GENERALINIO ADVOKATO Philippe LÉger IŠVADA,
pateikta 2005 m. spalio 20 d.(1)
Sujungtos bylos C‑23/04–C‑25/04
Sfakianakis AEVE
prieš
Elliniko Dimosio
(Dioikitiko Protodikeio Athinon (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„EEB ir Vengrijos asociacijos sutartis – Muitinės įstaigų tarpusavio pagalbos pareiga – Prekių importas taikant preferencinį muitų režimą – Prekių kilmės vėlesnis patikrinimas, kvestionuojantis jų vengrišką kilmę – Ieškinys dėl vėlesnio patikrinimo išvadų – Importuojančios valstybės muitinės įstaigų vykdomas muito mokesčių išieškojimas – Eksportuojančios valstybės kompetentingo teismo vėlesnio patikrinimo išvadų panaikinimas – Importuojančios valstybės muitinės įstaigų pareiga atsižvelgti į eksportuojančios valstybės teismo priimtus sprendimus“
1. Ši prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra yra susijusi su Europos Sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Vengrijos Respublikos, iš kitos pusės, pasirašytos 1991 m. gruodžio 16 d.(2), aiškinimu.
2. Ji buvo pradėta bendrovei Sfakianakis AEVE(3) apskundus Atėnų muitinės įstaigos sprendimus, kuriais šiai bendrovei buvo nurodyta sumokėti muito mokestį už Vengrijos kilmės automobilių importą į Graikiją. Atlikusios vėlesnį patikrinimą, Vengrijos muitinės įstaigos nusprendė, kad sertifikatai, patvirtinantys vengrišką šių automobilių kilmę, buvo netikslūs. Šio patikrinimo išvados buvo apskųstos kompetentingam Vengrijos teismui, kuris jas panaikino. Taikant šio teismo priimtus sprendimus vengriška ginčijamų transporto priemonių kilmė galiausiai buvo patvirtinta.
3. Pagrindinis klausimas, kurį Teisingumo Teismui pateikė Dioikitiko Protodikeio Athinon (Graikija), – ar Asociacijos sutartis, ypač joje numatytos administracinio bendradarbiavimo taisyklės, įpareigoja importuojančios valstybės muitinės įstaigas atsižvelgti į eksportuojančios valstybės teismo priimtus sprendimus, patvirtinusius sertifikatų, kuriuos taikant buvo importuotos ginčijamos prekės, teisėtumą.
I – Teisinis pagrindas
A – Asociacijos sutartis ir Protokolas Nr. 4
4. Pagal jos 1 straipsnį, Asociacijos sutarties tikslas, be kita ko, buvo laipsniškai sukurti laisvosios prekybos erdvę tarp Europos ekonominės bendrijos ir Vengrijos. Ji taip pat turėjo prisidėti prie Vengrijos Respublikos integravimosi į Europos bendriją, įvykusio 2004 m. gegužės 1 dieną.
5. Asociacijos sutarties 9 straipsnyje numatyta, kad laipsniškai arba nedelsiant panaikinami visi Europos bendrijoje iš Vengrijos kilusiems produktams taikomi importo muito mokesčiai.
6. Sąvoka „produktų kilmė“ ir administracinio bendradarbiavimo metodai yra apibrėžti prie Asociacijos sutarties pridėtame Protokole Nr. 4(4). Šis protokolas buvo iš dalies pakeistas Sprendimu Nr. 1/95(5), įsigaliojusiu 1995 m. spalio 1 d., vėliau – Sprendimu Nr. 3/96(6), įsigaliojusiu 1997 m. liepos 1 dieną. Kadangi bylai svarbių Protokolo Nr. 4, iš dalies pakeisto Sprendimu Nr. 3/96(7), straipsnių turinys iš esmės yra toks pat kaip ir jo pradinėje 1993 m. redakcijoje bei redakcijoje po Sprendimo Nr. 1/95, nebūtina tiksliai nustatyti, kuri kiekvieno straipsnio redakcija yra taikytina įvairiuose pagrindinės bylos etapuose. Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo tik bylai svarbių straipsnių redakciją iš Protokolo Nr. 4, aš nurodysiu tik ją.
7. Pagal Protokolo Nr. 4 16 straipsnio 1 dalies a punktą, pateikus prekių judėjimo sertifikatą EUR.1(8), iš Vengrijos kilę produktai importuojami į Bendriją pagal Asociacijos sutarties preferencines sąlygas, o įvairių Bendrijos valstybių narių produktai tokiomis pat sąlygomis importuojami į Vengriją. Protokolo Nr. 4 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios šalies muitinės įstaigos, kurios turi imtis visų būtinų priemonių produkto kilmei patikrinti. Jos taip pat gali pareikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar kitą reikalingą patikrinimą(9).
8. Protokolo Nr. 4 nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo metodų yra išdėstytos šio protokolo 31–33 straipsniuose, dėl kurių buvo pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl išaiškinimo. Juose nustatyta:
„31 straipsnis
Tarpusavio pagalba
2. Kad užtikrintų tinkamą šio Protokolo taikymą, Bendrija ir Vengrija teikia tarpusavio pagalbą tarpininkaujant atitinkamoms jų muitinių administracijoms, siekiant patikrinti sertifikatų EUR.1 autentiškumą ar sąskaitų deklaracijas bei šiuose dokumentuose pateiktos informacijos tikslumą.
32 straipsnis
Kilmės įrodymų patikrinimas
1. Vėlesnis kilmės įrodymų patikrinimas atliekamas vykdant atsitiktinius patikrinimus arba kiekvieną kartą, kai importuojančios valstybės muitinės įstaigos turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose nurodytų produktų kilmės statuso ar kitų šio Protokolo reikalavimų vykdymo.
2. Taikydamos 1 dalį, importuojančios šalies muitinės įstaigos grąžina EUR.1 sertifikatą ir sąskaitą, jei ji buvo pateikta, bei sąskaitos deklaraciją eksportuojančios valstybės muitinės įstaigoms, prireikus nurodydamos tyrimą pateisinančius motyvus dėl turinio ar formos. Savo prašymui atlikti vėlesnį patikrinimą paremti jos pateikia visus gautus dokumentus ir informaciją, kurie leidžia manyti, kad kilmei įrodyti pateikta informacija yra netiksli.
3. Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinės įstaigos. Šiam tikslui jos turi teisę pareikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį eksportuotojo buhalterinių dokumentų patikrinimą ar bet kokį kitą patikrinimą, kurį jos mano esant naudingą.
4. Jei importuojančios šalies muitinės įstaigos nusprendžia sustabdyti preferencijų atitinkamiems produktams taikymą, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, jos pasiūlo importuotojui paimti produktus, taikant būtinomis pripažintas apsaugos priemones.
5. Prašančios patikrinimo muitinės įstaigos apie šio patikrinimo rezultatus informuojamos per trumpiausią galimą terminą. Šie rezultatai privalo aiškiai parodyti, ar dokumentai yra autentiški ir ar atitinkami produktai turi Bendrijos (ar) Vengrijos kilmės statusą bei atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus.
6. Esant pagrįstoms abejonėms ir jei per dešimt mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą nepateikiamas atsakymas arba jei atsakyme trūksta informacijos atitinkamo dokumento autentiškumui įrodyti arba tikrajai produktų kilmei nustatyti, patikrinimo prašančios muitinės įstaigos panaikina teisę į preferencijas, išskyrus atvejus, kai yra išskirtinės aplinkybės.
33 straipsnis
Ginčų sprendimas
Jei dėl 32 straipsnyje numatytų patikrinimo procedūrų kyla ginčų, kurie negali būti išspręsti tarp muitinės įstaigų, prašiusių patikrinimo, ir muitinės įstaigų, atsakingų už šį patikrinimą, ar kai kyla klausimų dėl šio Protokolo aiškinimo, jie pateikiami Asociacijos komitetui.
Visais atvejais importuotojo ir importuojančios šalies muitinės įstaigų ginčai sprendžiami laikantis šios šalies teisės aktų“(10). (Neoficialus vertimas)
B – Bendrijos muitinės kodeksas
9. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat remiasi Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92(11), kuriame išdėstytos taisyklės ir procedūros, užtikrinančios Bendrijos lygiu taikomų tarifų priemonių, susijusių su prekyba tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių, įgyvendinimą(12).
