30.4.2005
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 106/43
S.p.a Navigazione Libera del Golfo2005 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai
(Byla T-109/05)
(2005/C 106/84)
Proceso kalba: italų
2005 m. kovo 8 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas S.p.a Navigazione Libera del Golfo (N.L.G.), įsteigtos Neapolyje, atstovaujamos ir ginamos advokato S. Ravenna, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai dėl 2005 m. vasario 3 d. Komisijos sprendimo (1), kuris patvirtina atsisakymą leisti susipažinti su bendrovės ieškovės prašytais duomenimis ir informacija, panaikinimo remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (2) 8 straipsniu.
Ieškovės prašomi duomenys, su kuriais Komisija atsisakė leisti susipažinti, yra duomenys apie papildomas sąnaudas dėl keleivių pervežimo laivais tarp Neapolio Beverello uosto ir Kaprio salos. Šią paslaugą teikė viešoji įmonė Caremar S.p.a., įsteigta Neapolyje, vykdydama su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, už kurią gauna kasmetinę kompensaciją (valstybės pagalbą), kuriai remdamasi EB sutarties 88 straipsnio 2 dalimi 2004 m. kovo 16 d. sprendimu pritarė Komisija.
Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
1)
panaikinti 2005 m. vasario 3 d. Komisijos sprendimą;
2)
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimą ir honorarus.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pranešdama ieškovei apie 2004 m. kovo 16 d. sprendimą, remdamasi tariamu Caremar komercinių interesų apsaugos pagrindu, Komisija atsisakė paviešinti duomenis apie Caremar komercinės veiklos sąnaudas, konkrečiai apie papildomas sąnaudas, turėtas dėl susisiekimo su Kaprio sala, vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, ir dėl kasmetinių kompensacijų, kurias suteikė Kampanijos regionas.
Ieškovė verčiasi analogiška keleivių pervežimo laivais tuo pačiu maršrutu Neapolis Beverello — Kapris, veikla, vykdydama su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, tačiau negaudama jokių subsidijų patirtoms papildomos sąnaudoms dėl šių įsipareigojimų, ir dėl to mano esanti diskriminuojama.
Atsižvelgdama į ieškovės suinteresuotumą pareikšti ieškinį teisme, taip pat į būtinumą išsamiai susipažinti su Caremar sprendimu per įmanomai trumpiausią laiką siekiant apsaugoti savo pačios interesus, ir prireikus pateikti ieškinį dėl 2004 m. kovo 16 d. sprendimo, N.L.G. paprašė leisti susipažinti su duomenimis apie Caremar turėtas papildomas sąnaudas dėl su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl susisiekimo su Kaprio sala, taip pat apie suteiktos valstybės pagalbos sumas.
2005 m. vasario 3 d. sprendimu Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su N.L.G. prašomais duomenimis, pateikdama argumentus dėl Caremar komercinių interesų apsaugos.
Skųsdama tokį sprendimą N.L.G. mano, kad Komisija padarė, inter alia, didelę teisinę klaidą pažeisdama 2003 m. gruodžio 1 d. pranešimo C(2003) 4582 dėl profesinių paslapčių sprendimuose valstybės pagalbos srityje (3) nuostatas, kurios 17 dalyje aiškiai numato duomenų ir informacijos dėl viešųjų paslaugų sąnaudų ta dalimi, kuria jie nėra laikomi komercine paslaptimi, skaidrumą ir viešumą.
(1) Sprendimas dar nepaskelbtas.
(2) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(3) OL C 297, 2003 12 9, p. 6.
Full & Egal Universal Law Academy