Byla T‑45/01
Stephen G. Sanders ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Bendrosios įmonės JET įdarbintas personalas – Kito nei laikiniesiems tarnautojams taikomo teisinio režimo taikymas – Patirtos turtinės žalos atlyginimas“
Sprendimo santrauka
1. Procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui
(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnis)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija
3. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija
4. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija
1. Po Pirmosios instancijos teismo tarpinio sprendimo, kuriuo priteista iš Bendrijos atlyginti EAPB bendrosios įmonės personalo narių žalą, patirtą dėl to, kad jiems buvo taikomas kitas teisinis režimas nei laikiniesiems tarnautojams, priėmimo ieškinyje dėl žalos atlyginimo pareikštų reikalavimų nurodant sumą, pakeistų atsižvelgus į tarpiniame sprendime nurodytą žalos apskaičiavimo tvarką, negalima pripažinti nepriimtinais, nes tai yra leistinas ieškinyje pateiktų reikalavimų padidinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, pirmą kartą patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus Pirmosios instancijos teismas įtvirtino savo tarpiniame sprendime ir, antra vertus, dar nebuvo diskutuojama dėl to, kas konkrečiai sudaro patirtą žalą, ir dėl jos tikslių apskaičiavimo būdų.
Iš tiesų kadangi tarpiniame sprendime buvo nustatytas laikotarpis, už kurį turi būti atlyginta žala, sudėtinės žalos dalys ir tikslus kiekvieno ieškovo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo būdas, jį priėmus turi būti galima pataisyti kiekvieno jų individualius reikalavimus nurodant sumą.
(žr. 21–22 punktus)
2. Po Pirmosios instancijos teismo tarpinio sprendimo, kuriuo priteista iš Bendrijos atlyginti bendrosios įmonės Jodint European Torus (toliau – JET) personalo narių žalą, patirtą dėl to, kad jiems buvo taikomas kitas teisinis režimas nei laikiniesiems tarnautojams, priėmimo nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo kiekvienas ieškovas atsakomybės laikotarpio pradžioje turi būti priskirtas lygiui ir pakopai atsižvelgiant į jo faktinį įdarbinimą; šis penkerių metų laikotarpis prasidėjo nuo seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai.
Iš tikrųjų nors Pirmosios instancijos teismas teisę į žalos atlyginimą apribojo nustatydamas penkerių metų laikotarpį, vis dėlto jis nusprendė, kad nuo pat pradžių, t. y. nuo jų pirmojo priėmimo į darbą, suinteresuotieji asmenys turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais, todėl neteisėti veiksmai tęsėsi visą bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį. Todėl kiekvieno ieškovo situacija atsakomybės laikotarpio pradžioje negali prilygti situacijai, kuri būtų atsiradusi juos įdarbinant pirmą kartą, ir ją reikia nagrinėti atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą sutartininkais įdarbinti suinteresuotieji asmenys turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais, ir dėl to prireikus reikia atsižvelgti į iki šio laikotarpio turėtą „karjerą“. Toks „karjeros atstatymo“ metodas būtinai apima pareigų paaukštinimus, kuriais kiekvienas ieškovas būtų galėjęs pasinaudoti.
Kiek tai susiję su pareigų paaukštinimais per atsakomybės laikotarpį, atsižvelgęs į JET projekto grupės narių situaciją Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovų teisinė padėtis dėl neteisėtų veiksmų išliko diskriminacinė ir dėl to jie patyrė žalą. Todėl EAPB laikinųjų tarnautojų panaši situacija, į kurią atsižvelgiama kaip į lyginimo pagrindą nustatant kilimą karjeros laiptais, kuriuo ieškovai būtų galėję pasinaudoti, yra JET projekto grupės narių situacija, kuri tam tikrais atvejais palankesnė.
(žr. 49–51, 65, 68 punktus)
3. Tarpiniame sprendime, kuriuo priteista iš Bendrijos atlyginti bendrosios įmonės JET personalo narių žalą, patirtą dėl to, kad jiems buvo taikomas kitas teisinis režimas nei laikiniesiems tarnautojams, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovų patirtą žalą sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčių ir susijusių išmokų, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę, jeigu būtų dirbę JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčių ir susijusių išmokų, kurias jie faktiškai gavo dirbdami sutartininkais.
Iš to matyti, kad, viena vertus, nustatant grynąsias iš Bendrijos gautas pajamas, kurias kiekvienas ieškovas būtų gavęs Pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakomybės laikotarpiu, jeigu būtų įdarbintas laikinuoju tarnautoju, reikia įskaičiuoti visas išmokas, į kurias suinteresuotasis asmuo būtų įgijęs teisę, atsižvelgus į su jo asmenine ir profesine situacija susijusius veiksnius, kuriuos jis galėtų įrodyti, pateikdamas rašytinius dokumentus. Atvirkščiai, nereikia įskaičiuoti išmokų, kurias jis būtų gavęs išvykęs į komandiruotę, nes JET kompensavo visas išlaidas, o dienpinigiai buvo nedideli arba jų nebuvo. Kita vertus, dėl kiekvieno ieškovo sutartininko šiuo atsakomybės laikotarpiu gautų nacionalinių pajamų nustatymo reikia įskaičiuoti visą faktinį šiuo pagrindu suinteresuotųjų asmenų gautą darbo užmokestį, būtent dienpinigius, kuriuos kai kurie ieškovai gavo dėl to, kad gyveno toli nuo JET patalpų.
(žr. 77–79 punktus)
4. Tarpiniame sprendime, kuriuo priteista iš Bendrijos atlyginti bendrosios įmonės JET personalo narių žalą, patirtą dėl to, kad jiems buvo taikomas kitas teisinis režimas nei laikiniesiems tarnautojams, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai nuo pat pradžių turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais ir kad neteisėti veiksmai tęsėsi ilgesnį nei Pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybės laikotarpį. Tokia išvada būtinai reiškia, jog reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovai savo teises į pensiją galėjo įgyti per visą kiekvieno jų faktinio darbo JET laikotarpį, nors žalos atlyginimas dėl šių galimų teisių apribotas atsakomybės laikotarpiu.
Todėl nustatant teises į pensiją atitinkančios žalos atlyginimo dalį reikia nustatyti kiekvieno ieškovo pirmojo faktinio įdarbinimo JET dieną, kuri prireikus gali būti ankstesnė nei atsakomybės laikotarpis, o žala už prarastas teises į pensiją atlyginama daugiausia už penkerių metų laikotarpį, kuris atitinka atsakomybės laikotarpį. Taigi minėtas daugiausia penkerių metų laikotarpis nėra vieninteliai metai, suteikiantys teisę į pensiją. Iš tikrųjų teisę į pensiją suteikia bendras kiekvieno ieškovo darbo JET laikotarpis, ir šios teisės atitinkamai sumažinamos proporcingai jo atsakomybės laikotarpiui jo viso darbo laikotarpio atžvilgiu.
Be to, reikia pripažinti, jog žalos atlyginimas už teises į pensiją negali būti mažesnis nei aktuarinė sumokėtų įmokų vertė, kurią kiekvieno ieškovo vardu sudaro darbuotojo ir darbdavio daugiausia penkerių metų, atitinkančių atsakomybės laikotarpį, įmokos.
Atvirkščiai, kai ieškovas konkrečiai dėl to, kad yra išdirbęs JET mažiau kaip 10 metų, bet kuriuo atveju, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatais, negalėjo įgyti teisės į ištarnauto laiko pensiją, o tik į išeitinę išmoką, žalos atlyginimas už tokios išmokos praradimą, sumažinus ją proporcingai atsakomybės laikotarpiui jo viso darbo laikotarpio atžvilgiu, yra alternatyva, kurią jam privaloma suteikti.
(žr. 90–93 punktus)
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. liepos 12 d.(*)
„Bendrosios įmonės JET įdarbintas personalas – Kito nei laikiniesiems tarnautojams taikomo teisinio režimo taikymas – Patirtos turtinės žalos atlyginimas“
Byloje T‑45/01
Stephen G. Sanders, gyvenantis Oksone (Jungtinė Karalystė), ir kiti 94 ieškovai, kurių pavardės įrašytos priede, iš pradžių atstovaujami QC P. Roth ir baristerių I. Hutton, E. Mitrophanous ir A. Howard, o vėliau – QC P. Roth ir baristerių I. Hutton ir B. Lask,
ieškovai,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall,
atsakovę,
palaikomą
Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos iš pradžių J.‑P. Hix ir A. Pilette, vėliau – J.‑P. Hix ir B. Driessen,
įstojusios į bylą šalies,
dėl kiekvieno ieškovo turtinės žalos, patirtos dėl to, kad jis nebuvo įdarbintas Europos Bendrijų laikinuoju tarnautoju bendrojoje įmonėje Joint European Torus (JET), sumos nustatymo, 2004 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą Sanders ir kt. prieš Komisiją (T‑45/01, Rink. p. II‑3315),
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai M. Jaeger ir H. Legal,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. kovo 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės bylos aplinkybės ir procesas
1 2004 m. spalio 5 d. Sprendimu Sanders ir kt. prieš Komisiją (T‑45/01, Rink. p. II‑3315, toliau – tarpinis sprendimas) Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nepasiūliusi ieškovams sudaryti laikinosios tarnybos sutarčių pažeidžiant bendrosios įmonės Joint European Torus (toliau – JET) įstatus, Komisija padarė neteisėtus veiksmus, už kuriuos kyla Europos Bendrijos atsakomybė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų jie prarado realią galimybę būti įdarbintais laikinaisiais tarnautojais ir kad ieškovų patirtą žalą sudaro skirtumas tarp jų darbo užmokesčio, su darbo užmokesčiu susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę ar įgiję į juos teisę, jei būtų dirbę JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčio, su juo susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kuriuos jie faktiškai gavo ar įgijo į juos teisę dirbdami sutartininkais (tarpinio sprendimo 142, 158 ir167 punktai).
2 Vis dėlto Pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad ieškovai savo prašymus dėl žalos atlyginimo turėjo pateikti per protingą terminą, kuris neturi viršyti penkerių metų, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie skundžiamą diskriminuojančią padėtį, ir nusprendė, jog kiekvieno jų patirtą žalą reikia apskaičiuoti nuo seniausiai su kiekvienu juo sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, tačiau ši data negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš jam pateikiant Komisijai prašymą atlyginti žalą (tarpinio sprendimo 72 punktas).
3 Negalėdamas nustatyti kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydžio, Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (170 punktas) įtvirtino principus ir kriterijus, kuriais remdamosi šalys buvo raginamos susitarti, o nepavykus to padaryti – pateikti Pirmosios instancijos teisme savo reikalavimus nurodant sumą.
