GENERALINIO ADVOKATO
YVES BOT IŠVADA,
pateikta 2007 m. lapkričio 27 d.(1)
Byla C‑420/06
Rüdiger Jager
prieš
Amt für Landwirtschaft Bützow
(Verwaltungsgericht Schwerin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Bendra žemės ūkio politika – Priemoka už karvę žindenę – Bendroji išmoka – Kompleksinis paramos susiejimas – Švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo atgal principas – Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys – Taikymo sąlygos“
1. Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliama 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(2) 2 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje ir vėliau Teisingumo Teismo praktikoje(3) nustatytos švelnesnės bausmės taikymo atgal principo taikymo apribojimo po 2003 m. bendros žemės ūkio politikos reformos problema.
2. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą klausiama, ar ūkininkas gali remtis šiuo principu, norėdamas, kad jam būtų taikoma nuobaudų skyrimo tvarka, įtvirtinta vėliau nei nustatyti pažeidimai, kai ši tvarka numatyta įvykdžius 2003 m bendros žemės ūkio politikos reformą iš dalies pakeistuose teisės aktuose. Iš esmės šie nauji teisės aktai numato paramos sistemą ne gamybai, bet gamintojui mokant bendrąją išmoką su sąlyga, kad laikomasi Bendrijos teisės aktuose numatytų taisyklių ir reikalavimų aplinkos, visuomenės, gyvūnų bei augalų sveikatos apsaugos srityse.
3. Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti kelis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams(4), įgyvendinimo taisykles, straipsnius bei Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį.
4. Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp ūkininko R. Jager ir Amt für Landwirtschaft Bützow (Bützow žemės ūkio tarnyba, toliau – BŽŪT) dėl atmesto prašymo skirti priemokas už karves žindenes už 2001 metus. Šis prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog buvo pažeistos galvijų, dėl kurių nebuvo pateikta pagalbos paraiška, identifikavimo bei registravimo taisyklės.
5. Toliau įrodysiu, kodėl Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, mano nuomone, reikia aiškinti taip, kad Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų skyrimo tvarka netaikoma atgal pagalbos paraiškai, patenkančiai į 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3887/92, išdėstančio išsamias tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo taisykles(5), ratione temporis taikymo sritį.
I – Teisinis pagrindas
A – Bendrijos teisė
1. Galvijų identifikavimas ir registravimas
6. 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiame galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančiame jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97(6), būtent jo 4 ir 7 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl galvijų identifikavimo ir registravimo. Pagal Reglamento Nr. 1760/2000 24 straipsnio 2 dalį nuorodos į Reglamentą Nr. 820/97 laikomos nuorodomis į Reglamentą Nr. 1760/2000.
2. Taikomų pagalbos schemų už galvijus pakeitimai
7. Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo(7) 6 straipsnio 1 dalį gamintojas, laikantis savo ūkyje karves žindenes ir pateikęs paraišką, turi teisę gauti priemoką už karvių žindenių bandos laikymą (priemoką už karvę žindenę).
8. Pagal šio reglamento 21 straipsnį, norint gauti šią priemoką, gyvulys turi būti identifikuotas ir registruotas pagal Reglamento (EB) Nr. 820/97 nuostatas.
9. Nuo 2005 m. sausio 1 d. šios Reglamento Nr. 1254/1999 nuostatos buvo panaikintos ir pakeistos 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančiu Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001(8).
10. Reglamento Nr.°1782/2003 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos pagrindinės šiuo reglamentu įtvirtintos bendros žemės ūkio politikos reformos charakteristikos. Jose numatyta:
„Dėl Bendrijos žemės ūkio konkurencingumo stiprinimo ir skatinimo laikytis maisto kokybės bei aplinkos standartų visada sumažėja nustatytos žemės ūkio produktų kainos ir padidėja Bendrijos žemės ūkio valdų gamybos sąnaudos. Siekiant šių tikslų ir skatinant labiau į rinką orientuotą ir tvarų žemės ūkį, būtina užbaigti perėjimą nuo paramos gamybai prie paramos gamintojui, įdiegiant nuo gamybos apimčių atsietą kiekvieno ūkio pajamų rėmimo sistemą. Nors dėl atsiejimo nuo gamybos apimčių faktinės ūkininkams sumokėtos sumos nesikeis, dėl to gerokai padidės pajamų rėmimo pagalbos veiksmingumas. Dėl to reikėtų, kad bendroji išmoka ūkiui priklausytų nuo kompleksinio paramos susiejimo su aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais bei geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išlaikymu ūkyje.
Tokia sistema į bendrąją išmoką galėtų sujungti keletą egzistuojančių tiesioginių išmokų, mokamų ūkininkui pagal įvairias schemas, kuri būtų nustatoma remiantis ankstesnėmis teisėmis į išmokas referenciniu laikotarpiu ir patikslinama siekiant atsižvelgti į visapusišką pagal „Darbotvarkę 2000“ numatytų priemonių įgyvendinimą ir šiuo reglamentu pakeistus pagalbos dydžius.“
11. Reglamento Nr. 1782/2003 III dalyje numatytos taisyklės dėl bendrosios išmokos schemos. Pagal šią schemą tiesioginė pagalba ūkininkams iš esmės suteikiama kasmet išmokant bendrąją išmoką, kuri pakeičia daugelį anksčiau buvusių tiesioginės pagalbos rūšių.
12. Siekiant nustatyti taikytiną bendrosios išmokos schemą Reglamente Nr. 1782/2003 valstybėms narėms leidžiama pasirinkti iš kelių galimybių. Pagrindinės jų yra šios(9).
13. Pagrindinė schema yra istorinio pobūdžio, nes kasmet ūkininkui mokama bendroji išmoka apskaičiuojama remiantis referencine suma pagal šio reglamento 38 straipsnio 1 dalį, t. y. imant trejų metų bendrųjų išmokų, kurios buvo paskirtos ūkininkui pagal VI priede nurodytas paramos schemas(10), sumos vidurkį, apskaičiuotą ir patikslintą pagal šio reglamento VII priedą kiekvienais nurodyto referencinio laikotarpio kalendoriniais metais. Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 38 straipsnį šis laikotarpis apima 2000, 2001 ir 2002 kalendorinius metus. Vėliau ūkininkas įgyja teisę į išmoką. Paprastai kiekviena teisė (į išmoką) apskaičiuojama padalijant referencinę sumą iš hektarų, už kuriuos referenciniu laikotarpiu buvo suteikta teisė gauti išmokas, skaičiaus(11).
