo įmonę.

▼M13

Vertindama, ar įmonė yra nereikšminga grupės priežiūros tikslais pagal pirmos pastraipos b punktą, grupės priežiūros institucija užtikrina, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

a) 

įmonės dydis, vertinant pagal visą turtą ir techninius atidėjinius, yra mažas, palyginti su kitų grupės įmonių ir visos grupės dydžiu;

b) 

įmonės neįtraukimas į grupės priežiūros taikymo sritį neturėtų reikšmingo poveikio grupės mokumui;

c) 

kokybinė ir kiekybinė rizika, įskaitant dėl grupės vidaus sandorių kylančią riziką, kurią įmonė kelia arba gali kelti visai grupei, yra nereikšminga.

3.   Jei viena ar daugiau įmonių pagal šio straipsnio 2 dalį būtų neįtraukta į grupės priežiūros taikymo sritį ir dėl to nebūtų pradėta taikyti grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, prieš priimdama sprendimą dėl neįtraukimo į grupės priežiūros taikymo sritį, grupės priežiūros institucija konsultuojasi su EDPPI ir, kai taikytina, su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis. Toks sprendimas priimamas tik išimtinėmis aplinkybėmis ir tinkamai pagrindžiamas EDPPI ir, kai taikytina, kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms. Grupės priežiūros institucija bent kartą per metus iš naujo įvertina, ar jos sprendimas tebėra tinkamas. Jei taip nebėra, grupės priežiūros institucija praneša EDPPI ir, kai taikytina, kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms, kad pradės vykdyti grupės priežiūrą.

Prieš neįtraukdama pagrindinės patronuojančiosios įmonės į grupės priežiūros sritį pagal 2 dalies pirmos pastraipos b punktą, grupės priežiūros institucija konsultuojasi su EDPPI ir, kai taikytina, kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir įvertina grupės priežiūros vykdymo tarpinės dalyvaujančios įmonės lygmeniu poveikį grupės mokumo būklei. Visų pirma toks neįtraukimas yra neįmanomas, jei dėl to iš esmės pagerėtų grupės mokumo būklė.

Siekdama užtikrinti darnų ir nuoseklų šios dalies taikymą, EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį parengia gaires, kuriose išsamiau nurodomos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos išimtinės aplinkybės arba atvejai, kai pagrindinės patronuojančiosios įmonės, įskaitant draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, neįtraukimas į grupės priežiūros taikymo sritį gali būti pateisinamas.

4.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 ir 3 dalims, grupės, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalį, apimtis nustatoma pagal 212 straipsnį.

Kai grupė, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, nustatoma pagal 212 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jeigu tos grupės patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė taip pat yra kitos grupės pagrindinė dalyvaujanti įmonė, kaip tai suprantama 212 straipsnio 1 dalies c punkte, ta kita grupė laikoma įtraukta į grupės, nustatytos pagal 212 straipsnio 2 ir 3 dalis, apimtį.

Priežiūros institucijos gali taikyti 212 straipsnio 2 ir 3 dalis siekdamos išplėsti grupės, kaip tai suprantama 212 straipsnio 1 dalies c punkte, apimtį.

5.   Kai pagal 212 straipsnio 3 dalį nustatytai grupei taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, grupė vieną iš bendrai valdomų įmonių paskiria patronuojančiąja įmone, kuri atsako už šios antraštinės dalies laikymąsi. Kitos 212 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės laikomos patronuojamosiomis įmonėmis. 6.   Jei dėl patronuojančiosios įmonės paskyrimo pagal šio straipsnio 5 dalį atsirastų didelių kliūčių vykdyti grupės priežiūrą, visų pirma tais atvejais, kai įmonės pagrindinė buveinė nėra įsisteigusi priežiūros institucijos, veikiančios kaip grupės priežiūros institucija pagal 247 straipsnį, valstybės narės teritorijoje, arba jei dėl tokio paskyrimo grupė negalėtų veiksmingai laikytis šios antraštinės dalies nuostatų, valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucija, veikianti kaip grupės priežiūros institucija, turėtų įgaliojimus, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, reikalauti, kad būtų paskirta kita patronuojančioji įmonė. Sprendimą paskirti kitą patronuojančiąją įmonę priežiūros institucija, veikianti kaip grupės priežiūros institucija, tinkamai pagrindžia grupei ir kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms.

Jei pagal 212 straipsnio 3 dalį nustatyta grupė, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, nepaskiria patronuojančiosios įmonės pagal šio straipsnio 5 dalį, priežiūros institucija, veikianti kaip grupės priežiūros institucija pagal 247 straipsnį, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, paskiria patronuojančiąją įmonę, kuri bus atsakinga už šios antraštinės dalies nuostatų laikymąsi. Kitos tokios grupės įmonės laikomos patronuojamosiomis įmonėmis.

Skirdama patronuojančiąją įmonę pagal šios dalies pirmą arba antrą pastraipą, priežiūros institucija, veikianti kaip grupės priežiūros institucija pagal 247 straipsnį, atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) 

kiekvienos įmonės techninių atidėjinių sumą;

b) 

kiekvienos įmonės metines bendras pasirašytas įmokas;

c) 

kiekvienos įmonės susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių skaičių.

Priežiūros institucijos bent kartą per metus vertina, ar paskyrimas tebėra tinkamas. Jei taip nėra, priežiūros institucija, veikianti kaip grupės priežiūros institucija pagal 247 straipsnį, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, paskiria kitą patronuojančiąją įmonę. Ta kita patronuojančioji įmonė yra atsakinga už šios antraštinės dalies nuostatų laikymąsi.

▼B

3 skirsnis

Lygmenys

215 straipsnis

Bendrijos lygmens pagrindinė patronuojanti įmonė

▼M1

1.   Jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, nurodyta 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, pati yra kitos draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė arba kitos draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar kitos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, dukterinė įmonė, 218–258 straipsniai taikomi tik pagrindinės patronuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, lygmeniu. 2.   Jei 1 dalyje nurodyta pagrindinė patronuojanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, yra įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, dukterinė įmonė, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti tos pagrindinės patronuojančios įmonės ar bendrovės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nurodytos 244 straipsnyje, grupės vidaus sandorių priežiūros, nurodytos 245 straipsnyje, arba abiejų.

▼B

216 straipsnis

Nacionalinio lygmens pagrindinė patronuojanti įmonė

▼M1

1.   Jei dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, kaip nurodyta 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, pagrindinė buveinė nėra toje pačioje valstybėje narėje, kaip pagrindinės Sąjungos lygmens patronuojančios įmonės, nurodytos 215 straipsnyje, valstybės narės gali leisti savo priežiūros institucijoms nuspręsti, pasikonsultavus su grupės priežiūros institucija ir ta pagrindine Sąjungos lygmens patronuojančia įmone, taikyti nacionalinio lygmens grupės priežiūrą pagrindinei patronuojančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei.

▼M5

Tokiu atveju priežiūros institucija paaiškina savo sprendimą grupės priežiūros institucijai ir pagrindinei Sąjungos lygmens patronuojančiai įmonei. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.

218–258 straipsniai taikomi mutatis mutandis pagal šio straipsnio 2–6 dalis.

▼B

2.   Priežiūros institucija pagrindinei patronuojančiai įmonei gali taikyti nacionalinio lygmens grupės priežiūrą tik srityse, numatytose viename ar keliuose II skyriaus skirsniuose. 3.   Jei priežiūros institucija nusprendžia nacionaliniu lygmeniu pagrindinei patronuojančiai įmonei taikyti II skyriaus 1 skirsnį, metodas, kurį grupės priežiūros institucija pasirenka pagal 220 straipsnį pagrindinei patronuojančiai įmonei prižiūrėti Bendrijos lygmeniu, nurodytu 215 straipsnyje, yra lemiamas ir taikomas atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijos. 4.  

Jei priežiūros institucija nusprendžia nacionaliniu lygmeniu taikyti pagrindinei patronuojančiai įmonei II skyriaus 1 skirsnį ir jei pagrindinė Bendrijos lygmens patronuojanti įmonė, nurodyta 215 straipsnyje, gavo leidimą pagal 231 straipsnį arba 233 straipsnio 5 dalį skaičiuoti grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, tas sprendimas yra lemiamas ir taikomas atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijų.

Esant situacijai, kai priežiūros institucija mano, kad pagrindinės nacionalinio lygmens patronuojančios įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo Bendrijos lygmeniu patvirtinto vidaus modelio, ir jeigu ta įmonė tinkamai neišsprendžia priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ta priežiūros institucija gali nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal tokį modelį apskaičiuotas tos įmonės grupės mokumo kapitalo reikalavimas, arba, išimtiniais atvejais, jei toks papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, reikalauti, kad įmonė savo grupės mokumo kapitalo reikalavimą perskaičiuotų pagal standartinę formulę.

▼M5

Priežiūros institucija paaiškina tokius sprendimus įmonei ir grupės priežiūros institucijai. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.

▼B

5.   Kai priežiūros institucija pagrindinei nacionalinio lygmens patronuojančiai įmonei nusprendžia taikyti II skyriaus 1 skirsnį, tai įmonei neleidžiama pateikti prašymo pagal 236 ar 243 straipsnius leisti taikyti savo dukterinėms įmonėms 238 ir 239 straipsnius. 6.   Kai valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms priimti sprendimą, nurodytą 1 dalyje, jos nustato, kad tokių sprendimų nebūtų galima priimti arba toliau taikyti, jei nacionalinio lygmens pagrindinė patronuojanti įmonė yra 215 straipsnyje nurodytos Bendrijos lygmens pagrindinės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, ir tai pagrindinei patronuojančiai įmonei pagal 237 ar 243 straipsnius buvo leista taikyti tai dukterinei įmonei 238 ir 239 straipsnius.

▼M5

7.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama, kokiomis aplinkybėmis galima priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą.

▼B

217 straipsnis

Patronuojanti įmonė, veikianti keliose valstybėse narėse

1.  

Jeigu valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms priimti 216 straipsnyje nurodytą sprendimą, jos taip pat leidžia joms nuspręsti susitarti su kitų valstybių narių, kuriose veikia kita susijusi nacionalinio lygmens pagrindinė patronuojanti įmonė, priežiūros institucijomis, kad galėtų vykdyti keliose valstybėse narėse veikiančio pogrupio lygmens priežiūrą.

Jeigu atitinkamos priežiūros institucijos susitaria taip, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, grupės priežiūra nevykdoma 216 straipsnyje nurodytų pagrindinių patronuojančių įmonių, veikiančių valstybėse narėse, išskyrus tas valstybes nares, kuriose veikia pirmoje pastraipoje nurodytas pogrupis, lygmeniu.

▼M5

Tokiu atveju priežiūros institucijos paaiškina savo susitarimą grupės priežiūros institucijai ir pagrindinei Sąjungos lygmens patronuojančiai įmonei. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.

▼B

2.   216 straipsnio 2–6 dalys taikomos mutatis mutandis.

▼M5

3.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kokiomis aplinkybėmis galima priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą.

▼B

II SKYRIUS

Finansinė būklė

1 skirsnis

Grupės mokumas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

218 straipsnis

Grupės mokumo priežiūra

1.   Grupės mokumo priežiūra vykdoma pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, 246 straipsnį ir III skyrių. 2.   213 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu atveju valstybės narės reikalauja dalyvaujančių draudimo ar perdraudimo įmonių užtikrinti, kad grupė turėtų tinkamų nuosavų lėšų, kurios visada bent atitiktų grupės mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal 2, 3 ir 4 poskirsnius. 3.   213 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu atveju valstybės narės reikalauja draudimo ir perdraudimo įmonių grupės užtikrinti, kad grupė turėtų tinkamų nuosavų lėšų, kurios visada bent atitiktų grupės mokumo kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal 5 poskirsnį. 4.   Pagal III skyrių grupės priežiūros institucijos vykdydamos priežiūros procesą peržiūri 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus. 136 straipsnio ir 138 straipsnio 1–4 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis. 5.   Jei dalyvaujanti įmonė pastebėjo ir informavo grupės priežiūros instituciją, kad nebesilaikoma grupės mokumo kapitalo reikalavimo arba kad esama rizikos, jog to reikalavimo bus nesilaikoma per ateinančius tris mėnesius, grupės priežiūros institucija nedelsdama praneša apie tai kitoms priežiūros institucijų kolegijos priežiūros institucijoms, kurios išnagrinėja grupės padėtį.

▼M1

219 straipsnis

Skaičiavimo dažnumas

1.   Grupės priežiūros institucija užtikrina, kad dalyvaujanti draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė atliktų 218 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus skaičiavimus ne rečiau kaip kartą per metus.

Svarbius tų skaičiavimų duomenis ir rezultatus grupės priežiūros institucijai teikia dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

2.   Draudimo įmonė, perdraudimo įmonė bei draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė nuolat stebi grupės mokumo kapitalo reikalavimą. Kai grupės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis buvo pagrįstas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, apie kurį buvo pranešta vėliausiai, grupės mokumo kapitalo reikalavimas nedelsiant perskaičiuojamas ir apie jį pranešama grupės priežiūros institucijai.

Kai yra įrodymų, kad nuo pranešimo apie naujausią grupės mokumo kapitalo reikalavimą datos grupės rizikos pobūdis labai pasikeitė, grupės priežiūros institucijos gali pareikalauti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų perskaičiuotas.

▼B

2 poskirsnis

Apskaičiavimo metodo pasirinkimas ir bendrieji principai

220 straipsnis

Metodo pasirinkimas

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonių grupės, nurodytos 213 straipsnio 2 dalies a punkte, mokumas skaičiuojamas pagal techninius principus ir vieną iš metodų, ►M13  nustatytų 221–233a straipsniuose ◄ . 2.  

Valstybės narės nustato, kad draudimo ir perdraudimo įmonių grupės, nurodytos 213 straipsnio 2 dalies a punkte, mokumas skaičiuojamas pagal 1 metodą, nustatytą 230–232 straipsniuose.

▼M13

Tačiau valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms, kurios prisiima konkrečios grupės priežiūros institucijos vaidmenį, nuspręsti po konsultacijų su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe tai grupei taikyti 2 metodą pagal 233 ir 234 straipsnius arba 1 ir 2 metodų derinį pagal 233a ir 234 straipsnius, jei netinka taikyti tik 1 metodą.

▼M13

3.   Nedarant poveikio 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių traktavimui, priežiūros institucijos gali nuspręsti taikyti 2 metodą pagal 2 dalies antrą pastraipą tik draudimo ir perdraudimo įmonėms, trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonėms, draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių kontroliuojančiosioms bendrovėms.

▼B

221 straipsnis

Proporcingos dalies įtraukimas

1.  

Skaičiuojant grupės mokumą atsižvelgiama į proporcingą kapitalo dalį, kurią dalyvaujanti įmonė turi savo susijusiose įmonėse.

Taikant pirmą pastraipą proporcingą dalį sudaro bet kuri iš šių dalių:

a) 

taikant 1 metodą – procentai, naudojami rengiant konsoliduotas ataskaitas; arba

b) 

taikant 2 metodą – dalyvaujančios įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai turimo pasirašytojo kapitalo dalis.

Tačiau nepaisant to, kuris metodas taikomas, kai susijusi įmonė yra dukterinė įmonė ir neturi pakankamai tinkamų nuosavų lėšų savo mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, atsižvelgiama į visą dukterinės įmonės mokumo deficitą.

Tačiau jei, priežiūros institucijų manymu, patronuojanti įmonė, kuriai priklauso kapitalo dalis, griežtai atsako tik ta kapitalo dalimi, grupės priežiūros institucijos gali leisti atsižvelgti į dukterinės įmonės mokumo deficitą laikydamosi proporcingumo principo.

▼M13

1a.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, tik 228 straipsnio tikslais, neatsižvelgiant į tai, ar taikomas 1 ar 2 metodas, proporcinga dalis reiškia dalį pasirašytojo kapitalo, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai turi dalyvaujanti įmonė susijusioje įmonėje.

▼B

2.  

Grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe nustato, į kokią proporcingą dalį atsižvelgiama šias atvejais:

a) 

kai tam tikrų grupės įmonių nesieja kapitalo ryšiai;

b) 

kai priežiūros institucija nusprendžia, kad turima įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalis yra dalyvavimas toje įmonėje, nes priežiūros institucija mano, jog tai įmonei veiksmingai daroma svarbi įtaka;

c) 

kai priežiūros institucija nusprendžia, kad tam tikra įmonė yra kitos įmonės patronuojanti įmonė, kadangi, priežiūros institucijos nuomone, ji veiksmingai daro lemiamą įtaką tai kitai įmonei;

▼M13

d) 

kai priežiūros institucija nustato, kad dvi ar daugiau draudimo ar perdraudimo įmonių sudaro grupę pagal 212 straipsnio 3 dalį, nes jos valdomos bendrai.

▼B

222 straipsnis

Dvigubo tinkamų nuosavų lėšų užskaitymo panaikinimas

1.  

Draudžiama du kartus užskaityti skirtingų draudimo ar perdraudimo įmonių nuosavas lėšas, tinkamas mokumo kapitalo reikalavimui, apskaičiuojant tą reikalavimą.

Tuo tikslu apskaičiuojant grupės mokumą, ir jei taip nėra nustatyta 4 poskirsnyje aprašytuose metoduose, neįtraukiamos šios sumos:

a) 

dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos vienos iš jos susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui tinkamos nuosavos lėšos;

b) 

dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui tinkamos nuosavos lėšos;

c) 

dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokios kitos susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui tinkamos nuosavos lėšos.

2.  

Nedarant poveikio 1 dalies taikymui, šios lėšos gali būti įtrauktos į apskaičiavimą tik tiek, kiek jos tinkamos tam tikros susijusios atitinkamos įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti:

a) 

su dalyvaujančią draudimo ar perdraudimo įmone susijusios gyvybės draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, perteklinės lėšos, kurioms taikoma 91 straipsnio 2 dalis;

b) 

su dalyvaujančia draudimo ar perdraudimo įmone susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas.

Tačiau šios lėšos bet kuriuo atveju neįtraukiamos į apskaičiavimą:

i) 

bet koks pasirašytas, bet neįmokėtas kapitalas, sudarantis dalyvaujančios įmonės potencialų įsipareigojimą;

ii) 

bet koks pasirašytas, bet neįmokėtas dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalas, sudarantis susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės potencialų įsipareigojimą;

iii) 

bet koks pasirašytas, bet neįmokėtas susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalas, sudarantis su ta pačia dalyvaujančia draudimo ar perdraudimo įmone susijusios kitos draudimo ar perdraudimo įmonės potencialų įsipareigojimą.

3.   Kai priežiūros institucijos mano, kad tam tikros nuosavos lėšos, išskyrus nurodytas 2 dalyje, tinkamos susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, negali būti veiksmingai panaudotos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, tas nuosavas lėšas galima įtraukti į apskaičiavimą tik tuo atveju, jei jos tinkamos susijusios įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

▼M13

4.   Nuosavų lėšų, nurodytų 2 ir 3 dalyse, suma negali būti didesnė už susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės indėlį į grupės mokumo kapitalo reikalavimą.

▼B

5.   Bet kokios dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, tinkamos nuosavos lėšos, kurioms būtina gauti išankstinį priežiūros institucijos pritarimą pagal 90 straipsnį, įtraukiamos į apskaičiavimą tik tiek, kiek tinkamai leido priežiūros institucijos, atsakingos už tos susijusios įmonės priežiūrą.

▼M13

6.   230 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 2 dalies ir 233a straipsnio 1 dalies a punkto tikslais dalyvaujančios įmonės išleistas nuosavų lėšų elementas nelaikomas nesuvaržytu, kaip tai suprantama 93 straipsnio 2 dalies antros pastraipos c punkte, jeigu to elemento negalima atsisakyti grąžinti jo turėtojui, kai susijusi draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė, yra likviduojama.

▼B

223 straipsnis

Grupės viduje sukurto kapitalo neužskaitymas

1.  

Apskaičiuojant grupės mokumą neatsižvelgiama į jokias mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti tinkamas nuosavas lėšas, kurios susidaro, kai abipusiškai vyksta finansavimas tarp dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės ir:

a) 

susijusios įmonės;

b) 

dalyvaujančios įmonės; arba

c) 

kitos su bet kuria iš jos dalyvaujančių įmonių susijusios įmonės.

2.   Apskaičiuojant grupės mokumą neatsižvelgiama į nuosavas lėšas, tinkamas su dalyvaujančia draudimo ar perdraudimo įmone, kurios grupės mokumas yra skaičiuojamas, susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, kai šios nuosavos lėšos susidaro iš abipusio finansavimo su bet kuria kita tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusia įmone. 3.   Abipusis finansavimas vyksta bent jau tuomet, kai draudimo ar perdraudimo įmonė arba bet kuri su ja susijusi įmonė turi akcijų kitoje įmonėje, kuriai tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuosavos lėšos, tinkamos pirmos įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, arba suteikia jai paskolą.

224 straipsnis

Vertinimas

Turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal 75 straipsnį.

3 poskirsnis

Apskaičiavimo metodų taikymas

225 straipsnis

Susijusios draudimo ir perdraudimo įmonės

Kai draudimo ar perdraudimo įmonė turi daugiau nei vieną susijusią draudimo ar perdraudimo įmonę, grupės mokumas apskaičiuojamas įtraukiant kiekvieną iš tų susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių.

Valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai susijusi draudimo ar perdraudimo įmonė turi pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, o ne tos draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, valstybėje narėje, apskaičiuojant atsižvelgiama į susijusios įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ir nuosavas lėšas, tinkamas tam reikalavimui patenkinti, toje kitoje valstybėje narėje nustatyta tvarka.

▼M1

226 straipsnis

▼M13

Tarpininkės kontroliuojančiosios bendrovės

▼M1

1.   Apskaičiuojant grupės mokumą draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę turi dalyvavimo teises susijusioje draudimo įmonėje, susijusioje perdraudimo įmonėje, trečiosios šalies draudimo įmonėje ar trečiosios šalies perdraudimo įmonėje, atsižvelgiama į tokios draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės padėtį.

Tik šio skaičiavimo tikslais tarpininkė draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba tarpininkė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomos I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose nustatytos mokumo kapitalo reikalavimo taisyklės ir tokios pačios sąlygos, kaip nustatyta I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

2.   Jei tarpininkė draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba tarpininkė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė turi subordinuotųjų skolų ar kitų tinkamų nuosavų lėšų, kurioms taikomi apribojimai pagal 98 straipsnį, tinkamomis nuosavomis lėšomis laikoma šių lėšų dalis, apskaičiuota taikant 98 straipsnyje nustatytus apribojimus visoms grupės lygmens neįtrauktoms tinkamoms lėšoms, palyginti su grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimu.

Visas tarpininkės draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba tarpininkės mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės tinkamas nuosavas lėšas, kurioms reikėtų išankstinio priežiūros institucijų leidimo pagal 90 straipsnį, jei jos priklausytų draudimo ar perdraudimo įmonei, galima įtraukti skaičiuojant grupės mokumą tik tiek, kiek tinkamai leista grupės priežiūros institucijos.

▼M13

3.   1 ir 2 dalių tikslais trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių kontroliuojančiosios bendrovės taip pat laikomos draudimo ar perdraudimo įmonėmis.

▼M5

227 straipsnis

Lygiavertiškumas, susijęs su atitinkamomis trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonėmis

1.   Pagal ►M13  ir 233a straipsnį ◄ apskaičiuojant draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra dalyvaujančioji įmonė trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonėje, grupės mokumą tik to apskaičiavimo tikslu ta trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė prilyginama susijusiajai draudimo ar perdraudimo įmonei.

Tačiau tais atvejais, kai trečioji šalis, kurioje ta įmonė turi pagrindinę buveinę, nustato įmonei leidimo gavimo reikalavimą ir taiko jai mokumo tvarką, kuri yra bent lygiavertė nustatytai I antraštinės dalies VI skyriuje, valstybės narės gali numatyti, kad apskaičiuojant būtų atsižvelgiama į šios įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ir nuosavas lėšas, tinkamas šiam reikalavimui patenkinti, atitinkamoje trečiojoje šalyje nustatyta tvarka.

2.   Jei nepriimtas deleguotasis aktas pagal šio straipsnio 4 arba 5 dalį, grupės priežiūros institucija dalyvaujančiosios įmonės prašymu arba savo iniciatyva patikrina, ar trečiosios šalies tvarka yra bent lygiavertė. EDPPI teikia pagalbą grupės priežiūros institucijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį.

Prieš priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo, grupės priežiūros institucija, padedama EDPPI, konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis. Tas sprendimas priimamas vadovaujantis pagal 3 dalį priimtais kriterijais. Grupės priežiūros institucija nepriima jokio sprendimo dėl trečiosios šalies, kuris prieštarautų bet kokiam anksčiau priimtam sprendimui dėl tos trečiosios šalies, jei nėra būtina atsižvelgti į esminius I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytos priežiūros tvarkos ir priežiūros tvarkos trečiojoje šalyje pokyčius.

Jei priežiūros institucijos nesutinka su pagal antrą pastraipą priimtu sprendimu, jos gali per tris mėnesius nuo grupės priežiūros institucijos pranešimo apie sprendimą dienos šiuo klausimu kreiptis į EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

3.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami kriterijai, skirti įvertinti, ar trečiosios šalies mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai. 4.   Jei trečioji šalis atitinka pagal 3 dalį priimtus kriterijus, Komisija pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį gali priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad tos trečiosios šalies priežiūros tvarka yra lygiavertė I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.

Siekiant atsižvelgti į svarbius I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytos priežiūros tvarkos ir trečiosios šalies priežiūros tvarkos pokyčius, tie deleguotieji aktai reguliariai peržiūrimi.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

5.  

Nukrypstant nuo 4 dalies, net kai netenkinami pagal 3 dalį nustatyti kriterijai, Komisija 6 dalyje nurodytam laikotarpiui gali pagal 301a straipsnį bei padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje šalyje, taikoma tos trečiosios šalies mokumo tvarka laikinai yra lygiavertė I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai, kai:

a) 

gali būti įrodyta, kad mokumo tvarka, kuri gali būti įvertinta kaip lygiavertė pagal 4 dalį, jau parengta arba gali būti nustatyta ir taikoma trečiojoje šalyje;

b) 

trečiosios šalies mokumo tvarka grindžiama rizika ir yra nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai mokumo reikalavimai bei reikalavimai, susiję su priežiūros tikslais teikiamomis ataskaitomis ir skaidrumu;

c) 

trečiojoje šalyje taikomi teisės aktai, kuriais iš principo leidžiamas bendradarbiavimas ir keitimasis konfidencialia informacija su EDPPI ir priežiūros institucijomis;

d) 

trečioji šalis taiko nepriklausomą priežiūros sistemą; ir

e) 

trečioji šalis visiems jos priežiūros institucijų vardu veikiantiems asmenims nustatė profesinės paslapties pareigas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

6.  

Numatomas pradinis 10 metų laikino lygiavertiškumo laikotarpis pagal 5 dalį, nebent tam laikotarpiui nepasibaigus:

a) 

deleguotasis aktas atšaukiamas; arba

b) 

deleguotasis aktas priimtas pagal 4 straipsnį tuo tikslu, kad tos trečiosios šalies priežiūros tvarka pripažįstama lygiaverte I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.

Laikinas lygiavertiškumas atnaujinamas tolesniems 10 metų laikotarpiams, kai 5 dalyje nustatyti kriterijai vis dar tenkinami. Komisija tokį deleguotąjį aktą priima pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį.

Priimant bet kokius deleguotuosius aktus dėl laikino lygiavertiškumo atsižvelgiama į Komisijos ataskaitas pagal 177 straipsnio 2 dalį. Tokius deleguotuosius aktus Komisija reguliariai persvarsto. EDPPI padeda Komisijai vertinti tuos sprendimus. Komisija teikia Europos Parlamentui informaciją apie visas vykdomas peržiūras ir pateikia pranešimą dėl padarytų išvadų.

7.   Kai pagal 5 dalį buvo priimtas deleguotasis aktas, nustatantis kad trečiosios šalies priežiūros tvarka yra laikinai lygiavertė, ta trečioji šalis laikoma lygiaverte taikant 1 dalies antrą pastraipą.

▼M13

228 straipsnis

Kitų finansų sektorių konkrečių susijusių įmonių traktavimas

1.  

Neatsižvelgdama į metodą, taikomą pagal šios direktyvos 220 straipsnį, apskaičiuodama grupės mokumą, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė atsižvelgia į šių įmonių indėlį į grupės tinkamas nuosavas lėšas ir į grupės mokumo kapitalo reikalavimą:

a) 

kredito įstaigų, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba investicinių įmonių, kaip tai suprantama to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

b) 

KIPVPS valdymo įmonių, kaip tai suprantama Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ir investicinių bendrovių, gavusių leidimą pagal tos direktyvos 27 straipsnį, jei jos nėra paskyrusios valdymo įmonės pagal tą direktyvą;

c) 

alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (toliau – AIFV), kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES ( 26 ) 4 straipsnio 1 dalies b punkte;

d) 

įmonių, kurios nėra reguliuojamos įmonės ir kurios vykdo vienos ar kelių rūšių veiklą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES I priede, jei ta veikla sudaro reikšmingą visos jų veiklos dalį;

e) 

profesinių pensijų įstaigų, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2016/2341 6 straipsnio 1 punkte.

2.  

Indėlis į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių grupės tinkamas nuosavas lėšas apskaičiuojamas kaip kiekvienos įmonės nuosavų lėšų proporcingos dalies suma, kai tos nuosavos lėšos apskaičiuojamos taip:

a) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos susijusios įmonės atveju pagal atitinkamas sektoriaus taisykles, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 7 punkte;

b) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos susijusios įmonės atveju pagal Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies l punktą;

c) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos susijusios įmonės atveju pagal Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies ad punktą;

d) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos susijusios įmonės atveju pagal atitinkamas sektoriaus taisykles, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 7 punkte, jei jos būtų kontroliuojamos įmonės, kaip tai suprantama tos direktyvos 2 straipsnio 4 punkte;

e) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos susijusios įmonės atveju – turima mokumo atsarga, apskaičiuota pagal Direktyvos (ES) 2016/2341 16 straipsnį.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais į kiekvienos susijusios įmonės nuosavų lėšų sumą, atitinkančią nepaskirstytinus rezervus ir kitus elementus, grupės priežiūros institucijos nurodytus kaip turinčius mažesnį pajėgumą padengti nuostolius, taip pat privilegijuotąsias akcijas, subordinuotas savidraudos narių sąskaitas, subordinuotus įsipareigojimus ir atidėtųjų mokesčių turtą, kurie yra įtraukti į nuosavas lėšas, viršijančias kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus pagal 3 dalį, neatsižvelgiama, nebent dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė grupės priežiūros institucijai gali patenkinamai pagrįsti, kad tuos elementus galima panaudoti grupės mokumo kapitalo reikalavimui padengti. Nustatydama nuosavų lėšų perviršio sudėtį, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė atsižvelgia į tai, kad tam tikri kai kurių susijusių įmonių reikalavimai tenkinami tik naudojant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą arba papildomą 1 lygio kapitalą, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 575/2013.

3.  

1 dalyje nurodytų susijusių įmonių indėlis į grupės mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuojamas kaip kiekvienos susijusios įmonės kapitalo reikalavimo arba sąlyginio kapitalo reikalavimo proporcingos dalies suma. Tas kapitalo reikalavimas arba sąlyginis kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas taip:

a) 

susijusių įmonių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies a punkte, atveju pagal tai, kas nurodyta toliau:

i) 

kiekvienos investicinės įmonės, kuriai taikomi nuosavų lėšų reikalavimai pagal Reglamentą (ES) 2019/2033, atveju – to reglamento 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 ( 27 ) 39 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų arba vietos nuosavų lėšų reikalavimų trečiosiose valstybėse suma;

ii) 

kiekvienos kredito įstaigos atveju – didesnioji iš šių sumų:

1) 

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, įskaitant to reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytas priemones, konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, skirtų šalinti rizikai, išskyrus Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytą pernelyg didelio sverto riziką, jungtinio rezervo reikalavimo, apibrėžto tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte, arba vietos nuosavų lėšų reikalavimų trečiosiose valstybėse suma;

2) 

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų reikalavimų, įskaitant to reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytas priemones, konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, skirtų Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytai pernelyg didelio sverto rizikai šalinti, sverto koeficiento rezervo reikalavimo, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje, arba vietos nuosavų lėšų reikalavimų trečiosiose valstybėse, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, suma;

b) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos susijusios įmonės atveju pagal Direktyvos 2009/65/EB 7 straipsnio 1 dalies a punktą;

c) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos susijusios įmonės atveju pagal Direktyvos 2011/61/ES 9 straipsnį;

d) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos susijusios įmonės atveju – kapitalo reikalavimas, kurio susijusi įmonė turėtų laikytis pagal atitinkamas sektoriaus taisykles, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 7 punkte, jei ji būtų kontroliuojama įmonė, kaip tai suprantama tos direktyvos 2 straipsnio 4 punkte;

e) 

kiekvienos šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos susijusios įmonės atveju – didesnė iš šių sumų: būtinoji mokumo atsarga, apskaičiuota pagal Direktyvos (ES) 2016/2341 17 straipsnį, ir bendra kapitalo reikalavimų suma, nustatyta pagal valstybės narės, kurioje susijusi įmonė įregistruota arba kurioje jai suteiktas leidimas, nacionalinę teisę.

