Byla C-498/01 P
Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
prieš
Zapf Creation AG
„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 – Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai – Sintagma „New Born Baby“ – Nereikalingumas priimti sprendimą“
Nutarties santrauka
Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, panaikinančio Apeliacinės tarybos sprendimą atsisakyti žymenį registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą – Registracijos paraiškos atsiėmimas vykstant procesui – Ginčo pabaiga – Nereikalingumas priimti sprendimą
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 str.)
Nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Pirmosios instancijos instancijos teismo sprendimo, panaikinusio Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos sprendimą atsisakyti žymenį registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą, po generalinio advokato išvados paskelbimo atsiėmus paraišką registruoti šis apeliacinis skundas nepraranda dalyko, nes pats šis atsiėmimas nedaro įtakos skundžiamam sprendimui.
Vis dėlto atsiėmus paraišką, ginčas dėl atsisakymo nagrinėjamą žymenį registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą baigiasi, nes šalys vieningai teigia, kad jis jau išspręstas, o Tarnyba konkrečiai mano, kad paraiškos atsiėmimas „galioja“ ir kad jos reikalavimai dėl skundžiamo sprendimo nebeturi dalyko. Tokiomis aplinkybėmis nebereikia priimti sprendimo dėl šio apeliacinio skundo.
(žr. 10–13 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)
NUTARTIS
2004 m. gruodžio 1 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 – Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai – Sintagma „New Born Baby“ – Nereikalingumas priimti sprendimą“
Byloje C‑498/01 P,
dėl 2001 m. gruodžio 20 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 49 straipsnį pateikto apeliacinio skundo,
Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. von Mühlendahl, D. Schennen ir C. Røhl Søberg, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
apeliantė,
palaikoma
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos K. Manji, padedamo barrister M. Tappin, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusios į apeliacinę bylą šalies,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
Zapf Creation AG, įsteigtai Rödental (Vokietija), atstovaujamai Rechtsanwalt A. Kockläuner ir Patentanwalt S. Zech, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J. P. Puissochet (pranešėjas) ir R. Schintgen,
generalinis advokatas F. G. Jacobs,
posėdžio sekretorius M.‑F. Contet, vyriausias administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. sausio 8 d. posėdžiui,
išklausęs generalinį advokatą,
priima šią
Nutartį
1 Apeliaciniu skundu Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (toliau – VRDT) prašo panaikinti 2001 m. spalio 3 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Zapf Creation prieš VRDT (New Born Baby) (T‑140/00, Rink. p. II‑2927, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Pirmosios instancijos teismas, pirma, panaikino 2000 m. kovo 21 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 348/1999-3) atsisakyti sintagmą „New Born Baby“ registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą (toliau – ginčijamas sprendimas) ir, antra, nurodė VRDT padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2 Panaikindamas šį sprendimą, Pirmosios instancijos teismas pirmiausia nurodė, kad sintagma „New Born Baby“ nežymi nei prekių, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, t. y. „Žaislinės lėlės ir šių lėlių žaisliniai reikmenys“, kokybės, nei paskirties, nei kokios nors kitos jų savybės. Todėl Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad VRDT neteisingai atsisakė šią sintagmą registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą, remdamasi 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies c punktu.
3 Antra, Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą absoliutų atsisakymo registruoti pagrindą, taip pat taikomas šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas atsisakymo registruoti pagrindas. Dėl to Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nustačius, jog nėra pirmojo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindą, išnyksta antrasis atsisakymo registruoti pagrindas pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
4 Teisingumo Teismas susipažino su generalinio advokato išvada 2004 m. vasario 19 d. posėdyje.
5 Savo išvadoje generalinis advokatas teigė, kad panaikindamas ginčijamą sprendimą Pirmosios instancijos teismas padarė teisinę klaidą ir taikydamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą, ir to paties 7 straipsnio 1 dalies c punktą. Todėl generalinis advokatas pasiūlė Teisingumo Teismui panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ir atmesti Zapf Creation (toliau – Zapf Creation) Pirmosios instancijos teisme pareikštą ieškinį.
6 2004 m. kovo 25 d. laišku Zapf Creation pranešė Teisingumo Teismui, kad ji atsiėmė savo paraišką sintagmą „New Born Baby“ registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą.