14. Valstybės narės gali pasirinkti regionui taikomą fiksuoto dydžio(12) schemą. Šiuo atveju referencinės sumos apskaičiuojamos ne kiekvienam ūkininkui asmeniškai, o visam regionui. Šios sumos atitinka išmokų, kurias per referencinį laikotarpį gavo atitinkamo regiono ūkininkai, sumą. Paskui, norint nustatyti bendrosios teisės (į išmoką) dydį šiame regione, regiono referencinės sumos padalijamos iš paramos skyrimo sąlygas atitinkančių hektarų, kuriuos atitinkamo regiono ūkininkai deklaravo pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, skaičiaus. Kiekvienas ūkininkas gauna tam tikrą skaičių teisių (fiksuoto dydžio), kuris atitinka paramos skyrimo sąlygas atitinkančių hektarų, deklaruotų pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, skaičių. Ši schema reikalauja tam tikro išmokų tarp ūkininkų perskirstymo.
15. Galiausiai tam tikrais atvejais valstybės narės gali taikyti mišrų modelį, derindamos istorinio pobūdžio schemą ir regionui taikomą fiksuoto dydžio schemą.
16. Bendrosios išmokos schemai būdinga tai, kad išmokos nepriklauso nuo gamybos. Tai vadinama „pagalbos atsiejimu“. Atsieti galima visiškai arba iš dalies.
17. Dalinio atsiejimo atveju valstybės narės nusprendžia tik iš dalies taikyti bendrosios išmokos schemą, išsaugodamos tam tikras su gamyba susietos tiesioginės pagalbos rūšis(13).
18. Pavyzdžiui, skirdamos išmokas už galvijieną pagal Reglamento Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį, valstybės narės gali išlaikyti ne daugiau kaip 100 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio priemoką už karvę žindenę.
19. Šios susietos pagalbos gamybai schemos reglamentuojamos minėto reglamento IV dalyje „Kitos pagalbos schemos“. Reglamento Nr. 1782/2003 IV dalyje esančiame 125 straipsnyje numatytos priemokos už karvę žindenę mokėjimo sąlygos. Be to, šio reglamento tos pačios dalies 138 straipsnyje numatyta, kad siekiant gauti tiesiogines išmokas, kaip antai priemoką už karvę žindenę, gyvulys turi būti identifikuotas ir registruotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatas.
20. Be vadinamosios bendrosios išmokos, kita pagrindinė 2003 m. reformos charakteristika yra ta, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas apibrėžė „kompleksinį paramos suteikimą“.
21. Reglamento Nr.1782/2003 II dalyje „Bendrosios nuostatos“ yra 1 skyrius „Kompleksinis paramos suteikimas“, kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkininkas, gaunantis tiesiogines išmokas, laikosi teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų, išvardytų šio reglamento III priede, taip pat geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, valstybių narių nustatytos pagal šio reglamento 5 straipsnį.
22. Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai iš viso apima 18 reglamentų ir direktyvų, susijusių su aplinka bei visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata.
23. Tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų, kurių reikia laikytis, Reglamento Nr. 1782/2003 III priedo A punkto 8 papunktyje minimi Reglamento Nr. 1760/2000 4 ir 7 punktai.
24. Be to, remiantis Reglamento Nr. 1782/2003 5 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia tos, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Tam valstybės narės, remdamosi šio reglamento IV priede nustatyta sistema, nacionaliniu ar regioniniu lygiu turi nustatyti būtiniausius reikalavimus, keliamus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei. Šie būtiniausi reikalavimai, pavyzdžiui, turi būti skirti atitinkamomis priemonėmis apsaugoti žemę nuo erozijos arba tinkamais metodais išlaikyti organinių medžiagų lygį žemėje.
3. Taisyklių dėl pažeidimo atveju taikomų išmokų sumažinimo ir neskyrimo raida
25. Remiantis 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3887/92, išdėstančio išsamias tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo taisykles(14), 1 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčiu, šis reglamentas taikytinas priemokų už karvę žindenę schemoms.
26. Reglamentas Nr. 3887/92 nustato išsamias integruotos valdymo ir kontrolės sistemos taikymo taisykles.
27. Šio reglamento 10c straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomos pagalbai sumažinti, kai nesilaikoma galvijams, dėl kurių nebuvo pateikta jokia pagalbos paraiška, identifikavimo ir registravimo reikalavimų. Šiame straipsnyje numatyta:
„1. Kitų nei nurodyti 10b straipsnyje galvijų atveju, kai atliktus patikrinimą vietoje matyti, kad tam tikras ūkyje esančių ir atitinkančių kriterijus Bendrijos pagalbai gauti arba į kuriuos atsižvelgiama skiriant tokią pagalbą gyvulių skaičius neatitinka:
a) gyvulių, kurie įrašyti į kompiuterinę duomenų bazę pagal Reglamento (EB) Nr. 820/97 7 straipsnį;
b) gyvulių, kurie įrašyti į ūkininko registrą pagal Reglamento (EB) Nr. 820/97 7 straipsnį;
c) ūkyje laikomų gyvulių pasų pagal Reglamento (EB) Nr. 820/97 6 straipsnį,
yra, išskyrus force majeure atvejus, proporcingai sumažinama ūkininkui pagal atitinkamą pagalbos schemą skirta bendra pagalbos suma dvylikos mėnesių laikotarpiu iki patikrinimo vietoje, leidusio padaryti tokią išvadą.
Sumažinimas apskaičiuojamas remiantis bendru gyvulių skaičiumi, kuriems taikoma atitinkama schema, remiantis įrašais informacinėje duomenų bazėje, numatytoje Reglamento (EB) Nr. 820/97 5 straipsnyje, pasais arba įrašais ūkininko registre, paimant mažiausią skaičių.
