PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. vasario 14 d.
Byla T‑435/04
Manuel Simões Dos Santos
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Viešoji tarnyba – VRDT pareigūnai ir tarnautojai – Vertinimas ir pareigų paaukštinimas – Sukauptų nuopelnų balų sumažinimas iki nulio ir naujas jų sumos apskaičiavimas – Pereinamojo laikotarpio sistema – Ieškinys dėl panaikinimo – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Negaliojimas atgal – Teisėtumo ir teisinio saugumo principai – Teisinis pagrindas – Teisėti lūkesčiai – Vienodas požiūris“
Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti, pirma, 2004 m. liepos 7 d. VRDT sprendimą atmesti ieškovo 2004 m. kovo 11 d. skundą, ir, antra, 2003 m. gruodžio 15 d. VRDT sprendimą, kuriuo pagal 2003 m. paaukštinimo procedūrą nustatoma sukaupta ieškovui suteiktų nuopelnų balų suma, bei 2003 m. gruodžio 12 d. Jungtinio vertinimo komiteto nuomonę.
Sprendimas: Panaikinti 2003 m. gruodžio 15 d. VRDT galutinį sprendimą, kuriuo nustatyti ieškovo nuopelnų balai pagal 2003 m. paaukštinimo procedūrą, ir 2004 m. liepos 7 d. VRDT sprendimą, kuriuo atmestas 2004 m. kovo 11 d. ieškovo skundas, tiek, kiek jais panaikinamas ieškovo nuopelnų balų likutis, pripažintas 2004 m. kovo 30 d. Sprendimu PERS-PROM-39-03rev1 dėl paaukštinimo. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Naujos pareigų paaukštinimo sistemos priėmimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)
2. Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Naujos pareigų paaukštinimo sistemos priėmimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)
3. Pareigūnai – Principai – Teisėtumo ir teisinio saugumo principai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Naujos pareigų paaukštinimo sistemos priėmimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45, 90 ir 91 straipsniai)
1. Kadangi atgalinio poveikio nėra tais atvejais, kai teisės akto pakeitimai taikomi galiojant ankstesnei reglamento redakcijai susidariusių situacijų ateityje atsirasiantiems padariniams, teisėtų lūkesčių principo negalima aiškinti taip, kad juo užkertama apskritai tokio taikymo galimybė. Todėl institucijos priimtas vidaus aktas dėl naujos pareigūnų vertinimo ir pareigų paaukštinimo tvarkos įgyvendinimo nėra taikomas atgaline data, kai dėl įvestos naujos paaukštinimo balų skaičiavimo tvarkos nuo kito nei šios tvarkos įsigaliojimo pareigų paaukštinimo laikotarpio neatsižvelgiama į anksčiau, vadovaujantis senu aktu pripažintą pareigūno paaukštinimo balų likutį. Įsigaliojus naujai tvarkai, administracija turi susieti ankstesnes aplinkybes, kuriomis ankstesnėse pareigų paaukštinimo procedūrose pagal tuo metu galiojančią, tačiau šiuo metu panaikintą, tvarką buvo pripažintas nuopelnų balų likutis, su teisiniais padariniais, numatytais naujose nuostatose.
Be to, naujas aktas nelaikytinas taikomu atgal ir tais atvejais, kai dalis paaukštinimo balų apskaičiuojama atsižvelgus į pareigūno tarnybos stažą tarnybos lygyje, įgytą iki naujo akto įsigaliojimo datos ar nuo kitos ankstesnės datos nei jo įsigaliojimo data, nes ši yra tik atskaitos taškas, su kuriuo siejamas naujų nuostatų taikymas ateityje susidarysiančiai atitinkamo pareigūno situacijai. Tokiu aktu tik reaguojama į suinteresuoto asmens karjeros paskesnę eigą visiškai teisėtai atsižvelgiant į ištarnautą laikotarpį ir iki įsigaliojimo atsiradusias aplinkybes.
(žr. 95, 100, 101, 103 ir 104 punktus)
Nuoroda: 1999 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Butterfly Music, C‑60/98, Rink. p. I‑3939, 24 ir 25 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.