4.   Jeigu kelios susijusios įmonės, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, sudaro pogrupį, kuriam konsoliduotai taikomas kapitalo reikalavimas pagal vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų direktyvų ar reglamentų, įskaitant atvejus, kai finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra grupės patronuojamoji įmonė, grupės priežiūros institucija gali pareikalauti tų susijusių įmonių indėlį į grupės tinkamas nuosavas lėšas apskaičiuoti kaip proporcingą to pogrupio nuosavų lėšų dalį, užuot taikiusi šio straipsnio 2 dalies a–e punktus kiekvienai atskirai tam pogrupiui priklausančiai įmonei. Tokiu atveju dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė tų susijusių įmonių indėlį į grupės mokumo kapitalo reikalavimą taip pat apskaičiuoja kaip proporcingą to pogrupio kapitalo reikalavimo dalį, užuot taikiusi šio straipsnio 3 dalies a–e punktus kiekvienai atskirai tam pogrupiui priklausančiai įmonei. Apskaičiuojant pogrupio nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimą įtraukiamos visos pogrupiui priklausančios finansų įstaigos, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, taip pat papildomas paslaugas teikiančios įmonės, kaip tai suprantama tos dalies 18 punkte.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais šio straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos konkrečiam pogrupiui remiantis jo konsoliduota būkle, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 47 punkte arba Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte, arba atitinkamai remiantis jo konsoliduota pozicija.

5.   Nepaisydamos 1–4 dalių, valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms, prisiimančioms konkrečios grupės priežiūros institucijos vaidmenį, dalyvaujančios įmonės prašymu arba savo iniciatyva nuspręsti atimti 1 dalies a–d punktuose nurodytą bet kokį dalyvavimą iš nuosavų lėšų, tinkamų dalyvaujančios įmonės grupės mokumo reikalavimams patenkinti.

▼B

229 straipsnis

Reikiamos informacijos nebuvimas

Kai apie susijusią įmonę, turinčią pagrindinę buveinę valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, priežiūros institucijos neturi informacijos, būtinos draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumui apskaičiuoti, iš nuosavų lėšų, tinkamų grupės mokumui užtikrinti, atimama tos įmonės buhalterinė vertė dalyvaujančioje draudimo ar perdraudimo įmonėje.

Tuo atveju nerealizuotas pelnas, susijęs su tokiu dalyvavimu, neužskaitomas kaip grupės mokumui užtikrinti tinkamos nuosavos lėšos.

▼M13

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas atskaitymas pagerintų grupės mokumo būklę, palyginti su būkle, kai įmonė įtraukiama į grupės mokumo skaičiavimą, atskaitymas netaikomas.

229a straipsnis

Supaprastinti skaičiavimai

1.   230 straipsnio tikslais grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali leisti dalyvaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei taikyti supaprastintą metodą dalyvavimo teisėms susijusiose nereikšmingose įmonėse.

Pirmoje pastraipoje nurodyto supaprastinto metodo taikymą vienai ar kelioms susijusioms įmonėms dalyvaujanti įmonė tinkamai pagrindžia grupės priežiūros institucijai, atsižvelgdama į susijusios įmonės ar įmonių rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujanti įmonė kasmet įvertintų, ar supaprastinto metodo taikymas vis dar yra pagrįstas, ir savo ataskaitoje apie mokumo ir finansinę padėtį grupės lygmeniu, kaip nurodyta 256 straipsnio 1 dalyje, viešai paskelbtų susijusių įmonių, kurioms taikomas tas supaprastintas metodas, sąrašą ir dydį.

2.   1 dalies tikslais dalyvaujanti draudimo ir perdraudimo įmonė grupės priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikyti supaprastintą metodą dalyvavimui vienoje ar keliose susijusiose įmonėse yra pakankamai apdairu, kad apskaičiuojant grupės mokumą būtų išvengta nepakankamo rizikos, kylančios dėl tos įmonės arba tų įmonių, įvertinimo.

Kai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra šalyje, kuri nėra lygiavertė ar laikinai lygiavertė, kaip tai suprantama 227 straipsnyje, taikomas supaprastintas metodas, susijusios įmonės indėlis į grupės mokumo kapitalo reikalavimą neturi būti mažesnis nei tos susijusios įmonės kapitalo reikalavimas, kaip nustatyta atitinkamos trečiosios valstybės.

Supaprastintas metodas netaikomas susijusiai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė neturi patikimos informacijos apie kapitalo reikalavimą, kaip nustatyta toje trečiojoje valstybėje.

3.   1 dalies tikslais susijusios įmonės laikomos nereikšmingomis, jeigu kiekvienos iš jų buhalterinė vertė sudaro mažiau nei 0,2  % grupės turto, apskaičiuoto remiantis konsoliduotais duomenimis, o visų tokių įmonių buhalterinių verčių suma sudaro mažiau nei 0,5  % grupės turto, apskaičiuoto remiantis konsoliduotais duomenimis.

▼B

4 poskirsnis

Apskaičiavimo metodai

230 straipsnis

1 metodas (numatytasis metodas): apskaitos konsolidavimu paremtas metodas

▼M13

1.   Dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas apskaičiuojamas remiantis konsoliduotomis ataskaitomis.

Dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas – tai skirtumas tarp:

a) 

nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, apskaičiuotų remiantis konsoliduotais duomenimis, ir 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių indėlio į grupės tinkamas nuosavas lėšas, jei tas indėlis apskaičiuojamas pagal 228 straipsnio 2 arba 4 dalį, sumos;

b) 

mokumo kapitalo reikalavimo grupės lygmeniu, apskaičiuoto remiantis konsoliduotais duomenimis, ir 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių indėlio į grupės mokumo kapitalo reikalavimą, jei tas indėlis apskaičiuojamas pagal 228 straipsnio 3 arba 4 dalį, sumos.

Šios dalies antros pastraipos tikslais 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių akcijų paketai į konsoliduotus duomenis neįtraukiami.

Apskaičiuojant nuosavas lėšas, tinkamas mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, ir grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimą remiantis konsoliduotais duomenimis, taikomi I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniai bei I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniai.

▼B

2.  

Apskaičiuojant grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimą, remiantis konsoliduotais duomenimis (konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas), taikoma standartinė formulė arba patvirtintas vidaus modelis ir tvarka, atitinkanti atitinkamai I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1 ir 2 poskirsniuose bei I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1 ir 3 poskirsniuose nustatytus principus.

Konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą sudaro mažiausiai šių elementų suma:

a) 

dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės minimalaus kapitalo reikalavimas, kaip nurodyta 129 straipsnyje;

b) 

susijusiųjų draudimo ir perdraudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo proporcinga dalis;

▼M13

c) 

vietos kapitalo reikalavimų proporcinga dalis, kuriai esant būtų panaikintas leidimas susijusioms trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonėms.

▼B

Tam minimaliam reikalavimui patenkinti naudojamos tinkamos pagrindinės nuosavos lėšos, kaip nustatyta 98 straipsnio 4 dalyje.

Nustatant, ar tokias tinkamas nuosavas lėšas galima naudoti minimaliam konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, mutatis mutandis taikomi 221–229 straipsniuose nustatyti principai. 139 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis.

▼M13

Jei nuosavos lėšos, tinkamos mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, apskaičiuotos remiantis konsoliduotais duomenimis, viršija mokumo kapitalo reikalavimą grupės lygmeniu, apskaičiuotą remiantis konsoliduotais duomenimis, ir nesilaikoma minimalaus konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo, mutatis mutandis taikomos 138 straipsnio 1–4 dalys, o 139 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos. Šios pastraipos tikslais nuoroda į „mokumo kapitalo reikalavimą“ 138 straipsnyje suprantama kaip nuoroda į „minimalų konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą“.

▼M5

231 straipsnis

Grupės vidaus modelis

1.   Jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, atitinkamos priežiūros institucijos bendradarbiauja spręsdamos, ar suteikti tokį leidimą, ir prireikus nustato tokio leidimo sąlygas ir nuostatas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas teikiamas grupės priežiūros institucijai.

▼M9

Grupės priežiūros institucija informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos narius, įskaitant EDPPI, apie gautą prašymą, ir nedelsdama išsamų prašymą, įskaitant įmonės pateiktus dokumentus, perduoda tiems nariams. Vienos arba kelių atitinkamų priežiūros institucijų prašymu EDPPI gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 8 straipsnio 1 dalies b punktą suteikti techninę pagalbą tokios pagalbos paprašiusiai priežiūros institucijai ar institucijoms siekiant priimti sprendimą dėl prašymo.

▼M5

2.   Atitinkamos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl prašymo per šešis mėnesius nuo dienos, kurią grupės priežiūros institucija gavo pilną paraišką. 3.   Jeigu per 2 dalyje nurodytą šešių mėnesių laikotarpį kuri nors iš susijusių priežiūros institucijų šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, grupės priežiūros institucija atideda savo sprendimą ir laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, bei priima savo sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

EDPPI priima sprendimą per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EDPPI neperduodamas.

►M9  Jei EDPPI nepriima šios dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 3 dalį, galutinį sprendimą priima grupės priežiūros institucija. ◄ Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

4.   Siekiant užtikrinti vienodas 2 dalyje nurodyto bendro sprendimo dėl 1 dalyje nurodytų prašymų išduoti leidimą priėmimo proceso taikymo sąlygas ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendrų sprendimų priėmimui, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5.   Jei susijusios priežiūros institucijos priima 2 dalyje nurodytą bendrą sprendimą, grupės priežiūros institucija pateikia prašymo teikėjui dokumentą, kuriame išdėstomi visi sprendimo motyvai. 6.   Kai per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai gauti visi grupės prašymo dokumentai, nepriimamas bendras sprendimas, grupės priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl prašymo.

Priimdama sprendimą grupės priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į bet kokias nuomones ir išlygas, kurias per šešių mėnesių laikotarpį pateikė kitos susijusios priežiūros institucijos.

Grupės priežiūros institucija prašymo teikėjui ir kitoms susijusioms priežiūros institucijoms pateikia dokumentą, kuriame išdėstomas visiškai pagrįstas jos sprendimas.

Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

7.   Jei bet kuri iš atitinkamų priežiūros institucijų mano, kad jos prižiūrimos draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas grupės lygmeniu patvirtintas vidaus modelis, ir kol ta įmonė tinkamai neišsprendė priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ta institucija pagal 37 straipsnį gali nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą, kuriuo didinamas pagal tokį vidaus modelį apskaičiuotas tos draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai būtų netinkama nustatyti tokį papildomą kapitalo reikalavimą, priežiūros institucija gali reikalauti, kad atitinkama įmonė apskaičiuotų savo mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, nurodytą I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1 ir 2 poskirsniuose. Pagal 37 straipsnio 1 dalies a ir c punktus priežiūros institucija gali nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą, kuriuo didinamas pagal standartinę formulę apskaičiuotas tos draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Priežiūros institucija paaiškina draudimo ar perdraudimo įmonei ir kitiems priežiūros institucijų kolegijos nariams bet kokį priimtą sprendimą, nurodytą pirmoje ir antroje pastraipose.

EDPPI gali parengti gaires, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir darnus šios dalies taikymas.

▼B

232 straipsnis

Grupės papildomas kapitalas

▼M5

Spręsdama, ar konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, grupės priežiūros institucija ypač atsižvelgia į visus atvejus, kai grupės lygmeniu gali susiklostyti ►M13  37 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos ◄ aplinkybės, visų pirma jei:

▼B

a) 

specifinė grupės lygmens rizika nėra tinkamai įtraukta į standartinę formulę ar naudojamą vidaus modelį, nes ją sunku išreikšti kiekybiškai;

b) 

atitinkamos priežiūros institucijos pagal 37 straipsnį ir 231 straipsnio 7 dalį yra nustačiusios papildomą kapitalą, kuriuo didinamas susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Kai tinkamai neatsižvelgiama į grupės rizikos pobūdį, galima nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas.

▼M5

37 straipsnio 1–5 dalys kartu su deleguotaisiais aktais ir techniniais įgyvendinimo standartais, kurie priimami pagal 37 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taikomos mutatis mutandis.

▼B

233 straipsnis

2 metodas (alternatyvusis metodas): atimties ir sudėties metodas

1.  

Dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas – tai skirtumas tarp:

a) 

sudėtų grupės tinkamų nuosavų lėšų, kaip numatyta 2 dalyje;

▼M13

b) 

220 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių vertės dalyvaujančioje draudimo ar perdraudimo įmonėje ir bendro grupės mokumo kapitalo reikalavimo, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje.

▼B

2.  

Sudėtos tinkamos grupės nuosavos lėšos – tai šių elementų suma:

a) 

nuosavų lėšų, tinkamų dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti;

▼M13

b) 

dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės proporcingos dalies nuosavose lėšose, tinkamose kiekvienos atskiros susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti;

▼M13

c) 

228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių indėlis į grupės tinkamas nuosavas lėšas, jei tas indėlis apskaičiuojamas pagal 228 straipsnio 2 arba 4 dalį.

▼B

3.  

Bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas – tai šių elementų suma:

a) 

dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimo;

▼M13

b) 

kiekvienos atskiros susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimo proporcingos dalies;

▼M13

c) 

228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių indėlis į grupės mokumo kapitalo reikalavimą, jei tas indėlis apskaičiuojamas pagal 228 straipsnio 3 dalį arba 228 straipsnio 4 dalį.

▼B

4.   Kai dalyvavimo susijusioje draudimo ar perdraudimo įmonėje teises, visas ar iš dalies, sudaro netiesioginė nuosavybė, į susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės vertę dalyvaujančioje draudimo ar perdraudimo įmonėje įtraukiama tokios netiesioginės nuosavybės vertė, atsižvelgiant į atitinkamas iš to kylančias turtines teises, o į 2 dalies b punkte ir 3 dalies b punkte nurodytus elementus įtraukiamos atitinkamos susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui tinkamų nuosavų lėšų ir susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo atitinkamos proporcingos dalys.

▼M1

5.   Jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą leisti skaičiuoti grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, mutatis mutandis taikomas 231 straipsnis.

▼B

6.  

Spręsdamos, ar bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas pagal 3 dalį, tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, atitinkamos priežiūros institucijos ypač atsižvelgia į bet kokią grupės lygmens riziką, į kurią galėtų būti tinkamai neatsižvelgta, nes ją sunku išreikšti kiekybiškai.

Kai grupės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, galima nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas.

▼M5

37 straipsnio 1–5 dalys kartu su deleguotaisiais aktais ir techniniais įgyvendinimo standartais, kurie priimami pagal 37 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taikomos mutatis mutandis.

▼M13

233a straipsnis

1 ir 2 metodų derinys

1.  

Dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas – tai skirtumas tarp:

a) 

šių verčių sumos:

i) 

įmonių, kurioms taikomas 1 metodas, atveju – nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, apskaičiuotų pagal konsoliduotus duomenis;

ii) 

kiekvienos susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikomas 2 metodas, atveju – dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavų lėšų, tinkamų susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, proporcingos dalies;

iii) 

228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių indėlio, apskaičiuoto pagal 228 straipsnio 2 dalį arba 228 straipsnio 4 dalį, ir

b) 

šių verčių sumos:

i) 

įmonių, kurioms taikomas 1 metodas, atveju – konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuoto pagal 230 straipsnio 2 dalį remiantis konsoliduotais duomenimis;

ii) 

kiekvienos susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikomas 2 metodas, atveju – jos mokumo kapitalo reikalavimo proporcingos dalies;

iii) 

228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių indėlio, apskaičiuoto pagal 228 straipsnio 3 dalį arba 228 straipsnio 4 dalį.

2.   Šio straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio ir 1 dalies b punkto i papunkčio tikslais 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių akcijų paketai į konsoliduotus duomenis neįtraukiami. 3.   Šio straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio ir 1 dalies b punkto i papunkčio tikslais 220 straipsnio 3 dalyje nurodytų susijusių įmonių, kurioms taikomas 2 metodas, akcijų paketai į konsoliduotus duomenis neįtraukiami.

Šio straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio tikslais 220 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių, kurioms taikomas 2 metodas, akcijų paketų vertė, viršijanti proporcingą jų mokumo kapitalo reikalavimo dalį, įtraukiama į konsoliduotus duomenis apskaičiuojant turto ir įsipareigojimų svyravimą dėl pasikeitusio valiutos kurso lygio ar jo nepastovumo (valiutos kurso rizika). Tačiau nedaroma prielaida, kad tų akcijų paketų vertė svyruoja dėl pasikeitusio nuosavybės vertybinių popierių rinkos kainų lygio ar jų nepastovumo (nuosavybės vertybinių popierių rizika).

4.   233 straipsnio 4 dalis šio straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio ir b punkto ii papunkčio tikslais taikoma mutatis mutandis. 5.   231 straipsnis taikomas mutatis mutandis, jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą leisti skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį. 6.   Minimalus konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal 230 straipsnio 2 dalį.

Tas minimalus konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas tenkinamas tinkamomis pagrindinėmis nuosavomis lėšomis, nustatytomis pagal 98 straipsnio 4 dalį ir apskaičiuotomis remiantis konsoliduotais duomenimis. To skaičiavimo tikslais 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų susijusių įmonių akcijų paketai į konsoliduotus duomenis neįtraukiami.

Nustatant, ar tokias tinkamas nuosavas lėšas galima naudoti minimaliam konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, mutatis mutandis taikomi 221–229a straipsniuose nustatyti principai. 139 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis.

Jei nuosavos lėšos, tinkamos mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, apskaičiuotos remiantis konsoliduotais duomenimis, viršija mokumo kapitalo reikalavimą grupės lygmeniu, apskaičiuotą remiantis konsoliduotais duomenimis, ir nesilaikoma minimalaus konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo, mutatis mutandis taikomos 138 straipsnio 1–4 dalys, o 139 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos. Šios pastraipos tikslais nuoroda į „mokumo kapitalo reikalavimą“ 138 straipsnyje suprantama kaip nuoroda į „minimalų konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą“.

7.   Spręsdamos, ar šio straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje apskaičiuota suma tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, kalbant apie 220 straipsnio 3 dalyje nurodytas įmones, kurioms taikomas 2 metodas, atitinkamos priežiūros institucijos ypač atsižvelgia į bet kokią grupės lygmens riziką, į kurią galėtų būti tinkamai neatsižvelgta, nes ją sunku išreikšti kiekybiškai.

Jei 220 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių, kurioms taikomas 2 metodas, grupės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas 233 straipsnio 3 dalyje nurodytas bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, galima nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinama šio straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje apskaičiuota suma.

37 straipsnio 1–5 dalys kartu su deleguotaisiais aktais ir techniniais įgyvendinimo standartais, kurie priimami pagal 37 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taikomos mutatis mutandis.

233b straipsnis

Ilgalaikiai nuosavybės vertybiniai popieriai grupės lygmeniu

Kai taikomas 1 metodas arba metodų derinys, dalyvaujančioms draudimo ir perdraudimo įmonėms, draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms leidžiama investicijų į nuosavybės vertybinius popierius pogrupiui taikyti 105a straipsnį.

Komisija pagal 301a straipsnį papildo šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išsamiai patikslinami:

a) 

metodas, taikytinas vertinant, kaip laikomasi 105a straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, ir apskaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių, kurie laikomi ilgalaikėmis investicijomis į nuosavybės vertybinius popierius, kai taikomas 1 metodas arba metodų derinys, sumą;

b) 

informacija, kuri turi būti įtraukta į mokumo ir finansinės padėties ataskaitą grupės lygmeniu, nurodytą 256 straipsnio 1 dalyje, arba vieną bendrą mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, nurodytą 256 straipsnio 2 dalyje, ir į reguliariąją priežiūros ataskaitą grupės lygmeniu, nurodytą 256b straipsnio 1 dalyje, arba vieną bendrą reguliariąją priežiūros ataskaitą, nurodytą 256b straipsnio 2 dalyje.

▼M13

234 straipsnis

Deleguotieji aktai, susiję su 220–229 straipsniuose nustatytais techniniais principais ir metodais, 229a straipsnyje nustatytu supaprastintu metodu ir 230–233a straipsnių taikymu

Komisija pagal 301a straipsnį papildo šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išsamiai patikslinami:

a) 

220–229 straipsniuose nustatyti techniniai principai ir metodai;

b) 

229a straipsnio 1 dalyje nustatyto supaprastinto metodo techninės detalės, taip pat kriterijai, kuriais remdamosi priežiūros institucijos gali patvirtinti supaprastinto metodo taikymą;

c) 

230–233a straipsnių taikymas, atspindintis konkrečių teisinių struktūrų ekonominį pobūdį.

Komisija pagal 301a straipsnį gali papildyti šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išsamiai patikslinami kriterijai, kuriais remdamasi grupės priežiūros institucija gali patvirtinti 229a straipsnio 2 dalyje nustatyto supaprastinto metodo taikymą.

▼B

5 poskirsnis

▼M1

Draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių draudimo ir perdraudimo įmonių grupės mokumo priežiūra

235 straipsnis

Draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės grupės mokumas

1.   Jei draudimo ir perdraudimo įmonės yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės, grupės priežiūros institucija užtikrina, kad grupės mokumas būtų apskaičiuojamas draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės lygmeniu, taikant 220 straipsnio 2 dalį–233 straipsnį. 2.   Atliekant šį skaičiavimą patronuojanti įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomos I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose nustatytos mokumo kapitalo reikalavimo taisyklės ir tokios pat sąlygos, kaip nustatyta I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

▼B

6 poskirsnis

Centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūra

236 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: sąlygos

Valstybės narės nustato, kad 238 ir 239 straipsniuose nustatytos taisyklės būtų taikomos visoms draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinėms draudimo ar perdraudimo įmonėms, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a) 

dukterinei įmonei, dėl kurios grupės priežiūros institucija nėra priėmusi sprendimo pagal 214 straipsnio 2 dalį, taikoma grupės priežiūra, kurią vykdo grupės priežiūros institucija patronuojančios įmonės lygmeniu šioje antraštinėje dalyje nustatyta tvarka;

b) 

patronuojančios įmonės rizikos valdymo procesai ir vidaus kontrolės mechanizmai taip pat taikomi ir dukterinei įmonei, o atitinkamos priežiūros institucijos mano, kad patronuojanti įmonė savo dukterinę įmonę valdo tinkamai ir ribodama riziką;

c) 

patronuojanti įmonė gavo 246 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytą pritarimą;

d) 

patronuojanti įmonė gavo 256 straipsnio 2 dalyje nurodytą pritarimą;

e) 

patronuojanti įmonė pateikė prašymą leisti jai taikyti 238 ir 239 straipsnius, ir dėl tokio prašymo 237 straipsnyje nustatyta tvarka buvo priimtas palankus sprendimas.

▼M5

237 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: sprendimas dėl prašymo

1.   Gavusios prašymą dėl leidimo taikyti 238 ir 239 straipsniuose nustatytas taisykles, atitinkamos priežiūros institucijos priežiūros institucijų kolegijoje bendradarbiauja ir visapusiškai tariasi siekdamos nuspręsti, ar suteikti prašomą leidimą bei prireikus nustatyti kitas tokiam leidimui taikytinas sąlygas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas teikiamas tik priežiūros institucijai, kuri suteikė leidimą dukterinei įmonei. Grupės priežiūros institucija informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos narius ir nedelsdama pateikia jiems pilną paraišką.

2.   Atitinkamos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl prašymo per tris mėnesius nuo dienos, kurią visos kolegiją sudarančios priežiūros institucijos gavo visus prašymo dokumentus. 3.   Jeigu per 2 dalyje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį kuri nors iš susijusių priežiūros institucijų šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, grupės priežiūros institucija atideda savo sprendimą ir laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

EDPPI priima sprendimą per vieną mėnesį. Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EDPPI neperduodamas.

►M9  Jei EDPPI nepriima šios dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 3 dalį, galutinį sprendimą priima grupės priežiūros institucija. ◄ Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko. Trijų mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

4.   Siekiant užtikrinti vienodas 2 dalyje nurodyto bendro sprendimo dėl 1 dalyje nurodytų prašymų išduoti leidimą priėmimo proceso taikymo sąlygas ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendrų sprendimų priėmimui, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5.   Jei susijusios priežiūros institucijos priima 2 dalyje nurodytą bendrą sprendimą, leidimą dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija pateikia prašymo teikėjui dokumentą, kuriame išdėstomi visi sprendimo motyvai. Bendrą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko. 6.   Jei per 2 dalyje nustatytą trijų mėnesių laikotarpį atitinkamos priežiūros institucijos nepriima bendro sprendimo, grupės priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl prašymo.

Per tą laikotarpį grupės priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į:

a) 

bet kokias nuomones ir išlygas, kurias pateikė atitinkamos priežiūros institucijos;

b) 

bet kokias išlygas, kurias pateikė kitos kolegiją sudarančios priežiūros institucijos;

Sprendimas visiškai pagrindžiamas ir jame paaiškinamas bet koks reikšmingas nukrypimas nuo kitų atitinkamų priežiūros institucijų išlygų. Grupės priežiūros institucija pateikia sprendimo kopiją prašymo teikėjui ir kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms. Sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

▼B

238 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: mokumo kapitalo reikalavimo nustatymas

1.   Nedarant poveikio 231 straipsnio taikymui, dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalis. 2.   Jei dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal vidaus modelį, patvirtintą grupės lygmeniu pagal 231 straipsnį, o dukterinei įmonei leidimą suteikusi priežiūros institucija mano, kad įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo šio vidaus modelio, ir kol ta įmonė tinkamai neišsprendžia priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ta institucija 37 straipsnyje nurodytais atvejais gali pasiūlyti nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal tokį modelį apskaičiuotas tos dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas, arba išimtiniais atvejais, jei toks papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, reikalauti, kad įmonė perskaičiuotų savo mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę. Priežiūros institucija aptaria savo pasiūlymą priežiūros institucijų kolegijoje ir pateikia tokių pasiūlymų priežastis dukterinei įmonei ir priežiūros institucijų kolegijai. 3.  

Jei dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal standartinę formulę, o dukterinei įmonei leidimą suteikusi priežiūros institucija mano, kad įmonės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama standartinė formulė, ir kol ta įmonė tinkamai nesprendžia priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ta institucija išimtinėmis aplinkybėmis gali pasiūlyti pareikalauti, kad įmonė, skaičiuodama gyvybės, ne gyvybės ir sveikatos draudimo rizikos modulius, pakeistų standartinės formulės struktūroje naudojamų parametrų poaibį tai įmonei būdingais parametrais, kaip nustatyta 110 straipsnyje, arba 37 straipsnyje nurodytais atvejais nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas tos dukterinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Priežiūros institucija aptaria savo pasiūlymą priežiūros institucijų kolegijoje ir pateikia tokio pasiūlymo priežastis dukterinei įmonei ir priežiūros institucijų kolegijai.

▼M5

4.   Priežiūros institucijų kolegija daro viską, ką gali, kad būtų pasiektas susitarimas dėl leidimą dukterinei įmonei suteikusios priežiūros institucijos pasiūlymo arba dėl kitų galimų priemonių.

Tą susitarimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

5.   Jei priežiūros institucija ir grupės priežiūros institucija nesutaria, bet kuri iš jų per vieną mėnesį nuo priežiūros institucijos pasiūlymo pateikimo dienos gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus ir priima sprendimą per vieną mėnesį nuo tokio klausimo perdavimo dienos. Vieno mėnesio laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. Pasibaigus šioje pastraipoje nurodytam vieno mėnesio laikotarpiui arba pasiekus susitarimą kolegijoje pagal šio straipsnio 4 dalį klausimas EDPPI neperduodamas.

Leidimą tai dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija atideda savo sprendimą, laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsniu, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu.

Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

Sprendime išdėstomos visos priežastys, kuriomis jis grindžiamas.

Sprendimas pateikiamas dukterinei įmonei ir priežiūros institucijų kolegijai.

▼B

239 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: mokumo ir minimalaus kapitalo reikalavimų nesilaikymas

1.  

Jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo ir nedarant poveikio 138 straipsnio taikymui, priežiūros institucija, suteikusi leidimą dukterinei įmonei, nedelsdama perduoda priežiūros institucijų kolegijai dukterinės įmonės pateiktą padėties atkūrimo planą siekiant, kad per šešis mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, būtų atkurtas reikiamas tinkamų nuosavų lėšų lygis arba būtų sumažintas įmonės rizikos pobūdis siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Priežiūros institucijų kolegija daro viską, ką gali, kad per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, pasiektų susitarimą dėl priežiūros institucijos pasiūlymo dėl padėties atkūrimo plano.

Jei tokio susitarimo nepasiekiama, leidimą dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl padėties atkūrimo plano patvirtinimo, tinkamai atsižvelgdama į kitų kolegiją sudarančių priežiūros institucijų nuomones ir išlygas.

2.  

Jei dukterinei įmonei leidimą suteikusi priežiūros institucija pagal 136 straipsnį nustato, kad finansinė padėtis blogėja, ji nedelsdama praneša apie priežiūros institucijų kolegijai apie siūlomas priemones, kurių turi būti imamasi. Išskyrus išimtinius atvejus, priežiūros institucijų kolegija turėtų apsvarstyti priemones, kurių turi būti imamasi.

Priežiūros institucijų kolegija daro viską, ką gali, kad per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos pasiektų susitarimą dėl priežiūros institucijos pasiūlymo dėl siūlomų priemonių, kurių turi būti imamasi.

Jei tokio susitarimo nepasiekiama, leidimą dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl to, ar siūlomos priemonės turėtų būti patvirtintos, tinkamai atsižvelgdama į kitų kolegiją sudarančių priežiūros institucijų nuomones ir išlygas.

3.   Jei nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo ir nedarant poveikio 139 straipsnio taikymui, priežiūros institucija, suteikusi leidimą dukterinei įmonei, nedelsdama perduoda priežiūros institucijų kolegijai dukterinės įmonės pateiktą trumpalaikį finansinį planą siekiant, kad per tris mėnesius nuo dienos, kai pastebėta, jog nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, būtų atkurtas minimalaus kapitalo reikalavimui patenkinti reikiamas tinkamų nuosavų lėšų lygis arba būtų sumažintas įmonės rizikos pobūdis siekiant užtikrinti atitiktį minimaliam kapitalo reikalavimui. Priežiūros institucijų kolegijai taip pat pranešama apie visas priemones, kurių dukterinės įmonės lygmeniu imtasi siekiant laikytis minimalaus kapitalo reikalavimo.

▼M5

4.  

Priežiūros institucija ir grupės priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, kai jos nesutaria dėl vieno iš toliau nurodytų klausimų:

a) 

padėties atkūrimo plano patvirtinimo, įskaitant bet kokį atkūrimo laikotarpio pratęsimą, per 1 dalyje nurodytą keturių mėnesių laikotarpį; arba

b) 

siūlomų priemonių patvirtinimo per 2 dalyje nurodytą vieno mėnesio laikotarpį.

Tais atvejais EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus ir priima sprendimą per vieną mėnesį nuo tokio klausimo perdavimo dienos.

Klausimas neperduodamas EDPPI, jeigu:

a) 

pasibaigė atitinkamai keturių mėnesių ar vieno mėnesio laikotarpis, nurodyti pirmoje pastraipoje;

b) 

kolegijoje pasiektas susitarimas pagal 1 dalies antrą pastraipą arba 2 dalies antrą pastraipą;

c) 

susidarė kritinė padėtis, kaip nurodyta 2 dalyje.

Atitinkamai keturių mėnesių ar vieno mėnesio laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

Leidimą tai dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija atideda savo sprendimą, laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, ir priima savo galutinį sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

Sprendime išdėstomos visos priežastys, kuriomis jis grindžiamas.

Sprendimas pateikiamas dukterinei įmonei ir priežiūros institucijų kolegijai.

▼B

240 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: leidžiančių nukrypti nuostatų nebetaikymas dukterinei įmonei

1.  

238 ir 239 straipsniuose numatytos taisyklės nebetaikomos kai:

a) 

įmonės nebeatitinka 236 straipsnio a punkte nurodytos sąlygos;

b) 

įmonės nebeatitinka 236 straipsnio b punkte nurodytos sąlygos, ir grupė per tinkamą laikotarpį neištaiso šios padėties;

c) 

įmonės nebeatitinka 236 straipsnio c ir d punktuose nurodytų sąlygų.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju, kai po konsultacijų su priežiūros institucijų kolegija grupės priežiūros institucija nusprendžia nebetaikyti grupės priežiūros dukterinei įmonei, ji apie tai nedelsdama praneša atitinkamoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiai įmonei.

236 straipsnio b, c ir d punktų tikslais, patronuojanti įmonė atsako už tai, kad būtų užtikrinta nuolatinė atitiktis sąlygoms. Jei įmonės neatitinka šios sąlygos, patronuojanti įmonė nedelsdama apie tai praneša grupės priežiūros institucijai ir atitinkamos dukterinės įmonės priežiūros institucijai. Patronuojanti įmonė pateikia planą, pagal kurį per tinkamą laikotarpį ketinama ištaisyti padėtį.

Nedarant poveikio trečios pastraipos taikymui, grupės priežiūros institucija ne rečiau kaip kartą per metus savo iniciatyva tikrina, ar įmonės atitinka 236 straipsnio b, c ir d dalyse nurodytas sąlygas. Grupės priežiūros institucijos taip pat atlieka tokius tikrinimus atitinkamos priežiūros institucijos prašymu, jei pastarajai kyla svarbių klausimų dėl nuolatinės atitikties toms sąlygoms.

Jei per patikrinimą nustatoma trūkumų, grupės priežiūros institucija reikalauja, kad patronuojanti įmonė pateiktų planą, pagal kurį ketinama per tinkamą laikotarpį ištaisyti padėtį.

Kai pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija grupės priežiūros institucija mano, kad trečioje ar penktoje pastraipoje nurodyto plano nepakanka, arba jei šis planas neįgyvendinamas per susitartą laikotarpį, grupės priežiūros institucija daro išvadą, kad įmonės nebeatitinka 236 straipsnio b, c ir d dalyse nurodytų sąlygų, ir nedelsdama apie tai praneša atitinkamai priežiūros institucijai.

2.   238 ir 239 straipsniuose numatyta tvarka vėl taikoma tik tuomet, kai patronuojanti įmonė pateikia naują prašymą ir dėl jo 237 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas palankus sprendimas.

▼M5

241 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: deleguotieji aktai

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami:

a) 

kriterijai įvertinti, ar laikomasi 236 straipsnyje nustatytų sąlygų;

b) 

kriterijai įvertinti, kokie atvejai turėtų būti laikomi išimtiniais atvejais pagal 239 straipsnio 2 dalį;

c) 

tvarka, kurios turi laikytis priežiūros institucijos keisdamosi informacija, naudodamosi savo teisėmis ir vykdydamos savo pareigas pagal 237–240 straipsnius.

