GENERALINIO ADVOKATO
DÁMASO RUIZ‑JARABO COLOMER IŠVADA,
pateikta 2004 m. vasario 12 d.(1)
Byla C‑443/02
Procura della Repubblica
prieš
Nicolas Schreiber
(Tribunale di Pordenone prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
(EB 28 straipsnis – Direktyva 98/8/EB – Biocidiniai produktai –Pateikimas į rinką – Reikalavimas autorizuoti natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro gabaliukų pardavimą)
1. Tribunale di Pordenone, turintis jurisdikciją baudžiamosiose bylose Italijos pirmosios instancijos teismas, pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikė penkis prejudicinius klausimus dėl tam tikrų 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką(2) nuostatų aiškinimo, atsižvelgiant į EB 28 straipsnį.
Konkrečiai buvo kreiptasi dėl sąvokų „biocidiniai produktai“, „mažos rizikos biocidiniai produktai“ ir „pagrindinė medžiaga“, taikomų į rinką pateiktų natūralių raudonojo kedro gabaliukų, kaip kandis atbaidančių savybių turinčio produkto, atžvilgiu, aiškinimo. Nacionalinis teismas taip pat siekia sužinoti, ar tokiems objektams, kurie teisėtai platinami vienoje valstybėje narėje be jokio autorizavimo ar registravimo, gali būti taikomas vienas iš šių reikalavimų, siekiant tokius produktus siūlyti parduoti kitoje valstybėje.
I – Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
2. 2001 m. kovo 13 d. Nucleo Antisofisticazioni (Kovos su klastojimu ir padirbinėjimu skyrius) pareigūnai Pordenone provincijos Cordenons prekybos centre LIDL‑Italia Srl konfiskavo 20 dėžių, pažymėtų „Kandis atbaidantis“, su 24 medienos gabaliukais kiekvienoje.
3. Prokuratūra po 3 dienų patvirtino šią operaciją ir pradėjo teisinį procesą prieš N. Schreiber, kaip bendrovės LIDL‑Italia Srl, LIDL Stiftung Kg dukterinės įmonės, kurios registruota buveinė yra Vokietijoje, generalinį direktorių. Vykstant procesui dr. R. Flego 2001 m. balandžio 23 d. pateikė eksperto išvadą, kuria remdamasi prokuratūra manė, kad Schreiber atžvilgiu reikia priimti nepalankų sprendimą sutrumpinant procesą; tam 2002 m. kovo 15 d. pritarė ir Tribunale di Pordenone.
4. Po 3 dienų N. Schreiber pateikė prieštaravimus. Baudžiamieji kaltinimai dėl siūlymo parduoti, neturint būtino autorizavimo, Vokietijos kilmės produktą, pažymėtą tavolette antitarme (kandis atbaidantys gabaliukai), kurie buvo laikomi chirurgine medicinos medžiaga, jam buvo pateikti dėl to, kad pažeidė Karališkojo dekreto 1265/1934 189 straipsnį. Svarstymas, paskatinęs Tribunale kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Teisingumo Teismą, įvyko 2002 m. lapkričio 20 d.
II – Prejudiciniai klausimai
5. Italijos teismas pateikė tokius klausimus:
1. Ar Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai bendrojo reglamentavimo, kurį ši direktyva nustatė Bendrijos teisės sistemoje, prasme turi būti aiškinami taip, kad „biocidinių produktų“ ir „mažos rizikos biocidinių produktų“ sąvokos reiškia tik tuos produktus, kurių biocidinis poveikis priklauso nuo cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis, kuriomis buvo siekiama šiems produktams suteikti biocidinį poveikį, į jų sudėtį įterptų veikliųjų medžiagų?
2. Ar direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punktas bendrojo reglamentavimo, kurį ši direktyva nustatė Bendrijos teisės sistemoje, prasme turi būti aiškinamas taip, kad „pagrindinės medžiagos“ sąvoka reiškia medžiagas, kurios į produktą nėra įterptos tam, kad jam suteiktų biocidinį poveikį, bet kurių biocidinis poveikis pasireiškia jas įprastai vartojant (pavyzdžiui, indų ploviklio skystis, kuris dėl medžiagos, skirtos pagerinti jo dezinfekavimo funkciją, sudėties taip pat gali atlikti baktericidinę funkciją)?
3. Ar raudonojo kedro medienos gabaliukas vien dėlto, kad jis pardavinėjamas kaip „atbaidantis kandis“ gali būti laikomas „biocidiniu produktu“, „mažos rizikos biocidiniu produktu“ arba „pagrindine medžiaga“, jei: a) ši mediena nebuvo chemiškai ar biologiškai apdorota; b) medienai priskiriamas savybes nulemianti medžiaga produkte atsiranda natūraliai; c) produktas iš esmės pardavinėjamas savo natūralios būklės?
4. Ar direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad tik tuo atveju, kai „pagrindinė medžiaga“ įrašyta į IB priede pateiktą sąrašą, ši medžiaga gali būti atleista nuo 2 straipsnyje minimų produktų pateikimui į rinką valstybėse narėse numatyto autorizavimo arba registravimo, o toks įrašymas į IB priede pateiktą sąrašą turi privalomą teisinę galią?
5. Ar, atsižvelgiant į EB 28 ir 30 straipsnius, Direktyvos 98/8 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad 3 klausime aprašytą produktą, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateiktą į vienos valstybės narės rinką, gali būti reikalaujama autorizuoti arba registruoti kitoje valstybėje narėje, kurioje jis vėliau parduodamas, motyvuojant tuo, kad jis nėra įrašytas į Direktyvos 98/8 IB priede pateiktą sąrašą?
III – Nacionalinės teisės aktai
6. N. Schreiber už tai, kad prieš pateikdamas į rinką tam tikras priemones vabzdžiams naikinti nesikreipė dėl toje valstybėje reikalingo ministerijos autorizavimo, Italijoje buvo kaltinamas dėl nacionalinių teisės aktų pažeidimo.
