GENERALINIO ADVOKATO
PHILIPPE LÉGER IŠVADA,
pateikta 2006 m. liepos 13 d.(1)
Byla C‑45/05
Maatschap Schonewille‑Prins
prieš
Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit
(College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Bendrijos pagalbos schemos – Galvijienos sektorius – Galvijų identifikavimas ir registravimas – Skerdimo priemoka – Integruota administravimo ir kontrolės sistema – Bendrijos pagalbos sumažinimas ir neskyrimas – Nacionalinės sankcijos“
1. Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo prašoma nuspręsti, kiek ir kokiu pagrindu valstybė narė gali sumažinti skerdimo priemoką arba jos neskirti, kai buvo nustatyta, kad pavėluota pranešti duomenis, susijusius su gyvulių judėjimu (išvežimu bei įvežimu) ūkyje, galvijų identifikavimo bei registravimo sistemos kompiuterinei duomenų bazei.
I – Teisinis pagrindas
A – Bendrijos teisės aktai
2. Pagal 1999 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo(2) 11 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą gamintojas, laikantis galvijus savo ūkyje ir pateikęs paraišką, gali gauti skerdimo priemoką. Ši priemoka skiriama už paskerstus arba eksportuotus į trečiąją šalį reikalavimus atitinkančius galvijus.
3. Pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą:
„Šie galvijai laikomi atitinkančiais reikalavimus skerdimo priemokai skirti:
a) buliai, jaučiai, karvės ir telyčios, vyresni nei aštuonių mėnesių;
b) veršeliai, vyresni nei vieno, bet jaunesni nei septynių mėnesių, kurių skerdenos svoris mažesnis nei 160 kg,
su sąlyga, kad šiuos gyvulius augintojas laikė nustatytą laikotarpį.“(3)
4. Be to, Reglamento Nr. 1254/1999 aštuoniolikta konstatuojamoji dalis nurodo, kad „tiesioginės išmokos išmokamos tiktai tiems gyvulių augintojams, kurie laikosi atitinkamų Bendrijos taisyklių dėl galvijų identifikavimo ir registravimo“. Todėl šio reglamento 21 straipsnis numato, kad „siekiant gauti tiesiogines išmokas pagal (aptariamo reglamento pirmą skyrių), gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 820/97((4))“(5).
5. Šis reglamentas buvo panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1760/2000(6), kurio vienas iš pagrindinių tikslų taip pat yra nustatyti galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą.
1. Galvijų identifikavimo bei registravimo sistema
6. Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos krizės nulemto rinkos nestabilumo įtvirtinant efektyvią galvijų identifikavimo bei registravimo gamybos etape sistemą bei sukuriant specialią Bendrijos ženklinimo sistemą, šiame sektoriuje siekiama sustiprinti vartotojų pasitikėjimą jautienos ir jos produktų kokybe, išlaikyti aukštesnį žmonių sveikatos apsaugos lygį ir sustiprinti ilgalaikį jautienos rinkos stabilumą(7).
7. Pagal Reglamento Nr. 1760/2000 3 straipsnio pirmąją pastraipą, galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą sudaro šie elementai: į ausis įsegami įsagai, skirti atskirai nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę, gyvulių pasai, kiekviename ūkyje tvarkomi individualūs registrai ir kompiuterinės duomenų bazės.
8. Kaip numatė Bendrijos teisės aktų leidėjas, „tam, kad gyvulių tapatybę būtų galima atsekti greitai ir tiksliai, kiekviena valstybė narė, siekdama kontroliuoti Bendrijos pagalbos programas, turėtų sukurti nacionalinę kompiuterinę duomenų bazę, kurioje būtų užregistruoti gyvuliai, visi valstybės narės teritorijoje esantys ūkiai ir gyvulių judėjimas, remiantis 1997 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 97/112/EB, iš dalies pakeičiančia ir atnaujinančia Direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis((8)), paaiškinančia su šia duomenų baze susijusius sveikatos reikalavimus“(9). Taigi Reglamento Nr. 1760/2000 5 straipsnis numato, kad valstybių narių kompetentingos institucijos sukuria kompiuterines duomenų bazes, kuriose nuo 1999 m. gruodžio 31 d. saugomi visi pagal 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą Nr. 64/432(10) būtini duomenys.
9. Pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį:
„Kiekvienas gyvulių turėtojas, išskyrus vežėją:
– tvarko nuolat atnaujinamą registrą,
– kompiuterinei duomenų bazei dirbant visu pajėgumu, per valstybės narės nustatytą laiką, maždaug 3–7 dienas, kompetentingą instituciją informuoja apie visus gyvulių judėjimus ūkyje (įvežimus bei išvežimus) ir kiekvieną gimimą bei kritimą kartu nurodydamas šių įvykių datas. “
10. Be to, aptariamo reglamento 22 straipsnis suformuluotas taip:
„Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių šio reglamento nuostatų laikymąsi.
Bet kokios valstybių narių gyvulių turėtojui paskirtos nuobaudos turi atitikti jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Pagrįstais atvejais nuobauda gali būti ir gyvulių įvežimo į jų turėtojo ūkį bei išvežimo iš jo apribojimas.“
2. Integruota administravimo ir kontrolės sistema, susijusi su kai kuriomis Bendrijos pagalbos schemomis
11. Ši integruota sistema buvo įtvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3508/92(11). Ji atitinka Bendrijos teisės aktų leidėjo išreikštą pageidavimą apibrėžti administravimo ir kontrolės mechanizmus, apimančius Bendrijos finansinės pagalbos schemas lauko kultūrų auginimo, jautienos ir veršienos, avienos ir ožkienos gamybos sektoriuose, siekiant įgyvendinti tiesioginių išmokų schemas, nustatytas atlikus 1992 m. bendros žemės ūkio politikos reformą. Kaip nurodo šio reglamento penkta konstatuojamoji dalis, „kiekvienos valstybės narės integruotą sistemą turėtų sudaryti kompiuterinė duomenų bazė, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, kurioje naudojami raidiniai bei skaitmeniniai simboliai, ūkininkų paraiškos gauti pagalbą, suderinta kontrolės sistema, o gyvulininkystės sektoriuje – gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema“.
12. 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3887/92, nustatančiu išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles, siekiama veiksmingai kontroliuoti, ar laikomasi su Bendrijos pagalba susijusių nuostatų, ir priimti nuostatas, kuriomis siekiama veiksmingai užkirsti kelią ir bausti už pažeidimus bei sukčiavimą(12).
13. Tuo tikslu šio reglamento aštunta konstatuojamoji dalis nurodo, kad „reikėtų nustatyti pažeidimo sunkumą atitinkančias bausmes, tam tikrais atvejais numatančias atitinkamais ir ateinančiais metais visai neskirti pagalbos“. Todėl aptariamo reglamento 10b straipsnis numato pagalbos sumos sumažinimo arba jos panaikinimo baudas, jei administracinis patikrinimas arba patikrinimas vietoje parodo skirtumą tarp pagalbos prašyme deklaruoto skaičiaus ir reikalavimus atitinkančio gyvulių skaičiaus.