3. Jeigu per patikrinimą vietoje skirtumas sudaro daugiau kaip 20 % nustatyto kriterijus atitinkančių gyvulių skaičiaus, neskiriama jokia išmoka už dvylika mėnesių iki patikrinimo vietoje atlikimo.“ (Neoficialus vertimas)
28. Reglamentas Nr. 3887/92 buvo panaikintas 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2419/2001, nustatančiu išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles(15). Pagal Reglamento Nr. 2419/2001 53 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, nors Reglamentas (EEB) Nr. 3887/92 panaikinamas, jis toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasidėjo iki 2002 m. sausio 1 dienos.
29. Reglamento Nr. 2419/2001 IV antraštinės dalies „Pagalbos skaičiavimo pagrindas, sumažinimai ir neskyrimas“ 36−43 straipsniuose numatytos taisyklės taikytinos išvadoms dėl pagalbos „už gyvulius“ paraiškų. Šiuo klausimu reglamento 38 straipsnyje yra nuostatų dėl pagalbos sumažinimo ir neskyrimo galvijams, nurodytiems pagalbos paraiškose. Šio reglamento 39 straipsnio „Galvijų, dėl kurių nebuvo pateiktos pagalbos paraiškos, identifikavimo ir registravimo nuostatų nesilaikymas“ 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta:
„Jeigu galvijų, dėl kurių nebuvo pateiktos pagalbos paraiškos, patikrinimo vietoje metu nustatomi galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos nuostatų nesilaikymo atvejai, bendra 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal pagalbos už galvijus schemą už atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį tam tikrais atvejais, pritaikius 38 straipsnyje nurodytus sumažinimus, išskyrus 48 straipsnyje nurodytus force majeure ir išskirtinių aplinkybių atvejus, sumažinama suma, apskaičiuota pagal šio straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę.“
30. 2004 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 118/2004(16) iš dalies pakeitė Reglamentą Nr. 2419/2001, papildydamas jo 39 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą šiuo sakiniu:
„Vis dėlto sumažintinos pagalbos suma negali viršyti 20 % bendros (visos pagalbos) sumos, kurią ūkininkas turi teisę gauti.“ (Pataisytas vertimas)
31. Reglamentas Nr. 2419/2001 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 796/2004, kuris, priminsiu, nustato išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Reglamente Nr. 1782/2003, įgyvendinimo taisykles.
32. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 81 straipsnio antrąją pastraipą jis taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda 2005 m. sausio 1 dieną, tačiau pagal jo 80 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos antrąjį sakinį Reglamentas Nr. 2419/2001 toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda iki šios datos.
33. Reglamento Nr. 796/2004 IV antraštinėje dalyje numatytos pagalbos ir sumažinimo apskaičiavimo bei pagalbos neskyrimo pagrindų taisyklės.
34. Šio reglamento IV antraštinės dalies I skyriuje „Išvados dėl reikalavimų kriterijų atitikimo“ 57–63 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl priemokų „už gyvulius“. 59 straipsnyje reglamentuojamas pagalbos sumažinimas ir jos neskyrimas už galvijus, nurodytus pagalbos paraiškose.
35. Reglamento Nr. 796/2004 IV antraštinės dalies II skyriaus „Išvados dėl kompleksinio paramos susiejimo“ 66 ir 67 straipsniuose numatytos taisyklės, taikytinos tais atvejais, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir normų.
36. Šie du straipsniai įgyvendina Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai dėl konkrečiam ūkininkui tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, bendras tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas, dydis, pritaikius šios reglamento 10 ir 11 straipsnius, t. y. pirma, moduliavus tiesiogines išmokas ir, antra, patikslinus tiesiogines išmokas finansinės drausmės sumetimais, sumažinamas arba panaikinamas.
37. Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta:
„66 straipsnis
Išmokų sumažinimas dėl aplaidumo
1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatoma, kad pažeidimai padaryti dėl ūkininko aplaidumo, sumažinimas taikomas visai sumai tiesioginių išmokų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 782/2003(17) 2 straipsnio d punkte, skirtų arba skirtinų pagal pagalbos paraiškas, kurias ūkininkas yra pateikęs ar pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomos šios išvados. Paprastai sumažinimas sudaro 3 % visos sumos.
Tačiau, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu kontrolės ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, mokėjimo agentūra gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 1 % arba padidinti iki 5 % visos sumos arba 48 straipsnio 1 dalies c punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais išmokų nemažinti visiškai.
2. Jei nustatytas daugiau negu vienas tos pačios srities kryžminį paramos susiejimą reglamentuojančio teisės akto ar standarto neatitikimas, tokie neatitikimai, nustatant pagal straipsnio 1 dalį numatytus sumažinimus, laikomi kaip vienas neatitikimas.
3. Jei nustatytas daugiau negu vienas skirtingų kryžminio paramos susiejimo sričių neatitikimas, straipsnio 1 dalyje numatytas sumažinimas kiekvienu atskiru neatitikimo atveju nustatomas individualiai, atitinkamai didinant sumažinimo procentinę dalį. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 5 % visos straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos.
Tačiau standarto neatitikimas, kuris taip pat yra reikalavimo dalis, sudaro vieną neatitikimą.
Gauti sumažinimų procentai sudedami. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 5 % visos straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos.
4. Nepažeidžiant 67 straipsnyje minėtų sąmoningų padarytų neatitikimų atvejų, nustačius pakartotiną neatitikimą, straipsnio 1 dalyje nustatytas už pirmą kartą aptiktą neatitikimą sumažinimas jo pirmo pasikartojimo atveju dauginamas iš daugiklio 3. Todėl mokėjimo agentūra tokiu atveju, kai už pirmą kartą nustatytą neatitikimą sumažinimas buvo nustatytas pagal straipsnio 2 dalį, nustato tokį sumažinimo procentą, kuris būtų taikomas už pirmą kartą nustatytą atitinkamo reikalavimo ar standarto neatitikimą.