10. BMK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolą muitinei sudaranti muito suma buvo įtraukta į apskaitą nurodžius mažesnę už teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą, išieškotina muito suma arba papildomai išieškotina muito suma turi būti įtraukta į apskaitą, t. y. atitinkamos valstybės narės muitinės įstaigos turi įregistruoti ją apskaitos registruose arba bet kuriose kitose jiems lygiavertėse duomenų laikmenose(13) per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė sužinojo apie susidariusią padėtį ir galėjo apskaičiuoti teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą bei nustatyti skolininką.
11. Tačiau BMK 220 straipsnio 2 dalyje numatyta šio vėlesnio įtraukimo į apskaitą išimtis, kurią šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat prašo išaiškinti. Joje nustatyta:
„Išskyrus 217 straipsnio 1 dalies antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytus atvejus, paskesnis įtraukimas į apskaitą neatliekamas, jeigu:
b) teisiškai privaloma sumokėti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą dėl muitinės padarytos klaidos, kurios, yra pagrindo manyti, asmuo, privalėjęs sumokėti tokią pinigų sumą, negalėjo nustatyti, veikdamas sąžiningai ir laikydamasis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu;
“
II – Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
12. 1996–1998 metų laikotarpiu Europos Komisijos Sukčiavimo prevencijos koordinavimo padalinio (SPKP) prašymu Vengrijos muitinės įstaigos atliko vėlesnį Vengrijoje pagamintų ir į Europos Sąjungą 1995–1997 metų laikotarpiu taikant sertifikatus EUR.1 importuotų Suzuki markės automobilių kilmės patikrinimą.
13. Bendrovės Sfakianakis atlikto importo į Graikiją atveju po tyrimo transporto priemonės buvo suskirstytos į tris grupes: pirmąją sudarė transporto priemonės, kurių vengriška kilmė, kaip apibrėžta Protokole Nr. 4, buvo patvirtinta; antrąją grupę sudarė transporto priemonės, kurios buvo pripažintos užsienio kilmės, ir gamintojas su tuo sutiko; trečiąją grupę sudarė tos transporto priemonės, dėl kurių kilmės kilo eksportuotojo ir Vengrijos muitinės įstaigų teisminis ginčas.
14. 1998 m. lapkričio 3 d. registruotu laišku Vengrijos patikrinimo tarnybos direktorius apie šias išvadas pranešė Graikijos kompetentingoms muitinės įstaigoms. Dėl trečiosios transporto priemonių grupės jis šių valdžios institucijų paprašė muito mokesčių vėlesnį išieškojimą atidėti, kol bus baigti vykstantys teismo procesai.
15. Be to, kompetentingos Graikijos muitinės įstaigos iš SPKP gavo sąrašą iš Vengrijos į Graikiją importuotų transporto priemonių, kurias importuojant buvo neteisėtai pasinaudota preferenciniu režimu. Šiame sąraše buvo nurodytos ir tos transporto priemonės, dėl kurių kilmės paduoti ieškiniai buvo nagrinėjami kompetentingame Vengrijos teisme.
16. Remdamosi minėtu sąrašu, Graikijos muitinės įstaigos priėmė sprendimus, įpareigojančius Sfakianakis sumokėti importo muito mokestį, palūkanas nuo nesumokėtų mokesčių ir baudas.
17. Vengrijos teismas panaikino Vengrijos muitinės įstaigų atlikto vėlesnio patikrinimo išvadas ir šioms muitinės įstaigoms nurodė iš naujo atlikti patikrinimą laikantis bylose priimtų teismo sprendimų(14).
18. 1999 m. liepos 26 d. laišku kompetentinga Vengrijos valdžios institucija Graikijos generalinei muitinės valdybai pranešė apie šiuos sprendimus ir jai pateikė užsienio kilmės transporto priemonių sąrašą bei transporto priemonių, kurių vengriška kilmė galiausiai buvo patvirtinta, sąrašą. Graikijos muitinės įstaigos nepanaikino savo sprendimų, įpareigojusių Sfakianakis sumokėti importo muito mokestį už transporto priemones, kurių vengriška kilmė buvo patvirtinta.
III – Prejudiciniai klausimai
19. Dioikitiko Protodikeio Athinon, kuriam Sfakianakis pateikė ieškinį ginčydamas šiuos sprendimus, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Atsižvelgiant į tai, kad:
a) Vengrijos valdžios institucijos importuojančios valstybės muitinės įstaigoms oficialiai pranešė pirminio patikrinimo, per kurį buvo nustatytas tam tikrų eksporto sertifikatų netikslumas, rezultatus, vis dėlto pabrėždamos, kad patikrinimo teisėtumo klausimas nagrinėjamas Vengrijos teismuose;
b) Vengrijos valdžios institucijos importuojančios valstybės muitinės įstaigoms oficialiai pranešė apie šių procesų rezultatus, tai yra prieš tai nurodytų teismų sprendimus, kuriais buvo galutinai patvirtinta, kad kai kurie sertifikatai buvo tikslūs,
ar (Europos Sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Vengrijos Respublikos, iš kitos pusės) Protokolo Nr. 4 31 straipsnio 2 dalyje importuojančios valstybės narės muitinės įstaigoms nustatyta tarpusavio pagalbos pareiga reikalauja, kad šios muitinės įstaigos atsižvelgtų į Vengrijos teismų sprendimus dėl eksportuojančios valstybės valdžios institucijų atliktų eksporto sertifikato EUR.1 tikslumo patikrinimų teisėtumo?
2. Ar minėto Protokolo Nr. 4 32 straipsnis reiškia, kad importuojančios valstybės narės muitinės įstaigos yra įpareigotos atsižvelgti į eksportuojančios valstybės teismų sprendimus, panaikinančius Vengrijos valdžios institucijų patikrinimų, nustatytų ir atliktų po eksporto operacijų, rezultatus, atsižvelgiant į tai, kad:
a) importuojančios valstybės valdžios institucijoms buvo oficialiai pranešta apie tai, kad Vengrijos teismuose tebevyko teismo procesas, ir apie atitinkamų procesų rezultatus;
b) jos niekada pačios neprašė atlikti patikrinimo?
3. Jei į vieną iš pirmiau pateiktų klausimų būtų atsakyta teigiamai, ar EB ir Vengrijos Europos Asociacijos sutartyje numatytas muito mokesčių draudimo veiksmingumas reikalauja minėtas Bendrijos teisės nuostatas aiškinti kaip draudžiančias administracinius sprendimus, kuriais nustatomi papildomi muito mokesčiai, kiti mokesčiai bei baudos ir kuriuos importuojančios valstybės nacionalinės valdžios institucijos priėmė gavusios pranešimą apie Vengrijos valdžios institucijų atlikto patikrinimo rezultatus, tačiau prieš paskelbiant teismo sprendimus, kuriais panaikinti šio patikrinimo rezultatai, atsižvelgiant į tai, kad galiausiai buvo pripažinta, jog sertifikatai EUR.1 buvo tikslūs?
4. Be to, ar atsakymui į prieš tai pateiktus klausimus gali daryti įtakos aplinkybė, kad nei Graikijos, nei Vengrijos valdžios institucijos neprašė sušaukti Protokolo Nr. 4 33 straipsnyje nurodyto Asociacijos komiteto posėdžio, kad jis pareikštų nuomonę dėl bylos, o tai rodo, jog nė viena iš dviejų administracijų nemanė, kad Vengrijos teismo sprendimų priėmimas buvo ginčo, kuris turėtų būti perduotas spręsti šiam komitetui, dalykas?