14. Be to, pagal Reglamento Nr. 3887/92 11 straipsnio 1 dalį, „šiame reglamente nustatytos baudos taikomos nepažeidžiant papildomų baudų, nustatytų nacionaliniu lygiu“.
15. Galiausiai šio reglamento 15 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta:
„Valstybės narės imasi tolesnių veiksmų, būtinų šio reglamento taikymui užtikrinti . Šiuo tikslu (jos) gali taip pat numatyti gamintojams ar kitiems rinkos dalyviams, kaip antai skerdykloms ar asociacijoms, dalyvaujančioms pagalbos skyrimo procedūroje, taikomas sankcijas, siekiant užtikrinti kontrolės reikalavimų, kaip antai pieninių galvijų registravimo ar pareigos pranešti, laikymąsi“.
16. Reglamentas Nr. 3887/92 buvo panaikintas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2419/2001(13). Vis dėlto pastarojo reglamento 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „jis toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda iki 2002 m. sausio 1 dienos“(14).
17. Reglamento Nr. 2419/2001 44 straipsnis „Pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo išimtys“ suformuluotas taip:
„1. Šioje dalyje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomi, jeigu ūkininkas pateikė iš esmės teisingą informaciją arba jeigu kitomis priemonėmis jis gali įrodyti, kad yra nekaltas.
2. Šioje dalyje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas pagalbos paraiškos dalims, apie kuriose esančias arba po paraiškos pateikimo atsiradusias klaidas ūkininkas raštu pranešė kompetentingai institucijai, jeigu pastaroji ūkininko nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir apie bet kokią paraiškoje esančią klaidą.
Gavus iš ūkininko šio straipsnio pirmajame papunktyje nurodytą informaciją, pagalbos paraiška tikslinama atsižvelgiant į esamą padėtį.“
18. Be to, šio reglamento 45 straipsnio „Įrašų kompiuterinėje duomenų bazėje pakeitimai ir tikslinimai“ 1 dalyje numatyta, kad „nuo paraiškos skirti pagalbą galvijams pateikimo datos, klaidoms ir praleidimams kompiuterinės bazės įrašuose taikomas 44 straipsnis“.
19. Galiausiai aptariamo reglamento 47 straipsnio „Sankcijų susikaupimas“ 2 dalyje nurodyta, kad „pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95(15) 6 straipsnį, šiame reglamente numatyti pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo atvejai nepažeidžia nacionalinių sankcijų pagal bet kokias kitas Bendrijos arba nacionalinės teisės aktų nuostatas“.
B – Nacionalinės teisės aktai
20. Nyderlandų 1998 m. galvijų identifikavimo ir registravimo nuostatuose (Verordening identiticatie en registratie runderen 1998 van het Productschap Vee en Vlees, toliau – PVV nuostatai) numatyta:
„
12 straipsnis
1. Laikytojas, išskyrus transportuotoją, privalo registre tiksliai ir išsamiai registruoti Reglamento Nr. 820/97 4 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nurodytus duomenis.
13 straipsnis
1. Laikytojas, išskyrus transportuotoją, per tris darbo dienas tarnybai turi pateikti šių nuostatų 12 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis “.
21. Be to, Nyderlandų nuostatų dėl Bendrijos priemokų už gyvulius (Regeling dierlijke EG-premies, toliau – Regeling) 2.3 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Už galvijų, kurie pagal identifikavimo ir registravimo registro duomenis jų skerdimo ar eksportavimo į trečiąją šalį metu yra bent aštuonių mėnesių, skerdimą arba eksportavimą į trečiąją šalį, gamintojams pateikus prašymą, mokama priemoka pagal šio Regeling ir Reglamentų Nr. 1254/1999 ir Nr. 2342/1999 nuostatas“.
22. Regeling 2.4b straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „(p)rašymai dėl galvijų skerdimo Nyderlandų skerdyklose priemokos yra pateikiami atitinkamai skerdyklai pranešus apie skerdimą identifikavimo ir registravimo registrui pagal PVV nuostatas“.
23. Galiausiai Regeling 4.9 straipsnyje numatyta:
„1. Priemoka nemokama už galvijus, kurių atžvilgiu gamintojas per dvidešimt penkias dienas neįvykdė jam pagal (PVV nuostatus) taikomų reikalavimų pranešti identifikavimo ir registravimo registrui apie gimimo dieną, atvežimo ar išvežimo iš jo ūkio datą arba skerdimo ar eksportavimo į trečiąją šalį datą, jeigu tokia pareiga pranešti atsirado 2000 m. sausio 1 d. ar vėliau.
2. Priemoka už galvijus, kurių atžvilgiu gamintojas per nustatytą terminą neįvykdė jam pagal (PVV nuostatus) taikomų reikalavimų pranešti identifikavimo ir registravimo registrui apie gimimo dieną, atvežimo ar išvežimo iš jo ūkio datą arba skerdimo ar eksportavimo į trečiąją šalį datą, jeigu tokia pareiga pranešti atsirado 2000 m. sausio 1 d. ar vėliau, tačiau ją įvykdė per dvidešimt penkias dienas nuo atitinkamo įvykio, sumažinama 25 %.“
II – Faktinės bylos aplinkybės ir procesas pagrindinėje byloje
24. Maatschap Schonewille‑Prins (toliau – Schonewille) turi žemės ūkio įmonę Nyderlanduose, kuri užsiima galvijų auginimu. 2001 m. vasario 1 d. ši bendrovė, remdamasi Regeling, pateikė prašymą Žemės ūkio, gamtos ir maisto produktų kokybės ministrui (Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit, toliau – ministras) dėl skerdimo priemokos už 365 galvijus.
25. 2002 m. birželio 24 d. Sprendimu ministras nurodė, kad iš galvijų, dėl kurių pateiktas prašymas priemokai už 2001 m., 260 visiškai ar iš dalies atitiko šios priemokos skyrimo reikalavimus, o 105 galvijai reikalavimų neatitiko. Po to šį sprendimą ministras pakeitė ir nusprendė, kad dar 15 galvijų atitiko reikalavimus visai priemokai gauti, o kiti galvijai neatitiko visų reikalavimų.
26. Schonewille ministro sprendimą apskundė, konkrečiai ginčydama priemokų sumažinimą ir neskyrimą. 2003 m. birželio 19 d. Sprendimu ministras atmetė šį skundą.
27. Šiuo sprendimu ministras patvirtino, pirma, prašymo dėl priemokos už vieną galviją atmetimą todėl, kad per Regeling 4.9 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nebuvo pranešta identifikavimo ir registravimo registrui. Antra, remdamasis Regeling 4.9 straipsnio 2 dalimi jis patvirtino prašomos priemokos sumažinimą 25 % už galvijų grupę, nes per nustatytą terminą nebuvo pranešta šiam registrui, tačiau buvo pranešta per Regeling 4.9 straipsnio 2 dalyje numatytą 25 dienų terminą, pridėjus penkias nagrinėjimo dienas.