2. Kadangi institucijos turi didelę diskreciją remdamosi savo personalo organizavimo ir valdymo poreikiais įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatytus tikslus, jos neprivalo nustatyti specialios vertinimo ir pareigų paaukštinimo tvarkos. Bet kurio galiojančio pareigūnų vertinimo ir paaukštinimo metodo pakeitimo tikslas – pašalinti kai kuriuos ankstesnių taisyklių taikymo sunkumus. Taigi reformai, kurią administracija gali laisvai įvertinti, būdinga tai, kad pareigūnų nuopelnai nuo konkrečios datos pradedami vertinti remiantis naujais pagrindais. Pagal naują tvarką negali būti reikalaujama, kad administracija vienodai atsižvelgtų į visus pagal buvusią tvarką pareigūnų gautus nuopelnų balus, nes dėl to pareigų paaukštinimo reforma neišvengiamai prarastų bet kokią praktinę reikšmę, be to, tarnautojai neturi teisės į tai, kad liktų galioti buvę teisės aktai.
Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsniu institucijoms paliekama didelė diskrecija vykdant savo personalo valdymo politiką priimti visiems bendrai taikomas normas, kuriomis būtų įtvirtinta ir keičiama vertinimo ir pareigų paaukštinimo tvarka. Todėl pareigūnas iš principo negali remtis teisėtais lūkesčiais, kad jo atžvilgiu priimtose priemonėse būtų užtikrintas jam naudingas panaikinto ankstesnio akto poveikis, o tai netinkamai sumažintų šią diskreciją. Todėl remiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principu tokią visuotinai taikomą priemonę galima užginčyti tik visiškai išimtinėmis ir labai ypatingomis aplinkybėmis. Nors Bendrijos teismas gali patikrinti, ar kompetentinga institucija, naudodamasi šia didele diskrecija, visiškai paisė jos ribų, tačiau ši kontrolė yra ribota ir apima tik vieną klausimą, ar priimta priemonė yra akivaizdžiai netinkama ir ar ja remiantis institucijos atliktas vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas.
(žr. 132 ir 133 punktus)
Nuoroda: 1994 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C‑280/93, Rink. p. I‑4973, 90 punktas; 2003 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Leonhardt prieš Parlamentą, T‑30/02, Rink. VT p. I‑A‑41 ir II‑265, 55 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2005 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją, T‑158/03, Rink. p. II‑2425, 95 punktas.
3. Iš su teisėtumo ir teisinio saugumo principais siejamų reikalavimų išplaukia, kad bet kurioje konkrečiam pareigūnui skirtoje jo nenaudai priimtoje priemonėje turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodytas teisinis pagrindas. Pareigūnai ir tarnautojai saistomi didelės diskrecijos, kurią administracija turi su personalu susijusiose srityse ir kurią tik sąlyginai kompensuoja administracijos pareiga atsižvelgti į pareigūnų interesus. Todėl daug svarbiau atrodo tai, kad visi konkrečiam pareigūnui skirti jo nenaudai priimti aktai, kuriais įgyvendinama ši didelė diskrecija ir kurie turi poveikio jo asmeninei teisinei padėčiai, būtų bent jau pagrįsti aiškiu ir pakankamai tiksliu teisiniu pagrindu. Be to, tik besąlygiškai paisant aiškaus teisinio pagrindo nurodymo principo, išplaukiančio iš visoms Bendrijos institucijoms valdant personalą taikomų teisėtumo ir teisinio saugumo principų, galima užtikrinti bent minimalų konkrečiam pareigūnui skirtų galimų aktų, kuriais įgyvendinama ši didelė diskrecija, numanomą ir skaidrią taikymo sritį.
(žr. 143 punktą)
Nuoroda: 1994 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 38 punktas; 2001 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo X prieš Komisiją, T‑214/00, Rink. VT p. I‑A‑143 ir II‑663, 28–34 punktai.
4. Institucijos vidaus aktas dėl naujos vertinimo ir pareigų paaukštinimo tvarkos įgyvendinimo, kurio bendrosiose ir pereinamojo laikotarpio nuostatose neminimi pagal anksčiau galiojusią ir panaikintą tvarką skirti nuopelnų balai, nėra pakankamas teisinis pagrindas panaikinti pagal anksčiau galiojusį aktą pareigūno surinktų nuopelnų balų likutį. Šio likučio panaikinimas, nors ir netiesioginis, yra konkrečiam asmeniui skirta ir jo nenaudai priimta priemonė, todėl vadovaujantis su teisėtumo ir teisinio saugumo principais siejamais reikalavimais būtina, kad jis būtų pagrįstas aiškiu, tiksliu ir nedviprasmišku teisiniu pagrindu. Naujojo akto nuostata, kuria apskritai panaikinama ir pakeičiama senoji pareigų paaukštinimo ir vertinimo tvarka, taip pat nėra aiškus ir tikslus šiam tikslui įgyvendinti reikalingas teisinis pagrindas.
(žr. 144 punktą)
Full & Egal Universal Law Academy