9.5.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 116/6
2008 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening (C-383/06), Gemeente Rotterdam (C-384/06) prieš Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid ir Sociaal Economische Samenwerking West-Brabant (C-385/06) prieš Algemene Directie voor de Arbeidsvoorziening
(Sujungtos bylos C-383/06–385/06) (1)
(Struktūriniai fondai - Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 23 straipsnio 1 dalis - Bendrijos dotacijų panaikinimas ir išreikalavimas - EB 249 straipsnis - Teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo apsauga)
(2008/C 116/10)
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Raad van State
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening (C-383/06), Gemeente Rotterdam (C-384/06), Sociaal Economische Samenwerking West-Brabant (C-385/06)
Atsakovės: Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid, Algemene Directie voor de Arbeidsvoorziening
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Nederlandse Raad van State — 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88, nustatančio nuostatas dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo, 23 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Bendrijos dotacijų panaikinimas ir išreikalavimas — EB 10 ir 249 straipsniai — Bendrųjų Bendrijos teisės principų taikymas
Rezoliucinė dalis
1.
1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88, nustatančio nuostatas dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo, iš dalies pakeisto 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2082/93, 23 straipsnio 1 dalis, nereikalaujant nacionalinėje teisėje nustatyto įgaliojimo, įtvirtina valstybių narių pareigą išreikalauti dėl pažeidimų ar aplaidumo prarastas lėšas.
2.
Dėl pažeidimų ar aplaidumo prarastos lėšos turi būti išreikalautos remiantis Reglamento Nr. 4253/88, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2082/93, 23 straipsnio 1 dalimi ir pagal nacionalinėje teisėje numatytas galimybes su sąlyga, kad šios teisės taikymas nedarys neigiamos įtakos Bendrijos teisės taikymui ir veiksmingumui ir dėl to nebus praktiškai neįmanoma išreikalauti neteisėtai sumokėtas lėšas. Nacionalinis teismas turi užtikrinti visišką Bendrijos teisės taikymą, netaikydamas ir prireikus atitinkamai aiškindamas tam trukdančią nacionalinę normą, kaip antai Bendrąjį viešojo administravimo įstatymą (Algemene wet bestuursrecht). Jis gali įgyvendinti Bendrijos teisės teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus vertindamas ir prarastų lėšų gavėjo, ir administracijos elgesį, su sąlyga, kad bus visiškai atsižvelgta į Europos Bendrijos interesus. Aplinkybė, kad lėšų gavėjas yra viešas juridinis asmuo, šiuo atžvilgiu neturi įtakos.
(1) OL C 310, 2006 12 16.
Full & Egal Universal Law Academy