GENERALINĖS ADVOKATĖS JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2005 m. sausio 20 d.(1)
Byloje C‑467/03
Ikegami Electronics (Europe) GmbH
prieš
Oberfinanzdirektion Nürnberg
(Finanzgericht München (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Bendrasis muitų tarifas – Tarifų pozicijos – Skaitmeninio įrašymo aparato, skirto stebėti vaizdą, klasifikacija Kombinuotojoje nomenklatūroje – Kombinuotosios nomenklatūros 84 skirsnio 5 E pastaba“
I – Įžanga
1. Finanzgericht München Teisingumo Teismui pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl to, kaip Kombinuotojoje nomenklatūroje (toliau – KN) turi būti klasifikuojama kompiuterizuota vaizdo stebėjimo sistema. Ginčijamas aparatas vaizdui stebėti standžiuosiuose diskuose išsaugo kelių vaizdo kamerų skleidžiamus signalus, juos suspaudžia, kad galėtų atkurti ekranuose.
2. Ieškovė pagrindinėje byloje – įmonė Ikegami Electronics (Europe) GmbH (toliau – Ikegami) mano, kad skaitmeninis įrašymo aparatas dėl savo veikimo principo ir dėl to, kad visos sudedamosios dalys skirtos duomenims apdoroti, turi būti klasifikuojamas KN 8471 5090 subpozicijoje kaip „automatinio duomenų apdorojimo mašina“. Tačiau atsakovė pagrindinėje byloje – Oberfinanzdirektion Nürnberg (toliau – OFD Nürnberg) mano, kad pagal KN 84 skirsnio 5 E pastabą turi būti atsižvelgiama į viso įrenginio funkciją, todėl aparatas turi būti klasifikuojamas KN subpozicijoje 8521 9000 kaip „vaizdo ir garso įrašymo arba atkūrimo aparatas“.
3. Finanzgericht München abejoja dėl KN 84 skirsnio 5 E pastabos išaiškinimo ir klausia Teisingumo Teismo, ar šią pastabą reikia aiškinti taip, kad vaizdo stebėjimo aparatas, kuris standžiuosiuose diskuose išsaugo kelių vaizdo kamerų skleidžiamus signalus, juos suspaudęs, kad galėtų atkurti ekranuose, atlieka kitą nei duomenų apdorojimo funkciją.
II – Teisinis pagrindas
4. Pagrindinėje byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo taikoma KN, kurios pirmoji redakcija pateikta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo(2) I priede, redakcija, esanti 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2031/2001(3) I priede.
5. Šio priedo antrojoje dalyje yra XVI skyrius „Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys“.
6. Šį skyrių sudaro du skirsniai: 84 skirsnis „Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys“ ir 85 skirsnis, pavadinimu „Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys“.
7. 84 skirsnyje tarp kitų yra 8471 pozicija „Automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įrenginiai; magnetiniai arba optiniai (duomenų) skaitymo įrenginiai, užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos, nenurodytos kitoje vietoje“.
8. 8471 50 subpozicija apima skaitmeninius procesorius, išskyrus klasifikuojamus 8471.41 arba 8471.49 subpozicijose, kurių korpuse yra (arba nėra) šie vienos arba dviejų rūšių įrenginiai: atminties įrenginiai, įvesties įrenginiai, išvesties įrenginiai“. 8471 50 90 subpozicija apima prekes, kurios nėra skirtos naudoti civiliniuose orlaiviuose. Pagal Reglamentą Nr. 2031/2001 šios prekės atleidžiamos nuo konvencinių muitų.
9. 85 skirsnyje tarp kitų yra 8521 pozicija „Vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatai, sumontuoti kartu arba atskirai su imtuviniais vaizdo derintuvais (tiuneriais)“. 8521 90 00 subpozicija apima tokias prekes, kurios yra ne aparatai, kur vaizdui įrašyti arba atkurti naudojamos magnetinės juostos. Pagal Reglamentą Nr. 2031/2001 konvencinė muito norma šioms prekėms yra 14 %.
10. XVI skyriaus 3‑5 pastabos numato:
„3. Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, sudėtinės mašinos, sudarytos iš dviejų arba daugiau tarpusavyje sujungtų ir sudarančių bendrą visumą mašinų, ir kitos mašinos, skirtos atlikti dvi arba daugiau viena kitą papildančių arba alternatyvių funkcijų, turi būti klasifikuojamos taip, lyg jos būtų sudarytos tik iš sudedamosios dalies, atliekančios pagrindinę funkciją, arba būtų tik šią funkciją atliekanti mašina.
4. Jeigu mašina (įskaitant mašinų agregatą) yra sudaryta iš atskirų sudedamųjų dalių (atskirų arba tarpusavyje sujungtų vamzdynais, pavarų (transmisijos) įtaisais, elektros kabeliais arba kitais įtaisais), kurie skirti naudoti kartu atliekant tiksliai apibrėžtą funkciją, nurodytą vienoje iš 84 arba 85 skirsnio pozicijų, visa visuma turi būti klasifikuojama pozicijoje, atitinkančioje tą funkciją.
5. Šiose pastabose sąvoka „mašina“ reiškia bet kurią mašiną, mašinų junginį, gamybos liniją, įrenginį, įtaisą, aparatą arba prietaisą, nurodytą 84 arba 85 skirsnio pozicijose.“
11. 84 skirsnio 5 pastaboje, be kita ko, sakoma:
„A. 8471 pozicijoje sąvoka „automatinio duomenų apdorojimo mašinos“ reiškia:
a) skaitmenines mašinas, kurios gali:
1) įsiminti duomenų apdorojimo programą arba programas ir bent tokį kiekį duomenų, kokio tiesiogiai reikia programai vykdyti;
2) būti lengvai programuojamos pagal vartotojo poreikius;
3) atlikti vartotojo nurodytus aritmetinius skaičiavimus; ir
4) be žmogaus įsikišimo vykdyti duomenų apdorojimo programą, kurios vykdymo tvarka keičiama apdorojimo metu priimant loginius sprendimus;
E. Mašinos, atliekančios tam tikrą specifinę, tačiau ne duomenų apdorojimo funkciją, kurių sudėtinė dalis yra automatinio duomenų apdorojimo mašina arba kurios veikia kartu su ja, turi būti klasifikuojamos jų funkcijas atitinkančiose pozicijose arba, jeigu tai neįmanoma, pozicijose, kuriose klasifikuojami dirbiniai, nenurodyti kitoje vietoje.“
III – Faktinės aplinkybės ir pagrindinė byla
12. 2001 m. gruodžio 6 d. Ikegami paprašė Zolltechnischen Prüfungs- und Lehranstalt München (Miuncheno muitinių kontrolės ir parengimo institutas, toliau – ZPLA München) pateikti privalomąją tarifinę informaciją aparatui, pavadinimu „Digital Recorder SDR G 8000 8“.