Jei nustatomi tolesni pasikartojantys neatitikimai, kiekvienu tokiu nustatytu atveju sumažinimui, nustatytam už ankstesnį pasikartojantį neatitikimą, taikomas daugiklio 3 sumažinimo koeficientas. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos straipsnio 1 dalyje numatytos sumos.
Pasiekus maksimalią 15 % sumažinimo ribą, kompetentinga institucija informuoja atitinkamą ūkininką, kad tokį patį neatitikimą nustačius dar kartą, jo veiksmai bus laikomi sąmoningais pažeidimais, kaip apibrėžta 67 straipsnyje. Jei po to vis tiek randama neatitikimų, sumažinimo procentas nustatomas dauginant ankstesnio padauginto sumažinimo rezultatą, jei įmanoma, neviršijant antrosios pastraipos paskutiniajame sakinyje numatyto 15 % limito, iš daugiklio 3.
Jeigu neatitikimas nustatomas dar kartą kartu su kitu neatitikimu ar kitu pakartotiniu neatitikimu, gauti sumažinimo procentai sudedami. Nepažeidžiant 4 dalies trečiosios pastraipos, maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos 1 dalyje nurodytos bendros sumos.
67 straipsnis
Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas dėl sąmoningų pažeidimų
1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatytas pažeidimas buvo padarytas ūkininko sąmoningai, 66 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytai visai sumai taikytinas sumažinimas paprastai sudaro 20 % visos sumos.
Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu patikrinimo ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 15 % visos sumos arba, tam tikrais atvejais, padidinti iki 100 % visos sumos.
2. Jei sąmoningas pažeidimas susijęs su konkrečia pagalbos schema, atitinkamais kalendoriniais metais ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje.
Jei nustatytų pažeidimų masto, sunkumo ar pastovumo laipsnis ypatingai didelis arba nustatyti pakartotini sąmoningi pažeidimai, ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje dar ir kitais kalendoriniais metais.“ (Pataisytas vertimas)
4. Administracinių nuobaudų, numatytų Bendrijos teisės aktuose, taikymas laiko atžvilgiu
38. Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje numatyta:
„1. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.
2. Pažeidimas – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“
39. To paties reglamento 2 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:
„Administracinių nuobaudų skirti negalima, jeigu jos nėra numatytos Bendrijos teisės akte, priimtame iki tol, kol buvo padarytas pažeidimas. Jeigu Bendrijos teisės aktų nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, buvo vėliau pakeistos, atgal taikomos mažiau griežtos nuostatos.“
B – Nacionalinė teisė
40. Vokietijoje 2004 m. liepos 21 d. Įstatymas dėl bendros žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo (Gesetz zur Umsetzung der Reform der Gemeinsamen Agrarpolitik(18)) numato, kad priemoka už karvę žindenę nuo 2005 m. sausio 1 d. turi būti mokama kaip bendrosios atsietos išmokos, nurodytos Reglamento Nr. 1782/2003 III dalyje, dalis. Be to, šis įstatymas įtvirtina mišrų modelį, kurį sudaro istorinio ir regioninio pobūdžio schemos.
II – Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
41. 2001 m. gegužės mėnesį ūkininkas R. Jager pateikė BŽŪT prašymą skirti priemokas už 71 karvę žindenę už 2001 metus.
42. 2002 m. sausio 24 d. Sprendimu BŽŪT atmetė visą šį prašymą dėl to, kad atlikus patikrinimą vietoje buvo nustatyti pažeidimai, numatyti Reglamento Nr. 3887/92 10c straipsnio 1 dalyje, nes nustatytas skirtumas sudarė daugiau kaip 20 % pagalbos skyrimo sąlygas atitinkančių gyvulių.
43. Nepatenkinus skundo R. Jager 2002 m. liepos 25 d. pareiškė ieškinį Verwaltungsgericht Schwerin (Šverino administracinis teismas, Vokietija).
44. Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą šis teismas nurodo, kad, atsižvelgiant į minėtą sprendimą Gerken ir į Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalį, kuriuose įtvirtintas švelnesnių nuobaudų taikymo principas, Reglamentas Nr. 118/2004 bet kuriuo atveju yra svarbus pagrindinei bylai, nes juo Reglamento Nr. 2419/2001 39 straipsnis papildomas nurodant jame maksimalią nuobaudą, t. y. pagalba negali būti sumažinta daugiau negu 20 % nuo bendros pagalbos sumos, į kurią ūkininkas turi teisę.
45. Šis teismas vis dėlto mano, kad Reglamentas Nr. 796/2004, taikomas pagalbos paraiškoms, pateiktoms už 2005 m. sausio 1 d. prasidedančius prekybos metus arba priemokų skyrimo laikotarpius, yra dar palankesnis R. Jager. Iš tiesų šio Reglamento 57–63 straipsniuose, kuriuose iš esmės pakartojama didžioji dalis Reglamento Nr. 2419/2001 36–43 straipsnių nuostatų, nėra nuostatos, analogiškos numatytajai pastarojo reglamento 39 straipsnyje. Taigi jokios nuobaudos nebuvimas būtų pati švelniausia, kokią tik galima įsivaizduoti, sankcija R. Jager.
46. Tačiau Verwaltungsgericht Schwerin kilo klausimas, ar ši švelnesnė sankcija taikytina pagrindinėje byloje, nes Vokietijoje nuo 2005 m. sausio 1 d. priemoka už karves žindenes skiriama kaip bendroji išmoka, t. y. Reglamento Nr. 796/2004 57–63 straipsnių nuostatos dėl išmokų „už gyvulius“ netaikomos šioje valstybėje narėje.
47. Todėl šis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą, norėdamas „sužinoti, ar švelnesnę sankciją nustatanti nuostata (dėl priemokų už gyvulius) taikoma atgal ir tuomet, kai ši nuostata iš esmės galioja tik laikotarpiu, kuriuo atitinkamoje valstybėje narėje priemokos už gyvulius nebemokamos, o mokamos tiesioginės išmokos“.
III – Analizė
48. Teisingumo Teismas neseniai pabrėžė, kad švelnesnės bausmės taikymo atgal principas yra bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų dalis ir todėl jis turi būti laikomas bendruoju Bendrijos teisės principu, kurio laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, o nacionalinis teismas į jį turi atsižvelgti(19).