5. Jei į prieš tai pateiktus klausimus būtų atsakyta neigiamai, tai yra jei nustatydamos papildomus muito mokesčius, PVM ir skirdamos baudą Graikijos muitinės įstaigos nepažeidė minėtų Bendrijos teisės nuostatų, ar galima manyti, kad Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalis neleidžia importuotojui taikomų muito mokesčių nustatyti a posteriori, remiantis arba importuojančios, arba eksportuojančios valstybės valdžios institucijų klaida, ypač atsižvelgiant į tai, kad eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos turėjo visus duomenis apie transporto priemonių kilmę, kuriais remiantis sertifikatas EUR.1 neturėjo būti išduotas, o tai importuojančios valstybės valdžios institucijoms būtų leidę nuo pat pradžių nustatyti teisėtai privalomus muito mokesčius?“
IV – Analizė
A – Dėl pirmųjų dviejų prejudicinių klausimų
20. Siūlau Teisingumo Teismui du pirmuosius prejudicinius klausimus, kurie yra glaudžiai susiję, nagrinėti kartu.
21. Šiais dviem klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Asociacijos sutartis ir Protokolas Nr. 4, pirmiausia jo nuostatos dėl tarpusavio pagalbos pareigos, įtvirtintos 31 straipsnio 2 dalyje, bei nuostatos dėl prekių kilmės įrodymų patikrinimo, įtvirtintos 32 straipsnyje, turi būti aiškinami taip, kad importuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo atsižvelgti į eksportuojančioje valstybėje priimtus teismo sprendimus bylose dėl prekių judėjimo sertifikatų teisėtumo patikrinimo, kurį atliko eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos, išvadų, atsižvelgiant į tai, kad joms buvo pranešta apie šių ieškinių egzistavimą bei šių sprendimų turinį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo taip pat klausia, ar tai, kad judėjimo sertifikatų teisėtumo patikrinimas buvo atliktas ne importuojančios valstybės muitinės įstaigų prašymu, turi įtakos atsakymui į šį klausimą.
22. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nori sužinoti, ar importuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo vadovautis eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų atlikto judėjimo sertifikatų teisėtumo vėlesnio patikrinimo pradiniais rezultatais, ar jos taip pat turi atsižvelgti į eksportuojančioje valstybėje priimtus teismo sprendimus bylose dėl šio patikrinimo išvadų.
23. Graikijos vyriausybė siūlo atsakyti taip, kad Asociacijos sutartis ir minėtos Protokolo Nr. 4 nuostatos neįpareigoja importuojančios valstybės muitinės įstaigų atsižvelgti į eksportuojančios valstybės kompetentingo teismo priimtus sprendimus dėl EUR.1 sertifikatų tikslumo vėlesnio patikrinimo teisėtumo.
24. Šiai išvadai pagrįsti Graikijos vyriausybė primena, kad prekių kilmę nustato eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos ir kad taikomi Bendrijos teisės aktai importuojančios valstybės muitinės įstaigų neįpareigoja tirti šio patikrinimo tikslumo. Ji teigia, kad eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų pareiškimo apie EUR.1 sertifikatų netikslumą pakanka vėlesniam muito mokesčių atgavimui pateisinti.
25. Ji teigia, jog dėl to, kad atlikti vėlesnį produktų kilmę nustatančių sertifikatų patikrinimą yra kompetentingos eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos, o ne teismai, ir kad Protokolo Nr. 4 32 straipsnio 5 dalis numato, jog patikrinimas turi būti atliktas kuo greičiau, Vengrijos muitinės įstaigos visiškai teisėtai panaikino ginčijamus sertifikatus EUR.1. Ji tvirtina, kad jokia taikomų Bendrijos teisės aktų nuostata, ypač Protokolo Nr. 4 31 ir 32 straipsniai, importuojančios šalies kompetentingų muitinės įstaigų neįpareigoja laukti teismo proceso rezultatų.
26. Ji taip pat teigia, kad jei teismas panaikina eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų išvadas, importuojančios valstybės kompetentingos valdžios institucijos negali žinoti, ar procesas vyko laikantis rungimosi principo ir buvo laikytasi visų teisingo proceso garantijų, ar teismo sprendimas yra paremtas ginčijamo akto teisinių ir faktinių pagrindų analize, ar tik formaliu motyvu, pavyzdžiui, atsakovių, muitinės įstaigų, neatvykimu į teismo posėdį.
27. Aš nepritariu Graikijos vyriausybės pozicijai. Kaip ir Sfakianakis, Vengrijos vyriausybė bei Komisija, aš manau, kad Asociacijos sutartis ir Protokolo Nr. 4 nuostatos dėl tarpusavio pagalbos bei prekių kilmės įrodymų patikrinimo importuojančios valstybės muitinės įstaigas įpareigoja atsižvelgti į eksportuojančioje valstybėje priimtus teismo sprendimus bylose dėl sertifikatų EUR.1 teisėtumo patikrinimo išvadų. Vengrijos vyriausybės ir Komisijos teigimu, tokią pareigą atsižvelgti suponuoja Asociacijos sutarties ir Protokolo Nr. 4 nustatytos administracinio bendradarbiavimo sistemos tikslas. Kaip ir Sfakianakis, aš manau, kad tokio požiūrio turi būti laikomasi siekiant užtikrinti pagrindinę teisę veiksmingai kreiptis į teismą.
28. Visų pirma, kaip matėme, Asociacijos sutartimi siekiama užtikrinti, kad prekės, kurios atitinka sąlygas, kad galėtų būti laikomos esančiomis Vengrijos arba Europos bendrijos valstybės narės kilmės, būtų importuojamos į Bendriją ar į Vengriją pasinaudojant šioje sutartyje numatytu preferenciniu režimu. Šiam tikslui Protokolo Nr. 4 16 ir 17 straipsniai nustato, kad produktų kilmės įrodymas, leidžiantis taikyti šį preferencinį režimą, yra sertifikatas EUR.1, kurį pagal 17 straipsnio 4 dalį išduoda eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos.
29. Jei, kaip nustatyta 17 straipsnio 4 ir 5 dalyse, eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų suteiktas šis produktų kilmės patvirtinimas iš esmės yra paremtas sertifikato EUR.1 išdavimo metu atliktu patikrinimu, jį patvirtina ir vėlesni patikrinimai. Kaip nurodyta Protokolo Nr. 4 32 straipsnio 3 dalyje, vėlesnį patikrinimą taip pat atlieka eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos, kurios šiam tikslui turi teisę pareikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį patikrinimą, kurį jos mano esant naudingą.
30. Taigi būtent eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos turi patikrinti aptariamų prekių kilmę ir tai, ar jos atitinka reikiamas sąlygas, kad jas būtų galima importuoti į Bendrijos valstybę narę ar Vengriją pasinaudojant Asociacijos sutartyje numatytu preferenciniu režimu.
31. Kaip pažymi visos į bylą įstojusios šalys, dėl to Protokolo Nr. 4 31–33 straipsniuose numatyta administracinio bendradarbiavimo sistema yra paremta ir užduočių pasidalijimu, ir atitinkamos valstybės narės bei Vengrijos Respublikos muitinės tarnybų abipusiu pasitikėjimu. Kaip Teisingumo Teismas nusprendė, pareikšdamas nuomonę dėl kitų laisvosios prekybos sutarčių ir protokolų dėl sąvokos „prekių kilmė“ apibrėžimo bei administracinio bendradarbiavimo metodų, panašių į Protokolą Nr. 4, tokia sistema pateisinama aplinkybe, kad eksportuojančios valstybės valdžios institucijos dėl savo buvimo vietos turi geresnę galimybę tiesiogiai patikrinti atitinkamų produktų kilmę lemiančius faktus(15). Ji taip pat padeda gauti konkrečių ir vienodų prekių kilmės nustatymo rezultatų ir taip išvengti prekybos srautų nukreipimo bei konkurencijos prekyboje iškreipimo(16).
32. Taigi tokia sistema gali veikti, tik jei importuojančios valstybės muitinės administracija sutinka su eksportuojančios valstybės valdžios institucijų teisėtai atliktais įvertinimais(17). Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo minėtame sprendime Les Rapides Savoyards ir kt., tarptautinių laisvosios prekybos sutarčių, susiejančių Bendriją su trečiąja valstybe abipusių pareigų pagrindu, srityje būtina, kad valstybių narių muitinės administracijos pripažintų tos trečiosios valstybės valdžios institucijų teisėtai priimtus sprendimus, kad Bendrija savo ruožtu galėtų reikalauti iš šių valstybės muitinės įstaigų laikytis valstybių narių valdžios institucijų priimtų sprendimų dėl iš Bendrijos į tą valstybę eksportuojamų produktų kilmės(18).