28. 2003 m. rugsėjo 30 d. laišku Schonewille dėl aptariamo sprendimo pateikė ieškinį College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai). Ji tvirtina, kad ministras klaidingai nusprendė, jog pavėluotas pranešimas identifikavimo ir registravimo registrui apie galvijo atvežimą gali pateisinti atsisakymą skirti skerdimo priemoką ar jos sumažinimą. Schonewille nuomone, jos gyvuliai atitiko reikalavimus, numatytus Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnyje, nes jie buvo identifikuoti pagal Reglamento Nr. 1760/2000 4 straipsnio 1 dalį (du oficialūs įsagai į ausį) ir įregistruoti pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį. Ji taip pat mano, jog tam, kad priimtų sprendimą, ar galvijai atitinka reikalavimus skerdimo priemokai gauti, valstybės narės galvijų identifikavimo ir registravimo atžvilgiu negali nustatyti tokių papildomų sąlygų, kokios yra numatytos Regeling 4.9 straipsnyje.
III – Prašymas priimti prejudicinį sprendimą
29. Sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą College van Beroep voor het bedrijfsleven klausia, ar, atsižvelgiant į pažeidimus, nustatytus Schonewille identifikavimo ir registravimo registro administratoriui pranešant apie galvijų įvežimą į ūkį, ministras visiškai ar iš dalies gali panaikinti teisę į skerdimo priemoką pagal Reglamentą Nr. 1254/1999.
30. Atsižvelgiant į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl šio reglamento 21 straipsnio aiškinimo, kuris, priminsiu, numato, kad, siekiant gauti tiesiogines išmokas, „gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal (Reglamento Nr. 1760/2000) nuostatas“. Teismo nuomone, sąlygą, numatytą šiame 21 straipsnyje, būtų galima „aiškinti radikaliai“, o tai reikštų, kad, norint gauti visą skerdimo priemoką, turėtų būti laikomasi visų Reglamente Nr. 1760/2000 numatytų reikalavimų, tarp jų ir reikalavimų, susijusių su duomenų apie gyvulių atvežimą ir išvežimą pranešimo terminu, kuris įvardytas šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje. Toks aiškinimas reikštų, kad dėl bet kokio, net ir nežymaus pažeidimo, padaryto registruojant duomenis, visiškai būtų atsisakoma skirti priemoką. Todėl reikia išsiaiškinti, ar toks Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnio aiškinimas neprieštarauja proporcingumo principui.
31. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia dėl Reglamento Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsnių taikymo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. liepos 1 d. Sprendime Gerken(16) Teisingumo Teismas nusprendė, jog šio reglamento 45 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma atgaline data, teismas klausia, ar tinkamas šio straipsnio kartu su to paties reglamento 44 straipsnio taikymas reiškia, kad skerdimo priemoka yra skiriama padarius klaidą dėl neatsargumo pranešant duomenis kompiuterinės duomenų bazės administratoriui, jeigu perduoti duomenys, kaip šioje byloje, apie atvežimo dienas, yra tikslūs.
32. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylą ir Teisingumo Teismui pateikti tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad dėl bet kokio Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 taikymo pažeidimo galvijo atžvilgiu visiškai atsisakoma skirti priemoką už šį galviją?
2. Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 21 straipsnis galioja, ypač atsižvelgiant į iš jo kylančias pasekmes?
3. Ar Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniai taikomi pažeidimams, padarytiems taikant Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000?
4. Teigiamai atsakius į trečiąjį klausimą, ar teisingas Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 45 straipsnio taikymas 44 straipsnio kontekste reiškia, kad skerdimo priemoka yra skiriama padarius klaidą dėl neatsargumo pranešant duomenis kompiuterizuoto duomenų banko administratoriui, jeigu perduoti duomenys, kaip šioje byloje – apie atvežimo dienas, yra tikslūs (ir buvo nuo pat pradžių teisingi ir todėl jų nereikėjo taisyti)? Jeigu tai netaikytina kiekvienos klaidos dėl neatsargumo atžvilgiu, ar taikytina nagrinėjamai situacijai, kurioje klaida padaryta (keliomis dienomis ar savaitėmis) pavėluotai pateikus duomenis, nors buvo skerdžiama gerokai vėliau?
5. Ar Reglamento (EB) Nr. 3887/92 11 straipsnis ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 22 straipsnis ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad valstybė narė gali nesuteikti teisės į Bendrijos skerdimo priemoką arba taikydama nacionalinę sankciją ją sumažinti, siekdama, kad būtų laikomasi šio reglamento?
6. Jeigu teigiamai ar iš dalies teigiamai atsakoma į penktąjį klausimą, ar Bendrijos sumažinimo arba neskyrimo išimtys, numatytos Bendrijos lygmeniu, ypač Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniuose, analogiškai taikomos nacionaliniam sumažinimui ir neskyrimui?
7. Teigiamai atsakius į šeštąjį klausimą, ar teisingas Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 45 straipsnio analogiškas taikymas 44 straipsnio kontekste reiškia, kad dėl duomenų perdavimo kompiuterizuotam duomenų bankui pažeidimų, būtent pavėluoto šių duomenų perdavimo, negalima atsisakyti skirti skerdimo priemokos, jeigu tokie registre įregistruoti duomenys, šiuo atveju atvežimo diena, yra visiškai tikslūs?“
IV – Analizė
A – Dėl pirmojo klausimo
33. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad dėl pavėluoto pranešimo apie galvijo judėjimą ūkyje (įvežimą ar išvežimą) kompiuterinei duomenų bazei visiškai atsisakoma skirti skerdimo priemoką už šį galviją.
34. Europos Bendrijų Komisija siūlo į šį klausimą atsakyti teigiamai. Ji teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnį tiesioginės išmokos, būtent galvijų skerdimo priemoka, išmokamos, tik jei laikomasi taisyklių, susijusių su gyvulių identifikavimu ir registravimu, numatytų Reglamente Nr. 1760/2000. Kaip tokios priemokos paskyrimo sąlygos reikalaudamas laikytis šių taisyklių, o būtent taisyklės dėl maksimalaus pranešimo termino, Bendrijos teisės aktų leidėjas norėjo į bendrą galvijienos rinkos organizavimą įtraukti paskatinimą gamintojams laikytis aptariamų taisyklių.
35. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad taisyklių, susijusių su galvijų identifikavimu ir registravimu, laikymasis yra esminis siekiant įgyvendinti Reglamento Nr. 1760/2000 siekiamus tikslus, tai yra padidinti žmonių pasitikėjimą jautienos bei jos produktų kokybe, išlaikyti aukštesnį žmonių sveikatos apsaugos lygį ir sustiprinti ilgalaikį jautienos rinkos stabilumą(17). Būtina, kad galvijų identifikavimo ir registravimo sistema veiktų tinkamai ir būtų visiškai patikima būtent tam, kad kompetentingos institucijos galėtų greitai nustatyti gyvulio kilmės vietą epizootinių ligų atveju. Dėl šių veiksmingumo ir patikimumo reikalavimų būtina, kad duomenys apie gyvulio atvežimą, išvežimą, gimimą ar kritimą būtų pranešti maždaug per 3–7 dienų terminą, numatytą Reglamento Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje. Todėl dėl bet kokio šio termino praleidimo visiškai atsisakoma skirti skerdimo priemoką už atitinkamus gyvulius.
36. Aš nepritariu šiai nuomonei. Kaip Schonewille ir Nyderlandų vyriausybė, iš tiesų manau, kad Reglamento Nr. 1760/2000 21 straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad dėl tokio Reglamento Nr. 1760/2000 taikymo pažeidimo, kaip antai pavėluoto pranešimo kompiuterinei duomenų bazei apie galvijo judėjimą ūkyje (įvežimą ar išvežimą), automatiškai visiškai atsisakoma skirti skerdimo priemoką.
37. Tiksliau kalbant ir priešingai teiginiui, kuriuo Komisija grindžia savo argumentavimą, nemanau, kad būtų teisinga pranešimą apie galvijo išvežimą per 3–7 dienų terminą aiškinti kaip skerdimo priemokos reikalavimų atitikimo sąlygą.
38. Prieš išdėstant priežastis, dėl kurių esu linkęs pateikti tokį vertinimą, reikia trumpai apibūdinti procedūrą, pagal kurią nacionalinės kompetentingos institucijos turi nagrinėti pagalbos už „gyvulius“ paraiškas atsižvelgiant į integruotos administravimo ir kontrolės sistemos kontekstą.
39. Pirmasis etapas susijęs su pagalbos apskaičiavimo pagrindo nustatymu(18). Taigi tuomet, kai pagalbos prašyme deklaruotas gyvulių skaičius yra didesnis už gyvulių skaičių, nustatytą atliekant administracinį patikrinimą arba patikrinimą vietoje, ūkininkui skiriamos pagalbos suma yra apskaičiuojama remiantis reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičiumi, tai yra gyvulių, kurių atžvilgiu pagalbos skyrimo reikalavimų laikymąsi patikrino ir patvirtino kompetentinga institucija, skaičiumi. Tai reiškia, kad pagalba nėra skiriama gyvuliams, kurie neatitinka reikalavimų gauti pagalbą(19).
40. Antrasis etapas – tai galimas sankcijų visai pagalbos sumai, kurią gali gauti ūkis, taikymas po pirmojo etapo(20). Jomis siekiama finansiškai nubausti ūkį dėl nustatyto skirtumo tarp pagalbos prašyme deklaruoto skaičiaus ir reikalavimus atitinkančio gyvulių skaičiaus. Šios sankcijos – tai arba pagalbos sumos sumažinimas, arba visiškas pagalbos neskyrimas.
41. Trečiajame etape gali būti pakeistas pagalbos sumos įvertinimas, apskaičiuotas po antrojo etapo, nes yra numatyta Bendrijos sankcijų taikymo išimčių(21). Taip yra tuomet, kai ūkininkas, nustatęs, kad jo pateiktoje paraiškoje yra netyčinių klaidų, laiku apie tai informuoja kompetentingą instituciją.
42. Galiausiai svarbu pažymėti, kad pagal taip apibūdintą procedūrą baudos, nustatytos Reglamente Nr. 3887/92, taikomos nepažeidžiant papildomų baudų, nustatytų nacionaliniu lygiu(22), bei kad šio reglamento 15 straipsnis įgalina valstybes nares numatyti atitinkamas nacionalines sankcijas gamintojams ar kitiems rinkos dalyviams „siekiant užtikrinti kontrolės reikalavimų, kaip antai pieninių galvijų įregistravimo ar pareigos pranešti, laikymąsi“.
43. Pateikus šiuos patikslinimus, reikia įvardyti reikalavimus, į kuriuos atsižvelgiant paskerstas ar eksportuojamas į trečiąją šalį gyvulys pagal Bendrijos teisės aktus laikomas tinkamu, kad būtų gauta skerdimo priemoka.
44. Šie reikalavimai numatyti Reglamento Nr. 1254/1999 11 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnyje bei Reglamento Nr. 2342/1999 37 straipsnyje. Jie gali būti apibendrinti taip:
– gyvuliai, dėl kurių gali būti pateikta skerdimo priemokos paraiška, yra buliai, jaučiai, karvės ir telyčios, vyresni nei aštuonių mėnesių; veršeliai, vyresni nei vieno, bet jaunesni nei septynių mėnesių, kurių skerdenos svoris mažesnis nei 160 kg,
– priemoka išmokama augintojui, laikiusiam gyvulį minimalų dviejų mėnesių išlaikymo laikotarpį, kuris baigėsi mažiau kaip prieš mėnesį iki skerdimo ar eksporto; jeigu skerdžiami ne vyresni kaip trijų mėnesių veršeliai, išlaikymo laikotarpis yra vienas mėnuo, ir galiausiai
– šie gyvuliai turi būti identifikuoti ir įregistruoti pagal Reglamento Nr. 1760/2000 nuostatas.
45. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo apibrėžti būtent šį paskutinįjį reikalavimą skerdimo priemokai skirti. Šiuo požiūriu aiškinimas gali būti dvejopas. Pagal pirmąjį aiškinimą, kurį pateikia Komisija, tam, kad ši priemoka galėtų būti paskirta, gyvulys turi atitikti visas Reglamente Nr. 1760/2000 nustatytas taisykles, tarp jų ir taisykles, susijusias su pranešimo apie išvežimą kompiuterinei duomenų bazei terminu. Pagal antrąjį aiškinimą, kuriam pritariu, kai kompetentinga institucija turi nuspręsti dėl skerdimo priemokos paskyrimo pagrįstumo, pirmenybė teikiama patikrinimui, ar gyvulys yra tikrai teisingai identifikuotas ir įregistruotas įvairiose identifikavimo ir registravimo sistemos, numatytos Reglamente Nr. 1760/2000, dalyse.
46. Mano nuomone, keletas veiksnių patvirtina antrąjį aiškinimą.
47. Pirmiausia Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnio formuluotėje nėra tiesiogiai numatyta, kad skerdimo priemoka mokama, tik jei buvo laikomasi visų taisyklių, nustatytų Reglamente Nr. 1760/2000. Mano nuomone, šiame straipsnyje vartojamos sąvokos labiau nurodo, kad egzistuoja pareiga pasiekti rezultatą, tai yra kad gyvuliai, už kuriuos prašoma priemokos, turi būti tikrai teisingai identifikuoti ir įregistruoti įvairiose identifikavimo ir registravimo sistemos dalyse tuo metu, kai kompetentinga institucija turi nuspręsti dėl skerdimo priemokos skyrimo pagrįstumo.