▼B

242 straipsnis

Peržiūra

▼M5

1.   Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, kaip taikoma III antraštinės dalis, ypatingą dėmesį skirdama priežiūros institucijų bendradarbiavimui priežiūros institucijų kolegijose, tinkamam šių kolegijų veikimui ir priežiūros praktikai nustatant papildomo kapitalo reikalavimus, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus prideda pasiūlymų iš dalies pakeisti šią direktyvą.

▼B

2.  

Ne vėliau kaip ►M5   2018 m. gruodžio 31 d.  ◄ Komisija įvertina sustiprintos grupės priežiūros ir kapitalo valdymo draudimo arba perdraudimo įmonių grupėje privalumus, remdamasi COM(2008)0119 ir Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2008 m. spalio 16 d. pranešimu dėl šio pasiūlymo (A6–0413/2008). Tame vertinime nurodomos galimos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti tinkamą draudimo grupių valdymą tarpvalstybiniu lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant rizikos ir turto valdymui. Atlikdama vertinimą, Komisija, inter alia, atsižvelgia į naujoves ir pažangą šiais klausimais:

a) 

suderinta ankstyvos intervencijos sistema;

b) 

centralizuoto grupės rizikos valdymo patirtis, grupės vidaus modelių, įskaitant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, veikimas;

c) 

grupės vidaus sandoriai ir rizikos koncentracija;

d) 

diversifikacijos ir koncentracijos poveikio raida;

e) 

teisiškai privaloma tarpininkavimo sprendžiant su priežiūra susijusius ginčus sistema;

f) 

suderinta turto perdavimo, nemokumo ir likvidavimo procedūrų sistema, kuri panaikina atitinkamas turto perdavimo kliūtis pagal nacionalinę įmonių arba bendrovių teisę;

g) 

lygiavertė tai pačiai grupei priklausančių įmonių draudėjų ir naudos gavėjų apsauga, ypač krizių atveju;

h) 

suderinta ir tinkamai finansuojama ES masto draudimo garantijų sistema;

i) 

suderinta ir teisiškai įpareigojanti kompetentingų institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų sistema, susijusi su krizės valdymu, sprendimu ir fiskalinės naštos dalijimusi, kurioje sujungiami priežiūros įgaliojimai ir fiskalinė atsakomybė.

Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus iš dalies keisti šią direktyvą.

▼M1

243 straipsnis

Draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės

236–242 straipsniai mutatis mutandis taikomi draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinėms draudimo ir perdraudimo įmonėms.

▼B

2 skirsnis

Rizikos koncentracija ir sandoriai grupės viduje

244 straipsnis

Rizikos koncentracijos priežiūra

1.   Rizikos koncentracijos priežiūra grupės lygmeniu vykdoma pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, 246 straipsnį ir III skyrių.

▼M1

2.   Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus praneštų grupės priežiūros institucijai apie bet kokią didelę grupės lygmens rizikos koncentraciją, išskyrus atvejus, kai taikoma 215 straipsnio 2 dalis.

Reikiamą informaciją grupės priežiūros institucijai teikia grupei vadovaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba grupės draudimo ar perdraudimo įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

Grupės priežiūros institucija vykdo pirmoje pastraipoje paminėtos rizikos koncentracijos priežiūrą.

▼B

3.  

Grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir grupe nurodo, apie kokias rizikos rūšis konkrečios grupės draudimo ir perdraudimo įmonės praneša bet kuriuo atveju.

Apibrėždama rizikos rūšis arba pareikšdama savo nuomonę apie jas, grupės priežiūros institucija ir kitos atitinkamos priežiūros institucijos atsižvelgia į konkrečią grupę ir grupės rizikos valdymo struktūrą.

▼M13

Siekdama nustatyti didelę rizikos koncentraciją, apie kurią būtina pranešti, grupės priežiūros institucija pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir grupe nustato tinkamas ribas, pagrįstas mokumo kapitalo reikalavimais, techniniais atidėjiniais, tinkamomis nuosavomis lėšomis, kitais kiekybiniais ar kokybiniais rizika grindžiamais kriterijais, kurie laikomi tinkamais, arba jų deriniu.

▼B

Peržiūrėdama rizikos koncentracijas, grupės priežiūros institucija visų pirma stebi galimą plitimo riziką grupėje, interesų konflikto riziką ir rizikos lygį ar apimtį.

▼M5

4.   Siekiant įgyvendinti šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl didelės rizikos koncentracijos apibrėžimo. 5.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą rizikos koncentracijos priežiūros klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos išsamiau išdėstomos nuostatos dėl didelės rizikos koncentracijos nustatymo ir tinkamų ribinių verčių nustatymo taikant 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

6.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomi taikytini formos ir šablonai, pranešant apie tokią rizikos koncentraciją pagal 2 dalį, projektus.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

245 straipsnis

Sandorių grupės viduje priežiūra

1.   Sandorių grupės viduje priežiūra vykdoma pagal šio straipsnio ►M13  2, 3 ir 3a dalis ◄ , 246 straipsnį ir III skyrių.

▼M1

2.   Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus praneštų grupės priežiūros institucijai apie visus svarbius draudimo ir perdraudimo įmonių grupės vidaus sandorius, įskaitant sandorius su fiziniais asmenimis, kurie glaudžiai susiję su grupei priklausančia įmone, išskyrus atvejus, kai taikoma 215 straipsnio 2 dalis.

Be to, valstybės narės reikalauja, kad apie labai svarbius grupės vidaus sandorius būtų pranešama kuo greičiau.

Reikiamą informaciją grupės priežiūros institucijai teikia grupei vadovaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba grupės draudimo ar perdraudimo įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

Grupės priežiūros institucija vykdo grupės vidaus sandorių priežiūrą.

▼B

3.   Grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir grupe nurodo, apie kokius vidaus sandorius konkrečios grupės draudimo ir perdraudimo įmonės turi pranešti bet kuriuo atveju. 244 straipsnio 3 dalis taikoma mutatis mutandis.

▼M13

3a.   Be grupės vidaus sandorių, kaip tai suprantama 13 straipsnio 19 punkte, šio straipsnio 2 ir 3 dalių tikslais, priežiūros institucijos pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad grupės taip pat praneštų apie grupės vidaus sandorius, susijusius su įmonėmis, kurios nėra draudimo ir perdraudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės.

▼M5

4.   Siekiant įgyvendinti šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl svarbių sandorių grupės viduje apibrėžimo. 5.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą sandorių grupės viduje priežiūros klausimu, EDPPI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos išsamiau išdėstomos nuostatos dėl svarbių sandorių grupės viduje nustatymo taikant 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

6.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomi taikytini procedūros, formos ir šablonai, pranešant apie tokius sandorius grupės viduje pagal 2 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

▼B

3 skirsnis

Rizikos valdymas ir vidaus kontrolė

246 straipsnis

Valdymo sistemos priežiūra

▼M13

1.   I antraštinės dalies IV skyriaus 2 skirsnyje nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi grupės lygmeniu. Grupės valdymo sistema apima dalyvaujančias draudimo ar perdraudimo įmones, patronuojančiąsias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves arba patronuojančiąsias mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, taip pat visas grupei priklausančias susijusias įmones, kaip tai suprantama 212 straipsnyje, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus. Grupės valdymo sistema taip pat apima visas įmones, kurias valdo dalyvaujanti įmonė arba jos patronuojamosios įmonės kartu su viena ar daugiau įmonių, kurios nepriklauso tai pačiai grupei.

Nedarant poveikio šios dalies pirmos pastraipos taikymui, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos bei atsiskaitymo tvarka taikomos nuosekliai visose įmonėse, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, kad tas sistemas ir atsiskaitymo tvarką būtų galima kontroliuoti grupės lygmeniu.

Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinės patronuojančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, arba pagal 214 straipsnio 5 ar 6 dalį paskirtos patronuojančiosios įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas prisiimtų galutinę atsakomybę už tai, kad grupė, kuriai pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus taikoma grupės priežiūra, laikytųsi pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų. Kiekvienos grupei priklausančios draudimo ir perdraudimo įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas lieka atsakingas už visų reikalavimų laikymąsi, kaip nurodyta 40 straipsnyje ir 213 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

Rizikos valdymo sistema apima bent visą grupės vykdomą draudimo ir perdraudimo veiklą, taip pat reikšmingą ne draudimo veiklą. Ši sistema taip pat apima riziką, kylančią dėl tos veiklos, su kuria grupė susiduria arba gali susidurti, ir jos tarpusavio priklausomybės.

▼B

2.  

Nedarant poveikio 1 dalies taikymui, grupės vidaus kontrolės mechanizmus sudaro ne mažiau kaip:

a) 

tinkami su grupės mokumu susiję mechanizmai, skirti visai svarbiai rizikai nustatyti ir išmatuoti bei tinkamai susieti tinkamas nuosavas lėšas ir riziką;

b) 

patikima atsiskaitymo ir apskaitos tvarka sandoriams grupės viduje bei rizikos koncentracijai stebėti ir valdyti.

▼M13

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė reguliariai stebi savo susijusių įmonių, įskaitant 228 straipsnio 1 dalyje nurodytas susijusias įmones ir nereguliuojamas įmones, veiklą. Ta stebėsena turi būti proporcinga rizikos, kurią susijusios įmonės kelia ar galėtų sukelti grupės lygmeniu, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė grupės lygmeniu turi rašytinę politiką ir užtikrina, kad visų grupei priklausančių reguliuojamų įmonių rašytinės politikos būtų suderinamos su grupės politika. Ji taip pat užtikrina, kad visos grupei priklausančios reguliuojamos įmonės nuosekliai įgyvendintų grupės politiką.

▼B

3.   Grupės priežiūros institucija pagal III skyriuje nustatytas taisykles vykdo 1 ir 2 dalyse nurodytų sistemų ir atsiskaitymo tvarkos priežiūrą.

▼M1

4.  

Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujanti draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė grupės lygmeniu atliktų 45 straipsnyje reikalaujamą vertinimą. ►M13  Grupės lygmeniu atliekamas savo rizikos ir mokumo vertinimas apima bent visą grupės vykdomą draudimo ir perdraudimo veiklą, taip pat reikšmingą ne draudimo veiklą. Jis taip pat apima riziką, kylančią dėl tos veiklos, su kuria grupė susiduria arba gali susidurti, ir jos tarpusavio priklausomybės. Jį peržiūri grupės priežiūros institucijos, vykdydamos priežiūros procesą pagal III skyrių. ◄

Tuo atveju, jei mokumas grupės lygmeniu apskaičiuojamas 1 metodu, kaip nurodyta 230 straipsnyje, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė pateikia grupės priežiūros institucijai informaciją, kad būtų tinkamai paaiškintas visų susijusių, grupei priklausančių draudimo arba perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo sumos ir konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo skirtumas.

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė gali nuspręsti, jei tam pritaria grupės priežiūros institucija, tuo pačiu metu grupės lygmeniu ir bet kurios grupei priklausančios dukterinės įmonės lygmeniu atlikti bet kokį 45 straipsnyje reikalaujamą vertinimą bei parengti vieną dokumentą, apimantį visus vertinimus.

▼B

Grupės priežiūros institucija, prieš suteikdama pritarimą, kaip numatyta trečioje pastraipoje, konsultuojasi ir tinkamai atsižvelgia į visas priežiūros institucijų kolegijos narių nuomones ir abejones.

Jei grupė pasinaudoja trečioje pastraipoje nustatyta galimybe, ji pateikia dokumentą vienu metu visoms atitinkamomis priežiūros institucijoms. Pasinaudojus ta galimybe, atitinkamos dukterinės įmonės neatleidžiamos nuo pareigos užtikrinti, kad būtų vykdomi 45 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

▼M13

5.   Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė užtikrintų, kad grupė turėtų tvirtą valdymo tvarką, apimančią aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžtais, skaidriais ir nuosekliais atskaitomybės ryšiais ir pareigų atskyrimu grupėje. Grupės valdymo sistema siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams arba, jei tai neįmanoma, juos valdyti.

Asmenys, faktiškai vadovaujantys draudimo ar perdraudimo grupei, yra asmenys, faktiškai vadovaujantys 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytai patronuojančiajai įmonei.

Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė nustatytų asmenis, atsakingus už kitas pagrindines draudimo ar perdraudimo grupės, kuriai pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus taikoma grupės priežiūra, funkcijas. Šio straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytas administracinis, valdymo ar priežiūros organas atsako už tų asmenų vykdomą veiklą.

Jeigu asmenys, kurie faktiškai vadovauja draudimo ar perdraudimo grupei arba yra atsakingi už kitas pagrindines funkcijas, taip pat yra asmenys, kurie faktiškai vadovauja vienai ar kelioms draudimo ar perdraudimo įmonėms ar kitoms susijusioms įmonėms arba yra atsakingi už kitas pagrindines bet kurios iš tų įmonių funkcijas, dalyvaujanti įmonė užtikrina, kad grupės lygmens funkcijos ir atsakomybė būtų aiškiai atskirtos nuo kiekvienos atskiros įmonės lygmeniu taikomų funkcijų ir atsakomybės.

IIa SKYRIUS

Grupės lygmens makroprudencinės taisyklės

246a straipsnis

Grupės lygmens likvidumo rizikos valdymas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujančios draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės rengtų ir nuolat atnaujintų grupės lygmens likvidumo rizikos valdymo planą, apimantį likvidumo analizę trumpuoju laikotarpiu, o grupės priežiūros institucijos prašymu – taip pat apimantį likvidumo analizę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. 144a straipsnis taikomas mutatis mutandis. 2.   Nukrypdamos nuo 144a straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad iš patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, nebūtų individualiai reikalaujama parengti ir nuolat atnaujinti likvidumo rizikos valdymo planą, kai likvidumo rizikos valdymo planas pagal šio straipsnio 1 dalį apima atitinkamų patronuojamųjų įmonių likvidumo valdymo ir likvidumo poreikius.

Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena atskira draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai taikoma pirmoje pastraipoje numatyta išimtis, pateiktų savo priežiūros institucijai likvidumo rizikos valdymo plano dalis, apimančias visos grupės padėtį ir savo padėtį.

3.   Nepaisant 2 dalies, priežiūros institucijos gali reikalauti, kad patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonė parengtų ir nuolat atnaujintų individualų likvidumo rizikos valdymo planą, kai jos nustato konkretų su likvidumu susijusį pažeidžiamumą arba kai grupės lygmens likvidumo valdymo plane nėra atitinkamos informacijos, kurią patronuojamajai įmonei leidimą suteikusi priežiūros institucija reikalauja panašių įmonių pateikti jų likvidumo pozicijai stebėti. 4.   Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EDPPI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau patikslinamas grupės lygmens likvidumo rizikos valdymo plano turinys ir atnaujinimo dažnumas, projektus. EDPPI pateikia Komisijai tuos techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2026 m. sausio 29 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

246b straipsnis

Kitos makroprudencinės taisyklės

144b ir 144c straipsniai mutatis mutandis taikomi dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu.

▼B

III SKYRIUS

Grupės priežiūrai palengvinti skirtos priemonės

247 straipsnis

Grupės priežiūros institucija

1.   Iš atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijų paskiriama viena priežiūros institucija (grupės priežiūros institucija), atsakinga už grupės priežiūros koordinavimą ir vykdymą. 2.  

Jei ta pati priežiūros institucija yra kompetentinga visoms grupės draudimo ir perdraudimo įmonėms prižiūrėti, grupės priežiūros užduotį vykdo ta priežiūros institucija.

Visais kitais atvejais ir remiantis 3 dalimi, grupės priežiūros užduotis atlieka:

a) 

jei grupei vadovauja draudimo ar perdraudimo įmonė - priežiūros institucija, suteikusi leidimą tai įmonei;

▼M1

b) 

jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, ši priežiūros institucija:

i) 

jei draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – priežiūros institucija, kuri suteikė leidimą tai draudimo ar perdraudimo įmonei;

ii) 

jei kelių draudimo ar perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ir vienai iš tų įmonių suteiktas leidimas valstybėje narėje, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė – draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai suteiktas leidimas šioje valstybėje narėje, priežiūros institucija;

iii) 

jei grupei vadovauja daugiau nei viena draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, ir kiekvienoje iš tų valstybių narių veikia draudimo ar perdraudimo įmonė – draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios bendra balanso suma yra didžiausia, priežiūros institucija;

iv) 

jei kelių draudimo ar perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra Sąjungoje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nei vienai iš tų įmonių nėra suteiktas leidimas veikti valstybėje narėje, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė – priežiūros institucija, kuri suteikė leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios bendra balanso suma yra didžiausia; arba

v) 

jei grupėje nėra patronuojančios įmonės arba bet kuriuo kitu i–iv papunkčiuose nenurodytu atveju – priežiūros institucija, kuri suteikė leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios bendra balanso suma yra didžiausia.

▼M5

3.   Ypatingais atvejais, bet kuriai priežiūros institucijai paprašius, atitinkamos priežiūros institucijos gali priimti bendrą sprendimą nukrypti nuo 2 dalyje nustatytų kriterijų, kai juos taikyti būtų netinkama, atsižvelgiant į grupės struktūrą ir skirtingose šalyse vykdomos draudimo ir perdraudimo įmonės veiklos santykinę svarbą, ir gali paskirti grupės priežiūros institucija kitą priežiūros instituciją.

Tuo tikslu bet kuri iš atitinkamų priežiūros institucijų gali prašyti aptarti, ar 2 dalyje nurodyti kriterijai yra tinkami. Toks aptarimas nerengiamas dažniau nei kartą per metus.

Atitinkamos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad per tris mėnesius nuo prašymo aptarti dienos priimtų bendrą sprendimą dėl grupės priežiūros institucijos pasirinkimo. Prieš priimdamos sprendimą, atitinkamos priežiūros institucijos suteikia grupei galimybę pareikšti savo nuomonę.

Paskirtoji grupės priežiūros institucija grupei pateikia bendrą sprendimą nurodydama visus motyvus.

4.   Jeigu per 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį bet kuri atitinkama priežiūros institucija šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, atitinkamos priežiūros institucijos atideda savo bendrą sprendimą, laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, ir priima savo bendrą sprendimą vadovaudamosi EDPPI sprendimu. Tą bendrą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko. Trijų mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. 5.   EDPPI sprendimą priima per vieną mėnesį nuo kreipimosi pagal 4 dalį dienos. Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EDPPI neperduodamas. Paskirtoji grupės priežiūros institucija grupei ir priežiūros institucijų kolegijai pateikia bendrą sprendimą nurodydama visus motyvus. 6.   Jei nepriimamas bendras sprendimas, grupės priežiūros institucijos užduotį vykdo priežiūros institucija, nustatyta pagal šio straipsnio 2 dalį. 7.   EDPPI bent kartą per metus praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie didelius 2, 3 ir 6 dalių taikymo sunkumus.

Jei taikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus kyla didelių sunkumų, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau patikslinami tie kriterijai.

▼B

8.   Kai valstybė narė turi ne vieną, o kelias priežiūros institucijas draudimo ir perdraudimo įmonių riziką ribojančiai priežiūrai vykdyti, tokia valstybė narė imasi būtinų priemonių veiklai tarp tų institucijų koordinuoti.

248 straipsnis

Grupės priežiūros institucijos ir kitų priežiūros institucijų teisės ir pareigos. Priežiūros institucijų kolegija

1.  

Grupės priežiūros institucijai nustatomos tokios grupės priežiūros teisės ir pareigos:

a) 

koordinuoti svarbios ar esminės informacijos, taip pat ir priežiūros institucijos priežiūros užduočiai svarbios informacijos rinkimą ir perdavimą kasdienėje veikloje ir išimtiniais atvejais;

b) 

prižiūrėti ir vertinti grupės finansinę padėtį;

c) 

vertinti grupės atitiktį mokumo ir rizikos koncentracijos bei sandorių grupės viduje taisyklėms, nustatytoms 218–245 straipsniuose;

d) 

vertinti grupės valdymo sistemą, kaip nustatyta 246 straipsnyje, ir dalyvaujančios įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių atitiktį 42 ir 257 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

e) 

reguliariuose, bent kartą per metus organizuojamuose susitikimuose ar kitomis tinkamomis priemonėmis planuoti ir koordinuoti priežiūros veiklą kasdienėje veikloje ir išimtiniais atvejais, bendradarbiaujant su atitinkamomis priežiūros institucijoms ir atsižvelgiant į visų grupę sudarančių įmonių veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

f) 

kitos užduotys, priemonės ir sprendimai, priskirti grupės priežiūros institucijai šia direktyva arba atsirandantys taikant šią direktyvą, visų pirma vadovavimas grupės lygmens vidaus modelio tvirtinimo procesui, nustatytam 231 ir 233 straipsniuose, bei vadovavimas 237–240 straipsniuose nustatytos tvarkos taikymo procesui.

2.  

Siekiant palengvinti 1 dalyje nurodytas grupės priežiūros užduotis įsteigiama priežiūros institucijų kolegija, kuriai pirmininkauja grupės priežiūros institucija.

Priežiūros institucijų kolegija užtikrina, kad kolegiją sudarančios priežiūros institucijos, siekdamos vienodinti savo atitinkamus sprendimus ir veiklą, veiksmingai įgyvendintų tarpusavio bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir konsultavimosi veiksmus, kaip numatyta III antraštinėje dalyje.

▼M5

Jei grupės priežiūros institucija nevykdo 1 dalyje nurodytų užduočių arba jei priežiūros institucijų kolegijos nariai nebendradarbiauja tiek, kiek reikalaujama šioje dalyje, bet kuri iš atitinkamų priežiūros institucijų gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

▼M5

3.  

Priežiūros institucijų kolegijos nariai – grupės priežiūros institucija, visų valstybių narių, kurių teritorijoje yra visų dukterinių įmonių pagrindinė buveinė, priežiūros institucijos ir EDPPI, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnyje.

▼B

Svarbių filialų ir susijusiųjų įmonių priežiūros institucijoms taip pat leidžiama dalyvauti priežiūros institucijų kolegijos veikloje. Tačiau jų dalyvavimo tikslas yra tik veiksmingas keitimasis informacija.

Norint, kad kolegija veiktų veiksmingai, gali reikėti, kad tam tikrą veiklą vykdytų ne visos ją sudarančios priežiūros institucijos.

4.  

Nedarant poveikio pagal šią direktyvą priimtų priemonių taikymui, kolegija steigiama ir vykdo veiklą vadovaujantis grupės priežiūros institucijos ir kitų atitinkamų priežiūros institucijų nustatyta veiklos koordinavimo tvarka.

▼M5

Jei skiriasi nuomonės dėl veiklos koordinavimo tvarkos, bet kuris priežiūros institucijų kolegijos narys gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus. Grupės priežiūros institucija priima savo galutinį sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Grupės priežiūros institucija sprendimą perduoda kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms.

▼M9 —————

▼B

5.  

Nedarant poveikio pagal šią direktyvą patvirtintų priemonių taikymui, pagal 4 dalyje nurodytą veiklos koordinavimo tvarką nustatomos procedūros, susijusios su:

a) 

susijusių priežiūros institucijų sprendimų priėmimo procesu pagal 231, 232 ir 247 straipsnius;

b) 

konsultacijomis pagal šio straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 5 dalį.

▼M5

Nedarant poveikio šioje direktyvoje grupės priežiūros institucijai ir kitoms priežiūros institucijoms numatytoms teisėms ir pareigoms, pagal veiklos koordinavimo tvarką grupės priežiūros institucijoms, kitoms priežiūros institucijoms arba EDPPI gali būti pavesta atlikti papildomas užduotis, jei dėl to grupės priežiūra tampa efektyvesnė ir nedaroma neigiamo poveikio priežiūros institucijų kolegijos narių vykdomai priežiūros veiklai, susijusiai su jų individualiomis pareigomis.

▼B

Pagal veiklos koordinavimo tvarką taip pat gali būti reglamentuojama tvarka:

a) 

atitinkamų priežiūros institucijų konsultavimosi tarpusavyje, visų pirma kaip nurodyta 213–217, 219–221, 227, 244–246, 250, 256, 260 ir 262 straipsniuose;

b) 

bendradarbiavimo su kitomis priežiūros institucijomis.

▼M5

6.   Remdamasi išsamia kolegijų veiklos peržiūra, atlikta siekiant įvertinti kolegijų veiklos konvergencijos lygį, EDPPI parengia priežiūros institucijų kolegijų veiklos gaires. Tokios peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas trejus metus. Valstybės narės užtikrina, kad grupės priežiūros institucija perduotų EDPPI informaciją apie priežiūros institucijų kolegijų veiklą ir kilusius sunkumus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti atliekant tas peržiūras.

Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą priežiūros institucijų veiklos koordinavimo klausimu, EDPPI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos išsamiau nurodoma pirmoje pastraipoje nurodytomis gairėmis grindžiama priežiūros institucijų kolegijų veikla, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

7.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą priežiūros institucijų veiklos koordinavimo klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatoma grupės priežiūros koordinavimo tvarka taikant 1 – 6 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

8.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl „svarbaus filialo“ sąvokos apibrėžties.

▼B

249 straipsnis

Priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

1.  

Už atskirų grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą atsakingos institucijos ir grupės priežiūros institucija glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo įmonė patiria finansinių sunkumų.

▼M5

Siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijos, įskaitant grupės priežiūros instituciją, turėtų tą pačią svarbią informaciją, šios institucijos, nedarydamos poveikio atitinkamoms savo pareigoms, ir neatsižvelgiant į tai, ar jos įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, ar ne, teikia viena kitai tokią informaciją, kad būtų galima sudaryti sąlygas ir padėti kitoms institucijoms vykdyti priežiūros užduotis pagal šią direktyvą. Šiuo tikslu atitinkamos priežiūros institucijos ir grupės priežiūros institucija nedelsdamos perduoda viena kitai visą svarbią informaciją iš karto, kai tik ją gauna, arba keičiasi informacija gavusios prašymą. Šioje pastraipoje nurodyta informacija apima, be kita ko, duomenis apie grupės ir priežiūros institucijų veiksmus, taip pat grupės pateiktą informaciją.

▼M1

Grupės priežiūros institucija atitinkamai priežiūros institucijai ir EDPPI pateikia visą, su grupe susijusią informaciją pagal 19 straipsnį, 51 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį, visų pirma apie grupės teisinę struktūrą ir valdymą bei organizacinę struktūrą.

▼M5

1a.   Jei priežiūros institucija nepateikė svarbios informacijos arba prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis svarbia informacija, buvo atmestas arba neįvykdytas per dvi savaites, priežiūros institucijos gali perduoti klausimą EDPPI.

Kai klausimas perduodamas EDPPI, nedarant poveikio SESV 258 straipsnio taikymui, EDPPI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.

▼B

2.  

Institucijos, atsakingos už pavienių grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą, ir grupės priežiūros institucija, nedelsdamos reikalauja surengti visų grupės priežiūrą atliekančių priežiūros institucijų susitikimą bent jau šiais atvejais:

a) 

kai jos sužino apie svarbų pavienės draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimo pažeidimą arba apie minimalaus kapitalo reikalavimo pažeidimą;

b) 

kai jos sužino apie svarbų pagal konsoliduotus duomenis nustatyto mokumo kapitalo reikalavimo grupės lygmeniu arba bendrą grupės mokumo kapitalo reikalavimo pažeidimą (atsižvelgiama į tai, koks metodas taikomas pagal III antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnio 4 poskirsnį);

c) 

kai susiklosto arba susiklostė kitos išskirtinės aplinkybės.

▼M5

3.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą priežiūros institucijų veiklos koordinavimo ir keitimosi informacija klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a) 

kokius duomenis grupės priežiūros institucija sistemingai renka ir perduoda kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms arba kokius duomenis grupės priežiūros institucijai perduoda kitos atitinkamos priežiūros institucijos;

b) 

kokie duomenys yra esminiai ar svarbūs grupės lygmens priežiūrai siekiant padidinti ataskaitų teikimo priežiūros tikslais konvergenciją.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

4.   Siekiant užtikrinti vienodas taikymo sąlygas, susijusias su priežiūros institucijų veiklos koordinavimu ir keitimuisi informacija, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatomi procedūros ir šablonai, naudojami teikiant informaciją grupės priežiūros institucijai, taip pat priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarka, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

250 straipsnis

Priežiūros institucijų tarpusavio konsultacijos

1.  

Nedarant poveikio 248 straipsnio taikymui, atitinkamos priežiūros institucijos, prieš priimdamos sprendimą, svarbų kitų priežiūros institucijų priežiūros užduotims vykdyti, konsultuojasi tarpusavyje priežiūros institucijų kolegijoje dėl:

a) 

grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkų, organizacijos ar valdymo struktūros pokyčių, kuriems turi pritarti ar kuriuos turi leisti priežiūros institucijos;

b) 

sprendimo pratęsti atkūrimo laikotarpį pagal 138 straipsnio 3 ir 4 dalis;

c) 

priežiūros institucijų taikomų didelių sankcijų ar išimtinių priemonių, be kita ko, papildomo kapitalo reikalavimo, kuriuo didinamas mokumo kapitalo reikalavimas, nustatymo pagal 37 straipsnį ir bet kokių vidaus modelio taikymo mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti pagal I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį apribojimų.

Kai taikomi pirmos pastraipos b ir c punktai, visada konsultuojamasi su grupės priežiūros institucija.

Be to, atitinkamos priežiūros institucijos konsultuojasi tarpusavyje prieš priimdamos sprendimą, pagrįstą iš kitų priežiūros institucijų gauta informacija.

2.   Nedarant poveikio 248 straipsnio taikymui, priežiūros institucija gali nuspręsti nesikonsultuoti su kitomis priežiūros institucijomis, jei sprendimai priimami skubos tvarka arba jei konsultacija gali pakenkti sprendimo veiksmingumui. Tokiu atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms.

▼B

251 straipsnis

Grupės priežiūros institucijos prašymai kitoms priežiūros institucijoms

Grupės priežiūros institucijos gali paraginti valstybės narės, kurioje yra patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijas, kurios pačios nevykdo grupės priežiūros pagal 247 straipsnį, prašyti patronuojančios įmonės suteikti bet kokią informaciją, kuri galėtų būti svarbi koordinavimo teisėms ir pareigoms vykdyti 248 straipsnyje nustatyta tvarka, ir perduoti tą informaciją grupės priežiūros institucijai.

Kai grupės priežiūros institucijai reikia 254 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, kuri jau buvo suteikta kitai priežiūros institucijai, kai tai įmanoma, grupės priežiūros institucija susisiekia su ta priežiūros institucija, siekdama išvengti dvigubo informacijos teikimo įvairioms priežiūroje dalyvaujančioms institucijoms.

252 straipsnis

Bendradarbiavimas su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigas ir investicines įmones

Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė ir ►M13  kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 575/2013, arba investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES ◄ , arba jos abi, yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję arba joms priklauso bendra dalyvaujanti įmonė, atitinkamos priežiūros institucijos ir už tų kitų įmonių priežiūrą atsakingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja.

Nedarydamos poveikio savo atitinkamoms pareigoms, tos institucijos viena kitai teikia visą informaciją, galinčią supaprastinti jų užduotį, visų pirma šioje antraštinėje dalyje nustatytą informaciją.

253 straipsnis

Profesinė paslaptis ir konfidencialumas

Valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms keistis informacija, taip pat priežiūros institucijoms keistis informacija su kitomis institucijomis, kaip nurodyta 249–252 straipsniuose.

Informacijai, gautai vykdant grupės priežiūrą, visų pirma priežiūros institucijoms keičiantis informacija tarpusavyje arba su kitomis institucijomis šioje antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, taikomos 295 straipsnio nuostatos.

254 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikoma grupės priežiūra, ir jų susijusios įmonės bei dalyvaujančios įmonės galėtų keistis visa informacija, kuri galėtų būti svarbi grupės priežiūros tikslais.

▼M5

2.  

Valstybės narės nustato, kad jų institucijos, atsakingos už grupės priežiūrą, gali susipažinti su visa tos priežiūros tikslais svarbia informacija, neatsižvelgiant į atitinkamos įmonės pobūdį. 35 straipsnio 1–5 dalys taikomos mutatis mutandis.

Grupės priežiūros institucija gali sumažinti reguliariai teikiamų grupės lygmens ataskaitų priežiūros tikslais dažnumą, kai ataskaitos teikiamos dažniau nei kartą per metus, jeigu visoms grupei priklausančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms taikomas sumažinimas pagal 35 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į grupės verslui būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Grupės priežiūros institucija gali išimties tvarka atleisti nuo pareigos atsiskaityti papunkčiui grupės lygmeniu, jeigu visoms grupei priklausančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms taikoma išimtis pagal 35 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į grupės verslui būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir finansinio stabilumo tikslą.

▼B

Atitinkamos priežiūros institucijos dėl būtinos informacijos gali kreiptis tiesiogiai į grupės įmones tik tuo atveju, kai tokios informacijos per pagrįstą laikotarpį nesuteikė draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai taikoma grupės priežiūra, nors jos buvo prašyta.

▼M13

3.   Dalyvaujanti draudimo ir perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė ir mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė grupės priežiūros institucijai kasmet pateikia šiame straipsnyje nurodytą informaciją per 22 savaites nuo įmonės finansinių metų pabaigos ir, kai šiame straipsnyje nurodytos informacijos reikalaujama kas ketvirtį, – per 11 savaičių nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

▼B

255 straipsnis

Informacijos patikrinimas

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose priežiūros institucijos tiesiogiai ar per savo tuo tikslu paskirtus tarpininkus galėtų atlikti 254 straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimą vietoje šių įmonių patalpose:

a) 

draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikoma grupės priežiūra;

b) 

tos draudimo ar perdraudimo įmonės susijusių įmonių;

c) 

tos draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančių įmonių;

d) 

tos draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančių įmonių susijusių įmonių.

2.  

Jei konkrečiais atvejais priežiūros institucijos pageidauja patikrinti su grupei priklausančia reguliuojama ar nereguliuojama įmone, kuri yra kitoje valstybėje narėje, susijusią informaciją, jos prašo tos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atlikti patikrinimą.

Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją atsako į prašymą, pačios atlikdamos patikrinimą, leisdamos jį atlikti auditoriams ar ekspertams, arba leisdamos prašymą pateikusiai institucijai pačiai atlikti patikrinimą. Apie veiksmus, kurių imtasi, pranešama grupės priežiūros institucijai.

Prašymą pateikusi priežiūros institucija, kai ji to pageidauja, gali dalyvauti patikrinime, kurio ji pati tiesiogiai neatlieka.

▼M5

Jei prašymas kitai priežiūros institucijai atlikti patikrinimą pagal šią dalį nebuvo įvykdytas per dvi savaites arba jei priežiūros institucijai buvo praktiškai neleista pasinaudoti savo dalyvavimo teise pagal trečią pastraipą, prašymą pateikusi institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnį EDPPI turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje, jeigu jie atliekami bendrai dviejų ar daugiau priežiūros institucijų.

▼B

256 straipsnis

Grupės mokumo ir finansinės padėties ataskaita

▼M13

1.   Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujančios draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kasmet viešai skelbtų grupės lygmens mokumo ir finansinės padėties ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama kitiems rinkos specialistams skirta informacija apie grupę, kaip nurodyta 51 straipsnio 1b dalyje. 51, 53, 54 ir 55 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Valstybės narės užtikrina, kad dalyvaujančios draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė paskelbtų šiame straipsnyje nurodytą informaciją per 24 savaites nuo įmonės finansinių metų pabaigos.

▼M1

2.  

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė gali, jei tam pritaria grupės priežiūros institucija, paskelbti vieną bendrą savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kurią sudaro:

a) 

grupės lygmens informacija, kuri turi būti atskleidžiama pagal 1 dalį;

▼M13

b) 

visų grupės patronuojamųjų įmonių informacija, kuri turi būti pavieniui atpažįstama, įskaitant abi mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalis, ir turi būti skelbiama pagal 51, 53, 54 ir 55 straipsnius.

▼M1

Grupės priežiūros institucija, prieš suteikdama pritarimą, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, konsultuojasi ir tinkamai atsižvelgia į visas priežiūros institucijų kolegijos narių nuomones ir abejones.

▼B

3.   Jei 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje nepateikiama informacija, kurią priežiūros institucija, suteikusi grupės dukterinei įmonei leidimą, reikalauja panašių įmonių pateikti, ir praleista informacija yra svarbi, atitinkama priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad atitinkama dukterinė įmonė atskleistų būtiną papildomą informaciją.

▼M13

4.   Komisija pagal 301a straipsnį papildo šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau patikslinama, kokią informaciją būtina skelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje vienoje bendroje mokumo ir finansinės padėties ataskaitoje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje grupės lygmens mokumo ir finansinės padėties ataskaitoje.

▼M5

5.   Siekiant užtikrinti vienodas taikymo sąlygas, susijusias su bendra ir grupės mokumo ir finansinės padėties ataskaita, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos skelbiant bendrą ir grupės mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kaip nustatyta šiame straipsnyje, taikytinos procedūros, formos ir priemonės, projektus.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

256a straipsnis

Grupės struktūra

Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės grupės lygmeniu kasmet viešai atskleistų teisinę struktūrą ir valdymo bei organizacinę struktūrą, įskaitant visas grupei priklausančias dukterines įmones, glaudžiai susijusias įmones ir svarbius filialus.

▼M13

256b straipsnis

Grupės reguliarioji priežiūros ataskaita

1.   Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujančios draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kasmet grupės priežiūros institucijoms teiktų grupės lygmens reguliariąją priežiūros ataskaitą. 35 straipsnio 5a dalies pirmos pastraipos ir antros pastraipos a punktai taikomi mutatis mutandis.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės kasmet arba rečiau teiktų šiame straipsnyje nurodytą informaciją per 24 savaites nuo įmonės finansinių metų pabaigos.

2.  

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė gali, jei tam pritaria grupės priežiūros institucijos, pateikti vieną bendrą reguliariąją priežiūros ataskaitą, kurią sudaro:

a) 

grupės lygmens informacija, kuri pateikiama pagal 1 dalį;

b) 

bet kuriai grupės patronuojamajai įmonei skirta informacija, kuri turi būti atskirai identifikuojama, pateikiama pagal 35 straipsnio 5a dalį, kurioje neturi būti mažiau duomenų nei toje informacijoje, kurią teiktų draudimo ir perdraudimo įmonės, teikdamos reguliariąją priežiūros ataskaitą pagal 35 straipsnio 5a dalį.

Grupės priežiūros institucija prieš pritardama, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, konsultuojasi su priežiūros institucijų kolegijos nariais ir tinkamai atsižvelgia į visas jų nuomones ir išlygas. Atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų nepritarimas turi būti tinkamai pagrįstas. Jei priežiūros institucijų kolegija patvirtina vieną bendrą reguliariąją priežiūros ataskaitą pagal šią dalį, kiekviena atskira draudimo ir perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai teikia vieną bendrą reguliariąją priežiūros ataskaitą. Kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus prižiūrėti vienos bendros reguliariosios priežiūros ataskaitos dalį, susijusią su atitinkama patronuojamąja įmone.

3.   Jei pateikta viena bendra reguliarioji priežiūros ataskaita nacionalinėms priežiūros institucijoms yra netinkama, 2 dalyje nurodytas pritarimas gali būti panaikintas. 4.   Jeigu 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje nepateikiama informacija, kurią priežiūros institucija, suteikusi grupės patronuojamajai įmonei leidimą, reikalauja panašių įmonių pateikti, ir jei trūkstama informacija yra svarbi, atitinkama priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad atitinkama patronuojamoji įmonė pateiktų būtiną papildomą informaciją. 5.   Jeigu priežiūros institucija, suteikusi leidimą grupės patronuojamajai įmonei, nustato, kad nesilaikoma 35 straipsnio 5a dalies, arba prašo bet kokių pakeitimų ar paaiškinimų dėl vienos bendros reguliariosios priežiūros ataskaitos, ji taip pat informuoja priežiūros institucijų kolegiją, o grupės priežiūros institucija pateikia dalyvaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei tokį patį prašymą. 6.   Komisija pagal 301a straipsnį papildo šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išsamiai patikslinama šiame straipsnyje nurodyta pateiktina informacija.

256c straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: audito reikalavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad grupės dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios grupės finansų kontroliuojančiosios bendrovės grupės balansui, paskelbtam mokumo ir finansinės padėties ataskaitoje grupės lygmeniu, nurodytoje 256 straipsnio 1 dalyje, arba vienoje bendroje mokumo ir finansinės padėties ataskaitoje, nurodytoje 256 straipsnio 2 dalyje, būtų taikomas audito reikalavimas. 2.   Grupės priežiūros institucijai kartu su dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės mokumo ir finansinės padėties ataskaita grupės lygmeniu, nurodyta 256 straipsnio 1 dalyje, arba viena bendra mokumo ir finansinės padėties ataskaita, nurodyta 256 straipsnio 2 dalyje, pateikiama audito įmonės parengta atskira ataskaita, kurioje nurodyta patikinimo rūšis ir audito rezultatai. 3.   Jei teikiama viena bendra mokumo ir finansinės padėties ataskaita, kaip nurodyta 256 straipsnio 2 dalyje, susijusi draudimo ar perdraudimo įmonė laikosi jai nustatytų audito reikalavimų, o dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė pateikia tos įmonės priežiūros institucijai 51a straipsnio 6 dalyje nurodytą ataskaitą. 4.   51a straipsnis taikomas mutatis mutandis.

▼M13

257 straipsnis

Kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai asmenims, kurie faktiškai vadovauja draudimo kontroliuojančiajai bendrovei ar mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba vykdo kitas pagrindines funkcijas

Valstybės narės reikalauja, kad draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei faktiškai vadovaujantys asmenys ir, kai taikytina, už kitas pagrindines funkcijas atsakingi asmenys būtų kompetentingi ir tinkami savo pareigoms atlikti.

42 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

▼B

258 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo priemonės

▼M1

1.  

Kai grupės draudimo ar perdraudimo įmonės nesilaiko 218–246 straipsniuose nurodytų reikalavimų arba jei jos laikosi reikalavimų, tačiau mokumui vis dėlto gali kilti grėsmė, arba jei grupės vidaus sandoriai arba rizikos koncentracija sudaro grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei padėčiai, reikiamas priemones padėčiai ištaisyti kuo greičiau patvirtina:

a) 

grupės priežiūros institucija dėl draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;

b) 

priežiūros institucijos dėl draudimo ir perdraudimo įmonių.

Jei pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju grupės priežiūros institucija nėra viena iš valstybės narės, kurioje įsteigta draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucija praneša šioms priežiūros institucijoms apie savo išvadas, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių.

Jei pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju grupės priežiūros institucija nėra viena iš valstybės narės, kurioje įsteigta draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucija praneša toms priežiūros institucijoms apie savo išvadas, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių.

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, valstybės narės nustato priemones, kurių gali imtis jų priežiūros institucijos draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių atžvilgiu.

Susijusios priežiūros institucijos, taip pat ir grupės priežiūros institucija, kai tinkama, koordinuoja savo taikomas priemones.

▼M13

2.   Priežiūros institucijoms suteikiami visi priežiūros įgaliojimai draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių atžvilgiu imtis priemonių, kurie yra būtini siekiant užtikrinti, kad grupės, kurioms pagal 213 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus taikoma grupės priežiūra, atitiktų visus šioje antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus. Tie įgaliojimai apima 34 straipsnyje nurodytus bendruosius priežiūros įgaliojimus.

Nedarydamos poveikio savo baudžiamosios teisės nuostatoms, valstybės narės taiko sankcijas arba priima priemones, skirtas draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurios pažeidžia šiai antraštinei daliai į nacionalinę teisę perkelti skirtus įstatymus ir kitus teisės aktus, arba šias bendroves faktiškai valdančiam asmeniui. Priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti tokių sankcijų arba priemonių veiksmingumą, ypač jei draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės centrinė administracija ar pagrindinis padalinys nėra toje pačioje valstybėje narėje kaip jos pagrindinė buveinė.

▼M13

2a.   Jeigu grupės priežiūros institucija nustato, kad yra netenkinamos arba nebetenkinamos 213b straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos atitinkamos priežiūros priemonės, kad būtų užtikrintas arba atkurtas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, grupės priežiūros tęstinumas ir vientisumas ir užtikrintas šioje antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis. Mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atveju tomis priežiūros priemonėmis visų pirma atsižvelgiama į poveikį visam finansiniam konglomeratui, taip pat jo susijusioms reguliuojamoms įmonėms. 2b.  

Šio straipsnio 1 ir 2a dalių tikslais valstybės narės užtikrina, kad priežiūros priemonės, kurios gali būti taikomos draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, apimtų bent šias:

a) 

naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turimos patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos, sustabdymą;

b) 

teismo draudimų, sankcijų ar nuobaudų skyrimą draudimo kontroliuojančiajai bendrovei, mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba tų bendrovių administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams;

c) 

instrukcijas ar nurodymus draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei perduoti savo akcininkams dalyvavimo valdant jos patronuojamųjų draudimo ir perdraudimo įmonių kapitalą teises;

d) 

laikiną kitos grupei priklausančios draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba draudimo ar perdraudimo įmonės paskyrimą būti atsakinga už šioje antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi užtikrinimą;

e) 

paskirstymo ar palūkanų mokėjimo akcininkams apribojimą arba uždraudimą;

f) 

reikalavimą, kad draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atsisakytų draudimo ar perdraudimo įmonių ar 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų kitų susijusių įmonių kapitalo dalies arba ją sumažintų;

g) 

reikalavimą, kad draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės nedelsiant pateiktų atitikties reikalavimams atkūrimo planą.

Prieš imdamasi bet kurių pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių grupės priežiūros institucija konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir EDPPI, jei tos priemonės daro poveikį įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

▼M5

3.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, siekiant koordinuoti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas vykdymo užtikrinimo priemones.

259 straipsnis

EDPPI teikiama ataskaita

1.   EDPPI kasmet pateikia ataskaitą Europos Parlamentui pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 50 straipsnį. 2.  

EDPPI praneša, be kita ko, apie visą sukauptą aktualią ir svarbią patirtį, susijusią su priežiūros veikla ir priežiūros institucijų bendradarbiavimu taikant III antraštinę dalį, ir visų pirma apie:

a) 

grupės priežiūros institucijos paskyrimo tvarką, grupės priežiūros institucijų skaičių ir jų geografinį pasiskirstymą;

b) 

priežiūros institucijų kolegijos veiklą, visų pirma priežiūros institucijų, kurios nėra grupės priežiūros institucijos, dalyvavimą ir įsipareigojimus.

3.   Šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais EDPPI atitinkamais atvejais taip pat gali pranešti apie pagrindines išvadas, padarytas atliekant 248 straipsnio 6 dalyje nurodytas peržiūras.

▼B

IV SKYRIUS

Trečiosios šalys

▼M5

260 straipsnis

Patronuojančios įmonės nesančios Sąjungoje: lygiavertiškumo patikra

1.   213 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytu atveju atitinkamos priežiūros institucijos patikrina, ar draudimo arba perdraudimo įmonėms, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė nėra Sąjungoje, taikoma trečiosios šalies priežiūros institucijos priežiūra, lygiavertė priežiūrai, kuri nustatyta šioje antraštinėje dalyje dėl draudimo ir perdraudimo įmonių, nurodytų 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, grupės lygmens priežiūros.

Jei deleguotasis aktas pagal šio straipsnio 2, 3 arba 5 dalį nepriimtas, patikrinimą patronuojančios įmonės arba bet kurios draudimo ir perdraudimo įmonės, turinčio leidimą veikti Sąjungoje, prašymu arba savo iniciatyva atlieka priežiūros institucija, kuri būtų grupės priežiūros institucija, jei būtų taikomi 247 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai (toliau – grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija). EDPPI teikia pagalbą grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdančiai institucijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį.

Atlikdama patikrinimą, grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija, prieš priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo, padedama EDPPI, konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis. Tas sprendimas priimamas vadovaujantis pagal 2 dalį priimtais kriterijais. Grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija nepriima jokio sprendimo dėl trečiosios šalies, kuris prieštarautų bet kokiam anksčiau priimtam sprendimui dėl tos pačios trečiosios šalies, jei nėra būtina atsižvelgti į esminius I antraštinėje dalyje nustatytos priežiūros tvarkos ir priežiūros tvarkos trečiojoje šalyje pokyčius.

Jei priežiūros institucijos nesutinka su pagal trečią pastraipą priimtu sprendimu, jos gali per tris mėnesius nuo grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdančios institucijos pranešimo apie sprendimą dienos šį klausimą perduoti EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

2.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami kriterijai, siekiant įvertinti, ar rizikos ribojimo tvarka, trečiosios šalies taikoma grupių priežiūrai, yra lygiavertė šioje antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai. 3.   Jei trečioji šalis atitinka pagal šio straipsnio 2 dalį priimtus kriterijus, Komisija pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį gali priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad tos trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarka yra lygiavertė šioje antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

Siekiant atsižvelgti į visus šioje antraštinėje dalyje nustatytos grupių priežiūros tikslais taikomos rizikos ribojimo tvarkos ir trečiosios šalies grupių priežiūros tikslais taikomos rizikos ribojimo tvarkos pokyčius, taip pat į visus teisės aktų pakeitimus, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo, toks deleguotasis aktas reguliariai peržiūrimas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

4.   Jei nepriimtas deleguotasis aktas pagal šio straipsnio 3 arba 5 dalis, taikomas 262 straipsnis. 5.  

Nukrypstant nuo 3 dalies, net jei netenkinami pagal 2 dalį nustatyti kriterijai, Komisija gali pagal 301a straipsnį ribotam laikotarpiui, padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį, priimti deleguotąjį aktą, nustatantį, kad 2014 m. sausio 1 d. trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarka įmonėms, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, yra laikinai laikoma lygiaverte nustatytai I antraštinėje dalyje, jei ta trečioji šalis tenkina bent šiuos kriterijus:

a) 

ji įsipareigojo Sąjungai iki to riboto laikotarpio pabaigos priimti ir pradėti taikyti rizikos ribojimo tvarką, kurią galima įvertinti kaip lygiavertę pagal 3 dalį, taip pat įsipareigojo dalyvauti lygiavertiškumo įvertinimo procese;

b) 

ji parengė darbo programą įsipareigojimui pagal a punktą įgyvendinti;

c) 

ji paskyrė pakankamai išteklių įsipareigojimui pagal a punktą įgyvendinti;

d) 

jos rizikos ribojimo tvarka grindžiama rizika ir yra nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai mokumo reikalavimai bei reikalavimai, susiję su ataskaitų teikimu priežiūros tikslais, skaidrumu ir grupių priežiūra;

e) 

ji su EDPPI ir priežiūros institucijomis yra sudariusi rašytinius susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi konfidencialia priežiūros institucijų informacija, kaip apibrėžta 13 straipsnio 10 dalyje;

f) 

ji taiko nepriklausomą priežiūros sistemą;

g) 

ji nustatė visiems jos priežiūros institucijų vardu veikiantiems asmenims profesinės paslapties pareigas, ypač susijusias su keitimusi informacija su EDPPI ir priežiūros institucijomis, kaip apibrėžta 13 straipsnio 10 dalyje.

Priimant bet kokius deleguotuosius aktus dėl laikino lygiavertiškumo atsižvelgiama į Komisijos ataskaitas pagal 177 straipsnio 2 dalį. Šie deleguotieji aktai reguliariai persvarstomi remiantis atitinkamos trečiosios šalies pateiktomis pažangos ataskaitomis, kurias kasmet gauna ir įvertina Komisija. EDPPI padeda Komisijai vertinti tas pažangos ataskaitas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau patikslinamos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos. Deleguotaisiais aktais taip pat gali būti reglamentuojami priežiūros institucijų įgaliojimai laikino lygiavertiškumo laikotarpiu nustatyti papildomus reikalavimus dėl priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų.

6.   5 dalyje nurodytas ribotas laikotarpis pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. arba tą dieną, kurią vadovaujantis 3 dalimi tos trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarka pradėta laikyti lygiaverte I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė.

Tas laikotarpis gali būti pratęstas daugiausiai dar vieniems metams, jei toks laikas būtinas, kad EDPPI ir Komisija galėtų atlikti lygiavertiškumo įvertinimą taikant 3 dalį.

7.   Kai pagal 5 dalį priimamas deleguotasis akta, kad trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarką galima laikinai laikyti lygiaverte, valstybės narės taiko 261 straipsnį, išskyrus atvejus, kai valstybėje narėje esančios draudimo ar perdraudimo įmonės bendro balanso suma viršija ne Sąjungoje esančios patronuojančios įmonės bendro balanso sumą. Tokiu atveju grupės priežiūros institucijos užduotis vykdo grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija.

▼B

261 straipsnis

Patronuojančios įmonės, esančios ne Bendrijoje: lygiavertiškumas

1.   Jei vykdoma 260 straipsnyje nurodyta lygiavertė priežiūra, valstybės narės pasikliauja trečiosios šalies priežiūros institucijų atlikta lygiaverte grupės priežiūra, kaip numatyta 2 dalyje. 2.   247–258 straipsniai mutatis mutandis taikomi bendradarbiavimui su trečiosios šalies priežiūros institucijomis.

▼M1

262 straipsnis

Trečiojoje šalyje registruotos patronuojančios įmonės: lygiavertės priežiūros nebuvimas

▼M13

1.  

Jei nevykdoma 260 straipsnyje nurodyta lygiavertė priežiūra arba valstybė narė netaiko 261 straipsnio esant laikinam lygiavertiškumui pagal 260 straipsnio 7 dalį, ta valstybė narė 212 straipsnyje apibrėžtai grupei priklausančioms draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies c punktą, taiko vieną iš toliau nurodytųjų:

a) 

218–235 straipsnius ir 244–258 straipsnius mutatis mutandis;

b) 

vieną iš 3 dalyje nustatytų metodų.

▼M1

218–258 straipsniuose nustatyti bendrieji principai ir metodai taikomi draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, trečiosios šalies draudimo įmonės ar trečiosios šalies perdraudimo įmonės lygmeniu.

Tik grupės mokumui apskaičiuoti patronuojanti įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikytinos tokios pat sąlygos, kokios nustatytos I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui ir bet kuriam iš šių reikalavimų:

a) 

mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal 226 straipsnio principus, kai patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė;

b) 

mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal 227 straipsnio principus, kai patronuojanti įmonė yra trečiosios šalies draudimo įmonė ar trečiosios šalies perdraudimo įmonė.

▼M13

2.   Valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms taikyti kitus metodus, kuriais užtikrinama tinkama draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios priklauso grupei, kaip tai suprantama 212 straipsnyje, ir kurioms taikoma grupės priežiūra pagal 213 straipsnio 2 dalies c punktą, priežiūra. Šiems metodams pritaria pagal 247 straipsnį nurodyta grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis.

Pirmoje pastraipoje nurodytais metodais galima pasiekti grupės priežiūros tikslus, kaip nurodyta šioje antraštinėje dalyje. Tikslai yra šie:

a) 

išsaugoti draudimo ir perdraudimo įmonių kapitalo paskirstymą ir nuosavų lėšų sudėtį ir užkirsti kelią reikšmingam kapitalo kūrimui grupės viduje, jei toks kapitalo kūrimas grupės viduje finansuojamas iš pajamų, gautų iš skolos ar kitų finansinių priemonių, kurios nepriskiriamos patronuojančiosios įmonės nuosavų lėšų straipsniams;

b) 

vertinti ir stebėti riziką, kylančią dėl įmonių Sąjungoje ir už jos ribų, ir riboti su tomis įmonėmis ir kitomis nereguliuojamomis įmonėmis susijusios rizikos perdavimą grupės draudimo ir perdraudimo įmonėms ir pogrupiui, kurio pagrindinė patronuojančioji įmonė yra draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, kaip nurodyta 215 straipsnyje, jei toks pogrupis yra.

Pirmoje pastraipoje nurodyti metodai turi būti tinkamai pagrindžiami, dokumentuojami ir apie juos pranešama kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms, EDPPI ir Komisijai.

▼M13

3.  

Šio straipsnio 2 dalies tikslais atitinkamos priežiūros institucijos draudimo ir perdraudimo įmonėms, draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurios priklauso grupei, kuriai pagal 213 straipsnio 2 dalies c punktą taikoma grupės priežiūra, visų pirma gali taikyti vieną ar kelis iš šių metodų:

a) 

paskirti vieną draudimo ar perdraudimo įmonę, kuri būtų atsakinga už šioje antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi, jei grupei priklausančios draudimo ir perdraudimo įmonės Sąjungoje neturi bendros patronuojančiosios įmonės;

b) 

reikalauti įsteigti draudimo kontroliuojančiąją bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, jeigu grupei priklausančios draudimo ir perdraudimo įmonės Sąjungoje neturi bendros patronuojančiosios įmonės, ir taikyti šią antraštinę dalį draudimo ir perdraudimo įmonėms, priklausančioms grupei, kuriai vadovauja ta draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

c) 

jeigu kelios grupei priklausančios draudimo ir perdraudimo įmonės sudaro pogrupį, kurio patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, taikyti šią antraštinę dalį šiam pogrupiui ir taip pat imtis papildomų priemonių arba nustatyti papildomus reikalavimus, įskaitant šios pastraipos d, e ir f punktuose nurodytus reikalavimus ir sugriežtintą rizikos koncentracijos, kaip tai suprantama 244 straipsnyje, bei grupės vidaus sandorių, kaip tai suprantama 245 straipsnyje, priežiūrą, kad būtų pasiektas šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte nurodytas tikslas;

d) 

reikalauti, kad pagrindinės patronuojančiosios įmonės Sąjungoje administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariai būtų nepriklausomi nuo pagrindinės patronuojančiosios įmonės už Sąjungos ribų;

e) 

uždrausti, apriboti, suvaržyti, stebėti sandorius ar reikalauti iš anksto apie juos pranešti, įskaitant dividendų paskirstymą ir subordinuotosios skolos atkarpos mokėjimus, jei tokie sandoriai kelia arba galėtų kelti grėsmę grupės draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei ar mokumo būklei ir juose dalyvauja draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, ir taip pat grupei priklausanti įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra už Sąjungos ribų; jei grupės priežiūros institucija Sąjungoje nėra viena iš valstybės narės, kurioje įsteigta susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucija Sąjungoje praneša toms priežiūros institucijoms apie savo išvadas, kad jos galėtų imtis tinkamų priemonių;

f) 

reikalauti informacijos apie patronuojančiųjų įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra už Sąjungos ribų, mokumo ir finansinę būklę, rizikos pobūdį ir priimtinos rizikos ribas, įskaitant, kai taikytina, ataskaitas tomis temomis, kurios teikiamos tų trečiųjų valstybių patronuojančiųjų įmonių administraciniam, valdymo ar priežiūros organui arba priežiūros institucijoms.

▼B

263 straipsnis

Patronuojančios įmonės, esančios ne Bendrijoje: lygmenys

▼M1

Jei 260 straipsnyje nurodyta patronuojanti įmonė pati yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė, valstybės narės 260 straipsnyje numatytą patikrinimą taiko tik pagrindinės patronuojančios įmonės, būtent trečiosios šalies draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, trečiosios šalies mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, trečiosios šalies draudimo įmonės ar trečiosios šalies perdraudimo įmonės lygmeniu.

Tačiau jei netaikoma 260 straipsnyje nurodyta lygiavertė priežiūra, valstybės narės gali leisti savo priežiūros institucijoms nuspręsti atlikti naują patikrinimą žemesniu lygmeniu, būtent draudimo ar perdraudimo įmonių patronuojančios įmonės, kuria gali būti trečiosios šalies draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, trečiosios šalies mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, trečiosios šalies draudimo įmonė arba trečiosios šalies perdraudimo įmonė, lygmeniu.

▼B

Tokiu atveju 260 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta priežiūros institucija paaiškina savo sprendimą grupei.

262 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

264 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

1.  

Komisija gali teikti siūlymus Tarybai derėtis su viena arba daugiau trečiųjų šalių dėl susitarimų dėl grupės priežiūros taikymo:

a) 

draudimo ar perdraudimo įmonėms, kuriose dalyvavimo teisių turi įmonės, kaip apibrėžta 213 straipsnyje, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje; ir

b) 

trečiosios šalies draudimo įmonėms arba trečiosios šalies perdraudimo įmonėms, kuriose dalyvavimo teisių turi įmonės, kaip apibrėžta 213 straipsnyje, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje.

2.  

1 dalyje nurodytais susitarimais visų pirma siekiama užtikrinti, kad:

a) 

valstybių narių priežiūros institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje ir kurių dukterinės įmonės arba įmonės, kuriose jos turi dalyvavimo teisių, veikia ne Bendrijoje, grupės priežiūrai; ir

b) 

trečiųjų šalių priežiūros institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra jų teritorijoje ir kurių dukterinės įmonės arba įmonės, kuriose jos turi dalyvavimo teisių, veikia vienoje ar daugiau valstybių narių, grupės priežiūrai.

3.   Nedarant poveikio Sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymui, Komisija, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų komiteto, išnagrinėja 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus.

V SKYRIUS

Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės

265 straipsnis

Sandoriai grupės viduje

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai vienos ar daugiau draudimo ar perdraudimo įmonių patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė, tų draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūros institucijos bendrai prižiūrėtų sandorius tarp tų draudimo ar perdraudimo įmonių ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir jos susijusių įmonių.

▼M13

1a.   Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad tais atvejais, jei vienos ar daugiau draudimo ar perdraudimo įmonių patronuojančioji įmonė yra kredito įstaiga, investicinė įmonė, finansų įstaiga, KIPVPS valdymo įmonė, AIFV, įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, arba nereguliuojama įmonė, vykdanti vienos ar daugiau Direktyvos 2013/36/ES I priede nurodytų rūšių veiklą, jei ta veikla sudaro didelę bendros jos veiklos dalį, už tų draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos vykdytų bendrą tų draudimo ar perdraudimo įmonių ir patronuojančiosios įmonės bei jos susijusių įmonių sandorių priežiūrą.

▼B

2.   245, 249–255 ir 258 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

266 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis mutatis mutandis taikomas 264 straipsnis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUDIMO ĮMONIŲ REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

I SKYRIUS

Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

267 straipsnis

Šios antraštinės dalies taikymo sritis

Ši antraštinė dalis taikoma reorganizavimo priemonėms ir likvidavimo procedūroms, susijusioms su:

a) 

draudimo įmonėmis;

b) 

trečiųjų šalių draudimo įmonių filialais, esančiais Bendrijos teritorijoje.

▼M13

Direktyvos (ES) 2025/1 tikslais, tuo atveju, kai taikomos tos direktyvos 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos pertvarkymo priemonės ir naudojamasi tos direktyvos III antraštinės dalies IV skyriuje nurodytais pertvarkymo įgaliojimais, perdraudimo įmonėms ir tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytiems subjektams taikomos šios antraštinės dalies I, II ir IV skyrių nuostatos.

Šios direktyvos 270 ir 272 straipsniai netaikomi, kai taikomas Direktyvos (ES) 2025/1 63 straipsnis.

▼B

268 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.  

Šioje antraštinėje dalyje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

▼M13

a) 

kompetentingos institucijos – valstybių narių administracinės ar teisminės institucijos, kurios turi reorganizavimo priemonių ar likvidavimo procedūrų srities kompetenciją, arba pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 12 punkte, dėl reorganizavimo priemonių, kurių imamasi pagal tą direktyvą;

▼B

b) 

filialas – draudimo įmonės padalinys, nuolat veikiantis kurios nors valstybės narės teritorijoje, išskyrus buveinės valstybę narę, kuris užsiima draudimo veikla;

▼M13

c) 

reorganizavimo priemonės – priemonės, susijusios su bet kokiu kompetentingų institucijų įsikišimu, skirtos draudimo įmonės finansinei padėčiai išlaikyti ar atkurti ir turinčios įtakos jau esančioms šalių teisėms, išskyrus pačios draudimo įmonės teises, įskaitant laikiną mokėjimų arba vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą arba reikalavimų sumažinimą, pertvarkymo priemonių, nurodytų Direktyvos (ES) 2025/1 26 straipsnio 3 dalyje, taikymą ir naudojimąsi tos direktyvos III antraštinės dalies IV skyriuje nurodytais pertvarkymo įgaliojimais;

▼B

d) 

likvidavimo procedūra – kolektyvinis procesas, susijęs su draudimo įmonės turto realizavimu ir įplaukų paskirstymu atitinkamai kreditoriams, akcininkams ar nariams, kuriame būtinai dalyvauja kompetentingos institucijos, nepriklausomai nuo to, ar tas procesas yra pradėtas dėl nemokumo, savanoriškai ar priverstinai, taip pat toks kolektyvinis procesas, kuris nutraukiamas susitarus dėl dalinio skolų grąžinimo ar kitos panašios priemonės;

e) 

administratorius – asmuo ar įstaiga, kompetentingų institucijų paskirta administruoti reorganizavimo priemones;

f) 

likvidatorius – asmuo ar įstaiga, kompetentingų institucijų ar draudimo įmonės valdymo organų paskirta administruoti likvidavimo procedūrą;

g) 

draudimo kreditiniai reikalavimai – sumos, kurias draudimo įmonė yra skolinga apdraustiems asmenims, draudėjams, naudos gavėjams ar bet kuriai žalą patyrusiai šaliai, turinčiai teisę pateikti ieškinį tiesiogiai draudimo įmonei, ir kurios kyla iš draudimo sutarties ar bet kokios tiesioginio draudimo veiklos operacijos, numatytos 2 straipsnio, 3 dalies b ir c punktuose, įskaitant sumas, atidėtas tiems asmenims, kol tam tikri skolos elementai dar nežinomi.

Draudimo įmokos, kurias draudimo įmonė yra skolinga prieš pradedant likvidavimo procedūrą dėl nesudarytų ar nutrauktų draudimo sutarčių ar operacijų, nurodytų pirmos pastraipos g punkte, pagal tokioms sutartims ar operacijoms taikomą teisę, taip pat laikomos draudimo kreditiniais reikalavimais.

2.  

Taikant šią antraštinę dalį trečiosios šalies draudimo įmonės filialo, esančio valstybėje narėje, reorganizavimo priemonėms ir likvidavimo procedūroms, taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

a) 

buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje filialas gavo leidimą pagal 145–149 straipsnius;

b) 

priežiūros institucijos – buveinės valstybės narės priežiūros institucijos;

c) 

kompetentingos institucijos – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos.

II SKYRIUS

Reorganizavimo priemonės

269 straipsnis

Reorganizavimo priemonių nustatymas. Taikytina teisė

1.   Tik buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turi teisę nuspręsti dėl draudimo įmonei, įskaitant jos filialus, taikytinų reorganizavimo priemonių. 2.   Reorganizavimo priemonės nekliudo buveinės valstybei narei pradėti likvidavimo procedūros. 3.   Reorganizavimo priemonės reglamentuojamos buveinės valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais, jei 285–292 straipsniuose nenumatyta kitaip. 4.   Reorganizavimo priemonės, kurių imamasi vadovaujantis buveinės valstybės narės teisės aktais, galioja visoje Bendrijoje be jokių tolesnių formalumų, taip pat trečiųjų šalių kitose valstybėse narėse atžvilgiu net tais atvejais, kai tų kitų valstybių narių teisės aktuose nenumatyta tokių reorganizavimo priemonių ar jų įgyvendinimui keliami reikalavimai, kurie nėra įvykdyti. 5.   Reorganizavimo priemonėms įsigaliojus buveinės valstybėje narėje jos įsigalioja visoje Bendrijoje.

270 straipsnis

Informacija priežiūros institucijoms

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tos valstybės narės priežiūros institucijoms skubos tvarka praneša apie savo sprendimą imtis reorganizavimo priemonės, jei įmanoma, prieš imdamosi tokios priemonės, o jei ne – iš karto, kai tik ji pradedama taikyti.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucijos visų kitų valstybių narių priežiūros institucijoms skubos tvarka praneša apie sprendimą imtis reorganizavimo priemonių ir apie galimus tokių priemonių padarinius.