33. Darytina išvada, kad, vadovaujantis Asociacijos sutartimi, importuojančios valstybės muitinės įstaigos negali atsisakyti taikyti preferencinio režimo prekei, importuojamai taikant eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų tinkamai išduotą sertifikatą EUR.1. Jei importuojančios valstybės muitinės įstaigos turi pagrįstų abejonių dėl tikros šios prekės kilmės, jos gali tik prašyti eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų atlikti vėlesnį šios kilmės patikrinimą.
34. Šioje sutartyje numatyta bendradarbiavimo ir užduočių pasidalijimo sistema logiškai suponuoja tai, kad jei eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos galėjo nustatyti aptariamų prekių kilmę, šio vėlesnio patikrinimo išvados jas taip pat įpareigoja. Taigi, tik esant ypatingoms aplinkybėms, – jei eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos negali tinkamai atlikti šio vėlesnio patikrinimo, – Teisingumo Teismo teigimu, importuojančios valstybės muitinės įstaigos gali pačios atlikti ginčijamų sertifikatų EUR.1 autentiškumo bei tikslumo patikrinimą ir atsižvelgti į kitus aptariamų prekių kilmės įrodymus(19).
35. Taigi Asociacijos sutarties tikslas ir Protokole Nr. 4 numatyta administracinio bendradarbiavimo sistema suponuoja reikalavimą, kad importuojančios valstybės muitinės įstaigos atsižvelgtų į eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų atlikto galutinio produktų kilmės patikrinimo rezultatus. Atsižvelgiant į šį tikslą būtina, kad preferencinis importo režimas būtų taikomas visoms prekėms, atitinkančioms jų kilmei taikomas sąlygas, ir tik šioms prekėms.
36. Taigi darytina išvada, kad jei eksportuotojas kreipėsi į teismą dėl pradinių vėlesnio patikrinimo rezultatų ir jei importuojančios valstybės muitinės įstaigos buvo informuotos apie šį ieškinį bei jo rezultatus, šios įstaigos privalo atsižvelgti į šiuos rezultatus.
37. Mano nuomone, Graikijos vyriausybės nurodytos Protokolo Nr. 4 32 straipsnio 5 dalies nuostatos neprieštarauja šiai analizei. Priminsiu, jog šis straipsnis nustato, kad vėlesnio atitinkamų prekių kilmės patikrinimo prašiusios importuojančios valstybės muitinės įstaigos apie šio patikrinimo rezultatus turi būti informuotos per trumpiausią galimą terminą ir kad šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar šios prekės atitinka reikalaujamas sąlygas, kad joms būtų galima taikyti preferencinį režimą.
38. Taip pat galima remtis Protokolo Nr. 4 32 straipsnio 6 dalimi, kuri, kaip ir pirmesnė dalis, numato, jog esant pagrįstoms abejonėms dėl aptariamų prekių kilmės ir jei per dešimt mėnesių nuo jų prašymo atlikti patikrinimą nepateikiamas atsakymas arba jei atsakyme trūksta informacijos, importuojančios valstybės muitinės įstaigos atsisako šioms prekėms taikyti preferencinį režimą, išskyrus atvejus, kai yra išskirtinės aplinkybės.
39. Mano nuomone, šiomis nuostatomis Asociacijos sutarties šalys pageidavo, kad, kompensuojant už Protokolu Nr. 4 joms suteiktą kompetenciją, eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos, kurioms importuojančios valstybės muitinės įstaigos pateikė prašymą atlikti patikrinimą, iš tiesų atliktų šį patikrinimą ir per protingą terminą perduotų joms jo rezultatus. Kaip pažymi Graikijos vyriausybė, jomis siekiama užtikrinti, kad administracinio bendradarbiavimo procedūra, leidžianti nustatyti atitinkamų prekių kilmę, būtų tinkamai vykdoma ir kad būtų galima greitai priimti sprendimą dėl šių prekių likimo. Tačiau jos nieko nenumato dėl teisinių būdų apskųsti eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų po vėlesnio patikrinimo priimtus sprendimus, kuriuos ir toliau reglamentuoja šios valstybės teisės aktai.
40. Taigi iš šių nuostatų negali būti daroma išvada, kad pradinės vėlesnio patikrinimo išvados įpareigoja importuojančios valstybės muitinės įstaigas, jei dėl šio patikrinimo išvadų buvo kreiptasi į teismą, ir todėl jos nėra galutinės.
41. Atvirkščiai, mano nuomone, iš tų pačių nuostatų ir Protokole Nr. 4 numatytos administracinio bendradarbiavimo sistemos visumos galima daryti išvadą, kad jeigu vėlesnio patikrinimo išvados kvestionuoja sertifikatų EUR.1 teisėtumą ir jei dėl jų buvo kreiptasi į teismą pagal vidaus teisės taisykles, eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo informuoti importuojančios valstybės muitinės įstaigas apie šio ieškinio egzistavimą, o vėliau – apie jo rezultatus. Ši pareiga taip pat kyla iš Asociacijos sutarties tikslo, kad prekėms, kurių kilmę eksportuojančios valstybės valdžios institucijos galiausiai patvirtina, importuojančios valstybės muitinės įstaigos iš tiesų galėtų taikyti preferencinį režimą.
42. Atsižvelgiant į Asociacijos sutarties ir administracinio bendradarbiavimo sistemos tikslą dėl prekių kilmės nustatymo, importuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo realiai atsižvelgti į teismo sprendimus, priimtus bylose dėl šios kilmės vėlesnio patikrinimo pradinių rezultatų.
43. Priešingai nei teigia Graikijos vyriausybė, importuojančios valstybės muitinės įstaigos negali atsisakyti atsižvelgti į šiuos sprendimus motyvuodamos tuo, kad jos negali žinoti, ar eksportuojančios valstybės teisme vykęs procesas vyko laikantis rungimosi principo ir visų teisingo proceso garantijų.
44. Reikia priminti, kad Protokolu Nr. 4 sukurta administracinio bendradarbiavimo sistema yra paremta atitinkamų valstybių muitinės įstaigų abipusiu pasitikėjimu. Tai reiškia, kad kurdami tokią sistemą, Europos bendrijos valstybės narės, taip pat Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija manė, jog trečiosios valstybės, kuri yra šios laisvosios prekybos sutarties šalis, administracinės valdžios institucijos sugebės taikyti Asociacijos sutarties nuostatas. Šis pasitikėjimas turi būti taikomas ir šios valstybės teismams, kurie pagal jos vidaus teisę yra kompetentingi priimti sprendimus bylose dėl šių muitinės įstaigų priimtų sprendimų. Iš tiesų būtų paradoksalu, jei būtų pasitikima trečiosios valstybės administracinėmis valdžios institucijomis, o nepasitikima jos teismais, nors būtent jų funkcija yra užtikrinti, kad nacionalinės administracinės valdžios institucijos taikytų teisę, taigi ir Asociacijos sutartį(20). Kaip teismo posėdyje pažymėjo Sfakianakis, eksportuojančios valstybės teismai yra sertifikatų EUR.1 atitikties Asociacijos sutarčiai garantai.
45. Taigi tai, kad importuojančios valstybės narės muitinės įstaigos turi atsižvelgti į eksportuojančioje trečiojoje valstybėje teismo priimtus sprendimus bylose dėl prekių kilmės vėlesnio patikrinimo rezultatų, mano nuomone, yra neatsiejama nuo šios eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų pateikto įvertinimo dėl šios kilmės pripažinimo, taigi ir nuo Protokolu Nr. 4 nustatyto užduočių pasidalijimo.
46. Be to, ši pareiga atsižvelgti įvairiose valstybėse narėse negali skirtis, nes priešingu atveju atsirastų neaiškumas, galintis pakenkti bendros prekybos politikos buvimui ir iš aptariamos sutarties kylančių Bendrijos pareigų vykdymui(21).
47. Prieštaraudama šiai pareigai atsižvelgti, Graikijos vyriausybė taip pat teigia, kad jei teismo sprendimu pradiniai vėlesnio patikrinimo rezultatai būtų panaikinti, importuojančios valstybės muitinės įstaigos negalėtų sužinoti, ar šis panaikinimas yra paremtas ginčijamo akto teisinių ir faktinių pagrindų analize, ar tik formaliu motyvu, pavyzdžiui, atsakovių – muitinės įstaigų – neatvykimu į teismo posėdį.