7. Nacionalinis teismas savo nutartyje konstatuoja, kad remiantis pateiktu kaltinimu tie gabaliukai pateko į „chirurginių medicinos medžiagų“ sąvoką pagal Respublikos Prezidento dekretus Nr. 223/1988 ir 392/1998, kadangi pastarojo 1 straipsnio c dalis tokioms priskiria vabzdžius atbaidančius produktus.
8. Remiantis dekreto Nr. 174/2000 2 straipsniu(3), kuris tiksliai atspindi Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalį, kandis atbaidantis produktas gali būti priskiriamas „biocidiniam produktui“, jeigu jis neutralizuoja, padaro nekenksmingą ar kitokiu būdu kontroliuoja kenksmingus organizmus, ir klasifikuojamas kaip „mažos rizikos biocidiniai produktai“ ar „pagrindinė medžiaga“. Šio dekreto IV priedas atitinka Direktyvos 98/8 V priedą ir jame pateikiamas 23 biocidų tipų sąrašas. IV priedo 19 punktas, kaip ir Direktyvos 98/8 V priedo 19 punktas, apima repelentus ir masalus.
9. To paties dokumento 3 straipsnio 1 dalyje reikalaujama iš anksto turėti ministerijos autorizavimą biocidiniams priskirtų produktų pateikimui į rinką; tuo tarpu 4 straipsnis susijęs tik su registravimu tuo atveju, kai biocidiniai produktai priskiriami mažos rizikos produktams. 5 straipsnis numato, kad pagrindinėms direktyvos 98/8 IB priede įrašytoms medžiagoms nėra taikomi tie reikalavimai iki to priedo patvirtinimo Bendrijos lygmeniu.
10. Reikalavimo, kad veiklioji medžiaga patektų į Europos Sąjungos parengtus sąrašus, atžvilgiu 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimties pagrindu Sveikatos apsaugos ministerija yra įgaliota nuo 2000 m. gegužės 14 d. 10 metų taikyti 1998 m. spalio 6 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 392(4) patvirtintas taisykles, reglamentuojančias biocidinių produktų pateikimą į rinką. Konkrečiai vadovaudamasi šio dekreto 2 straipsniu ministerija pritaria biocidinių produktų, turinčių veikliųjų medžiagų, neįtrauktų į tokios rūšies produktų sąrašą 11 straipsnyje, pardavimui, jei medžiagos jau buvo rinkoje 2000 m. gegužės mėnesį.
Pagal pastarojo dekreto 1 straipsnį teisės aktai nustato chirurginių medicinos medžiagų gamybos ir pateikimo į rinką autorizavimo procedūras. Vadovaujantis 2 straipsniu, prašymai kartu su kopija Istituto Superiore de Sanità yra pateikiami Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija leidimą, Institutui pasiūlius, išduoda per 6 mėnesius. Atsisakymo išduoti atveju sprendimas, nurodant priežastis, kuriomis jis yra grindžiamas, privalo būti priimtas per tą patį laiką.
IV – Bendrijos teisės aktai
11. Tribunale di Pordenone kreipiasi konsultacijos aiškinant EB 28 ir 30 straipsnius, kurie numato:
,,Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“
,,28 ir 29 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jeigu jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu“.
12. Nacionalinis teismas taip pat teiraujasi dėl Direktyvos 98/8 2 straipsnio, kuris numato:
,,1. Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos:
a) Biocidiniai produktai
Veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną arba daugiau veikliųjų medžiagų, tokio pavidalo, kokio jie teikiami vartotojui, skirti sunaikinti, sulaikyti, padaryti nekenksmingą, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis.
V priede pateikiamas išsamus 23 produktų tipų sąrašas ir kiekvieno tipo aprašas.
b) Mažos rizikos biocidiniai produktai
Biocidas, turintis vieną arba daugiau IA priede išvardytų veikliųjų medžiagų ir neturintis pagrindinės medžiagos (-ų).
Laikantis naudojimo sąlygų, šis biocidinis produktas yra ne toks pavojingas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
c) Pagrindinė medžiaga
IB priede nurodyta medžiaga, kuri dažniausiai naudojama ne kaip pesticidas, bet kartais gali būti naudojama kaip biocidas tiesiogiai arba dedant į produktą, kurį sudaro šios medžiagos ir paprastas skiediklis, pats savaime nesantis pagrindine medžiaga ir kuris nėra parduodamas tiesiogiai biocidiniams tikslams.
“
13. Paskutinis šioje byloje pateiktas klausimas yra susijęs su Direktyvos 98/8 4 straipsniu, kuris iš valstybių narių reikalauja pripažinti vienos kitų biocidinių produktų ir mažos rizikos biocidinių produktų autorizacijas bei registracijas. 1 dalis numato:
,,1. Nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų, biocidinis produktas, kurį autorizavo arba įregistravo viena valstybė narė, autorizuojamas ir įregistruojamas kitoje valstybėje narėje per 120 arba per 60 dienų, atsižvelgiant į tai, kada kita valstybė narė gavo paraišką, ir tik tuomet, jei biocidinio produkto veiklioji medžiaga yra įrašyta į I arba IA priedus ir atitinka tų priedų reikalavimus.
“
V – Procesas Teisingumo Teisme
14. N. Schreiber, Belgijos vyriausybė ir Komisija per Teisingumo Teismo Statuto 23 straipsnyje numatytą terminą pateikė rašytines pastabas.
Per 2004 m. sausio 8 d. vykusį svarstymą N. Schreiber advokatas ir Komisijos atstovas pateikė žodinius argumentus.
VI – Pateiktų prejudicinių klausimų svarstymas
A – Preliminarios pastabos
15. Nepaisant fakto, kad Tribunale di Pordenone pateikti klausimai yra reikšmingi, Teisingumo Teismo pateiktini atsakymai bus neišvengiamai nepakankami. Komisija savo rašytinėse pastabose teisingai atkreipė dėmesį, kad taip yra todėl, jog nuostatų, susijusių su biocidinių produktų pateikimu į rinką, suderinimas, pradėtas Direktyvos 98/8, toli gražu nėra baigtas.