4 Taigi šalys turėjo:
1) nustatyti pareigas ir lygį, kurie atitiktų kiekvieno ieškovo vykdomas funkcijas, jeigu seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dieną, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš jam pateikiant Komisijai prašymą dėl žalos atlyginimo, jam būtų pasiūlyta laikinosios tarnybos sutartis (169 ir 171 punktai);
2) atkurti suinteresuotojo asmens karjerą nuo jo priėmimo į darbą dienos vėliausiai iki nurodyto penkerių metų laikotarpio, atsižvelgiant į:
– vidutinį Europos atominės energijos bendrijos (toliau – EAEB) tarnautojo, pagal galimybę, dirbančio JET, pareigas ir lygį atitinkančio darbo užmokesčio augimą,
– galimą suinteresuotojo asmens pareigų paaukštinimą, kuriuo jis būtų galėjęs pasinaudoti per šį laikotarpį atsižvelgiant į atitinkamą lygį ir pareigas, remiantis panašioje padėtyje esančių EAEB laikinųjų tarnautojų pareigų paaukštinimų vidurkiu (tarpinio sprendimo 172 punktas);
3) palyginti Bendrijų laikinojo tarnautojo ir sutartininko padėtis, atsižvelgiant į grynąsias sumas atskaičius įmokas, atskaitymus ir kitus mokesčius pagal taikomą teisę (tarpinio sprendimo 173 punktas).
5 Pirmosios instancijos teismas patikslino, kad atsakomybės laikotarpis prasidėjo nuo seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš pateikiant prašymą dėl žalos atlyginimo, ir baigėsi suinteresuotajam nutraukus darbą JET projekte, jei tai atsitiko iki projekto pabaigos 1999 m. gruodžio 31 d., arba projekto pabaigos dieną, jeigu jis dirbo iki JET projekto pabaigos (tarpinio sprendimo 174 punktas).
6 Galiausiai Pirmosios instancijos teismas nusprendė: kadangi žalos atlyginimas, kuriuo siekiama kompensuoti prarastą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas, numatytas Protokole dėl Europos Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų privilegijų ir imunitetų, apskaičiuojamas atsižvelgiant į Bendrijos mokesčius, jis yra visiškai neapmokestinamas ir negali būti apmokestintas nacionaliniais mokesčiais (tarpinio sprendimo 176 punktas).
7 Šalims nepavykus susitarti dėl visų klausimų, susijusių su tiksliu kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydžio nustatymu, jos 2005 m. spalio 28 d. Pirmosios instancijos teisme pateikė savo reikalavimus, nurodydamos sumas.
8 Pirmosios instancijos teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, apie kurią buvo pranešta 2006 m. gruodžio 19 d., pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį paprašė šalių pateikti informacijos bei paaiškinimus dėl klausimų, kuriais nepavyko susitarti vertinant kiekvieno ieškovo patirtą žalą.
9 Ieškovai į Pirmosios instancijos teismo prašymą atsakė 2007 m. vasario 20 d. kanceliarijoje įregistruotu laišku. Komisija savo pastabas dėl ieškovų atsakymų pateikė laiške, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2007 m. kovo 1 dieną.
10 Savo atsakymuose į Pirmosios instancijos teismo prašymą šalys, kurios priėmus proceso organizavimo priemonę patikslino savo reikalavimus, nurodydamos sumas pabrėžė, jog kai kurie nesutarimai buvo išspręsti, ir pažymėjo ginčytinus klausimus.
11 2007 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmosios kolegijos pirmininkas, remdamasis kartu skaitomomis Procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalimi ir 116 straipsnio 6 dalimi, nutartimi atmetė 2007 m. vasario 27 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymą įstoti į bylą dėl jo pavėluoto pateikimo.
12 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Pirmosios instancijos teismo žodžiu pateiktus klausimus 2007 m. kovo 20 d. vykusiame posėdyje. Komisija pateikė pataisytą savo 2007 m. kovo 1 d. pastabų priedų versiją.
13 Posėdžio pabaigoje pirmininkas ieškovams nustatė vienos savaitės terminą pateikti galimus pakeitimus, atsižvelgiant į Komisijos teismo posėdyje pateiktus dokumentus. Ieškovams pateikus prašymą, 2007 m. kovo 27 d. pirmininkas Komisijai ir ieškovams šį terminą pratęsė atitinkamai iki 2007 m. kovo 30 d. ir balandžio 3 d., kad Komisija galėtų padaryti galutinius savo reikalavimų nurodant sumas pakeitimus, o ieškovai dėl jų – pateikti savo pastabas.
14 Žodinė proceso dalis buvo baigta 2007 m. balandžio 17 dieną.
Šalių reikalavimai
15 Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:
– priteisti iš Komisijos atlyginti jų prarastus darbo užmokestį, teises į pensiją, išmokas ir kompensacijas dėl jų atžvilgiu padarytų Bendrijos teisės pažeidimų, sumokant visiems ieškovams bendrai 2005 m. spalio 31 d. nustatytą 27 744 467 svarų sterlingų (GBP) sumą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Komisija ir jos pusėje įstojusi į bylą Taryba Pirmosios instancijos teismo prašo:
– vykdant tarpinį sprendimą priteisti iš jos atlyginti ieškovams žalą atsižvelgiant į jos pastabas, bendrą visiems ieškovams 2005 m. spalio 31 d. nustatytą 5 767 682 GBP sumą,
– priteisti iš jos pusę ieškovų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl teisės
Bylos apimtis rationae personae
17 Atsakydami į Pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktus klausimus, ieškovai nurodė, kad du iš jų, t. y. M. Organ ir R. Sibbald nepateikė prašymų atlyginti žalą.
18 Todėl Pirmosios instancijos teismas turi į tai atsižvelgti formaliai bei konstatuoti, kad iš 95 ieškovų tik 93 ieškovai reikalauja atlyginti žalą.
19 Be to, ieškovai nurodė, kad S. Rivers vykstant procesui ištekėjo, o jos pavardė reikalavimuose atlyginti žalą nurodyta kaip S. Playle. Siekiant išvengti bet kokios galimybės supainioti, šiame sprendime jos pavardė nurodoma kaip Rivers‑Playle.
Dėl reikalavimų atlyginti žalą sumos
20 Nepareiškusi prieštaravimo dėl priimtinumo, Komisija tvirtina, kad ieškovų reikalavimuose atlyginti žalą nurodyta suma už tarpiniame sprendime nustatytą atsakomybės laikotarpį (nuo 1995 m. iki 1999 m.) yra daugiau nei pusantro karto didesnė nei nurodytoji jų pirminiuose reikalavimuose. Ji mano, kad nors šiuos reikalavimus suinteresuotieji asmenys pakeitė būtent atsižvelgdami į jos per diskusijas pateiktą informaciją, vis dėlto toks ieškovų reikalavimų padidinimas gali neatitikti Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio nuostatų.
21 Iš esmės reikia priminti, kad Teisingumo Teismas byloje, kurioje tarpinis sprendimas apibrėžė patirtos žalos apskaičiavimo būdą bei kurioje buvo prašoma eksperto išvados, leido padidinti pirminiuose reikalavimuose nurodytą sumą, pripažinęs tokius pakeistus reikalavimus priimtinais. Jis nusprendė, kad šie reikalavimai yra leistinas ir iš tiesų būtinas ieškinyje pateiktų reikalavimų padidinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, pirmą kartą patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus jis įtvirtino savo tarpiniame sprendime ir, antra vertus, nebuvo diskutuojama dėl to, kas konkrečiai sudaro patirtą žalą, ir dėl jos apskaičiavimo būdų. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad jis tarpinio sprendimo rezoliucinėje dalyje paragino šalis, joms nepavykus susitarti, pateikti reikalavimus nurodant sumą. Jis nusprendė, kad šis raginimas būtų praradęs prasmę ir reikšmę, jei po šio sprendimo priėmimo šalys nebūtų galėjusios pateikti kitų reikalavimų nei suformuluotieji jų ieškinyje (2000 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, C‑104/89 ir C‑37/90, Rink. p. I‑203, 38–40 punktai).
22 Taip pat, kadangi šiuo atveju tarpiniame sprendime buvo nustatytas laikotarpis, už kurį turi būti atlyginta žala, žalos sudėtinės dalys ir tikslus kiekvieno ieškovo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo būdas, jį priėmus turi būti galima pataisyti kiekvieno jų individualius reikalavimus nurodant sumą.
23 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. spalio 31 d. ieškovų reikalavimai atlyginti žalą, pataisyti atsižvelgiant į tarpinio sprendimo motyvus, yra mažesni, o ne didesni nei jų pirminiai reikalavimai, jei bus atsižvelgta į bendrą sumą, o ne, kaip padarė atsakovė – tik į jų pirminius, su žalos atlyginimo laikotarpiu susijusius reikalavimus.
24 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, jog Komisijos pastabą dėl galutinių reikalavimų dydžio reikia atmesti kaip nereikšmingą.
Pirminės pastabos
25 Šio sprendimo tikslas – nustatyti kiekvienam ieškovui žalos, patirtos dėl tarpiniame sprendime konstatuotų neteisėtų veiksmų, atlyginimo dydį pagal jame nustatytus principus ir kriterijus, kurie nurodyti 1–6 punktuose, nes šalims nepavyko susitarti dėl visų nagrinėjamų klausimų taikant visus Pirmosios instancijos teismo įtvirtintus principus ir kriterijus.
26 Reikia pažymėti, jog tarpiniame sprendime nebuvo ginčijama: Bendrijos atsakomybės dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų pripažinimo principas; pripažinimas, kad ieškovai, kurių teisė į žalos atlyginimą apribota maksimaliu penkerių metų laikotarpiu, patyrė žalą; kiekvieno ieškovo žalos atlyginimo dydžiui nustatyti naudojami principai ir kriterijai. Taigi šis sprendimas yra galutinis dėl visų šių klausimų, kurie įgijo res judicata galią, ir į jį reikia atsižvelgti galutinai išsprendžiant ginčą (1991 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑281/89, Rink. p. I‑347, 14 punktas; 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo nutarties Coussios prieš Komisiją, C‑397/95 P, Rink. p. I‑3873, 25 punktas ir 1996 m. lapkričio 28 d. Nutarties Lenz prieš Komisiją, C‑277/95 P, Rink. p. 6109, 48–54 punktai bei, kalbant apie tarpinio sprendimo res judicata galią, – minėto sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją 54–56 punktai). Be to, Komisija savo pirmiau minėtose 2007 m. kovo 1 d. pastabose nurodė, jog nei ieškovai, nei ji pati dėl 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo nepateikė apeliacinio skundo Teisingumo Teisme, todėl šis sprendimas yra galutinai įgijęs res judicata galią.