13. Be klaviatūros ir pelės kilimėlio, šio aparato korpuse yra vaizdo skaitmeninimo plokštė keturioms vaizdo plokštėms su galimybe prijungti aštuonias televizijos kameras, judesio valdymo sistema, sisteminė plokštė su procesoriumi ir trimis lizdais standiesiems diskams, vaizdo atmintinė, garso, tinklo, vaizdo, modemo plokštės, standusis diskas ir CDRW įrenginys. Standžiajame diske instaliuota operacinė sistema „Windows ME“, programinė įranga skaitmeniniam įrašymo įrenginiui ir programinė įranga CDRW įrenginiui.
14. Nors Ikegami norėjo, kad šis aparatas kaip „automatinio duomenų apdorojimo mašina“ būtų klasifikuojamas KN 8471 5090 subpozicijoje, ZPLA München 2002 m. sausio 14 d. pateikė privalomąją tarifinę informaciją (bylos Nr. DE M/119/02‑1), pagal kurią jis buvo priskirtas KN 8521 9000 subpozicijai kaip „vaizdo ir garso įrašymo arba atkūrimo aparatas“.
15. Po nesėkmingo protesto Ikegami pateikė Finanzgericht München skundą dėl privalomosios tarifinės informacijos. Ji manė, kad nagrinėjamas aparatas turėtų būti laikomas duomenų apdorojimo mašina, nes ir jo atskiros sudedamosios dalys, ir veikimo principas išimtinai yra skirti duomenims apdoroti: visos atskirai paimtos aparato sudedamosios dalys priklauso KN 8471 pozicijai ir nė viena – KN 8521 pozicijai, ir greta iš anksto instaliuotos tikslinės taikomosios programinės įrangos tuo pačiu metu galima instaliuoti kitas taikomąsias programas, taigi aparatas gali būti naudojamas kaip įprastas asmeninis kompiuteris. Be to, KN 84 skirsnio 5 E pastaba reikalauja, kad būtų bent dvi funkcinės sudėtinės dalys, būtent duomenų apdorojimo ir kita funkcinė sudėtinė dalis; to šiuo atveju vis dėlto trūksta, nes kalbama tik apie duomenų apdorojimo aparatą.
16. OFD Nürnberg prašė skundą atmesti. Remdamasi KN 84 skirsnio 5 E pastaba, ji manė, kad kompiuterizuota mašina klasifikuojama ne pagal atskirų dalių paskirtį, bet pagal tiesioginę mašinos, kaip visumos, paskirtį. Šiuo atveju aparatas dėl savo specialios įrangos yra skirtas tik įrašyti bei atkurti skaitmeninį vaizdą ir garsą, kad būtų galima stebėti vaizdą, todėl jis turi būti klasifikuojamas KN 8521 pozicijoje.
17. Finanzgericht München savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą daro išvadą, kad nors ginčijamas aparatas ir atitinka automatinio duomenų apdorojimo mašinos reikalavimus pagal KN 84 skirsnio 5 A pastabos a punktą ir gali būti naudojamas kaip įprastas plačiai paplitęs asmenininis kompiuteris, dėl savo specialios įrangos jis apibūdinamas, veikia ir naudojamas kaip skaitmeninis vaizdo įrašymo aparatas. Duomenys apdorojami vien siekiant įrašyti ir atkurti vaizdo signalus, ir aparato techninė bei programinė įranga skirta tik šiam tikslui. Kitoks jo, kaip vaizdo įrašymo aparato, naudojimas nenumatytas dėl kitokios programinės įrangos nebuvimo. Finanzgericht München nuomone, dėl to aparatui priskiriama vaizdo ir garso įrašymo funkcija, kuri nurodyta KN 8521 pozicijoje, ir pagal Teisingumo Teismo praktiką 84 skirsnio 5 E pastabos prasme jam galima priskirti kitą nei duomenų apdorojimo funkciją.
IV – Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme
18. Taigi Finanzgericht München 2003 m. birželio 24 d. Nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Reglamente (EB) Nr. 2031/2001, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 279, 2001 m. spalio 23 d.) pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros redakcijos I priedo 5 E pastabą reikia aiškinti taip, kad vaizdo stebėjimo aparatas, kuris standžiuosiuose diskuose saugo kelių vaizdo kamerų skleidžiamus signalus ir juos suspaudęs atkuria ekranuose, atlieka kitą nei duomenų apdorojimo funkciją?“
19. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą 2003 m. lapkričio 6 d. buvo įregistruotas Teisingumo Teismo kanceliarijoje. Pagal Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnio 2 dalį Ikegami ir Europos Bendrijų Komisija pateikė rašytines pastabas.
V – Šalių pastabos
A – Ikegami pastabos
20. Ikegami pabrėžia, kad šiuo atveju Teisingumo Teismas, skirtingai nuo ankstesnės savo praktikos(4), turi priimti sprendimą dėl muito tarifų nustatymo ne atskiroms duomenų apdorojimo mašinos dalims, bet visam asmeniniam kompiuteriui, kuriame įmontuotos kelios papildomos sudedamosios dalys.
