EUR-Lex -  62001CC0332 - LT

GENERALINIO ADVOKATO F. G. JACOBS IŠVADA,

pateikta 2004 m. sausio 22 d.(1)

Byla C-332/01

Graikijos Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

1.        Šioje byloje Graikija siekia, kad būtų iš dalies panaikintas 2001 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimas 2001/557/EB, panaikinantis valstybių narių tam tikrų išlaidų Bendrijos finansavimą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų (EŽŪOGF) (toliau – sprendimas arba ginčijamas sprendimas)(2).

2.        Graikija prieštarauja ypač tam, kad Komisija panaikino Bendrijos išlaidų finansavimą medvilnės, alyvuogių aliejaus, džiovintų vynuogių, avių ir ožkų sektoriuose.

3.        Prieš pradedant išsamiai nagrinėti Graikijos reikalavimus ir argumentus, būtų naudinga išdėstyti Bendrąją žemės ūkio politiką reglamentuojančių teisės aktų bei Fondo sąskaitų apmokėjimo pagrindinius bruožus.

 Ieškinio pagrindas

 Svarbiausi Bendrijos teisės aktai

4.        Pagrindines Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo taisykles nustato Reglamentas Nr. 729/70(3), kuriame numatyta, kad iš Fondo finansuojamos bendrosios priemonės, nustatytos pasiekti EB 33 straipsnio 1 dalies a punkte numatytus tikslus, įskaitant intervencines priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas ir kurių imamasi pagal žemės ūkio rinkų bendrosios organizacijos sistemos Bendrijos taisykles(4).

5.        Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnis numato sąskaitų, kurias pateikė nacionalinės institucijos, įgaliotos daryti išlaidas, kurias galima finansuoti iš EŽŪOGF (toliau – mokėjimo agentūros), apmokėjimą. Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto pirmoji pastraipa aiškiai reikalauja, kad Komisija atsisakytų skirti Bendrijos finansavimą išlaidoms, jei jos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių.

6.        5 straipsnio 2 dalies c punktas taip pat nustato, kad:

„Prieš priimant sprendimą atsisakyti finansuoti, Komisijos patikrinimų rezultatai ir suinteresuotos valstybės narės atsakymai pateikiami raštu, po to abi šalys stengiasi susitarti dėl numatomų priemonių.

Jeigu nesusitariama, valstybė narė per ketverių mėnesių laikotarpį gali prašyti pradėti procedūrą, kurios metu būtų stengiamasi suderinti šalių pozicijas, rezultatus apie tai pateikiant ataskaitoje, kuri išsiunčiama Komisijai nagrinėti, prieš jai priimant sprendimą atsisakyti finansuoti.

Komisija įvertina atsisakomas skirti sumas, ypač atsižvelgdama į nustatyto nesilaikymo svarbą. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir rimtumą bei Bendrijos patirtus finansinius nuostolius.

Atsisakymas finansuoti negali apimti išlaidų, padarytų anksčiau nei prieš 24 mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo suinteresuotai valstybei narei apie šių patikrinimų rezultatus išsiuntimo. “(5)

7.        Reglamento Nr. 729/70 8 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad valstybės narės imtųsi priemonių užtikrinti tinkamą EŽŪOGF finansuojamų sandorių vykdymą, išvengti neatitikimų ir susigrąžinti dėl jų prarastas sumas. Daugumoje žemės ūkio sektorių konkrečios Bendrijos priemonės išsamiai nustato, kokių priemonių turi imtis valstybės narės, įgyvendamos 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją pareigą(6).

8.        Pagal Reglamento Nr. 729/70 9 straipsnį Komisija turi teisę imtis įvairių priemonių tikrinant ir papildant valstybių narių institucijų pateiktą informaciją ir dokumentus. Pavyzdžiui, ji gali atlikti patikrinimus vietoje bei turi turėti priėjimą prie finansinės apskaitos knygų ar kitų dokumentų, susijusių su EŽŪOGF lėšomis finansuojamomis išlaidomis, ir gali atlikti apklausas bei patikrinimus arba susitarti dėl to su valstybėmis narėmis.

9.        Komisijos reglamento (EB) Nr. 1663/95, nustatančio išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo(7), 8 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa tiek, kiek tai svarbu, nustato:

„Tais atvejais, kai po tyrimo Komisija mano, kad išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių, konkrečiai valstybei narei ji praneša tyrimo rezultatus, nurodo priemones, kurių reikėtų imtis atitikimui garantuoti ateityje, ir išlaidų, kurių ji gali pasiūlyti neįtraukti į Bendrijos finansavimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą, sumą. Šiame pranešime daroma nuoroda į šį reglamentą. …“

 Teisingumo Teismo pateiktas pagrindinių teisės aktų išaiškinimas

10.      Teisingumo Teismas išdėstė principus, susijusius su valstybių narių prieštaravimais dėl Komisijos atliktų finansavimo pataisų teisėtumo.

11.      Pirma, akivaizdu, kad Reglamentas Nr. 729/70 leidžia Komisijai finansuoti iš EŽŪOGF tik tas išlaidas, kurios buvo atliktos laikantis įvairiuose žemės ūkio sektoriuose nustatytų taisyklių(8) ir įpareigoja Komisiją atsisakyti finansuoti išlaidas, jei ji nustato, kad buvo neatitikimų(9). Jei nustačiusi pažeidimų nacionalinėje praktikoje Komisija, atsižvelgdama į šios praktikos pasekmių EŽŪOGF rimtumą, galėtų laisvai pasirinkti, ar suteikti Bendrijos finansavimą, ar atsisakyti jį suteikti, tai sukeltų pavojų EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūros tikslui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad išmokos ir intervencinės priemonės būtų atliekamos laikantis Bendrijos taisyklių, ir taip garantuoti, kad visiems subjektams būtų taikomos vienodos konkurencijos sąlygos(10). Todėl valstybės narės turi apmokėti visas kitas išlaidas, ypač sumas, kurias šiomis aplinkybėmis nacionalinės institucijos klaidingai manė galinčios sumokėti pačios(11).

12.      Reglamento Nr. 729/70 8 straipsnio 1 dalis būtent nustato valstybėms narėms bendrąją pareigą imtis priemonių, būtinų įsitikinti, kad EŽŪOGF finansuojami sandoriai būtų vykdomi ir įvykdomi teisingai, užkirsti kelią neatitikimams ir juos panaikinti, ir susigrąžinti dėl neatitikimų ar aplaidumo prarastas sumas, net jei konkretus Bendrijos teisės aktas aiškiai nenurodo priimti specialių priežiūros priemonių. Iš šios nuostatos, nagrinėjant ją kartu su EB 10 straipsnyje nustatyta lojalaus bendradarbiavimo su Komisija pareiga, ypač dėl teisingo Bendrijos resursų panaudojimo, taip pat išplaukia, kad valstybės narės privalo numatyti visapusiškus administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje, taip garantuodamos tinkamą materialių ir formalių nagrinėjamų išmokų skyrimo reikalavimų laikymąsi. Šie patikrinimai turi būti tokie, kad nebūtų abejonių dėl išlaidų, apmokamų iš EŽŪOGF, teisėtumo(12). Jei reglamentas nustato specialias priežiūros priemones, valstybės narės turi jas taikyti ir nėra būtina vertinti jų nuomonę, kad kitokia priežiūros sistema yra efektyvesnė(13).

13.      Dėl įrodymų naštos klausimo: nors Komisija turi pateisinti savo atsisakymą valstybės narės padarytas išlaidas finansuoti iš EŽŪOGF, pateikdama rimtų pagrįstų abejonių dėl toje valstybėje narėje atliktų patikrinimų ar jų tinkamumo, ji neprivalo išsamiai pademonstruoti, kad patikrinimai buvo nepakankami, ar kad yra pažeidimų valstybės narės pateiktuose skaičiavimuose, ar net pateikti detalių dėl tų patikrinimų nepakankamumo ar jos pateiktų duomenų netikslumo. Valstybė narė turi geriausias galimybes surinkti ir patikrinti duomenis, reikalingus apmokėti sąskaitoms iš EŽŪOGF, ir todėl ji turi pateikti išsamiausius ir visapusiškus įrodymus, kad ji patikrinimus įvykdė ir, atitinkamai, kad Komisijos teiginiai yra netikslūs(14). Valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais (15).

14.      Be to, prireikus valstybė narė turi įrodyti, kad Komisija suklydo imdamasi finansinių veiksmų dėl tariamo pažeidimo(16). Jei Komisija nustato, kad nebuvo tinkamų kontrolės procedūrų, ji gali atisakyti finansuoti iš EŽŪOGF visas arba dalį nagrinėjamų išlaidų(17). Jeigu Komisija, užuot atsisakiusi finansuoti visas su pažeidimu susijusias išlaidas, nustatė kitokias pažeidimus šalinančias taisykles atsižvelgdama į patikrinimų trūkumus ir rizikos EŽŪOGF laipsnį, valstybė narė turi įrodyti, kad tie kriterijai yra savavališki ir nesąžiningi(18).

15.      Dėl pareigos motyvuoti su sąskaitų apmokėjimu susijusį sprendimą: motyvavimas yra pakankamas, jei valstybė narė, kuriai yra skirtas sprendimas, buvo įtraukta į vykstantį procesą ir buvo susipažinusi – pavyzdžiui, iš suvestinės ataskaitos arba susirašinėjimo su Komisija, – su priežastimis, dėl kurių Komisija laikėsi nuomonės, kad ji neturėtų apmokėti ginčijamos sumos iš EŽŪOGF(19).

16.      Dėl Komisijos pareigos, nustatytos Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkte, reikia pažymėti, kad 8 straipsnio 1 dalis papildo 5 straipsnio 2 dalies c punktą, nustatydama reikalavimus, kuriuos pagal pastarąją nuostatą turi atitikti Komisijos „pranešimas raštu apie tyrimo rezultatus konkrečiai valstybei“(20). Todėl šiame pranešime turi būti nurodytos pataisančios priemonės, kurių reikėtų imtis atitikimui garantuoti ateityje, išlaidos, kurių Komisija gali pasiūlyti neįtraukti į Bendrijos finansavimą, ir nuoroda į Reglamentą Nr. 1663/95, o valstybei narei turi būti suteikti du mėnesiai atsakymui pateikti.

17.      Teisės aktais nustatytų reikalavimų tikslas yra suteikti suinteresuotoms valstybėms narėms galimybę tiksliai nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas laikinas apribojimas, o neįtraukimo laikotarpio tikslas yra apsaugoti valstybes nares nuo teisinio tikrumo nebuvimo, kuris atsirastų, jei Komisija galėtų abejoti išlaidomis, patirtomis keletą metų prieš sprendimo dėl tinkamumo priėmimą(21). Tačiau valstybė narė galėtų reikalauti to laikotarpio apsaugos tik tiek, kiek ji vykdo savo įsipareigojimus pagal Bendrijos teisės aktus, ypač dėl savanoriško patikrinimui būtinos informacijos pateikimo. Todėl siekiant nustatyti, ar buvo laikomasi 24 mėnesių laikotarpio, valstybė narė negali atsižvelgti vien tik į patirtų išlaidų atsiradimo datą, neatsižvelgdama į datą, kada ji apie šias išlaidas pateikė Komisijai susijusią ir pakankamą informaciją, leidžiančią Komisijai apmokėti sąskaitas(22).

 Komisijos rekomendacijos

18.      Komisijos 1997 m. gruodžio 23 d. Dokumentas Nr. VI/5330/97(23) (toliau – rekomendacijos) nustato rekomendacijas, kuriomis Komisija ketina vadovautis taikydama finansines pataisas EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūros metu.