48. Aš nemanau, kad šiam argumentui būtų galima pritarti. Kaip jau minėjau, vėlesnio patikrinimo tikslas – patikrinti sertifikatų EUR.1 tikslumą(22). Kadangi šio patikrinimo rezultatai pagal vidaus teisės taisykles gali būti apskųsti teismui, vienintelis klausimas, į kurį reikia atsakyti, – ar procesui pasibaigus ginčijami sertifikatai yra panaikinami, ar patvirtinami. Jeigu teismas panaikina vėlesnio patikrinimo išvadas, kurios kvestionuoja sertifikatų EUR.1 tikslumą, ir, vadinasi, šie sertifikatai yra patvirtinami, importuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo į juos atsižvelgti, nesvarbu, dėl kokių motyvų buvo panaikintos vėlesnio patikrinimo išvados.
49. Antra, mano nuomone, Graikijos vyriausybės pozicijos bet kuriuo atveju negalima palaikyti dėl to, kad ji prieštarauja teisei į veiksmingą teisminę apsaugą.
50. Vadovaujantis nusistovėjusia teismo praktika teisė į veiksmingą teisminę apsaugą yra Bendrijos teisės bendras principas, kuris kyla iš valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų(23). Ji yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, paremtame Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais. Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad Bendrijos teisės srityje būtų laikomasi pagrindinių teisių(24). Tokia sutartis, šiuo atveju Asociacijos sutartis, kurią Taryba ir Komisija sudarė taikydamos EB sutarties 228 ir 238 straipsnius(25), yra Bendrijos teisės sistemos sudedamoji dalis(26). Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad įgyvendinant Asociacijos sutartį būtų laikomasi pagrindinių teisių, pavyzdžiui, teisės į veiksmingą teisminę apsaugą.
51. Neabejotina, kad turi būti galimybė dėl eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų sprendimo, priimto joms atlikus vėlesnį prekių kilmės patikrinimą, veiksmingai kreiptis į teismą, kad šis jį patikrintų. Iš tiesų toks patikrinimas yra skirtas nustatyti, ar atitinkamos prekės atitinka Asociacijos sutartyje, kuri yra Bendrijos teisės sistemos dalis, numatytas sąlygas, kad joms būtų galima taikyti preferencinį režimą. Jo pasekmė gali būti tai, kad eksportuotojas neteks šio režimo teikiamos naudos, nes importuotojas gali būti įpareigotas už aptariamas prekes sumokėti muito mokesčius, o tai neišvengiamai paveiks jų prekybinius santykius.
52. Taigi atsisakymas atsižvelgti į eksportuojančios valstybės teismų priimtus sprendimus dėl vėlesnio patikrinimo išvadų, pirma, atimtų iš eksportuotojų galimybę pasinaudoti Vengrijos teisėje numatyta teise kreiptis į teismą dėl šių patikrinimų rezultatų. Antra, pasekmė taip pat galėtų būti tokia, kad Vengrijos muitinės įstaigos taip pat manytų neturinčios atsižvelgti į valstybių narių teismų priimtus sprendimus bylose dėl atitinkamų jų muitinės įstaigų atliktų kilmės patikrinimų. Iš tiesų reikia pabrėžti, jog, atsižvelgiant į Asociacijos sutartyje ir Protokole Nr. 4 įtvirtintą abipusiškumo principą, tai, kad valstybės narės atsižvelgia į Vengrijos teismo sprendimus, taip pat yra sąlyga tam, kad šios valstybės muitinės įstaigos atsižvelgtų į valstybių narių teismų priimtus sprendimus eksportuotojų iškeltose bylose dėl į Vengriją importuojamų prekių Bendrijos kilmės vėlesnio patikrinimo rezultatų.
53. Taigi atsisakymas atsižvelgti į Vengrijos teismų priimtus sprendimus bylose dėl vėlesnių patikrinimų išvadų prieštarautų ne tik Asociacijos sutarties tikslui ir Protokole Nr. 4 numatytai bendradarbiavimo sistemai, bet ir teisei į veiksmingą teisminę apsaugą.
54. Galiausiai Protokolo Nr. 4 sistema ir Asociacijos sutarties tikslas taip pat leidžia daryti išvadą, kad ši pareiga importuojančios valstybės muitinės įstaigoms tenka nepaisant to, ar šis vėlesnis patikrinimas buvo atliktas jų prašymu, ar ne.
55. Šiame kontekste taip pat reikia priminti, kad iš Protokolo Nr. 4 32 straipsnio 1 dalies išplaukia, jog kompetentingos eksportuojančios valstybės valdžios institucijos vėlesnį patikrinimą gali atlikti savo iniciatyva arba importuojančios valstybės valdžios institucijų prašymu. Šis patikrinimas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, taip pat gali būti atliekamas Komisijos, kuriai pagal EB sutarties 155 straipsnį(27) priklauso pareiga užtikrinti Asociacijos sutarties ir jos protokolų tinkamą taikymą, tarnybų prašymu(28).
56. Nesvarbu, kas pateikė prašymą atlikti vėlesnį patikrinimą, – jo tikslas yra toks pat, t. y. patikrinti sertifikatų EUR.1 tikslumą, kad, atsižvelgiant į Asociacijos sutarties tikslą, į Bendriją importuojamoms Vengrijos kilmės prekėms, kaip apibrėžta šioje sutartyje, būtų taikomas joje numatytas preferencinis režimas. Todėl, atsižvelgdamos į šią sistemą ir šios sutarties tikslą, importuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo atsižvelgti į vėlesnio patikrinimo rezultatus, taigi ir eksportuojančioje valstybėje teismo priimtus sprendimus dėl šio patikrinimo rezultatų, nesvarbu, kuri valdžios institucija inicijavo šį patikrinimą.
57. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, siūlau Teisingumo Teismui atsakyti taip, kad Asociacijos sutartis ir Protokolas Nr. 4, ypač jo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl tarpusavio pagalbos pareigos ir 32 straipsnyje numatytos nuostatos dėl prekių kilmės įrodymų patikrinimo, aiškintini taip, kad importuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo atsižvelgti į eksportuojančioje valstybėje priimtus teismo sprendimus bylose dėl prekių judėjimo sertifikatų teisėtumo patikrinimo, kurį atliko eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos, išvadų, jei joms buvo pranešta apie šių ieškinių egzistavimą bei šių sprendimų turinys, ir kad aplinkybė, jog judėjimo sertifikatų teisėtumo patikrinimas buvo arba nebuvo atliktas importuojančios valstybės narės muitinės įstaigų prašymu, nėra svarbi.
B – Dėl trečiojo prejudicinio klausimo
58. Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Asociacijos sutartimi numatytas muito mokesčių panaikinimo veiksmingumas užkerta kelią importuojančios valstybės narės muitinės įstaigų administraciniams sprendimams, kuriais reikalaujama sumokėti muito mokesčius, palūkanas nuo nesumokėtų mokesčių ir baudas, priimtiems nelaukiant ieškinių, pareikštų dėl vėlesnio patikrinimo išvadų, rezultato, jeigu taikant šiose bylose priimtus teismo sprendimus buvo patvirtintas sertifikatų EUR.1 teisėtumas.
59. Šiam klausimui išnagrinėti visų pirma reikia aptarti, ar Graikijos muitinės įstaigos po to, kai Vengrijos muitinės įstaigos jas informavo apie aptariamų sertifikatų EUR.1 netikslumą, turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus, nelaukdamos ieškinių, pareikštų dėl vėlesnio patikrinimo išvadų, rezultato, ar turėjo išieškojimo procedūrą sustabdyti, kol paaiškės šių bylų rezultatai.
60. Teismo posėdyje Sfakianakis ir Vengrijos vyriausybė teigė, kad Graikijos muitinės įstaigos privalėjo sustabdyti muito mokesčių išieškojimo procedūrą, nes pagal Vengrijos teisę ieškinio dėl administracinių sprendimų pareiškimas sustabdo jų vykdymą.
61. Aš nepritariu šiai analizei. Nemanau, kad klausimą, ar valstybės narės muitinės įstaigos turi teisę pradėti muito mokesčių išieškojimo procedūrą po pranešimo apie vėlesnio patikrinimo rezultatus, kvestionuojančius ginčijamų prekių kilmę, gali reglamentuoti trečiosios valstybės, kuri yra aptariamos laisvosios prekybos sutarties šalis, teisė. Pažymėsiu, kad Protokole Nr. 4 šiuo klausimu nėra jokių nuostatų.