48. Taigi gyvuliai, „identifikuojami ir registruojami pagal (Reglamentą Nr. 1760)“ Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnio prasme, mano nuomone, turi būti suprantami kaip gyvuliai:
– kurių tapatybė nustatyta ausies įsagų, numatytų Reglamento Nr. 1760 4 straipsnyje, pagalba,
– kurių tapatybė nustatyta pase pagal šio reglamento 6 straipsnį,
– kurie yra įregistruoti kompiuterinėje duomenų bazėje, numatytoje aptariamo reglamento 5 straipsnyje, ir kurie įtraukti į ūkininko registrą pagal to paties reglamento 7 straipsnį.
49. Šią nuomonę patvirtina Reglamento Nr. 3887/92 10d straipsnio formuluotė, kuri įvardija šiuos kriterijus nustatant, ar galvijas gali būti laikomas „reikalavimus atitinkančiu gyvuliu“ šio reglamento 10 ir 10b straipsnių prasme, tai yra gyvuliu, kuris atitinka visus reikalavimus, taikomus skiriant pagalbą. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad pranešimo apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei termino laikymasis tiesiogiai nėra įvardytas tarp šių kriterijų.
50. Antra, Bendrijos teisės aktų, susijusių su galvijų identifikavimo ir registravimo sistema bei su integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymu tam tikroms Bendrijos pagalbos schemoms, struktūra ir tikslai rodo, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnį, norėjo, kad tiesioginės išmokos, kaip antai skerdimo priemoka, priklausytų ne nuo to, ar buvo laikytasi visų procedūros taisyklių, susijusių su pagalbos schemų administravimu, o iš esmės nuo to, ar galvijai buvo teisingai identifikuoti ir įregistruoti.
51. Be Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnio sugretinimo su Reglamento Nr. 3887/92 10d straipsniu, kurį, kaip matėme, būtina atlikti, pastarojo reglamento nuostatos dėl kontrolės patvirtina šią nuomonę. Taigi iš aptariamo reglamento 6 straipsnio 6 dalies d punkto matyti, kad gyvulių patikrinimas vietoje apima konkrečiai ir patikrinimą siekiant nustatyti, ar visų ūkyje esančių galvijų, dėl kurių buvo pateiktos pagalbos paraiškos ar dėl kurių gali būti pateiktos pagalbos paraiškos ateityje, tapatybė nustatyta ausies įsagų ir pasų pagalba, jie registruoti ūkininko registre ir įtraukti į kompiuterinę duomenų bazę.
52. Be to, konkrečiau kalbant apie kompiuterinę duomenų bazę, pažymėtina, kad ji atlieka svarbų vaidmenį pagalbos paraiškų tikrinimo sistemoje. Praktiškai ji leidžia atlikti „kryžminius patikrinimus“ atliekant administracinį patikrinimą(23), taip pat ja remiamasi atliekant patikrinimą vietoje(24) užtikrinant pagalbos paraiškų atitiktį reikalavimams. Kalbant bendriau, kaip nurodo Reglamento Nr. 1760/2000 keturiolikta konstatuojamoji dalis, kompiuterinė duomenų bazė padeda „gyvulių tapatybę atsekti greitai ir tiksliai, (siekiant) kontroliuoti Bendrijos pagalbos programas“. Todėl ypač svarbu, kad duomenys apie galvijus, dėl kurių yra pateikiama pagalbos paraiška, būtų teisingai įtraukti į šią duomenų bazę tuo metu, kai kompetentinga institucija atlieka patikrinimą. Greta kitų, tokie duomenys apima duomenis apie gyvulių judėjimą ūkyje (įvežimą bei išvežimą) ir kiekvieną gimimą bei kritimą kartu nurodant šių įvykių datas, kaip to reikalauja šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies antra įtrauka. Taigi šių duomenų teisingas registravimas kompiuterinėje duomenų bazėje yra esminis tam, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar įvykdyti kiti skerdimo priemokos atitikimo reikalavimai, nustatant, ar buvo laikomasi amžiaus kriterijaus, skaičiuojant nuo šioje bazėje įrašytos gimimo datos, bei išlaikymo laikotarpio kriterijaus.
53. Taip pat, jei atlikus administracinį patikrinimą ar patikrinimą vietoje kompetentinga institucija nustato, kad duomenys, susiję su galviju, dėl kurio pateikta pagalbos paraiška, nėra teisingai įregistruoti kompiuterinėje duomenų bazėje, ji turi nuspręsti, kad gyvulys neatitinka reikalavimų pagalbai skirti ir todėl už jį negali būti išmokama skerdimo priemoka.
54. Tačiau, jei tuo metu, kai kompetentinga institucija turi priimti sprendimą, ar skirti pagalbą, tokie duomenys yra teisingai įrašyti šioje bazėje ir todėl leidžia patikrinti pagalbos paraiškos pagrįstumą, nustatymas, kad praeityje buvo pavėluotai pranešta apie vieno ar keleto galvijų judėjimą, pats savaime negali turėti įtakos pačiam tokios pagalbos skyrimo principui. Kitaip tariant, toks nustatymas negali turėti įtakos tam, ar gyvulys atitinka reikalavimus gauti prašomą pagalbą.
55. Reglamento Nr. 2419/2001, kuris pakeitė Reglamentą Nr. 3887/92, nuostatos patvirtina šią mintį. Iš tiesų šio reglamento dvidešimt aštunta konstatuojamoji dalis patvirtina, kad „tinkamas galvijų ženklinimas ir registravimas yra Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnyje numatyta reikalavimų atitikimo sąlyga“. Be to, įdomu pažymėti, kad Reglamento Nr. 796/2004, kuriuo, priminsiu, siekiama nustatyti išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente Nr. 1782/2003, taisykles, šešiasdešimt aštuntoje konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad neteisingi duomenys kompiuterinėje duomenų bazėje laikomi ne tik „kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nevykdymu, bet taip pat pažeidžia ir reikalavimų atitikimo kriterijus“. Vis dėlto pranešimo kompiuterinei duomenų bazei termino laikymasis šiose nuostatose nėra tiesiogiai įvardytas kaip skerdimo priemokos reikalavimų atitikimo sąlyga.
56. Trečia, svarbu pabrėžti, kad aiškinimas, pagal kurį pranešimo apie gyvulių judėjimą kompiuterinei duomenų bazei terminų laikymasis yra skerdimo priemokos reikalavimų atitikimo sąlyga, yra nesuderimas su būtinu tokios pagalbos skyrimo sąlygų vienodumu visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
57. Iš tiesų, kadangi Reglamento Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antra įtrauka numato, kad valstybės narės nustato laikotarpį, kuris yra maždaug 3–7 dienos, labai tikėtina, kad valstybėse narėse jo trukmė skirsis(25).