21. Pagal Teisingumo Teismo praktiką(5) nustatant muito tarifą aparatui yra reikšmingi tie objektyvūs sandaros požymiai ir ypatybės, kurie nurodyti KN arba Bendrojo muitų tarifo pozicijų pavadinimuose ir skyrių ar skirsnių nuostatose, išskyrus kintančius požymius. Bet kuriuo atveju nustatant jo muito tarifą lemiamos yra ne aparato panaudojimo galimybės, nes priešingu atveju tikrinant būtų paisoma vien subjektyvių kriterijų, kurių neleidžia Teisingumo Teismo praktika ir kurie prieštarauja teisinio saugumo reikalavimui. KN 84 skirsnio 5 pastaba kaip objektyvų sandaros požymį nurodo tik duomenų apdorojimą, taigi reikšmingas yra tik šis požymis ir galima kita su duomenų apdorojimu nesusijusi funkcija. Tokia „kita funkcija“ turi būti kitoks techninis procesas nei duomenų apdorojimas ir jis gali būti suvirinimo mašinos, valdomos būtent kompiuteriu, atveju, tačiau ne mašinos, kuri be duomenų apdorojimo nieko kito neatlieka, atveju.
22. Kadangi nė viena minimo aparato dalis be duomenų apdorojimo mašinos negali atlikti specifinės EDA (elektroninio duomenų apdorojimo) funkcijos, ir dėl to atskirai nagrinėjant jam negali būti taikoma KN 84 skirsnio 5 E pastaba, nustatant taikytiną muito tarifą pagal jo funkciją, šiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar iš tų dalių sudaryta visuma, be duomenų apdorojimo, atlieka dar kokią nors funkciją. Tačiau taip nėra: dėl atskirų dalių derinio atsiranda techniškai papildomos funkcijos, bet ir jos yra ne kas kita kaip duomenų apdorojimas, ir nei atskiros aparato dalys, nei visas aparatas bendrai negali atlikti jokių kitų funkcijų, išskyrus duomenų apdorojimą.
23. Remdamasi pastabų pateikimo laikotarpiu galiojusiais Suderintosios sistemos (toliau – SS) paaiškinimų 83.0 ir 83.5 punktais dėl XVI skyriaus 4 pastabos, Ikegami tvirtina, kad minėtas aparatas neturi tokios kitos funkcijos, ir muito tarifas jam turi būti nustatomas atskirai, net jeigu jis su sujungtomis televizijos kameromis gali būti vaizdo stebėjimo sistemos dalis. Kartu Ikegami nurodo, kad minėtas aparatas negali tuo pačiu metu įrašyti ir vaizdo, ir garso.
24. Dėl šių priežasčių Ikegami siūlo Teisingumo Teismui į prejudicinį klausimą atsakyti taip:
„Reglamento (EB) Nr. 2031/2001, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros redakcijos 5 E pastabos negalima aiškinti taip, kad vaizdo stebėjimo aparatas, kuris standžiuosiuose diskuose saugo kelių vaizdo kamerų skleidžiamus signalus ir juos suspaudęs atkuria ekranuose, atlieka kitą nei duomenų apdorojimo funkciją.“
B – Komisijos pastabos
25. Komisija pirmiausia nurodo SS paaiškinimų nuostatas dėl 8521 pozicijos (trečias leidimas (2002 m.), redakcija su SS komiteto jo 32-jame posėdyje (2003 m. lapkričio mėn.) padarytais pakeitimais).
26. Pagal Bendrųjų Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 1 taisyklę prekės klasifikacija turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Iš to išplaukia, kad prekės klasifikuojamos pirmiausia pagal pozicijų pavadinimus, paskui – pagal skyrių ir skirsnių pastabas, ir tik vėliau taikomos likusios Bendrosios taisyklės. Tokiais atvejais pagal Bendrųjų Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 3 taisyklės a punktą reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliau, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau.
27. Nagrinėjamu atveju lemiamas klasifikacijos kriterijus yra „funkcijos“ sąvoka, kuri turi būti suprantama teleologine prasme ir orientuojama į prekės paskirties nustatymą arba naudojimą. Taip prekės paskirties nustatymas, nesant apibrėžimo, priskiriamas prie būdingų objektyvių prekės požymių. Nieko neprarandama dėl to, kad apdorojant duomenis atliekama ši „kita vaizdo įrašymo ir atkūrimo funkcija“, nes bet kuriuo atveju kalbama apie būdingą funkciją, kuri gali būti atliekama taip pat ir neapdorojant duomenų, o tik „sunkesniu būdu“. Vadinasi, kadangi KN 8521 pozicijoje nurodyta tiksli ginčijamo aparato tikslinė paskirtis arba funkcija, egzistuoja tikslesnis nei KN 8471 pozicijoje funkcijos arba tikslinės paskirties apibūdinimas, todėl daugiau neturi būti remiamasi KN 84 skirsnio 5 E pastaba.
28. Ši analizė grindžiama 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu, kuriame Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog vien tai, kad aparatas atitinka KN 84 skirsnio 5 E pastabos reikalavimus ir neatlieka jokios kitos funkcijos, išskyrus duomenų apdorojimo funkciją, šio skirsnio 5 E pastabos prasme, dar neatmeta to aparato klasifikavimo kitoje pozicijoje galimybės(6). Be to, vadovaujantis ieškovės nuomone, keletas 85 bei 90 skirsnių tarifų pozicijų netektų savo turinio, nes vystantis technikai jau šiandien dauguma skirsniuose nurodytų aparatų vis dar apdoroja duomenis plačiąja prasme; taigi šiose pozicijose gali būti klasifikuojami tik tam tikri aparatai su visiškai pasenusia technika.
29. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, Komisija siūlo Teisingumo Teismui į prejudicinį klausimą atsakyti taip:
„Nustatant prekės muitų tarifo klasifikaciją būtina, kad dar prieš analizuojant skyrių ir skirsnių pastabas (tarp jų šiuo atveju – KN 84 skirsnio 5 E pastabą), pirmiausia būtų atsižvelgiama į pozicijų pavadinimus bei Bendrąsias Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles. Pagal Bendrųjų Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 1 taisyklę, viena, ir pagal Bendrųjų Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 3 taisyklės a punktą, antra, klasifikacija nustatoma pagal pozicijų pavadinimus, ir pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliau, palyginti su ta pozicija, kurioje ji aprašyta bendriau. Kai prekės funkcija ar tikslinė paskirtis nurodyta pozicijos pavadinime, tuomet ši pozicija yra tikslesne nei kita pozicija, kurios pavadinime prekė ar jos paskirtis aprašyta bendresne prasme. Prejudicinį klausimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar atsižvelgiant į šias išvadas KN 8521 pozicijos pavadinime ginčijama prekė aprašoma tiksliau nei 8471 pozicijos pavadinime.“
VI – Teisinis vertinimas
30. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekdamas nustatyti ginčijamo aparato klasifikaciją Kombinuotojoje nomenklatūroje, iš esmės nori žinoti, kaip reikia aiškinti KN 84 skirsnio 5 E pastabą. Komisija, žinoma, pagrįstai nurodo, kad klasifikuojant yra reikšminga ne tik ši pastaba. Be to, taip pat reikia atsižvelgti į pozicijų pavadinimus ir kitas pastabas. Todėl toliau pirmiausia išdėstomi teisiniai klasifikacijos kriterijai, paskui pateikiami nurodymai, kaip juos taikyti šiuo atveju. Kartu turi būti atsakoma į prejudicinį klausimą.
A – Teisiniai kriterijai ir nurodymai
31. Kombinuotoji nomenklatūra pagrįsta „Suderintąja sistema“, kuri Pasaulio muitinių organizacijos mastu sudaryta kaip tarptautinis susitarimas. Kadangi Bendrija yra šio susitarimo šalis, jo nuostatos jai privalomos. Pagal EB 300 straipsnio 7 dalį tarptautiniai Bendrijos įsipareigojimai turi „tarpinį rangą“, vadinasi, nors jie yra žemesnio rango nei pirminė teisė, vis dėlto turi aukštesnį rangą negu antrinė Bendrijos teisė. Taigi antrinė Bendrijos teisė, šiuo atveju – reglamentu pagrįsta Kombinuotoji nomenklatūra, turi būti aiškinama remiantis Suderintosios sistemos nurodymais.
32. Suderintoji sistema yra daugiafunkcinė nomenklatūra, sudaryta taip, kad apimtų visas tarptautinėje prekyboje esančias prekes. Kombinuotoji nomenklatūra perėmė Suderintosios sistemos struktūrą, bet turi ir papildomą skirstymą, siekiant atsižvelgti į EB tarifų ir statistinius poreikius. Suderintoji sistema yra pagrindas bendrosioms taisyklėms, skyriams ir jų pastaboms, skirsniams ir jų pastaboms, pozicijoms ir pirmosioms subpozicijoms, iki šeštojo skaitmens iš vienuolikos muitų tarifo kodo numerio skaitmenų(7). Paskesni skirstymai remiasi tik antrine Bendrijos teise.
33. 1 bendroji taisyklė nustato pagrindinę taisyklę bet kuriai prekės klasifikacijai Kombinuotojoje nomenklatūroje. Pagal ją klasifikacija nustatoma pirmiausia remiantis pozicijų pavadinimais ir skyrių bei skirsnių pastabomis. Šiuo atveju pozicijų pavadinimai ir pastabos yra lygiareikšmės: pozicijos pavadinimas tam tikra prasme sudaro pagrindinę faktinę medžiagą, kuri papildoma ir patikslinama skyrių bei skirsnių pastabose. Tik tuomet, kai jos nenustato nieko kita, papildomai galima vadovautis paskesnėmis 2–5 bendrosiomis taisyklėmis. Vadinasi, prieš pradedant taikyti 2–5 bendrąsias taisykles, turi būti patikrinama, ar atitinkamą prekę apima pozicijos pavadinimas, arba ar pastaboje pateikiami specialūs nurodymai dėl klasifikacijos. Tačiau skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai yra vien nuorodos, kuriomis vadovaujamasi tik papildomai; tas pats taikoma ir Suderintosios sistemos bei Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimams ir komentarams, kurie taip pat nėra privalomi, o tik papildomo pobūdžio, tačiau dažnai svarbūs, ypač aiškinant pozicijų pavadinimus.
34. Tiesa, kad 1 bendroji taisyklė taikoma tik pozicijoms ir galioja tik pirmiesiems keturiems kodo skaitmenims. Kitiems subpozicijų suskirstymams taikoma 6 bendroji taisyklė, kuri iš esmės numato analogišką procedūrą kaip ir klasifikavimui pozicijose. Iš to aišku, kad Kombinuotoji nomenklatūra yra sudaryta griežtai hierarchiškai, klasifikuojama turi būti tam tikra tvarka, pagal tam tikrus lygmenis, einant nuo bendro prie specialaus, pradedant Suderintosios sistemos pozicija, paskui – subpozicija ir galiausiai – Kombinuotosios nomenklatūros subpozicija.
35. Abu prekių klasifikacijai reikšmingi kriterijai yra jų vidinė sandara ir panaudojimo paskirtis. Prekės panaudojimo paskirtis nustatoma remiantis objektyviais požymiais.
36. Taigi prekių klasifikacija Kombinuotojoje nomenklatūroje nustatoma taip: pirmiausia: 1) klasifikuojamos prekės tiksliai apibūdinamos pagal jų naudojimo paskirtį ir vidinę sandarą; paskui: 2) remiantis atitinkamų skyrių ir skirsnių pozicijų pavadinimais nustatoma: a) negalutinė klasifikacija pagal naudojimo paskirtį ir b) negalutinė klasifikacija pagal vidinę sandarą; tada: 3) patikrinama, ar trumpa pozicijos pavadinimo bei atitinkamų skyrių ir skirsnių pastabų apžvalga leidžia tikslią klasifikaciją; jei tai nepavyksta, tada: 4) normų konkurencijai išspręsti vadovaujamasi 2‑5 bendrosiomis taisyklėmis (ypač 3 bendrąja taisykle); galiausiai: 5) nustatoma klasifikacija: a) Suderintosios sistemos subpozicijoje ir b) Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijoje. Prejudiciniam klausimui ypač svarbus trečiasis patikrinimo punktas.