62. Šiame protokole nėra numatyta taisyklių ir dėl to, kaip turi elgtis importuojančios valstybės muitinės įstaigos, kai, kaip yra nagrinėjamoje byloje, prekės, kurios buvo importuotos į Bendriją taikant sertifikatus EUR.1, buvo pateiktos į rinką, o vėliau dėl jų buvo atliktas vėlesnis patikrinimas, pasibaigęs šių sertifikatų teisėtumo užginčijimu. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad Protokolo Nr. 4 32 straipsnio 4 dalis numato tik tokius atvejus, kai importuojančios valstybės muitinės įstaigos dar nėra leidusios paimti atitinkamų produktų. Kadangi šiame protokole reikiamos taisyklės nėra, atsakymo į klausimą, ką tokioje situacijoje, kokia yra susiklosčiusi pagrindinėje byloje, turi daryti importuojančios valstybės narės muitinės įstaigos, reikia ieškoti BMK.
63. Atsižvelgdamas į jo nuostatas, manau, kad Graikijos muitinės įstaigos neprivalėjo išieškojimo procedūros sustabdyti, kol paaiškės Vengrijoje pareikšto ieškinio dėl vėlesnio patikrinimo išvadų rezultatas. Iš tiesų išnagrinėjus atitinkamas BMK nuostatas matyti, kad šiuo kodeksu, tokiomis aplinkybėmis užtikrinant importuotojo teisių apsaugą, taip pat siekiama veiksmingai apsaugoti Bendrijos finansinius interesus, įpareigojant valstybes nares imtis reikiamų priemonių skolai muitinei, kuri iš esmės yra Bendrijos išteklius, išieškoti.
64. Taigi iš BMK 78 straipsnio 3 dalies išplaukia, kad jeigu atlikus vėlesnius patikrinimus paaiškėja, jog atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinės įstaigos, remdamosi naujai surinkta informacija, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti. O iš BMK 201 straipsnio matyti, kad išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes atsiranda importo skola muitinei.
65. Lygiai taip pat, atsiradus skolai muitinei, BMK įpareigoja valstybes nares tinkamai atlikti išieškojimo procedūrą ir pirmajame šios procedūros etape, kuris apima muito sumos įtraukimą į apskaitą(29), ir faktiškai išieškant ją iš skolininko(30). Galiausiai pagal BMK 244 straipsnį skundo dėl valstybių narių muitinės įstaigų priimtų sprendimų pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo, išskyrus tam tikras išimtis.
66. Jeigu skola muitinei atsiranda, kaip yra nagrinėjamoje byloje, dėl to, kad, atlikus vėlesnį patikrinimą, yra panaikinami EUR.1 sertifikatai, nemanau, kad ieškinio dėl šio panaikinimo buvimas įpareigoja importuojančios valstybės narės muitinės įstaigas sustabdyti pirmiau aprašytą procedūrą. Kadangi ginčijamos prekės jau buvo pateiktos į Bendrijos rinką, o teismo procesas gali trukti kelerius metus, toks sustabdymas galėtų labai pakenkti skolos muitinei išieškojimui, jei ieškinys būtų atmestas.
67. Be to, abiejuose išieškojimo procedūros etapuose atsižvelgiama į importuotojo, kurio sertifikatai EUR.1 buvo panaikinti a posteriori, interesus. Taigi pagal BMK 220 straipsnį šis importuotojas gali būti atleistas nuo vėlesnio skolos sumokėjimo, jeigu preferencinis statusas buvo taikomas dėl eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų klaidos, kurios sąžiningas privalėjęs sumokėti mokestį asmuo, kuris laikėsi galiojančių teisės aktų, negalėjo nustatyti(31). Galiausiai, jei skola įtraukiama į apskaitą, BMK numatytomis sąlygomis skolininkui gali būti suteikti ilgesni sumokėjimo terminai arba jie gali būti atidėti, arba gali būti suteiktos mokėjimo lengvatos, o jei paaiškėja, kad muito mokesčiai buvo nustatyti neteisėtai, be abejonės, jie jam yra grąžinami.
68. Galiausiai, kalbant apie ieškinį, kuris iš esmės turi sustabdomąjį poveikį, ir kurį importuotojas turi teisę pareikšti importuojančioje valstybėje narėje, apskųsdamas šios valstybės muitinės įstaigų sprendimą, įpareigojantį jį sumokėti muito mokesčius, BMK 244 straipsnis vis dėlto numato, kad muitinės įstaigos visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotajam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Skolininkas, kuriam taip atidedamas muito mokesčių sumokėjimas, taip pat gali būti atleistas nuo pareigos pateikti garantiją, jeigu toks reikalavimas galėtų jam sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų.
69. Mano analizę, regis, patvirtina ir teismo praktika dėl importuotojų pareikštų ieškinių, kuriais jie ginčija taikant 1979 m. liepos 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1430/79(32) 13 straipsnį Komisijos priimtus sprendimus dėl importo muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti. Vadovaujantis šia praktika, tokios nuostatos tikslas yra vienas – kai yra tam tikros ypatingos aplinkybės ir nėra akivaizdaus aplaidumo ar apgaulės, atleisti ūkio subjektus nuo privalomų sumokėti muitų mokėjimo, o ne leisti ginčyti skolos muitinei mokėtinumo principą(33). Minėtame sprendime Cerealmangimi ir Italgrani prieš Komisiją Teisingumo Teismas šiuo klausimu pažymėjo, kad jei ieškovės mano, kad šios sąlygos yra įvykdytos, jos gali pareikšti ieškinį importuojančios valstybės narės nacionaliniam teismui dėl šios valstybės muitinės įstaigų sprendimo, kuris jas įpareigojo sumokėti skolą(34). Ši teismo praktika patvirtina argumentą, kad išieškojimo procedūros pradėjimas nepriklauso nuo to, ar skolos muitinei buvimas tapo neginčijamas.
70. Taigi darytina išvada, jog dėl to, kad nagrinėjamoje byloje Vengrijos muitinės įstaigos Graikijos muitinės įstaigas informavo, kad atlikus sertifikatų EUR.1 vėlesnį patikrinimą buvo padaryta išvada, jog kai kurie iš jų yra netikslūs, Graikijos muitinės įstaigos turėjo teisę ir netgi privalėjo pradėti muito mokesčių už taikant šiuos sertifikatus importuotas transporto priemones išieškojimo procedūrą, nors pagal vidaus teisės taisykles šio patikrinimo išvados buvo apskųstos(35).
71. Dabar reikia iškelti klausimą, ką daryti su pagrindinėje byloje ginčijamais Graikijos muitinės įstaigų priimtais sprendimais dėl transporto priemonių, kurių sertifikatas EUR.1 galiausiai buvo patvirtintas taikant Vengrijos teismo priimtus sprendimus.
72. Be jokios abejonės, atsakymas į šį klausimą kyla iš atsakymo, kurį aš siūliau nagrinėdamas pirmesnius klausimus. Kaip matėme, Asociacijos sutartimi siekiama užtikrinti, kad prekės, atitinkančios sąlygas, kad galėtų būti laikomos esančiomis Vengrijos kilmės, būtų importuojamos į Bendriją pasinaudojant šioje sutartyje numatytu preferenciniu režimu. Taigi Asociacijos sutarties veiksmingumui būtų pakenkta, jei tokioms prekėms, kurių vengriška kilmė galiausiai buvo patvirtinta taikant eksportuojančios valstybės kompetentingo teismo priimtus sprendimus, būtų atsisakyta taikyti preferencinį režimą. Vadinasi, šis veiksmingumas užkerta kelią tam, kad, esant tokioms aplinkybėms, importuojančios valstybės muitinės įstaigos pradėtų muito mokesčių, palūkanų nuo nesumokėtų mokesčių ir baudų vėlesnį išieškojimą.