19.      Rekomendacijos pažymi bendrąją taisyklę, kad jei Komisija nustato, jog konkrečios išlaidos neatitiko Bendrijos taisyklių, ji privalo atsisakyti jas finansuoti. Jei valstybė narė nesilaiko Bendrijos taisyklių, reikalaujančių, kad būtų patikrintas pagalbos paraiškų tinkamumas, Komisijos atsisakymas finansuoti visas susijusias išlaidas tam tikrais atvejais reiškia, kad atmestos išlaidos greičiausiai yra didesnės nei Bendrijos patirti nuostoliai. Tokiais atvejais tikslinga įvertinti žalą. Pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą pataisos norma turi būti aiškiai susijusi su galimais nuostoliais. Aiškių Bendrijos taisyklių nesilaikymas turi būti reikšmingas ir sukeliantis EŽŪOGF realią nuostolių ar pažeidimų grėsmę.

20.      Antrasis priedas yra susijęs su finansinėmis pasekmėmis tokių sąskaitų apmokėjimui dėl valstybių narių atliktos kontrolės nepakankamumo. Dėl to šios rekomendacijos atskiria dvi patikrinimų kategorijas:

–        pagrindiniai patikrinimai, kurie apima fizinius ir administracinius patikrinimus, kuriuos reikia atlikti siekiant patikrinti pagrindinius elementus, visų pirma paraiškos dalyko buvimą, kiekį ir kokybines sąlygas, įskaitant terminų laikymąsi, derliaus nuėmimo reikalavimus, išlaikymo terminus ir t. t. Šie patikrinimai vykdomi vietoje bei atliekant kryžminius nepriklausomų duomenų, pavyzdžiui, žemės registrų, patikrinimus.

–        papildomi patikrinimai yra administraciniai veiksmai, reikalingi tinkamam paraiškų nagrinėjimui, pavyzdžiui, patikrinimas, ar jie buvo pateikti laiku, pasikartojančių paraiškų dėl to paties dalyko identifikavimas, rizikos analizė, nuobaudų taikymas ir tinkama procedūrų priežiūra.

21.      Rekomendacijos numato, kad kai vienas ar daugiau pagrindinių patikrinimų nėra atlikti arba atlikti per prastai ar per retai, dėl ko jie yra neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą arba taisyklių pažeidimus, taikytina 10 % pataisa, kadangi pagrįstai gali būti padaryta išvada, kad yra didelė grėsmė, jog atsiras rimtų Fondo nuostolių. Kai visi pagrindiniai patikrinimai yra įvykdyti, tačiau nesilaikant teisės aktuose nustatytų jų skaičiaus, dažnumo ar išsamumo, taikytina 5 % pataisa, kadangi pagrįstai gali būti padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia reikiamos išmokų teisingumo garantijos ir kad Fondui kyla reikšminga nuostolių atsiradimo grėsmė. Jei valstybė narė tinkamai atliko pagrindinius patikrinimus, tačiau visiškai neatliko vieno ar daugiau papildomų patikrinimų, taikytina 2 % pataisa, kadangi Fondui kyla mažiau reikšminga nuostolių atsiradimo grėsmė bei pažeidimas yra mažiau rimtas. Tačiau, kai kontrolės sistemos visiškai nebuvo arba ji buvo labai neveiksminga bei matyti dažnų pažeidimų ir nerūpestingumo požymių kovojant su neteisėta arba apgaulinga veikla, taikytina 25 % pataisa, kadangi pagrįstai gali būti manoma, kad galimybė nebaudžiamai pateikti nepriimtinas paraiškas sukels EŽŪOGF labai didelius nuostolius.

22.      Teisingumo Teismas daugeliu atvejų nagrinėjo rekomendacijose nustatytus kriterijus dėl fiksuotų pataisų taikymo. Iš šios bylų praktikos aišku, kad, Teisingumo Teismo nuomone, šie kriterijai yra galiojantys(24).

 Procesas

23.      Šioje byloje priežastys, kuriomis Komisija pagrindė atsisakymą apmokėti išlaidas yra nurodytos 2001 m. birželio 19 d. Komisijos suvestinėje ataskaitoje(25), kuri buvo pateikta po tarpininkavimo procedūros, reikalaujamos pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą.

 Medvilnės sektoriuje atmestos išlaidos

 Susiję teisės aktai

24.      Bylai reikšmingu laiku paramos medvilnei sistema daugiausia buvo reguliuojama, pirma, Reglamentu Nr. 1554/95, nustatančiu bendrąsias pagalbos medvilnės sektoriui schemos taisykles ir panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 2169/81,(26) ir, antra, Komisijos reglamentu Nr. 1201/89, nustatančiu išsamias pagalbos medvilnės sektoriui schemos įgyvendinimo taisykles(27).

25.      Reglamento Nr. 1554/95 8 straipsnis nustato:

„Iki spalio 1 d. bus sudaryta medvilnės produkcijos sąmata, numatyta 5 straipsnio 3 dalyje, … atsižvelgiant į pasėlių apskaičiavimus.

Siekiant sudaryti šiuos apskaičiavimus sukuriama apsėtų plotų deklaracijų sistema.“

26.      Reglamento Nr. 1201/89 8 straipsnio 1 dalis nustato:

„Visi medvilnės augintojai iki suinteresuotos valstybės narės nustatytos datos ir ne vėliau kaip iki liepos 1 d., išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, išsiunčia metinę pasėlių plotų deklaraciją.

Tačiau Graikijos atveju 1996 m. liepos 1 d. data pakeičiama į 1996 m. rugpjūčio 1 d.“

27.      Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalies a punktas nustato:

„Valstybės narės gamintojos paskirta agentūra, remdamasi ne mažiau kaip 5 % deklaracijų atsitiktiniais patikrinimais vietoje, patikrina … pasėlių plotų deklaracijų tikslumą.“

28.      Reglamento Nr. 1437/96(28), kuris įterpė į Reglamento Nr. 1201/89 8 straipsnio 1 dalį antrą pastraipą, preambulėje nustatyta:

„Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1201/89 8 straipsnio 1 dalis ... nustato, kad visi medvilnės augintojai, iki suinteresuotos valstybės narės nustatytos datos ir ne vėliau kaip iki liepos 1 d., išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, išsiunčia metinę pasėlių plotų deklaraciją; ... viešųjų paslaugų streikai Graikijoje stipriai sutrikdė šių deklaracijų už 1996 m. pateikimą;

... todėl Graikijos atveju 1996 m. turi būti nustatyta vėlesnė nei 1996 m. liepos 1 d. data;

...“(29)

 Komisijos išvados ir Graikijos reikalavimai

29.      Suvestinėje ataskaitoje teigiama, kad i) dėl personalo trūkumo 1995–1996 prekybos metais Serrai ir Drama prefektūrose(30) nebuvo atlikti deklaruotų medvilnės pasėlių plotų patikrinimai vietoje; ii) Voiotia ir Imathia prefektūrose 1996–1997 prekybos metais pasėlių plotų deklaracijų patikrinimai buvo atlikti pavėluotai dėl inspektorių streiko. Taigi Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalis, reikalaujanti, kad tokie patikrinimai apimtų ne mažiau kaip 5 % pasėlių plotų deklaracijų, buvo pažeista. Todėl Komisija pasiūlė 4 163 259 550 GRD pataisą, kuri atitinka 10 % visų išlaidų, dėl kurių buvo rasta klaidų.

30.      Graikija teigia, kad ta apimtimi, kuria šis sprendimas nustato aptartas pataisas medvilnės sektoriuje, jis turėtų būti panaikintas, arba, alternatyviai, pakeistas taip, kad išskaitymas būtų sumažintas iki 2 % deklaruotųjų išlaidų.

 Patikrinimų neatlikimas Serrai ir Drama

31.      Nors Graikija sutinka, kad Serrai ir Drama nebuvo atlikti patikrinimai, ji tvirtina, kad Komisija klaidingai aiškina Reglamento Nr. 1201/89 12 straipsnio 1 dalies a punktą. Suvestinėje ataskaitoje Komisija pažymėjo, kad 12 straipsnio 1 dalies a punkte numatyti patikrinimai turi būti reprezentatyvūs, todėl negalima neįtraukti jokios prefektūros. Graikija mano atvirkščiai, jog ši nuostata tiesiog reikalauja, kad patikrinimai būtų susiję su 5 % pasėlių plotų deklaracijų. 1995–1996 derliaus metais buvo gautos 119 942 deklaracijos ir atlikta 8 299 patikrinimų, o tai sudarė 6,9 % visų deklaracijų. Net jei Serrai ir Drama nebuvo atlikta patikrinimų, vis dėlto Graikijoje atlikti patikrinimai buvo visiškai reprezentatyvūs. Be to, aiškinti reikalavimą nurodant prefektūras prieštarautų lygaus požiūrio principui, kadangi kitos valstybės narės neturi atitinkamų nacionalinių administracinių vienetų. Net jei būtų teisinga, kad 12 straipsnio 1 dalies a punktas reikalauja patikrinimų, susijusių su 5 % konkretaus administracinio vieneto, tokiu administraciniu vienetu reikėtų laikyti ne prefektūrą, bet regioną ar geografinę teritoriją.

32.      Be to, Graikija pažymi, kad patikrinimai Serrai ir Drama nebuvo atlikti dėl aplinkybės, kad laikinai trūko personalo, kuri vėliau buvo išspęsta, ir patikrinimai tose prefektūrose buvo vėl tęsiami. Iš geros valios ir proporcingumo principų išplaukia, kad Komisijos nustatytos griežtos pataisos negali būti pateisintos tokia trumpalaike aplinkybe.

 Pavėluoti patikrinimai Voiotia ir Imathia

33.      Graikija teigia, kad Reglamentas Nr. 1201/89 nenustato termino patikrinimams vietoje; vienintelis iš teisės aktų išplaukiantis reikalavimas yra toks: patikrinimai turi būti atlikti tinkamu laiku, būtent tada, kuomet yra aišku, kad tikrinamuose plotuose yra pasėlių. Tas laikotarpis gali būti nuo rugpjūčio iki birželio, kadangi po medvilnės derliaus surinkimo pasėlių plotai gali būti nustatyti pagal dirvoje likusius stiebus. Beveik visi atlikti patikrinimai vyko rugsėjį, spalį ar lapkritį.

34.      Graikija alternatyviai pripažįsta, kad tam tikrose prefektūrose patikrinimai vėlavo, bet ji teigia, kad tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, būtent nesankcionuotų beveik 95 % medvilnės agentūros darbuotojų streikų.

 Įvertinimas

35.      Dėl patikrinimų neatlikimo Serrai ir Drama aš sutinku, kad 12 straipsnio 1 dalies a punktas pažodžiui reiškia, jog agentūra privalo atsitiktinai parinkti bent 5 % gautų deklaracijų. Atsitiktinumo reikalavimas turėtų užtikrinti, kad per tam tikrą laiką visos konkrečios agentūros kompetencijos srityje esančios teritorijos greičiausia bus patikrintos. Alternatyvus požiūris taip pat turi trūkumų, kadangi reikėtų nuspręsti, koks regioninis vienetas yra svarbus; tai, kaip teigia Graikija, būtų šališka. 12 straipsnio 1 dalies a punkto sąvokas galima palyginti su Reglamento Nr. 2911/90 6 straipsnio 2 dalimi(31), kuri aiškiai nustato, kad džiovintų vynuogių sektoriuje turi būti vykdomi patikrinimai, apimantys pateiktų auginimo deklaracijų reprezentatyvią dalį „kiekvienoje kompetentingoje administracinėje įstaigoje“.

