GENERALINIO ADVOKATO
L. A. GEELHOED IŠVADA,
pateikta 2005 m. rugsėjo 15 d.1(1)
Byla C‑122/04
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Europos Parlamentą
ir
Europos Sąjungos Tarybą
„2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje („Forest Focus“) 17 straipsnio 2 dalies panaikinimas tiek, kiek ji programos „Forest Focus“ įgyvendinimo taisyklėms taiko 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5 straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą – Tarybos galimybės pasirinkti kurią nors iš Sprendime 1999/468/EB numatytų procedūrų ribojimas”
I – Įvadas
1. Remdamasi EB 230 straipsnio 2 dalimi, Europos Bendrijų Komisija siekia, kad būtų panaikinta 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje („Forest Focus“)(2) (toliau – „Forest Focus“ reglamentas) 17 straipsnio 2 dalis. Komisija ginčija aptariamą nuostatą tiek, kiek ji programos „Forest Focus“ įgyvendinimo taisyklėms taiko 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(3) (toliau – antrasis komitologijos sprendimas), 5 straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą.
2. Komisija iš esmės teigia, kad šioms taisyklėms turėjo būti pasirinkta antrojo komitologijos sprendimo 4 straipsnyje numatyta valdymo procedūra. Taryba ir Parlamentas to nepadarė, nors šios institucijos turėjo bent jau tinkamai motyvuoti savo pasirinkimą. Savo pozicijai pagrįsti Komisija nurodo sprendimą LIFE(4).
II – Teisinis pagrindas
A – EB sutartis
3. EB 202 straipsnyje numatyti Tarybos uždaviniai ir jame nustatyta:
„Kad šioje Sutartyje nustatyti tikslai būtų pasiekti, pagal joje numatytas nuostatas Taryba:
– priimamuose teisės aktuose suteikia Komisijai įgaliojimus įgyvendinti Tarybos nustatytas taisykles. Tokiems įgaliojimams vykdyti Taryba gali nustatyti tam tikrus reikalavimus. Ji taip pat turi teisę tam tikrais atvejais pati tiesiogiai naudotis šiais įgaliojimais. Minėtosios procedūros turi atitikti principus ir taisykles, kurias Taryba iš anksto vieningai nustato remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento nuomonę.“
B – Antrasis komitologijos sprendimas
4. Antrasis komitologijos sprendimas buvo priimtas remiantis EB 202 straipsnio trečia įtrauka ir pakeitė 1987 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimą 87/373/EEB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(5) (toliau – pirmasis komitologijos sprendimas).
5. Vadovaujantis antrojo komitologijos sprendimo penkta, devinta, dešimta ir vienuolikta konstatuojamosiomis dalis, juo siekiama, pirma, logiškiau ir tinkamiau pasirinkti komiteto tipą ir nustatyti komiteto procedūrų pasirinkimo kriterijus, pažymint, kad tokie kriterijai nėra privalomojo pobūdžio; antra, supaprastinti Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų naudojimuisi taikomus reikalavimus ir užtikrinti didesnį Europos Parlamento dalyvavimą tais atvejais, kai pagrindinė priemonė, suteikianti Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus, buvo priimta laikantis EB 251 straipsnyje nustatytos tvarkos; trečia, pagerinti Europos Parlamento informavimą ir, ketvirta, pagerinti visuomenės informavimą apie komitetų procedūras.
6. Pagal antrojo komitologijos sprendimo 2 straipsnį:
„Parenkant įgyvendinimo priemonių priėmimo tvarkos būdus vadovaujamasi šiais kriterijais:
a) valdymo priemonės, kurios yra susijusios su bendrosios žemės ūkio politikos ir bendrosios žuvininkystės politikos taikymu arba su programų, reikalaujančių didelių biudžeto išteklių, įgyvendinimu, turėtų būti priimamos taikant valdymo procedūrą;
b) bendro pobūdžio priemonės, skirtos esminėms pagrindinės priemonės nuostatoms taikyti, įskaitant žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos apsaugos ar saugos priemones, turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą.