73. Lygiai taip pat būtų akivaizdžiai paneigta teisė į veiksmingą teisminę apsaugą, jei po to, kai eksportuotojas gauna teismo sprendimą, panaikinantį vėlesnio patikrinimo išvadas, kuriose buvo kvestionuojamas sertifikatų EUR.1 teisėtumas, importuojančios valstybės muitinės įstaigos vis tiek pradėtų muito mokesčių išieškojimo iš importuotojo procedūrą, remdamosi šio patikrinimo išvadomis.
74. Darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis Graikijos muitinės įstaigos ginčijamus administracinius sprendimus turėjo panaikinti arba atšaukti tiek, kiek jie buvo susiję su transporto priemonėmis, kurių vengriška kilmė galiausiai buvo patvirtinta.
75. Todėl aš siūlau į trečiąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip, kad Asociacijos sutartimi numatytas muito mokesčių panaikinimo veiksmingumas užkerta kelią importuojančios valstybės narės muitinės įstaigų administraciniams sprendimams, kuriais nustatomas muito mokesčių, palūkanų nuo nesumokėtų mokesčių ir baudų mokėjimas, priimtiems prieš sužinant apie ieškinių, pareikštų dėl vėlesnio patikrinimo išvadų, rezultatą, jeigu sertifikatų EUR.1 teisėtumas buvo patvirtintas taikant šiose bylose priimtus teismo sprendimus.
C – Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo
76. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar atsakymui į pirmiau pateiktus klausimus darytų įtakos faktas, kad nei Graikijos muitinės įstaigos, nei Vengrijos muitinės įstaigos neprašė sušaukti Protokolo Nr. 4 33 straipsnyje numatyto Asociacijos komiteto.
77. Aš siūlau Teisingumo Teismui šį klausimą suprasti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar atsakymams į pirmiau pateiktus klausimus gali daryti įtaką tai, kad nei Graikijos muitinės įstaigos, nei Vengrijos muitinės įstaigos nesikreipė į Asociacijos komitetą po to, kai Vengrijos teismai priėmė sprendimus.
78. Mano nuomone, į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai remiantis tokiais argumentais.
79. Mes matėme, kad importuojančios valstybės muitinės įstaigos negali eksportuojančios valstybės muitinės įstaigų tinkamai išduoto sertifikato EUR.1 vienašališkai pripažinti negaliojančio. Jei turi pagrįstų abejonių dėl šio sertifikato tikslumo, jos gali tik prašyti šių valdžios institucijų atlikti vėlesnį patikrinimą. Lygiai taip pat šio patikrinimo išvados jas įpareigoja, jeigu eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos galėjo nustatyti aptariamos prekės kilmę.
80. Pagal Protokolo Nr. 4 33 straipsnį, jei importuojančios valstybės muitinės įstaigos šio patikrinimo metu nesutinka su eksportuojančios valstybės muitinės įstaigomis, jos su šiomis turi ieškoti draugiško sprendimo. Nesant galimybės susitarti draugiškai, jos ginčą turi perduoti Asociacijos komitetui.
81. Darytina išvada, jog aplinkybė, kad nei Graikijos muitinės įstaigos, nei Vengrijos muitinės įstaigos nesikreipė į Asociacijos komitetą, negali daryti įtakos faktui, kad Graikijos muitinės įstaigos privalo atsižvelgti į Vengrijos teismo sprendimus ir kad jei šie sprendimai patvirtina aptariamų transporto priemonių vengrišką kilmę, šios valdžios institucijos negali pradėti muito mokesčių už šias transporto priemones išieškojimo procedūros.
82. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui siūlau atsakyti taip: atsakymui į pirmiau pateiktus klausimus nedaro įtakos aplinkybė, kad nei Graikijos, nei Vengrijos muitinės įstaigos neprašė sušaukti Protokolo Nr. 4 33 straipsnyje numatyto Asociacijos komiteto posėdžio.
D – Dėl penktojo prejudicinio klausimo
83. Penktasis prejudicinis klausimas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotas tik tuo atveju, jei atsakymas į du pirmiau išnagrinėtus klausimus būtų neigiamas. Kadangi aš siūliau į juos atsakyti teigiamai, šio paskutinio klausimo nagrinėti nereikia.
V – Išvada
84. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Dioikitiko Protodikeio Athinon pateiktus klausimus:
„1. Europos Sutartis, steigianti asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Vengrijos Respublikos, iš kitos pusės, ir prie Asociacijos sutarties pridėtas Protokolas Nr. 4 dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų, su pakeitimais, padarytais 1996 m. gruodžio 28 d. Asociacijos tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Vengrijos Respublikos, iš kitos pusės, Tarybos sprendimu Nr. 3/96, iš dalies keičiančiu Protokolą Nr. 4, ypač jo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl tarpusavio pagalbos pareigos ir 32 straipsnyje numatytos nuostatos dėl prekių kilmės įrodymų patikrinimo, aiškintini taip, kad importuojančios valstybės muitinės įstaigos privalo atsižvelgti į eksportuojančioje valstybėje priimtus teismo sprendimus bylose dėl prekių judėjimo sertifikatų teisėtumo patikrinimo, kurį atliko eksportuojančios valstybės muitinės įstaigos, išvadų, jei joms buvo pranešta apie šių ieškinių egzistavimą bei šių sprendimų turinį, ir kad aplinkybė, jog judėjimo sertifikatų teisėtumo patikrinimas buvo arba nebuvo atliktas importuojančios valstybės narės muitinės įstaigų prašymu, nėra svarbi.
2. Asociacijos sutartimi numatytas muito mokesčių panaikinimo veiksmingumas užkerta kelią importuojančios valstybės narės muitinės įstaigų administraciniams sprendimams, kuriais nustatomas muito mokesčių, palūkanų nuo nesumokėtų mokesčių ir baudų mokėjimas, priimtiems prieš sužinant apie ieškinių, pareikštų dėl vėlesnio patikrinimo išvadų, rezultatą, jeigu sertifikatų EUR.1 teisėtumas buvo patvirtintas taikant šiose bylose priimtus teismo sprendimus.
3. Aplinkybė, kad nei Graikijos muitinės įstaigos, nei Vengrijos muitinės įstaigos neprašė sušaukti Protokolo Nr. 4 su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 3/96, 33 straipsnyje numatyto Asociacijos komiteto posėdžio, negali daryti įtakos atsakymui į pirmesnius klausimus.“
1 – Originalo kalba: prancūzų.
2 – OL L 347, 1993, p. 2, toliau – Asociacijos sutartis. Ši sutartis ir prie jos pridėti protokolai Bendrijos vardu buvo priimti 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 93/742/Euratomas, EAPB, EB (OL L 347, p. 1).
3 – Toliau – Sfakianakis.
4 – Protokolas dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (OL L 347, 1993, p. 177).
5 – 1995 m. liepos 17 d. Sprendimas, iš dalies keičiantis Asociacijos sutarties Protokolą Nr. 4 (OL L 201, p. 39).
6 – 1996 m. gruodžio 28 d. Sprendimas, iš dalies keičiantis Asociacijos sutarties Protokolą Nr. 4 (OL L 92, 1997, p. 1).
7 – Toliau – Protokolas Nr. 4.
8 – Toliau – sertifikatas EUR.1.
9 – Protokolo Nr. 4 16 ir 17 straipsnių nuostatos iš esmės buvo išdėstytos pradinės 1993 m. redakcijos 10 ir 11 straipsniuose ir redakcijos po Sprendimo Nr. 1/95 11 ir 12 straipsniuose.
10 – Šios nuostatos, išskyrus Protokolo Nr. 4 32 straipsnio 3 dalyje pateiktą patikslinimą, iš esmės, tik kita tvarka, buvo išdėstytos pradinės 1993 m. redakcijos 27 straipsnyje ir redakcijos po Sprendimo Nr. 1/95 28 straipsnyje.
11 – 1992 m. spalio 12 d. Reglamentas, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1, toliau – BMK).
12 – Žr. BMK trečią konstatuojamąją dalį.
13 – Žr. BMK 217 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą.
14 – Sfakianakis pažymi, kad Vengrijos teismas konstatavo, jog siekiant nustatyti, ar kilmės neturinčių dalių, panaudotų gaminant transporto priemonę, vertė neviršija 40 % produkto kainos „iš įmonės“, kurią viršijus transporto priemonė nebegali būti laikoma kilmę turinčiu produktu, kaip apibrėžta Asociacijos sutartyje, reikia atsižvelgti į tai, kiek eksportuotojui pavyksta sumažinti rinkos kainą, kai jis perka šias dalis Japonijoje.