58. Taigi, nors galiu sutikti su tuo, kad proceso taisyklės, susijusios su pagalbos schemų administravimu, gali su tam tikrais apribojimais būti paliktos valstybių narių vertinimui, kita vertus, sunku sutikti su tuo, kad atitikimo reikalavimai gauti Bendrijos pagalbą skirtųsi atsižvelgiant į vietą, kurioje pareiškėjai turi ūkius. Beje, dėl tokio sprendimo pareiškėjai būtų nevienodai vertinami. Šie svarstymai, mano manymu, rodo, jog Bendrijos teisės aktų leidėjas nenustatė, kad pranešimo kompiuterinei duomenų bazei termino laikymasis yra skerdimo priemokos reikalavimų atitikimo sąlyga(26).
59. Galiausiai pridursiu, kad būtų paradoksalu, jog net ir dėl nežymaus tokio termino nesilaikymo galėtų būti automatiškai visiškai atsisakoma skirti pagalbą, o iš Reglamento Nr. 3887/92 8 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos išplaukia, kad dėl pavėluotai pateiktos pagalbos paraiškos prašoma pagalba, į kurią būtų galima pretenduoti laiku padavus paraišką, mažinama 1 % už kiekvieną darbo dieną ir tik, jei uždelsiama daugiau kaip 25 dienas, paraiška nepriimama ir dėl to pagalbos suma negali būti skiriama.
60. Atsižvelgiant į visa tai, kad pasakyta, manau, kad Reglamento Nr. 1254/1999 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pranešimo apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei termino, numatyto Reglamento Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, laikymasis nėra skerdimo priemokos už galvijus reikalavimų atitikimo sąlyga. Taigi iš šių nuostatų negalima daryti išvados, kad vien tik dėl pavėluoto pranešimo apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei automatiškai atsisakoma skirti priemoką už šiuos galvijus.
61. Pateikta išvada, mano manymu, visiškai neprieštarauja Bendrijos teisės aktų leidėjo Reglamente Nr. 1760/2000 numatytiems tikslams, tai yra padidinti žmonių pasitikėjimą jautienos bei jos produktų kokybe, išlaikyti aukštesnį žmonių sveikatos apsaugos lygį ir sustiprinti ilgalaikį jautienos rinkos stabilumą (27).
62. Sutinku su Komisija, kuri pabrėžia, kad svarbiausia, jog galvijų identifikavimo ir registravimo sistema veiktų teisingai ir būtų visiškai patikima būtent tam, kad kompetentingos institucijos galėtų greitai nustatyti gyvulių kilmę epizootinių ligų atveju. Dėl šių efektyvumo ir patikimumo reikalavimų būtina, kad duomenys, susiję su gyvulio atvežimu, išvežimu, gimimu ir kritimu, būtų pranešti per maždaug 3–7 dienų terminą, numatytą Reglamento Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje.
63. Tačiau, priešingai nei teigia Komisija, matėme, kad, atsižvelgiant į atitinkamus Bendrijos teisės aktus, neatrodo, jog dėl šio termino praleidimo galėtų būti automatiškai visiškai atsisakoma skirti priemoką už atitinkamus galvijus.
64. Taigi belieka nustatyti, kaip ir kokiu pagrindu kompetentingos institucijos gali bausti už tokį termino praleidimą. Toks bus mano tyrimo dalykas nagrinėjant penktąjį klausimą.
65. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismui siūlau į pirmąjį klausimą atsakyti neigiamai, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.
B – Dėl trečiojo klausimo
66. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniai taikomi tokiam pažeidimui, padarytam taikant Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, kaip antai pavėluotam pranešimui apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei.
67. Pirmiausia pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 2419/2001 iš esmės nėra taikomas pagrindinės bylos aplinkybėms, nes jos patenka į Reglamento Nr. 3887/95 taikymo sritį ratione termporis. Vis dėlto Teisingumo Teismas minėtame sprendime Gerken nusprendė, jog Reglamento Nr. 2988/95(28) 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad kai pateikiant pagalbos už „gyvulius“ paraišką, patenkančią į Reglamento Nr. 3887/92 taikymo sritį ratione temporis, padarytas pažeidimas, už kurį pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies a punktą(29) gali būti taikoma nuobauda, kompetentingos valdžios institucijos turi Reglamento Nr. 2419/2001 44 straipsnio 1 dalies nuostatas taikyti atgaline data, remdamosi tuo, kad šios nuostatos yra ne tokios griežtos nagrinėjamo elgesio atžvilgiu(30).
68. Tai nurodžius vis dėlto reikia pabrėžti, kad toks Reglamento Nr. 1760/2000 taikymo pažeidimas, kaip antai pavėluotas pranešimas apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei, nepatenka į Reglamento Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsnių materialinę taikymo sritį.
69. Iš tiesų šių dviejų straipsnių tikslas yra numatyti pagalbos neskyrimo ir sumažinimo, numatytų šio reglamento IV dalyje, išimtis galvijams, dėl kurių pateikiama pagalbos paraiška.
70. Kaip anksčiau nurodžiau aprašydamas procedūrą, pagal kurią nacionalinės kompetentingos institucijos turi nagrinėti gyvulių pagalbos paraiškas paisydamas integruotos kontrolės ir administravimo sistemos, Bendrijos pagalbos neskyrimu ir sumažinimu, kurie taikomi antrajame šios procedūros etape, siekiama finansiškai nubausti ūkį dėl nustatyto skirtumo tarp pagalbos prašyme deklaruoto skaičiaus ir reikalavimus atitinkančio gyvulių skaičiaus. Šiuo tikslu priminsiu, kad reikalavimus atitinkantis gyvulių skaičius yra gyvulių, kurių atžvilgiu reikalavimų pagalbai skirti laikymąsi patikrino ir patvirtino kompetentinga institucija, skaičius.
71. Tačiau kadangi, kaip anksčiau nurodžiau, pranešimo apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei termino laikymasis nėra skerdimo priemokos reikalavimų atitikimo sąlyga, šio termino praleidimo konstatavimas nepakeičia reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičiaus, nustatyto atlikus patikrinimą. Taigi skirtumas tarp pagalbos prašyme deklaruoto skaičiaus ir reikalavimus atitinkančio gyvulių skaičiaus neatsiranda, todėl Reglamento Nr. 3887/92 10b straipsnyje numatyti sumažinimas ir neskyrimas negali būti taikomi.
72. Todėl tokiu atveju sumažinimo ir neskyrimo išimtys, numatytos Reglamento Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniuose, negali būti taikomos(31).
73. Atsižvelgdamas į tai, siūlau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakyti, kad Reglamento Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniai netaikomi tokiam Reglamento Nr. 1760/2000 taikymo pažeidimui, kaip antai pavėluotam pranešimui apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei.
74. Kadangi Teisingumo Teismui siūlau į šį trečiąjį klausimą atsakyti neigiamai, į ketvirtąjį klausimą atsakyti nereikia.