27 Be to, užbaigiant žodinę proceso dalį buvo aišku, kad 2005 m. spalio 28 d. reikalavimų atžvilgiu šalims pavyko susitarti dėl tam tikrų bendrųjų ir specialiųjų klausimų, susijusių su kiekvienam ieškovui priklausančio žalos atlyginimo dydžio nustatymu pagal tarpiniame sprendime įtvirtintus principus ir kriterijus.
28 Paaiškėjo, jog šalys susitarė dėl bendrosios ieškovų patirtos žalos apskaičiavimo tvarkos, dėl pagrindinių suinteresuotųjų asmenų Bendrijų ir nacionalinių pajamų sudedamųjų dalių, į kurias reikia atsižvelgti, nustatymo, dėl galutiniam kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydžiui taikomų 5,25 % paprastųjų palūkanų ir dėl to, kad ieškovų gautas žalos atlyginimas nebus apmokestinamas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, nes klausimas dėl šio žalos atlyginimo mokestinio režimo jau buvo aiškiai ir galutinai išnagrinėtas tarpiniame sprendime (žr. 6 punktą). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad šalys susitarė, jog du ieškovai D. Hamilton ir T. Price, kurie išėję iš darbo JET buvo bedarbiai, pagal taikytinus teisės aktus šiuo pagrindu būtų turėję teisę gauti bedarbio pašalpą.
29 Iš 2005 m. spalio 28 d. ieškovų pateiktų reikalavimų matyti, kad liko nesusitarta dėl šešių klausimų, nuo kurių priklauso tikslus kiekvieno ieškovo žalos atlyginimo dydžio nustatymas ir dėl kurių išnagrinėjimo šalys kreipėsi į Pirmosios instancijos teismą. Šie klausimai susiję, pirma, su atsakomybės laikotarpio pradžia kiekvienam ieškovui (žr. 5 punktą), antra, kiekvieno ieškovo lygio ir pakopos nustatymu atsakomybės laikotarpio pradžioje (žr. 4 punktą), trečia, pareigų paaukštinimu, kuriuo ieškovai būtų galėję pasinaudoti (žr. 4 punktą), ketvirta, su darbo užmokesčiu susijusiomis išmokomis, kurias jie būtų galėję gauti (žr. 1 punktą), penkta, įmokomis, atskaitymais ir kitais mokesčiais, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant Bendrijų laikinojo tarnautojo ir sutartininko grynąsias pajamas (žr. 4 punktą), ir, šešta, teisėmis į pensiją, kurias kiekvienas ieškovas būtų galėjęs įgyti (žr. 1 punktą).
30 Po priimtos proceso organizavimo priemonės, apie kurią buvo pranešta 2006 m. gruodžio 19 d., šalims pavyko susitarti dėl kai kurių klausimų. Jos susitarė, pirma, dėl atsakomybės laikotarpio pradžios kiekvienam ieškovui ir, antra, dėl įmokų, atskaitymų ir kitų mokesčių, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant faktines suinteresuotųjų asmenų gautas pajamas jiems dirbant sutartininkais. Atvirkščiai, dėl kitų ginčytinų klausimų buvo daugiau ar mažiau nesutariama.
31 Be to, šalys, kurių nuomonės šiuo klausimu skyrėsi, savo rašytinėse pastabose ir posėdyje nurodė iškilusį sunkumą – Jungtinės Karalystės valdžios institucijų nepripažinimą, kad remiantis Pirmosios instancijos teismo tarpiniu sprendimu ieškovų gautas žalos atlyginimas negali būti apmokestinamas nacionaliniais mokesčiais, nes šios institucijos nurodė ketinančios apmokestinti jei ne pagrindinę žalos atlyginimo sumą, tai bent už šį žalos atlyginimą apskaičiuotas palūkanas. Ieškovai ir Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo priimti konkretų sprendimą dėl pagrindinės žalos atlyginimo sumos ir už ją apskaičiuotų palūkanų atleidimo nuo apmokestinimo.
32 Toliau reikia išnagrinėti šešis 29 punkte minėtus klausimus iš eilės, atskiriant tuos, dėl kurių susitarta ir dėl kurių nesusitarta, taip pat klausimą dėl mokestinio režimo taikymo palūkanoms už ieškovų gaunamą žalos atlyginimą.
– Dėl klausimų, kurių atžvilgiu susitarta
Dėl atsakomybės laikotarpio pradžios
33 Tarpiniame sprendime Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žalos atlyginimas turi būti apskaičiuotas už laikotarpį, pradedant nuo seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš pateikiant Komisijai prašymą dėl žalos atlyginimo, t. y. jis prasideda nuo 1994 m. lapkričio 12 d. iki 1995 m. vasario 16 d. (tarpinio sprendimo 84 ir 169 punktai). Be to, iš sprendimo (174 punktas) išplaukia, kad atsakomybės laikotarpis baigiasi arba ieškovui nutraukus darbą JET projekte, jei tai atsitiko iki projekto pabaigos 1999 m. gruodžio 31 d., arba projekto pabaigos dieną, jeigu jis dirbo iki JET projekto pabaigos.
34 Iš šalių atsakymų į 8 punkte minėtą proceso organizavimo priemonę išplaukia, kad šalys, remdamosi pirmiau minėto tarpinio sprendimo motyvais, susitarė dėl atsakomybės laikotarpio pradžios ir dėl jo trukmės kiekvieno ieškovo atveju.
35 Reikia, kad Pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgtų į šalių susitarimą ir kiekvienam ieškovui atsakomybės laikotarpio pradžią nustatytų tą, kuri nurodyta šio sprendimo 2 priedo antrame stulpelyje.
Dėl įmokų, atskaitymų ir kitų mokesčių
36 Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (173 punktas) nusprendė, kad nustatant žalos dydį Bendrijos laikinojo tarnautojo ir sutartininko, kaip antai kiekvienas ieškovas, padėtys lyginamos atsižvelgiant į sumas, atskaičius įmokas, atskaitymus ir kitus mokesčius pagal taikomus teisės aktus.
37 Po priimtos proceso organizavimo priemonės ieškovai, remdamiesi minėtais tarpinio sprendimo motyvais, siekdami apskaičiuoti dirbant sutartininkais gautas pajamas, atskaitė sumas, kurias jie iš pradžių buvo įtraukę į savo 2005 m. spalio 28 d. reikalavimus, atitinkančias įmokas pensijų fondui, išskyrus aštuonių ieškovų, turinčių panašias į Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą sistemą, draudimo sutartis, apimančias riziką nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, atvejus. Komisija sutiko su tokia tvarka.
38 Pirmosios instancijos teismas turi į tai formaliai atsižvelgti, priimdamas sprendimą dėl grynųjų pajamų, kurias kiekvienas ieškovas gavo dirbdamas sutartininku atsakomybės laikotarpiu.
– Dėl klausimų, kurių atžvilgiu nesusitarta
Dėl lygio ir pakopos atsakomybės laikotarpio pradžioje
– Šalių argumentai
39 Ieškovai tvirtina, kad nustatant lygį ir pakopą reikia atsižvelgti ne tik į jų kvalifikaciją ir turimą ankstesnę darbo patirtį, bet ir į jų karjerą JET nuo darbo joje pradžios, t. y. kai kuriems jų tai yra laikotarpis iki atsakomybės laikotarpio pradžios. Jie mano, kad tarpiniame sprendime Pirmosios instancijos teismas įtvirtino sutartininkų užimamų pareigų ir pareigų, kurias turėjo užimti laikinieji tarnautojai, funkcijų lygiavertiškumo kriterijų. Ieškovai teigia, kad siekdami įrodyti tokį funkcijų lygiavertiškumą jie rėmėsi 1989 m. rugpjūčio 25 d. JET sutarčių skyriaus vadovo Byrne aiškinamuoju raštu.
40 Remdamiesi tarpiniu sprendimu ieškovai tvirtina: kadangi jie faktiškai dirbo JET, šiandien Komisija negali reikalauti pateikti tokių pačių įrodymų, lyg būtų kalbama apie jų priėmimo į darbą procedūrą, nes tam tikrais atvejais to padaryti neįmanoma. Be to, jie tvirtina, kad kiekvienas jų pateikė formalų jų karjerą patvirtinantį dokumentą bei savo gyvenimo aprašymą.
41 Komisija teigia, kad lygis ir pakopa turi būti nustatomi seniausiai sudarytos sutarties įsigaliojimo dieną, patenkančią į atsakomybės laikotarpį, atsižvelgiant į kiekvieno ieškovo turimą diplomą bei anksčiau įgytą darbo patirtį, lyg tai būtų jo pirmasis priėmimas į darbą. Ji mano, kad ieškovai turėjo pateikti tuos pačius kvalifikacijos ir darbo patirties įrodymus, lyg jie būtų buvę faktiškai įdarbinti. Atsakovė mano, kad iš tarpinio sprendimo aišku, jog Bendrijai kyla atsakomybė, ir kad žala gali būti atlyginta daugiausia už penkerius metus, o į ankstesnes sutartis atsižvelgti nereikia.
42 Be to, Komisija nurodo, jog dokumentai, kuriuos ji naudojo siekdama nustatyti pareigas ir lygius, yra: 1984 m. spalio 11 d. Komisijos sprendimas dėl mokslo arba technikos personalui priimant į darbą taikomų kriterijų, nustatant jų lygį ir pakopą, bei 1983 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Komisijos sprendimas dėl administraciniam personalui priimant į darbą taikomų kriterijų, paskiriant į lygį ir suteikiant pakopą.
43 Atsakovė taip pat iškelia klausimą dėl ieškovų pateiktų įrodymų, kurių daugiausia buvo pateikta 2005 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėnesiais, priimtinumo, atsižvelgiant į Procedūros reglamento 44 straipsnį.