36.      Tačiau pagal Teisingumo Teismui pateiktus dokumentus neatrodo, kad Graikija būtų tinkamai taikiusi šią sistemą. Ieškinyje yra lentelė, kuri parodo, kad, kaip cituoja Graikija, patikrinimai buvo atlikti 6,9 % deklaracijų, iš kurių Serrai priklauso 1 101 atsitiktinai patikrintų deklaracijų (iš 10 874 deklaracijų), o Drama – 325 (iš 3 222 deklaracijų). Todėl atrodo, kad deklaracijos, pateiktos tose dviejose prefektūrose, buvo įtrauktos į atsitiktinio parinkimo procedūrą. Tačiau atrodo, kad nė viena iš taip parinktų teritorijų iš tikrųjų nebuvo patikrinta. Jei valstybė narė, atsitiktinai parinkusi deklaracijas patikrinimui, visiškai nepatikrina jau parinktų pasėlių plotų deklaracijų dviejose prefektūrose, tai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktams, kurie reikalauja, kad būtų patikrinta tam tikra dalis pasėlių plotų deklaracijų. Iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad suinteresuota valstybė narė turi pateikti išsamiausius ir visapusiškus įrodymus, jog ji įvykdė patikrinimus ir jos pateikti skaičiai yra tikslūs, ir ji negali paneigti Komisijos išvadų nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais(32). Jei valstybė galėtų remtis selektyviais patikrinimais ten, kur yra numatyti atsitiktiniai patikrinimai, tai akivaizdžiai prieštarautų šiems principams.

37.      Dėl pavėluotų patikrinimų Voiotia ir Imathia aš iš dalies pritariu Graikijos nuomonei, kad, kadangi 12 straipsnio 1 dalies a punktas aiškiai nenustato patikrinimų laikotarpio, pagrįstas aiškinimas būtų, kad patikrinimai turi būti vykdomi tuo metu, kai galima įsitikinti, jog tikrinamuose plotuose yra pasėlių; patikrinimai nebūtinai turi būti vykdomi prieš nuimant derlių (kaip, atrodo, teigia Komisija), nes, kaip tvirtina Graikija, po derliaus nuėmimo vykdomo patikrinimo rezultatai galėtų būti tokie patys, jei medvilnės augalų stiebai liktų dirvoje.

38.      Tačiau atrodo, kad nepaisant pakartotinių prašymų Komisija negavo informacijos arba dokumentų, įrodančių, kad nors ir pavėluotai (jos manymu), bet patikrinimai apskritai buvo vykdomi. Kadangi pagal nusistovėjusią bylų praktiką valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais(33), ši Graikijos reikalavimo dalis yra nepagrįsta.

39.      Dėl nenugalimos jėgos argumento man atrodo, kad yra tam tikros painiavos dėl datų. Kaip įrodymus prie savo ieškinio Graikija pridėjo medvilnės darbuotojų profesinės sąjungos dokumentus dėl nepaskelbto streiko, kuriame penkias dienas dalyvavo daugiau nei 95 % darbuotojų. Atrodo, kad šie dokumentai yra vienintelis streikų, kuriais remiasi Graikija, įrodymas, kuris buvo pateiktas Komisijai, ir jis buvo pateiktas tik tada, kai jau buvo pareikštas ieškinys. Tačiau priede esantys 1995 m. dokumentai yra susiję su laikotarpiu nuo tų metų rugpjūčio iki spalio, o Komisijos ieškinys yra susijęs su pavėluotais patikrinimais, vykdytais nuo 1996 m. gruodžio iki 1997 m. vasario – kovo mėn. Tiek, kiek tai yra susiję su nagrinėjamu 1996 m. streiku, dar svarbiau yra tai, kad siekiant atsižvelgti į jo poveikį, tam tikras lankstumas buvo įtrauktas į patį tvarkaraštį: žr. Reglamento Nr. 1201/89 8 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą(34). Bet kuriuo atveju, ir neatsižvelgiant į to nenugalimos jėgos argumento vertingumą (kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo įtikinantis), vėlgi aišku, kad Graikija nepaneigė Komisijos išvadų; ši reikalavimo dalis taip pat yra nepagrįsta.

 Alyvuogių aliejaus sektoriuje atmestos išlaidos

 Susiję teisės aktai

40.      Reglamentas Nr. 154/75 nustato, kad iš alyvuogių aliejų gaminančios valstybės narės sudarytų alyvuogių auginimo registrą(35). Pagal šio reglamento 1 straipsnį iki 1998 m. spalio 31 d. (Graikijos atveju) registre turi būti įrašyti visi jos teritorijoje esantys alyvuoges auginantys ūkiai ir nurodoma tam tikra informacija, kuri turi būti reguliariai atnaujinama.

41.      Reglamento Nr. 2261/84, nustatančio bendrąsias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms suteikimo taisykles(36), 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad kiekviena valstybė narė sudarytų ir nuolat atnaujintų kompiuterizuotas bylas, kuriose būtų kaupiami duomenys apie alyvuogių auginimą ir alyvuogių aliejaus gamybą. 16 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta informacija, kuri turi būti tose bylose.

42.      Reglamento Nr. 3061/84, nustatančio išsamias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai suteikimo taisykles(37) 11 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa nustato, kad visos kompiuterizuotų bylų sudedamosios dalys turi būti užvestos iki 1990 m. spalio 31 d.

 Komisijos išvados ir Graikijos reikalavimai

43.      Pagal suvestinę ataskaitą ir ankstesnį susirašinėjimą 1996 m. gegužę Graikijoje atlikti auditai atskleidė įvairių trūkumų, o labiausiai – faktą, kad teisės aktais reikalaujami alyvuogių auginimo registras ir kompiuterizuotos bylos vis dar nebuvo sukurti. Todėl (savo ankstesniuose sprendimuose) Komisija pasiūlė pataisas 1992–1993, 1993–1994 ir 1994–1995 prekybos metams. Po susitikimo su Graikijos valdžios institucijomis Komisija padarė išvadą dėl 1995–1996 ir 1996–1997 prekybos metų, kad nors kontrolės sistema buvo pagerinta, pagrindinė problema išliko. Sprendime Komisija pasiūlė 5 % pataisą, kurios vertė 17 308 535 972 GRD, dėl išlaidų, kurias Graikija deklaravo tais metais.

44.      Pirmas pagrindinis Graikijos teisinis argumentas yra toks: ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas tuo pagrindu, kad Komisija neteisingai aiškino ir pritaikė Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto ketvirtąją pastraipą(38) ir rekomendacijas(39). Graikijos nuomone, Komisija suklydo dviem atvejais.

45.      Pirma, Komisija pagrindė pataisą 1996 m. Graikijoje atliktais patikrinimais, kuriais jau buvo pagrįstos ankstesnių metų pataisos. Tad Komisija nusprendė, kad jos tuo metu padarytos išvados galioja ir vėlesniems metams, taip pat ir laikotarpiams po patikrinimų. Toks pataisų pagrindas yra nepriimtinas, ypač todėl, kad Teisingumo Teismas pripažįsta: jei kontrolės sistema negali būti taikoma valstybėje narėje dėl objektyvių aplinkybių, ši spraga gali būti užpildyta naudojant patikimą alternatyvią sistemą. Be to, šis Komisijos požiūris yra kaip sankcija už vėlavimą įsteigti alyvuogių auginimo registrą, tačiau Komisija nėra įgaliota to daryti pagal 5 straipsnio 2 dalies c punktą; jei ji norėtų nustatyti sankciją Graikijai už vėlavimą pabaigti alyvuogių auginimo registro steigimą, ji turėtų pradėti įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą.

46.      Antra, Komisija nustatė pataisą už visus metus, kuriais išlaidos susijusiame sektoriuje buvo deklaruotos, remdamasi vieninteliu pagrindu, kad kontrolės sistema nebuvo pilnai taikoma, ir neįrodžiusi Bendrijos patirtų finansinių nuostolių, kaip reikalaujama 5 straipsnio 2 dalies c punkto ketvirtojoje pastraipoje. Konkrečiau rekomendacijose teigiama, kad jei trūkumas yra tai, kad valstybė narė nenustatė tinkamos kontrolės sistemos, pataisa turi būti taikoma „visoms išlaidoms, kurioms ta sistema taikoma“. Graikija mano, kad „visos išlaidos“ reiškia visas atitinkamų metų prekybos išlaidas ir patikrinimų laikotarpį. Bet kaip kitaip aiškinant nebūtų atsižvelgta į valstybių narių padarytus konkrečios sistemos pagerinimus. Tačiau nors šioje byloje Komisija po 1996 m. audito pripažino, kad Graikijos monitoringo sistema buvo labai pagerinta, ji vis tiek pritaikė tą pačią pataisų normą kaip ir ankstesniais metais.

47.      Antras pagrindinis Graikijos teisinis argumentas yra toks: pažeidžiant EB 253 straipsnį ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas arba yra nepakankamai motyvuotas. Graikija bando paremti savo argumentą skųsdamasi, kad Komisija neatsižvelgė į įvairius sistemos pagerinimus, apie kuriuos jai pranešė Graikijos institucijos; jei ji būtų taip padariusi, būtų turėjusi pripažinti, kad nebuvo grėsmės EŽŪOGF ištekliams, ir nebūtų reikėję sumažinti finansavimo. Graikija remiasi įvairiais pagerinimais, tačiau nė vienas iš jų, atrodo, nėra būtent alyvuogių augintojų registro ir kompiuterizuotų bylų sukūrimas. Graikija daro išvadą, kad alyvuogių sektoriuje jos išlaidos neturi būti atmestos; bet kuriuo atveju išlikę neatitikimai yra atsitiktiniai techninių problemų atvejai ir pagal proporcingumo principą jie nepateisina didesnės nei 2 % pataisos. Kadangi Komisija laikėsi kitokio požiūrio, ji neteisingai įvertino faktus, apie kuriuos jai buvo pranešta, ir pažeidė EB 253 straipsniu nustatytą motyvavimo reikalavimą.

 Įvertinimas

48.      Pripažįstu, kad iš pirmo žvilgsnio Graikijos argumentas, jog Komisija neturėjo taikyti pataisos remdamasi patikrinimais, kurie buvo atlikti anksčiau nei atitinkamos išlaidos, gali būti šiek tiek vertingas. Tačiau aš nemanau, kad šioje byloje jis yra pakankamai pagrįstas dėl toliau išvardytų priežasčių; todėl aš nesvarstysiu, ar šis argumentas apskritai yra vertingas.

49.      Teisės aktais reikalaujami alyvuogių auginimo registras ir kompiuterizuotos bylos Graikijoje neįsteigiami jau labai ilgai: pareiga sukurti registrą atsirado 1988 m., o pareiga sukurti bylas – 1990 m. Graikijos nesėkmingo ieškinio dėl 1993 m. priimto Komisijos sprendimo, kuris sumažino už 1990 m. išlaidas mokamos pagalbos dydį, kontekste generalinis advokatas N. Fennelly Graikijos institucijų požiūrį į registro ir bylų sukūrimą apibūdino kaip „letarginį“(40). Kitame nesėkmingame ieškinyje dėl vėlesnio 1994 m. sprendimo, sumažinusio už 1991 m. išlaidas mokamos pagalbos dydį, Teisingumo Teismas vėl atmetė Graikijos argumentą, kad sukurti registrą iki reikalaujamos datos buvo neįmanoma, ir nusprendė, kad vėlavimas sukurti kompiuterizuotas bylas negali būti pateisintas, priešingai nei teigia Graikija(41). Vėliausiuose nesėkminguose ieškiniuose dėl 1996 ir 1997 m. priimtų sprendimų, sumažinusių už 1992 ir 1993 m. išlaidas mokamos pagalbos dydžius, Teisingumo Teismas pakartojo, kad atmeta Graikijos argumentą, jog laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl registro ir bylų sukūrimo jai buvo neįmanoma.(42)

50.      Galima pažymėti, kad Graikija neteigia, jog dabar ji jau sukūrė alyvuogių auginimo registrą ir būtinas kompiuterizuotas bylas. Tokiomis aplinkybėmis ji negali skųstis, kad Komisija nepakartojo patikrinimų, įrodžiusių, kad jie nėra sukurti. Reikia nepamiršti, kad Komisija neprivalo išsamiai pademonstruoti pažeidimų, kuriais ji remiasi, jei ji gali dėl to pateikti rimtų pagrįstų abejonių(43). Dėl argumento, kad pataisų taikymas šiame kontekste prilygsta Komisijos galias viršijančios sankcijos nustatymui, norėčiau remtis sprendimu C‑247/98 Graikija prieš Komisiją(44), kuriame Teisingumo Teismas pripažino, kad Komisija privalo taikyti finansines pataisas, jeigu prašomos finansuoti išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių, ir kad šios pataisos nėra sankcija, nes jomis siekiama išvengti EŽŪOGF apsunkinimo sumomis, kurios nebuvo skirtos finansuoti Bendrijos teisės aktais siekiamo tikslo. Todėl pirmojo Graikijos argumento pirmoji dalis yra nepagrįsta.