Tais atvejais, kai pagrindinė priemonė nustato, kad tam tikros neesminės teisės akto nuostatos gali būti pritaikomos arba atnaujinamos įgyvendinimo tvarka, tokios priemonės turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą;
c) nepažeidžiant a ir b punktų, patariamoji procedūra yra taikoma kiekvienu atveju, kai ji laikoma tinkamiausia.“
7. Antrojo komitologijos sprendimo 3–6 straipsniai apibrėžia keturias procedūras: „patariamąją procedūrą“ (3 straipsnis), „valdymo procedūrą“ (4 straipsnis), „reguliavimo procedūrą“ (5 straipsnis) ir „apsaugos procedūrą“ (6 straipsnis). Čia ypač svarbios 4 ir 5 straipsniuose numatytos procedūros:
„4 straipsnis
Valdymo procedūra
1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas vadybos komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.
2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimus Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
3. Komisija, nepažeisdama 8 straipsnio, patvirtina priemones, kurios taikomos nedelsiant. Tačiau kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama apie jas praneša Tarybai. Tuo atveju Komisija gali atidėti patvirtintų priemonių taikymą laikotarpiui, nustatytam kiekvienoje pagrindinėje priemonėje, kuris negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai nuo tokio pranešimo dienos.
4. Taryba kvalifikuotąja balsų dauguma per šio straipsnio 3 dalyje numatytą laikotarpį gali priimti kitokį sprendimą.
5 straipsnis
Reguliavimo procedūra
1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas reguliavimo komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.
2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tais atvejais, kai Taryba turi priimti sprendimus Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
3. Komisija, nepažeisdama 8 straipsnio, patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.
4. Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, bei informuoja Europos Parlamentą.
5. Jei Europos Parlamentas mano, kad Komisijos pasiūlymas, pateiktas pagal pagrindinę priemonę, priimtą laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, viršija toje pagrindinėje priemonėje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus, apie savo poziciją jis informuoja Tarybą.
6. Atsižvelgdama į tokią poziciją, Taryba prireikus gali kvalifikuotąja balsų dauguma priimti sprendimą dėl pasiūlymo per pagrindinėje priemonėje numatytą laikotarpį, kuris jokiu būdu negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai nuo tos dienos, kai klausimas buvo perduotas Tarybai.
Jei per tą laiką Taryba kvalifikuotąja balsų dauguma nusprendžia, kad ji prieštarauja pasiūlymui, Komisija jį svarsto iš naujo. Ji gali pateikti Tarybai iš dalies pakeistą pasiūlymą, dar kartą pateikti savo pasiūlymą arba, remdamasi Sutartimi, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo.
Jei, pasibaigus tam laikotarpiui, Taryba nepriėmė pasiūlyto įgyvendinimo akto ir neprieštaravo pasiūlymui dėl įgyvendinimo priemonių, pasiūlytą įgyvendinimo aktą priima Komisija.“
C – „Forest Focus“ reglamentas
8. „Forest Focus“ reglamentas buvo priimtas EB 175 straipsnio 1 dalies pagrindu.
9. Pagal „Forest Focus“ reglamento 1 straipsnį jis „ Bendrijoje parengia visuotinio, suderinto, išsamaus, ilgalaikio miškų būklės monitoringo programą (toliau – programa), kurioje numatyta:
a) tęsti ir toliau plėtoti:
– oro taršos ir oro taršos poveikių bei kitų agentų ir veiksnių, darančių įtaką miškams, kaip antai biotinių ir abiotinių veiksnių ir antropogeninės kilmės veiksnių, monitoringą,
– miškų gaisrų ir jų priežasčių bei poveikių monitoringą,
– priešgaisrinę miškų apsaugą;
b) vertinti keliamus reikalavimus ir plėtoti dirvožemių, anglies izoliavimo, klimato pokyčio poveikių ir biologinės įvairovės, taip pat ir miškų apsauginių funkcijų monitoringą;
c) nuolat įvertinti monitoringo veiklos veiksmingumą, vertinant miškų būklę ir toliau plėtojant monitoringo veiklą.