49. Šis principas, be kita ko, numatytas Reglamento Nr. 2988/95(20) 2 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje.
50. Minėtame sprendime Gerken Teisingumo Teismas susiejo šios nuostatos taikymą su šių keturių sąlygų laikymusi(21):
– yra pažeidimas Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalies prasme,
– už pažeidimą turi būti taikoma administracinė nuobauda Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies prasme,
– nuobaudą įtvirtinančios Bendrijos nuostatos turi būti vėliau pakeistos ir
– naujosiose nuostatose numatyta nuobauda turi būti švelnesnė nei iš pradžių nustatytoji.
51. Pirmiausia bei atsižvelgdamas į šias keturias sąlygas, pritariu R. Jager, BŽŪT, Graikijos vyriausybės, Komisijos bei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomonei, kad Reglamentu Nr. 118/2004 pakeista Reglamento Nr. 2419/2001 39 straipsnyje numatyta nuobaudų skyrimo tvarka bet kuriuo atveju taikytina pagrindinėje byloje.
52. Iš tikrųjų BŽŪT konstatavo Reglamento Nr. 3887/92 10c straipsnio 1 dalies, susijusios su galvijų, dėl kurių nebuvo pateiktos pagalbos paraiškos, identifikavimu ir registravimu, pažeidimus. Kalbama apie „pažeidimus“ Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalies prasme.
53. Dėl šių pažeidimų taikytina Reglamento Nr. 3887/92 10c straipsnio 3 dalis, kurioje, primenu, numatyta, kad jeigu per patikrinimą vietoje skirtumas sudaro daugiau kaip 20 % nustatyto kriterijus atitinkančių gyvulių skaičiaus, neskiriama jokia išmoka už dvylika mėnesių iki patikrinimo vietoje atlikimo. Taigi pagalbos „už gyvulius“ sumažinimas yra „administracinė nuobauda“ Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies prasme(22).
54. Reglamento Nr. 2419/2001 39 straipsniu buvo pakeistos Bendrijos nuostatos dėl administracinių nuobaudų, o Reglamento Nr. 118/2004 1 straipsnio 11 dalies a punktu buvo įvesta maksimali Bendrijos nuostatų, taikomų galvijams, dėl kurių nebuvo pateikta pagalbos paraiška, identifikuoti ir registruoti, nesilaikymo atveju sumažinimo riba, t. y. ne daugiau kaip 20 % nuo bendros pagalbos sumos, į kurią ūkininkas turi teisę pagal pagalbos už galvijus schemas už atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį.
55. Šia nuostata aiškiai siekiama pakeisti nuostatas, reglamentuojančias administracines nuobaudas tam, kad nesilaikius Bendrijos nuostatų dėl galvijų, dėl kurių nebuvo pateikta pagalbos paraiška, identifikavimo ir registravimo taikytinos nuobaudos būtų švelnesnės(23).
56. Taigi remiantis Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antruoju sakiniu, R. Jager skiriama nuobauda, susijusi su jo pagalbos „už gyvulius“ paraiška, nors ir patenka į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį, bet kuriuo atveju negali viršyti 20 % ribos.
57. Tačiau pastabas Teisingumo Teismui pateikusios šalys nesutaria, ar nustatant R. Jager taikytinus sumažinimą arba neskyrimą taip pat reikia atsižvelgti į Reglamentą Nr. 796/2004, pagal kurį jam gali būti skirta dar švelnesnė nuobauda.
58. Pirmiausia reikia pabrėžti, jog Graikijos vyriausybė ir Komisija savo pastabose nurodė klaidą, kurią padarė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pažymėdamas, kad Reglamento Nr. 796/2004 57−63 straipsniuose nėra Reglamento Nr. 2419/2001 39 straipsnį atitinkančių nuostatų, ir tuo remdamasis padarė išvadą, jog Reglamentas Nr. 796/2004 nenumato jokių nuobaudų tuo atveju, kai nesilaikyta galvijų, dėl kurių nebuvo pateikta pagalbos paraiška, identifikavimo ir registravimo reikalavimų, ir todėl yra palankesnis ūkininkui.
59. Taip pat, mano nuomone, neteisinga manyti, kad už galvijų, dėl kurių nebuvo pateikta pagalbos paraiška, identifikavimo ir registravimo reikalavimų nesilaikymą negalima bausti remiantis Reglamentu Nr. 796/2004.
60. Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 1782/2003 3 straipsnio 1 dalį kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų privalo laikytis bet kuris ūkininkas, gaunantis tiesioginių išmokų. Šiuo klausimu primintina, jog šio reglamento III priedo A punkto 8 papunktyje nurodoma, kad Reglamento Nr. 1760/2000 4 ir 7 straipsniai yra sudedamoji „teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų“, kurie patys sudaro kompleksinio paramos susiejimo taisykles, dalis.
61. Iš to išplaukia, kad nuobaudų skyrimo už galvijų identifikavimo ir registravimo taisyklių nesilaikymą tvarka, taikytina tokiu atveju, koks yra pagrindinėje byloje, kai minėtų taisyklių nesilaikymas nustatytas gyvulių, dėl kurių nebuvo pateikta pagalbos paraiška, atžvilgiu, yra Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų skyrimo tvarka(24).
62. Todėl siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą, kuris jam leistų išspręsti nagrinėjamą bylą(25), reikia, kaip siūlo Komisija, performuluoti prejudicinį klausimą taip, jog Teisingumo Teismas atsakytų, ar Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį reikia aiškinti taip, kad Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų skyrimo tvarka turi būti taikoma atgal pagalbos už gyvulius paraiškai, kuri patenka į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį(26).
63. Atsižvelgdamas į taip performuluotą klausimą, R. Jager atstovas per posėdį nurodė, kad nustatant R. Jager švelniausią nuobaudą reikia kuo labiau atsižvelgti į Reglamentą Nr. 796/2004 ir palyginti šią nuobaudą su Reglamento Nr. 2419/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 118/2004, 39 straipsnyje numatytu (pagalbos) sumažinimu.