B – Taikymas nagrinėjamu atveju
37. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagal tokius kriterijus ir turimus duomenis turėtų patikrinti šiuos punktus.
1. Prekės apibūdinimas
38. Ginčijamą aparatą sudaro atskiros sudedamosios dalys, kurios tarpusavyje sujungtos laidais, perdavimo įtaisais, elektros kabeliais arba kitais įtaisais ir kurios privalo veikti kartu bei sudaro visumą. Jis daugiausiai susideda iš standartinių sudedamųjų asmeninio kompiuterio dalių, tačiau taip pat turi kelias sudedamąsias dalis, specialiai skirtas vaizdo duomenims apdoroti.
39. Nurodomos tokios standartinės asmeninio kompiuterio sudedamosios dalys: sisteminė plokštė (tipas Asus CUV4x-E) su standartiniu procesoriumi (Intel Pentium III, taktinis dažnis 866 MHz), įprasta operatyvioji atmintis (128 MB), standusis diskas ir trys lizdai standiesiems diskams, vaizdo plokštė (skirta prijungti įprastus ekranus), garso, tinklo, modemo plokštė, CDRW įrenginys, klaviatūra ir pelės kilimėlis. Standžiajame diske instaliuota operacinė sistema „Windows ME“ ir CDRW įrenginio programinė įranga, o tai būdinga standartinei asmeninio kompiuterio įrangai. Kaip konstatuoja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dėl to ginčijamas aparatas turi visas sudedamąsias dalis, dėl kurių galima jį naudoti kaip įprastą, plačiai naudojamą asmeninį kompiuterį.
40. Įrangos vaizdo duomenims apdoroti skirtiems specialiesiems požymiams priskiriama: vaizdo skaitmeninimo plokštė keturioms vaizdo plokštėms su galimybe prijungti aštuonias televizijos kameras, judesio valdymo sistema ir programinė įranga skaitmeniniam įrašymo įrenginiui. Šiuo atveju tai taip pat yra asmeninio kompiuterio sudedamosios dalys ir programinė įranga.
41. Kalbant apie aparato veikimo būdą, yra aišku, kad ir atskiros sudedamosios dalys, ir visas aparatas tik apdoroja duomenis. Būtent apdorojant vaizdo duomenis nieko kito nevyksta: pirmiausia vaizdo plokštės iš televizijos kamerų gaunamus analoginius duomenis paverčia skaitmeniniais ir nukreipia juos į vaizdo skaitmeninimo plokštę, kuri suderina duomenis iš skirtingų vaizdo plokščių. Tada vaizdo skaitmeninimo plokštė perduoda suderintus duomenis į sisteminę plokštę, kuri juos suspaudžia ir išsaugo standžiajame diske. Iš čia duomenys gali būti parodomi ekranuose, perkeliami arba apdorojami. Tačiau dėl esamų įrangos požymių prietaisas negali vienu metu įrašyti nei vaizdo ir garso, nei „judančių vaizdų“, bet gali įrašyti „statinius vaizdus“ 2‑15 kadrų per sekundę dažniu(8).
42. Aparatas gali būti naudojamas atskirai arba tinkle, o tai leidžia instaliuoti šimtus kamerų ir naudotojams, kurių skaičius gali siekti iki 32, vienu metu stebėti „gyvus“ įrašus bei įrašytus vaizdus tinkle. Šiuo atveju aparatas, be kita ko, gali būti naudojamas kaip „klientas“, kuris leidžia rodyti vaizdus, išsaugotus ne pačiame aparate, bet kitur tinkle. Be to, aparate įrengtas vaizdo judesio detektorius, kuris, vos tik pajutęs judesį vaizde, gali padidinti įrašomų kadrų skaičių ir pagerinti vaizdo kokybę, parodyti įspėjamąjį pranešimą arba net įspėjamuosius pranešimus automatiškai persiųsti į mobiliuosius telefonus ar kitus panašius aparatus. Galiausiai aparato judesio valdymo sistema leidžia padidinti arba sumažinti vaizdo fragmentus bei prireikus pasukti atitinkamas kameras(9).
43. Dėl savo specialios įrangos, galinčios įrašyti vaizdą, bet ne garsą, aparatas yra skirtas naudoti kaip vaizdo stebėjimo sistemos dalis. Tai patvirtina ir objektyvūs jo įrangos požymiai bei pasiūlai rinkoje skirtas gaminio aprašymas(10). Bet kuriuo momentu jam galima suteikti kitokią arba papildomą funkciją, tačiau tam tikrais atvejais tam iš dalies reikia papildomos programinės įrangos. Dėl aparato įrangos požymių, be vaizdo duomenų saugojimo, juos užkodavus ir suspaudus, standžiuosiuose diskuose bei rodymo ekranuose, tiesiogiai ir lengvai galima: naudoti standartines asmeninio kompiuterio su įdiegta „Windows ME“ operacine sistema funkcijas, kopijuoti duomenis arba perkelti juos į kompaktines plokšteles, siųsti duomenis tinklu, tvarkyti (vaizdo) duomenis ir keisti jų formatą. Taigi lengvai galima, pvz., tuo pačiu metu, kai įrašinėjamas vaizdas, tvarkomas tekstas arba atliekami skaičiavimai lentelėse, sudaryti įeinančių į pastatą ir išeinančių iš jo asmenų sąrašą.