Kaip nurodyta Direktyvos 98/8 antroje ir trečioje konstatuojamosiose dalyse, biocidiniai produktai, anksčiau vadinti ne žemės ūkio paskirties pesticidais, naudojami kontroliuoti sveikatai kenksmingus ir natūraliems ar pagamintiems produktams žalą darančius organizmus. Dėl būdingų savybių ir susijusių panaudojimo būdų jie kelia įvairią riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. 1990 m. Komisijos atlikta situacijos Bendrijoje peržiūra atskleidė valstybių narių reguliavimo skirtumus, galinčius kliudyti ne tik biocidinių produktų prekybai, bet ir prekybai tais produktais, kuriais jie yra apdorojami, taip darant poveikį vidaus rinkai.
16. Todėl siekiant skatinti laisvą tokių produktų judėjimą Direktyvos 98/8 4 straipsnis nustato abipusį autorizacijų pripažinimą, kad biocidinis produktas, turintis leidimą ar registruotas vienoje valstybėje narėje, taip pat turi būti traktuojamas ir kitoje valstybėje – per 120 dienų (autorizacija) ar 60 dienų (registracija), su sąlyga, kad veiklioji medžiaga įrašyta į I arba IA priedus ir atitinka tų priedų reikalavimus. Direktyva taip pat taikoma biocidinių produktų autorizavimui naudoti ir pateikti į rinką valstybėse narėse bei tiksliam juose esančių veikliųjų medžiagų sąrašui sudaryti.
17. Dabartiniu pažangos etapu direktyva sukelia nemažai problemų. Pirma, I ir IA priedai, skirti įtvirtinti veikliųjų medžiagų sąrašus ir Bendrijos lygmeniu pripažintus reikalavimus šių medžiagų priskyrimui biocidiniams produktams arba mažos rizikos biocidiniams produktams, ir IB priedas, kuriuo siekiama pateikti pagrindinių medžiagų sąrašą, nėra pabaigti. Produktų įtraukimas į tuos sąrašus 10‑ies metų laikotarpiu priskirtas Nuolatinio komiteto dėl biocidinių produktų kompetencijai.
18. Antra, 16 straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės taip pat 10-čiai metų valstybėms narėms suteikia galimybę ir toliau taikyti savo dabartines biocidinių produktų pateikimo į rinką sistemas ar praktiką, konkrečiai – autorizuoti biocidinių produktų, turinčių veikliųjų medžiagų, neįrašytų į I arba IA priedus, pateikimą į jų teritorijų rinkas, su sąlyga, kad nurodytu metu jos yra rinkoje kaip biocidinio produkto veikliosios medžiagos kitais, nei į gamybą orientuotų mokslo tyrimų ar technologijų plėtros, tikslais(5).
19. Pagal Direktyvos 98/8 16 straipsnio 2 dalį Komisija pradėjo vykdyti 10 metų darbų programą. Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 preambulės 2 pastraipoje, pirmasis peržiūros programos etapas leistų Komisijai gamintojų ir receptūros sudarytojų pateiktos informacijos pagrindu identifikuoti esančias biocidinių produktų veikliąsias medžiagas ir tiksliai apibrėžtų tas, kurios turėtų būti įvertintos dėl jų įrašymo į direktyvos I, IA arba IB priedus. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalis gamintojams, receptūros sudarytojams ir asociacijoms, norintiems pateikti paraišką dėl viename arba daugiau produktų tipų esančios veikliosios medžiagos įrašymo į direktyvos I arba IA priedus, nustato pranešimo apie tai Komisijai terminą, kuris baigiasi 2002 m. kovo 28 d. Toks pats požiūris pritaikytas ir dėl IB priedo. Vis dėlto Reglamentas (EB) Nr. 1687/2002(6) suteikė papildomą terminą, kuris baigiasi 2003 m. sausio pabaigoje.
Buvo paskelbta, kad tolesnis peržiūros etapas turi prasidėti 2002 m. Reglamentas (EB) Nr. 2032/2003(7) nustatė detalias nuostatas dėl darbų programos antrojo etapo įgyvendinimo ir sistemiško visų veikliųjų medžiagų, jau esančių rinkoje iki 2000 m. gegužės 14 d., kaip biocidinių produktų veikliosios medžiagos, patikrinimo. Šioje byloje Komisija savo rašytinėse pastabose pranešė, kad, remiantis jos prognozėmis, veikliųjų medžiagų, apie kurių tikėtiną įrašymą į priedus buvo pranešta, vertinimas turi būti užbaigtas 2006–2010 m.
20. 2003 m. balandžio 8 d. veikliųjų medžiagų sąraše (eterinis) kedrų aliejus Nr. CAS 68990-83-0 yra 20 puslapyje (Kedrų Aliejus, Cedernholzöl Te xas 22 %), o kedro medienos aliejus Nr. CAS 8000-27-9 – 22 puslapyje(8). Remiantis šio sąrašo, kurį sudaro iš viso 645 rūšių medžiagų, išnašomis, pirmiau nurodyto (eterinio) kedrų aliejaus atžvilgiu taikytas jungtinis pranešimas, kuris buvo patikrintas ir priimtas; o antrojo paminėto aliejaus atžvilgiu nėra taikomas joks papildomas paaiškinimas. Nors Reglamento (EB) Nr. 1687/2002 3 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad pirminis esamų veikliųjų medžiagų, apie kurias buvo pranešta, sąrašas kiekvienos iš jų atžvilgiu turi nurodyti Direktyvos 98/8 priedą, į kurį ketinama jas įrašyti, pastaroji informacija paskelbtame sąraše neatsispindi.
Reglamento (EB) Nr. 2032/2003 5 konstatuojamoji dalis tvirtina, kad esamos veikliosios medžiagos, kurios buvo tik identifikuotos (ir III priede jos apima ir (eterinį) kedrų aliejų, ir kedrų medienos aliejų), nebus vertinamos pagal peržiūros programą ar įtrauktos į Direktyvos 98/8/EB I, IA ar IB priedus. Vadovaujantis 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. privalo panaikinti galiojančias autorizacijas ar registracijas biocidiniams produktams, kuriuose yra III priede išvardytų ir pripažintų veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu nebuvo priimtas pranešimas ar parodytas suinteresuotumas, garantuojant, jog šie biocidiniai produktai nebus pateikti į rinką jų teritorijoje.