64. Atvirkščiai, BŽŪT mano, kad Reglamente Nr. 796/2004 numatytų nuobaudų taikymas yra objektyviai neįmanomas, nes bendroji išmoka dar nebuvo patvirtinta paraiškos pateikimo, t. y. 2001, metais.
65. Komisija taip pat mano, kad šiame reglamente numatytų nuobaudų negalima taikyti atgal šioje byloje.
66. Ji šiuo klausimu remiasi generalinės advokatės J. Kokott išvada byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Berlusconi ir kt.(27), teigdama, kad švelnesnę bausmę galima taikyti atgal tik tuo atveju, kai ji atspindi pasikeitusį teisės aktų leidėjo atitinkamo pažeidimo vertinimą.
67. Komisija pastebi, kad Reglamentu Nr. 796/2004 nuobaudų taikymą reglamentuojančios nuostatos buvo visiškai pertvarkytos ir pritaikytos prie iš dalies pakeistų bendrosios išmokos schemos ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, įtvirtintų Reglamente Nr. 1782/2003. Nei Reglamento Nr. 796/2004 konstatuojamosios dalys, nei bendras šio reglamento kontekstas neleidžia daryti išvados, kad jo 66 ir 67 straipsniuose numatytos nuobaudos buvo nustatytos siekiant ateityje švelniau bausti už tam tikrus pažeidimus, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje.
68. Be to, Komisija per posėdį pažymėjo, kad, jos nuomone, naujas vertinimas pagal Reglamentą Nr. 796/2004 šiuo metu nebeįmanomas, be kita ko, dėl to, kad norint įvertinti ūkininko padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį neįmanoma patikrinti, ar jis laikėsi visų kitų kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, būtent reikalavimų dėl aplinkos ir gyvūnų apsaugos.
69. Graikijos vyriausybė pritaria Komisijai teigdama, kad Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalyje numatytas taikymo atgal principas negali būti taikomas, jei nuobaudas apibrėžiančios Bendrijos nuostatos buvo iš esmės pertvarkytos nauju reglamentu, kaip yra Reglamento Nr. 796/2004 atveju. Iš tikrųjų buvo ne tik iš dalies arba visiškai pakeistos panašios ankstesnės nuostatos, bet įtvirtinta nauja tvarka, kurios esmė ir tikslai yra kitokie.
70. Pritardamas BŽŪT, Graikijos vyriausybei ir Komisijai, taip pat manau, jog Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį reikia aiškinti taip, kad Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų sistema netaikoma atgal pagalbos paraiškai, kuri patenka į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį.
71. Mano nuomone, Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje įtvirtinta sąlyga „jeigu nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, buvo vėliau pakeistos“ reiškia, kad teisės aktuose, kurių pagrindinės charakteristikos išsaugomos, įtvirtinama nauja nuostata, kuria siekiama iš dalies pakeisti nuobaudos pobūdį ir (arba) griežtumą.
72. Todėl jeigu naują nuobaudą apimanti sistema yra iš esmės pakeista ir dėl to patvirtinta nauja nuobaudų skyrimo tvarka, šis straipsnis, mano nuomone, nėra taikytinas.
73. Iš tikrųjų šiuo atveju nuobaudų skyrimo tvarkos pakeitimai grindžiami tik būtinybe pritaikyti ją prie naujų teisės aktų, kurių tinkamą įgyvendinimą ji užtikrina, ir šie pakeitimai neparodo, jog pasikeitė Bendrijos teisės aktų leidėjo vertinimas dėl to, ar nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą.
74. Todėl dėl tarp naujos nuobaudų skyrimo tvarkos ir ją reglamentuojančių pakeistų teisės aktų egzistuojančio ryšio, mano nuomone, šios naujos nuobaudų skyrimo tvarkos negalima taikyti atgal aplinkybėms, kurias reglamentavo ankstesni teisės aktai.
75. Šiuo klausimu manau, kad negalima laikyti, jog Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatytas tik paprastas „nuostatų, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, vėlesnis pakeitimas“ Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio prasme, o tai, mano nuomone, užkerta kelią jas taikyti atgal pagalbos paraiškoms, kurios patenka į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį(28).
76. Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose iš tikrųjų numatyta nauja nuobaudų skyrimo tvarka, kuri yra glaudžiai susijusi su tiesioginės paramos schema, įtvirtinta atlikus 2003 m. bendros žemės ūkio politikos reformą.
77. Šį glaudų ryšį tarp naujos nuobaudų skyrimo tvarkos ir ją reglamentuojančių pakeistų teisės aktų parodo tam tikri šiai naujai tvarkai būdingi požymiai, dėl kurių neįmanoma jos tiesiogiai ir paprastai taikyti pagalbos paraiškai, patenkančiai į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį, nes priešingu atveju būtų iškreipta Bendrijos teisės aktų leidėjo pakeistos sistemos darna ir pobūdis.
78. Šie naujai nuobaudų skyrimo tvarkai būdingi požymiai iš esmės yra susiję su siekiamu tikslu ir nuobaudos nustatymo taisyklėmis.
79. Jau buvo nurodyta, kad vienas iš 2003 m. reformos kertinių akmenų yra kompleksinis paramos susiejimas ir kad pagal Reglamento Nr. 1782/2003 3 straipsnio 1 dalį ši sąlyga taikoma gaunantiems tiesiogines išmokas ūkininkams mokant bendrąją išmoką arba taikant kitas šio reglamento I priede išvardytas pagalbos schemas(29).
80. Kai ūkininkas nesilaiko kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, bendra tiesioginių išmokų, kurias jis turi teisę gauti, suma gali būti sumažinta arba nemokama remiantis Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniais.
81. Iš Reglamento Nr. 796/2004 56 konstatuojamosios dalies aiškiai išplaukia, kad kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų atžvilgiu numatyta išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo sistema siekiama konkretaus tikslo, visiškai atitinkančio naujos tvarkos esmę, t. y. šia sistema siekiama skatinti ūkininkus laikytis įvairiose kompleksinės paramos susiejimo srityse jau galiojančių teisės aktų.