44. Todėl pirminė aparato naudojimo paskirtis yra jo, kaip vaizdo stebėjimo sistemos dalies, naudojimas. Atlikdamas šią funkciją, jis valdo kamerų sistemas, įrašo pavienius vaidus ir juos suspaudęs bei išsaugojęs perduoda, rodo arba perkelia atskirus vaizdo duomenis, padeda juos analizuoti pagal įspėjamuosius pranešimus; be to, juo galima atlikti papildomas stebėjimo funkcijas, pavyzdžiui, sudaryti (lankytojų) sąrašus. Taigi pagal vidinę sandarą tai yra klasikinė duomenų apdorojimo mašina su papildoma vaizdo duomenų apdorojimo įranga.
2. Pozicijų formuluotės
a) Negalutinė klasifikacija pagal naudojimo paskirtį
45. Sutelkus dėmesį į ginčijamo aparato naudojimo paskirtį, visų pirma turi būti nagrinėjama KN 8521 pozicija: „Vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatai “ bei KN 8471 pozicija: „Automatinio duomenų apdorojimo mašinos užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos “, nes aparatas pirmiausia skirtas vaizdui kaip užkoduotiems duomenims įrašyti į informacijos laikmenas ir tik papildomai suteikia galimybę šiuos duomenis apdoroti.
46. Tačiau KN 8521 pozicija yra skirta „vaizdą ir garsą įrašantiems arba atkuriantiems aparatams“: kaip matyti iš Suderintosios sistemos(11) ir Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų(12), tai reiškia, kad įrašymo arba atkūrimo aparatas tuo pat metu turi įrašyti arba atkurti ir garsą, ir vaizdą. Antra, sąvoka „vaizdo aparatas“ reiškia, kad turi būti galima įrašyti bent judančius vaizdus. Tam reikia maždaug 23‑25 kadrų per sekundę vaizdo įrašymo arba atkūrimo dažnio, kuris būdingas ir kinui (24 kadrai per sekundę).
47. Šiuo atveju aparato įranga su vienintele garso plokšte neleidžia tuo pačiu metu įrašyti garso į vaizdo kamerų, kurių skaičius gali siekti 8, filmuojamus kadrus, o dėl to negalima jo klasifikuoti 8521 pozicijoje kaip vaizdo įrašymo įrenginio. Tačiau tiesa, kad pagal turimą informaciją negalima atmesti fakto, jog tuo pačiu metu įmanomas bent vaizdo ir garso atkūrimas, o dėl to įrenginio, kaip atkūrimo aparato, klasifikacija KN 8521 pozicijoje galėtų pasirodyti tinkama. Vis dėl to išlieka abejonių dėl šios pozicijos specifikos, nes aparatas neprivalo būti vien atkūrimo aparatas, bet yra skirtas įrašyti, apdoroti ir atkurti. Abejones sustiprina tai, kad didžiausias – 15 kadrų per sekundę – kadrų dažnis, kuris, beje, galėtų būti pasiekiamas tik išimtinais atvejais, neužtikrina sklandaus vaizdo perteikimo. Taigi kalbama ne apie tai, kas paprastai apibūdinama kaip vaizdo įrašymas, bet apie statinio vaizdo įrašymą. Galiausiai aparato funkcionalumas neapsiriboja vien vaizdo įrašymu; aparatas taip pat analizuoja vaizdo duomenis, pvz., vaizdo pasikeitimus tam, kad prireikus būtų galima perduoti pranešimą apie pavojų; taip pat jis leidžia valdyti stebėjimo sistemos kameras. Tai yra gerokai platesnės funkcijos nei vien „vaizdo ir garso įrašymas ir atkūrimas“. Atsižvelgiant į aparato naudojimo paskirtį bei vaizdo įrašymo ir atkūrimo funkcionalumą, KN 8521 pozicija turėtų patekti į mūsų analizės taikymo sritį.
48. Beje, pateikiama ir naudojimo paskirtis KN 8471 pozicijos prasme, nes aparatas skirtas užkoduotiems vaizdo duomenims įrašyti į informacijos laikmenas, ir jis leidžia tuo pačiu metu papildomai apdoroti tokius duomenis.
b) Negalutinė klasifikacija pagal vidinę sandarą
49. Atsižvelgiant į sudedamąsias dalis ir veikimo būdą vidinė aparato sandara leidžia taikyti tik KN 8471 poziciją: „Automatinio duomenų apdorojimo mašinos užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos “.
3. Pozicijų formuluotės ir pastabos
50. Kalbant apie dvi galimas pozicijas, t. y. KN 8471 ir KN 8521, šiuo atveju yra svarbios KN XVI skyriaus 3 pastaba, KN 84 skirsnio 5 A ir 5 E pastabos. XVI skyriaus 4 pastabos negalima taikyti, nes nors aparatas yra tarpusavyje sujungtų atskirų sudedamųjų dalių derinys, pagal naudojimo paskirtį negali būti nustatyta jo vienareikšmė, tiksliai apibrėžta funkcija, kurią apima viena iš KN 84 arba 85 skirsnio pozicijų; tačiau pagal aparato naudojimo paskirtį tinka dvi pozicijos.
51. Pagal XVI skyriaus 3 pastabą aparatą pagal visumai būdingą pagrindinę funkciją reikėtų klasifikuoti kaip sudėtinę mašiną. Tai būtų kaip vaizdo stebėjimo sistemos dalies naudojimas pavieniams vaizdo duomenims (be garso) įrašyti, jų analizei ir sistemai valdyti. Atsižvelgiant į tai, šis aparatas turėtų būti klasifikuojamas KN 8471 pozicijoje.
52. Pagal KN 84 skirsnio 5 A pastabą aparatą taip pat galima klasifikuoti KN 8471 pozicijoje, nes tai yra skaitmeninė mašina, galinti išsaugoti duomenų apdorojimo programas ir duomenis, kurių reikia programoms vykdyti; jis gali būti lengvai programuojamas pagal vartotojo poreikius, atlikti jo nurodytus aritmetinius skaičiavimus ir be žmogaus įsikišimo vykdyti duomenų apdorojimo programą, kurios vykdymo tvarką pats gali keisti programos vykdymo metu priimdamas logiškus sprendimus.