21. Taigi, prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 2032/2003, (eterinis) kedrų aliejus buvo laikomas ,,esančia“ veikliąja medžiaga, nes jis jau buvo rinkoje 2000 m. gegužės mėnesį(9). Tokiomis aplinkybėmis Direktyvos 98/8 16 straipsnio 1 dalis leido valstybėms narėms ir toliau 10 metų laikotarpiu taikyti biocidinių produktų pateikimo į rinką sistemas, kuriomis jos naudojosi iki tos datos. Todėl nėra nieko, kas, siekiant kovoti su vabzdžiais, uždraustų Italijai dėl turinčių to aliejaus, kaip veikliosios medžiagos, produktų pardavimo remtis tuo metu galiojusiais teisės aktais.
Atrodo, kad Dekreto Nr. 174/2000, derinančio nacionalinę teisę su Direktyva 98/8, ir dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką pereinamuoju laikotarpiu nurodančio Respublikos Prezidento dekretą Nr. 392/98, kuris nustato chirurginių medicinos medžiagų, įskaitant vabzdžių repelentus, autorizavimo ir pardavimo procedūrą, priėmimas ir buvo valstybės narės tikslas.
22. Pagaliau reikėtų atkreipti dėmesį į šios srities padarinius įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 2032/2003. Neįrašytos į I priedą veikliosios medžiagos laikomos nepateiktomis į rinką iki 2000 m. gegužės 14 d. Direktyvos 98/8 16 straipsnio 1 dalimi įvesta sąlyga nacionalinėms institucijoms autorizuoti biocidinių produktų pardavimą buvo ta, kad veikliosios medžiagos iki nurodytos datos vis dėlto turėjo būti rinkoje. Todėl turinčius licenciją biocidinius produktus ir toliau galima parduoti iki 2006 m. rugsėjo 1 d., tačiau reikia nustoti taikyti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius jų registraciją, jeigu tuose produktuose yra bet kokių į tą priedą neįtrauktų veikliųjų medžiagų.
B – Atsakymas į pirmąjį klausimą ir dalį trečiojo
23. Pirmieji trys Tribunale di Pordenone klausimai yra taip glaudžiai susiję, kad trečiojo tekstas iš dalies sutampa ir su pirmuoju, ir su antruoju.
Dėl šios priežasties juos reikėtų performuluoti, pirmiausia nagrinėjant klausimą, ar raudonojo kedro medienos gabaliukas dėl savo kandis atbaidančio poveikio, kylančio dėl faktinio tos medienos paruošimo parduodant jį natūralų, neapdorotą jokiomis cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis, turėtų būti priskirtas biocidiniam produktui, ar mažos rizikos biocidiniam produktui Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų prasme, jo atžvilgiu taikant autorizavimo ar registravimo reikalavimą, ar – priešingai – šios sąvokos apima tik produktus, kurių biocidinis poveikis priklauso nuo įterptų aktyviųjų medžiagų.
24. N. Schreiber nuomone, Italijos įstatymų leidėjas neteisingai įgyvendino Direktyvą 98/8: kadangi Respublikos Prezidento dekretas Nr. 392/98 aiškiai nurodo supaprastintą autorizavimo procedūrą, jis neatsižvelgė į faktą, kad Bendrijos sąvoka ,,biocidiniai produktai“ ne visiškai sutampa su ,,chirurginių medicinos medžiagų“ sąvoka. Remdamasis pažodiniu 2 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimu Schreiber daro išvadą, kad biocidinių produktų poveikis priklauso nuo veikliųjų medžiagų, kurios buvo įterptos į jų sudėtį cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis, todėl tie, kurie jų turi natūraliai, tokiais negali būti laikomi.
25. Belgijos vyriausybės nuomone, produktai laikomi biocidiniais su sąlyga, jeigu jų veikimas prieš žalingus organizmus aiškiai nurodomas etiketėje. Tokio paties požiūrio ji laikosi ir mažos rizikos biocidinių produktų atžvilgiu. Taip veikliosios medžiagos samprata atitinka ne tik pramoniniu būdu gautą produktą, bet ir tokį, kuris natūraliai atsiranda gamtoje.
26. Komisija išreiškė tą patį požiūrį.
27. Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a punktas nurodo biocidinius produktus kaip veikliąsias medžiagas ir preparatus, turinčius vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir tokio pavidalo, kokio jie teikiami vartotojui, skirti sunaikinti, sulaikyti, padaryti nekenksmingą, išvengti poveikio ar kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis. Ši nuostata nurodo V priedą, kuris pateikia išsamų 23 produktų tipų sąrašą ir kiekvieno tipo aprašymą. Priedas suskirstytas į keturias pagrindines grupes. Trečioji pateikia kenkėjų kontrolės produktus, apimančius šešis tipus: 14: rodenticidai; 15: avicidai; 16: moliuskocidai; 18: insekticidai, akaricidai bei kiti nariuotakojų kontrolės produktai ir 19: repelentai ir masalai, naudojami kontroliuoti kenksmingus organizmus (bestuburius gyvūnus, pavyzdžiui, blusas ir stuburinius, pavyzdžiui, paukščius) juos atbaidant ar priviliojant, įskaitant tuos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai naudojami asmens ar veterinarinei higienai.
28. Tos pačios nuostatos d punkte pateikta veikliųjų medžiagų samprata, apibrėžianti jas kaip medžiagas ar mikroorganizmus, įskaitant virusus arba grybus, turinčius bendrą ar ypatingą poveikį kenksmingiems organizmams.
29. Vadovaujantis nutartimi dėl kreipimosi, kedro medienos gabaliukai buvo parduoti kaip kandis atbaidantys produktai. Juose yra (eterinio) kedro aliejaus ar kedro medienos aliejaus, veikliosios medžiagos, kuri garuodama turi tuos Lepidoptera atbaidantį poveikį. Vadinasi, dėl to į rinką pateikti ginčijami gabaliukai yra biocidiniai produktai Direktyvos 98/8 prasme, V priede priskirti 19 produktų tipui.