82. Šios įvairios sritys, kurioms taikomas kompleksinės paramos susiejimas, yra skirtingos. Jas sudaro Reglamento Nr. 1782/2003 III priede numatyti teisiniai valdymo reikalavimai, t. y. 18 reglamentų ir direktyvų, susijusių su aplinka, visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata bei geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartais, kuriuos turi apibrėžti valstybės narės.
83. Pavyzdžiui, Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo tvarka nuo Reglamento Nr. 3887/92 10c straipsnyje bei Reglamento Nr. 2419/2001 39 straipsnyje nustatytos tvarkos skiriasi savo tikslu, kuris yra gerokai platesnis, nei tik nubausti už Bendrijos galvijų identifikavimo ir registravimo taisyklių nesilaikymą.
84. Šios nuostatos, kurios yra kompleksinio paramos susiejimo dalis, turi įtakos šiai paramai taikomai kontrolės sistemai ir nuobaudų nustatymo taisyklėms.
85. Reglamento Nr. 796/2004 9 straipsnio, nustatančio valstybėms narėms reikalavimą įtvirtinti sistemą, užtikrinančią veiksmingą kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų laikymąsi, pirmosios pastraipos d punkte, be kita ko, numatyta, kad ši sistema turi apimti kontrolės ataskaitas, kuriose visų pirma nurodomi aptikti neatitikimai bei įvertinamas nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumas, mastas, pastovumas ir pasikartojimas.
86. Šio reglamento 48 straipsnio 1 dalies b punkte patikslinama, kad ataskaitoje turi būti dalis, kurioje atskirai aprašomi atlikti patikrinimai, susiję su kiekvienu atitinkamu susiejimą reglamentuojančiu teisės aktu ar standartu. Be to, šio reglamento 48 straipsnio 1 dalies c punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta, kad ataskaitoje turi būti „vertinimo dalis, kurioje įvertinama kiekvieno teisės akto ir (arba) standarto atžvilgiu nustatyto neatitikimo svarba atskirai pagal „sunkumo“, „masto“, „pastovumo“ ir „pasikartojimo“ kriterijus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 7 straipsnio 1 dalies bei kartu pateikiant nuorodą į veiksnius, kurie darytų įtaką taikytino sumažinimo didinimui ar mažinimui“.
87. Ši kontrolės sistema atitinka naują nuobaudų skyrimo tvarką, pagal kurią, kaip numatyta Reglamento Nr. 1782/2003 7 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiama į nustatyto (reikalavimų) nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą.
88. Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų skyrimo tvarka taikoma remiantis būtent šiomis patikrinimo ataskaitomis, atitinkančiomis kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus. Taip išmokas mokanti institucija, atsižvelgdama į šiose ataskaitose esantį vertinimą, gali nuspręsti mažiau arba daugiau sumažinti bendrą paramos sumą arba net iš viso jos nemokėti.
89. Atsižvelgiant į šį glaudų ryšį tarp kontrolės sistemos ir kompleksinio paramos susiejimo schemos, mano nuomone, būtų sunku, net neįmanoma, griežtai taikyti Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsnius pagalbos paraiškai po ne tokio išsamaus patikrinimo vietoje, kaip to reikalauja kompleksiniam paramos susiejimui taikoma kontrolė(30), ir remiantis kitomis taisyklėmis, konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su šia byla, remiantis taisyklėmis, kurios anksčiau reglamentavo pagalbos „už gyvulius“ paraiškų, patenkančių į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį, patikrinimams vietoje(31).
90. Be to, pabrėžtina, kad atsižvelgiant į bendrą kompleksinio paramos susiejimo taikymo sritį naujuose teisės aktuose Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų skyrimo tvarka taikoma ne vien tiesioginėms išmokoms ir tuo skiriasi nuo ankstesnės tvarkos, kuri buvo būtent taikoma sumoms, gautoms pagal pagalbos už galvijus schemas.
91. Šiuose straipsniuose numatyti (išmokų) sumažinimas ir jų neskyrimas taip pat taikomi bendroms tiesioginių išmokų sumoms, kokios apibrėžtos Reglamento Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, t. y. tiesiogiai ūkininkams sumokėtoms išmokoms pagal minėto reglamento I priede išvardytas pagalbos schemas.
92. Taigi pagrindas, kuriuo remiantis taikomas sumažinimas ir neskyrimas, yra kitoks ir daug platesnis. Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatytų sumažinimų procentinis dydis priklauso nuo šio požymio.
93. Be to, svarbu pažymėti, kad bendra tiesioginių išmokų suma, esanti nuo šiol pagrindu, kuriuo remiantis taikomas šiuose straipsniuose numatytas sumažinimas ir jų neskyrimas, neapsiriboja vien anksčiau egzistavusių tiesioginių išmokų suma.
94. Pagalbos schemų sąrašo pradžioje iš tikrųjų numatyta bendrosios išmokos schema, kurią valstybės narės turi pradėti taikyti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, vėliausiai nuo 2007 m. sausio 1 dienos(32).
95. Jau buvo nurodyta, kad pagal šią schemą tiesioginė pagalba ūkininkams suteikiama kasmet išmokant jiems bendrąją išmoką, kuri pakeičia daugelį anksčiau buvusių tiesioginės pagalbos rūšių, ir siekiant nustatyti taikytiną bendrosios išmokos schemą Reglamente Nr.°1782/2003 valstybėms narėms leidžiama pasirinkti iš kelių galimybių, t. y. taikyti istorinio pobūdžio, regioninio pobūdžio ar mišrias schemas.
96. Taikant atgal Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatytus sumažinimą ir jų neskyrimą pagalbos paraiškoms, kurios patenka į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį, reikėtų a posteriori nustatyti, kokias teises į išmoką turėjo ūkininkas, kaip antai R. Jager, ir, be to, kad tai praktiškai sunkiai įgyvendinama ir dirbtina, mano nuomone, viršija tai, kas numatyta Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje.