271 straipsnis

Sprendimų dėl reorganizavimo priemonių skelbimas

1.  

Kai buveinės valstybėje narėje galima paduoti skundą dėl reorganizavimo priemonės, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, administratorius ar kuris nors kitas asmuo, buveinės valstybėje narėje turintis teisę tai padaryti, sprendimą dėl reorganizavimo priemonės paskelbia buveinės valstybėje narėje numatyta tvarka, taip pat Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kuo anksčiau paskelbia ištrauką iš reorganizavimo priemonę nustatančio dokumento.

Kitų valstybių narių priežiūros institucijos, kurioms pagal 270 straipsnį pranešta apie sprendimą dėl reorganizavimo priemonės, savo teritorijoje tokį sprendimą gali skelbti savo pačių nustatytu būdu.

2.   1 dalyje numatytuose skelbimuose nurodoma buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, taikytina teisė, kaip numatyta 269 straipsnio 3 dalyje, ir, jei yra paskirtas, administratorius. Skelbimai rašomi valstybės narės, kurioje informacija skelbiama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. 3.   Reorganizavimo priemonės taikomos nepriklausomai nuo 1 ir 2 dalyse nustatytų nuostatų dėl skelbimo ir galioja atsiskaitant su kreditoriais, jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ar tos valstybės narės teisė nenumato kitaip. 4.  

Jeigu reorganizavimo priemonės turi įtakos tik akcininkų, draudimo įmonės narių ar darbuotojų teisėms, susijusioms su jų funkcijomis, 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jei pagal reorganizavimo priemonėms taikytiną teisę nenumatyta kitaip.

Kompetentingos institucijos nustato, kaip pirmoje pastraipoje nurodytos šalys turi būti informuojamos pagal taikytiną teisę.

272 straipsnis

Informacija žinomiems kreditoriams. Teisė pateikti reikalavimus

1.   Kai pagal buveinės valstybės narės teisę reikalaujama pateikti reikalavimus, tam, kad jie būtų pripažinti, arba numatoma, jog apie reorganizavimo priemonę būtina pranešti kreditoriams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba administratorius pagal 281 straipsnį ir 283 straipsnio 1 dalį apie tai praneša ir žinomiems kreditoriams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje. 2.   Kai pagal buveinės valstybės narės teisę numatyta kreditorių, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje, teisė pateikti reikalavimus arba pastabas dėl tokių reikalavimų, kreditoriai, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, turi tokią pat teisę pagal 282 straipsnį ir 283 straipsnio 2 dalį.

III SKYRIUS

Likvidavimo procedūra

273 straipsnis

Likvidavimo procedūros pradėjimas. Informacija priežiūros institucijoms

1.   Tik buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turi teisę nuspręsti pradėti draudimo įmonės, įskaitant jos filialus kitose valstybėse narėse, likvidavimo procedūrą. Toks sprendimas gali būti priimtas netaikant reorganizavimo priemonių arba pradėjus jas taikyti. 2.   Pagal buveinės valstybės narės teisės aktus priimtas sprendimas pradėti draudimo įmonės, įskaitant jos filialus kitose valstybėse narėse, likvidavimo procedūrą visoje Bendrijoje pripažįstamas be jokių kitų formalumų ir įsigalioja, kai tik sprendimas įsigalioja toje valstybėje narėje, kurioje pradedama procedūra. 3.  

Apie sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos skubos tvarka praneša tos valstybės narės priežiūros institucijoms, kai įmanoma, prieš pradedant procedūrą, o jei ne – vos tik ją pradėjus.

Apie sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą ir galimus praktinius tokios procedūros padarinius buveinės valstybės narės priežiūros institucijos skubos tvarka praneša visų kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

274 straipsnis

Taikytina teisė

1.   Sprendimą pradėti draudimo įmonės likvidavimo procedūrą, pačią likvidavimo procedūrą ir jos padarinius reglamentuoja buveinės valstybės narės teisė, jei 285–292 straipsniuose nenumatyta kitaip. 2.  

Buveinės valstybės narės teisė nustato bent šiuos dalykus:

a) 

likviduojamos draudimo įmonės turto sudėtį ir kaip turi būti traktuojamas turtas, kurį draudimo įmonė įgyja arba kuris jai pereina jau pradėjus likvidavimo procedūrą;

b) 

atitinkamus draudimo įmonės ir likvidatoriaus įgaliojimus;

c) 

sąlygas, kurioms esant galima remtis prievolės įvykdymu, įskaitant priešpriešinius reikalavimus;

d) 

likvidavimo procedūros poveikį galiojančioms sutartims, kurių viena iš šalių yra draudimo įmonė;

e) 

likvidavimo procedūros poveikį atskirų kreditorių iškeltiems ieškiniams, išskyrus nagrinėjamas bylas, nurodytas 292 straipsnyje;

f) 

reikalavimus, kurie turi būti pateikti dėl likviduojamos draudimo įmonės turto, ir kaip turi būti traktuojami reikalavimai, kurie atsiranda jau pradėjus likvidavimo procedūrą;

g) 

reikalavimų pateikimo, tikrinimo ir priėmimo taisykles;

h) 

taisykles, taikomas paskirstant įplaukas už realizuotą turtą, nustatant reikalavimų eiliškumą ir kreditorių, kurių reikalavimai jau pradėjus likvidavimo procedūrą yra iš dalies patenkinti dėl to, kad jie turi teises in rem, arba dėl prievolės įvykdymo, įskaitant priešpriešinius reikalavimus, teises;

i) 

likvidavimo procedūros užbaigimo, visų pirma susitarus dėl dalinio skolų grąžinimo, sąlygas ir padarinius;

j) 

kreditorių teises užbaigus likvidavimo procedūrą;

k) 

šalį, kuri turi padengti likvidavimo procedūros sąnaudas ir išlaidas; ir

l) 

taisykles, skirtas visiems kreditoriams nepalankių teisės aktų negaliojimui, užginčijimui ar neišieškojimui pagal juos.

275 straipsnis

Draudimo kreditinių reikalavimų traktavimas

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo kreditiniai reikalavimai turėtų pirmenybę visų kitų draudimo įmonei pateiktų reikalavimų atžvilgiu tokiu būdu:

a) 

su turtu, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai, draudimo kreditiniai reikalavimai turi absoliučią pirmenybę visų kitų draudimo įmonei pateiktų reikalavimų atžvilgiu; arba

b) 

iš viso draudimo įmonės turto dengiami draudimo kreditiniai reikalavimai turi pirmenybę visų kitų draudimo įmonei pateiktų reikalavimų atžvilgiu, išskyrus tik šiuos reikalavimus:

i) 

darbuotojų reikalavimus pagal darbo sutartis ir darbo santykius;

ii) 

valstybės įstaigų mokestinius reikalavimus;

iii) 

socialinio draudimo sistemų reikalavimus;

iv) 

reikalavimus dėl turto pagal teises in rem.

2.   Nedarant poveikio 1 dalies taikymui, valstybės narės gali numatyti, kad visos likvidavimo procedūros išlaidos, nustatytos pagal jų nacionalinę teisę, ar šių išlaidų dalis turėtų pirmenybę draudimo kreditinių reikalavimų atžvilgiu. 3.   Valstybės narės, kurios pasirenka 1 dalies a punkte numatytą galimybę, reikalauja, kad draudimo įmonės turėtų ir nuolatos atnaujintų specialų registrą pagal 276 straipsnį.

276 straipsnis

Specialus registras

1.   Kiekviena draudimo įmonė savo pagrindinėje buveinėje turi specialų pagal buveinės valstybės narės teisę apskaičiuoto ir investuoto turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai, registrą. 2.  

Kai draudimo įmonė vykdo gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą, ji savo pagrindinėje buveinėje turi atskirus kiekvienos draudimo šakos veiklai skirtus registrus.

Tačiau kai valstybė narė draudimo įmonėms duoda leidimą drausti gyvybę ir riziką, išvardytą I priedo A dalies 1 ir 2 grupėse, ji gali numatyti, kad tos draudimo įmonės turi turėti vieną visos savo veiklos registrą.

3.   Bendra registruoto ir pagal buveinės valstybėje narėje taikytiną teisę įvertinto turto vertė niekada nėra mažesnė už techninių atidėjinių vertę. 4.   Kai registre užregistruotam turtui taikoma kreditoriaus ar trečiosios šalies teisė in rem, dėl kurios dalis turto vertės negali būti naudojama įsipareigojimams padengti, tas faktas užregistruojamas registre, o suma, kuria negalima dengti įsipareigojimo, neįtraukiama į 3 dalyje nurodytą bendrą vertę. 5.  

Tai, kaip turi būti traktuojamas turtas likviduojant draudimo įmonę atsižvelgiant į 275 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą metodą, nustatoma buveinės valstybės narės teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai tam turtui taikomi 286, 287 arba 288 straipsnis, kai:

a) 

turtui, naudojamam techniniams atidėjiniams dengti, taikoma kreditoriaus ar trečiosios šalies teisė in rem, neatitinkanti 4 dalyje nustatytų sąlygų;

b) 

kreditoriaus ar trečiosios šalies nuosavybės teisė į tokį turtą yra neliečiama; arba

c) 

kreditorius turi teisę reikalauti, kad jo reikalavimas būtų kompensuojamas įskaitant draudimo įmonės reikalavimus.

6.  

Pradėjus likvidavimo procedūras, turto, įrašyto į registrą pagal 1–5 dalis, sudėtis, nekeičiama, o registruose be kompetentingos institucijos leidimo nedaromi jokie pataisymai, išskyrus grynai raštvedybos klaidas.

Tačiau likvidatoriai prie to turto prideda už jį gautas pajamas ir grynąsias įmokas, gautas vykdant atitinkamos draudimo grupės veiklą nuo likvidavimo procedūros pradžios iki draudimo išmokų mokėjimo arba iki portfelio perdavimo.

7.   Kai turto realizavimo įplaukos yra mažesnės už jo apskaičiuotą registre vertę, likvidatoriai buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms pagrindžia šį faktą.

277 straipsnis

Reikalavimo teisės perleidimas garantinei sistemai

Buveinės valstybė narė gali numatyti, kad tais atvejais, kai draudimo kreditorių teisės yra perleistos toje valstybėje narėje įsteigtai garantinei sistemai, tos sistemos reikalavimams netaikomos 275 straipsnio 1 dalies nuostatos.

278 straipsnis

Pirmumo teisę turinčių reikalavimų dengimas turtu

Valstybės narės, kurios pasirenka 275 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą galimybę, reikalauja kiekvienos draudimo įmonės užtikrinti, kad reikalavimai, kurie pagal 275 straipsnio 1 dalies b punktą gali turėti pirmenybę draudimo kreditinių reikalavimų atžvilgiu ir kurie yra įrašyti į draudimo įmonės apskaitą, visuomet ir neatsižvelgiant į galimą likvidavimą būtų dengiami turtu.

279 straipsnis

Leidimo atšaukimas

1.   Kai yra nuspręsta pradėti draudimo įmonės likvidavimo procedūrą, tos įmonės leidimas atšaukiamas 144 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus leidimą ta apimtimi, kuri būtina taikant 2 dalį. 2.  

Leidimo atšaukimas pagal 1 dalį nekliudo likvidatoriui ar kitam kompetentingų institucijų paskirtam asmeniui toliau vykdyti tam tikrą draudimo įmonės veiklą, jei tai būtina ar tikslinga likvidavimo tikslais.

Buveinės valstybė narė gali numatyti, kad tokia veikla vykdoma tos valstybės narės priežiūros institucijoms pritariant ir prižiūrint.

280 straipsnis

Sprendimų dėl likvidavimo procedūrų skelbimas

1.  

Kompetentinga institucija, likvidatorius ar kitas tam tikslui kompetentingos institucijos paskirtas asmuo sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą paskelbia buveinės valstybėje narėje numatyta tvarka, taip pat Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia ištrauką iš sprendimo pradėti likvidavimo procedūrą.

Visų kitų valstybių narių priežiūros institucijos, kurioms pagal 273 straipsnio 3 dalį yra pranešta apie sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą, savo teritorijoje tokį sprendimą gali skelbti savo pačių nustatytu būdu.

2.   Skelbime, nurodytame 1 dalyje, nurodoma buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, taikytina teisė ir paskirtasis likvidatorius. Skelbimas rašomas valstybės narės, kurioje informacija skelbiama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

281 straipsnis

Informacija žinomiems kreditoriams

1.   Pradėjus likvidavimo procedūrą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, likvidatorius arba bet kuris kitas kompetentingos institucijos tam tikslui paskirtas asmuo nedelsdamas individualiai raštu praneša apie tai kiekvienam žinomam kreditoriui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje. 2.  

1 dalyje nurodytame pranešime nurodomi terminai, numatytos sankcijos dėl terminų nesilaikymo, įstaiga ar institucija, įgaliota priimti reikalavimus arba pastabas dėl reikalavimų, ir visos kitos priemonės.

Pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriams, kurių reikalavimams teikiama pirmenybė arba kurie yra garantuoti teise in rem, reikia pateikti savo reikalavimus.

Draudimo kreditinių reikalavimų atvejais taip pat nurodoma likvidavimo procedūros įtaka draudimo sutartims, visų pirma data, nuo kurios draudimo sutartys arba operacijos nebeturės poveikio, ir apdraustųjų asmenų teisės bei pareigos, susijusios su sutartimi ar operacija.

282 straipsnis

Teisė pateikti reikalavimus

1.   Kiekvienas kreditorius, įskaitant valstybės narės valdžios institucijas, kurio įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra ne buveinės, o kitoje valstybėje narėje, turi teisę pateikti reikalavimus ar su reikalavimais susijusias rašytines pastabas. 2.   Visiems 1 dalyje nurodytiems kreditoriams sudaromos vienodos sąlygos, o jų reikalavimams nustatomas toks pat eiliškumas, kaip ir lygiaverčiams reikalavimams, kuriuos gali pateikti kreditoriai, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra buveinės valstybėje narėje. Todėl kompetentingos institucijos turi veikti Bendrijos lygmeniu vadovaudamosi nediskriminavimo principu. 3.  

Išskyrus atvejus, kai pagal buveinės valstybės narės teisę leidžiama kitaip, kreditorius atsiunčia kompetentingai institucijai visų patvirtinamųjų dokumentų kopijas ir nurodo šią informaciją:

a) 

reikalavimo pobūdį ir reikalaujamą sumą;

b) 

datą, kada reikalavimas pareikštas;

c) 

ar jis mano, kad turi pirmumo teisę, garantijų in rem ar nuosavybės teisių išsaugojimo teisę reikalavimo atžvilgiu;

d) 

tam tikrais atvejais, kokiam turtui jo garantija taikoma.

Pirmenybės teisių, suteiktų draudimo kreditiniams reikalavimams pagal 275 straipsnį, nurodyti nereikia.

283 straipsnis

Kalbos ir forma

1.  

Informacija pranešime, nurodytame 281 straipsnio 1 dalyje, pateikiama buveinės valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų.

Tuo tikslu naudojama forma vienu iš toliau nurodytų pavadinimų visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis:

a) 

„Siūlymas pateikti reikalavimą; reikalavimo pateikimo terminai“; arba

b) 

kai pagal buveinės valstybės narės teisę numatytas pastabų dėl reikalavimų pateikimas - „Siūlymas pateikti pastabas dėl reikalavimo; pastabų pateikimo terminai“.

Tačiau kai žinomas kreditorius turi draudimo kreditinį reikalavimą, informacija 281 straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama valstybės narės, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė, valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų.

2.  

Kreditoriai, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar pagrindinė buveinė yra ne buveinės, o kitoje valstybėje narėje, gali pateikti savo reikalavimus ar pastabas dėl reikalavimų tos kitos valstybės narės valstybine kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų.

Tačiau tuo atveju jų reikalavimai ar pastabos dėl reikalavimų pateikiami su pavadinimu atitinkamai „Reikalavimo pateikimas“ arba „Pastabų dėl reikalavimų pateikimas“, buveinės valstybės narės valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų.

284 straipsnis

Reguliari informacija kreditoriams

1.   Likvidatoriai tinkamu būdu kreditoriams reguliariai teikia informaciją apie likvidavimo eigą. 2.   Valstybių narių priežiūros institucijos iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijų gali reikalauti informacijos apie likvidavimo procedūros eigą.

IV SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

285 straipsnis

Poveikis tam tikroms sutartims ir teisėms

Nukrypstant nuo 269 ir 274 straipsnių, reorganizavimo priemonių pradžios ar likvidavimo procedūros pradėjimo poveikis reglamentuojamas toliau nurodyta tvarka:

a) 

darbo sutarčių ir darbo santykių atžvilgiu – tik valstybės narės teise, taikytina darbo sutartims ir darbo santykiams;

b) 

sutarčių, kuriomis suteikiama teisė naudoti ar įsigyti nekilnojamąjį turtą, atžvilgiu – tik valstybės narės, kurioje nekilnojamasis turtas yra, teise; ir

c) 

draudimo įmonės teisių į nekilnojamąjį turtą, laivą ar orlaivį, kurias būtina registruoti valstybės registre, atžvilgiu – tik valstybės narės, kuri tą registrą tvarko, teise.

286 straipsnis

Trečiųjų šalių teisės in rem

1.   Reorganizavimo priemonių taikymo pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas neturi poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių teisėms in rem draudimo įmonei priklausančio ir tokių priemonių taikymo pradžios ar bylos iškėlimo momentu esančio kitos valstybės narės teritorijoje materialaus, nematerialaus, kilnojamojo ar nekilnojamojo, konkretaus ar neapibrėžto turto, kuris tam tikrais laiko tarpais keičiasi, atžvilgiu. 2.  

1 dalyje nurodytoms teisėms priklauso bent:

a) 

teisė disponuoti turtu ar pavesti juo disponuoti kitiems ir teisė naudotis įplaukomis ar pajamomis iš tokio turto disponavimo, visų pirma turto arešto ar hipotekos atvejais;

b) 

išskirtinė teisė į tai, kad reikalavimas būtų patenkintas, visų pirma teisė, garantuota turto areštu ar reikalavimo perleidimu suteikiant garantiją;

c) 

teisė reikalauti, kad asmuo, kuris turtą valdo ar juo naudojasi be šalies, turinčios į jį tokią teisę, pritarimo, turtą grąžintų arba už jį atlygintų;

d) 

teisė gauti naudą iš naudojamo turto.

3.   Valstybės registre užregistruota teisė, pagal kurią išieškoma iš trečiųjų šalių ir pagal kurią galima įgyti 1 dalyje apibrėžtą teisę in rem, laikoma teise in rem. 4.   1 dalis nekliudo iškelti 274 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų ieškinių dėl negaliojimo, užginčijimo ar išieškojimo galimybės.

287 straipsnis

Nuosavybės teisių išsaugojimas

1.   Reorganizavimo priemonių taikymo pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas draudimo įmonei, perkančiai turtą, nedaro poveikio pardavėjo teisėms, paremtoms nuosavybės teisių išsaugojimu, kai tokių priemonių taikymo pradžios ar bylos iškėlimo metu turtas yra kitos valstybės narės, o ne valstybės narės, kurioje tokios priemonės ar procesai pradedami taikyti, teritorijoje. 2.   Reorganizavimo priemonių taikymo pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas draudimo įmonei, parduodančiai turtą, po to, kai turtas yra pristatytas, nelaikomi pagrindu atšaukti ar nutraukti pardavimą ir nekliudo pirkėjui įsigyti į jį teisės, kai tokių priemonių taikymo ar likvidavimo procedūros pradžioje parduodamas turtas yra kitos valstybės narės, o ne valstybės narės, kurioje tokios priemonės ar procesai pradedami, teritorijoje. 3.   1 ir 2 dalys nekliudo iškelti 274 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų ieškinių dėl negaliojimo, užginčijimo ar išieškojimo galimybės.

288 straipsnis

Prievolės įvykdymas, įskaitant priešpriešinius reikalavimus

1.   Reorganizavimo priemonių pradžia ar likvidavimo procedūros pradėjimas neturi poveikio kreditorių teisėms reikalauti, kad jų reikalavimai ir draudimo įmonės reikalavimai būtų įskaityti, kai draudimo įmonės reikalavimui taikytina teisė leidžia tokį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. 2.   1 dalis nekliudo iškelti 274 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų ieškinių dėl negaliojimo, užginčijimo ar išieškojimo galimybės.

289 straipsnis

Reguliuojamosios rinkos

1.   Nedarant poveikio 286 straipsnio taikymui, reorganizavimo priemonės ar likvidavimo procedūros pradėjimo poveikį reguliuojamosios rinkos šalių teisėms ir pareigoms reglamentuoja tik tai rinkai taikytina teisė. 2.   1 dalis nekliudo iškelti 274 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų ieškinių dėl negaliojimo, užginčijimo ar išieškojimo galimybės, kuriuos pagal tai rinkai taikytiną teisę galima iškelti dėl mokėjimų ar sandorių panaikinimo.

290 straipsnis

Nepalankūs teisės aktai

274 straipsnio 2 dalies l punktas netaikomas, kai asmuo, kuris pasinaudojo visiems kreditoriams nepalankiu teisės aktu, pateikia įrodymus, kad tam aktui taikoma ne buveinės, o kitos valstybės narės teisė ir įrodymus, kad pagal tą teisę neleidžiama atitinkamoje byloje jokiomis priemonėmis užginčyti to akto.

291 straipsnis

Perkančiųjų trečiųjų šalių apsauga

Kai aktu, sudarytu jau priėmus reorganizavimo priemones ar pradėjus likvidavimo procedūrą, draudimo įmonė už atlygį parduoda bet kokį toliau nurodytą turtą, taikoma tokia teisė:

a) 

nekilnojamojo turto atžvilgiu – valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė;

b) 

laivų ar orlaivių, kuriuos būtina užregistruoti valstybės registre, atžvilgiu – valstybės narės, atsakingos už tą registrą, teisė;

c) 

perleidžiamų ar kitokių vertybinių popierių, kurių buvimą ar perleidimą reikia pagal įstatymą įrašyti į registrą ar apskaitą arba kurie yra saugomi valstybės narės įstatymais reglamentuojamoje centrinio depozitoriumo sistemoje, atžvilgiu – valstybės narės, atsakingos už tą registrą, apskaitą ar sistemą, teisė.

292 straipsnis

Nagrinėjamos bylos

Reorganizavimo priemonių ar likvidavimo procedūros poveikis nagrinėjamam ieškiniui dėl turto ar teisės, atimtos iš draudimo įmonės, reglamentuojamas valstybės narės, kurioje ieškinys nagrinėjamas, teise.

293 straipsnis

Administratoriai ir likvidatoriai

1.  

Administratoriaus ar likvidatoriaus paskyrimas paliudijamas patvirtinta jo paskyrimo sprendimo originalo kopija arba bet kuriuo kitu buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotu pažymėjimu.

Valstybė narė, kurioje administratorius ar likvidatorius ketina vykdyti veiklą, gali reikalauti vertimo į tos valstybės narės valstybinę kalbą arba vieną iš jos valstybinių kalbų. Oficialiai patvirtinti vertimo autentiškumą ar kitų panašių formalumų nereikalaujama.

2.  

Administratoriai ir likvidatoriai turi teisę visų valstybių narių teritorijose naudotis visais įgaliojimais, kuriuos jie turi buveinės valstybės narės teritorijoje.

Pagal buveinės valstybės narės teisę taikant reorganizavimo priemones ir vykstant likvidavimo procedūrai galima skirti asmenis, kurie padėtų ar atstovautų administratoriams ir likvidatoriams, visų pirma priimančiojoje valstybėje narėje ir konkrečiai tam, kad padėtų įveikti sunkumus, su kuriais kreditoriai susiduria toje valstybėje.

3.  

Naudodamiesi savo įgaliojimais pagal buveinės valstybės narės teisę, administratoriai ar likvidatoriai laikosi valstybių narių, kuriose jie nori imtis veiksmų, teisės, visų pirma dėl turto realizavimo tvarkos ir darbuotojų informavimo.

Į tuos įgaliojimus neįeina jėgos panaudojimas ar teisė priimti sprendimus dėl teisinių bylų ar ginčų.

294 straipsnis

Registravimas valstybės registre

1.  

Administratorius, likvidatorius ar kuris nors kitas tinkamai buveinės valstybėje narėje įgaliotas asmuo ar institucija gali prašyti, kad reorganizavimo priemonė ar sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą būtų užregistruoti visuose reikiamuose kitų valstybių narių valstybės registruose.

Tačiau kai valstybė narė numato privalomą registravimą, pirmoje pastraipoje nurodyta institucija ar asmuo imasi visų būtinų priemonių tokiam registravimui užtikrinti.

2.   Registravimo išlaidos laikomos proceso sąnaudomis ir išlaidomis.

295 straipsnis

Profesinė paslaptis

Visi asmenys, kurie privalo gauti ar suteikti informaciją, susijusią su 270, 273 ir 296 straipsniuose nustatyta tvarka, privalo laikytis nuostatų dėl profesinės paslapties, kaip nustatyta 64–69 straipsniuose, išskyrus teismines institucijas, kurioms taikomos galiojančios nacionalinės nuostatos.

296 straipsnis

Trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų vertinimas

Jeigu trečiosios šalies draudimo įmonė turi filialus daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kiekvienas filialas taikant šią antraštinę dalį laikomas savarankišku vienetu.

Tų valstybių narių kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijos stengiasi koordinuoti savo veiksmus.

Administratoriai ir likvidatoriai taip pat stengiasi koordinuoti savo veiksmus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

297 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus

Valstybės narės užtikrina, kad dėl draudimo ar perdraudimo įmonės atžvilgiu priimtų sprendimų pagal šią direktyvą įgyvendinančius įstatymus ir kitus teisės aktus būtų galima kreiptis į teismus.

298 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos palengvinti draudimo ir perdraudimo priežiūrą Bendrijoje ir šios direktyvos taikymą. 2.   Komisija ir valstybių narių priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja viena su kita, siekdamos palengvinti draudimo ir perdraudimo priežiūrą Bendrijoje ir bet kokių sunkumų, galinčių iškilti taikant šią direktyvą, nagrinėjimą. 3.  

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus didesnius sunkumus, kylančius taikant šią direktyvą.

Komisija ir atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijos tuos sunkumus išnagrinėja kuo greičiau, siekdamos priimti tinkamą sprendimą.

299 straipsnis

euro

Tais atvejais, kai šioje direktyvoje minimos pinigų sumos yra išreikštos eurais, nacionalinių valiutų keitimo kursas, kuris įsigalioja ir yra taikytinas nuo kiekvienų metų gruodžio 31 d., yra tas valiutų kursas, kuris buvo taikomas ankstesnio spalio mėnesio paskutiniąją dieną keičiant Bendrijos narių valiutas į eurus.

300 straipsnis

Eurais išreikštų sumų peržiūra

▼M5

Šioje direktyvoje nurodytos eurais išreikštos sumos peržiūrimos kas penkerius metus, bazinę sumą eurais padidinant procentiniu Komisijos (Eurostato) skelbiamų bendrų suderintų vartotojų kainų indeksų pokyčiu visose valstybėse narėse per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki peržiūros datos ir suapvalinant iki šimtų tūkstančių eurų.

▼B

Jei procentinis pokytis nuo praėjusios peržiūros yra mažesnis kaip 5 %, sumos nebus peržiūrimos.

Peržiūrėtas sumas Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Peržiūrėtas sumas valstybės narės pradeda taikyti per 12 mėnesių nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

▼M5

301 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/9/EB ( 28 ). Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. 3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis, atsižvelgiant į jo 4 straipsnį.

301a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2.   17, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 216, 217, 227, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 258, 260 ir 308b straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 23 d.

▼M13

29, 105, 105a, 213a, 233b, 256b ir 304e straipsniuose nurodyti deleguotieji įgaliojimai Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2025 m. sausio 28 d.

▼M13

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki kiekvieno ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą.

▼M13

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17, 29, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 105, 105a, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 213a, 216, 217, 227, 233b, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 256b, 258, 260, 304e ir 308b straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

▼M5

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼M13

5.   Pagal 17, 29, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 105, 105a, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 213a, 216, 217, 227, 233b, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 256b, 258, 260 arba 308b straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais. 5a.   Pagal 304e straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

▼M5

301b straipsnis

„Saulėtekio“ nuostata dėl techninių reguliavimo standartų

1.   Iki 2016 m. gegužės 24 d. Komisija pirmą kartą priimdama 50, 58, 75, 86, 92, 97, 111, 135, 143, 244, 245, 248 bei 249 straipsniuose numatytus techninius reguliavimo standartus vadovaujasi 301a straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių deleguotųjų aktų pakeitimai ir, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nauji techniniai reguliavimo standartai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius. 2.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 12 straipsnį atšaukti 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. 3.   Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 24 d. EDPPI gali Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais 17, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 216, 217, 227, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 258, 260 ir 308b straipsniuose numatyti deleguotieji aktai suderinami su finansų rinkų techniniais pokyčiais.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai taikomi vien techniniams pirmoje pastraipoje nurodytų deleguotųjų aktų aspektams pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

▼B

302 straipsnis

Pranešimai, teikiami prieš įsigaliojant įstatymams ir kitiems teisės aktams, kuriais įgyvendinami 57–63 straipsniai

Vertinimo procedūra, taikoma siūlomiems įsigijimams, dėl kurių 57 straipsnyje nurodyti pranešimai pateikti kompetentingoms institucijoms prieš įsigaliojant įstatymams ir kitiems teisės aktams, kuriais įgyvendinami 57–63 straipsniai, atliekama laikantis valstybių narių nacionalinės teisės aktų, galiojančių pranešimo pateikimo metu.

▼M6 —————

▼B

304 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis, pagrįstas įsipareigojimų trukme

1.  

Valstybės narės gali gyvybės draudimo įmonėms, kurios užsiima:

a) 

profesinių pensijų skyrimo veikla, kaip numatyta pagal Direktyvos 2003/41/EB 4 straipsnį, arba

b) 

ištarnauto laiko išmokų, mokamų sulaukus arba tikintis sulaukti pensinio amžiaus, mokėjimo veikla, jei pagal valstybės narės, kuri išdavė įmonei leidimą vykdyti veiklą, nacionalinius teisės aktus draudėjų įmokoms, mokamoms už šias išmokas, taikomos mokestinės lengvatos;

ir jeigu:

i) 

visas verslo turtas ir įsipareigojimai yra skirti tik profesinėms pensijoms, valdomi ir organizuojami atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos ir jų negalima perkelti;

ii) 

su a ir b punktais susijusi įmonės veikla, kuriai taikomas šioje dalyje nurodytas metodas, vykdoma tik toje valstybėje narėje, kurioje įmonei suteiktas leidimas vykdyti veiklą; ir

iii) 

vidutinė įsipareigojimų, susijusių su įmonės vykdoma veikla, trukmė viršija 12 metų vidurkį;

leisti taikyti mokumo kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, kuris kalibruojamas naudojant rizikos vertės priemonę, tokį laikotarpį, kuris atitinka investicijų į atitinkamos įmonės nuosavybės vertybinių popierių tipinį laikymo laikotarpį, užtikrinant patikimumo lygį, būtiną, kad draudėjams ir naudos gavėjams būtų suteikta apsauga, lygiavertė apsaugai, nustatytai 101 straipsnyje, kai šiame straipsnyje numatytas metodas taikomas tik i punkte nurodytam turtui ir įsipareigojimams. Apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą atsižvelgiama į visą tą turtą ir įsipareigojimus siekiant įvertinti diversifikacijos poveikį, nedarant poveikio poreikiui apsaugoti kitose valstybėse narėse esančių draudėjų ir naudos gavėjų interesus.

Priežiūros institucijoms pritarus, pirmoje pastraipoje nustatytas metodas naudojamas, tik kai atitinkamos įmonės mokumo ir likvidumo padėtis, taip pat strategijos, procesai ir atskaitomybės procedūros turto ir įsipareigojimų valdymo požiūriu yra tokie, kad būtų nenutrūkstamai užtikrintas įmonės gebėjimas laikyti investicijas į nuosavybės vertybinius popierius tokį laikotarpį, kuris atitinka investicijų į atitinkamos įmonės nuosavybės vertybinių popierių tipinį laikymo laikotarpį. Įmonė turi galėti įrodyti priežiūros institucijai, kad yra patikrinta, jog tos sąlygos laikomasi užtikrinant patikimumo lygį, būtiną, kad draudėjams ir naudos gavėjams būtų suteikta apsauga, lygiavertė apsaugai, nustatytai 101 straipsnyje.

Draudimo ir perdraudimo įmonės negali grįžti prie 105 dalyje nustatyto metodo taikymo, išskyrus deramai pagrįstus atvejus ir kai gautas priežiūros institucijų pritarimas.

▼M13

2.   Nuo 2027 m. sausio 30 d. gyvybės draudimo įmonės gali toliau taikyti 1 dalyje nurodytą metodą tik tokiam turtui ir įsipareigojimams, kuriems priežiūros institucijos leido taikyti nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, pagrįstą įsipareigojimų trukme, anksčiau nei 2027 m. sausio 30 d.

▼M12

304b straipsnis

Informacijos prieinamumas Europos bendrame prieigos punkte

1.   Nuo 2030 m. sausio 10 d. valstybės narės užtikrina, kad viešai skelbdamos bet kokią informaciją, nurodytą šios direktyvos 51 straipsnio 1 dalyje ir 256 straipsnio 1 dalyje, tą informaciją draudimo ar perdraudimo įmonės tuo pačiu metu pateiktų atitinkamai šio straipsnio 3 dalyje nurodytai duomenis renkančiai įstaigai, kad informacija būtų padaryta prieinama Europos bendrame prieigos punkte (toliau – ESAP), sukurtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2859 ( 29 ).