30. Dėl trijų priežasčių Tribunale di Pordenone išreiškia tam tikras abejones dėl šios galimybės priimtinumo. Pirma, faktas, kad produktas iš anksto nebuvo paveiktas jokiomis cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis. Tačiau nuostatos formuluotė tokio reikalavimo nenustato.
31. Antra, faktas, kad atbaidanti medžiaga natūraliai yra medienoje. Bet šis faktas nėra lemiamas, kadangi, kaip nurodyta Direktyvos 98/8 pirmoje ir trečioje konstatuojamosiose dalyse, vienas iš pagrindinių tikslų yra žmonėms, gyvūnams ir aplinkai kylančio pavojaus Bendrijoje, kuris atsiranda naudojant biocidinius produktus, valdymas. Kaip gerai žinoma, ne visos gamtoje pasitaikančios medžiagos yra nekenksmingos, todėl šis argumentas nėra pakankamas pagrindas jų pateikimo į rinką atžvilgiu netaikyti jokios oficialios kontrolės.
32. Trečia, faktas, kad tie gabaliukai yra natūralūs medienos gabaliukai. Dar kartą primenu, kad dėmesys turi būti kreipiamas į nuostatos formuluotę, nes, išskyrus paruošimą parduoti vartotojui, nereikalaujama jokio kito veikliosios medžiagos pramoninio apdorojimo.
Dėl to 2 straipsnio 2 dalies a punkte į Direktyvos 67/548/EEB(10) 2 straipsnyje esančias sąvokas pateikiama nuoroda biocidinius produktus įvardija kaip cheminius elementus ir jų junginius, kurie pasitaiko natūraliu pavidalu arba yra pagaminti pramoniniu būdu.
33. Žinoma, egzistavo galimybė, kad atitinkami gabaliukai galėjo būti priskirti prie mažos rizikos biocidinių produktų, t. y. prie tų, kurie turi tik vieną ar daugiau į IA priedą įrašytų veikliųjų medžiagų, su sąlyga, kad jie neturi bet kokių pavojingų komponentų ir gali kelti tik nedidelį pavojų žmonėms, gyvūnams bei aplinkai. Vis dėlto savo preliminariose pastabose aš paaiškinau, kad į Reglamento (EB) Nr. 2032/2003 III priedą įtraukti (eterinis) kedrų aliejus ir kedro medienos aliejus nebus vertinami peržiūros programos ribose ir nebus įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA ar IB priedus. Tad dėl šios priežasties nuo 2006 m. rugsėjo mėn. jie negalės būti pateikti į Bendrijos rinką kaip biocidiniai produktai.
34. Taigi turėtų būti nuspręsta, kad natūralios būsenos raudonojo kedro medienos gabaliukas, nepaveiktas cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis, nes jo kandis atbaidantis poveikis atsiranda dėl faktinės medienos sudėties, Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų prasme yra biocidinis produktas ar mažos rizikos biocidinis produktas, kurio atžvilgiu taikomas autorizavimas arba registravimas.
C – Atsakymas į antrąjį klausimą ir dalį trečiojo
35. Atsižvelgiant į šių klausimų sąsają, reikėtų performuluoti dar nenagrinėtą antrąjį klausimą ir dalį trečiojo. Atitinkamai telieka nuspręsti, ar Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad ,,pagrindinės medžiagos“ sąvoka apima produkte (šiuo atveju, raudonojo kedro medienos gabaliukuose), kuris parduodamas gamtoje randamu pavidalu, niekuo neapdorotas, siekiant suteikti jam biocidinį poveikį, esančią medžiagą, nes tas poveikis pasireiškia produktą įprastai naudojant, šalia to, ko iš jo normaliai tikimasi.
36. N. Schreiber identifikuoja pagrindinę medžiagą remdamasis papildoma biocidinės funkcijos, kurią ši medžiaga atlieka veikdama tiek viena, tiek bendrai, prigimtimi, nors jos įtraukimo į galutinį produktą tikslas nėra jos naudojimas kenksmingiems organizmams sunaikinti. Dėl to tokios medžiagos atžvilgiu nebūtina taikyti tokių apribojančių priemonių, kaip antai išankstinis autorizavimas ar registravimas, taikomų biocidinių produktų ir mažos rizikos biocidinių produktų atžvilgiu. Raudonojo kedro medienos, kurios pagrindinis pramoninis panaudojimas yra baldų gamyba, atveju šalutinis poveikis matyti tik iš etiketės. N. Schreiber nuomone, kadangi mediena nėra apdorota, turi vabzdžius atbaidančią medžiagą kaip būdingą komponentą ir parduodama gamtoje randamu pavidalu, ji atitinka Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas Bendrijos pagrindinės medžiagos sampratos sąlygas.
37. Belgijos vyriausybė mano, jog pagrindinės medžiagos samprata yra tokia, kad jos pardavimas biocidiniais tikslais nėra leistinas. Jei kedro mediena parduodama kaip kandis atbaidantis produktas, akivaizdu, kad ji neatitinka pastarosios sąlygos. Panašiai argumentuodama, tą pačią išvadą padaro ir Komisija.
38. Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punkte pateikiamas pagrindinei medžiagai taikomų sąlygų sąrašas: pirma, ji turi būti nurodyta IB priede; antra, ji dažniausiai naudojama ne kaip pesticidas, o kartais (tiesiogiai arba sumaišyta su pavojaus nekeliančiu skiedikliu) – kaip biocidas; ir trečia, ji neturi būti parduodama dėl savo biocidinių savybių.
39. Kiek tai susiję su pirmuoju reikalavimu, Komisija savo rašytinėse pastabose tvirtina, kad pagrindinės medžiagos samprata dar nėra visiškai suderinta. Bet kuriuo atveju po Reglamento (EB) Nr. 2032/2003 paskelbimo aišku, kad raudonojo kedro medienos veiklioji medžiaga nebus įrašyta į IB priedą.