44 Be to, iš šalių atsakymo į proceso organizavimo priemonę išplaukia, kad jos iš dalies susitarė dėl keleto klausimų. Pirma, šalys sutarė, jog JET taikomas priskyrimas C 3–B 5/B 3 lygiui galiotų 22 suinteresuotųjų ieškovų atžvilgiu. Antra, Komisija sutiko pripažinti, kad akademinė kvalifikacija „Chartered Engineer“, kiek ji susijusi su 5 ieškovais, yra tinkama būti priskirtiems A kategorijai. Atvirkščiai, ji nesutiko, kad asmenys, turintys „Ordinary National Diploma“ ir „City & Guilds Part III“ kvalifikaciją būtų priskirti B kategorijai.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
45 Pirma, kalbant apie su ieškovų kvalifikacija ir profesine patirtimi susijusius įrodymus, kurie yra naudingi nustatant kiekvieno jų lygį ir pakopą atsakomybės laikotarpio pradžioje, reikia priminti, jog tarpiniame sprendime Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ieškovai turėjo realias galimybes būti įdarbintais laikinaisiais tarnautojais (tarpinio sprendimo 156 ir 158 punktai). Todėl siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo dydį nereikia nagrinėti, ar atsakomybės laikotarpio pradžioje suinteresuotasis asmuo atitiko tokio įdarbinimo sąlygas. Iš tikrųjų iš tarpinio sprendimo motyvų išplaukia, jog įrodymų, reikalingų nustatyti kiekvieno ieškovo lygį ir pakopą, negalima, kaip tvirtina Komisija, prilyginti realų įdarbinimą patvirtinantiems įrodymams.
46 Dėl atsakovės teiginio, jog tam tikri įrodymai, kuriuos ieškovai pateikė nuo 2005 m. liepos mėn. iki spalio mėn., buvo pateikti pavėluotai atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnį, šių įrodymų priimtinumo atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes užginčyti negalima.
47 Iš tikrųjų tarpinio sprendimo, priimto iš esmės dėl Bendrijos atsakomybės, motyvai, kuriuose apibrėžta ieškovų patirta žala, nustatytas žalos dydžio apskaičiavimo metodas ir kuriuose atsižvelgta į akademinę kvalifikaciją, darbo patirtį ir JET atliekamas funkcijas, leido šalims identifikuoti su patirtos žalos atlyginimo nustatymu susijusius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašė pratęsti terminą, o atsakovė tam neprieštaravo, ir į tai, kad pastaroji ieškovams leido susipažinti su JET archyvais tik 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, negalima užginčyti jokių įrodymų priimtinumo.
48 Kalbant apie kiekvieno ieškovo priskyrimą lygiui ir pakopai atsakomybės laikotarpio pradžioje, reikia priminti, jog Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime pripažino, kad ieškovų pareigos ir kvalifikacija, kurių sąrašą pateikia Komisija, pagal savo pobūdį ir lygį yra analogiškos projekto grupės narių pareigoms ir funkcijoms. Jis pažymėjo (121 punktas), kad Komisija posėdyje pripažino, jog nebuvo esminių skirtumų tarp projekto grupės narių ir ieškovų, nes ir vienų, ir kitų kvalifikacija bei darbo patirtis buvo panašios. Šis teismas taip pat nurodė, jog šį funkcijų panašumą patvirtina JET organizacinė struktūra (122 punktas).
49 Taigi, kaip matyti iš tarpinio sprendimo (169 ir 171 punktai), kiekvieno ieškovo nustatytos pareigos, lygis ir pakopa turi atitikti kiekvieno jų vykdomas pareigas JET seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dieną, patenkančią į atsakomybės laikotarpį, ir nagrinėjamos pareigos turi būti tos, kurias suinteresuotasis asmuo tą dieną atliko JET, jeigu jis anksčiau joje dirbo, o taip yra daugumos ieškovų atveju, arba atsižvelgiant į funkcijas, kurias jis vykdė pradėjęs dirbti. Todėl kiekvienas ieškovas turi būti priskirtas atsižvelgiant į jo faktinį įdarbinimą JET, kuris paprastai vyko anksčiau, nei prasidėjo atsakomybės laikotarpis.
50 Iš tikrųjų, nors Pirmosios instancijos teismas kiekvieno ieškovo teisę į žalos atlyginimą apribojo nustatydamas penkerių metų laikotarpį, vis dėlto jis nusprendė, kad nuo pat pradžių, t. y. nuo jų pirmojo priėmimo į darbą, suinteresuotieji asmenys turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais, todėl neteisėti veiksmai tęsėsi visą JET gyvavimo laikotarpį (tarpinio sprendimo 128 ir 140 punktai). Priešingai nei teigia Komisija, konstatuoti neteisėti veiksmai yra susiję su visu darbo JET laikotarpiu, tačiau žala, remiantis tarpiniame sprendime pateiktais motyvais (59–85 punktai), turi būti atlyginta tik už jame apibrėžtą atsakomybės laikotarpį.
51 Todėl kiekvieno ieškovo situacija atsakomybės laikotarpio pradžioje negali prilygti situacijai, kuri būtų atsiradusi juos įdarbinant pirmą kartą, ir ją reikia nagrinėti atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą sutartininkais įdarbinti suinteresuotieji asmenys turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais; dėl to nustatant kiekvieno jų atsakomybės laikotarpio pradžios vykdomas pareigas atitinkantį priskyrimą reikia atsižvelgti į iki šio laikotarpio turėtą „karjerą“.
52 Be to, atsižvelgimas į anksčiau JET vykdytą „karjerą“, griežtai tariant, priešingai nei teigia Komisija, yra ne karjeros atkūrimas, o tik atsižvelgimas į suinteresuotojo asmens priskyrimą tam tikru atveju, jam dirbant JET sutartininku, ir tai išplaukia iš tarpinio sprendimo, kuriame, siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo pareigas ir lygį, buvo nurodyta atsižvelgti į kiekvieno jų vykdomas funkcijas atsakomybės laikotarpio pradžioje (tarpinio sprendimo 169 ir 171 punktai), pažymėjus, jog Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovų ir projekto grupės narių pareigų, kvalifikacijos ir darbo patirties lygiavertiškumą (tarpinio sprendimo 121 ir 122 punktai). Todėl norint nustatyti priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje reikia atsižvelgti į šį funkcinį panašumą.
53 Siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje, reikia naudotis visais turimais susijusiais šalių pateiktais įrodymais, t. y. 1989 m. rugpjūčio 25 d. JET sutarčių skyriaus vedėjo aiškinamuoju raštu, kuriame buvo nustatytas sutartininkų lygių ir aštuonių EAPB tarnautojų lygių lygiavertiškumas, iš 1994 m. JET personalo registro išplaukianti sutartininkų klasifikacija, 1984 m. Komisijos sprendimu dėl mokslo arba technikos personalui priimant į darbą taikomų kriterijų nustatant jų lygį ir pakopą ir 1983 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Komisijos sprendimo dėl administraciniam personalui priimant į darbą taikomų kriterijų paskiriant į lygį ir suteikiant pakopą.
54 Atsižvelgiant į įvairius dokumentus, kiekvieno ieškovo priskyrimą lygiui ir pakopai atsakomybės laikotarpio pradžioje reikia nustatyti toliau nurodytu būdu.
55 Pirma, kiekvieno ieškovo sutartininko priskyrimas turi būti nustatomas seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dieną, kurią galima nustatyti atsižvelgiant į 1989 m. rugpjūčio 25 d. sutarčių skyriaus vedėjo aiškinamąjį raštą ir 1994 m. JET sutartininkų registrą. Išskyrus pirmąjį įdarbinimą, priskiriant sutartininkus atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų situacijos pasikeitimą nuo jų pirmojo įdarbinimo dienos iki jų sutarčių pratęsimo dienos, kurią pradedamas skaičiuoti atsakomybės laikotarpis, pagal pirmiau išdėstytus principus.
56 Antra, reikia nustatyti atitinkamam priskyrimui lygiavertį EAPB tarnautojo lygį ir pakopą, remiantis 1984 m. Komisijos sprendimu dėl mokslo arba technikos personalui priimant į darbą taikomų kriterijų nustatant jų lygį ir pakopą, ir 1983 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Komisijos sprendimu dėl administraciniam personalui priimant į darbą taikomų kriterijų paskiriant į lygį ir suteikiant pakopą.
57 Be to, reikia formaliai atsižvelgti į šalių susitarimą priskirti ieškovus C 3–B 5/B 3 lygiui ir į tai, kad „Chartered Engineer“ kvalifikacija suteikia teisę užimti A kategorijos pareigas. Taip pat reikia pripažinti, jog „Ordinary National Diploma “ ir „City & Guilds Part III “ suteikia teisę užimti B kategorijos pareigas, o ieškovai pateikė kompetentingų Jungtinės Karalystės valdžios institucijų išduotus įrodymus, patvirtinančius atitiktį šiai kategorijai nustatytam išsilavinimo lygiui, kurių atsakovė neginčija.
58 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog kiekvieno ieškovo priskyrimas lygiui ir pakopai atsakomybės laikotarpio pradžioje buvo vykdomas taip, kaip nurodyta šio sprendimo 2 priedo trečiame stulpelyje.
Dėl pareigų paaukštinimo
– Šalių argumentai
59 Ieškovai tvirtina, kad JET pareigų paaukštinimo tempai buvo ypač palankūs, o tai šiuo atveju būtų reiškę, kad, pirma, jie būtų perkelti į aukštesnį lygį, kai tik pakėlus jų pakopą padidintas atlyginimas viršytų kito lygio pirmąją pakopą, išskyrus tris atvejus, dėl kurių ieškovai sutinka su Komisijos pozicija, būtent, kad nebuvo įmanoma paaukštinti jų pareigų iš B kategorijos perkeliant į A kategoriją, iš A 5 lygio – į A 4 lygį ir iš A 4 lygio – į A 5 lygį. Antra, atitinkantis vidutinį kilimą karjeroje pareigų paaukštinimas turėtų vykti kas penkerius metus.
60 Glaudus ryšys tarp lygių, kurių reikalauja ieškovai, ir JET sutartininkų registre nurodytų lygių patvirtina ieškovų siūlomo metodo pagrįstumą. Jis taip pat leidžia paaukštinus pareigas paskirti į atsakingas pareigas.
61 Komisija tvirtina, kad atsakomybės pakeitimas automatiškai nereiškia pareigų paaukštinimo, nes tarp lygio ir pareigų nėra automatinio ryšio, todėl pareigūnas, administratorius, gali būti paskirtas skyriaus vedėju ir nepaaukštinus jo pareigų.
62 Atsakydamos į proceso organizavimo priemonę, šalys nurodė, kad jos susitarė taikyti 20 % pareigų paaukštinimo koeficientą, atitinkantį pareigų paaukštinimą vieną kartą per penkerius metus, taip pat, kad du ieškovai M. Browne ir J. Tait nuo 1998 m., kai tapo grupių vadovais, buvo priskirti A 4 lygiui.