Programa pateikia patikimų ir palyginamų duomenų bei informacijos apie miškų būklę ir miškams daromą neigiamą įtaką Bendrijoje. Ji taip pat padeda įvertinti šiuo metu taikomas priemones, skatinant miškų išsaugojimą ir apsaugą tam, kad būtų gauta tvarios plėtros teikiamos naudos, pagrindinį dėmesį skiriant veiksmams, kurių imamasi sumažinti poveikius, darančius neigiamą įtaką miškams. Programoje bus atsižvelgta ir tam tikrais atvejais daroma atitinkama nuoroda į esamus ir planuojamus nacionalinius, Europos ir globalinius monitoringo mechanizmus ir laikomasi atitinkamų tarptautinių susitarimų.“
10. Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Programa numato veiksmus, kurių imamasi siekiant:
a) skatinti suderintą duomenų rinkimą, apdorojimą bei vertinimą;
b) patobulinti duomenų įvertinimą ir skatinti integruotą duomenų įvertinimą Bendrijoje;
c) pagerinti duomenų ir informacijos, renkamos pagal programą, kokybę;
d) toliau plėtoti monitoringo veiklą, kaip numatyta programoje;
e) plėsti supratimą apie miškus, ypač apie natūralių ir antropogeninių veiksnių daromą poveikį;
f) tirti miškų gaisrų dinamiką, jų priežastis ir daromą poveikį miškams;
g) nustatyti rodiklius, taip pat parengti rizikos vertinimo metodikas daugelio veiksnių, darančių įtaką miškams laiko ir erdvės atžvilgiu.“
11. Dvidešimt ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Bendrojo pobūdžio priemonės, būtinos įgyvendinti šį reglamentą, turėtų būti priimtos pagal (antrąjį komitologijos sprendimą).“
12. 17 straipsnio 2 dalis, kurią Komisija prašo panaikinti, nustato:
„Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra du mėnesiai.“
13. „Forest Focus“ reglamento nuostatos, kurioms taikoma 17 straipsnio 2 dalis, apima tokius veiksmus:
– tęsiama ir toliau plėtojama stebėjimo veikla, numatyta 1986 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3528/86 dėl miškų apsaugos Bendrijoje nuo atmosferos taršos(6) ir 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2158/92 dėl miškų apsaugos nuo gaisrų Bendrijoje(7) (4 ir 5 straipsniai),
– vykdomi tyrimai, eksperimentai, pristatymo projektai, bandymai, kad, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, būtų plėtojama programa (6 ir 7 straipsniai),
– nustatomos taisyklės, kaip Komisija tvirtina nacionalines programas, kuriomis įgyvendinama veikla, ir nustato finansinius įnašus programų, kurios gali gauti dotaciją, išlaidoms padengti (8 straipsnis),
– Komisija įsteigia mokslinę patariamąją grupę, kuri padeda Miškų nuolatiniam komitetui pasirengti darbui, ypač plėtoti programą, kaip nurodyta 6 straipsnyje (9 straipsnis),
– siekiant užtikrinti duomenų palyginimą, tobulinami vadovai, kuriuose nurodomi privalomieji ir pasirenkamieji parametrai bei nustatomi monitoringo metodai ir duomenų pateikimo formos, naudojamos duomenims perduoti (10 ir 15 straipsniai),
– Komisija tvirtina valstybių narių paskirtas įstaigas, kurios vadovauja veiklai, vykdomai pagal patvirtintas nacionalines programas, ir atsako už Bendrijos finansavimo kontrolę (14 straipsnis),
– nustatomos gairės dėl ataskaitų, kurias kiekviena valstybė narė turi parengti apie nacionalinę situaciją, įteikimo ir būtino laikotarpio (16 straipsnis).
14. Pagal 12 straipsnį programa vykdoma ketverius metus nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 dienos.
15. 13 straipsnis numato, kad programai įgyvendinti per 2003–2006 metų laikotarpį skiriamos lėšos sudaro 61 milijoną eurų, iš kurių 9 milijonai eurų gali būti panaudojami priešgaisrinės apsaugos priemonėms. Su finansiniais aspektais susijusios taisyklės nenumato specialios tvarkos įgyvendinimo priemonėms priimti.