53. Kaip pagrįstai papildomai pastebėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš KN 84 skirsnio 5 E pastabos gali būti daroma dar ir kita išvada, priimant prielaidą, kad aparatas atlieka jam būdingą funkciją, kitą nei duomenų apdorojimo, kurios tikslais automatinio duomenų apdorojimo mašina tik įmontuota į aparatą, arba jis veikia kartu su automatinio duomenų apdorojimo mašina šiam tikslui pasiekti.
54. Ikegami mano, kad „kita funkcija“ KN 84 skirsnio 5 E pastabos prasme turi būti kitoks techninis procesas nei duomenų apdorojimas ir jis galėtų būti būdingas, pvz., kompiuteriu valdomai suvirinimo mašinai, bet ne mašinai, kuri, be duomenų apdorojimo, daugiau nieko neatlieka. Tačiau Komisija ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad „kita funkcija“ gali būti atliekama ir apdorojant duomenis, nes bet kuriuo atveju kalbama apie būdingą funkciją, kurią galima atlikti ir be duomenų apdorojimo.
55. Kartu su Komisija ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu reikia manyti, kad „kita funkcija“ KN 84 skirsnio 5 E pastabos prasme gali būti atliekama ir apdorojant duomenis, ir būtent dėl šių priežasčių negali būti abejonės, kad, pvz., klasikinis vaizdo įrašymo į magnetines juostas („vaizdo kasetės“) aparatas, paprastai veikiantis pagal „VHS sistemą“, turi būti klasifikuojamas KN 8521 pozicijoje. Šiuo metu šią pasenusią technologiją sparčiai išstumia skaitmeniniai DVD įrašymo įrenginiai, kurie vaizdą ir garsą apdoroja skaitmeniniu būdu (įmontuota duomenų apdorojimo mašina) ir kaip duomenų srautą išsaugo arba tiesiogiai DVD diskuose, arba pirmiausia įmontuotuose standžiuosiuose diskuose, iš kurių jį galima atkurti bei perkelti į DVD diskus. Toks aparatas pagal visas savo funkcijas yra skirtas įrašyti bei atkurti vaizdo ir garso duomenis, ir duomenų apdorojimo mašina įmontuota būtent tam, kad būtų galima skaitmeniniu būdu atlikti tai, kas iki šiol analoginiu būdu buvo daroma naudojant klasikinius vaizdo įrašymo aparatus, nors ir gaunant žemesnę kokybę. Įmontuota duomenų apdorojimo mašina turi skirta specifinę kitą aparato paskirtį ir negali būti panaudota kitaip. Konkrečiai kalbant, paprastai jo negalima užprogramuoti laisvai. Jau vien todėl, kad neįvykdomi KN 84 skirsnio 5 A pastabos reikalavimai, tokio DVD įrašymo įrenginio klasifikacija KN 8471 pozicijoje būtų klaidinga, nepaisant to, kad aparato „vidinės dalys“ vien apdoroja duomenis. Šiuo atveju tinkama būtų KN 8521 pozicija(13).
56. Kalbant apie ginčijamą aparatą, iš visų aplinkybių atrodo, kad yra dar kitaip: pirma, pagal savo sudedamąsias dalis iš esmės tai yra asmeninis kompiuteris su papildoma vaizdo apdorojimo įranga, kurios irgi yra asmeniniams kompiuteriams būdingos duomenis apdorojančios sudedamosios dalys. Tuo šis aparatas, kitaip nei tipinis DVD įrašymo įrenginys, labiau atitinka visus KN 84 skirsnio 5 A pastabos reikalavimus. Antra, pagal turimą informaciją jis neatlieka klasikinės vaizdo įrašymo aparato funkcijos, būtent vaizdo ir garso įrašymo ar atkūrimo vienu metu, tačiau yra specialiai skirtas naudoti vaizdo stebėjimo sistemose, kurioms keliami kiti reikalavimui. Trečia, jo naudojimo paskirtis, kaip matome, galiausiai neapsiriboja vaizdo duomenų įrašymu ir rodymu; jis papildomai analizuoja šiuos duomenis dėl stebėjimo ir leidžia valdyti stebėjimo sistemą. Tai duomenų apdorojimo funkcijos, kurios yra platesnės nei KN 8521 pozicijoje aprašytosios.
57. Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, ir remiantis bendra reikšmingų elementų apžvalga, ginčijamas aparatas turėtų būti klasifikuojamas KN 8471 pozicijoje, nes svarbiausia jo vykdoma funkcija yra duomenų apdorojimas dėl stebėjimo. Vis dėl to prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo tiksliai apibrėžti aparato funkcijas ir nustatyti klasifikaciją pagal funkciją.
4. 2–5 bendrosios taisyklės
58. Dėl pirmiau padarytų išvadų nebereikia vadovautis 2–5 bendrosiomis taisyklėmis: tikslus aparato funkcijų apibrėžimas kartu su pozicijų pavadinimais ir pastabomis leis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ginčo dalyku esantį aparatą vienareikšmiai priskirti arba KN 8471 pozicijai, arba KN 8521 pozicijai.
5. Subpozicija
59. Klasifikacijai Suderintosios sistemos subpozicijoje KN 8471 pozicijos atveju gali būti taikoma 10 subpozicija („Analoginės arba hibridinės automatinio duomenų apdorojimo mašinos“), 30 subpozicija („Nešiojamosios skaitmeninės automatinio duomenų apdorojimo mašinos, sveriančios ne daugiau kaip 10 kg, sudarytos bent iš centrinio procesoriaus, klaviatūros ir displėjaus“), 41 subpozicija („Kitos skaitmeninės automatinio duomenų apdorojimo mašinos: kurių bent centrinis procesorius bei įvesties ir išvesties įrenginiai sumontuoti viename korpuse, kombinuotos arba nekombinuotos“), 49 subpozicija („Kitos skaitmeninės automatinio duomenų apdorojimo mašinos: kitos, pateikiamos sistemų pavidalu“), 50 subpozicija („Skaitmeniniai procesoriai, išskyrus klasifikuojamus 8471 41 arba 8471 49 subpozicijose, kurių korpuse yra arba nėra šie vienos arba dviejų rūšių įrenginiai: atminties įrenginiai, įvesties įrenginiai, išvesties įrenginiai“), 60 subpozicija („Įvesties arba išvesties įrenginiai su tame pačiame korpuse sumontuotais atminties įrenginiais arba be jų“), 70 subpozicija („Atminties įrenginiai“), 80 subpozicija („Kiti automatinio duomenų apdorojimo mašinų įrenginiai“), 90 subpozicija („Kiti“).