63 Komisija ir toliau nesutinka su tuo, kad ieškovai šį koeficientą taikytų laikotarpiui iki atsakomybės laikotarpio, vadovaudamiesi savo metodu, pagal kurį siekiant nustatyti priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje atsižvelgiama į JET karjerą iki šio laikotarpio.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
64 Pirmiausia reikia priminti, jog klausimas, kurio atžvilgiu Komisija išreiškė nesutikimą, susijęs ne su pareigų paaukštinimo poveikiu, kuriuo ieškovai būtų pasinaudoję pagal šalių sutartą 20 % koeficientą per metus atsakomybės laikotarpiu, bet su šio koeficiento taikymu nustatant kiekvieno jų pirminį priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje, prireikus atkuriant ankstesnę suinteresuotojo asmens karjerą JET. Taigi ši kritika susijusi su lygio ir pakopos nustatymu atsakomybės laikotarpio pradžioje ir visiškai nesusijusi su pareigų paaukštinimu per šį laikotarpį, kurį šioje byloje reikia atkurti.
65 Kalbant apie atsižvelgimą į pareigų paaukštinimus, vykusius iki atsakomybės laikotarpio, kurie šioje byloje neginčijami, atsižvelgus į atsakovės rūpestį vis dėlto reikia pažymėti, jog aišku, kad nuo tos dienos, kai buvo pripažinta (žr. 50 punktą ir kitus), jog remiantis tarpiniame sprendime nurodytais motyvais, siekiant nustatyti kiekvieno ieškovo priskyrimą atsakomybės laikotarpio pradžioje, reikia atsižvelgti į suinteresuotojo asmens karjerą nuo jo faktinio įdarbinimo dienos, toks „karjeros atkūrimo“ metodas būtinai apima pareigų paaukštinimus, kuriais šis asmuo būtų galėjęs pasinaudoti. Šalims susitarus dėl 20 % pareigų paaukštinimo JET koeficiento, ieškovai logiškai įgijo teisę pasinaudoti šiuo koeficientu, siekdami „atkurti“ savo pradinę „karjerą“, kad būtų nustatytas kiekvieno jų lygis ir pakopa atsakomybės laikotarpio pradžioje.
66 Kalbant apie pareigų paaukštinimą atsakomybės laikotarpiu, pažymėtina, jog Pirmosios instancijos teismas savo tarpiniame sprendime (172 punktas) nusprendė, kad šalys turėjo susitarti dėl kiekvieno ieškovo karjeros atkūrimo, pradedant jo įdarbinimu iki penkerių metų laikotarpio, už kurį turi būti atlyginta žala, atsižvelgiant į vidutinį pagal galimybę, dirbančio JET, darbuotojo pareigas ir lygį atitinkančio darbo užmokesčio augimą, taip pat į galimą pareigų paaukštinimą, kuriuo kiekvienas būtų galėjęs pasinaudoti šiuo laikotarpiu pagal panašioje padėtyje esančių EAEB laikinųjų tarnautojų pareigų paaukštinimų vidurkį.
67 Iš tarpinio sprendimo matyti, kad galimi pareigų paaukštinimai per atsakomybės laikotarpį turi būti atkuriami atsižvelgiant į šio laikotarpio, negalinčio viršyti penkerių metų pradžioje nustatytą lygį ir pakopą, taikant panašioje padėtyje esančių EAEB laikinųjų tarnautojų, t. y. dirbančių JET, pareigų paaukštinimo vidurkį pagal tuo metu galiojusią JET pareigų paaukštinimo praktiką.
68 Iš tikrųjų būtent atsižvelgęs į JET projekto grupės narių situaciją Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovų teisinė padėtis išliko diskriminacinė ir kad ši diskriminacija kilo dėl neteisėtų veiksmų (tarpinio sprendimo 141 ir 142 punktai), dėl ko jie patyrė žalą (tarpinio sprendimo 167 ir 172 punktai). Todėl „panaši situacija“, į kurią atsižvelgiama kaip į lyginimo pagrindą nustatant kilimą karjeros laiptais, kuriuo ieškovai būtų galėję pasinaudoti, yra JET projekto grupės narių situacija, kuri tam tikrais atvejais yra palankesnė.
69 Galimybė vykdyti konkrečias atsakingas pareigas neturi būti įtraukta į šį skaičiavimą, nes, kaip tvirtina Komisija, tarp lygio ir pareigų nėra automatinio ryšio, mat pareigūnas gali keisti pareigas ir nepaaukštinus jo pareigų. Atvirkščiai, atkurti pareigų paaukštinimai turi apimti pakopos ir lygio pakeitimą vadovaujantis JET praktika.
70 Todėl remiantis tarpiniame sprendime įtvirtintais principais reikia atsižvelgti į atkurtus pareigų paaukštinimus, remiantis nurodytais motyvais nustatant grynąsias ieškovo pajamas, kurias kiekvienas ieškovas būtų gavęs dirbdamas laikinuoju tarnautoju atsakomybės laikotarpiu.
Dėl susijusių išmokų
– Šalių argumentai
71 Ieškovai tvirtina, kad kiekvieno jų faktiškai gautas pajamas reikia apskaičiuoti atskaičius sumas, gautas jiems dirbant per atostogas arba dirbant viršvalandžius, laikant, jog kiekvienas jų dirbo tiek pat dienų, kiek ir panašioje situacijoje esantis viršvalandžių nedirbantis EAPB laikinasis tarnautojas. Jie tvirtina, kad jei būtų atsižvelgiama į ieškovų šiuo pagrindu gautas faktines pajamas (viršijančias JET laikinųjų tarnautojų gautas pajamas), būtų panaikintas bet koks žalos atlyginimas už mokamas atostogas ir viršvalandžius.
72 Komisija tvirtina, kad į ieškovų pajamas iš mokamų atostogų ir viršvalandžių reikia atsižvelgti apskaičiuojant pajamas, kurias jie gavo kaip sutartininkai, nes, kitaip nei EAPB laikinieji tarnautojai, dėl darbo lankstumo jie galėjo padidinti savo pajamas. Kalbėdama apie pajamų iš Bendrijos, kurias kiekvienas ieškovas būtų gavęs, nustatymą, ji pažymi, kad atlyginant žalą už tam tikras išmokas, kaip antai namų ūkio išmoka, vaiko išlaikymo pašalpa arba mokymosi pašalpa, reikia pateikti įrodymų, jog asmuo įvykdė nustatytus reikalavimus.
73 Kalbėdama apie komandiruotes, į kurias ieškovai buvo tariamai išvykę, Komisija teigia, kad šiuo atveju nagrinėjamas išlaidų, o ne negautų pajamų atlyginimas. Dėl dienpinigių, kuriuos gavo kai kurie toli nuo JET patalpų gyvenantys ieškovai, atsakovė nurodo, jog Pareigūnų tarnybos nuostatai nesuteikia teisės į išmoką, prilystančią laikinųjų tarnautojų gaunamai išmokai, todėl apskaitos tikslais atitinkamos išmokos turi būti laikomos sutartininko gautomis faktinėmis pajamomis.
74 Po proceso organizavimo priemonės tapo aišku, jog šalys dėl šių klausimų susitarė.
75 Dėl mokamų atostogų, atsižvelgus į tai, kad dauguma ieškovų jomis nesipasinaudojo, buvo leista į pajamas, kurias ieškovai gavo kaip sutartininkai, įskaičiuoti gautas dirbant tiek pat darbo valandų, lyg jie būtų dirbę EAPB laikinaisiais tarnautojais.
76 Kalbėdamos apie viršvalandžius, šalys susitarė atskirti ieškovų situacijas, atsižvelgiant į tai, ar jie priklauso A, B ar C kategorijai. Viena vertus, kadangi EAPB A kategorijos personalui nebuvo apmokami viršvalandžiai, kitaip nei sutartininkų, kaip antai ieškovų atveju, jie sutiko, kad Komisija 10 % padidintų jų nacionalines pajamas. Kita vertus, aišku, kad EAPB B ir C kategorijų personalas gavo ne piniginę, o valandinę kompensaciją už viršvalandžius, ir dėl to jos negalima apskaičiuoti. Todėl ieškovai nusprendė neįskaičiuoti viršvalandžių abiejų pajamų (nacionalinių ir Bendrijų pajamų) išlyginimo tikslais. Komisija ir toliau vienodai taikė 10 % ieškovų, sutartininkų, gautų pajamų padidinimą. Dėl to skiriasi šių pajamų apskaičiavimas šalių pateiktuose reikalavimuose nurodant sumą.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
77 Pirmosios instancijos teismas savo tarpiniame sprendime (167 punktas) nusprendė, kad per JET bendrojoje įmonėje praleistą laikotarpį ieškovų patirtą žalą sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę arba įgiję į jas teisę, jeigu būtų dirbę JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias jie faktiškai gavo arba įgijo į jas teisę dirbdami sutartininkais.
78 Iš to matyti, kad viena vertus, nustatant grynąsias kiekvieno ieškovo, sutartininko, pajamas, gautas atsakomybės laikotarpiu, jeigu jis būtų įdarbintas laikinuoju tarnautoju, reikia įskaičiuoti visas išmokas, į kurias suinteresuotasis asmuo būtų įgijęs teisę, atsižvelgus į su jo asmenine ir profesine situacija susijusius veiksnius, kuriuos jis galėtų įrodyti pateikdamas rašytinius dokumentus. Atvirkščiai, nereikia įskaičiuoti išmokų, kurias jis būtų gavęs išvykęs į komandiruotę, nes šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad JET kompensavo visas apgyvendinimo išlaidas, o dienpinigiai buvo nedideli arba jų nebuvo, ir dėl to nebuvo prieštarauta.
79 Dėl kiekvieno ieškovo atsakomybės laikotarpiu gautų nacionalinių pajamų nustatymo reikia įskaičiuoti visą faktinį šiuo pagrindu suinteresuotųjų asmenų gautą darbo užmokestį, būtent dienpinigius, kuriuos kai kurie ieškovai gavo dėl to, kad gyveno toli nuo JET patalpų.
80 Kalbant apie mokamas atostogas, reikia atsižvelgti į šalių susitarimą ir įskaičiuoti suinteresuotųjų asmenų pajamas, gautas jiems dirbant tiek pat darbo valandų, lyg jie būtų įdarbinti EAPB laikinaisiais tarnautojais.
81 Dėl viršvalandžių šalys susitarė: kadangi EAPB A kategorijos personalui nebuvo apmokami viršvalandžiai, skirtingai nei sutartininkų, kaip antai ieškovų, atveju reikia 10 % padidinti ieškovų, sutartininkų, gautas pajamas.