51.      Dėl argumento, kad nesant Bendrijos patirtų finansinių nuostolių įrodymų Komisija neturėjo teisės pritaikyti pataisos už visus metus, kuriais buvo deklaruotos išlaidos, aš vėlgi remčiausi bylų praktika, iš kurios aišku, kad valstybė narė turi pateikti išsamius ir visapusiškus įrodymus, jog Komisijos teiginiai yra klaidingi(45). Kaip teigia Komisija, tol, kol du pagrindiniai pagalbos monitoringo elementai – alyvuogių augintojų registras ir kompiuterizuotos bylos – nėra sukurti, nuostolių grėsmė Bendrijai yra didelė. Bet kuriuo atveju pagal Komisijos rekomendacijas, kuriomis remiasi Graikija, 10 % dydžio pataisa yra pateisinama, „jei netaikomas vienas ar keli pagrindiniai patikrinimai“. Atrodo, kad neįsteigus alyvuogių aliejaus sektoriuje dviejų pagrindinių patikrinimų sistemos elementų daug laiko po tam skirto termino, 10 % yra tinkama pataisos norma; tačiau Komisija atsižvelgė į tam tikrus pagerinimus ir, atrodo, sumažino siūlytus 10 % iki 5 %. Todėl Graikijos pirmojo argumento antroji dalis taip pat yra nepagrįsta.

52.      Dėl Graikijos teisinio argumento, kad pažeidžiant EB 253 straipsnį sprendimas buvo nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas: pagal nusistovėjusią bylų praktiką motyvavimas yra pakankamas, jei valstybė narė, kuriai yra skirtas sprendimas, žinojo motyvus, dėl kurių Komisija neketino finansuoti ginčijamos sumos iš EŽŪOGF(46). Kadangi Komisija neslėpė priežasčių, kodėl ji daugmaž nuolat taikė pataisas dėl išlaidų nuo 1990 m., šioje stadijoje Graikijai visiškai nesąžininga remtis nežinojimu. Dėl argumento, kad sistemos patobulinimai reiškė, jog nėra grėsmės EŽŪOGF ištekliams, Teisingumo Teismas nusprendė, kad jei reglamentas nustato specialias priežiūros priemones, valstybės narės turi jas taikyti ir nėra būtina nagrinėti jų nuomonės, kad kitokia priežiūros sistema yra veiksmingesnė arba a fortiori tokia pat veiksminga, vertingumo(47). Galiausia dėl šios argumento dalies manau, kad Graikijos argumentą, jog neatitikimai sektoriuje yra atsitiktiniai techninių problemų atvejai, pakankamai išaiškinau ankstesniame punkte. Taigi ir antrasis Graikijos argumentas yra nepagrįstas.

 Džiovintų vynuogių sektoriuje atmestos išlaidos

 Susiję teisės aktai

53.      Reglamento Nr. 2392/86, įsteigiančio Bendrijos vynuogynų registrą(48), 1 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad atvirame lauke vynuoges auginančios valstybės narės sudarytų Bendrijos vynuogynų registrą, kuris apimtų visą jų teritoriją. 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad Graikijoje registras sudaromas ne vėliau kaip iki 2000 m. gruodžio 31 d.

54.      Reglamento Nr. 2911/90, nustatančio išsamias pagalbos tam tikrų džiovinti skirtų vynuogių veislių auginimui taisykles(49), 3 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa nustato:

„Ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. gamintojai turi pateikti ateinančių prekybos metų auginimo deklaracijas valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai, kurios teritorijoje yra jų plotai.“

55.      Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad auginimo deklaracijose būtų tam tikros informacijos, įskaitant šią informaciją:

„b)      vynuogynų užimami plotai (hektarais ir arais(50)), naudojami aptariamo (-ų) produkto (-ų) gamybai; taip pat žemės registro arba lygiavertė nuoroda, pripažinta atsakingos už plotų patikrinimą įstaigos;

c) auginamų vynuogių rūšis ir, Sultana veislės atveju, informacija, ar vynuogynas užkrėstas filoksera, arba per pastaruosius penkerius metus buvo persodintas;

d) gamintojo deklaracija, kad joks aptariamas plotas, nei jame nuimtas derlius nėra nurodomi paraiškoje paramai gauti pagal kitas sistemas...;

e) numatomas derlius.“

56.      Tiek, kiek tai svarbu, Reglamento Nr. 2911/90 6 straipsnis nustato:

„1.      Tikrinimais ir patikrinimais vietoje valstybės narės patikrina su auginimo deklaracijomis ir pagalbos paraiškomis pateiktos informacijos teisingumą, ypač informaciją dėl:

–        džiovinimui skirtų vynuogių auginimui deklaruotų plotų,

–        ar teisingai pagalbos paraiškose nurodytas derliaus dydis,

–        ne mažiau nei 90 % šviežių vynuogių derliaus, nuimto kituose plotuose, sudžiovinimo...

Atlikdama kontrolę valstybė narė turi sutikrinti gamintojų pateiktą informaciją su vynuogių registro duomenimis...

2.      Valstybės narės vykdo patikrinimus vietoje pagal 3 punktą, apimantį pateiktų deklaracijų reprezentatyvią dalį kiekvienoje kompetentingoje administracinėje įstaigoje...

3.      Tikrinant auginimo deklaraciją turi būti apimamos visos su ja susijusios džiovinimui skirtų vynuogių teritorijos. Deklaruoti plotai turi būti pamatuoti ir patikrintos jose auginamos vynuogės, tinkamos pagalbai gauti.

Turi būti sudaroma kiekvieno patikrinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kiek plotų ir sklypų buvo apžiūrėta ir pamatuota, matavimo instrumentai ir išvados.“

57.      Reglamento Nr. 1663/95(51) 1 straipsnis numato mokėjimo agentūrų, kurios įgaliojamos atlikti mokėjimus už tinkamus finansuoti iš EŽŪOGF sandorius, akreditavimą. 1 straipsnio 3 dalis nustato:

„Prieš akredituodama mokėjimo agentūrą, kompetentinga institucija įsitikina, kad konkrečios akreditacijai teikiamos institucijos administracinės ir apskaitos nuostatos užtikrina Reglamento (EEB) Nr. 729/70 4 straipsnio 1 dalies a punkte minimas garantijas. Reikiamus kriterijus nustato konkreti valstybė narė, ir juos akreditavimo tikslais taiko kompetentinga institucija, atsižvelgdama į priede išdėstytas Komisijos rekomendacijas. ...“

58.      Dėl tokių kriterijų priede yra numatytos specifinės rekomendacijos, kuriose teigiama, kad kriterijai yra tokie, kuriais mokėjimo agentūra pakankamai užtikrina jos administracinį organizavimą ir vidaus kontrolės sistemos tinkamą funkcionavimą.

59.      Reglamento Nr. 1456/97, nustatančio pagalbos vynuogių, skirtų tam tikrų veislių džiovintų vynuogių gamybai, auginimui dydį 1997–1998 prekybos metais(52), 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagalbos išmokos nebus mokamos už džiovintų vynuogių auginimą plotuose, kuriuose derliaus kiekis yra mažesnis už tam tikrą ribinį dydį. Pagal reglamento 1 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių, reikalingų patikrinti šį mažiausią derliaus kiekį.

60.      Reglamentas Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo(53), kuris buvo pradėtas taikyti 2000 m. rugpjūčio 1 d.(54), skatina sudaryti vynuogių auginimo potencialo inventorinį sąrašą valstybės narės arba regioniniu lygmeniu(55). Tik pateikus tokį inventorinį sąrašą galima reglamentuoti neteisėtai apsodintus plotus, didinti sodinimo teises ir skirti reglamente numatytą paramą perplanavimui ir konversijai. 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei valstybė narė pasirinko, jog inventorinis sąrašas būtų sudaromas regionų pagrindu, visi regionų inventoriniai sąrašai turi būti sudaryti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

61.      Reglamento Nr. 1621/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo taisykles dėl pagalbos vynuogių, skirtų tam tikrų veislių džiovintų vynuogių gamybai, auginimui(56), 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagalbos sistemai administruoti sukuriama kompiuterinė raidinė skaitmeninė duomenų bazė, vadinama „duomenų baze“, kurioje laikoma tam tikra nurodyta informacija. 13 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad valstybės narės įkurtų duomenų bazę prieš prasidedant 2002–2003 prekybos metams. Šioje dalyje nustatoma pereinamojo laikotarpio pareiga pateikti paraišką dėl registravimosi duomenų bazėje 1999–2000, 2000–2001 ir 2001–2002 prekybos metais ir tai, kad plotų nuorodos ir sklypų identifikacija turi atitikti žemės registro nuorodas „ar kitokią identifikaciją, kurią už patikrinimus tose zonose atsakinga institucija pripažįsta tinkama“. 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad reglamentas pradedamas taikyti nuo 1999–2000 prekybos metų.

 Komisijos išvados ir Graikijos reikalavimai

62.      Suvestinėje ataskaitoje pažymėta, kad 1998 m. Heraklion prefektūroje (Kreta) atliekant patikrinimus vietoje buvo nustatyti pažeidimai, susiję su, pirma, plotų ir tinkamų vynuogių veislių kontrolės sistema, antra, tinkamų vynuogių veislių mažiausio derliaus kiekio kontrole ir, trečia, kontrolės sistemos įdiegimu ir taikymu.

63.      Heraklion prefektūroje deklaruotų išlaidų atžvilgiu Komisija pasiūlė 5 % finansines pataisas 1997 (1996–1997), 1998 (1997–1998) ir 1999 (1998–1999) prekybos metams pirmų dviejų nusiskundimų atžvilgiu, o dėl trečio nusiskundimo – 2 % pataisą 1997, 1998 ir 1999 metais sektoriuje deklaruotų išlaidų (dėl minėtų prekybos metų) atžvilgiu visos Graikijos teritorijoje. Šių pataisų bendra suma yra 3 144 838 970 GRD.