40. Dėl antrojo reikalavimo sunku teigti, kad kedro mediena iš esmės naudojama tik baldų gamyboje; šis tvirtinimas vis labiau neatspindi šių dienų baldų gamybos realybės(11). Dar daugiau, kai medžio kamienas supjaustomas gabalais, mediena daugiau nebegali būti naudojama baldams gaminti. Nepaisant fakto, net jei preziumuojama, kad perkantis kedro spintą žino apie neapdirbtos žaliavos kandis atbaidančias savybes, jos poveikis neišlieka neribotą laiką, nes veiklioji medžiaga ilgainiui išgaruoja. Todėl neteisinga galvoti, kad aptariami gabaliukai turi tik antrinę reikšmę kaip biocidiniai produktai, nes dažniausiai yra naudojami kitu tikslu.
41. Aptariami gabaliukai taip pat neatitinka ir trečiojo reikalavimo. Atsižvelgiant į nutartyje dėl kreipimosi esančius faktus, jie buvo parduoti būtent dėl kandis atbaidančio poveikio, o tai yra naudojimas, kuris priskirtas 19 produktų tipui Direktyvos 98/8 V priede.
42. Vadinasi, su išlyga, kad medžiagos, sudarančios IB priedą, dar nebuvo tiksliai apibrėžtos, ,,pagrindinės medžiagos“ sąvoka 2 straipsnio 1 dalies c punkto prasme neapima medžiagos, esančios raudonojo kedro medienos gabaliuke, kurio pagrindinė fynkcija, atsižvelgiant į jo pateikimą pardavimo tikslais, yra veikti kaip biocidiniam produktui, kadangi kaip tik toks ir buvo pateiktas į rinką, net jeigu veiklioji medžiaga yra neatsiejama medienos dalis ir parduodama jokiu būdu nepakeitus jos būsenos, kurios ji randama gamtoje.
D – Ketvirtasis klausimas
43. Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, ar pagal Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punktą tik IB priede esantys produktai gali būti laikomi pagrindinėmis medžiagomis, kurių pateikimui į rinką valstybėse narėse netaikomas autorizavimas ar registravimas.
44. N. Schreiber mano, kad ta nuostata pateikia išsamų ir savarankišką sąvokos apibrėžimą, nepaisant įrašymo į bet kurį priedą. Tai sąvoka, nustatanti viską, kas reikalinga registracijai atitinkamame priede, todėl pati registracija nesukelia jokių teisinių pasekmių.
45. Priešingai – Belgijos vyriausybė ir Komisija pritaria teigiamam atsakymui.
46. Direktyva 98/8 nustato skirtingus produktų, kuriems ji taikoma, pateikimo į rinką ir naudojimo režimus: 3 straipsnio 1 dalyje nustato reikalavimą autorizuoti biocidinius produktus; 3 straipsnio 2 dalies i punkte reikalaujama, kad mažos rizikos biocidiniai produktai būtų tik registruojami; pagaliau pagal ii punktą valstybės narės privalo leisti pateikti pagrindines medžiagas į rinką ir naudoti biocidiniais tikslais, jeigu jos jau kartą buvo įrašytos į IB priedą.
47. Taip pat, kaip aš atkreipiau dėmesį analizuodamas antrąjį klausimą, 2 straipsnio 1 dalies c punkte pagrindinės medžiagos apibrėžiamos nurodant tą aplinkybę, kad jos yra įrašytos į IB priedą. Tačiau iki tol, kol priedas bus baigtas, neįmanoma nustatyti, kurių medžiagų pateikimas į rinką valstybėse narėse yra atleidžiamas nuo autorizavimo ir registravimo.
48. Komisija pripažino, kad iki peržiūros etapo pabaigos, kuri bus tarp 2006 ir 2010 metų, prieduose neįmanoma išvardyti medžiagų sąrašų. Vadinasi, iki to laiko, kol priedai bus sudaryti, valstybės narės taikys savo nacionalinės teisės aktus dėl tokių medžiagų pardavimo ir naudojimo; tik tada, kai medžiagos nebus galima įrašyti į kažkurį priedą, atsižvelgdama į 16 straipsnio 4 dalį Komisija pateiks siūlymus dėl jos pateikimo į rinką bei naudojimo apribojimo.
49. Todėl, turėtų būti konstatuota, kad tik medžiagos, esančios pagrindinėmis medžiagomis Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, kurių pateikimui į rinką valstybėse narėse netaikoma pareiga gauti autorizavimą ir registravimą, yra IB priede nurodytos medžiagos.
E – Penktasis klausimas
50. Pagaliau siekdamas nustatyti, ar tokio produkto, kaip antai raudonojo kedro gabaliukai, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateikto į valstybės narės rinką, atžvilgiu tokie reikalavimai gali būti taikomi dėl pardavimo ir naudojimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nes jų nėra IB priede, Tribunale di Pordenone siekia išsiaiškinti dėl Direktyvos 98/8 4 straipsnio aiškinimo atsižvelgiant į EB 28 ir 30 straipsnius.
51. N. Schreiber požiūriu, atsižvelgdamos į faktą, kad aptariamas produktas parduodamas vienoje valstybėje narėje be tokių formalumų, nacionalinės institucijos tokį produktą laiko pagrindine medžiaga, o ne biocidiniu produktu ar mažos rizikos biocidiniu produktu. Kadangi tai Vokietijos kilmės produktas, abipusio pripažinimo principas reikalauja sudaryti jam galimybę laisvai, be valstybių narių taikomų apribojimų, judėti teritorijoje. Šiuo atveju nacionalinis sprendimas, kurio pagrindu produkto pateikimui į rinką taikomas išankstinis autorizavimas, yra kiekybiniam apribojimui lygiavertį poveikį turinti priemonė, kuri yra neproporcinga siekiamam tikslui.
52. Ir Belgijos vyriausybė, ir Komisija palaiko teigiamo atsakymo pateikimą; pastaroji, nors ir pripažindama, kad nacionalinė priemonė savo pobūdžiu yra ribojanti, mano, kad ji pateisinama net tuo atveju, kai produktas buvo teisėtai pateiktas į kitos valstybės narės rinką.