Valstybės narės užtikrina, kad informacija atitiktų šiuos reikalavimus:

a) 

būtų pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte, arba, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, elektroniniu formatu, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 4 punkte;

b) 

prie jos būtų pridėti šie metaduomenys:

i) 

visi draudimo ar perdraudimo įmonės, su kuria yra susijusi informacija, pavadinimai;

ii) 

draudimo ar perdraudimo įmonės juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii) 

draudimo ar perdraudimo įmonės dydis pagal kategorijas, kaip nurodyta pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies d punktą;

iv) 

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

v) 

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

2.   1 dalies b punkto ii papunkčio tikslais valstybės narės reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės gautų juridinio asmens identifikatorių. 3.   Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 9 d., siekiant, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų padaryta prieinama ESAP, valstybės narės paskiria bent vieną duomenis renkančią įstaigą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 2 punkte, ir apie tai praneša ESMA. 4.   Nuo 2030 m. sausio 10 d. šios direktyvos 25a straipsnyje nurodyta informacija padaroma prieinama ESAP. Tuo tikslu duomenis renkanti įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 2 punkte, yra EIOPA. EIOPA, siekdama sudaryti šios direktyvos 25a straipsnyje nurodytą sąrašą, tą informaciją gauna iš kompetentingų institucijų pagal šios direktyvos 25a straipsnį pateiktos informacijos.

Ta informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

ji turi būti pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte;

b) 

prie jos turi būti pridėti šie metaduomenys:

i) 

visi draudimo ar perdraudimo įmonės, su kuria yra susijusi informacija, pavadinimai;

ii) 

jei yra, draudimo ar perdraudimo įmonės juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii) 

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

iv) 

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

5.   Nuo 2030 m. sausio 10 d. valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 271 straipsnio 1 dalyje ir 280 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų padaryta prieinama ESAP. Tuo tikslu duomenis renkanti įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 2 punkte, yra kompetentinga institucija.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija atitiktų šiuos reikalavimus:

a) 

būtų pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte;

b) 

prie jos būtų pridėti šie metaduomenys:

i) 

visi draudimo ar perdraudimo įmonės, su kuria yra susijusi informacija, pavadinimai;

ii) 

jei yra, draudimo ar perdraudimo įmonės juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii) 

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

iv) 

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

6.  

Kad būtų užtikrintas veiksmingas pagal 1 dalį teikiamos informacijos rinkimas ir valdymas, EIOPA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a) 

bet kokie kiti kartu su informacija pateiktini metaduomenys;

b) 

informacijos duomenų struktūra;

c) 

informacija, kurią privaloma pateikti elektroniniu formatu, ir tais atvejais, kai informaciją privaloma teikti elektroniniu formatu, kuris elektroninis formatas turi būti naudojamas.

c punkto tikslais EIOPA įvertina įvairių elektroninių formatų privalumus bei trūkumus ir atlieka atitinkamus naudojimo bandymus.

EIOPA šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

7.   EIOPA, prireikus, priima gaires, siekdama užtikrinti, kad pagal 6 dalies pirmos pastraipos a punktą pateikti metaduomenys būtų teisingi.

▼M13

304c straipsnis

Su tvarumo rizika susijusi ataskaita

1.   EDPPI, pasikonsultavusi su ESRV, remdamasi turimais duomenimis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 ( 30 ) 20 straipsnyje nurodytos Tvaraus finansavimo platformos ir EBI išvadomis, vykdydama savo veiklą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501c straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus įgaliojimus, įvertina, ar būtų pagrįsta taikyti specialią prudencinę tvarką pozicijoms, susijusioms su turtu ar veikla, kurie iš esmės susiję su aplinkos arba socialiniais tikslais. Visų pirma EDPPI įvertina galimą specialios prudencinės tvarkos, taikomos pozicijoms, susijusioms su turtu ir veikla, kurie yra iš esmės susiję su aplinkos ar socialiniais tikslais arba kurie yra iš esmės susiję su žala tokiems tikslams, poveikį draudėjų apsaugai ir finansiniam stabilumui Sąjungoje, įskaitant su iškastiniu kuru susijusį turtą.

EDPPI pateikia Komisijai savo išvadų ataskaitą ne vėliau kaip 2025 m. kovo 1 d. Kai tikslinga, ataskaitoje įvertinama rizika pagrįstos prudencinės tvarkos, taikomos pozicijoms, susijusioms su turtu ir veikla, kurie yra iš esmės susiję su aplinkos arba socialiniais tikslais arba kurie yra iš esmės susiję su žala tokiems tikslams, galimybė. Prie ataskaitos pridedamas tos galimos rizika pagrįstos prudencinės tvarkos, taikomos tokioms pozicijoms, poveikio draudimo ir perdraudimo įmonėms vertinimas.

2.   EDPPI bent kas penkerius metus dėl gaivalinių katastrofų rizikos peržiūri mokumo kapitalo reikalavimo ne gyvybės katastrofų rizikos submodulio standartinių parametrų apimtį ir kalibravimą, kaip nurodyta 105 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos b punkte. Tų peržiūrų tikslais EDPPI atsižvelgia į naujausius turimus aktualius klimato srities mokslo duomenis ir rizikos svarbą draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko standartinę formulę mokumo kapitalo reikalavimo ne gyvybės katastrofų rizikos submoduliui apskaičiuoti, prisiimtos rizikos atžvilgiu.

Pirma peržiūra pagal pirmą pastraipą užbaigiama ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d.

Jei atlikdama peržiūrą pagal pirmą pastraipą EDPPI nustato, kad dėl ne gyvybės katastrofų rizikos submodulio standartinių parametrų apimties ar kalibravimo yra didelis mokumo kapitalo reikalavimo dalies, susijusios su gaivalinėmis katastrofomis, ir faktinės gaivalinių katastrofų rizikos, kuri kyla draudimo ir perdraudimo įmonėms, neatitikimas, EDPPI pateikia Komisijai nuomonę dėl gaivalinių katastrofų rizikos.

Komisijai pagal trečią pastraipą pateiktoje nuomonėje dėl gaivalinių katastrofų rizikos atsižvelgiama į mokumo kapitalo reikalavimo ne gyvybės katastrofų rizikos submodulio standartinių parametrų apimtį arba kalibravimą, siekiant pašalinti nustatytą neatitikimą, ir kartu pateikiamas siūlomų pakeitimų poveikio draudimo ir perdraudimo įmonėms vertinimas.

3.   EDPPI įvertina, ar draudimo ir perdraudimo įmonės, atlikdamos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, įvertina joms kylančią reikšmingą riziką, susijusią su biologinės įvairovės nykimu, ir kokiu mastu. EDPPI vėliau įvertina, kokių veiksmų turėtų būti imamasi siekiant užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės į tokią riziką tinkamai atsižvelgtų. EDPPI pateikia Komisijai savo išvadų ataskaitą ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.

EBI, EDPPI ir EVPRI, veikdamos per reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnyje nurodytą Jungtinį komitetą, parengia gaires, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atliekant aplinkosauginės, socialinės ir valdymo rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis būtų atsižvelgiama į vertinimo metodikų nuoseklumą, ilgalaikius aspektus ir bendrus standartus. Jungtinis komitetas tas gaires paskelbia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 10 d. EBI, EDPPI ir EVPRI per tą Jungtinį komitetą nagrinėja, kaip į testavimą nepalankiausiomis sąlygomis būtų galima įtraukti socialinę ir su valdymu susijusią riziką.

304d straipsnis

Peržiūra, susijusi su gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos atskyrimu ir kapitalo rezervais

1.   EDPPI įvertina, ar 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas atskirti gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą tebėra pagrįstas. Visų pirma EDPPI įvertina gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos jungimo uždraudimo išlaikymo poveikį ir galimą panaikinimo poveikį bent draudėjų apsaugai, galimam gyvybės ir ne gyvybės veiklos kryžminiam subsidijavimui, rinkos veiksmingumui ir konkurencingumui. Vertinimo tikslais EDPPI atsižvelgia į mišraus draudimo įmonių priežiūros patirtį. EDPPI pateikia savo išvadų ataskaitą Komisijai ne vėliau kaip 2028 m. sausio 31 d. 2.   EDPPI iki 2032 m. sausio 31 d. stebi, kaip susijusių kredito įstaigų jungtinio rezervo reikalavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 punkte, prisideda prie grupės mokumo kapitalo reikalavimų, nurodytų šios direktyvos 228 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktyje. Tuo tikslu EDPPI palaiko ryšius su EBI ir praneša Komisijai apie visus nustatytus faktus.

304e straipsnis

Terminų pratęsimas išimtinėmis aplinkybėmis

1.   Išimtinės ekstremaliosios sveikatos situacijos, gaivalinės nelaimės ar kito ekstremalaus įvykio atveju EDPPI savo iniciatyva arba vienos ar daugiau priežiūros institucijų arba Komisijos prašymu įvertina, ar tokia išimtinė ekstremalioji sveikatos situacija, gaivalinė nelaimė ar kitas ekstremalus įvykis gali padaryti esminį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių veiklos pajėgumams ir dėl to jos negalės pateikti informacijos iki 35b straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 51 straipsnio 7 dalyje, 254 straipsnio 3 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje ir 256b straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Atlikdama tą vertinimą, EDPPI glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis priežiūros institucijomis, kad nustatytų ekstremalaus įvykio poveikį galimybei pateikti informaciją iki tose nuostatose nustatytų terminų.

EDPPI nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną savaitę po pirmoje pastraipoje nurodyto prašymo gavimo pateikia savo vertinimą Komisijai.

Jeigu EDPPI mano, kad išimtinė ekstremalioji sveikatos situacija, gaivalinė nelaimė ar kitas ekstremalus įvykis daro esminį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių veiklos pajėgumams ir dėl to jos negali laikytis 35b straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 51 straipsnio 7 dalyje, 254 straipsnio 3 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje ir 256b straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, EDPPI ir atitinkamos priežiūros institucijos tą informaciją paskelbia savo atitinkamose svetainėse.

Komisija gali pratęsti tuos terminus pagal šį straipsnį priimtu deleguotuoju aktu.

2.  

Siekdama užtikrinti vienodas sąlygas, susijusias su 1 dalies taikymu, Komisija pagal 301a straipsnį gali papildyti šią direktyvą priimdama deleguotuosius aktus dėl atskirų ekstremalių įvykių, kuriais:

a) 

nustatoma pratęstų terminų taikymo sritis, atsižvelgiant į draudimo ir perdraudimo įmones, kurios patiria įvykio poveikį;

b) 

nustatomi išimtinai pratęsti informacijos teikimo terminai, kurie gali būti ne daugiau kaip 10 savaičių ilgesni nei 35b straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 51 straipsnio 7 dalyje, 254 straipsnio 3 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje ir 256b straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, ir

c) 

nurodoma, kokia 35b straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 51 straipsnio 7 dalyje, 254 straipsnio 3 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje ir 256b straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti teikiama laikantis tokių pratęstų terminų.

Jeigu EDPPI nepateikia vertinimo pagal 1 dalį, Komisija, prieš priimdama deleguotąjį aktą pagal šį straipsnį, atitinkamai prašo EDPPI pateikti savo nuomonę.

▼B

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1 skirsnis

Draudimas

305 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos ir ribojančių priemonių panaikinimas

1.   Valstybės narės gali atleisti ne gyvybės draudimo įmones, kurios 1975 m. sausio 31 d. neatitiko Direktyvos 73/239/EEB 16 ir 17 straipsnių reikalavimų ir kurių metinės draudimo įmokų arba įnašų pajamos 1978 m. liepos 31 d. buvo šešis kartus mažesnės už Direktyvos 73/239/EEB 17 straipsnio 2 dalyje reikalaujamą minimalų garantinį fondą, nuo reikalavimo sudarytį tokį minimalų garantinį fondą iki finansinių metų, kai draudimo įmokų arba įnašų pajamos yra šešis kartus mažesnės už minimalų garantinį fondą, pabaigos. Išnagrinėjusi tyrimo rezultatus pagal 298 straipsnio 2 dalį, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nusprendžia, kada valstybės narės turi panaikinti tą atleidimą.

▼M13 —————

▼B

4.   Ne gyvybės draudimo įmonėms, kurios laikosi I antraštinės dalies VI skyriaus 2, 4 ir 5 skirsniuose nustatytų reikalavimų, paprašius, valstybės narės nebetaiko ribojančių priemonių, susijusių su hipoteka, depozitais bei garantijomis.

306 straipsnis

Esamų filialų ir draudimo įmonių įgyjamos teisės

1.   Laikoma, kad filialams, pradėjusiems savo veiklą pagal valstybėje narėje, kurioje yra filialas, galiojančias nuostatas anksčiau nei 1994 m. liepos 1 d., buvo taikoma 145 ir 146 straipsniuose nustatyta tvarka. 2.   147 ir 148 straipsniai nedaro įtakos teisėms, kurias draudimo įmonės, vykdančios veiklą naudodamosi laisve teikti paslaugas, įgijo anksčiau nei 1994 m. liepos 1 d.

2 skirsnis

Perdraudimas

307 straipsnis

Direktyvos 2005/68/EB 57 straipsnio 3 dalies ir 60 straipsnio 6 dalies pereinamasis laikotarpis

Valstybė narė gali nukelti Direktyvos 2005/68/EB 57 straipsnio 3 dalies, iš dalies keičiančios Direktyvos 73/239/EEB 15 straipsnio 3 dalį, ir Direktyvos 2005/68/EB 60 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą iki 2008 m. gruodžio 10 d.

308 straipsnis

Esamų perdraudimo įmonių įgyjamos teisės

1.  

Perdraudimo įmonės, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, kurioms buvo suteiktas leidimas arba kurioms buvo suteikta teisė vykdyti perdraudimo veiklą vadovaujantis valstybių narių, kurių teritorijoje yra jų pagrindinės buveinės, nuostatomis anksčiau negu 2005 m. gruodžio 10 d., yra laikomos turinčiomis leidimą pagal 14 straipsnį.

Tačiau šios direktyvos nuostatos, susijusios su perdraudimo veiklos vykdymu, ir 18 straipsnio 1 dalies b ir d–g punktuose, 19, 20 bei 24 straipsniuose ir I antraštinės dalies VI skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniuose išdėstyti reikalavimai joms tampa privalomi.

2.   1 dalyje nurodytoms perdraudimo įmonėms, kurios 2005 m. gruodžio 10 d. neatitiko 18 straipsnio 1 dalies b punkto, 19 ir 20 straipsnių bei I antraštinės dalies VI skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnių, valstybės narės gali leisti iki 2008 m. gruodžio 10 d. tokius reikalavimus įvykdyti.

▼M5

3 skirsnis

Draudimas ir perdraudimas

▼M13 —————

▼M5

308b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  

Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. nutraukia naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių sudarymą ir vien administruoja turimą portfelį siekdamos nutraukti savo veiklą, šios direktyvos I, II ir III antraštinės dalys nėra taikomos iki 2 dalyje nustatytų datų, jei:

a) 

įmonė įtikino priežiūros instituciją, kad įmonė nutrauks savo veiklą iki 2019 m. sausio 1 d., arba

b) 

įmonei taikomos IV antraštinės dalies II skyriuje nustatytos reorganizavimo priemonės ir paskirtas administratorius.

2.  

Draudimo arba perdraudimo įmonėms, jei joms taikytinas:

a) 

1 dalies a punktas, nuo 2019 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, kai atitinkamos priežiūros institucijos netenkina pažanga, padaryta nutraukiant įmonės veiklą, taikomos šios direktyvos I, II bei III antraštinės dalys;

b) 

1 dalies b punktas, nuo 2021 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, kai atitinkamos priežiūros institucijos netenkina pažanga, padaryta nutraukiant įmonės veiklą, taikomos šios direktyvos I, II bei III antraštinės dalys.

3.  

Draudimo ir perdraudimo įmonėms 1 ir 2 dalyse nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės taikomos tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

atitinkama įmonė nėra grupės dalis, o tuo atveju, jei ji yra grupės dalis, visos grupės įmonės nutraukė naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių sudarymą;

b) 

įmonė pateikė savo priežiūros institucijai metinę ataskaitą, kurioje nurodyta pažanga, padaryta nutraukiant įmonės veiklą;

c) 

įmonė pranešė savo priežiūros institucijai, kad taiko pereinamojo laikotarpio priemones.

1 ir 2 dalys nedraudžia įmonei vykdyti veiklą pagal šios direktyvos I, II ir III antraštines dalis.

4.   Valstybė narė sudaro atitinkamų draudimo ir perdraudimo įmonių sąrašą ir jį pateikia visoms kitoms valstybėms narėms.

▼M13 —————

▼M5

9.  

Neatsižvelgiant į 94 straipsnį, pagrindiniai nuosavų lėšų elementai, priskiriami 1 pakopos pagrindinėms nuosavoms lėšoms ne daugiau kaip 10 metų laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad tie elementai:

a) 

buvo išleisti anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d. arba anksčiau nei 97 straipsnyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo datos (taikoma ankstesnė iš šių datų);

b) 

2015 m. gruodžio 31 d. galėtų būti naudojami siekiant, kad turima mokumo atsarga sudarytų iki 50 % mokumo atsargos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie priimti pagal Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 2002/13/EB 1 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnio 3 dalį;

c) 

kitu atveju nebūtų pagal 94 straipsnį klasifikuojami kaip 1 ir 2 pakopų kapitalas.

10.  

Neatsižvelgiant į 94 straipsnį, pagrindiniai nuosavų lėšų elementai, kurie priskiriami 1 pakopos pagrindinėms nuosavoms lėšoms ne daugiau kaip 10 metų laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d.

a) 

buvo išleisti anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d. arba iki 97 straipsnyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo datos (taikoma ankstesnė iš šių datų);

b) 

2015 m. gruodžio 31 d. galėtų būti naudojami siekiant, kad turima mokumo atsarga sudarytų iki 25 % mokumo atsargos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie priimti pagal Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 2002/13/EB 1 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnio 3 dalį.

▼M7 —————

▼M13

12.   Neatsižvelgiant į 100 straipsnį, 101 straipsnio 3 dalį ir 104 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad standartiniai parametrai, naudotini pagal standartinę formulę apskaičiuojant rinkos rizikos koncentracijos ir skirtumo rizikos submodulius, valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijoms, susidariusioms anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d. ir išreikštoms bei finansuojamoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, būtų tokie patys, kaip ir tie, kurie būtų taikomi tokioms pozicijoms, kurios išreikštos ir finansuojamos jų nacionaline valiuta.

▼M5

13.  

Neatsižvelgiant į 100 straipsnį, 101 straipsnio 3 dalį ir 104 straipsnį, standartiniai parametrai, kurie bus naudojami nuosavybės vertybinių popierių, kuriuos įmonė įsigijo ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d., rizikos submoduliui pagal standartinę formulę be galimybės, nurodytos 304 straipsnyje, apskaičiuoti, apskaičiuojami kaip svertiniai vidurkiai:

a) 

standartinio parametro, kuris bus naudojamas siekiant apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį pagal 304 straipsnį, ir

b) 

standartinio parametro, kuris bus naudojamas siekiant apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį pagal standartinę formulę be galimybės, nurodytos 304 straipsnyje.

Parametro, nurodyto pirmos pastraipos b punkte, koeficientas kiekvienų metų gale bent tiesiškai padidėja nuo 0 % per metus, kurie prasideda 2016 m. sausio 1 d., iki 100 % 2023 m. sausio 1 d.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau nurodomi kriterijai, kurių reikia laikytis, įskaitant nuosavybės vertybinius popierius, kuriems gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis.

Siekiant užtikrinti vienodas to pereinamojo laikotarpio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais reglamentuojama tvarka, taikant šią dalį, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

14.   Neatsižvelgiant į 138 straipsnio 3 dalį ir nedarant poveikio to straipsnio 4 dalies taikymui, jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė atitinka atitinkamai Direktyvos 73/239/EEB 16a straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnyje arba Direktyvos 2005/68/EB 37, 38 ar 39 straipsniuose nurodytą, kaip taikoma valstybių narių teisėje tą dieną prieš panaikinant tas direktyvas pagal šios direktyvos 310 straipsnį, būtinosios mokumo atsargos reikalavimą, tačiau pirmaisiais šios direktyvos taikymo metais nesilaiko mokumo kapitalo reikalavimo, atitinkama priežiūros institucija reikalauja, kad ta draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi būtinių priemonių mokėjimo kapitalo reikalavimą atitinkančiam tinkamų nuosavų lėšų lygiui sukurti arba įmonės rizikos lygiui sumažinti, siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.

Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai kas tris mėnesius pateikia pažangos ataskaitą, nurodančią priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, padarytą siekiant sukurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos rizikingumą siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pratęsimas anuliuojamas, kai iš tos pažangos ataskaitos matyti, kad nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, iki dienos, kai buvo pateikta pažangos ataskaita, nepadaryta esminės pažangos atkuriant mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba mažinant veiklos rizikingumą siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

▼M6

15.   Jeigu įsigaliojus šiai direktyvai buveinės valstybės narės taikė Direktyvos (ES) 2016/2341 4 straipsnyje nurodytas nuostatas, tos buveinės valstybės narės gali toliau taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė siekdamos pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d., laikytis Direktyvos 2002/83/EB 1–19 straipsnių, 27–30 straipsnių, 32–35 straipsnių ir 37–67 straipsnių, įsigaliojusių 2015 m. gruodžio 31 d.

Jeigu buveinės valstybė narė toliau taiko tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, draudimo įmonės toje buveinės valstybėje narėje savo mokumo kapitalo poreikį apskaičiuoja kaip šių elementų sumą:

a) 

sąlyginio mokumo kapitalo poreikio, susijusio su jų draudimo veikla, apskaičiuoto neatsižvelgiant į profesinių pensijų išmokėjimo verslą pagal Direktyvos (ES) 2016/2341 4 straipsnį,

b) 

mokumo atsargos, susijusios su profesinių pensijų išmokėjimo verslu, apskaičiuotos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus siekiant laikytis Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnio.

Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, ar pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis turėtų būti pratęstas, atsižvelgdama į Sąjungos ar nacionalinės teisės pakeitimus, padarytus taikant šią direktyvą.

▼M5

16.   Valstybės narės gali leisti pagrindinei patronuojančiai draudimo arba perdraudimo įmonei iki 2022 m. kovo 31 d. pateikti prašymą patvirtinti grupės vidaus modelį, taikytiną grupės daliai, jei tiek įmonė, tiek pagrindinė patronuojanti įmonė įsteigta toje pačioje valstybėje narėje ir jei ta dalis yra išskirtinė dalis, kurios rizikos pobūdis gerokai skiriasi nuo likusios grupės dalies rizikos pobūdžio. 17.   ►M13  Neatsižvelgiant į 218 straipsnio 2 ir 3 dalis, grupės lygmeniu mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 9–12 bei 15 dalyse ir 308c, 308d ir 308e straipsniuose nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Jeigu draudimo ar perdraudimo grupė arba bet kuri iš jos patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių taiko 308c straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio priemonę nerizikingų palūkanų normoms arba 308d straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio priemonę techniniams atidėjiniams, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, teikdama savo ataskaitą apie grupės mokumą ir finansinę padėtį, nurodytą 256 straipsnyje, ir be to, kad atskleidžia informaciją, nurodytą 308c straipsnio 4 dalies c punkte ir 308d straipsnio 5 dalies c punkte, viešai pateikia kiekybinį poveikio savo finansinei būklei dėl prielaidos, kad nuosavos lėšos, gaunamos taikant tas pereinamojo laikotarpio priemones, negali būti veiksmingai panaudotos dalyvaujančios įmonės, kuriai apskaičiuojamas grupės mokumas, mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, vertinimą.

Jeigu draudimo ar perdraudimo grupė iš esmės kliaujasi 308c ir 308d straipsniuose nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių naudojimu taip, kad ji klaidingai parodo faktinę grupės mokumo būklę, net jei grupės mokumo kapitalo reikalavimo būtų laikomasi netaikant tų pereinamojo laikotarpio priemonių, grupės priežiūros institucija yra įgaliota imtis atitinkamų priemonių, įskaitant galimybę sumažinti nuosavų lėšų sumą, susidariusią dėl tų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios gali būti laikomos tinkamomis grupės mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti, naudojimo. ◄

Neatsižvelgiant į 218 straipsnio 2, 3 bei 4 dalis, grupės lygmeniu ir tais atvejais, kai dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės arba grupei priklausančios draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi koreguoto mokumo reikalavimo, nurodyto Direktyvos 98/78/EB 9 straipsnyje, tačiau nesilaiko grupės mokumo kapitalo reikalavimo, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 14 dalyje nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi grupės mokumo reikalavimo pokyčiai, kai taikytinos šio straipsnio 13 dalyje nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, susiję su:

a) 

dvigubo tinkamų nuosavų lėšų užskaitymo ir grupės viduje sukurto kapitalo užskaitymo panaikinimu, nustatytu 222 ir 223 straipsniuose;

b) 

turto ir įsipareigojimų vertės nustatymu, nustatytu 224 straipsnyje;

c) 

apskaičiavimo metodų taikymu susijusioms draudimo ir perdraudimo įmonės, nustatytu 225 straipsnyje;

d) 

apskaičiavimo metodų taikymu tarpininkėms draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms, nustatytu 226 straipsnyje;

e) 

grupės mokumo apskaičiavimo metodais, nustatytais 230 ir 233 straipsniuose;

f) 

grupės mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimu, nustatytu 231 straipsnyje;

g) 

grupės papildomo kapitalo nustatymu, nustatytu 232 straipsnyje;

h) 

draudimo kontroliuojančiosios bendrovės grupės mokumo apskaičiavimo principais, nustatytais 235 straipsnyje.

308c straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės gali, gavusios išankstinį savo priežiūros institucijos pritarimą, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą tinkamiems draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais taikyti pereinamojo laikotarpio korekciją.

▼M13

1a.  

Po 2027 m. sausio 30 d. priežiūros institucijos patvirtina pereinamojo laikotarpio korekciją atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą tik šiais atvejais:

a) 

per 18 mėnesių laikotarpį iki patvirtinimo šios direktyvos taisyklės pirmą kartą buvo taikomos draudimo ar perdraudimo įmonei, prašančiai patvirtinimo po to, kai jai ši direktyva tapo nebetaikoma pagal 4 straipsnį;

b) 

per šešių mėnesių laikotarpį iki patvirtinimo draudimo ar perdraudimo įmonė, prašanti patvirtinimo, gavo leidimą priimti draudimo ar perdraudimo sutarčių portfelį, jeigu perduodančioji draudimo ar perdraudimo įmonė tam sutarčių portfeliui prieš perdavimą taikė pereinamojo laikotarpio korekciją atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą.

▼M5

2.  

Kiekvienai valiutai korekcija apskaičiuojama kaip dalis skirtumo tarp:

a) 

palūkanų normos, kurią nustato draudimo ar perdraudimo įmonė pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Direktyvos 2002/83/EB 20 straipsnį, koks jis buvo paskutinę tos direktyvos taikymo dieną;

b) 

metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kuri ją taikant tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams sudaro vertę, lygią tiksliausio tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio įverčio vertei, kai į laiko piniginę vertę atsižvelgiama naudojant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, nurodytą 77 straipsnio 2 dalyje.

Kai valstybės narės priėmė įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Direktyvos 2002/83/EB 20 straipsnio 1 dalies B punkto a papunkčio ii punktą, šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta palūkanų norma nustatoma taikant metodus, kuriuos atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė naudoja paskutinę Direktyvos 2002/83/EB taikymo dieną.

Pirmoje pastraipoje nurodyta dalis kiekvienų metų gale tiesiškai sumažėja nuo 100 % per metus, kurie prasideda 2016 m. sausio 1 d., iki 0 % 2032 m. sausio 1 d.

Kai draudimo ir perdraudimo įmonės taiko svyravimų korekciją, nurodytą 77d straipsnyje, b punkte nurodyta atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą yra koreguotą atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, nustatyta 77d straipsnyje.

3.  

Tinkami draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai yra tie draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a) 

sutartys, iš kurių kyla tie draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai, sudarytos iki šios direktyvos taikymo pirmos dienos, išskyrus sutarčių atnaujinimo atvejus tą dieną ar vėliau;

b) 

iki Direktyvos 2002/83/EB paskutinės taikymo dienos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams skaičiuoti techniniai atidėjiniai nustatomi pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal tos direktyvos 20 straipsnį, koks jis buvo paskutinę jos taikymo dieną;

c) 

77b straipsnis netaikomas draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams.

4.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios 1 dalį:

a) 

neįtraukia tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų į 77d straipsnyje nustatytos svyravimų korekcijos apskaičiavimą;

b) 

netaiko 308d straipsnio;

▼M13

c) 

savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje, kurią sudaro rinkos specialistams skirta informacija, nurodyta 51 straipsnio 1b dalyje, viešai atskleidžia visą šią informaciją:

i) 

tai, kad jos taiko pereinamojo laikotarpio korekciją nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą;

ii) 

kiekybinį tos pereinamojo laikotarpio priemonės netaikymo poveikio jų finansinei būklei vertinimą;

iii) 

jeigu įmonė laikytųsi mokumo kapitalo reikalavimo netaikydama tos pereinamojo laikotarpio priemonės, jos taikymo priežastys;

iv) 

įmonės priklausomybės nuo tos pereinamojo laikotarpio priemonės vertinimą ir, kai taikytina, priemonių, kurių įmonė ėmėsi ar ketina imtis siekdama sumažinti arba panaikinti šią priklausomybę, aprašymą.

▼M5

308d straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonė techniniams atidėjiniams

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės gali, gavusios išankstinį savo priežiūros institucijos pritarimą, techniniams atidėjiniams taikyti pereinamojo laikotarpio atskaitymą. Šis atskaitymas gali būti taikomas 80 straipsnyje nurodytų vienodos rizikos grupių lygmeniu.

▼M13

1a.  

Po 2027 m. sausio 30 d. priežiūros institucijos techninių atidėjinių pereinamojo laikotarpio atskaitymą patvirtina tik šiais atvejais:

a) 

per 18 mėnesių laikotarpį iki patvirtinimo šios direktyvos taisyklės pirmą kartą buvo taikomos draudimo ar perdraudimo įmonei, prašančiai patvirtinimo po to, kai jai ši direktyva tapo nebetaikoma pagal 4 straipsnį;

b) 

per šešių mėnesių laikotarpį iki patvirtinimo draudimo ar perdraudimo įmonė, prašanti patvirtinimo, priėmė draudimo ir perdraudimo sutarčių portfelį, jeigu perduodančioji draudimo ar perdraudimo įmonė tam sutarčių portfeliui prieš perdavimą taikė pereinamojo laikotarpio korekciją atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą.

▼M5

2.  

Pereinamojo laikotarpio atskaitymas yra dalis skirtumo tarp šių dvejų sumų:

a) 

techninių atidėjinių, atskaičius sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, apskaičiuojamų pagal 76 straipsnį, pirmąją šios direktyvos taikymo dieną;

b) 

techninių atidėjinių, atskaičius sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis, apskaičiuojamų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Direktyvos 73/239/EEB 15 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB 20 straipsnį ir Direktyvos 2005/68/EB 32 straipsnį, dieną prieš tų direktyvų panaikinimą pagal šios direktyvos 310 straipsnį.

Didžiausia dalis, kurią galima atskaityti, kiekvienų metų gale tiesiškai sumažėja nuo 100 % per metus, kurie prasideda 2016 m. sausio 1 d., iki 0 % 2032 m. sausio 1 d.

Kai draudimo ir perdraudimo įmonės pirmąją šios direktyvos taikymo dieną taiko 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją, a punkte nurodyta suma apskaičiuojama taikant tą dieną galiojančią svyravimų korekciją.

3.   Jei priežiūros institucija iš anksto tam suteikia pritarimą ar pasiūlo pati, techninių atidėjinių sumos, atitinkamais atvejais pridedant svyravimų korekcijos sumą, kurios naudojamos 2 dalies a ir b punkte nurodytiems pereinamojo laikotarpio atskaitymams apskaičiuoti, gali būti perskaičiuojamos kas 24 mėnesius arba dažniau, jei iš esmės pasikeičia įmonės rizikos pobūdis. 4.   Priežiūros institucija gali apriboti 2 dalyje nurodytus atskaitymus, jei juos taikant įmonei taikomi finansinių išteklių reikalavimai sumažėtų, palyginti su finansinių išteklių reikalavimais, apskaičiuotais pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Direktyvą 73/239/EEB, Direktyvą 2002/83/EB ir Direktyvą 2005/68/EB, dieną prieš tų direktyvų panaikinimą pagal šios direktyvos 310 straipsnį. 5.  

Draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios 1 dalį:

a) 

netaiko 308c straipsnio;

b) 

jei, netaikant pereinamojo laikotarpio atskaitymo, jos nesilaikytų mokumo kapitalo reikalavimo, savo priežiūros institucijai kartą per metus teikia ataskaitą, kurioje nurodo priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, padarytą siekiant 2 dalyje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigoje atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti jų veiklos rizikingumą siekiant atkurti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;

▼M13

c) 

savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje, kurią sudaro rinkos specialistams skirta informacija, nurodyta 51 straipsnio 1b dalyje, viešai atskleidžia visą šią informaciją:

i) 

tai, kad jos techniniams atidėjiniams taiko pereinamojo laikotarpio atskaitymą;

ii) 

kiekybinį to pereinamojo laikotarpio atskaitymo netaikymo poveikio jų finansinei būklei vertinimą;

iii) 

jeigu įmonė laikytųsi mokumo kapitalo reikalavimo netaikydama to pereinamojo laikotarpio atskaitymo, jo taikymo priežastys;

iv) 

įmonės priklausomybės nuo to pereinamojo laikotarpio atskaitymo vertinimą ir, kai taikytina, priemonių, kurių įmonė ėmėsi ar ketina imtis siekdama sumažinti arba panaikinti šią priklausomybę, aprašymą.

▼M5

308e straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, laipsniško įgyvendinimo planas

▼M13

Draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios taiko 77a straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 308c arba 308d straipsniuose nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, nedelsdamos informuoja atitinkamą priežiūros instituciją, kai tik pastebi, kad netaikydamos tų pereinamojo laikotarpio priemonių jos nesilaikytų mokumo kapitalo reikalavimo. Priežiūros institucija reikalauja, kad atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi būtinų priemonių atitikčiai mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje užtikrinti.

▼M5

Per du mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog netaikant šių pereinamojo laikotarpio priemonių nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė priežiūros institucijai pateikia laipsniško įgyvendinimo planą, kuriame nustatomos planuojamos priemonės mokėjimo kapitalo reikalavimą atitinkančiam tinkamų nuosavų lėšų lygiui sukurti arba jos rizikos lygiui sumažinti, siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje. Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė pereinamojo laikotarpio metu laipsniško įgyvendinimo planą gali atnaujinti.

Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai kartą per metus pateikia ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones ir padarytą pažangą siekiant pereinamojo laikotarpio pabaigoje užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui. Priežiūros institucijos atšaukia leidimą taikyti pereinamojo laikotarpio priemonę, jei iš pažangos ataskaitos matyti, kad užtikrinti atitikties mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje neįmanoma.

▼M13

308f straipsnis

Rinkos specialistams skirtoje draudimo ir perdraudimo įmonės 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje viešai atskleidžia bendrą 77a straipsnio 2 dalyje, 308c ir 308d straipsniuose ir, kai aktualu, 111 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytų laipsniško įgyvendinimo ir pereinamojo laikotarpio priemonių netaikymo poveikį jų finansinei būklei.

▼B

II SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

309 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

▼M5

1.  

Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d. pradeda taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 4, 10, 13, 14, 18, 23, 26–32, 34–49, 51–55, 67, 68, 71, 72, 74–85, 87–91, 93–96, 98, 100–110, 112, 113, 115–126, 128, 129, 131–134, 136–142, 144, 146, 148, 162–167, 172, 173, 178, 185, 190, 192, 210–233, 235–240, 243–258, 260–263, 265, 266, 303 ir 304 straipsnių ir III bei IV priedų. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą.

▼M2

Įstatymai ir kiti teisės aktai, nurodyti pirmoje pastraipoje, taikomi nuo ►M4   2016 m. sausio 1 d.  ◄

▼B

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir tokio teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

▼M13 —————

▼B

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

310 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 64/225/EEB, 73/239/EEB, 73/240/EEB, 76/580/EEB, 78/473/EEB, 84/641/EEB, 87/344/EEB, 88/357/EEB, 92/49/EEB, 98/78/EB, 2001/17/EB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB su pakeitimais, padarytais VI priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinamos nuo ►M4   2016 m. sausio 1 d.  ◄ , nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais VI priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikties lentelę.

▼M5

310a straipsnis

EDPPI personalas ir ištekliai

EDPPI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šią direktyvą EDPPI prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

▼M5

311 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

▼M13 —————

▼M5

1, 2, 3, 5–9, 11, 12, 15, 16, 17, 19–22, 24, 25, 33, 57–66, 69, 70, 73, 145, 147, 149–161, 168–171, 174–177, 179–184, 186–189, 191, 193–209, 267–300, 302, 305–308, 308b straipsniai ir I, II, V, VI ir VII priedai taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d.

Komisija gali priimti deleguotuosius aktus ir techninius reguliavimo bei įgyvendinimo standartus prieš trečioje pastraipoje nurodytą datą.

▼B

312 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

NE GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS

A.   Rizikų klasifikacija pagal draudimo grupes

1.   Nelaimingi atsitikimai (įskaitant gamybines traumas ir profesines ligas):

—  nustatyto dydžio piniginės išmokos; —  kompensacinės išmokos; —  mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys); —  keleivių sužalojimas.

2.   Ligos:

—  nustatyto dydžio piniginės išmokos; —  kompensacinės išmokos; —  mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys).

3.   Sausumos transporto priemonės (išskyrus geležinkelio transporto priemones)

Visa padaryta žala arba netekimas:

—  sausumos motorinių transporto priemonių; —  sausumos transporto priemonių, išskyrus motorines transporto priemones.

4.   Geležinkelio transporto priemonės

Visa žala, padaryta geležinkelio transporto priemonėms, arba jų netekimas.

5.   Skraidymo aparatai

Visa žala, padaryta skraidymo aparatams, arba jų netekimas.

6.   Laivai (jūrų, ežerų, upių ir kanalų)

Visa padaryta žala arba netekimas:

—  upių ir kanalų laivų; —  ežerų laivų; —  jūrų laivų.

7.   Tranzitu vežami kroviniai (įskaitant prekes, bagažą ir visus kitus krovinius)

Visa žala, padaryta tranzitu vežamoms prekėms arba bagažui, arba jų netekimas, neatsižvelgiant į gabenimo formą.

8.   Gaisrai ir gamtos jėgos

Visa žala, padaryta turtui (neįtrauktam į 3, 4, 5, 6 ir 7 grupes), arba jo netekimas dėl:

—  gaisro; —  sprogimo; —  audros; —  gamtos jėgų, išskyrus audrą; —  branduolinės energijos; —  žemės įgriuvos.

9.   Kita žala, padaryta turtui

Visa žala, padaryta turtui (neįtrauktam į 3, 4, 5, 6 ir 7 grupes), arba jo netekimas dėl krušos arba šalčio ir bet kokių įvykių, tokių kaip vagystė, išskyrus išvardytus 8 grupėje.

10.   Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, naudojant motorines sausumos transporto priemones (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

11.   Skraidymo aparatų valdytojų civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, naudojant skraidymo aparatus (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

12.   Laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) valdytojų civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, naudojant laivus jūrose, ežeruose, upėse arba kanaluose (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

13.   Bendroji civilinė atsakomybė

Visa civilinė atsakomybė, išskyrus nurodytą 10, 11 ir 12 grupėse.

14.   Kreditas:

—  nemokumas (bendras); —  eksporto kreditas; —  dalinių įmokų kreditas; —  hipoteka; —  žemės ūkio kreditas.

15.   Laidavimas:

—  tiesioginis laidavimas; —  netiesioginis laidavimas.

16.   Įvairūs finansiniai nuostoliai:

—  darbo netekimas; —  nepakankamos pajamos (bendrosios); —  blogas oras; —  pašalpų netekimas; —  besitęsiančios bendrosios išlaidos; —  nenumatytos prekybos išlaidos; —  rinkos vertės sumažėjimas; —  nuomos arba pajamų netekimas; —  kiti netiesioginiai prekybos nuostoliai; —  kiti finansiniai nuostoliai (ne prekybos); —  kitos finansinių nuostolių formos.

17.   Teisinės išlaidos

Teisinės išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos.

18.   Pagalba

Pagalba asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus iš savo namų ar savo įprastinės gyvenamosios vietos.

B.   Leidimų, išduodamų daugiau nei vienai draudimo grupei, aprašymas

Leidimams, pagal kuriuos leidžiama tuo pat metu vykdyti toliau nurodytų grupių draudimo veiklą, suteikiami tokie pavadinimai:

a) 

1 ir 2 draudimo grupių - draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimas;

b) 

1 (ketvirta įtrauka), 3, 7 ir 10 draudimo grupių – transporto priemonių draudimas;

c) 

1 (ketvirta įtrauka), 4, 6, 7 ir 12 draudimo grupių – jūrų ir sausumos transporto draudimas;

d) 

1 (ketvirta įtrauka), 5, 7 ir 11 draudimo grupių – oro transporto draudimas;

e) 

8 ir 9 draudimo grupių – draudimas nuo gaisro ir kitos žalos, padarytos turtui;

f) 

10, 11, 12 ir 13 draudimo grupių – civilinės atsakomybės draudimas;

g) 

14 ir 15 draudimo grupių – kredito ir laidavimo draudimas;

h) 

Visų draudimo grupių – kaip nustato valstybės narės, kurios apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

II PRIEDAS

GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS

I. 

Gyvybės draudimas, nurodytas 2 straipsnio 3 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčiuose, išskyrus II ir III punktuose nurodytas grupes;

II. 

Sutuoktuvinis draudimas ir gimimų draudimas;

III. 

Draudimas, nurodytas 2 straipsnio 3 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, susijęs su investiciniais fondais;

IV. 

Nuolatinis sveikatos draudimas, nurodytas 2 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktyje;

V. 

Tontinos, nurodytos 2 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje;

VI. 

Kapitalo išpirkimo operacijos, nurodytos 2 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje;

VII. 

Kolektyvinių pensijų fondų, nurodytų 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose, valdymas;

VIII. 

Operacijos, nurodytos 2 straipsnio 3 dalies b punkto v papunktyje;

IX. 

Operacijos, nurodytos 2 straipsnio 3 dalies c punkte.

III PRIEDAS

TEISINIS DRAUDIMO ĮMONIŲ STATUSAS

A.   Ne gyvybės draudimo įmonės teisinio statuso rūšys:

1. 

Belgijos Karalystėje: „société anonyme/naamloze vennootschap“, „société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen“, „association d’assurance mutuelle/onderlinge verzekeringsvereniging“, „société coopérative/coöperatieve vennootschap“, „société mutualiste/maatschappij van onderlinge bijstand“;

2. 

Bulgarijos Respublikoje: „акционерно дружество“;

3. 

Čekijos Respublikoje: „akciová společnost“, „družstvo“;

4. 

Danijos Karalystėje: „aktieselskaber“, „gensidige selskaber“;

5. 

Vokietijos Federacinėje Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „Öffentlich-rechtliches Wettbewerbsversicherungsunternehmen“;

6. 

Estijos Respublikoje: „aktsiaselts“;

7. 

Airijos Respublikoje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“;

8. 

Graikijos Respublikoje: „ανώνυμη εταιρία“,„αλληλασφαλιστικός συνεταιρισμός“;

9. 

Ispanijos Karalystėje: „sociedad anónima“, „sociedad mutua“, „sociedad cooperativa“;

10. 

Prancūzijos Respublikoje: „société anonime“, „société d’assurance mutuelle“, „institution de prévoyance régie par le code de la sécurité sociale“, „institution de prévoyance régie par le code rural“, „mutuelles régies par le code de la mutualité“;

▼M3

10a. 

Kroatijos Respublikoje: „dioničko društvo“, „društvo za uzajamno osiguranje“;

▼B

11. 

Italijos Respublikoje: „società per azioni“, „società cooperativa“, „mutua di assicurazione“;

12. 

Kipro Respublikoje: „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές“, „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης χωρίς μετοχικό κεφάλαιο“;

13. 

Latvijos Respublikoje: „apdrošināšanas akciju sabiedrība“, „savstarpējās apdrošināšanas kooperatīvā biedrība“;

14. 

Lietuvos Respublikoje: „akcinė bendrovė“, „uždaroji akcinė bendrovė“;

15. 

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „association d’assurances mutuelles“, „société coopérative“;

16. 

Vengrijos Respublikoje: „biztosító részvénytársaság“, „biztosító szövetkezet“, „biztosító egyesület“, „külföldi székhelyű biztosító magyarországi fióktelepe“;

17. 

Maltos Respublikoje: „limited liability company/kumpannija b' responsabbilta' limitata“;

18. 

Nyderlandų Karalystėje: „naamloze vennootschap“, „onderlinge waarborgmaatschappij“;

19. 

Austrijos Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“;

20. 

Lenkijos Respublikoje: „spółka akcyjna“, „towarzystwo ubezpieczeń wzajemnych“;

21. 

Portugalijos Respublikoje: „sociedade anónima“, „mútua de seguros“;

22. 

Rumunijoje: „societăți pe acțiuni“, „societăți mutuale“;

23. 

Slovėnijos Respublikoje: „delniška družba“, „družba za vzajemno zavarovanje“;

24. 

Slovakijos Respublikoje: „akciová spoločnosť“;

25. 

Suomijos Respublikoje: „keskinäinen vakuutusyhtiö/ömsesidigt försäkringsbolag“, „vakuutusosakeyhtiö/försäkringsaktiebolag“, „vakuutusyhdistys/försäkringsförening“;

26. 

Švedijos Karalystėje: „försäkringsaktiebolag“, „ömsediga försäkringsbolag“, „understödsföreningar“;

▼M13 —————

▼M5

28. 

bet kokiu atveju, be 1–27 ir 29 punktuose išvardytų ne gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos bendrovės (SE) teisinį statusą, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2157/2001 ( 31 );

29. 

jei susijusi valstybė narė leidžia kooperatinės bendrovės juridinį statusą turintiems subjektams užsiimti ne gyvybės draudimo veikla, be 1–28 punktuose išvardytų ne gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos kooperatinės bendrovės teisinį statusą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 ( 32 ).

▼B

B.   Gyvybės draudimo įmonės teisinio statuso rūšys:

1. 

Belgijos Karalystėje: „société anonyme/naaloze vennootschap“, „société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen“, „association d’assurance mutuelle/onderlinge verzekeringsvereniging“, „société coopérative/coöperatieve vennootschap“;

2. 

Bulgarijos Respublikoje: „акционерно дружество“, „взаимозастрахователна кооперация“;

3. 

Čekijos Respublikoje: „akciová společnost“, „družstvo“;

4. 

Danijos Karalystėje: „aktieselskaber“, „gensidige selskaber“, „pensionskasser omfattet af lov om forsikringsvirksomhed (tværgående pensionskasser)“;

5. 

Vokietijos Federacinėje Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „öffentlich-rechtliches Wettbewerbsversicherungsunternehmen“;

6. 

Estijos Respublikoje: „aktsiaselts“;

7. 

Airijos Respublikoje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“, „societies registered under the Industrial and Provident Societies ACTS“, „societies registered under the Friendly Societies ACTS“;

8. 

Graikijos Respublikoje: „ανώνυμη εταιρία“;

9. 

Ispanijos Karalystėje: „sociedad anónima“, „sociedad mutua“, „sociedad cooperativa“;

10. 

Prancūzijos Respublikoje: „société anonyme“, „société d’assurance mutuelle“, „institution de prévoyance régie par le code de la sécurité sociale“, „institution de prévoyance régie par le code rural“, „mutuelles régies par le code de la mutualité“;

▼M3

10a. 

Kroatijos Respublikoje: „dioničko društvo“, „društvo za uzajamno osiguranje“;

▼B

11. 

Italijos Respublikoje: „società per azioni“, „società cooperativa“, „mutua di assicurazione“;

12. 

Kipro Respublikoje: „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές“, „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης χωρίς μετοχικό κεφάλαιο“;

13. 

Latvijos Respublikoje: „apdrošināšanas akciju sabiedrība“, „savstarpējās apdrošināšanas kooperatīvā biedrība“;

14. 

Lietuvos Respublikoje: „akcinė bendrovė“, „uždaroji akcinė bendrovė“;

15. 

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „association d’assurances mutuelles“, „société coopérative“;

16. 

Vengrijos Respublikoje: „biztosító részvénytársaság“, „biztosító szövetkezet“, „biztosító egyesület“, „külföldi székhelyű biztosító magyarországi fióktelepe“;

17. 

Maltos Respublikoje: „limited liability company/kumpannija b' responsabbilta' limitata“;

18. 

Nyderlandų Karalystėje: „naamloze vennootschap“, „onderlinge waarborgmaatschappij“;

19. 

Austrijos Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“;

20. 

Lenkijos Respublikoje: „spółka akcyjna“, „towarzystwo ubezpieczeń wzajemnych“;

21. 

Portugalijos Respublikoje: „sociedade anónima“, „mútua de seguros“;

22. 

Rumunijoje: „societăți pe acțiuni“, „societăți mutuale“;

23. 

Slovėnijos Respublikoje: „delniška družba“, „družba za vzajemno zavarovanje“;

24. 

Slovakijos Respublikoje: „akciová spoločnosť“;

25. 

Suomijos Respublikoje: „keskinäinen vakuutusyhtiö/ömsesidigt försäkringsbolag“, „vakuutusosakeyhtiö/försäkringsaktiebolag“, „vakuutusyhdistys/försäkringsförening“;

26. 

Švedijos Karalystėje: „försäkringsaktiebolag“, „ömsediga försäkringsbolag“, „understödsföreningar“;

▼M13 —————

▼M5

28. 

bet kokiu atveju, be 1–27 ir 29 punktuose išvardytų gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos bendrovės (SE) teisinį statusą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2157/2001;

29. 

jei susijusi valstybė narė leidžia kooperatinės bendrovės juridinį statusą turintiems subjektams užsiimti gyvybės draudimo veikla, be 1–28 punktuose išvardytų gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos kooperatinės bendrovės teisinį statusą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003.

▼B

C.   Perdraudimo įmonės teisinio statuso rūšys:

1. 

Belgijos Karalystėje: „société anonyme/naaloze vennootschap“, „société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen“, „association d’assurance mutuelle/onderlinge verzekeringsvereniging“, „société coopérative/coöperatieve vennootschap“;

2. 

Bulgarijos Respublikoje: „акционерно дружество“;

3. 

Čekijos Respublikoje: „akciová společnost“;

4. 

Danijos Karalystėje: „aktieselskaber“, „gensidige selskaber“;

5. 

Vokietijos Federacinėje Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „Öffentlich-rechtliches Wettbewerbsversicherungsunternehmen“;

6. 

Estijos Respublikoje: „aktsiaselts“;

7. 

Airijos Respublikoje: „incorporated companies limited by shares or by guarantee or unlimited“;

8. 

Graikijos Respublikoje: „ανώνυμη εταιρία“,„αλληλασφαλιστικός συνεταιρισμός“;

9. 

Ispanijos Karalystėje: „sociedad anónima“;

10. 

Prancūzijos Respublikoje: „société anonyme“, „société d’assurance mutuelle“, „institution de prévoyance régie par le code de la sécurité sociale“, „institution de prévoyance régie par le code rural“, „mutuelles régies par le code de la mutualité“;

▼M3

10a. 

Kroatijos Respublikoje: „dioničko društvo“;

▼B

11. 

Italijos Respublikoje: „società per azioni“;

12. 

Kipro Respublikoje: „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές“, „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης χωρίς μετοχικό κεφάλαιο“;

13. 

Latvijos Respublikoje: „akciju sabiedrība“, „sabiedrība ar ierobežotu atbildību“;

14. 

Lietuvos Respublikoje: „akcinė bendrovė“, „uždaroji akcinė bendrovė“;

15. 

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „association d’assurances mutuelles“, „société coopérative“;

16. 

Vengrijos Respublikoje: „biztosító részvénytársaság“, „biztosító szövetkezet“, „harmadik országbeli biztosító magyarországi fióktelepe“;

17. 

Maltos Respublikoje: „limited liability company/kumpannija tà responsabbiltà limitata“;

18. 

Nyderlandų Karalystėje: „naamloze vennootschap“, „onderlinge waarborg-maatschappij“;

19. 

Austrijos Respublikoje: „Aktiengesellschaft“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“;

20. 

Lenkijos Respublikoje: „spółka akcyjna“, „towarzystwo ubezpieczeń wzajemnych“;

21. 

Portugalijos Respublikoje: „sociedade anónima“, „mútua de seguros“;

22. 

Rumunijoje: „societate pe actiuni“;

23. 

Slovėnijos Respublikoje: „delniška družba“;

24. 

Slovakijos Respublikoje: „akciová spoločnosť“;

25. 

Suomijos Respublikoje: „keskinäinen vakuutusyhtiö/ömsesidigt försäkringsbolag“, „vakuutusosakeyhtiö/försäkringsaktiebolag“, „vakuutusyhdistys/försäkringsförening“;

26. 

Švedijos Karalystėje: „försäkringsaktiebolag“, „ömsesidigt försäkringsbolag“;

▼M13 —————

▼M5

28. 

bet kokiu atveju, be 1–27 ir 29 punktuose išvardytų perdraudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos bendrovės (SE) teisinį statusą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2157/2001;

29. 

jei susijusi valstybė narė leidžia kooperatinės bendrovės juridinį statusą turintiems subjektams užsiimti perdraudimo veikla, be 1–28 punktuose išvardytų perdraudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos kooperatinės bendrovės teisinį statusą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003.

▼B

IV PRIEDAS

STANDARTINĖ MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO (MKR) FORMULĖ

1.   Pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas, nustatytas 104 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

kurioje MKRi atitinka rizikos modulį i, o MKRj atitinka rizikos modulį j ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turėtų apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKRi ir MKRj pakeičiami į:

—  MKR ne gyvybės, kuris atitinka ne gyvybės draudimo rizikos modulį; —  MKR gyvybės, kuris atitinka gyvybės draudimo rizikos modulį; —  MKR sveikatos, kuris atitinka sveikatos draudimo rizikos modulį; —  MKR rinkos, kuris atitinka rinkos rizikos modulį; —  MKR nevykdymo, kuris atitinka sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulį.

Koeficientas Corr i,j atitinka šios koreliacinės matricos i eilutės ir j stulpelio susikirtimo duomenis:

j

i

Rinka

Įsipareigojimų nevykdymas

Gyvybės draudimas

Sveikatos draudimas

Ne gyvybės draudimas

Rinka

1

0,25

0,25

0,25

0,25

Įsipareigojimų nevykdymas

0,25

1

0,25

0,25

0,5

Gyvybės draudimas

0,25

0,25

1

0,25

0

Sveikatos draudimas

0,25

0,25

0,25

1

0

Ne gyvybės draudimas

0,25

0,5

0

0

1

2.   Ne gyvybės draudimo rizikos modulio apskaičiavimas

Ne gyvybės draudimo rizikos modulis, nustatytas 105 straipsnio 2 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

kurioje MKRi atitinka submodulį i, o MKRj atitinka submodulį j, ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turėtų apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKRi ir MKRj pakeičiami: į:

—  MKR ng dr. įmokų ir rezervo poreikio, kuris atitinka ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervo rizikos submodulį; —  MKR ng katastrofų, kuris atitinka ne gyvybės katastrofų rizikos submodulį.

3.   Gyvybės draudimo rizikos modulio apskaičiavimas

Gyvybės draudimo rizikos modulis, nustatytas 105 straipsnio 3 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

kurioje MKRi atitinka submodulį i, o MKRj atitinka submodulį j, ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turėtų apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKRi ir MKRj pakeičiami: į:

—  MKR mirtingumo, kuris atitinka mirtingumo rizikos submodulį; —  MKR ilgaamžiškumo, kuris atitinka ilgaamžiškumo rizikos submodulį; —  MKR invalidumo, kuris atitinka invalidumo ir sergamumo rizikos submodulį; —  MKR gyvybės dr. išlaidų, kuris atitinka gyvybės draudimo išlaidų rizikos modulį; —  MKR tikslinimo, kuris atitinka tikslinimo rizikos submodulį; —  MKR galiojimo pabaigos, kuris atitinka galiojimo pabaigos rizikos submodulį; —  MKR gyvybės katastrofų, kuris atitinka gyvybės katastrofų rizikos submodulį.

4.   Rinkos rizikos modulio apskaičiavimas

Rinkos rizikos modulio struktūra

Rinkos rizikos modulis, nustatytas 105 straipsnio 5 dalyje, apskaičiuojamas pagal formulę:

kurioje MKRi atitinka submodulį i, o MKRj atitinka submodulį j, ir i,j reiškia, kad atskirų dėmenų suma turėtų apimti visas įmanomas i ir j kombinacijas. Atliekant skaičiavimus MKRi ir MKRj pakeičiami: į:

—  MKR palūkanų normos, kuris atitinka palūkanų normos rizikos submodulį; —  MKR nuosavybės vertybinių popierių, kuris atitinka nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį; —  MKR turto, kuris atitinka turto rizikos submodulį; —  MKR skirtumo rizikos, kuris atitinka skirtumo rizikos (angl. spread risk) submodulį; —  MKR koncentracijos, kuris atitinka rinkos rizikos koncentracijos submodulį; —  MKR valiutos, kuris atitinka valiutos rizikos submodulį.

V PRIEDAS

NE GYVYBĖS DRAUDIMO GRUPĖS, SKIRTOS 159 STRAIPSNIUI TAIKYTI

1. 

Nelaimingi atsitikimai ir ligos (I priedo 1 ir 2 grupės),

2. 

transporto priemonių draudimas (I priedo 3, 7 ir 10 grupės, 10 grupės duomenys, išskyrus vežėjų atsakomybę, pateikiami atskirai),

3. 

gaisrai ir kita žala, padaryta turtui (I priedo 8 ir 9 grupės),

4. 

oro, jūrų ir sausumos transporto draudimas (I priedo 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 grupės),

5. 

bendroji civilinė atsakomybė (I priedo 13 grupė),

6. 

kreditas ir laidavimas (I priedo 14 ir 15 grupės),

7. 

kitos grupės (I priedo 16, 17 ir 18 grupės).

VI PRIEDAS

A DALIS

Panaikintos direktyvos ir jų vėlesnių pakeitimų sąrašas

(nurodytas 310 straipsnyje)

Tarybos direktyva 64/225/EEB

 

(OL L 56, 1964 4 4, p. 878).

 

1973 m. Stojimo akto 29 straipsnis, I priedo III skyriaus G poskyrio 1 punktas

 

(OL L 73, 1972 3 27, p. 89).

 

Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB

 

(OL L 228, 1973 8 16, p. 3).

 

1994 m. Stojimo akto 29 straipsnis, I priedo XI skyriaus B poskyrio II punkto 1 papunktis

 

(OL C 241, 1994 8 29, p. 197).

 

(pakeistas Tarybos sprendimu 95/1/EB)

 

(OL L 1, 1995 1 1, p. 1).

 

2003 m. Stojimo akto 20 straipsnis, II priedo 3 skyriaus 1 punktas

 

(OL L 236, 2003 9 23, p. 335).

 

1985 m. Stojimo akto 26 straipsnis, I priedo II skyriaus c poskyrio 1 punkto a papunktis

 

(OL L 302, 1985 11 15, p. 156).

 

Tarybos direktyva 76/580/EEB

tik 1 straipsnis

(OL L 189, 1976 7 13, p. 13).

Tarybos direktyva 84/641/EEB

tik 1–14 straipsniai

(OL L 339, 1984 12 27, p. 21).

Tarybos direktyva 87/343/EEB

tik 1 straipsnis ir priedas

(OL L 185, 1987 7 4, p. 72).

Tarybos direktyva 87/344/EEB

tik 9 straipsnis

(OL L 185, 1987 7 4, p. 77).

Antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB

tik 9, 10 ir 11 straipsniai

(OL L 172, 1988 7 4, p. 1).

Tarybos direktyva 90/618/EEB

tik 2, 3 ir 4 straipsniai

(OL L 330, 1990 11 29, p. 44).

Tarybos direktyva 92/49/EEB

tik 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 32, 33 ir 53 straipsniai

(OL L 228, 1992 8 11, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EB

tik 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka ir 3 straipsnio 1 dalis

(OL L 168, 1995 7 18, p. 7).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB

tik 8 straipsnis

(OL L 181, 2000 7 20, p. 65).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB

tik 1 straipsnis

(OL L 77, 2002 3 20, p. 17).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB

tik 22 straipsnis

(OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB

tik 4 straipsnis

(OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB

tik 57 straipsnis

(OL L 323, 2005 12 9, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/101/EB

tik 1 straipsnis ir priedo 1 punktas

(OL L 363, 2006 12 20, p. 238).

Tarybos direktyva 73/240/EEB

 

(OL L 228, 1973 8 16, p. 20).

 

Tarybos direktyva 76/580/EEB

 

(OL L 189, 1976 7 13, p. 13).

 

Tarybos direktyva 78/473/EEB

 

(OL L 151, 1978 6 7, p. 25).

 

Tarybos direktyva 84/641/EEB

 

(OL L 339, 1984 12 27, p. 21).

 

Tarybos direktyva 87/344/EEB

 

(OL L 185, 1987 7 4, p. 77).

 

Antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB

 

(OL L 172, 1988 7 4, p. 1).

 

Tarybos direktyva 90/618/EEB

tik 5–10 straipsniai

(OL L 330, 1990 11 29, p. 44).

Tarybos direktyva 92/49/EEB

tik 12 straipsnio 1 dalis, 19, 23, 27 straipsniai, 30 straipsnio 1 dalis, 34, 35, 36, 37 straipsniai, 39 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 1 dalis, 45 straipsnio 1 dalis ir 46 straipsnio 1 dalis

(OL L 228, 1992 8 11, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB

tik 9 straipsnis

(OL L 181, 2000 7 20, p. 65).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB

tik 3 straipsnis

(OL L 149, 2005 6 11, p. 14).

Tarybos direktyva 92/49/EEB

 

(OL L 228, 1992 8 11, p. 1).

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EB

tik 1 straipsnio antra įtrauka, 2 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka, 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys bei 5 straipsnio antra įtrauka

(OL L 168, 1995 7 18, p. 7).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/64/EB

tik 2 straipsnis

(OL L 290, 2000 11 17, p. 27).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB

tik 24 straipsnis

(OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB

tik 6 straipsnis

(OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB

tik 58 straipsnis

(OL L 323, 2005 12 9, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB

tik 1 straipsnis

(OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB

 

(OL L 330, 1998 12 5, p. 1)

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB

tik 28 straipsnis

(OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB

tik 7 straipsnis

(OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB

tik 59 straipsnis

(OL L 323, 2005 12 9, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/17/EB

 

(OL L 110, 2001 4 20, p. 28).

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB

 

(OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

 

Tarybos direktyva 2004/66/EB

tik priedo II punktas

(OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB

tik 8 straipsnis

(OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB

tik 60 straipsnis

(OL L 323, 2005 12 9, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/101/EB

tik 1 straipsnis ir priedo 3 punktas

(OL L 363, 2006 12 20, p. 238).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB

tik 2 straipsnis

(OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/19/EB

tik 1 straipsnis

(OL L 76, 2008 3 19, p. 44).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB

 

(OL L 323, 2005 12 9, p. 1)

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB

tik 4 straipsnis

(OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/19/EB

tik 1 straipsnis

(OL L 76, 2008 3 19, p. 44).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/37/EB

tik 1 straipsnis

(OL L 81, 2008 3 20, p. 1).

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 310 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

Taikymo terminas

64/225/EEB

1965 m. rugpjūčio 26 d.

 

73/239/EEB

1975 m. sausio 27 d.

1976 m. sausio 27 d.

73/240/EEB

1975 m. sausio 27 d.

 

76/580/EEB

1976 m. gruodžio 31 d.

 

78/473/EEB

1979 m. gruodžio 2 d.

1980 m. birželio 2 d.

84/641/EEB

1987 m. birželio 30 d.

1988 m. sausio 1 d.

87/343/EEB

1990 m. sausio 1 d.

1990 m. liepos 1 d.

87/344/EEB

1990 m. sausio 1 d.

1990 m. liepos 1 d.

88/357/EEB

1989 m. gruodžio 30 d.

1990 m. birželio 30 d.

90/618/EEB

1992 m. gegužės 20 d.

1992 m. lapkričio 20 d.

92/49/EEB

1993 m. gruodžio 31 d.

1994 m. liepos 1 d.

95/26/EB

1996 m. liepos 18 d.

1996 m. liepos 18 d.

98/78/EB

2000 m. birželio 5 d.

 

2000/26/EB

2002 m. liepos 20 d.

2003 m. sausio 20 d.

2000/64/EB

2002 m. lapkričio 17 d.

 

2001/17/EB

2003 m. balandžio 20 d.

 

2002/13/EB

2003 m. rugsėjo 20 d.

 

2002/83/EB

2002 m. lapkričio 17 d., 2003 m. rugsėjo 20 d., 2004 m. birželio 19 d. (priklausomai nuo konkrečios nuostatos)

 

2002/87/EB

2004 m. rugpjūčio 11 d.

 

2004/66/EB

2004 m. gegužės 1 d.

 

2005/1/EB

2005 m. gegužės 13 d.

 

2005/14/EB

2007 m. birželio 11 d.

 

2005/68/EB

2007 m. gruodžio 10 d.

 

2006/101/EB

2007 m. sausio 1 d.