15 – 1984 m. liepos 12 d. Sprendimas Les Rapides Savoyards ir kt. (218/83, Rink. p. 3105, 26 punktas) dėl 1972 m. liepos 22 d. pasirašytos Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvosios prekybos sutarties; 1993 m. gruodžio 7 d. Sprendimas Huygen ir kt. (C‑12/92, Rink. p. I‑6381, 24 ir 25 punktai) dėl 1972 m. liepos 22 d. pasirašytos Europos ekonominės bendrijos ir Austrijos Respublikos sutarties bei 1994 m. liepos 5 d. Sprendimas Anastasiou ir kt. (C‑432/92, Rink. p. I‑3087, 38 punktas) dėl 1972 m. gruodžio 19 d. Sutarties, įsteigiančios asociaciją tarp Europos ekonominės bendrijos ir Kipro Respublikos.
16 – Minėto sprendimo Les Rapides Savoyards ir kt. 26 punktas.
17 – Minėtų sprendimų Les Rapides Savoyards ir kt. 27 punktas ir Huygen ir kt. 25 punktas; taip pat 1996 m. gegužės 14 d. Sprendimas Faroe Seafood ir kt. (C‑153/94 ir C‑204/94, Rink. p. I‑2465, 20 punktas) ir 1997 m. liepos 17 d. Sprendimas Pascoal & Filhos (C‑97/95, Rink. p. I‑4209, 33 punktas).
18 – Žr. minėto sprendimo 27 punktą.
19 – Žr. minėto sprendimo Huygen ir kt. 27 punktą. Tačiau čia būtina pažymėti, kad ši pareiga pripažinti trečiosios valstybės valdžios institucijų priimtus sprendimus nėra taip pat taikoma, kai preferencinis režimas nustatomas vienašališka Bendrijos priemone, pavyzdžiui, reglamentu. Iš tiesų Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis šios valstybės valdžios institucijų Bendrijos teisės aktų aiškinimas negali įpareigoti Bendrijos ir jos valstybių narių, todėl tyrimo metu Komisijos atliktas prekių kilmės įvertinimas yra viršesnis už eksportuojančios trečiosios valstybės muitinės įstaigų atliktą įvertinimą (žr. minėto sprendimo Faroe Seafood ir kt. 24 ir 25 punktus dėl 1974 m. rugpjūčio 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2051/74 dėl kai kuriems kilmę atitinkantiems ir Farerų salų kilmės produktams taikytino muitų režimo (neoficialus vertimas) (OL L 212, p. 33) ir 1974 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3184/74 dėl produktų kilmės sąvokos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų taikymo kai kuriems kilmę atitinkantiems ir Farerų salų kilmės produktams taikytinam muitų režimui (neoficialus vertimas) (OL L 344, p. 1)). Taip pat gali būti ir tarptautinės laisvosios prekybos sutarties, siejančios Bendriją su trečiąja valstybe, atveju, jei ši valstybė nesiėmė reikiamų priemonių šiai sutarčiai įgyvendinti ir jei Komisijos tarnyboms atlikus vėlesnį patikrinimą įrodomas tos valstybės muitinės įstaigų išduotų judėjimo sertifikatų netikslumas ((2002 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Ilumitrónica, C‑251/00, Rink. p. I‑10433, 74 punktas) dėl Turkijos kilmės televizorių importo į Bendriją taikant preferencinį režimą, numatytą 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje Turkijos Respublikos ir EEB valstybių narių bei Bendrijos pasirašytame susitarime, steigiančiame Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, kuris Bendrijos vardu buvo patvirtintas 1963 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimu 64/732/EEB (OL 217, 1964, p. 3685)).
20 – Be kita ko, šis pasitikėjimas kitos Asociacijos sutarties šalies teismine valdžia yra aiškiai išreikštas šios sutarties 113 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „pagal šią Sutartį abi Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys nebus diskriminuojami, suteikiant jiems galimybę ginant savo teises kreiptis į kompetentingus Bendrijos ir Vengrijos teismus ir administracinius organus “ (Neoficialus vertimas)
21 – Šiame kontekste žr. minėto sprendimo Anastasiou ir kt. 53 punktą nagrinėjant klausimą dėl institucijų, kurios nėra Kipro Respublikos kompetentingos valdžios institucijos, išduotų judėjimo sertifikatų priimtinumo importuojant į Bendriją Kipro kilmės prekes.
22 – Minėto sprendimo Huygen ir kt. 26 punktas.
23 – 1986 m. gegužės 15 d. Sprendimas Johnston (222/84, Rink. p. 1651, 18 punktas); 1987 m. spalio 15 d. Sprendimas Heylens ir kt. (222/86, Rink. p. 4097, 14 punktas); 1992 m. gruodžio 3 d. Sprendimas Oleificio Borelli prieš Komisiją (C‑97/91, Rink. p. I‑6313, 14 punktas) ir 2003 m. birželio 19 d. Sprendimas Eribrand (C‑467/01, Rink. p. I‑6471, 53 punktas).
24 – 1987 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Demirel (12/86, Rink. p. 3719, 28 punktas).
25 – Pirmasis po pakeitimo yra EB 300 straipsnis, o antrasis – EB 310 straipsnis.
26 – Minėto sprendimo Demirel 7 punktas.
27 – Dabar – EB 211 straipsnis.
28 – Šiame kontekste žr. minėto sprendimo Ilumitrónica 60 punktą.
29 – Žr. BMK 217–220 straipsnius.
30 – Žr. BMK 221–232 straipsnius.
31 – Šiame kontekste BMK 220 straipsnio 2 dalies su pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 311, p. 17), b punkto antroji ir trečioji įtraukos nustato, kad jeigu prekių lengvatinis statusas nustatomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą dalyvaujant trečiosios šalies institucijoms, kurios išduoda netinkamą sertifikatą, toks išdavimas yra klaida, kurios nebuvo galima nustatyti pagal 1 dalį; vis dėlto netinkamo sertifikato išdavimas nėra klaida, jeigu sertifikatas buvo išduotas pagal eksportuotojo neteisingai pateiktus faktus, išskyrus tuos atvejus, kai visų pirma yra aišku, kad sertifikatą išdavusios institucijos žinojo arba turėjo žinoti, jog prekės neatitiko reikalavimų, pagal kuriuos taikomas preferencinis režimas. Savo išvadoje bylai Beemsterboer Coldstore Services (C‑293/04), kuri Teisingumo Teisme dar nagrinėjama, generalinė advokatė J. Kokott pažymi, kad naujoji BMK 220 straipsnio redakcija yra ne jo pakeitimas, o tik paaiškinimas (30 punktas).
32 – 1979 m. liepos 2 d. Tarybos reglamentas dėl importo arba eksporto muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti (OL L 175, p. 1). Reglamento Nr. 1430/79 13 straipsnio 1 dalis beveik identiškais žodžiais buvo perkelta į BMK 239 straipsnio 1 dalį, kuri skelbia:
„importo arba eksporto muitai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti susidarius padėtims sąlygotoms aplinkybių, kuriomis suinteresuotojo asmens veiksmuose nematyti apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių “
33 – 1987 m. kovo 12 d. Sprendimas Cerealmangimi ir Italgrani prieš Komisiją (244/85 ir 245/85, Rink. p. 1303, 11 punktas) ir 1993 m. liepos 6 d. Sprendimas CT Control (Rotterdam) ir JCT Benelux prieš Komisiją (C‑121/91 ir C‑122/91, Rink. p. I‑3873, 43 punktas).
34 – Minėto sprendimo 12 punktas.
35 – Ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje Graikijos muitinės įstaigos pradėjo šią procedūrą tik gavusios iš SPKP sąrašą transporto priemonių, kurioms buvo neteisėtai taikomas preferencinis režimas, nekvestionuoja šios procedūros teisėtumo, nes aptariamos transporto priemonės buvo tos pačios, kurių sertifikatus EUR.1 Vengrijos muitinės įstaigos pripažino negaliojančius, taigi nebuvo rasta jokių skirtumų tarp šių įstaigų ir Komisijos atliktų įvertinimų.
Full & Egal Universal Law Academy