16. Priėmus „Forest Focus“ reglamentą, Komisija paskelbė tokią deklaraciją(8):
„Komisija sužinojo apie sutarimą, kurį Europos Parlamentui ir Tarybai pavyko pasiekti per antrąjį reglamento dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje („Forest Focus“) pasiūlymo skaitymą.
Tačiau Komisija turi priminti pareiškimą, kurį ji pateikė priimant bendrąją poziciją ir kuriame pažymėta:
Komisija sužinojo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente pasiūlyme aprašytoms priemonėms įgyvendinti yra numatyta reguliavimo procedūra, o ne Komisijos siūlyta valdymo procedūra.
Atsižvelgdama į 2003 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl (2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos) reglamento (EB) Nr. 1655/2000 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE)(9), Komisija primena, kad svarbu laikytis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 2 straipsnyje nustatytų kriterijų.
Atsižvelgdama į tai, kad pasiūlyme išdėstytos programos įgyvendinimo priemonės turi didelį poveikį biudžetui, Komisija mano, kad jos turėtų būti priimtos pagal valdymo procedūrą. Šios priemonės iš tiesų yra susijusios su programa, jos nėra bendro pobūdžio ir jomis nesiekiama taikyti, pritaikyti ar atnaujinti aptariamos priemonės elementų. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad reguliavimo procedūros pasirinkimas nėra tinkamas.
Vadovaujantis anksčiau minėtu Teisingumo Teismo sprendimu, procedūros parinkimas nesilaikant kriterijų, nustatytų Tarybos sprendimo, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 2 straipsnyje, turi būti aiškiai motyvuotas.
Komisija mano, kad šiuo atveju konstatuojamosios dalies teksto, kur nurodoma komiteto procedūra, kurios reikia laikytis, nepakanka norint pateisinti, kodėl nesilaikoma Tarybos sprendime nustatytų kriterijų.
Todėl Komisija pasilieka teisę pasinaudoti turimomis teisinėmis gynybos priemonėmis.“
III – Procedūra
17. 2004 m. kovo 5 d. ieškinys buvo užregistruotas Teisingumo Teismo kanceliarijoje.
18. Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti „Forest Focus“ reglamento 17 straipsnio 2 dalį tiek, kiek ji programos „Forest Focus“ įgyvendinimo priemonėms taiko antrojo komitologijos sprendimo 5 straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą,
– numatyti, kad minėtas reglamentas galioja iki jo pakeitimo iš dalies, kuris turi būti priimtas nedelsiant po to, kai Teisingumo Teismas priims sprendimą,
– priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
19. Taryba teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
20. Parlamentas prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
21. 2004 m. liepos 15 d. Nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas leido Ispanijos Karalystei ir Suomijos Respublikai įstoti į bylą Parlamento ir Tarybos pusėje. Posėdis įvyko 2005 m. birželio 30 dieną.
IV – Vertinimas
A – Pirminė pastaba
22. Iš to, ką jau nurodžiau įvadinėse pastabose, matyti, jog Komisijos ieškinį reikia vertinti atsižvelgiant į atsakymus į du arba tris klausimus.
23. Visų pirma reikia atsakyti į klausimą dėl valdymo procedūros ir reguliavimo procedūros taikymo sričių tarpusavio atribojimo. Tuomet reikia išnagrinėti, ar „Forest Focus“ reglamente nustatytos „Forest Focus“ programos įgyvendinimo taisyklės yra valdomojo, ar reguliuojamojo pobūdžio. Jei jos yra reguliuojamojo pobūdžio, Parlamentas ir Taryba pasirinko tinkamą procedūrą ir tuomet Komisijos ieškinyje pateikti argumentai yra nepagrįsti. Ir, atvirkščiai, jei paaiškėtų, kad programos įgyvendinimo taisyklės pagal savo pobūdį ir tikslą yra valdomojo pobūdžio, tuomet reikėtų atsakyti į klausimą, ar Parlamentas ir Taryba tinkamai motyvavo savo sprendimą pasirinkti reguliavimo procedūrą, nepaisant to, kad programa yra valdomojo pobūdžio.