7 2004 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismui adresuotu laišku VRDT patvirtino, kad Zapf Creation atsiėmė savo paraišką ir kad šis atsiėmimas galiojantis. Tame pačiame laiške VRDT nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis „procesai Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme nebeturi dalyko“. Tačiau VRDT pažymėjo, kad ši situacija susiklostė Zapf Creation atsiėmus prekių ženklo paraišką ir kad todėl iš šios bendrovės turi būti priteistos procesų Teisingumo Teisme bei Pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos.
8 2004 m. gegužės 11 d. laišku Zapf Creation Teisingumo Teismui pranešė, kad pritaria VRDT nuomonei, jog nuo šio momento byla išspręsta. Tačiau ši bendrovė savo laiške pabrėžė, kad Pirmosios instancijos teismas patenkino jos ieškinį, todėl kiekviena šalis turinti padengti savo bylinėjimosi Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme išlaidas.
9 Galiausiai 2004 m. gegužės 26 d. laišku VRDT pranešė Teisingumo Teismui, kad šalys sudarė „taikos sutartį“ dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodė, jog šiomis aplinkybėmis ji atsiima savo „balandžio 19 d. pateiktą reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų byloje C‑498/01 P“, t. y. reikalavimą priteisti iš Zapf Creation abiejų procesų bylinėjimosi išlaidas.
Teisingumo Teismo vertinimas
10 Po generalinio advokato išvados paskelbimo atsiėmus paraišką sintagmą „New Born Baby“ registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą šis apeliacinis skundas nepraranda dalyko.
11 Pats šis atsiėmimas nedaro jokios įtakos skundžiamam sprendimui. Šis sprendimas sukūrė teisinių pasekmių, ir VRDT vis dar galėtų pagrįsti suinteresuotumą pateikti apeliacinį skundą, siekdama užginčyti šias teisines pasekmes bei Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatų išaiškinimą, kuris, Pirmosios instancijos teismas nuomone, galėjo būti pritaikytas šioje byloje. Be to, šis sprendimas pripažino pagrįstais Zapf Creation reikalavimus ir galėtų būti naudingas šiai bendrovei kitose minėtos sintagmos registravimo procedūrose.
12 Vis dėlto neginčytina, kad atsiėmus šią paraišką ginčas dėl atsisakymo šią sintagmą registruoti kaip Bendrijos prekių ženklą yra baigtas. Šalys vieningai teigia, kad ginčas jau išspręstas. VRDT mano, kad paraiškos atsiėmimas „galioja“ ir kad jos reikalavimai dėl skundžiamo sprendimo nebeturi dalyko.
13 Tokiomis aplinkybėmis nebereikia priimti sprendimo dėl šio apeliacinio skundo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, kuri pagal 118 straipsnį yra taikoma apeliacinėse bylose, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Be to, remiantis to paties 69 straipsnio 6 dalimi, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Teisingumo Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
15 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad, generalinio advokato nuomone, VRDT pagrįstai reikalavo panaikinti skundžiamą sprendimą bei atmesti Zapf Creation Pirmosios instancijos teisme pareikštą ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Be to, reikia konstatuoti, kad apeliacinis skundas neteko dalyko tik dėl Zapf Creation 2004 m. kovo 25 d., paskelbus šiai bendrovei nenaudingą generalinio advokato išvadą, priimto sprendimo atsiimti 1997 m. spalio 6 d. pateiktą registracijos paraišką.
16 Todėl galėtų būti teisinga priteisti iš Zapf Creation procesų abiejose instancijose išlaidas, kaip 2004 m. balandžio 19 d. laišku prašė VRDT.
17 Tačiau skundžiamu sprendimu VRDT buvo nurodyta padengti jos ir Zapf Creation išlaidas. Kadangi dėl šio apeliacinio skundo sprendimo priimti nebereikia, skundžiamas sprendimas negali būti panaikintas, todėl nurodymas VRDT padengti proceso Pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas negali būti ginčijamas.
18 Be to, 2004 m. gegužės 26 d. laišku VRDT atsisakė reikalauti, kad Zapf Creation būtų nurodyta padengti bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
19 Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, tokiomis bylos aplinkybėmis iš Zapf Creation turi būti priteistos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidos.
20 Remiantis Procedūros reglamento 69 straipsnio 4 dalimi, į bylą įstojusi Jungtinė Karalystė padengia savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nutaria:
1. Nereikia priimti sprendimo dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikto apeliacinio skundo.
2. Priteisti iš Zapf Creation AG bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.
3. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.
Full & Egal Universal Law Academy