 

2008/19/EB

Netaikoma

 

2008/37/EB

Netaikoma

 

VII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 73/239/EEB

Direktyva 78/473/EEB

Direktyva 87/344/EEB

Direktyva 88/357/EEB

Direktyva 92/49/EEB

Direktyva 98/78/EB

Direktyva 2001/17/EB

Direktyva 2002/83/EB

Direktyva 2005/68/EB

Direktyva 2007/44/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

 

 

 

2 straipsnis

 

1 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio pirmas sakinys

1 straipsnio 1 dalis

 

1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ir 267 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

2 straipsnio 1 dalies a–c punktai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

2 straipsnio 1 dalies d punktas

 

 

 

 

 

 

3 straipsnio 4 dalis

 

 

3 straipsnis

2 straipsnio 1 dalies e punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

2 straipsnio 2 dalies a punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalies b punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalies c punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 2 dalies d punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 3 dalies pirma-ketvirta pastraipos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6 straipsnis

2 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7 straipsnis

4 straipsnio pirmas sakinys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnio pirmas sakinys

4 straipsnio a punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio b punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

4 straipsnio c punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio e punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

4 straipsnio f punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio g punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio a punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

5 straipsnio b punktas

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 1 dalies o punktas

 

 

—

5 straipsnio c punktas

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 1 dalies p punktas

 

 

134 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio d punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

►M5  13 straipsnio 27 dalis ◄

6 straipsnis

 

 

 

4 straipsnis

 

 

4 straipsnis

3 straipsnis

 

14 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a ir b punktai

7 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

 

 

 

5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

 

 

5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

 

 

15 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktas

 

 

 

5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktas

 

 

 

 

 

15 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktas

 

 

 

5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktas

 

 

 

 

 

—

8 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

 

6 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

6 straipsnio 1 dalies a punktas

I priedas

 

IIIA ir B priedai

8 straipsnio 1 dalies a punkto paskutinė pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

5 straipsnio 2 dalis

 

17 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 1 dalies b punktas

 

 

 

6 straipsnio 1 dalies b punktas

 

 

6 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio a punktas

 

18 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

6 straipsnio a punktas

 

18 straipsnio 1 dalies b punktas

8 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

 

6 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

6 straipsnio 1 dalies c punktas

6 straipsnio b punktas

 

18 straipsnio 1 dalies c punktas

8 straipsnio 1 dalies d punktas

 

 

 

6 straipsnio 1 dalies d punktas

 

 

6 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio c punktas

 

18 straipsnio 1 dalies d punktas

8 straipsnio 1 dalies e punktas

 

 

 

6 straipsnio 1 dalies e punktas

 

 

6 straipsnio 1 dalies e punktas

6 straipsnio d punktas

 

►C1  18 straipsnio 1 dalies g punktas ◄

8 straipsnio 1 dalies f punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

►C1  18 straipsnio 1 dalies h punktas ◄

8 straipsnio 1 dalies antra–ketvirta pastraipos

 

 

 

 

 

 

6 straipsnio 2 dalis

7 straipsnis

 

19 straipsnis

8 straipsnio 1a dalis

 

 

 

 

 

 

6 straipsnio 3 dalis

8 straipsnis

 

20 straipsnis

8 straipsnio 2 dalis

 

 

 

6 straipsnio 2 dalis

 

 

6 straipsnio 4 dalis

 

 

18 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

 

 

6 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

 

6 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa

9 straipsnio 1 dalis

 

21 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

 

 

 

6 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 29 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys

 

 

6 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 2 dalis

 

21 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

8 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa

 

 

 

6 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa ir 29 straipsnio antra pastraipa

 

 

 

 

 

21 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa

 

 

 

6 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa

 

 

 

 

 

21 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 4 dalis

 

 

 

6 straipsnio 4 dalis

 

 

6 straipsnio 6 dalis

10 straipsnis

 

22 straipsnis

9 straipsnio a–d punktai

 

 

 

7 straipsnio a–d punktai

 

 

7 straipsnio a–d punktai

11 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktai

 

23 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktai

9 straipsnio e ir f punktai

 

 

 

7 straipsnio e ir f punktai

 

 

 

11 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

 

23 straipsnio 2 dalies e punktas

9 straipsnio g ir h punktai

 

 

 

7 straipsnio g ir h punktai

 

 

7 straipsnio f ir g punktai

11 straipsnio 2 dalies c ir d punktai

 

23 straipsnio 2 dalies a ir d punktai

10 straipsnio 1 dalis

 

 

 

32 straipsnio 1 dalis

 

 

40 straipsnio 1 dalis

 

 

143 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

 

 

32 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

 

40 straipsnio 2 dalis

 

 

145 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

 

32 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

 

 

 

145 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 3 dalis

 

 

 

32 straipsnio 3 dalis

 

 

40 straipsnio 3 dalis

 

 

146 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 4 dalis

 

 

 

32 straipsnio 4 dalis

 

 

40 straipsnio 4 dalis

 

 

146 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 5 dalis

 

 

 

32 straipsnio 5 dalis

 

 

40 straipsnio 5 dalis

 

 

146 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

10 straipsnio 6 dalis

 

 

 

32 straipsnio 6 dalis

 

 

40 straipsnio 6 dalis

 

 

145 straipsnio 4 dalis

11 straipsnis

 

 

 

33 straipsnis

 

 

 

 

 

—

12 straipsnis

 

 

 

57 straipsnis

 

 

9 straipsnis

13 straipsnis

 

25 straipsnio antra pastraipa

12a straipsnis

 

 

 

 

 

 

9a straipsnis

14 straipsnis ir 60 straipsnio 2 dalis

 

26 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

 

 

 

9 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

 

 

10 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys ir 2 dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 2 dalis

 

30 straipsnio 1 dalis, 2 dalies pirma pastraipa

13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

 

9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

 

 

 

30 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

10 straipsnio 1 dalies antras ir trečias sakiniai

15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

30 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

 

 

 

 

 

 

10 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

60 straipsnio 3 dalis

 

32 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 3 dalis

 

 

 

9 straipsnio 3 dalis

 

 

10 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 4 dalis

 

—

14 straipsnis

 

 

 

10 straipsnis

 

 

11 straipsnis

16 straipsnis

 

33 straipsnis

15 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 dalies antra pastraipa

 

 

 

17 straipsnis

 

 

20 straipsnio 1–3 dalys ir 4 dalies antra pastraipa

32 straipsnio 1 ir 3 dalys

 

76–86 straipsniai

15 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

 

 

 

 

 

20 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

32 straipsnio 2 dalis

 

134 straipsnio 2 dalis ir 173 straipsnis

15a straipsnis

 

 

 

18 straipsnis

 

 

 

33 straipsnis

 

—

16 straipsnis

 

 

 

 

 

 

27 straipsnis

35 ir 36 straipsniai, 60 straipsnio 8 dalis

 

87–99 straipsniai

16a straipsnis

 

 

 

 

 

 

28 straipsnis

37–39 straipsniai, 60 straipsnio 9 dalis

 

100–127 straipsniai

17 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

29 straipsnio 1 dalis

40 straipsnio 1 dalis

 

128 straipsnis ir 129 straipsnio 1 dalies a–c punktai ir 2 dalis

17 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

29 straipsnio 2 dalis

40 straipsnio 2 dalis

 

129 straipsnio 1 dalies d punktas

17a straipsnis

 

 

 

 

 

 

30 straipsnis

41 straipsnis

 

—

17b straipsnis

 

 

 

 

 

 

►C1  28 ir 28a straipsniai ◄

60 straipsnio 10 dalis

 

—

18 straipsnis

 

 

 

 

 

 

31 straipsnis

 

 

—

14 straipsnis

 

 

 

 

 

 

11 straipsnis

16 straipsnis

 

33 straipsnis

19 straipsnio 2 dalis

 

 

 

11 straipsnio 2 dalis

 

 

13 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 2 dalis

 

35 straipsnis

19 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos a ir b punktai

 

 

10 straipsnis

11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos a ir b punktai

 

 

13 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos a ir b punktai

17 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai

 

34 straipsnio 1–3, 5, 6 ir 7 dalys

19 straipsnio 3 dalies antros pastraipos c punktas

 

 

10 straipsnis

11 straipsnio 3 dalies antros pastraipos c punktas

 

 

13 straipsnio 3 dalies antros pastraipos c punktas

17 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punktas

 

34 straipsnio 8 dalis

19 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa

 

 

10 straipsnis

11 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa

 

 

13 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa

17 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

 

35 straipsnio 2 dalies b punktas

20 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

37 straipsnio 1 dalis

42 straipsnio 1 dalis

 

137 straipsnis

20 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

 

 

13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

 

37 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

42 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

—

20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

 

13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

37 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

42 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

1368 straipsnio 5 dalis

20 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

 

 

13 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

 

37 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

42 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

—

20 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

 

 

 

13 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

 

 

37 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

42 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

 

139 straipsnio 3 dalis

20 straipsnio 4 dalis

 

 

 

13 straipsnio 4 dalis

 

 

 

 

 

—

20 straipsnio 5 dalis

 

 

 

13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 5 dalis

 

 

37 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 5 dalis

42 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 4 dalis

 

138 straipsnio 5 dalis

20a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

 

 

 

 

 

 

38 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

43 straipsnio 1 dalis

 

138 straipsnio 2 dalis ir 139 straipsnio 2 dalis

20a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antro sakinio a–e punktai

 

 

 

 

 

 

38 straipsnio 1 dalies antro sakinio a–e punktai

43 straipsnio 2 dalies a–e punktai

 

142 straipsnio 1 dalis

20a straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

38 straipsnio 2 dalis

 

 

141 straipsnis

20a straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

 

38 straipsnio 3 dalis

43 straipsnio 4 dalis

 

140 straipsnio 2 dalis

20a straipsnio 4 dalis

 

 

 

 

 

 

38 straipsnio 4 dalis

43 straipsnio 5 dalis

 

—

20a straipsnio 5 dalis

 

 

 

 

 

 

38 straipsnio 5 dalis

43 straipsnio 6 dalis

 

142 straipsnio 2 dalis

21 straipsnis

 

 

11 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

—

22 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b, d punktai

 

 

 

14 straipsnis

 

 

39 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b, d punktai

44 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b, d punktai

 

144 straipsnio 1 dalies a, b, c punktai

22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys

 

 

 

 

 

 

39 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys

44 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

144 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys

 

 

 

 

 

 

39 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys

 

 

144 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

22 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

39 straipsnio 2 dalis

44 straipsnio 2 dalis

 

144 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

51 straipsnio 1 dalis

 

 

162 straipsnio 1 dalis

23 straipsnis 2 dalies a–g punktai

 

 

 

 

 

 

51 straipsnio 2 dalis

 

 

162 straipsnis 2 dalies a–f ir h punktai

23 straipsnio 2 dalies h punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

162 straipsnio 2 dalies g punktas

24 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys

 

 

 

 

 

 

54 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys

 

 

165 straipsnio pirmas sakinys

24 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys ir trečia pastraipa

 

 

 

 

 

 

54 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys – trečia pastraipa

 

 

—

25 straipsnis

 

 

 

 

 

 

55 straipsnis

 

 

166 straipsnis

26 straipsnis

 

 

 

 

 

 

56 straipsnis

 

 

167 straipsnis

27 straipsnio pirma pastraipa

 

 

 

 

 

 

52 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

 

168 straipsnio pirma pastraipa

27 straipsnio antra pastraipa

 

 

 

 

 

 

52 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

168 straipsnio antra pastraipa

28 straipsnis

 

 

 

 

 

 

52 straipsnio 3 dalis

 

 

170 straipsnis

28a straipsnis

 

 

 

53 straipsnis

 

 

53 straipsnis

 

 

164 straipsnis

29 straipsnis

 

 

 

 

 

 

57 straipsnis

 

 

171 straipsnis

29a straipsnis

 

 

 

 

 

 

58 straipsnis

 

 

176 straipsnio pirma–trečia pastraipos

29b straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

 

 

 

 

59 straipsnio 1 ir 2 dalys

52 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

177 straipsnio 1 ir 2 dalys

29b straipsnio 3–6 dalys

 

 

 

 

 

 

59 straipsnio 3–6 dalys

52 straipsnio 3 ir 4 dalys

 

—

30 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

30 straipsnio 2 dalies b punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

305 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 4 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

305 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 5 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

305 straipsnio 4 dalis

31 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

32 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

33 straipsnis

 

 

28 straipsnis

 

 

 

62 straipsnis

54 straipsnio 2 dalis

 

298 straipsnio 2–3 dalys

34 straipsnis

9 straipsnis

 

29 straipsnis

 

11 straipsnio 5 dalis

 

6 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa

 

6 straipsnis

—

35 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

32 straipsnis

57 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1–3 dalys

31 straipsnio 1 ir 2 dalys

69 straipsnio 1–4 dalys

64 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

309 straipsnio 1 dalis

36 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

33 straipsnis

57 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 4 dalis

31 straipsnio 3 dalis

70 straipsnis

64 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

309 straipsnio 2 dalis

37 straipsnis

 

 

34 straipsnis

 

 

 

 

 

 

—

38 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

35 straipsnis

58 straipsnis

13 straipsnis

33 straipsnis

74 straipsnis

66 straipsnis

9 straipsnis

312 straipsnis

Priedas, A dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir I priedo A dalis

Priedas, A, B dalys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

I priedo A ir B dalys

Priedas, C dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16 straipsnis

Priedas, D dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

—

 

1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

 

190 straipsnio 1 dalis

 

1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

 

190 straipsnio 2 dalis

 

1 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

—

 

2 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

190 straipsnio 1 dalis

 

2 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

190 straipsnio 3 dalis

 

3 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

191 straipsnis

 

4 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

192 straipsnio pirma ir antra pastraipos

 

4 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

—

 

5 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

193 straipsnis

 

6 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

195 straipsnis

 

7 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

194 straipsnis

 

8 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

196 straipsnis

 

 

1 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

—

 

 

2 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

198 straipsnis

 

 

3 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

199 straipsnis

 

 

3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

 

 

 

 

 

 

 

200 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

 

3 straipsnio 2 dalies a–c punktai

 

 

 

 

 

 

 

200 straipsnio 2–4 dalys

 

 

3 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

 

 

200 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

 

4 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

201 straipsnis

 

 

5 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

202 straipsnis

 

 

6 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

203 straipsnis

 

 

7 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

204 straipsnis

 

 

8 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

205 straipsnis

 

 

9 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

16 straipsnio 2 dalis

 

 

 

1 straipsnis

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

2 straipsnio a–b ir e punktai

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

2 straipsnio c punktas

 

 

 

1 straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies e punktas

 

—

 

 

 

2 straipsnio d punktas

 

 

 

 

 

 

13 straipsnio 13 dalis

 

 

 

2 straipsnio f punktas

1 straipsnio e punktas

 

 

1 straipsnio 1 dalies h punktas

 

 

—

 

 

 

3 straipsnis

 

 

 

1 straipsnio b punkto antras sakinys

 

 

145 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

 

 

4 straipsnis

 

 

 

 

 

 

187 straipsnis

 

 

 

6 straipsnis

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

7 straipsnio 1 dalies a–e punktai

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

7 straipsnio 1 dalies f punktas

27 straipsnis

 

 

 

 

 

—

 

 

 

7 straipsnio 1 dalies g punktas ir 3 dalis

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

8 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

 

 

 

 

179 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

 

8 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

8 straipsnio 4 dalies a ir c punktai

30 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

—

 

 

 

8 straipsnio 4 dalies d punktas

 

 

 

 

 

 

179 straipsnio 3 dalis

 

 

 

8 straipsnio 5 dalis

 

 

 

 

 

 

179 straipsnio 4 dalis

 

 

 

12 straipsnis

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

12a 1–3 dalys

 

 

 

 

 

 

120 straipsnis

 

 

 

12a straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

 

 

 

 

 

 

151 straipsnis

 

 

 

12a straipsnio 4 dalies antra–šešta pastraipos

 

 

 

 

 

 

152 straipsnis

 

 

 

14 straipsnis

34 straipsnis

 

 

41 straipsnis

 

 

147 straipsnis

 

 

 

16 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

35 straipsnis

 

 

42 straipsnis

 

 

148 straipsnis

 

 

 

16 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

35 straipsnis

 

 

 

 

 

148 straipsnio 2 dalis

 

 

 

17 straipsnis

36 straipsnis

 

 

43 straipsnis

 

 

149 straipsnis

 

 

 

26 straipsnis

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

27 straipsnis

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

31 straipsnis

 

 

 

 

 

 

299 straipsnis

 

 

 

31 straipsnis

 

 

 

68 straipsnio 2 dalis

 

 

300 straipsnis

 

 

 

I priedas

23 straipsnis

 

 

II priedas

 

 

—

 

 

 

2A priedas

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

2B priedas

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

5, 9, 10, 11 straipsniai

 

 

 

 

 

 

—

 

 

 

 

1 straipsnio a punktas

1 straipsnio a punktas

2 straipsnio a punktas

1 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

13 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio b punktas

 

 

1 straipsnio 1 dalies b punktas

2 straipsnio 1 dalies d punktas

 

13 straipsnio 11 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio c punktas

 

2 straipsnio e punktas

1 straipsnio 1 dalies e punktas

2 straipsnio 1 dalies f punktas

 

13 straipsnio 8 dalies a punktas

 

 

 

 

1 straipsnio d punktas

 

 

1 straipsnio 1 dalies f punktas

2 straipsnio 1 dalies g punktas

 

—

 

 

 

 

1 straipsnio f punktas

 

 

1 straipsnio 1 dalies i punktas

2 straipsnio 1 dalies i punktas

 

13 straipsnio 18 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio g punktas

 

 

1 straipsnio 1 dalies j punktas

2 straipsnio 1 dalies j punktas

 

13 straipsnio 21 dalis, 24 straipsnio 2 dalis ir 63 straipsnis

 

 

 

 

1 straipsnio h punktas

1 straipsnio d punktas

 

1 straipsnio 1 dalies k punktas

2 straipsnio 1 dalies k punktas

 

13 straipsnio 15 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio i punktas

1 straipsnio e punktas

 

1 straipsnio 1 dalies l punktas

2 straipsnio 1 dalies l punktas

 

13 straipsnio 16 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio j punktas

 

 

1 straipsnio 1 dalies m punktas

 

 

13 straipsnio 22 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio k punktas

1 straipsnio k punktas

2 straipsnio h punktas

1 straipsnio 1 dalies n punktas

2 straipsnio 1 dalies m punktas

 

13 straipsnio 10 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio l dalis

 

 

1 straipsnio 1 dalies r punktas

2 straipsnio 1 dalies n punktas

 

13 straipsnio 17 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio l dalies a punktas

1 straipsnio f punktas

 

1 straipsnio 1 dalies r punkto i papunktis

2 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktis

 

13 straipsnio 20 dalis

 

 

 

 

1 straipsnio l dalies b punktas

 

 

1 straipsnio 1 dalies r punkto ii papunktis

2 straipsnio 1 dalies n punkto ii papunktis

 

13 straipsnio 18 dalis

 

 

 

 

3 straipsnis

 

 

 

 

 

188 straipsnis

 

 

 

 

8 straipsnis

 

 

 

12 straipsnis

 

24 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

12 straipsnio 2 dalis

 

 

14 straipsnio 1 dalis

18 straipsnis

 

39 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

12 straipsnio 3–6 dalys

 

 

14 straipsnio 2–5 dalys

 

 

39 straipsnio 2–6 dalys

 

 

 

 

15 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

15 straipsnio 1 ir 2 dalys

19 straipsnio 1 dalis

 

57 straipsnis

 

 

 

 

15 straipsnio 3 dalis

 

 

15 straipsnio 3 dalis

22 straipsnis

 

61 straipsnis

 

 

 

 

15 straipsnio 4 dalis

 

 

15 straipsnio 4 dalis

23 straipsnis

 

62 straipsnis

 

 

 

 

15a straipsnis

 

 

15a straipsnis

19 straipsnio 2–8 dalys

 

58 straipsnio 1–7 dalys

 

 

 

 

15b straipsnis

 

 

15b straipsnis

19a straipsnis

 

59 straipsnis

 

 

 

 

15c straipsnis

 

 

15c straipsnis

20 straipsnis

 

60 straipsnis

 

 

 

 

16 straipsnio 1 dalis

 

 

16 straipsnio 1 dalis

24 straipsnis

 

64 straipsnis

 

 

 

 

16 straipsnio 2 dalis

 

 

16 straipsnio 2 dalis

25 straipsnis

 

65 straipsnis

 

 

 

 

16 straipsnio 3 dalis

 

 

16 straipsnio 3 dalis

26 straipsnis

 

66 straipsnis

 

 

 

 

16 straipsnio 4 dalis

 

 

16 straipsnio 4 dalis

27 straipsnis

 

67 straipsnis

 

 

 

 

16 straipsnio 5 dalis

 

 

16 straipsnio 5 dalis

28 straipsnio 1 dalis

 

68 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

16 straipsnio 5b dalies pirma–ketvirta pastraipos

 

 

16 straipsnio 7 dalies pirma–ketvirta pastraipos

28 straipsnio 3 dalies pirma–ketvirta pastraipos

 

68 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

16 straipsnio 5b dalies penkta pastraipa

 

 

16 straipsnio 7 dalies penkta pastraipa

28 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa

 

68 straipsnio 4 dalis

 

 

 

 

16 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

66 straipsnis

 

 

 

 

16 straipsnio 5c dalis

 

 

16 straipsnio 8 dalis

29 straipsnis

 

70 straipsnis

 

 

 

 

16 straipsnio 5a dalis

 

 

16 straipsnio 6 dalis

28 straipsnio 2 dalis

 

68 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

16a straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

17 straipsnio 1 dalies a punktas

31 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

72 straipsnio 1 dalies a–c punktai

 

 

 

 

16a straipsnio 1 dalies b punktas

 

 

17 straipsnio 1 dalies b punktas

31 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

72 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

 

 

 

16a straipsnio 2 dalis

 

 

17 straipsnio 2 dalis

31 straipsnio 2 dalis

 

72 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

20 straipsnis

 

 

22 straipsnis

 

 

—

 

 

 

 

21 straipsnis

 

 

23 straipsnis

34 straipsnio 1–3 dalys

 

—

 

 

 

 

22 straipsnis

 

 

24 straipsnis

34 straipsnio 4 dalis

 

—

 

 

 

 

25 straipsnis

 

 

 

 

 

—

 

 

 

 

28 straipsnis

 

 

33 straipsnis

 

 

180 straipsnis

 

 

 

 

29 straipsnis

 

 

 

 

 

181 straipsnio 1 ir 3 dalys

 

 

 

 

30 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

181 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

31 straipsnis

 

 

 

 

 

183 straipsnis

 

 

 

 

38 straipsnis

 

 

44 straipsnis

 

 

153 straipsnis

 

 

 

 

39 straipsnio 2–3 dalys

 

 

45 straipsnis

 

 

154 straipsnis

 

 

 

 

40 straipsnio 2 dalis

 

 

46 straipsnio 1 dalis

 

 

155 straipsnio 8 dalis

 

 

 

 

40 straipsnio 3 dalis

 

 

46 straipsnio 2 dalis

 

 

155 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

40 straipsnio 4, 6–8 ir 10 dalys

 

 

46 straipsnio 3, 5–7 ir 9 dalys

 

 

155 straipsnio 2, 4–6 ir 9 dalys

 

 

 

 

40 straipsnio 5 dalis

 

 

46 straipsnio 4 dalis

 

 

155 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

40 straipsnio 9 dalis

 

 

46 straipsnio 8 dalis

 

 

155 straipsnio 7 dalis

 

 

 

 

41 straipsnis

 

 

47 straipsnis

 

 

156 straipsnis

 

 

 

 

42 straipsnio 2 dalis

 

 

48 straipsnis

 

 

160 straipsnis

 

 

 

 

43 straipsnio 2–3 dalys

 

 

 

 

 

184 straipsnis

 

 

 

 

44 straipsnio 2 dalis

 

 

49 straipsnis

 

 

159 straipsnis ir V priedas

 

 

 

 

45 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

189 straipsnis

 

 

 

 

46 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia pastraipos

 

 

50 straipsnio 1 dalies pirma ir trečia pastraipos bei 2 dalis

 

 

157 straipsnis

 

 

 

 

47–50 straipsniai

 

 

 

 

 

—

 

 

 

 

51 straipsnis

 

 

64 straipsnis

56 straipsnis

 

—

 

 

 

 

51 straipsnio paskutinė įtrauka

 

 

 

 

1 straipsnio 4 dalis

58 straipsnio 8 dalis

 

 

 

 

52 straipsnis

 

 

 

 

 

—

 

 

 

 

54 straipsnis

 

 

 

 

 

206 straipsnis

 

 

 

 

55 straipsnis

 

 

 

 

 

207 straipsnis

 

 

 

 

24 ir 26 straipsniai

 

 

 

 

 

—

 

 

 

 

12 straipsnio 1 dalis, 19, 33, 37 straipsniai, 39, 40, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių 1 dalys

 

 

 

 

 

—

 

 

 

 

 

1 straipsnio b punktas

 

 

 

 

13 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

1 straipsnio c punktas

 

1 straipsnio 1 dalies s punktas

2 straipsnio 1 dalies c punktas

 

13 straipsnio 4 dalis

 

 

 

 

 

1 straipsnio g punktas

 

 

 

 

212 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

 

 

 

1 straipsnio h punktas

 

 

 

 

212 straipsnio 1 dalies b punktas

 

 

 

 

 

1 straipsnio i punktas

 

 

59 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

 

►C1  212 straipsnio 1 dalies f punktas ◄

 

 

 

 

 

1 straipsnio j punktas

 

 

59 straipsnio 2 dalies a punkto j papunktis

 

►C1  212 straipsnio 1 dalies g punktas ◄

 

 

 

 

 

1 straipsnio l dalis

 

 

59 straipsnio 2 dalies b punktas

 

13 straipsnio 6 dalis

 

 

 

 

 

2 straipsnis

 

 

59 straipsnio 3 dalis

 

214 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

3 straipsnis

 

 

59 straipsnio 3 dalis

 

214 straipsnio 1 ir 2 dalių pirma ir antra pastraipos

 

 

 

 

 

4 straipsnis

 

 

59 straipsnio 3 dalis

 

247 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

5 straipsnio 1 dalis

 

 

59 straipsnio 4 dalis

 

246 straipsnis

 

 

 

 

 

5 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

254 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

6 straipsnis

 

 

59 straipsnio 5 dalis

 

254 straipsnio 2 dalis, 255 straipsnio 1–2 dalys

 

 

 

 

 

7 straipsnis

 

 

59 straipsnio 5 dalis

 

249 straipsnio 1 dalis, 252 ir 253 straipsniai

 

 

 

 

 

8 straipsnis

 

 

59 straipsnio 5 dalis

 

245 ir 246 straipsniai, 258 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

9 straipsnis

 

 

59 straipsnio 6 dalis

 

218 ir 219 straipsniai, 258 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

10 straipsnis

 

 

59 straipsnio 7 dalis

 

218 ir 219 straipsniai, 258 straipsnio 1 dalis, 260–263 straipsniai

 

 

 

 

 

10a straipsnis

 

 

59 straipsnio 8 dalis

 

264 straipsnis

 

 

 

 

 

10b straipsnis

 

 

 

 

257 straipsnis

 

 

 

 

 

12 straipsnis

32 straipsnis

73 straipsnis

65 straipsnis

8 straipsnio 1 dalis

311 straipsnis

 

 

 

 

 

I priedas

 

 

59 straipsnio 9 dalis ir II priedas

 

213–215, 218–246 straipsniai

 

 

 

 

 

II priedas

 

 

59 straipsnio 9 dalis ir II priedas

 

215–217, 220–243 straipsniai

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 2 dalis

 

 

 

267 straipsnis

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio b punktas

 

 

 

268 straipsnio 1 dalies b punktas

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio c punktas

 

 

 

268 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio d punktas

 

 

 

268 straipsnio 1 dalies d punktas

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio f punktas

 

2 straipsnio 1 dalies h punktas

 

13 straipsnio 9 dalis

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio g punktas

 

 

 

268 straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio i punktas

 

 

 

268 straipsnio 1 dalies e punktas

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio j punktas

 

 

 

268 straipsnio 1 dalies f punktas

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio k punktas

 

 

 

268 straipsnio 1 dalies g punktas

 

 

 

 

 

 

3 straipsnis

 

 

 

—

 

 

 

 

 

 

4 straipsnis

 

 

 

269 straipsnis

 

 

 

 

 

 

5 straipsnis

 

 

 

270 straipsnis

 

 

 

 

 

 

6 straipsnis

 

 

 

271 straipsnis

 

 

 

 

 

 

7 straipsnis

 

 

 

272 straipsnis

 

 

 

 

 

 

8 straipsnis

 

 

 

273 straipsnis

 

 

 

 

 

 

9 straipsnis

 

 

 

274 straipsnis

 

 

 

 

 

 

10 straipsnis

 

 

 

275 straipsnis

 

 

 

 

 

 

11 straipsnis

 

 

 

277 straipsnis

 

 

 

 

 

 

12 straipsnis

 

 

 

278 straipsnis

 

 

 

 

 

 

13 straipsnis

 

 

 

279 straipsnis

 

 

 

 

 

 

14 straipsnis

 

 

 

280 straipsnis

 

 

 

 

 

 

15 straipsnis

 

 

 

281 straipsnis

 

 

 

 

 

 

16 straipsnis

 

 

 

282 straipsnis

 

 

 

 

 

 

17 straipsnis

 

 

 

283 straipsnis

 

 

 

 

 

 

18 straipsnis

 

 

 

284 straipsnis

 

 

 

 

 

 

19 straipsnis

 

 

 

285 straipsnis

 

 

 

 

 

 

20 straipsnis

 

 

 

286 straipsnis

 

 

 

 

 

 

21 straipsnis

 

 

 

287 straipsnis

 

 

 

 

 

 

22 straipsnis

 

 

 

288 straipsnis

 

 

 

 

 

 

23 straipsnis

 

 

 

289 straipsnis

 

 

 

 

 

 

24 straipsnis

 

 

 

290 straipsnis

 

 

 

 

 

 

25 straipsnis

 

 

 

291 straipsnis

 

 

 

 

 

 

26 straipsnis

 

 

 

292 straipsnis

 

 

 

 

 

 

27 straipsnis

 

 

 

292 straipsnis

 

 

 

 

 

 

28 straipsnis

 

 

 

294 straipsnis

 

 

 

 

 

 

29 straipsnis

 

 

 

295 straipsnis

 

 

 

 

 

 

30 straipsnio 1 dalis

 

 

 

268 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

30 straipsnio 2 dalis

 

 

 

296 straipsnis

 

 

 

 

 

 

Priedas

 

 

 

276 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 1 dalies d punktas

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 1 dalies g punktas

 

 

13 straipsnio 14 dalis

 

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 1 dalies q punktas

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

 

—

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 1 dalis

 

 

2 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

 

 

3 straipsnio 2, 3 ir 8 dalys

 

 

9 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

3 straipsnio 5 ir 7 dalys

 

 

10 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

3 straipsnio 6 dalis

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

5 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos

 

 

15 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa ir 3 dalies antra pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

6 straipsnio 5 dalies pirma ir antra pastraipos

 

 

21 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

7 straipsnio e punktas

 

 

23 straipsnio 2 dalies f punktas

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnis

12 straipsnis

 

24 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

12 straipsnis

 

 

208 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

16 straipsnio 9 dalis

30 straipsnis

 

69 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

18 straipsnio 1–6 dalys

 

 

73 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

18 straipsnio 7 dalis

 

 

—–

 

 

 

 

 

 

 

19 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka

 

 

74 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

►C1  19 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka ◄

 

 

74 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 3 dalys

 

 

74 straipsnio 4–7 dalys

 

 

 

 

 

 

 

21 straipsnis

 

 

209 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

25 straipsnis

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

26 straipsnis

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

32 straipsnis

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

34 straipsnis

 

 

182 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

35 straipsnis

 

 

186 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

36 straipsnio 1 dalis

 

 

185 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

36 straipsnio 2 dalis

 

 

185 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys

 

 

 

 

 

 

 

III priedo A dalis

 

 

185 straipsnio 6 dalis

 

 

 

 

 

 

 

36 straipsnio 3 dalis

 

 

185 straipsnio 7 dalis

 

 

 

 

 

 

 

41 straipsnis

 

 

147 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

42 straipsnio 1–3 dalys

 

 

148 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys

 

 

 

 

 

 

 

43 straipsnis

 

 

149 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

45 straipsnis

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

48 straipsnis

 

 

160 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

49 straipsnis

 

 

159 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

51 straipsnio 2 dalies a–g punktai

 

 

162 straipsnio 2 dalies a–e, g ir h punktai

 

 

 

 

 

 

 

51 straipsnio 3 ir 4 dalys

 

 

163 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

52 straipsnio 1 dalis

 

 

169 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

55 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

166 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

 

 

 

 

 

56 straipsnis

 

 

167 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

59 straipsnio 1 ir 2 dalys

52 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

177 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

 

 

 

 

 

59 straipsnio 3 ir 6 dalys

52 straipsnio 3 ir 4 dalys

 

—

 

 

 

 

 

 

 

60 straipsnio 1 dalis

 

 

305 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos

 

 

 

 

 

 

 

60 straipsnio 2 dalis

 

 

305 straipsnio 3 dalis

 

 

 

31 straipsnis

 

 

 

61 straipsnis

 

 

43 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

65 straipsnis

55 straipsnis

 

301 straipsnio 1 ir 3 dalys

 

 

 

 

 

 

 

66 straipsnis

 

 

308 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

67 straipsnis

53 straipsnis

 

297 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

68 straipsnio 1 dalis

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

71 straipsnis

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

72 straipsnis

 

 

310 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

I priedas

 

 

II priedas

 

 

 

 

 

 

 

III priedas

 

 

185 straipsnio 2 dalies a–c punktai, 3 dalis ir 5 dalies pirma pastraipa

 

 

 

 

 

 

 

IV priedas

 

 

—

 

 

 

 

 

 

 

V priedas

 

 

VI priedas

 

 

 

 

 

 

 

VI priedas

 

 

VII priedas

 

 

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 2 dalies d punktas

 

11 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 1 dalies a punktas

 

13 straipsnio 7 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 1 dalies b punktas

 

—

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 1 dalies h punktas

 

13 straipsnio 9 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 1 dalies o punktas

 

13 straipsnio 25 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 1 dalies p punktas

 

13 straipsnio 26 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 1 dalies q punktas

 

210 straipsnio 3 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

2 straipsnio 2 dalis

 

—

 

 

 

 

 

 

 

 

4 straipsnio 2 dalis

 

15 straipsnio 5 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 2 dalis

 

17 straipsnio 1 ir 2 dalys, IIIC priedas

 

 

 

 

 

 

 

 

9 straipsnio 1 dalis

 

21 straipsnio 4 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

11 straipsnio 1 dalies b punktas

 

23 straipsnio 1 dalies b punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

15 straipsnio 3 dalis

 

32 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

21 straipsnis

 

—–

 

 

 

 

 

 

 

 

45 straipsnis

 

—–

 

 

 

 

 

 

 

 

46 straipsnis

 

211 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

 

 

 

 

 

 

47 straipsnis

 

158 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

48 straipsnis

 

161 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

50 straipsnis

 

175 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

51 straipsnis

 

176 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

54 straipsnio 1 dalis

 

298 straipsnio 1 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

61 straipsnis

 

308 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

62 straipsnis

 

12 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

63 straipsnis

 

307 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

57, 58, 59 ir 60 straipsniai, II priedas

 

—

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 straipsnio 4 dalis, 2 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 6 dalis

58 straipsnio 8 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnio 2 dalis

312 straipsnis

( 1 )  2016 m. gruodžio 14 d. Direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37)

( 2 )  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

( 3 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

►M13  ( 4 )  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349). ◄

►M13  ( 5 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1). ◄

( 6 )  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

( 7 )  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

( 8 )  2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

( 9 )  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

( 10 )  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

( 11 )  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

( 12 )  2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1).

( 13 )  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L 151, 2019 6 7, p. 15).

( 14 )  2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

( 15 )  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

( 16 )  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

( 17 )  OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

( 18 )  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

( 19 )  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

( 20 )  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

( 21 )  2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2025/1, kuria nustatoma draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES bei (ES) 2017/1132 ir reglamentai (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2017/1129 (OL L, 2025/1, 2025 1 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2025/1/oj).

( 22 )  OL L 78, 1977 3 26, p. 17.

( 23 )  OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

( 24 )  OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

( 25 )  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

( 26 )  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

( 27 )  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

( 28 )  2003 m. lapkričio 5 d. Komisijos sprendimas 2004/9/EB, įsteigiantis Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetą (OL L 3, 2004 1 7, p. 34).

( 29 )  2023 m. gruodžio 13 d.. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2859, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, užtikrinantis centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse (OL L, 2023/2859, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2859/oj).

( 30 )  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

( 31 )  OL L 294, 2001 11 10, p. 1.

( 32 )  2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).

Top

Full & Egal Universal Law Academy