53. Iš klausimo formuluotės galima numanyti, kad raudonojo kedro medienos gabaliukai yra IB priede numatyta pagrindinė medžiaga. Tačiau analizuojant pirmąjį klausimą tapo akivaizdu, kad tos medienos veiklioji medžiaga yra biocidinis ar mažos rizikos biocidinis produktas, būtent priklauso tai kategorijai, kuri atitinkamu metu sudarys atitinkamai I ir IA priedus.
Esant tokioms aplinkybėmis Teisingumo Teismui nebūtų daug naudos aiškinti Direktyvos 98/8 4 straipsnį autorizavimų abipusio pripažinimo atžvilgiu, nes tokia nuostata būtų taikoma turintiems leidimus ar registruotiems valstybėje narėje biocidiniams produktams tik tuo atveju, jei ,,biocidinio produkto veiklioji medžiaga yra įrašyta į I ar IA priedą“(12).
54. Aš pritariu Komisijai, kad, kol tie du priedai stokoja turinio, 4 straipsnis nereikalauja Italijos netaikyti savo nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių vabzdžius atbaidančių produktų pardavimą tuo pagrindu, kad kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju Vokietijoje, jų pateikimui į rinką netaikomas joks autorizavimas ar registravimas.
Bet net jei šioje byloje remiamasi 4 straipsniu, vienoje valstybėje narėje autorizuotas ar registruotas biocidinis produktas, prieš jį pateikiant į rinką, turėtų būti registruojamas arba autorizuojamas kitose.
55. Todėl, jei netinka remtis 4 straipsniu, išlieka poreikis atsakyti į klausimą dėl nacionalinės teisės, kuri reikalauja išankstinio raudonojo kedro medienos gabaliukų su biocidinėmis savybėmis pateikimo į rinką autorizavimo, kai jie jau teisėtai yra parduoti kitoje valstybėje narėje, atitikties Bendrijos teisei.
56. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, bet kokia valstybės narės teisės norma, draudžianti anksčiau neautorizuotus biocidinius produktus pateikti į rinką, įsigyti, siūlyti, pateikti reklamai ar pardavimui, laikyti, ruošti, transportuoti, parduoti, perleisti už vertingą atlyginimą ar nemokamai, importuoti ar naudoti, laikoma kiekybiniam apribojimui lygiavertį poveikį turinčia priemone EB 28 straipsnio prasme(13).
57. 30 straipsnyje pateikti įvairių viešojo intereso pagrindai, leidžiantys taikyti išimtis iš bendrosios taisyklės, draudžiančios kiekybinius apribojimus bei lygiavertį jiems poveikį turinčias priemones, apima ir visuomenės sveikatos apsaugą. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad nesant suderinimo Bendrijos lygmeniu, valstybės narės, keliančių pavojų biocidinių produktų pateikimo į rinką atžvilgiu reikalaudamos išankstinio autorizavimo, tebeturi kompetenciją nuspręsti dėl žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos lygio.
58. Kiek tai susiję su biocidiniais produktais, Direktyvos 98/8 trečiojoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad dėl jiems būdingų savybių ir su tuo susijusių panaudojimo būdų šie produktai gali kelti įvairų pavojų žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Pats Teisingumo Teismas neseniai išreiškė nuomonę, kad kenksmingi natūraliems ar pagamintiems produktams biocidiniai produktai bei medžiagos neišvengiamai turi pavojingų sudedamųjų dalių(14).
59. Remiantis proporcingumo principu, bet kurio viešojo intereso pagrindo, galinčio pateisinti prekybos Bendrijoje apribojimą, taikymo atveju, valstybės narės negali žengti toliau, nei tai būtina siekiamiems apsaugos tikslams(15).
Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors valstybė narė gali reikalauti dezinfekuojančio produkto, jau gavusio patvirtinimą kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu taikyti naują tyrimo ir patvirtinimo procedūrą, vis dėlto reikalaujama prisidėti mažinant Bendrijos vidaus prekyboje esančius ribojimus. Iš to išplaukia, kad ji neturi teisės reikalauti technologinių ar cheminių tyrimų arba laboratorinių testų, kai tokie tyrimai ar testai jau buvo atlikti kitoje valstybėje narėje, ir turimi rezultatai yra jai prieinami(16).
60. Atrodo, kad Vokietijoje kedro medienos gabaliukai parduodami be išankstinio autorizavimo ar registravimo. Kaip nurodyta mano pirmojo klausimo analizėje, kai jie jau laikomi biocidiniais produktais ar mažos rizikos biocidiniais produktais, nėra nieko, kas draustų kitai valstybei narei jų pateikimo į rinką savo teritorijoje atžvilgiu taikyti bet kurį iš tų reikalavimų.
Konkrečiai Reglamento (EB) Nr. 2032/2003 4 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. biocidiniai produktai, turintys (eterinio) kedrų aliejaus ar kedro medienos aliejaus, kaip veikliosios medžiagos, nebūtų parduodami jų teritorijoje. Tačiau iki to laiko Direktyvos 98/8 16 straipsnis, kartu su pirmiau paminėto reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, leidžia pateikti į rinką šių medžiagų turinčius jau autorizuotus produktus, tačiau neleidžia registruoti naujų.
61. Todėl tokie nacionaliniai teisės aktai, kaip Italijos, kurie kaip išankstinį reikalavimą kedro medienos gabaliukų su biocidinėmis savybėmis pateikimui į rinką nustato autorizavimą, net jeigu jie teisėtai parduodami kitoje valstybėje narėje, laikomi kiekybiniam apribojimui lygiavertį poveikį turinčia priemone EB 28 straipsnio prasme, pateisinama EB 30 straipsnio pagrindu.
VII – Išvada
62. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus svarstymus aš siūlau, kad Teisingumo Teismas į Tribunale di Pordenone pateiktus klausimus atsakytų taip:
1. Natūralios būsenos raudonojo kedro medienos gabaliukas, nepaveiktas cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis, nes jo kandis atbaidantis poveikis atsiranda dėl faktinės medienos sudėties, yra biocidinis produktas ar mažos rizikos biocidinis produktas 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų prasme.