B – Valdymo procedūra ar reguliavimo procedūra: pasirinkimo kriterijai
24. Keista, kad nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nei nuomonėse, pareikštose žodžiu, šalys apskritai neaptarė valdymo procedūros ir reguliavimo procedūros taikymo sričių tarpusavio atribojimo, nors atsakymas į šį klausimą turi esminį poveikį atsakymui į kitus klausimus. Tam tikra prasme jos priėmė poziciją, atitinkančią jų pasirinkimo, kuris, jų nuomone, turi būti taikomas aptariamoms įgyvendinimo priemonėms, koncepciją.
25. Matyti, kad antrojo komitologijos sprendimo 2 straipsnio tekste pateikiama naudingų nuostatų apie būtiną atribojimą, net jeigu jame nėra išsamių apibrėžimų.
26. Kalbant apie antrojo komitologijos sprendimo 2 straipsnio a punkte minimas „valdymo priemones“, pavyzdžiui, susijusias su bendros žemės ūkio politikos taikymu arba su programų, reikalaujančių didelių biudžeto išteklių, įgyvendinimu, atsižvelgiant į šias sąvokas galima daryti išvadą, kad nagrinėjamos priemonės visapusiškai atitinka valdymo programas arba tokias programas, kurios įgyvendinamos laipsniškai, siekiant vieno ar kelių pagrindinių tikslų, ir kurių įgyvendinimas yra finansuojamas iš lėšų, daugiausia įrašytų į Bendrijos biudžetą. Įgyvendinimo taisyklės gali būti bendro pobūdžio, tačiau jos priklauso nuo veiksmo ar programos, kuriems įgyvendinti jos yra priimtos. Veiksmui ar programai pasibaigus, jos netenka galios. Kalbant apie tokios rūšies taisykles galima teigti, kad tai yra valstybėms narėms ar asmenims, norintiems dalyvauti tokiame veiksme ar programoje, skirtos nuostatos arba su programa susijusių išlaidų paskirstymo taisyklės.
27. Kalbant apie antrojo komitologijos sprendimo 2 straipsnio b punkte minimas „bendrojo pobūdžio priemones, skirtas esminėms pagrindinės priemonės nuostatoms taikyti, įskaitant žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos apsaugos ar saugos priemones“, iš pasirinktų sąvokų galima daryti išvadą, kad preziumuojama, jog pačios pagrindinės priemonės turinys arba taikymo sritis yra norminiai ir jog vykdymo priemonės gali įpareigoti fizinius ir juridinius asmenis. Sąvokų, kurios galėtų nurodyti tam tikrą vykdymo skirtumą, nebuvimas rodo, kad tai yra reguliavimo pobūdžio priemonės.
C – „Forest Focus“ programa: įgyvendinimo taisyklių pobūdis
28. Komisija ir Taryba, Parlamentas, Ispanijos bei Suomijos vyriausybės, atsakydamos į klausimą apie „Forest Focus“ programos įgyvendinimo taisyklių pobūdį, išreiškia priešingas nuomones.
29. Komisija teigia, kad nuostatos yra veiksmų programą įgyvendinančių valdymo priemonių pobūdžio. Savo nuomonei pagrįsti ji nurodo įvairias „Forest Focus“ reglamento nuostatas, pavyzdžiui, 4–8 straipsnius ir 10, 15 ir 16 straipsnius. Remdamasi šiomis nuostatomis ji daro išvadą, kad vykdymo priemonės, kurias ji turi priimti, yra „Forest Focus“ veiksmų programos įgyvendinimo priemonės ir su ja glaudžiai susijusios priemonės. Be to, vien iš to, kad reglamente numatyta, jog Bendrija bendrai finansuoja pagrindinėje priemonėje numatytas programas, galinčias pareikalauti didelių biudžeto išlaidų, matyti, kad įgyvendinimo taisyklėms turėjo būti parinkta valdymo procedūra.