82 B ar C kategorijai priskirtų ieškovų atžvilgiu pažymėtina, jog atsakovė netvirtina, kad ieškovų teiginiai, jog EAPB B ir C kategorijų personalas gavo ne piniginę, o valandinę kompensaciją už viršvalandžius, kurios negalima apskaičiuoti, yra neteisingi. Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad tinkamiausią sprendimą pasiūlė ieškovai, t. y. neįskaičiuoti viršvalandžių tiek apskaičiuojant ieškovų, sutartininkų, gautas pajamas, tiek pajamas, kurias jie būtų gavę dirbdami EAPB laikinaisiais tarnautojais.
83 Taigi reikia, kad Pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgtų į grynąsias pajamas, kurias kiekvienas ieškovas būtų galėjęs gauti kaip laikinasis tarnautojas atsakomybės laikotarpiu, ir pajamas, kurias jis gavo kaip sutartininkas per tą patį laikotarpį, vadovaujantis tais pačiais pirmiau išdėstytais principais dėl susijusių išmokų.
84 Iš to išplaukia, jog sutartininkų grynųjų pajamų, kurias jie būtų gavę kaip laikinieji tarnautojai, dydis ir negautos pajamos, kurias sudaro skirtumas tarp šių dviejų sumų, bei bendra negautų pajamų suma, patikslinta 1999 m. gruodžio 31 d., yra sumos, kurios atitinkamai nurodytos šio sprendimo 3 priedo 1, 2, 3 ir 4 stulpeliuose.
Dėl teisių į pensiją
– Šalių argumentai
85 Ieškovai teigia, kad jie turi teisę į kompensaciją dėl prarastų teisių į pensiją ir jos negalima pakeisti išeitine išmoka. Ieškovai tvirtina, kad dauguma jų JET dirbo ilgiau nei penkerius metus, į kuriuos atsižvelgiant reikia apskaičiuoti kiekvieno jų patirtą žalą. Jie mano, kad tinkamas pasiūlymas nustatant nagrinėjamas teises į pensijas – apskaičiuoti rentos iki gyvenimo pabaigos dydį, prilygstantį pensijai, kurią jie būtų gavę, jeigu su jais būtų elgtasi teisėtai, bei atsižvelgti į šios sumos dalį, atitinkančią atsakomybės laikotarpį.
86 Komisija teigia, jog ieškovai turi teisę tik į išeitinę išmoką, nes Pirmosios instancijos teismas įtvirtino, kad laikotarpis, už kurį Bendrijai kilo atsakomybė dėl nepriėmimo į darbą ir už kurį ji privalo atlyginti žalą, yra penkeri metai. Teisių į pensiją suteikimas atsižvelgiant į tai, kad kai kurie ieškovai ir anksčiau dirbo JET, o tai reikštų, jog reikėtų vadovautis iki atsakomybės laikotarpio sudarytomis sutartimis, prieštarautų Pirmosios instancijos teismo nustatytam senaties terminui.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
87 Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (167 punktas) nusprendė, kad per JET bendrojoje įmonėje praleistą laikotarpį ieškovų patirta žala apėmė ir teises į pensiją, kurias sudaro skirtumas tarp teisių į pensijas, kurias suinteresuotieji asmenys būtų įgiję dirbdami JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir teisių į pensijas, kurias jie įgijo dirbdami sutartininkais.
88 Be to, jis nusprendė, kad žala turėtų būti apskaičiuota už laikotarpį, pradedant nuo seniausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė nei penkeri metai prieš pateikiant Komisijai prašymus dėl žalos atlyginimo, ir baigiasi arba ieškovui nutraukus darbą JET projekte, jei tai atsitiko iki projekto pabaigos 1999 m. gruodžio 31 d., arba projekto pabaigos dieną, jeigu jis dirbo iki JET projekto pabaigos (tarpinio sprendimo 174 punktas).
89 Iš pirmiau nurodytų motyvų visiškai aiškiai matyti, kad Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pripažino ieškovų teisę į žalos atlyginimą teisių į pensiją atžvilgiu. Be to, nors jis apribojo reikalavimų atlyginti žalą priimtinumą, nustatydamas maksimalų penkerių metų laikotarpį pradedant kiekvieno ieškovo prašymo pateikimo diena, iš to negalima daryti išvados, jog šią sudedamąją žalos atlyginimo dalį visais atvejais reikia pakeisti išeitine išmoka. Todėl negalima pritarti Komisijos aiškinimui šiuo klausimu.
90 Iš tikrųjų, kaip jau buvo pažymėta 50 punkte, Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime nusprendė, kad ieškovai nuo pat pradžių turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais ir kad neteisėti veiksmai tęsėsi ilgesnį nei atsakomybės laikotarpį. Tokia išvada būtinai reiškia, jog reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovai savo teises į pensijas galėjo įgyti per visą kiekvieno jų darbo JET laikotarpį, nors žalos atlyginimas dėl šių galimų teisių apribotas atsakomybės laikotarpiu.
91 Todėl nustatant teises į pensiją atitinkančios žalos atlyginimo dalį reikia nustatyti kiekvieno ieškovo pirmojo faktinio įdarbinimo JET dieną, kuri prireikus gali būti ankstesnė nei atsakomybės laikotarpis, o žala už prarastas teises į pensiją atlyginama daugiausia už penkerių metų laikotarpį, kuris atitinka atsakomybės laikotarpį. Taigi minėtas daugiausia penkerių metų laikotarpis nėra vieninteliai metai, suteikiantys teisę į pensiją. Iš tikrųjų teisę į pensiją suteikia bendras kiekvieno ieškovo darbo laikotarpis JET, ir šios teisės atitinkamai sumažinamos proporcingai jo atsakomybės laikotarpiu jo viso darbo laikotarpio atžvilgiu, vadovaujantis tarpiniame sprendime nurodytais motyvais.
92 Be to, reikia pripažinti, jog žalos atlyginimas už teises į pensiją negali būti mažesnis nei aktuarinė sumokėtų įmokų vertė, kurią kiekvieno ieškovo vardu sudaro darbuotojo ir darbdavio penkerių metų, atitinkančio atsakomybės laikotarpį, įmokos.
93 Atvirkščiai, kai ieškovas būtent dėl to, kad yra išdirbęs JET mažiau kaip 10 metų, bet kuriuo atveju, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatais, negalėjo įgyti teisės į ištarnauto laiko pensiją, o tik į išeitinę išmoką, žalos atlyginimas už tokios išmokos praradimą, sumažinus ją proporcingai atsakomybės laikotarpiui, jo viso darbo laikotarpio atžvilgiu, yra alternatyva, kurią jam privaloma suteikti remiantis pirmiau minėtais tarpiniame sprendime nurodytais motyvais. Iš ieškovų atsakymų į proceso organizavimo priemonę aišku, kad galutinėje savo reikalavimų pateikimo stadijoje mažiau kaip dešimt metų JET išdirbę ieškovai prašė jiems paskirti išeitinę išmoką vietoj teisių į pensiją.
94 Dėl Komisijos nurodytų aplinkybių pirmiau nurodyto vertinimo negalima užginčyti.
95 Nors 1990 m. gegužės 17 d. Sprendime Barber (C‑262/88, Rink. p. I‑1889) Teisingumo Teismas apribojo EB 141 straipsnio aiškinimo veikimą laiko atžvilgiu dėl privalomų teisinio saugumo priežasčių, drausdamas, jog būtų pervertintos teisinės situacijos, kurių poveikis išliko praeityje, toks sprendimas šioje byloje nėra reikšmingas.
96 Iš tikrųjų bylos aplinkybės, susijusios su neteisėtais Bendrijos veiksmais dėl ieškovams sukeltos žalos atlyginimo, nepanašios į ankstesnės bylos aplinkybes, kur iškeliama pensijų sistemų peržiūrėjimo atgaline data visoje Bendrijos teritorijoje problema dėl didelių finansinių pasekmių. Be to, atsakovė nesirėmė jokiu privalomu bendrojo intereso pagrindu.
97 Be to, negalima pritarti Komisijos kaltinimui, kad ankstesniu nei atsakomybės laikotarpiu nebuvo JET pensijų fondų, taigi už šį ankstesnį laikotarpį ieškovams suteikus teises į pensiją jiems būtų paskirta išmoka, kurios JET dirbantys EAPB tarnautojai negavo.
98 Iš kartu skaitomų Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 ir 39 straipsnių, taikomų, inter alia, EAPB tarnautojams, matyti, kad laikinieji tarnautojai turi teisę į ištarnauto laiko pensiją arba išeitinę išmoką Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų numatytomis sąlygomis. Taigi prie 1978 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimo 78/471/Euratomas dėl bendrosios įmonės JET įsteigimo (OL L 151, p. 10) pridėtų JET įstatų redakcijos, reikšmingos nustatant ieškovų teises į pensiją, 8 straipsnio 5 dalis aiškiai nukreipia į Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, taikomas laikiniesiems tarnautojams, kuriais turėjo būti ieškovai. Todėl net jeigu praktikoje nebuvo laikytasi taikytinuose tekstuose įtvirtintos tvarkos EAPB tarnautojų, dirbančių JET, atveju, atsakovė šiuo faktu, dėl kurio tenka apgailestauti, negali remtis, nustatydama ieškovams dėl neteisėtų jų atžvilgiu padarytų veiksmų atsiradusią žalą.
99 Be to, nors 2001 m. pareikšdami ieškinį ieškovai reikalavo atlyginti dėl prarastų teisių į pensiją patirtą žalą ir tarpiniame sprendime buvo aiškiai nuspręsta, kad tokios žalos atlyginimas iš principo yra leistinas, vis dėlto pažymėtina, jog Komisija tiksliai neįrodė savo teiginių tikslumo ir nesukonkretino, kokių dėl to gali kilti praktinių sunkumų.
100 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad ieškovų žalos, atsiradusios praradus teises į pensiją arba išeitines išmokas, atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, kaip numatyta šio sprendimo 3 priedo 5 stulpelyje. Patogumo dėlei šioje dalyje reikia paminėti ir bedarbio pašalpą, į kurią, kaip nurodyta 28 punkte, turėjo teisę du ieškovai.
Dėl viso kiekvieno ieškovo žalos atlyginimo dydžio
101 Pirmosios instancijos teismas tarpiniame sprendime (167 punktas) nusprendė, kad per JET bendrojoje įmonėje praleistą laikotarpį ieškovų patirta žala atsirado dėl skirtumo tarp darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę arba įgiję į juos teisę dirbdami JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčių, susijusių išmokų ir teisių į pensiją, kurias jie gavo arba įgijo į juos teisę dirbdami sutartininkais.