 Pažeidimai, susiję su plotų ir tinkamų vynuogių veislių kontrole

64.      Remiantis suvestine ataskaita, buvo rasta daug Reglamento Nr. 2911/90 pažeidimų. Patikrinimai vietoje parodė, kad tikrinimo ataskaitose pateikta informacija apie plotus, auginimo deklaracijos, pagalbos paraiškos ir pagalbos apskaičiavimas neatitinka tikrovės vietovėje. Kadangi vietovėje nebuvo naudojami jokie ženklai, skirti palengvinti nurodytų plotų identifikavimą, be gavėjo nebuvo įmanoma identifikuoti plotų. Be to, nebuvo dokumentinių įrodymų dėl tariamai išmatuotų plotų formos arba matavimo duomenų bei metodo. Joje minimos ir specifinės problemos, susijusios su nacionaliniais inspektoriais, pavyzdžiui, vienas inspektorius naudojo kvadratinį matavimą, nors pakartotinai pamatavus nustatyta, kad plotų formos nebuvo kvadratinės ar stačiakampio formos; tam tikri inspektoriai nežinojo instrukcijų, susijusių su jų pareigų vykdymu; kai kurie kontrolės darbai buvo atlikti neįtikėtinai intensyviai (27 skirtingi plotai tariamai patikrinti tą pačią dieną); ir du patikrinti plotai buvo nenaudojami. Apskritai nebuvo dokumentų dėl tinkamų vynuogių rūšių ir ligų patikrinimų vietoje, patikrinimo ataskaitose buvo nurodomos vėlesnės nei vynuogių pateikimo datos ir nacionalinių inspektorių patikrinimų ataskaitos visiškai atitiko gavėjų deklaracijas, nors dalyvaujant Bendrijos atstovams atlikti patikrinimai vietoje atskleidė neatitikimus kiekviename matuotame plote, kiekviename iš trijų patikrintų žemės sklypų. Galiausiai nebuvo atlikti tinkami kryžminiai patikrinimai siekiant išvengti to, kad tas pats žemės plotas dėl pagalbos nebūtų deklaruotas daugiau nei vieną kartą.

65.      Graikija teigia, kad Komisija neteisingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 1621/1999 2 straipsnį ir 13 straipsnio 1 dalį kartu su Reglamento Nr. 1493/1999 16 straipsnio 2 dalimi, taigi nepakankamai motyvavo sprendimą dėl to, kad suklydo vertindama faktus, ir todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

66.      Dėl tariamai nepakankamos plotų ir tinkamų vynuogių veislių kontrolės Reglamento Nr. 1493/1999 16 straipsnio 2 dalis nustato terminą vynuogių auginimo inventoriniams sąrašams sudaryti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o Reglamento Nr. 2392/86 4 straipsnio 4 dalis nustato Graikijai terminą sudaryti Bendrijos vynuogynų registrą iki 2000 m. gruodžio 31 d. Reglamento Nr. 1621/1999 2 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad prieš prasidedant 2002–2003 prekybos metams valstybės narės sudarytų raidinę skaitmeninę duomenų bazę pagalbos sistemai administruoti. Reglamento Nr. 1621/1999 13 straipsnio 1 dalyje pripažįstama, kad valstybės narės kontrolės tikslais gali naudoti „kitokią identifikaciją“. Būtent taip Graikija ir pasielgė, naudodamasi duomenimis, kurie Žemės ūkio plėtros direkcijose saugomi 12 metų, ir deklaracijomis, kurias nuo 1987 m. gamintojai pateikia šioms direkcijoms, ir kuriose yra ekvivalenčios informacijos, pagal kurią galima identifikuoti plotus. Ši sistema pakankamai užtikrina Bendrijos išteklių apsaugą. Todėl pagrindai, kuriais Komisija motyvavo sprendimą pritaikyti pataisas, yra akivaizdžiai klaidingi, nes nagrinėjamu metu Graikija neturėjo pareigos būti įsteigusi registrą.

67.      Bet kuriuo atveju administraciniai ir procesiniai trūkumai, pavyzdžiui, įrodančių dokumentų dėl plotų formos matavimų nebuvimas, iš tikrųjų nesukėlė grėsmės Fondo ištekliams ir, be to, jie turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į šiuo metu padarytus pakeitimus ir pagerinimus. Patikrinimo ataskaitose, auginimo deklaracijose ir pagalbos paraiškose pasitaikantys plotų duomenų neatitikimai yra akivaizdūs atsitiktinių klaidų atvejai, nulemti topografinių ypatybių ir neapibrėžtų nuosavybės teisių. Žemės plotus gali nustatyti vietiniai ekspertai, ir bet kuriuo atveju vietinę toponimiką žino vietiniai gyventojai. Panaudotas matavimo metodas yra toks pats, kaip ir visoje valstybėje naudojamas metodas, be regioninių pakeitimų, todėl nebuvo būtina jo nurodyti; paminėtas netinkamas kvadratinio matavimo atvejis yra pavienis atvejis ir problema netgi jau yra išspręsta šiuo metu. Pastebėtas patikrinimų intensyvumas irgi yra pavienis atvejis, kurį galima paaiškinti tuo, kad patikrinimo ataskaitos paprastai surašomos po patikrinimų vietoje, kurie užfiksuojami užrašų knygutėse, laikomose vietiniame registre, o dabar – siunčiamose Komisijai. Tinkamos vynuogių rūšys ir ligos yra daug tikrinamos, įskaitant patikrinimus vietoje bei pagalbos gavėjų identifikacijos kortelių patikrinimo sistemą.

 Pažeidimai, susiję su tinkamų vynuogių veislių mažiausio derliaus kiekio kontrole

68.      Suvestinėje ataskaitoje pažymima, kad atliekant patikrinimus vietoje, buvo atskleista Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 2 dalies e punkto ir Reglamento Nr. 1456/97 1 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimų. Konkrečiai gamintojai nepateikė duomenų apie numatomą derlių ir nebuvo patikrinimų, užtikrinančių, kad išmokėta parama yra skirta tik tinkamoms vynuogių veislėms, kurios atitinka nustatytą mažiausiojo derliaus kiekio reikalavimą, ir kad minimalus derliaus kiekis buvo sumažintas dėl nepalankių oro sąlygų. Nesant gamintojų duomenų apie numatomą derlių, valdžios institucijos negalėjo įrodyti, kad jos įvertino kiekvienos tinkamos veislės numatomą derlių, išlygindamos informacijos trūkumą. Be to, Graikijos valdžios institucijos nepateikė įrodymų, kad vynuogės buvo išdžiovintos ir kad jos nebuvo naudojamos kitais tikslais.

69.      Graikija teigia, kad nepakankamai motyvuodama ginčijamą sprendimą Komisija neteisingai įvertino faktus ir pažeidė EB 253 straipsnį. Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad gamintojai pateiktų auginimo deklaracijas, įskaitant numatomą derlių, kiekvienais metais iki balandžio 30 d. Tačiau ši data yra per ankstyva numatyti derliui. Todėl kryžminiai patikrinimai buvo atlikti trimis stadijomis. Taigi, tinkamų vynuogių veislių mažiausio derliaus kiekio buvo laikomasi, ir Komisija, padarydama kitokią išvadą, klaidingai įvertino susijusius faktus. Todėl ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

 Kontrolės sistemų įdiegimo ir taikymo trūkumai

70.      Suvestinėje ataskaitoje pažymima, kad patikrinimai vietoje atskleidė daug specifinių Reglamento Nr. 2911/90 ir Reglamento Nr. 1663/95 priedo(57) pažeidimų, susijusių su patikrinimų sistemos įdiegimu ir taikymu. Komisija manė, kad šie trūkumai gali atsirasti visoje Graikijoje, kadangi tokia pati sistema buvo naudojama visoje valstybės teritorijoje.

71.      Graikija teigia, kad Komisijos vertinime yra fakto klaidų. Minimi trūkumai bendrai veikia visą vidaus kontrolės sistemą, kurią vykdo mokėjimo agentūra (Gedidagep), o ne vien tik džiovintų vynuogių sektorių. Todėl Komisija turėjo patikrinti tą agentūrą, o ne padaryti išvadą iš pagalbos sistemos džiovintų vynuogių sektoriuje patikrinimo, kad Reglamento Nr. 1663/95 priedas netaikomas. Tačiau pastaraisiais metais Komisija atliko šimtus pagalbos patikrinimų visuose sektoriuose ir niekada nesiskundė pastebėjusi tokių trūkumų, kokie dabar iškelti džiovintų vynuogių sektoriuje. Bet kuriuo atveju pagalbos sistema šiame sektoriuje buvo pagerinta. Todėl ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi Komisija akivaizdžiai klaidingai įvertino visus duomenis, kuriais sprendimas buvo pagrįstas.

 Įvertinimas

 Pažeidimai, susiję su plotų ir tinkamų vynuogių veislių kontrole

72.      Nors suvestinėje ataskaitoje minimi Reglamento Nr. 2911/90 pažeidimai, atsiliepime į ieškinį (kadangi šiais argumentais turbūt siekiama atsakyti į Graikijos pateiktus argumentus(58)) Komisija teigia, kad pataisos yra susijusios su pažeidimais nustatant ir matuojant plotus, nesilaikant Reglamento Nr. 1621/1999 13 straipsnio.

73.      Tačiau akivaizdu, kad patys nagrinėjami pažeidimai negali sudaryti Reglamento Nr. 1621/1999 pažeidimų, kadangi šis reglamentas taikomas tik nuo 1999–2000 prekybos metų(59), o ginčijamas sprendimas susijęs su 1996–1997, 1997–1998 ir 1998–1999 prekybos metų išlaidomis. Pataisos teisėtumas turi būti vertinamas kitais pagrindais nei Graikijos įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 1621/1999 vykdymas.

74.      Šis reglamentas, papildomai reikalaujantis valstybių narių įsteigti duomenų bazę, kurioje būtų nustatyta informacija apie atskirus gamintojus, gamintojų organizacijas ir perdirbėjus, panaikina ir pakeičia Reglamentą Nr. 2911/90. Iš suvestinės ataskaitos aišku, kad bylai reikšmingu laikotarpiu pastarasis reglamentas nustatė nagrinėjamus reikalavimus dėl informacijos, kuri turėjo būti įtraukta į auginimo deklaracijas, ir valstybių narių pareigos patikrinti šios informacijos teisingumą. Būtent Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad auginimo deklaracijoje būtų „vynuogynų užimami plotai ... naudojami aptariamo (-ų) produkto (-ų) gamybai; taip pat žemės registro arba lygiavertė nuoroda, pripažinta atsakingos už plotų patikrinimą įstaigos“.

75.      Pagrindinis Graikijos argumentas yra tas, kad jos aprašoma kontrolės sistema garantuoja pakankamą Bendrijos išteklių apsaugą. Tačiau Komisijos patikrinimų vietoje rezultatai, kaip jie išdėstyti suvestinėje ataskaitoje, pateikia įrodymų rimtoms abejonėms, ar patikrinimai buvo atliekami, ir ar jie buvo tinkami. Iš Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad valstybė narė turi pateikti išsamiausius ir visapusiškus įrodymus, jog ji įvykdė patikrinimus, ir atitinkamai, kad Komisijos teiginiai yra netikslūs; ji negali paneigti Komisijos išvadų nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais(60). Kadangi Graikija nepateikė tokių įrodymų, ši reikalavimų dalis turi būti atmesta.

 Pažeidimai, susiję su tinkamų vynuogių veislių mažiausio derliaus kiekio kontrole

76.      Visų pirma norečiau pastebėti, kad Reglamentas Nr. 1456/97(61) taikomas (tai aišku iš jo pavadinimo) tik 1997–1998 prekybos metams, nors metais vėliau jį pakartojo 1998 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1594/98, nustatantis pagalbą 1998/99 prekybos metais vynuogių, skirtų tam tikrų rūšių džiovintų vynuogių gamybai, auginimui(62). Tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas Reglamentas Nr. 1456/97, jis reikalavo, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų priemonių, reikalingų patikrinti džiovintų vynuogių mažiausią derliaus kiekį. Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu Reglamento Nr. 2911/90 3 straipsnio 2 dalies e punktas taip pat reikalavo, kad auginimo deklaracijose būtų įtrauktas numatomas derlius. Graikija neneigia, kad pagalbos gavėjai nepateikė šių numatomų duomenų, tačiau ji tik tvirtina, kad tuo metu, kai reikėjo pateikti auginimo deklaracijas, nebuvo galima įvertinti numatomo derliaus, ir kad kryžminiai patikrinimai buvo atlikti. Tačiau aš pakartosiu, kad valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais(63). Kadangi Graikija vėlgi nepateikė tokių įrodymų, ši reikalavimo dalis turi būti atmesta.