C – Dėl penktojo klausimo
75. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 3887/92 11 straipsnis ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 22 straipsnis ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad valstybė narė taikydama nacionalinę sankciją gali sumažinti arba nesuteikti teisės į Bendrijos skerdimo priemoką siekdama, kad būtų laikomasi šio reglamento.
76. Pirmiausia būtina pabrėžti, kaip svarbu kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms taikyti sankcijas, jei praleidžiamas pranešimo terminas, numatytas Reglamento Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje. Tai yra tokios sankcijos, kurios skatina ūkininką laikytis nacionaliniu lygiu nustatyto termino. Šiuo tikslu nereikėtų nuvertinti tokio termino laikymosi svarbos siekiant užtikrinti galvijų „veiksmingą identifikavimą realiu laiku“(32). Šis identifikavimas yra esminis dėl visuomenės sveikatos priežasčių, ypač po to, kai įvyko spongiforminės encefalopatijos krizė. Šiuo požiūriu sankcijų taikymas nacionaliniu lygiu yra būtinas tam, kad būtų pasiekti Reglamente Nr. 1760/2000 numatyti tikslai, tai yra padidintas žmonių pasitikėjimas jautienos bei jos produktų kokybe, išlaikytas aukštesnis žmonių sveikatos apsaugos lygis ir sustiprintas ilgalaikis jautienos rinkos stabilumas(33).
77. Taip pat pažymėsiu, kad valstybių narių pareiga nustatyti tokias sankcijas tiesiogiai numatyta šio reglamento 22 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, pagal kurią „valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių (aptariamo) reglamento nuostatų laikymąsi“. To paties straipsnio 1 dalies antroji pastraipa apriboja šią valstybių narių diskreciją numatydama, kad „bet kokios valstybių narių gyvulių turėtojui paskirtos nuobaudos turi atitikti jo padaryto pažeidimo pavojingumą“.
78. Kadangi minėto 22 straipsnio 1 dalis nustato valstybių narių diskreciją vėlavimo pranešti atveju nuspręsti dėl taikytinos sankcijos rūšies su sąlyga, kad ji atitiktų padaryto pažeidimo pavojingumą, aš manau, kad jos turi teisę numatyti sankciją sumažinant teisę į Bendrijos skerdimo priemoką arba ypač pavojingais atvejais jos neskiriant. Siekdamos įvertinti, ar jų taikomos sankcijos yra proporcingos, kompetentingos nacionalinės institucijos gali remtis kriterijais, kaip antai pakartotinumas arba pažeidimo trukmė. Jei praleidžiamas pranešimo apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei terminas, man atrodo, kad pavėlavimo trukmė yra pagrindinis kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgta.
79. Galiausiai pažymėsiu, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas taip pat nustatė kitokių sankcijų rūšių, Reglamento Nr. 1760/2000 22 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos paskutiniame sakinyje numatydamas, kad „pagrįstais atvejais nuobauda gali būti ir gyvulių įvežimo į jų turėtojo ūkį bei išvežimo iš jo apribojimas“(34). Galimybė taikyti kitas sankcijas vis dėlto nepaneigia valstybių narių turimos teisės numatyti pinigines sankcijas sumažinant teisę į Bendrijos skerdimo priemoką arba jos neskiriant, siekiant įvykdyti valstybių įsipareigojimą imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių Reglamento Nr. 1760/2000 nuostatų laikymąsi.
80. Mano manymu, iš pateiktos analizės išplaukia, jog Reglamento Nr. 1760/2000 22 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė gali taikydama nacionalinę sankciją sumažinti arba nesuteikti teisės į Bendrijos skerdimo priemoką siekdama, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, konkrečiai numatytų aptariamo reglamento 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, su sąlyga, kad paskirta sankcija atitiktų padaryto pažeidimo pavojingumą.
D – Dėl šeštojo klausimo
81. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės Teisingumo Teismo prašo nuspręsti, ar Bendrijos sumažinimo arba netaikymo išimtys, numatytos Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniuose, analogiškai taikomos nacionaliniam sumažinimui ir netaikymui, kuriais siekiama nubausti už pavėluotą pranešimą apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei.
82. Nagrinėdamas trečiąjį klausimą Teisingumo Teismui pasiūliau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakyti, kad Reglamento Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniai netaikomi tokiam Reglamento Nr. 1760/2000 taikymo pažeidimui, kaip antai pavėluotam pranešimui apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei. Šie straipsniai taip pat netaikytini nacionalinio sumažinimo ir netaikymo atvejams, kuriais siekiama nubausti už šios rūšies pažeidimą. Be to, Nr. 2419/2001 44 straipsnio formuluotė tiesiogiai nurodo sumažinimą ir neskyrimą, numatytus to paties reglamento IV skyriuje.
83. Tai reiškia, kad Bendrijos sumažinimo arba neskyrimo išimtys, numatytos Reglamento Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniuose, negali būti taikomos nacionaliniam sumažinimui ir neskyrimui, kuriais siekiama nubausti už pavėluotą pranešimą apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei.
84. Atsižvelgiant į atsakymą, kurį siūlau Teisingumo Teismui pateikti į šeštąjį klausimą, paskutinio, septintojo, klausimo nereikia nagrinėti.
V – Išvada
85. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, siūlau Teisingumo Teismui į College van Beroep voor het bedrijfsleven pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
1. 1999 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pranešimo apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei termino, numatyto 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000, nustatančio galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančio jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, laikymasis nėra skerdimo priemokos reikalavimų atitikimo sąlyga. Iš šių nuostatų negalima daryti išvados, kad vien dėl pavėluoto pranešimo apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei automatiškai neskiriama priemoka už šiuos gyvulius.
2. 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001, nustatančio išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles, 44 ir 45 straipsniai netaikomi tokiam Reglamento Nr. 1760/2000 taikymo pažeidimui, kaip antai pavėluotam pranešimui apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei.
3. Reglamento Nr. 1760/2000 22 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė taikydama nacionalinę sankciją gali sumažinti arba nesuteikti teisės į Bendrijos skerdimo priemoką siekdama, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, konkrečiai numatytų aptariamo reglamento 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, su sąlyga, kad paskirta sankcija atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą.
4. Bendrijos sumažinimo arba netaikymo išimtys, numatytos Reglamento Nr. 2419/2001 44 ir 45 straipsniuose, negali būti taikomos nacionaliniam sumažinimui ir netaikymui, kuriais siekiama nubausti už pavėluotą pranešimą apie galvijų judėjimą kompiuterinei duomenų bazei.
1 – Originalo kalba: prancūzų.
2 – OL L 160, p. 21.