30. Atsakovai ir Ispanijos bei Suomijos vyriausybės mano, kad „Forest Focus“ programos įgyvendinimo taisyklės yra reguliuojamojo pobūdžio. Šiam teiginiui pagrįsti jos nurodo dvidešimt ketvirtą konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės yra bendrojo pobūdžio priemonės(10). Taryba priduria, kad priemonės apima objektyviai ir be apribojimų laiko atžvilgiu apibrėžtas situacijas bei sukelia teisines pasekmes bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms asmenų kategorijoms. Be to, „Forest Focus“ reglamento tikslas – miškų apsauga – atitinka antrojo komitologijos sprendimo 2 straipsnio b punkto formuluotę ir esmę, t. y. augalų apsaugą.
31. Savo pastabose šalys rėmėsi konkrečiomis „Forest Focus“ reglamento nuostatomis, kuriose nurodyta, ar įgyvendinimo taisyklės yra valdomojo arba reguliuojamojo pobūdžio. Tačiau, norint atsakyti į iškilusį aiškinimo klausimą, reikia remtis ne konkrečių įgyvendinimo nuostatų turiniu, o reglamento struktūra ir tikslu.
32. „Forest Focus“ reglamentas nustato visuotinio, suderinto, išsamaus, ilgalaikio miškų būklės monitoringo programą. Ją sudaro kelios veiklos sritys, kuriomis siekiama skatinti keitimąsi informacija apie miškų būklę Bendrijoje ir jų blogėjimo veiksnius, taip pat sudaryti sąlygas įvertinti vykdomas miškų išsaugojimo ir apsaugos priemones tvarios plėtros kontekste, ypatingą dėmesį skiriant miškų būklės prastėjimą mažinančioms iniciatyvoms.
33. Reglamente nurodomos programą sudarančios veiklos sritys ir nustatomos išsamios jo įgyvendinimo taisyklės. Komisija atsako už programos koordinavimą, stebėjimą ir plėtojimą.
34. Programą sudaro, pirma, konkrečios veiklos sritys, kurios yra jau įvykdytų dviejų programų tiesioginis tęsinys, t. y. miškų apsaugos nuo oro taršos Bendrijoje programa ir miškų priešgaisrinės apsaugos Bendrijoje programa (4 ir 5 straipsniai). Antra, programą sudaro veiklos sritys, kurias Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi plėtoti ir vykdyti, kad pasiektų 1 straipsnyje numatytus tikslus (6 ir 7 straipsniai).
35. 5–7 straipsniuose reglamentuojamų veiklos sričių programinis, laipsniškas ir valdymo pobūdis kyla ne tik iš šių veiklos sričių tikslo ir turinio, bet ir iš nuostatose jau vartojamų terminų:
– 4 straipsnio a ir b punktuose bei 5 straipsnio 1 dalyje minimi tinklai ir informacinė sistema, kurie turi būti plėtojami toliau,
– 6 straipsnio 1 dalyje minimas programos plėtojimas vykdant tyrimus, eksperimentus, pristatymo projektus, siekiant išplėsti supratimą apie miškų būklę,
– 7 straipsnyje kalbama apie Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant paskatinti ir pagerinti duomenų surinkimą bei įvertinimą.
36. Pagal 8 straipsnį monitoringo veiklą, duomenų surinkimą ir tyrimus, eksperimentus bei pristatymo projektus pagal nacionalines dvejų metų programas vykdo valstybės narės. Komisija tvirtina šias nacionalines programas ir teikia ataskaitas apie jas Miškų nuolatiniam komitetui. Be to, reglamente yra kitų nuostatų, apibrėžiančių tolesnius veiksmus po veiklos įgyvendinimo, duomenų siuntimą, skleidimą ir apdorojimą, Bendrijos įnašų kontrolę ir įvairias vertinimo veiklos ataskaitas. Čia taip pat iš reglamento teksto neabejotinai matyti Komisijos veiklos sričių laipsniškas ir valdomasis pobūdis.
37. Reglamentas nustato finansines priemones visai programos trukmei – ketveriems metams, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 dienos.
38. 14 straipsnis turi ypatingą reikšmę 12 bei 13 straipsnių, kurie priskiria reglamento objektą prie programų, turinčių poveikį biudžetui, finansinių ir materialinių nuostatų atžvilgiu. Šio straipsnio nuostatos apibrėžia valstybių narių procesines pareigas, susijusias su tinkama ir efektyvia Bendrijos įnašų kontrole. Kitų šių pareigų vykdymą reguliuojančių taisyklių, numatytų 14 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio ankstesnių dalių turinį ir aiškias sąvokas, taikymo sritis negali būti kitokia nei valdymo taisyklių. Tai, kad jos vienodai reguliuoja valstybių narių dalyvavimą Bendrijos priemonėse, nedaro jokio poveikio programiniam ir valdymo turiniui.
39. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „Forest Focus“ reglamente nustatytos „Forest Focus“ programos įgyvendinimo taisyklės yra valdomojo pobūdžio. Programa apima tam tikras veiklos sritis, kurios yra vykdomos, siekiant įgyvendinti reglamento 1 straipsnyje apibrėžtus tikslaus. Šios veiklos sritys apima miškų monitoringą, su tuo susijusių duomenų rinkimą ir šių duomenų vertinimą. Siekiant įgyvendinti šią programą, reglamente pateikiamos aiškios, specifinės ir į programą orientuotos nuorodos.
40. Programa yra laipsniško pobūdžio. Ja toliau tęsiamos dvi jau įgyvendintos programos. Dabartinės programos trukmė yra ketveri metai; įvertinus programą bus priimtas sprendimas dėl šios veiklos tęsimo po 2006 m. (18 straipsnis). Įvertinimas leis pagerinti miškų būklės monitoringo sistemą, o programos tęsimas užtikrins monitoringo veiklos tęstinumą.
41. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, reikia konstatuoti, kad priemonės, kurias Komisija gali priimti įgyvendindama vykdymo įgaliojimus pagal „Forest Focus“ reglamentą, yra valdymo priemonės antrojo komitologijos sprendimo 2 straipsnio a punkto prasme.
D – Pareigos motyvuoti vykdymas
42. Komisija teigia, kad „Forest Focus“ reglamente nėra tinkamai motyvuota, kodėl pasirinkta tokia komiteto procedūra, ir kad dvidešimt ketvirtos konstatuojamosios dalies, kuri nurodo, kad vėlesnės įgyvendinimo taisyklės yra bendrojo pobūdžio priemonės(11), nepakanka norint padaryti išvadą, jog šiuo klausimu reglamentas yra pakankamai motyvuotas.
43. Taryba ir Parlamentas, taip pat Ispanijos ir Suomijos vyriausybės teigia, kad dvidešimt ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje Bendrijos teisės aktų leidėjas pakankamai motyvavo, kodėl pasirinko reguliavimo komitetą.
44. Dvidešimt ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad bendrojo pobūdžio priemonės, būtinos įgyvendinti „Forest Focus“ reglamentą, turėtų būti priimtos pagal antrąjį komitologijos sprendimą.
45. Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti – kadangi į antrąjį klausimą buvo atsakyta (23 punktas), kad „Forest Focus“ reglamento įgyvendinimo priemonėms antrojo komitologijos sprendimo kriterijai nustato valdymo procedūrą, reglamento konstatuojamosiose dalyse turi būti aiškiai motyvuota, kodėl pasirinkta reguliavimo procedūra. Tai išplaukia iš sprendimo LIFE(12) 52–62 punktų.
46. Vertinant šiuo požiūriu, dvidešimt ketvirtos konstatuojamosios dalies nepakanka. Jei čia galėtume įžvelgti motyvavimą – ne olandų, o kitose kalbinėse versijose – šis motyvavimas būtų pagrįstas idėja, kad priemonės yra laikomos bendrojo pobūdžio priemonėmis, nors, kaip išdėsčiau pirmiau, vien to, kad įgyvendinimo priemonės yra bendro pobūdžio, savaime nepakanka, kad „dėl to“ būtų galima priimti sprendimą laikytis reguliavimo procedūros.
47. Be to, kadangi atsižvelgiant į jų kontekstą, objektą ir terminus, įgyvendinimo priemonės visų pirma turėjo būti pripažintos valdymo priemonėmis, konstatuojamoji dalis yra pagrįsta akivaizdžiai klaidingu vertinimu ir vien jos nepakanka reguliavimo procedūrai pateisinti. Taigi Parlamento ir Tarybos gynybai negali būti pritarta.