 Kontrolės sistemų įdiegimo ir taikymo trūkumai

77.      Pagrindinis Graikijos argumentas, atrodo, yra pagrįstas neteisingu supratimu, kad pataisos buvo pritaikytos kitiems sektoriams nei džiovintų vynuogių sektorius. Jos nuomone, atrodo, remdamasi džiovintų vynuogių sektoriuje nustatytais Reglamento Nr. 1663/95 priedo pažeidimais Komisija manė, kad tokių pačių pažeidimų yra ir visuose kituose sektoriuose, nes Komisija teigia maniusi, remdamasi džiovintų vynuogių sektoriuje nustatytais priedo pažeidimais viename regione (Heraklion), kad tokie patys trūkumai yra šiame sektoriuje visoje Graikijoje. Komisijos argumentų loginis pagrindas yra tas, kad pažeidimai susiję su nacionaliniu lygmeniu taikomos kontrolės sistemos įdiegimu ir taikymu. Todėl pagrįsta manyti, kad Heraklion rasti pažeidimai būtų pakartojami kitur.

78.      Mano nuomone, toks požiūris yra visiškai pagrįstas. Be to, Graikija iš tikrųjų neginčija, kad pažeidimai buvo padaryti; priešingai, ji remiasi sistemos pagerinimais, iš kurių dauguma buvo padaryti nuo 1998–1999 prekybos metų, tuo netiesiogiai pripažindama, kad sistema nebuvo tinkama. Pagal nusistovėjusią bylų praktiką valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų, nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais(64). Todėl ši Graikijos reikalavimo dalis turi būti atmesta.

 Mėsos – avienos ir ožkienos – sektoriuje atmestos išlaidos

 Susiję teisės aktai

79.      Reglamento Nr. 3887/92, išdėstančio išsamias tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotos valdymo ir kontrolės sistemos taikymo taisykles(65), 5 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad pagalbos „gyvulininkystei“ paraiškoje būtų nurodoma visa būtina informacija, ir ypač tam tikri elementai, įskaitant „prireikus pareiškėjo pasižadėjimą laikyti (gyvulius, dėl kurių yra prašoma pagalbos) savo valdoje visą išlaikymo laikotarpį ir informaciją apie vietą ar vietas, kur gyvuliai bus laikomi ...“

80.      Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje būtų atliekami taip, kad užtikrintų pagalbos ir priemokų skyrimo sąlygų laikymosi veiksmingą kontrolę. 6 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad patikrinimai vietoje apimtų „reikšmingą paraiškų dalį, kuri apimtų mažiausiai … 10 % pagalbos „gyvulininkystei“ paraiškų …“. 6 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad atsakinga institucija parinktų paraiškas patikrinimui vietoje remdamasi rizikos analize, kuri turi atsižvelgti į keletą konkrečių kriterijų.

81.      Reglamento Nr. 3887/92 10 straipsnio 5 dalis nustato:

„Jeigu dėl gamtinių aplinkybių ūkininkas negali vykdyti savo įsipareigojimo išlaikyti gyvulius, už kuriuos prašoma priemokos, visą privalomą išlaikymo laikotarpį jis turi teisę į priemoką už tuo laikotarpiu faktiškai laikytų gyvulių skaičių, jeigu jis apie tai raštiškai informavo atsakingą instituciją per 10 darbo dienų nuo gyvulių sumažėjimo nustatymo.“

82.      Reglamento Nr. 3887/92 12 straipsnio pirma pastraipa nustato, kad po kiekvieno oficialaus patikrinimo turi būti parengiama ataskaita, kurioje nurodoma tam tikra informacija. 12 straipsnio antra pastraipa nustato:

„Ūkininkas ar jo atstovas gali pasirašyti ataskaitoje.“

83.      Reglamento Nr. 2700/93 dėl išsamių taisyklių, reglamentuojančių priemokų avienos ir ožkienos gamintojams taikymą(66), 1 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa nustato, kad laikymo laikotarpis, per kurį gamintojas įsipareigoja savo ūkyje laikyti tokį avių ir (arba) ožkų skaičių, koks yra nurodytas paraiškoje priemokai gauti, yra 100 dienų skaičiuojant nuo paskutinės šio straipsnio 2 dalyje nurodyto paraiškų pateikimo laikotarpio dienos. Antroji pastraipa nustato:

„Prieš apgyvendinant laikymo laikotarpiui garduose, visas avis ir (arba) ožkas arba jų dalį, už kurias prašoma priemokos, reikia identifikuoti. ...“

84.      Reglamento Nr. 2700/93 4 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad valstybės narės iki 1994 prekybos metų įdiegtų nuolatinio galvijų judėjimo registravimo sistemą, išskyrus pereinamojo laikotarpio nuostatą, leidžiančią valstybėms narėms taikyti mažiau sudėtingą registravimo sistemą tik 1994 prekybos metams. 4 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad kiekvienais prekybos metais valstybės narės sudarytų avių augintojų, prekiaujančių avių pienu ir jo produktais, sąrašą.

 Komisijos skundai

85.      Pagal suvestinę ataskaitą 1997 ir 1998 m. Komisija atliko avienos ir ožkienos priemokų schemos auditus, įskaitant patikrinimus vietoje, kurie atskleidė daug rimtų problemų. 2000 m. balandį atliktas kitas auditas parodė, kad Graikijos valdžios institucijos nedaug tepadarė, kad ištaisytų situaciją. Pagrindinės problemos, trumpai, buvo šios: pažeidžiant Reglamento Nr. 2700/93 4 straipsnio 1 dalį neįsteigtas gyvulių judėjimo registras; pažeidžiant Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 3 dalį patikrinimai vietoje tam tikrose prefektūrose buvo labai reti; pažeidžiant Reglamento Nr. 3887/92 12 straipsnį, patikrinimų statistika buvo nepatikima, įskaitant tai, kad inspektoriai per dieną atlikdavo po 25–30 patikrinimų, ir tai, kad patikrinimo ataskaitos nebuvo pasirašytos ūkininkų; prastos kokybės patikrinimų ataskaitos; duomenų apdorojimo vėlavimai; rizikos analizės principo netaikymas pažeidžiant Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 4 dalį; netikslus pranešimas apie laikymo vietą pažeidžiant Reglamento Nr. 3887/92 5 straipsnio 1 dalį; gyvulių neženklinimas pažeidžiant Reglamento Nr. 2700/93 1 straipsnio 3 dalį; tik žodinis (vietoj rašytinio) pranešimas apie nuostolius, pažeidžiant Reglamento Nr. 3887/92 10 straipsnio 5 dalį; sunkiųjų avių augintojų gaminamų pieno produktų kontrolės nebuvimas pažeidžiant Reglamento Nr. 2700/93 4 straipsnio 2 dalį ir nesutampantys duomenys dėl avių ir ožkų, už kurias teikiama parama ir atliekami mokėjimai, skaičiaus.

86.      Konkrečiai žiūrint, iš suvestinės ataskaitos aišku, kad Komisijos personalas manė, jog padėtis Rethymnon yra visiškai neteisėta todėl, kad nebuvo kontrolės sistemos, ekvivalentiškos Reglamentu Nr. 3887/92 reikalaujamai sistemai: ypač svarbu tai, kad 1995, 1996 ir 1997 metais patikrinimų iš esmės nebuvo. Iškart po to, kai Komisijos pareigūnai atliko patikrinimus 1997 m., Graikijos valdžios institucijos vienašališkai sustabdė mokėjimus, o 1998 m., patikrinusios 99,6 % augintojų Rethymnon, tos valdžios institucijos atsisakė didelės dalies priemokų; atsisakymų skaičius lyginant su praėjusiais metais gerokai padidėjo.

87.      Komisija pritaikė 5 % pataisą nacionalinėms išlaidoms, deklaruotoms už 1995, 1996 ir 1997 metus, įskaitant tam tikras su 1997 m. susijusias, bet 1999 m. deklaruotas išlaidas. Tam tikruose regionuose, kur statistika rodė esant nepakankamo lygio patikrinimus, arba kur Komisijos atlikti patikrinimai vietoje pateisino skirtingą elgesį, ji pritaikė 10 % pataisą, o Rethymnon regione – 25 % pataisą. Šių pataisų bendra suma buvo 11 863 933 000 GRD.

Dėl 25 % pataisos išlaidoms Rethymnon

88.      Graikija teigia, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, peržengė savo veikimo laisvės ribas ir nepakankamai motyvavo sprendimą. Teisinės sąlygos, nustatytos rekomendacijose(67) dėl 25 % pataisos pritaikymo, akivaizdžiai nėra įvykdytos: Komisija pasirėmė vieninteliu lyginamuoju dydžiu, t. y. atsisakymų 1998 m. lygiu, kuris buvo didesnis nei 1997 m. Be to, Graikijos valdžios institucijos nedelsiant ėmėsi veiksmų sustabdyti visus mokėjimus ir patikrino 99,6 % augintojų Rethymnon. Graikija teigia, kad 25 % pataisa turėtų būti panaikinta, arba, alternatyviai, sumažinta iki 2 %.

89.      Visų pirma reikia pastebėti, kad jei Komisija nustato, jog nėra tinkamų kontrolės procedūrų, ji gali atsisakyti finansuoti iš EŽŪOGF visas ginčijamas išlaidas(68). Jeigu Komisija, užuot atmetusi visas su pažeidimu susijusias išlaidas, siekė nustatyti taisykles dėl kitokių priemonių prieš pažeidimus, atsižvelgiant į patikrinimų trūkumus ir grėsmės EŽŪOGF lygį, valstybė narė turi įrodyti, kad šie kriterijai yra savavališki ir nesąžiningi(69).

90.      Mano nuomone, Graikija neįvykdė šios įrodinėjimo pareigos. Komisijos rekomendacijos nustato, kad jei kontrolės sistemos visiškai nebuvo arba ji buvo labai neveiksminga bei matyti dažnų pažeidimų ir nerūpestingumo požymių kovojant su neteisėta arba apgaulinga veikla, taikytina 25 % pataisa. Tai, kad atsisakymų lygis staiga padidėjo 1998 m., kai Graikijos valdžios institucijos patikrino iš esmės visus gamintojus, lyginant su 1997 m., kuomet, atrodo, yra pripažinta, kad patikrinimų iš esmės nebuvo, aiškiai rodo, kad 1997 m. priemokos buvo neteisingai išmokėtos. Bet kuriuo atveju tai, kad nuo 1995 iki 1997 m. buvo tiek mažai patikrinimų, yra aiškiai neveiksmingas kontrolės sistemos įgyvendinimas ir rodo nerūpestingumą kovojant su neteisėta ar apgaulinga veikla, o tai, nepaisant visko, ir yra reikalavimo atlikti patikrinimus tikslas. Taigi, ši Graikijos reikalavimo dalis turi būti atmesta.

Dėl 10 % pataisos išlaidoms tam tikrose kitose prefektūrose

91.      Graikija teigia, kad Komisija neteisingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 3887/92 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnį, Reglamento Nr. 2700/93 1 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktąją pastraipą(70). Graikija daro išvadą, kad 10 % pataisa turi būti panaikinta arba, alternatyviai, sumažinta iki 2 % tam tikrais atvejais.