3 – Šis išlaikymo laikotarpis, kuris yra skerdimo priemokos skyrimo sąlyga, yra apibrėžtas ir nustatytas 1999 m. spalio 28 d. Komisijos reglamente (EB), nustatančiame išsamias Reglamento Nr. 1254/1999 taikymo taisykles dėl priemokų schemų (OL L 281, p. 30). Reglamento Nr. 2342/1999 37 straipsnio 1 dalis numato, kad „priemoka išmokama augintojui, laikiusiam gyvulį minimalų dviejų mėnesių išlaikymo laikotarpį, kuris baigėsi mažiau kaip prieš mėnesį iki skerdimo ar eksporto“. Be to, aptariamo reglamento 37 straipsnio 2 dalis numato, kad „jeigu skerdžiami ne vyresni kaip trijų mėnesių veršeliai, išlaikymo laikotarpis yra vienas mėnuo“.
4 – 1997 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas, nustatantis galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą ir reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą etiketėmis (OL L 117, p. 1).
5 – Ši Reglamento Nr. 1254/1999 nuostata buvo panaikinta pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 152 straipsnio b punktą (OL L 270, p. 1). Reglamento Nr. 1782/2003 138 straipsnyje taip pat yra panaši nuostata.
6 – 2000 m. liepos 17 d. Reglamentas, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Reglamentą Nr. 820/97 (OL L 204, p. 1). Pagal Reglamento Nr. 1760/2000 24 straipsnio 2 dalį „nuorodos į Reglamentą Nr. 820/97 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos taip, kaip nurodyta priede pateiktoje koreliacijos lentelėje“.
7 – Žr. Reglamento Nr. 1760/2000 ketvirtą – septintą konstatuojamąsias dalis.
8 – OL L 109, p. 1.
9 – Reglamento Nr. 1760/2000 keturiolikta konstatuojamoji dalis.
10 – OL 121,1964, p. 1977.
11 – 1992 m. lapkričio 27 d. Reglamentas, nustatantis tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (OL L 355, p. 1). Šis reglamentas buvo panaikintas Reglamentu Nr. 1782/2003.
12 – OL L 391, p. 36. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2721/2000 (OL L 314, p. 8, toliau – Reglamentas Nr. 3887/92).
13 – 2001 m. gruodžio 11 d. Reglamentas, nustatantis išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Reglamente Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, p. 11). Reglamentas Nr. 2419/2001 buvo panaikintas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004, nustatančiu išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 18).
14 – Žr. Reglamento Nr. 2419/2001 klaidų ištaisymą (OL L 7, 2002, p. 48).
15 – 1995 m. gruodžio 18 d. Reglamentas dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1).
16– C‑295/02, Rink. p. I‑6369.
17– Komisija nurodo Reglamento Nr. 1760/2000 ketvirtą – septintą konstatuojamąsias dalis.
18 – Žr. Reglamento Nr. 3887/92 10 straipsnio 3 dalį.
19 – Žr. šiuo klausimu 2002 m. gegužės 16 d. Sprendimą Schilling ir Nehring (C‑63/00, Rink. p. I‑4483, 32 punktas).
20 – Žr. Reglamento Nr. 3887/92 10b straipsn.
21 – Žr. būtent Reglamento Nr. 3887/92 11 straipsnio 1a dalį.
22 – Žr. šio reglamento 11 straipsnio 1 dalį.
23 – Žr. Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 2 dalį. Ši mintis taip pat išdėstyta Reglamento Nr. 2419/2001 16 straipsnio b punkte, kuris numato, kad administracinis patikrinimas pirmiausia apima „kryžminį patikrinimą, naudojantis kompiuterine duomenų baze, siekiant patvirtinti pagalbos reikalavimų atitikimą“.
24 – Žr. Reglamento Nr. 3887/92 6 straipsnio 6 dalį.
25 – Šis pranešimo laikotarpis gali skirtis, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes. Iš tiesų Reglamento Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antros įtraukos paskutinis sakinys numato, kad „ Komisija valstybės narės prašymu gali nustatyti aplinkybes, kuriomis valstybės narės šį maksimalų laikotarpį gali pratęsti “.
26 – Ši išvada taikoma ir kitam laikotarpiui, numatytam Reglamento Nr. 1760/2000 4 straipsnio 2 dalyje, tai yra laikotarpiui, per kurį siekiant nustatyti tapatybę gyvuliui į ausis turi būti įsegami įsagai.
27 – Žr. Reglamento Nr. 1760/2000 ketvirtą – septintą konstatuojamąsias dalis.
28 – Šis straipsnis suformuluotas taip:
„Administracinių nuobaudų skirti negalima, jeigu jos nėra numatytos Bendrijos teisės akte, priimtame iki tol, kol buvo padarytas pažeidimas. Jeigu Bendrijos taisyklių nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, buvo vėliau pakeistos, atgaline data taikomos mažiau griežtos nuostatos.“
29 – Priėmus 1999 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2801/1999, pakeičiantį Reglamentą Nr. 3887/92 (OL L 340, p. 29), šis straipsnis tapo 10b straipsnio 2 dalies pirmąja ir antrąja pastraipomis.
30 – Žr. sprendimo 61 punktą.
31 – Žr. tuo pačiu atžvilgiu Nyderlandų vyriausybės rašytinių pastabų 23 ir 24 punktus. Be to, Reglamento Nr. 796/2004 68 ir 69 straipsniai, nurodydami „I skyriuje numatytą pagalbos sumažinimą arba jos neskyrimą“, patvirtina, kad tokių nuobaudų taikymo išimtys, susijusios tik su „išvadomis dėl reikalavimų kriterijų atitikimo“ (IV antraštinės dalies I skyrius).
32 – Žr. Audito rūmų specialiąją ataskaitą dėl galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos įdiegimo Europos Sąjungoje su Komisijos atsakymais (OL C 29, 2005, p. 1, 53 punktas). Taip pat įdomus pavėluotų pranešimų apie judėjimą procentinės dalies dydis 2001 m. (ilgesnis nei 7 dienų skaičiuojant nuo įvykio pavėlavimas, žr. 53 punktą, 4 paveikslą); tais pačiais metais Italijoje buvo daugiau nei 90 % pavėluotų pranešimų.
33 – Žr. Reglamento Nr. 1760/2000 ketvirtą – septintą konstatuojamąsias dalis.
34 – Dėl pastarosios sankcijų rūšies žr. taip pat 1998 m. vasario 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/98, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97 įgyvendinimo taisykles dėl minimalių administracinių sankcijų, taikomų įgyvendinant galvijų ženklinimo ir registravimo tvarką (OL L 60, p. 78), 4 straipsnį. Šio reglamento ketvirta konstatuojamoji dalis nurodo, kad „kadangi būtina nustatyti sankcijas, taikytinas tais atvejais, kai nesilaikoma (Reglamento Nr. 1760/2000) nuostatų; kadangi tai apima atvejus, kai nesilaikoma visų arba dalies su ženklinimu, registravimu, mokesčių mokėjimu ir pranešimų perdavimu susijusių reikalavimų“.
Full & Egal Universal Law Academy