48. Papildomai taip pat noriu pabrėžti, kad atsakydami į klausimą, ar nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta pareiga motyvuoti, Parlamentas ir Taryba laikosi požiūrio, kuriam būdingas vidinis prieštaravimas. Jų argumentas yra pagrįstas tuo, kad, remiantis antruoju komitologijos sprendimu, įgyvendinimo priemonės dėl savo bendro pobūdžio turi būti priimamos pagal reguliavimo procedūrą. Jų tvirtinimu, dvidešimt ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje pateiktas „motyvas“ atitinka šią idėją. Tačiau konstatavus, kad šioms įgyvendinimo priemonėms yra nustatyta ne reguliavimo, o valdymo procedūra, šis motyvas netenka savo pagrindo, todėl Parlamento bei Tarybos pozicija logiškai tampa nepriimtina.
49. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 17 straipsnio 2 dalis turi būti panaikinta, nes šioje nuostatoje įtvirtintas reguliavimo procedūros parinkimas tame reglamente numatytoms įgyvendinimo priemonėms priimti nėra tinkamai motyvuotas.
E – Panaikinimo poveikio apribojimas
50. Komisija, kaip ir prašė savo ieškinyje dėl Reglamento Nr. 1655/2000 panaikinimo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas LIFE(13), šiame ieškinyje taip pat prašo numatyti, kad „Forest Focus“ reglamentas galioja iki jo pakeitimo iš dalies, kuris turi būti priimtas kuo greičiau po to, kai bus priimtas šis sprendimas.
51. Aš manau, kad teisinio saugumo sumetimais Teisingumo Teismas turėtų pasinaudoti įgaliojimais, kuriuos jam suteikia EB 231 straipsnio antroji pastraipa, ir nurodyti panaikinto reglamento poveikį, kuris turi būti laikomas galutiniu.
52. Analogiškai argumentams, kuriuos Teisingumo Teismas ne kartą pateikė minėto sprendimo LIFE(14) 76 punkte, siūlau Teismui nustatyti, kad sprendimas nepadarys poveikio toms „Forest Focus“ reglamento įgyvendinimo priemonėms, kurios sprendimo priėmimo dieną jau bus priimtos, ir kad visos „Forest Focus“ reglamento 17 straipsnio 2 dalies nuostatos galios tol, kol Europos Parlamentas ir Taryba priims naujas nuostatas dėl to, kokios komiteto procedūros turi būti laikomasi šio reglamento įgyvendinimo priemonėms priimti.
V – Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Parlamentas bei Taryba pralaimėjo bylą, pastarieji turi jas padengti. Remiantis Procedūros reglamento 69 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės, įstojusios į bylą Parlamento ir Tarybos pusėje, pačios padengia savo išlaidas.
VI – Išvada
54. Remdamasis šiais motyvais, siūlau Teisingumo Teismui:
– panaikinti 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje („Forest Focus“) 17 straipsnio 2 dalį tiek, kiek ji programos „Forest Focus“ įgyvendinimo priemonėms priimti taiko 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5 straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą,
– nustatyti, kad iš dalies panaikintas reglamentas galioja tol, kol šiuo klausimu bus priimta nauja taisyklė,
– priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas,
– nustatyti, kad Ispanijos Karalystė ir Suomijos Respublika pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
1 – Originalo kalba: olandų.
2 – OL L 324, p. 1.
3 – OL L 184, p. 23.
4 – 2003 m. sausio 21 d. Sprendimas Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą (C‑378/00, Rink. p. I‑937).
5 – OL L 197, p. 33.
6 – OL L 326, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 804/2002 (OL L 132, p. 1).
7 – OL L 217, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 805/2002 (OL L 132, p. 3).
8 – Dokumentas Nr. 14402/03 ADD1.
9 – Žr. 4 išnašą (OL L 192, p. 1).
10 – „Forest Focus“ reglamento versijoje olandų kalba nėra žodžių „bendrojo pobūdžio“.
11 – Žr. 10 išnašą.
12 – Minėtas 4 išnašoje.
13 – Minėtas 4 išnašoje.
14 – Žr. 4, 12 ir 13 išnašas.
Full & Egal Universal Law Academy