102 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad galutinė kiekvieno ieškovo patirtos žalos atlyginimo suma, nustatoma 1999 m. gruodžio 31 d., t. y. atsakomybės laikotarpio pabaigos dieną, yra šio sprendimo 3 priedo 6 stulpelyje nurodyta bendra suma. Nuo šios datos iki faktinio žalos atlyginimo dienos nuo šios sumos skaičiuojamos 5,25 % palūkanos, kaip nurodyta 28 punkte.
– Dėl ieškovų žalos atlyginimo mokestinio režimo
103 Šalys nurodė nacionalines problemas, galinčias iškilti vykdant šį sprendimą dėl to, kad Jungtinės Karalystės mokesčių valdžios institucijos pareiškė ketinančios apmokestinti jei ne pagrindinę žalos atlyginimo sumą, tai bent su nagrinėjamu žalos atlyginimu susijusias palūkanas, o tai prieštarauja tarpiniam sprendimui.
104 Reikia priminti, kad Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog kiekvieno ieškovo žalos atlyginimui, kuriuo siekiama kompensuoti prarastus darbo užmokesčius ir susijusias išmokas, nustatytas atskaičius mokesčius, ir kuris apskaičiuotas ta pačia tvarka atsižvelgiant į Bendrijos mokesčius, pagal Protokolo dėl Europos Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų privilegijų ir imunitetų 16 straipsnį turi būti taikoma tokia pati mokesčių sistema kaip ir Bendrijų tarnautojams išmokėtoms sumoms. Šis žalos atlyginimas suprantamas kaip atlyginimas atskaičius mokesčius, todėl jis negali vėliau būti apmokestintas nacionaliniais mokesčiais. Papildomo žalos atlyginimo, kompensuojančio tokį apmokestinimą, neturi būti (tarpinio sprendimo 176 punktas).
105 Iš tarpinio sprendimo matyti, jog pagrindinė kiekvienam ieškovui atlygintinos žalos suma ir nuo jos apskaičiuotos palūkanos, atspindinčios laikotarpį, kurio prireikė atlyginti suinteresuotųjų šalių patirtą žalą, ir dėl to neatskiriamos nuo pagrindinės sumos, jokiu atveju negali būti apmokestinamos nacionaliniu mokesčiu, nes tai galėtų tiesiogiai sumažinti minėtos žalos atlyginimą. Be to, kaip matyti iš tarpinio sprendimo, iš Bendrijos negalima priteisti papildomo žalos atlyginimo ieškovams, visiškai nesusijusio su Pirmosios instancijos teismo konstatuotais neteisėtais veiksmais, siekiant kompensuoti galutinio suinteresuotiesiems asmenims paskirto žalos atlyginimo sumažėjimą dėl nacionalinių sprendimų, susijusių su apmokestinimu, nes iš tiesų toks mokėjimas prilygsta valstybės narės biudžeto padidinimui be pagrįstos priežasties.
106 Nesant reikalo iš anksto nuspręsti dėl galimų procesinių pasekmių atitinkamai valstybei narei tokiu atveju, kurių reikšmę turi išnagrinėti Komisija, Pirmosios instancijos teismas gali tik patvirtinti visišką ieškovams mokėtino pagrindinio žalos atlyginimo ir nuo jo apskaičiuotų palūkanų atleidimą nuo apmokestinimo remiantis nacionalinėmis nuostatomis, nes šis atleidimas išplaukia iš tarpinio sprendimo motyvų, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 26 ir 28 punktuose, yra įgijęs res judicata galią.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalių argumentai
107 Ieškovai, prašantys priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 87 straipsnį, tvirtina, kad nors Pirmosios instancijos teismas apribojo atsakomybės laikotarpį laiko atžvilgiu, vis dėlto jų reikalavimai buvo patenkinti ir jų bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingas atsakomybės laikotarpiui.
108 Komisija teigia, jog ieškovai negali remtis tuo, kad laimėjo bylą, nes vienas jų svarbiausias reikalavimas, t. y. dėl ieškinio senaties, nebuvo patenkintas, dėl ko jų pradiniai reikalavimai buvo sumažinti 5 ar 6 kartus. Pažymėjusi, kad Pirmosios instancijos teismas šiam klausimui nagrinėti skyrė beveik pusę tarpinio sprendimo, ji mano, jog vienintelis galimas pasiūlymas – priteisti iš jos pusę ieškovų bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
109 Reikia pažymėti, kad bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimas buvo atidėtas tarpinio sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktu.
110 Iš šioje byloje taikomo Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 88 straipsnio matyti, kad, nepažeidžiant 87 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos nuostatų, bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas (tarpinio sprendimo 54 punktas).
111 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
112 Be to, Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalis numato, kad įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
113 Reikia pažymėti, jog, kaip matyti ir iš tarpinio sprendimo rezoliucinės dalies, ir iš jį pagrindžiančių motyvų, iš esmės pagrindiniai ieškovų reikalavimai buvo patenkinti. Iš tikrųjų Pirmosios instancijos teismas pripažino kiekvieno ieškovo teisę į piniginį žalos, patirtos dėl to, kad vykdydami savo veiklą bendrojoje įmonėje JET jie nebuvo įdarbinti Bendrijų laikinaisiais tarnautojais, atlyginimą. Todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, jog Pirmosios instancijos teismas apribojo atsakomybės laikotarpį, tikrai nesumažina išvados reikšmės, kad Bendrija visiškai atsako už neteisėtus veiksmus, kurie, kaip pripažinta, buvo vykdomi visą ieškovų darbo JET laikotarpį.
114 Taip pat reikia pažymėti, jog nors iš dalies nebuvo patenkinti jų reikalavimai atlyginti žalą, nes Pirmosios instancijos teismas nepripažino visų reikalaujamų sumų atlyginti patirtą žalą, vis dėlto visi ieškovai gavo didesnį žalos atlyginimą nei tą, kurį ketino paskirti Komisija (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją 363–365 punktus).
115 Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, jog Komisija padengia visas savo ir ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas per visą procesą Pirmosios instancijos teisme, o Taryba, įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Priteisti iš Komisijos atlyginti žalą kiekvienam ieškovui, sumokant šio sprendimo 3 priede 6 stulpelyje nurodytą sumą.
2. Priskaičiuoti nuo 1999 m. gruodžio 31 d. iki faktinio sumokėjimo dienos nuo šios sumos nustatytas 5,25 % palūkanas.
3. Komisija padengia savo ir visas ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas per visą procesą Pirmosios instancijos teisme.
4. Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Vesterdorf
Jaeger
Legal
Paskelbta 2007 m. liepos 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Kancleris
Pirmininkas
E. Coulon
B. Vesterdorf
Priedas Nr. 1
Ieškovų sąrašas (95)
Ashby Keith
Ashman Mark
Atkins Geoff
Austin Yvonne
Bainbridge Neville
Baker R.
Barlow Ian
Boyce Terry
Bracey Robert
Brown Brian C.
Browne Mike
Bruce James
Butler Neil
Carman Paul
Clapinson Roy
Clay Royce
Downes Derek
Evans Graham
Evans Jim
Gallagher Tony
Gear David
Gedney John
Grey David
Grieveson Barry
Haist Bernhard
Hamilton David
Handley Ray
Harrison Roy
Hart Michael
Haydon Phillip
Hayward Ivor
Hopkins Mark
Howard Keith
Howarth Peter
Hume Cyril
Jones Eifion
Jones Glyn
Lawler Andrew
MacMillan Gordon
Martin Peter
May Christopher
May Derek
Merrigan Ian
Middleton Richard
Mills Simon
Musselwhite Ray
Napper Tim
Nicholls Keith
Organ Mike
Page Robert
Parry Dai
Parsons Bill
Pledge Derek
Potter Tim R.
Preece Geoff
Price Tom
Richardson Steve
Rivers-Playle Shirley
Rolfe Alan
Russell Michael
Sanders Stephen
Sanders Stephen. G
Scott Stephen
Shaw John
Sibbald Michael R.
Skinner Nigel
Smith Paul. G
Smith Tracey
Spelzini Tony
Stafford-Allen Robin
Stagg Robin
Stanley Graham
Starkey David
Sutton Dave
Tait John
Taylor Michael E.
Tigwell Paul
Toft George
Tulloch Jim
Twynam Pat
Walden Tony
Walker Martin
Wallace Norman
Walsh Patrick
Watkins Peter
Way Mike
West Alan
Whitby Andy
Wijetunge Srilal P.
Willis Brian L.
Wilson David. J
Wilson David. W
Wright Julie
Yorkshades John
Young David
Priedas Nr. 2
Ieškovų pavardės
Atsakomybės laikotarpio pradžia
Lygis ir pakopa atsakomybės laikotarpio pradžioje
Ashby
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Ashman
1995 m. kovo 1 d.
B 2/2
Atkins
1995 m. sausio 1 d.
A 6/1
Austin
1995 m. sausio 1 d.
C 2/3
Bainbridge
1995 m. birželio 1 d.
A 6/2
Baker
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
Barlow
1995 m. sausio 1 d.
B 1/2
Boyce
1995 m. sausio 1 d.
B 2/1
Bracey
1995 m. sausio 1 d.
B 1/6
BrownB
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
BrowneM
1995 m. vasario 1 d.
A 5/8
Bruce
1995 m. vasario 1 d.
B 2/4
Butler
1995 m. sausio 1 d.
B 3/4
Carman
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Clapinson
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
Clay
1995 m. sausio 1 d.
B 1/7
Downes
1995 m. sausio 1 d.
B 2/3
EvansG
1995 m. sausio 1 d.
B 1/5
EvansJ
1995 m. sausio 1 d.
B 1/5
Gallagher
1995 m. gegužės 1 d.
B 1/8
Gear
1995 m. liepos 2 d.
B 4/4
Gedney
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Grey
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
Grieveson
1995 m. lapkričio 1 d.
B 2/1
Haist
1995 m. sausio 1 d.
A 6/3
Hamilton
1995 m. sausio 1 d.
A 6/2
Handley
1995 m. sausio 1 d.
B 2/1
Harrison
1995 m. kovo 1 d.
B 2/1
Hart
1995 m. kovo 31 d.
B 2/4
Haydon
1995 m. rugpjūčio 1 d.
B 1/2
Hayward
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
Hopkins
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Howard
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
Howarth
1995 m. sausio 1 d.
B 2/4
Hume
1997 m. balandžio 1 d.
B 2/2
JonesE
1995 m. balandžio 1 d.
B 1/2
JonesG
1995 m. gegužės 1 d.
B 1/4
Lawler
1995 m. gegužės 3 d.
A 5/3
MacMillan
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Martin
1995 m. sausio 1 d.
B 1/2
MayC
1995 m. rugpjūčio 1 d.
B 3/4
MayD
1995 m. balandžio 18 d.