2. Su išlyga, kad medžiagos, sudarančios Direktyvos 98/8 IB priedą dar nėra tiksliai apibrėžtos, ,,pagrindinės medžiagos‘‘ sąvoka šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkto prasme neapima medžiagos, esančios raudonojo kedro medienos gabaliuke, kurio pagrindinė funkcija, atsižvelgiant į jo pateikimą pardavimo tikslais, yra veikti kaip biocidiniam produktui, kai jis pateiktas į rinką kaip toks, nors veiklioji medžiaga yra neatskiriama medienos dalis ir jis parduodamas be jokio pakeitimo tokios būsenos, kurios randamas gamtoje.
3. Tik medžiagos, kurios yra pagrindinės medžiagos Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, kurių pateikimui į rinką valstybėse narėse netaikomas reikalavimas gauti autorizavimą ar registravimą, yra IB priede nurodytos medžiagos.
4. Tokie nacionaliniai teisės aktai, kaip Italijos, kurie kaip išankstinę sąlygą kedro medienos gabaliukų su biocidinėmis savybėmis pateikimui į rinką nustato autorizavimą, net jeigu jie teisėtai parduodami kitoje valstybėje narėje, laikomi kiekybiniam apribojimui lygiavertį poveikį turinčia priemone EB 28 straipsnio prasme, pateisinama EB 30 straipsnio pagrindu.
1 – Originalo kalba: ispanų.
2 – OL L 123, 1998, p 1.
3– 2000 m. birželio 28 d. GURI Nr. 149, kasdieninis priedas Nr. 101.
4– 1998 m. lapkričio 13 d. GURI Nr. 266. Šis dekretas nustato autorizavimo procedūrų supaprastinimą, turint omenyje chirurginių medicinos medžiagų gamybą ir pateikimą į rinką.
5– Ir dėl 10 metų laikotarpio pradžios, ir dėl datos, iki kurios veikliosios medžiagos jau buvo rinkoje, nustatymo Bendrijos teisės aktų leidžiamoji valdžia nurodo Direktyvos 98/8 34 straipsnio 1 dalį. Tačiau šioje nuostatoje nėra numatyta jokia data: ji tiktai įpareigoja valstybes nares per 24 mėnesius nuo direktyvos, kuri pagal 35 straipsnį įsigaliojo 20 dieną po jos paskelbimo, įsigaliojimo dienos suderinti savo nacionalinius teisės aktus. Pagal šį keistą įstatyminį požiūrį neaišku, ar valstybės narės gali iki 2008 ar 2010 m. gegužės mėnesio ir toliau taikyti savo biocidinių produktų autorizavimo sistemas, ar medžiagos turėjo būti pateiktos į rinką iki 1998 m. gegužės mėnesio, kai ji įsigaliojo, ar iki 2000 m. gegužės mėnesio, iki kurio valstybės narės buvo įpareigotos įgyvendinti direktyvą. 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1896/2000 dėl pirmojo programos etapo, nurodytas Direktyvos 98/8/EB (OL L 228, 2000, p. 6) 16 straipsnio 2 dalyje, paaiškina šį klausimą, visas biocidinių produktų, esančių rinkoje jau 2000 m. gegužės 14 d., medžiagas apibrėždamas kaip veikliąsias medžiagas.
6– 2002 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1687/2002 dėl papildomo laikotarpio, skiriamo pranešimui apie tam tikras, jau rinkoje esančias, veikliąsias medžiagas, naudojamas biociduose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 4 straipsnio 1 dalyje (OL L 258, 2002, p. 16).
7– 2003 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2032/2003 dėl 10 metų programos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje, antrojo etapo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1896/2000 (OL L 307, 2003, p. 1).
8– Šiuos duomenis galima rasti internetiniu adresu .
9– 4 straipsnio 3 dalis numato, kad nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos bet kuri veiklioji medžiaga, neįtraukta į I priedą, traktuojama kaip nepateikta į rinką biocidiniais tikslais iki 2000 m. gegužės 14 d.
10– 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo (OL 196, 1967).
11– Pagal Biblijos Pirmosios Karalių knygos 5, 6 ir 7 dalis Saliamonas nurodė Hiramui, Sidono ir Tyro Karaliui, įsakyti nukirsti Libane augančius kedrus ir pastatyti Jeruzalės Šventovę, jo tėvo pažadėtą Jehovai. Saliamonas padidino Izraelio kariuomenę iki 30 000 vyrų ir 70 000 nešikų. Vertinga mediena buvo naudojama sijoms, jungiančioms apsuptą iškilusią galeriją su vidiniu kiemu, kesoninėms luboms, sienų apdailai ir vidinės šventovės dekoracijoms. „Ir kedras pastate buvo drožinėjamas pumpurais ir gėlėmis: viskas buvo iš kedro, nebuvo matyti jokio akmens“. Jis, kartu su kita mediena – laukinių alyvuogių, kipariso ir eglės, taip pat buvo naudojamas aukuro ir navos statybai. Pačiuose Saliamono vėliau pastatytuose rūmuose buvo tokia medienos gausybė, kad jie buvo žinomi kaip „Libano miško namai“, nes turėjo keturias eiles kedro kolonų, ir ta mediena buvo naudojama balkonui, ,,sostui, kur Jis galėjo teisti, Teismo balkonui“, nuo grindų iki lubų.
12– Išskirta mano.
13– 1998 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Harpegnies, C‑400/96, Rink. p. I‑5121, 30 punktas; 1996 m. birželio 27 d. Sprendimo Brandsma, C‑293/94, Rink. p. I‑3159, 6 punktas.
14– Aukščiau minėtų sprendimo Harpegnies 33 punktas ir sprendimo Brandsma 11 punktas.
15– 2000 m. gegužės 16 d. Sprendimo Belgija prieš Ispaniją, C‑388/95, Rink. p. I‑3123, 59 punktas; 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Ravil, C‑469/00, Rink. p. I‑5053, 51 punktas; 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Consorzio del Prosciuto di Parma, C‑108/01 Rink. p. I‑5121, 66 punktas.
16– 1981 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Frans-Nederlandse Maatschappij voor biologische Producten, 272/80, Rink. p. 3277, 14 punktas.
Full & Egal Universal Law Academy