92.      Pirma, dėl patikrinimų vietoje Graikija teigia, kad nematyti, jog Komisija būtų atsižvelgusi į tai, kad tam tikrose prefektūrose duomenys, kurie nebuvo teisingai pateikti dėl pirminės kompiuterizacijos nepakankamo supratimo problemų, buvo peržiūrėti ir pateikti Komisijai. Tie duomenys parodė, kad 1995 ir 1996 m. vietoje buvo patikrinta 10 % pagalbos paraiškų. Bet kuriuo atveju, 10 % pataisa akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą.

93.      Iš Teisingumo Teismui pateiktos korespondencijos matyti, kad savo 1997 m. birželio ar liepos mėn. laišku(71) Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų pateikti pilnus ir patikrintus 1995 ir 1996 metų statistinius duomenis. 1999 m. gruodžio mėnesį Komisija sutiko priimti peržiūrėtus 1995 ir 1996 m. patikrinimų statistinius duomenis su sąlyga, kad informacija bus aiški, pateikta diskelyje arba kitokioje kompiuterinėje laikmenoje, paremta pilnai ir tinkamai užpildytomis patikrinimų ataskaitomis ir jau patikrinta Graikijos valdžios institucijų. Neaišku, ar Graikijos valdžios institucijų pateikti patikrinti statistiniai duomenys atitiko šias sąlygas, bet jie aiškiai parodė, kad iš pradžių pateikti 1995 ir 1996 m. duomenys buvo neteisingi, ir kad keliuose regionuose iš pradžių nurodyti atliktų patikrinimų vietoje procentai (0 %, 8,6 %, 7,48 %, 8,88 %, 8,57 % ir 7,74 %) iš tiesų buvo didesni (23,41 %, 10,25 %, 20,65 %, 10,15 %, 11,23 % ir 10,13 %). Bet kuriuo atveju Graikija neįrodė, kad patikrinta statistika yra patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymas.

94.      Graikijos teisinius argumentus dėl proporcingumo principo sudaro vienintelis teiginys, kad Komisijos pritaikytos pataisos procentinis dydis yra labai didelis ir akivaizdžiai pažeidžia šį principą. Toks niekuo nepapildytas teiginys negali būti priimtas, nesant jokių jį paremiančių išvystytų argumentų.

95.      Antra, dėl 10 % pataisos, pritaikytos išlaidoms tam tikrose kitose prefektūrose, Graikija teigia, kad pareiga atlikti bent 10 % pagalbos paraiškų patikrinimus pagal Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 3 dalį yra taikoma nacionaliniu lygiu, o ne kiekvienoje prefektūroje ar regione, kur ožkos ir avys yra auginamos.

96.      Reikia priminti, kad panašus klausimas iškilo ir dėl medvilnės(72). Tačiau ožkų ir avių priemokų schemoje vietoj visiškai atsitiktinio parinkimo Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad paraiškos patikrinimui vietoje būtų atrenkamos remiantis rizikos analize, atsižvelgiant į keletą konkrečių kriterijų. Todėl aš šiek tiek pritariu šiuo klausimu Graikijai. Tačiau Komisija taip pat teigia, kad pati Graikija reikalavo, jog bent 10 % paraiškų būtų patikrinamos vietoje kiekvienoje prefektūroje; Graikija šio teiginio neginčija. Dėl to aš negaliu sutikti, kad Komisijos pritaikyta pataisa buvo netinkama.

97.      Trečia, Graikija teigia, kad atvejis, kuomet per vieną dieną buvo atlikta 30 patikrinimų, yra pavienis; bet kuriuo atveju patikrinimai iš tiesų truko keletą dienų, formaliai datuojant ir pasirašant ataskaitas paskutinę dieną. Atvejus, kai augintojai nepasirašė, galima paaiškinti tuo, kad kai kurie ūkininkai bijojo ar dvejojo pasirašyti; Reglamento Nr. 3887/92 12 straipsnis numato tik galimybę pasirašyti.

98.      Iš tiesų teisinga, kad 12 straipsnis nereikalauja, jog ūkininkai pasirašytų patikrinimo ataskaitas. Tačiau bendrame Komisijos patikrinimais rastų neatitikimų kontekste, man atrodo, kad Komisija pateikė rimtų pagrįstų abejonių dėl Graikijoje atliktų patikrinimų buvimo ar jų tinkamumo; pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybė narė turi pateikti išsamiausius ir visapusiškus įrodymus, kad ji įvykdė patikrinimus(73). Neatrodo, kad Graikija būtų tai padariusi.

99.      Ketvirta, dėl pareigos įsteigti galvijų judėjimo registrus Graikija teigia, kad laikotarpis iki 1997 sausio 1 d. buvo pirmasis etapas steigiant sistemas. Neišvengiamai kilo tam tikrų problemų, atsižvelgiant į tai, kad, kadangi ožkos ir avys yra auginamos kalnų regionuose ar salose, jų augintojai yra pasklidę, ir todėl nėra paprasta jiems pranešti apie naują sistemą. Dėl tariamo rizikos analizės trūkumo: nors ir ne kompiuteriais, ji yra atliekama raštu visuose regionuose, net jei pavyzdys yra parenkamas be kompiuterinės rizikos analizės; todėl buvo atliekama efektyvi kontrolė be grėsmės Bendrijos ištekliams. Panašiai ir dėl tariamo vėlavimo apdorojant duomenis: efektyvi kontrolė buvo, net jei dėl kompiuterių trūkumo ji buvo nepakankamai kompiuterizuota visuose lygiuose. Dėl žodinio pranešimo apie nuostolius priėmimo: taip gal ir yra buvę praeityje pavieniais atvejais, jei augintojai buvo nepasiekiamuose kalnų regionuose.

100. Todėl atrodo, kad Graikija pripažįsta buvus pažeidimų dėl pareigos įsteigti galvijų judėjimo registrus ir žodinio pranešimo apie nuostolius priėmimo. Dėl pareigos įsteigti galvijų judėjimo registrus reikia ypač pastebėti, kad pareiga buvo nustatyta 1993 m. priimtais teisės aktais(74), ir turėjo būti įgyvendinta nuo 1994 prekybos metų, prireikus įsteigiant pirmaisiais metais mažiau reikalavimų atitinkantį registrą. Tolesnis dvejų metų vėlavimas negali būti priimtinas.

101. Dėl tariamo rizikos analizės trūkumo apdorojant duomenis kartoju, kad valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų nepagrindusi savo teiginių patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos įrodymais(75). Nėra jokių užuominų, kad Graikija tokius įrodymus pateikė.

102. Penkta, dėl teiginio, kad Reglamento Nr. 3887/92 5 straipsnio 1 dalyje reikalaujamas pranešimas apie laikymo vietą yra labai netikslus, Graikija teigia, kad, nesant tikslesnio vietos pavadinimo, buvo nurodytas toponimas (kadangi Graikijoje nėra žemės registro). Teisės aktai tiesiog reikalauja, kad būtų nurodyta vieta, o ne jos išsamus aprašymas.

103. Tačiau Komisijos inspektoriai, atrodo, reikalavo ne išsamiai aprašyti, o tik aiškiai nurodyti laikymo vietą, kuri nebuvo nurodyta pagalbos paraiškoje. Vėlgi nesant įrodymų, įrodančių priešingai, šis Graikijos argumentas nepriimtinas.

104. Šešta, dėl galvijų neženklinimo Graikija teigia, kad šie atvejai susiję su tuo, kad skirtingiems savininkams priklausančios avių ir ožkų bandos buvo laikomos kartu, o dėl tokio laikymo Reglamento Nr. 2700/93 1 straipsnio 3 dalis nereikalauja ženklinimo.

105. 1 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad avys ir (arba) ožkos, už kurias prašoma priemokos, būtų identifikuotos prieš jas apgyvendinant garduose. Man neaišku, kodėl skirtingiems savininkams priklausančioms bandoms šis reikalavimas būtų netaikomas; iš tiesų, kaip pastebi Komisija, būtent bendros bandos sukuria identifikavimo problemas, kurias 1 straipsnio 3 dalis siekia išspręsti. Todėl Graikijos argumentas turi būti atmestas.

106. Septinta, Graikija teigia, kad Komisijos patikrinimai buvo vykdomi 1997 ir 1998 m., o rezultatai buvo raštu pranešti 1998 m.; taigi Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktojoje pastraipoje nustatytas 24 mėnesių laikotarpis prasidėjo 1996 m., nors pataisos yra susijusios ir su 1995 m. išlaidomis. Be to, Komisija suklydo, 1996 metais deklaruotas 1995 metų išlaidas laikydama patenkančiomis į 24 mėnesių laikotarpį: lemiamas kriterijus yra faktinė išlaidų data arba momentas, kada atsirado teisė į pagalbą, o ne deklaracija.

107. Komisija teigia, kad jos inspektorių pastabos yra susijusios su 1995, 1996 ir 1997 finansiniais metais; Graikijos valdžios institucijoms rezultatai buvo raštu pranešti 1997 m. liepos 22 d. laišku, t. y. per 24 mėnesių laikotarpį.

108. Iš to Teisingumo Teismui pateikto laiško(76) aišku, kad 1997 m. atliktų patikrinimų rezultatai buvo pranešti Graikijai 1997 m. birželį ar liepą(77). Laiške, pavadintame „1996 ir 1997 m. EŽŪOGF garantinių sąskaitų mėsos sektoriuje apmokėjimas“ nurodomas 1997 m. patikrinimas vietoje, apibendrinama dauguma atskleistų problemų (ypač galvijų judėjimo registrų neįsteigimas, mažai, arba iš viso neatliekami patikrinimai vietoje, rizikos analizės trūkumas, žodinio pranešimo apie nuostolius priėmimas ir sunkiųjų avių augintojų pieno produktų gaminimo kontrolės trūkumas), ir daroma išvada:

„Šio tyrimo išvados pranešamos remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1663/95 8 straipsniu. Remdamosi šio laiško 1, 2, 3 ir 4 punktuose išdėstytais motyvais Komisijos tarnybos mano, kad jūsų institucijos ne visiškai vykdė Reglamentų Nr. 887/92 ir Nr. 2700/93 reikalavimus. Jos mano, kad pataisos ir procesiniai pagerinimai turi būti įvykdyti šiose srityse: ...

Atsižvelgdamos į išvadų rimtumą, Komisijos tarnybos numato, kad dalis pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96(78) 7 straipsnio 1 dalį deklaruotų išlaidų, patirtų daugiausia 24 mėnesius iki šio laiško (graikų kalba) formalaus gavimo datos, nebus finansuojamos Bendrijos. Atsižvelgus į Jūsų atsakymą į šį laišką, išlaidų, kurios bus atmestos, dalis bus nustatyta remiantis atitinkamomis Tarybos reglamento Nr. 729/70 (EEB) 5 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis. Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1663/95 8 straipsnį Jūsų atsakymas į šį laišką turi būti praneštas per dviejų mėnesių laikotarpį nuo šio laiško (graikų kalba) formalaus gavimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir išnagrinėjus jo metu gautą atsakymą, prieš Komisijos tarnyboms formaliai pranešant jų išvadas, bus siūloma surengti dvišalį susitikimą.“

109. Mano nuomone, šis laiškas visiškai atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus, kaip juos aiškina Teisingumo Teismas: aišku ne vien, kad tai yra pranešimas Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies prasme, bet ir tai, kad 24 mėnesių laikotarpio pradžia yra aiškiai paminėta.

110. Graikija teigia, kad Komisijos 1997 m. laiškas yra susijęs tik su 1996 ir 1997 prekybos metais, ir neapima 1995 prekybos metų. Tačiau tai aiškiai neteisinga: laiške keletą kartų nurodomi 1995 ir 1996 prekybos metai; nors jis vadinasi „1996 ir 1997 m. EŽŪOGF garantinių sąskaitų mėsos sektoriuje apmokėjimas“, tai, matyt, atitinka įprastą praktiką nurodyti tiek finansinius metus, su kuriais sąskaitos yra susijusios (EŽŪOGF finansiniai metai skaičiuojami nuo spalio 16 d. iki spalio 15 d.), tiek nagrinėjamo sektoriaus prekybos metus (avienos ir ožkienos atveju prekybos metai prasideda pirmąjį sausio pirmadienį ir baigiasi kitais metais diena anksčiau(79)).