B 2/3
Merrigan
1995 m. gegužės 1 d.
B 3/4
Middleton
1995 m. kovo 6 d.
A 5/1
Mills
1995 m. gegužės 1 d.
A 5/8
Musselwhite
1995 m. sausio 1 d.
B 2/1
Napper
1995 m. sausio 1 d.
B 2/1
Nicholls
1995 m. sausio 1 d.
B 1/3
Page
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Parry
1995 m. sausio 1 d.
B1/3
Parsons
1995 m. gegužės 1 d.
A 5/4
Pledge
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Potter
1995 m. sausio 1 d.
B 1/3
Preece
1995 m. birželio 19 d.
B 4/2
Price
1995 m. sausio 1 d.
B 1/4
Richardson
1995 m. kovo 1 d.
B 2/3
Rivers-Playle
1996 m. balandžio 1 d.
D 3/2
Rolfe
1995 m. vasario 1 d.
A 4/8
Russell
1995 m. kovo 1 d.
B 1/3
SandersS
1995 m. balandžio 1 d.
B 3/2
SandersSG
1995 m. sausio 1 d.
A 5/4
Scott
1995 m. sausio 6 d.
B 3/4
Shaw
1995 m. vasario 1 d.
B 1/4
Skinner
1995 m. gegužės 1 d.
B 2/2
SmithPG
1995 m. gegužės 1 d.
B 1/2
SmithT
1995 m. sausio 1 d.
B 3/3
Spelzini
1995 m. sausio 1 d.
B 2/4
Stafford-Allen
1995 m. balandžio 1 d.
A 5/3
Stagg
1995 m. birželio 1 d.
A 5/6
Stanley
1995 m. balandžio 1 d.
B 4/3
Starkey
1995 m. sausio 1 d.
A 6/2
Sutton
1995 m. sausio 1 d.
B 3/4
Tait
1995 m. lapkričio 1 d.
B 1/4
Taylor
1995 m. balandžio 1 d.
B 2/2
Tigwell
1995 m. sausio 1 d.
B 1/5
Toft
1995 m. sausio 1 d.
B 2/4
Tulloch
1995 m. birželio 1 d.
B 2/1
Twynam
1995 m. sausio 1 d.
A 5/8
Walden
1995 m. sausio 1 d.
A 5/7
Walker
1995 m. sausio 1 d.
B 2/2
Wallace
1995 m. sausio 1 d.
B 3/4
Walsh
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
Watkins
1995 m. sausio 1 d.
B 1/8
Way
1995 m. sausio 1 d.
B 1/5
West
1995 m. spalio 1 d.
B 3/4
Whitby
1995 m. sausio 1 d.
B 2/4
Wijetunge
1995 m. sausio 1 d.
B 1/3
Willis
1995 m. sausio 1 d.
B 2/2
WilsonDJ
1995 m. gegužės 1 d.
A 5/4
WilsonDW
1995 m. balandžio 1 d.
B 3/3
Wright
1995 m. sausio 1 d.
C 1/6
Yorkshades
1995 m. liepos 31 d.
B 2/1
Young
1995 m. sausio 16 d.
B 1/4
Priedas Nr. 3
Ieškovų pavardės
Bendra sutartininko gautų grynųjų pajamų suma (1)
Nacionalinės pajamos
(GBP)
Bendra sutartininko gautų grynųjų pajamų suma (2)
Bendrijų pajamos
(GBP)
Skirtumas:
Negautosios grynosios pajamos
(3 = 2 – 1)
(GBP)
Skirtumas:
bendra negautų grynųjų pajamų suma (4 = 3 patikslinta 1999 m. gruodžio 31 d.)
(GBP)
Prarastos teisės į pensiją (ar į išeitines išmokas) arba tam tikrais atvejais į bedarbio pašalpą PA (5)
(GBP)
Bendra suma, nustatyta 1999 m. gruodžio 31 d. (6 = 4 + 5)
(GBP)
Ashby
130 241
221 535
91 294
100 375
192 027
292 401
Ashman
74 905
166 244
91 339
99 773
43 647
143 420
Atkins
139 741
238 403
98 662
107 830
48 050
155 880
Austin
56 991
126 224
69 233
76 018
31 194
107 211
Bainbridge
86 407
161 292
74 885
83 289
15 557
98 846
Baker
141 265
240 123
98 858
109 525
177 809
287 334
Barlow
124 685
230 699
106 014
116 339
52 718
169 057
Boyce
85 014
176 158
91 145
99 873
124 135
224 007
Bracey
82 044
206 021
123 976
135 884
163 221
299 105
B. Brown
132 086
299 845
167 759
185 165
184 781
369 946
M. Browne
197 775
290 026
92 250
103 268
136 666
239 935
Bruce
96 829
273 189
176 360
192 718
60 556
253 274
Butler
79 686
173 660
93 974
103 308
79 778
183 085
Carman
145 150
233 290
88 140
97 480
152 453
249 933
Clapinson
121 921
218 248
96 327
106 541
203 431
309 973
Clay
129 801
265 631
135 830
150 347
158 431
308 779
Downes
117 129
210 762
93 632
102 374
121 201
223 575
G. Evans
73 566
248 627
175 061
192 018
141 165
333 184
J. Evans
125 013
286 433
161 419
177 490
158 431
335 921
Gallagher
108 878
238 044
129 166
141 649
179 225
320 874
Gear
62 054
165 185
103 131
111 768
34 077
145 845
Gedney
111 391
201 693
90 302
99 087
164 593
263 680
Grey
131 095
261 486
130 391
144 034
184 781
328 815
Grieveson
89 710
165 150
75 440
81 096
36 386
117 483
Haist
137 162
270 098
132 936
145 846
54 146
199 992
Hamilton
68 752
137 679
68 928
76 973
20 429
+ 9 254
106 657
Handley
99 803
210 536
110 733
120 698
45 181
165 879
Harrison
69 257
174 519
105 262
114 884
147 207
262 091
Hart
78 363
224 136
145 772
158 112
153 615
311 727
Haydon
80 000
207 028
127 027
138 023
48 130
186 153
Hayward
131 015
258 144
127 129
140 446
184 781
325 227
Hopkins
65 486
125 416
59 929
69 620
32 412
102 031
Howard
99 629
237 913
138 283
152 547
211 408
363 955
Howarth
79 800
220 085
140 285
154 223
109 733
263 956
Hume
52 126
121 377
69 251
72 243
24 015
96 258
E. Jones
59 227
192 238
133 011
145 101
129 770
274 871
G. Jones
71 500
249 345
177 845
193 568
165 605
359 173
Lawler
68 730
128 743
60 012
69 116
65 862
134 978
MacMillan
121 329
212 844
91 515
100 689
92 142
192 831
Martin
130 727
216 603
85 876
94 741
162 412
257 153
C. May
104 466
138 630
34 163
36 835
77 944
114 779
D. May
74 803
178 980
104 178
113 695
57 332
171 027
Merrigan
108 107
182 196
74 089
80 117
97 918
178 035
Middleton
172 567
232 437
59 869
64 880
57 815
122 695
Mills
177 809
242 033
64 224
71 667
178 566
250 233
Musselwhite
111 539
227 126
115 587
127 577
158 254
285 831
Napper
67 017
201 685
134 667
147 989
36 436
184 425
Nicholls
79 159
207 443
128 284
141 468
61 434
202 902
Page
91 825
241 553
149 728
163 731
149 503
313 234
Parry
99 210
223 866
124 655
136 539
149 110
285 649
Parsons
155 422
271 874
116 452
127 752
177 524
305 276
Pledge
111 220
212 844
101 624
111 105
206 944
318 049
Potter
29 665
48 297
18 632
22 329
6 699
29 027
Preece
72 369
88 576
16 208
18 058
17 997
36 055
Price
119 511
195 068
75 556
83 455
88 421
+ 20 404
192 280
Richardson
124 313
188 507
64 194
69 610
53 133
122 743
Rivers-Playle
29 747
69 948
40 202
42 969
14 812
57 782
Rolfe
247 601
390 887
143 286
158 212
228 949
387 161
Russell
68 108
208 170
140 062
153 428
144 140
297 568
S. Sanders
115 996
157 096
41 101
44 627
37 137
81 764
S. G. Sanders
146 352
315 672
169 320
185 733
67 780
253 513
Scott
66 865
169 720
102 854
113 622
120 030
233 653
Shaw
79 404
217 076
137 672
150 933
220 231
371 165
Skinner
124 852
213 489
88 637
96 115
98 200
194 315
SmithPG
125 770
177 863
52 094
56 457
123 707
180 164
SmithT
79 341
169 426
90 086
99 297
87 930
187 227
Spelzini
86 280
201 903
115 624
126 833
107 642
234 476
Stafford-Allen
50 407
140 309
89 902
97 751
21 152
118 903
Stagg
117 358
258 629
141 270
153 397
150 142
303 540
Stanley
90 323
134 101
43 778
47 436
33 512
80 948
Starkey
166 303
212 171
45 868
50 027
151 261
201 289
Sutton
36 813
108 580
71 767
81 219
15 734
96 953
Tait
121 790
173 160
51 370
55 094
168 898
223 992
Taylor
68 819
180 446
111 627
121 505
101 894
223 399
Tigwell
133 215
266 550
133 335
146 385
155 414
301 799
Toft
62 458
210 341
147 883
162 114
144 078
306 192
Tulloch
61 440
112 213
50 773
56 835
115 114
171 948
Twynam
115 388
272 347
156 960
173 380
236 393
409 774
Walden
135 796
282 686
146 890
161 689
202 683
364 372
Walker
84 893
231 965
147 072
161 465
48 402
209 867
Wallace
64 766
147 993
83 227
91 230
38 838
130 068
Walsh
131 125
240 123
108 998
120 805
184 781
305 586
Watkins
132 413
240 123
107 710
119 396
215 513
334 910
Way
142 667
278 237
135 569
149 648
164 644
314 291
West
59 445
151 241
91 796
99 443
71 839
171 281
Whitby
107 244
243 356
136 113
148 728
134 396
283 123
Wijetunge
111 181
239 653
128 472
140 345
198 970
339 315
Willis
124 289
184 913
60 624
66 216
120 376
186 592
D. J. Wilson
130 907
250 709
119 802
130 596
143 676
274 272
D. W. Wilson
112 222
181 198
68 976
75 234
37 918
113 152
Wright
72 261
164 076
91 815
100 891
85 607
186 498
Yorkshades
126 132
196 207
70 075
75 609
113 137
188 746
Young
140 516
247 755
107 240
117 362
65 253
182 615
* Proceso kalba: anglų.
Full & Egal Universal Law Academy