60. 10, 30, 60 ir 70 subpozicijas galima atmesti jau vien dėl pavadinimų. Taip pat galima atmesti ir 41 bei 49 pozicijas, nes aparatas akivaizdžiai pagamintas ne su išvesties įrenginiu (pvz., ekranu) ir taip pat ne kaip sistema, bet pateikiamas atskirai. Lieka 50, 80 ir 90 pozicijos. Kadangi šiuo atveju pastabos nebėra naudingos, reikia remtis 3 bendrosios taisyklės, taikomos pagal 6 bendrąją taisyklę, a punktu, pagal kurį turi būti parenkama labiausiai specifinė subpozicija. Šiuo atveju tai yra 50 subpozicija, nes ji skirta ne bendrai bet kuriai „automatinio duomenų apdorojimo mašinų“ rūšiai, o specialiai „skaitmeniniams duomenų apdorojimo įrenginiams“, kuriems priskirtinas nagrinėjamas aparatas.
61. Klasifikacijai Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijoje tuomet lieka 10 subpozicija („Skirti naudoti civiliniuose orlaiviuose“) ir 90 subpozicija („Kiti“). Taigi šiuo atveju specialioji būtų 90 subpozicija.
62. Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, trumpa reikšmingų elementų apžvalga patvirtina, kad ginčijamas aparatas turėtų būti klasifikuojamas KN 8471 5090 pozicijoje. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo tiksliai apibrėžti aparato funkcijas ir nustatyti klasifikaciją pagal funkciją.
VII – Išvada
63. Remdamasi šiais svarstymais, siūlau Teisingumo Teismui į prejudicinį klausimą atsakyti taip:
„Siekiant nustatyti prekės klasifikaciją Kombinuotojoje nomenklatūroje, pirmiausia reikia kuo tiksliau apibūdinti klasifikuotinos prekės naudojimo paskirtį ir jos vidinę sandarą ir tuomet, remiantis šiomis savybėmis, atitinkamų pozicijų pavadinimais, specialiųjų skyrių ir skirsnių pastabomis pagal galimybes vienareikšmiai nustatyti klasifikaciją. Todėl Reglamento (EB) Nr. 2031/2001, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros redakcijos 5 E pastabą reikia aiškinti taip, kad „kita nei duomenų apdorojimo funkcija“ taip pat gali būti tokia funkcija, kuri atliekama apdorojant duomenis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo nustatyti, ar klasifikuotina prekė, atsižvelgiant į jos savybes, atlieka duomenų apdorojimo ar kitą funkciją.“
1 – Originalo kalba: vokiečių.
2 – OL L 256, p. 1.
3 – OL L 279, p. 1.
4 – Ikegami remiasi 1994 m. gegužės 19 d. Sprendimu Siemens Nixdorf (C‑11/93, Rink. p. I‑1945); 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimu Techex (C‑382/95, Rink. p. I‑7363); 2000 m. spalio 19 d. Sprendimu Peacock (C‑339/98, Rink. p. I‑8947); 2001 m. gegužės 10 d. Sprendimu Cabletron (C‑463/98, Rink. p. I‑3495) ir 2001 m. birželio 7 d. Sprendimu CBA Computer (C‑479/99, Rink. p. I‑4391).
5 – Ikegami remiasi 1972 m. kovo 23 d. Sprendimu Henck (36/71, Rink. p. 187, 4 punktas); 1982 m. liepos 1 d. Sprendimu Wünsche (145/81, Rink. p. 2493, 12 punktas); 1998 m. gruodžio 10 d. Sprendimu Glob-Sped (C‑328/97, Rink. p. I‑8371, p. I‑8381, 26 punktas) ir 1981 m. kovo 26 d. Sprendimu Ritter (114/80, Rink. p. 895, 8 punktas).
6 – Žr. 2003 m. rugsėjo 30 d Pirmosios instancijos teismo sprendimą Sony Computer Entertainment Europe prieš Komisiją (T‑243/01, Rink. p. II‑0000, 118 punktas).
7 – Pirmieji du vienuolikos skaitmenų kodo skaitmenys nurodo Suderintosios sistemos skirsnį, trečias ir ketvirtas skaitmuo – Suderintosios sistemos poziciją, penktas ir šeštas – Suderintosios sistemos subpoziciją, septintas ir aštuntas – Kombinuotosios nomenklatūros subpoziciją, devintas ir dešimtas – TARIC kodą, vienuoliktas – nacionalinį kodą.
8 – Aprašymą pateikė gamintojas. Žr. interneto puslapį (paskutinį kartą lankytasi 2004 m. gruodžio 14 d.).
9 – Žr. 8 išnašą.
10 – Žr. 8 išnašą.
11 – Žr. World Customs Organization, Harmonized Commodity Description and Coding System – Explanatory Notes, Section XVI, 85.21 pozicija, p. 1662–1663 (2004 m. vasario mėn. redakcija).
12 – Žr. Bundesministerium der Finanzen, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, 8521 pozicija (2004 m. gegužės 17 d. duomenys). Tačiau jokios tinkamos informacijos nėra: Europos Bendrijų Komisija, Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai (OL C 287, 1998, p. 1 ir paskesni).
13 – Žr. taip pat atitinkamą World Customs Organization klasifikaciją, Harmonized Commodity Description and Coding System – Compendium of Classification Opinions, Section XVI, 8521.90 pozicija, p. XVI/20 E (2004 m. vasario mėn. redakcija).
Full & Egal Universal Law Academy