111. Kadangi išlaidų atsiradimo data yra svarbi, Graikijos argumentas, kad pataisos dėl 1995 m. išlaidų yra pavėluotos, galėtų būti stiprus. Tačiau Graikija negali atsižvelgti tik į patirtų išlaidų atsiradimo datą, neatsižvelgdama į datą, kada ji apie šias išlaidas pateikė Komisijai susijusią ir pakankamą informaciją, leidžiančią Komisijai apmokėti sąskaitas. Valstybė narė gali reikalauti 24 mėnesių laikotarpio išlaidoms atmesti apsaugos tik tiek, kiek ji pati vykdo savo įsipareigojimus pagal Bendrijos teisės aktus, ypač dėl patikrinimui būtinos informacijos savanoriško pateikimo(80). Iš šio laiško aišku, kad rašymo metu (1997 m. birželį ar liepą) Graikija nebuvo pateikusi pakankamai statistinių duomenų dėl patikrinimų vietoje; vienintelė skundo sritis buvo susijusi su 1995 prekybos metais. Šiomis aplinkybėmis Graikija negali reikalauti 24 mėnesių laikotarpio apsaugos.

112. Dėl aptartų motyvų nė vienas iš Graikijos teiginių dėl 10 % pataisos, pritaikytos avių ir ožkų sektoriuje tam tikruose kituose nei Rethymnon regionuose, nėra priimtinas.

 Išvada

113. Atsižvelgdamas į išdėstytus svarstymus, manau, kad Teisingumo Teismas turėtų:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Nurodyti ieškovei padengti bylinėjimosi išlaidas.

1 – Originalo kalba: anglų.

2  – OL L 200, 2001, p. 28.

3  – 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 94, 1970, p. 13) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1287/95 (OL L 125, 1995, p. 1). Nuo 2000 m. sausio 1 d. Reglamentas Nr. 729/70 nustojo galioti ir buvo pakeistas 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, 1999, p. 103).

4  – 1 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis.

5  –      5 straipsnio 2 dalies c punkto antroji, trečioji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos.

6  – Su kiekvienu iš Graikijos ieškinyje svarstomų sektorių susiję teisės aktai yra išdėstomi šios išvados atitinkamos dalies pradžioje.

7  – 1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1663/95 (OL L 158, 1995, p. 6).

8  – Žr., pavyzdžiui, 2002 m. sausio 24 d. Sprendimą Prancūzija prieš Komisiją (C‑118/99, Rink. p. I‑747, 38 punktas).

9  – Žr., pavyzdžiui, 2003 m. sausio 9 d. Sprendimą Graikija prieš Komisiją (C‑157/00, Rink. p. I‑153, 44 punktas).

10  – Žr., pavyzdžiui, 2002 m. balandžio 18 d. Sprendimą Belgija prieš Komisiją (C‑332/00, Rink. p.  I‑3609, 46 punktas).

11  – Žr., pavyzdžiui, 10 išnašoje cituotą sprendimą Belgija prieš Komisiją (35 punktas).

12  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (11 ir 12 punktai).

13  – Žr., pavyzdžiui, 2002 m. kovo 21 d. Sprendimą Ispanija prieš Komisiją (C‑130/99, Rink. p. I‑3005, 87 punktas).

14  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (16 ir 17 punktai) ir 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą Graikija prieš Komisiją, byloje C‑331/00 (66 punktas).

15  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (18 punktas).

16  – Žr., pavyzdžiui, 13 išnašoje cituotą sprendimą Ispanija prieš Komisiją (42 punktas).

17  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (37 punktas).

18  – Žr., pavyzdžiui, 13 išnašoje cituotą sprendimą Ispanija prieš Komisiją (44 punktas).

19  – Žr., pavyzdžiui, 8 išnašoje cituotą sprendimą Prancūzija prieš Komisiją (54 punktas) ir 2002 m. kovo 12 d. Sprendimą Nyderlandai prieš Komisiją (C‑132/99, Rink. p. I‑2709, 39 punktas).

20  – 2002 m. sausio 24 d. Sprendimas Suomija prieš Komisiją (C‑170/00, Rink. p. I‑1007, 27 punktas).

21  – 13 išnašoje cituotas sprendimas Ispanija prieš Komisiją (133 ir 134 punktai); taip pat žr. generalinio advokato A. Tizzano išvadą byloje Liuksemburgas prieš Komisiją (C‑158/00, Rink. p. I‑5373, 41 punktas) ir 20 išnašoje cituotą generalinio advokato L. A. Geelhoed išvadą byloje Suomija prieš Komisiją (50 ir 59 punktai).

22  – 2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Ispanija prieš Komisiją (C‑331/01, Rink. p.  I‑8963, 60 punktas).

23  – Pakeičiantis Komisijos 1993 m. birželio 3 d. Dokumentą VI/216/93. 1997 m. rekomendacijos taikomos sprendimams, priimtiems nuo 1997 m. gruodžio 8 d.

24  – Žr. naujausius pavyzdžius, pavyzdžiui, 8 išnašoje cituotą sprendimą Prancūzija prieš Komisiją (49 punktas), 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (C‑157, 115 punktas) ir 14 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (73 punktas), o dėl Teisingimo Teismo pozicijos peržiūros – generalinio advokato L. A. Geelhoed išvadą byloje Ispanija prieš Komisiją (2001 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas, C‑375/99, Rink. p. I‑5983, 21–25 punktai).

25  – Dokumentas Nr. AGRI/17537/01-FR-FINAL.

26  – 1995 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas Nr. 1554/95 (OL L 148, 1995, p. 48).

27  – 1989 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1201/89, nustatantis išsamias pagalbos medvilnės sektoriui schemos įgyvendinimo taisykles (OL L 123, 1989, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1996 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1437/96 (OL L 184, 1996, p. 29).

28  – Cituotas 27 išnašoje.

29 –      Pirmoji ir antroji konstatuojamosios dalys.

30  – Nomos (prefektūros): Graikija yra suskirstyta į 52 nomoi (prefektūras), arba administracinius regionus.

31  – 1990 m. spalio 9 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2911/90 (OL L 278, 1990, p. 35), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1995 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2614/95 (OL L 268, 1995, p. 7).

32  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (17 ir 18 punktai).

33  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (18 punktas).

34  – Pateikta šios išvados 26 punkte, taip pat žr. 28 punktą.

35  – 1975 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 154/75 dėl alyvuogių auginimo registro sudarymo alyvuogių aliejų gaminančiose valstybėse narėse (OL L 19, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1980 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3453/80 (OL L 360, 1980, p. 15) ir 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3788/85 (OL L 367, 1985, p. 1).

36  – 1984 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2261/84 (OL L 208, 1984, p. 3).

37  – 1984 m. spalio 31 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3061/84 (OL L 288, 1984, p. 52) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1989 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 98/89 (OL L 14, 1989, p. 14).

38  – Pateikta šios išvados 6 punkte.

39  – Žr. šios išvados 18–22 punktus.

40  – 1996 m. kovo 14 d. generalinio advokato N. Fennelly išvada byloje Graikija prieš Komisiją (C‑50/94 Rink. p.  I‑3331, 49 punktas).

41  – 1998 m. sausio 29 d. Sprendimas Graikija prieš Komisiją (C‑61/95 Rink. p. I‑207, 12 ir 13 punktai).

42  – 2000 m. liepos 13 d. Sprendimas Graikija prieš Komisiją (C‑46/97, Rink. p.  I‑5719, 12 ir 16 punktai) ir 2000 m. liepos 13 d. Sprendimas Graikija prieš Komisiją (C‑243/97, Rink. p.  I‑5813, 14 punktas).

43  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (16 punktas).

44  – 2001 m. sausio 11 d. Sprendimas Graikija prieš Komisiją (C‑247/98, Rink. p.  I‑1, 13 ir 14 punktai).

45  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (17 punktas).

46  – Žr., pavyzdžiui, 8 išnašoje cituotą sprendimą Prancūzija prieš Komisiją (54 punktas).

47  – Žr., pavyzdžiui, 13 išnašoje cituotą sprendimą Ispanija prieš Komisiją (87 punktas).

48  – 1986 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2392/86 (OL L 208, 1986, p. 1) su pakeitimais, padarytais 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1631/98 (OL L 210, 1998, p. 14).

49  – Cituotas 31 išnašoje, su pakeitimais, padarytais taip pat 1994 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2475/94 (OL L 264, 1994, p. 6).

50  –      Tekste anglų kalba yra klaida: vietoj žodžio „arai“ (angl. ares) vartojama „plotai“ (angl. areas).

51  – Cituotas 7 išnašoje.

52  – 1997 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1456/97 (OL L 199, 1997, p. 4).

53  – 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 (OL L 179, 1999, p. 1).

54  – Žr. 82 straipsnį.

55  – Žr. preambulės 31 konstatuojamąją dalį, 2 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnį.

56  – 1999 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1621/1999 (OL L 192, 1999, p. 21).

57  – Žr. šios išvados 57 ir 58 punktus.

58  – Žr. šios išvados 65 ir 66 punktus.

59  – Žr. 13 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnį.

60  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (18 punktas) ir 13 išnašoje cituotą sprendimą Ispanija prieš Komisiją (42 punktas).

61  – Cituotas 52 išnašoje.

62  – OL L 208, p. 19.

63  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (18 punktas) ir 13 išnašoje cituotą sprendimą Ispanija prieš Komisiją (42 punktas).

64  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (18 punktas).

65  – 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3887/92 (OL L 391, 1992, p. 36).

66  – 1993 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2700/93 (OL L 245, 1993, p. 99) su pakeitimais, padarytais 1994 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 279/94 (OL L 37, 1994, p. 1).

67  – Žr. šios išvados 18–22 punktus.

68  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (37 punktas).

69  – Žr., pavyzdžiui, 13 išnašoje cituotą sprendimą Ispanija prieš Komisiją (44 punktas).

70  – Žr. šios išvados 6 punktą.

71  – Žr. šios išvados 107 punktą.

72  – Žr. šios išvados 35 punktą.

73  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (16 ir 17 punktai).

74  – Reglamento Nr. 2700/93 4 straipsnis.

75  – Žr., pavyzdžiui, 9 išnašoje cituotą sprendimą Graikija prieš Komisiją (18 punktas).

76 – Komisijos atsiliepimo į ieškinį 11 priedas.

77  – Ant dokumento yra dvi datos: 1997 m. birželio 12 d. ir 1997 m. liepos 3 d., o Komisija nurodo 1997 m. liepos 22 d.; gali būti, kad šios trys datos yra projekto anglų kalba data, vertimo į graikų kalbą data ir gavimo Graikijos valdžios institucijose data.

78  –      Ši nuostata numato: „Už konkretų mėnesį pateikiamos išlaidos turi sutapti su faktiškai tą mėnesį padarytais mokėjimais ir gautomis įplaukomis. Kartu galima pateikti tų pačių metų praėjusių mėnesių duomenų pataisymus. Už „n“ metus atsižvelgiama į valstybių narių padarytas išlaidas nuo „n‑1“ metų spalio 16 d. iki „n“ metų spalio 15 dienos.“

79  – 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3013/89 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo 3 straipsnio 3 dalis (OL L 289, 1989, p. 1).

80  – 22 išnašoje cituotas sprendimas Ispanija prieš Komisiją (60 ir 65 punktai).

Full & Egal Universal Law Academy