97. Galiausiai dėl pastarojo veiksnio Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, manau, neįmanoma atgal taikyti pagalbos paraiškoms, kurios nepatenka į šio reglamento ratione temporis taikymo sritį, t. y. pagalbos paraiškoms, pateiktoms prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasidėjo iki 2005 m. sausio 1 d., nes taip būtų iškreipta Bendrijos teisės aktų leidėjo numatyta schema.
98. Du kiti naujų teisės aktų požymiai yra privalomas tiesioginių išmokų moduliavimas ir finansinė disciplina.
99. Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 10 straipsnio 1 dalį visi tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos konkrečios valstybės narės ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydžiai mažinami kasmet nuo 2005 m. iki 2012 m. pagal tam tikrus procentinius dydžius(33). Be to, pagal to paties reglamento 11 straipsnį dėl finansinės disciplinos Europos Sąjungos Taryba gali kasmet tikslinti tiesiogines išmokas.
100. Suma, kuriai taikomi Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatytas sumažinimas ir neskyrimas, apima sumažinimą dėl moduliavimo ir finansinės disciplinos. Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio paramos susiejimo taisyklių nesilaikymo atveju bendras skiriamų tiesioginių išmokų dydis pritaikius 10 ir 11 straipsnius sumažinamas arba panaikinamas.
101. Mano nuomone, pagal pagalbos paraiškas, kurios nepatenka į Reglamento Nr. 796/2004 ratione temporis taikymo sritį, sumažinimas atgal dėl moduliavimo ir finansinės disciplinos prieštarauja Bendrijos teisės aktų leidėjo numatytai schemai. Be to, Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatytą nuobaudų skyrimo tvarką taikant bendrai tiesioginių išmokų, į kurias turi teisę ūkininkas, sumai, neatsižvelgiant į moduliavimą ir galimus patikslinimus dėl finansinės disciplinos, būtų iškreipta teisės aktų leidėjo numatyta teisinė tvarka, o tai, mano nuomone, apriboja Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio taikymą.
102. Atsižvelgdamas į visą tai, kas pirmiau nurodyta, siūlau Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį reikia aiškinti taip: Reglamento Nr. 796/2004 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų skyrimo tvarka netaikoma atgal pagalbos paraiškai, patenkančiai į Reglamento Nr. 3887/92 ratione temporis taikymo sritį.
IV – Išvada
103. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Verwaltungsgericht Schwerin pateiktą prejudicinį klausimą:
„1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį reikia aiškinti taip: 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, iš dalies pakeistame 2005 m. vasario 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 239/2005, 66 ir 67 straipsniuose numatyta nuobaudų skyrimo tvarka netaikoma atgal pagalbos paraiškai, patenkančiai į 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3887/92, išdėstančio išsamias tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo taisykles, iš dalies pakeisto 1999 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2801/1999, ratione temporis taikymo sritį.“
1 – Originalo kalba: prancūzų.
2 – OL L 312, p. 1.
3 – 1997 m. liepos 17 d. Sprendimas National Farmers’ Union ir kt. (C‑354/95, Rink. p. I‑4559, 41 punktas); 2004 m. liepos 1 d. Sprendimas Gerken (C‑295/02, Rink. p. I‑6369, 61 punktas); 2005 m. gegužės 3 d. Sprendimas Berlusconi ir kt. (C‑387/02, C‑391/02 ir C‑403/02, Rink. p. I‑3565, 67−69 punktai); 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimas Haug (C‑286/05, Rink. p. I‑4121, 23 punktas); 2007 m. kovo 8 d. Sprendimas Campina (C‑45/06, Rink. p. I‑0000, 32 ir 33 punktai) ir 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimas Maatschap Schonewille‑Prins (C‑45/05, Rink. p. I‑0000, 55 punktas).
4 – OL L 141, p. 18. Reglamentas, pakeistas 2005 m. vasario 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 239/2005 (OL L 42, p. 3, toliau − Reglamentas Nr. 796/2004).
5 – OL L 391, p. 36. Reglamentas, iš dalies pakeistas 1999 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2801/1999 (OL L 340, p. 29, toliau – Reglamentas Nr. 3887/92).
6 − OL L 204, p. 1
7 – OL L 160, p. 21.
8 – OL L 270, p. 1.
9 – Žr. Komisijos parengtą dokumentą „Bendrosios išmokos schema – koncepcija“, su kuriuo galima susipažinti interneto svetainėje .
10 – Viena iš šio reglamento VI priede nurodytų pagalbos schemų yra priemoka už karvę žindenę.
11 – Žr. Reglamento Nr. 1782/2003 III dalies 3 skyrių „Teisės į išmokas“.
12 – Žr. Reglamento Nr. 1782/2003 III dalies 5 skyriaus 1 skirsnį „Regioninis įgyvendinimas“.
13 – Žr. Reglamento Nr. 1782/2003 III dalies 5 skyriaus 2 skirsnį „Dalinis įgyvendinimas“. Šiuo atveju taip pat kalbama apie pagalbos „susiejimą“.
14 – OL L 355, p. 1.
15 – OL L 327, p. 11.
16 – OL L 17, p. 7.
17 – Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punktą tiesioginė išmoka – tai tiesiogiai ūkininkams mokama išmoka pagal pajamų rėmimo schemą, numatytą I priede. Minėtoms schemoms priklauso bendroji išmoka bei išmoka už karvę žindenę.
18 – BGBl. 2004 I, p. 1763.
19 – Šiuo klausimu žr. minėtus sprendimus Berlusconi ir kt. (67−69punktus) ir Campina (32 punktas).
20 – Minėtas sprendimas Campina (33 punktas).
21 – 47−52 punktai. Taip pat žr. generalinio advokato P. Léger 2003 m. gruodžio 11 d. Išvados byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, 27 punktą.
22 – Minėtas sprendimas Gerken (50 punktas).
23 – Ši Bendrijos teisės aktų leidėjo valia taip pat išplaukia iš Reglamento Nr. 118/2004 šeštos konstatuojamosios dalies antrojo sakinio, pagal kurį „kai kurias (Reglamento Nr. 2419/2001) nuostatas reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrinta, jog sumažinimai ar neskyrimai visada būtų griežtai klasifikuojami pagal neatitikimo rimtumą“.
24 – Tokį nagrinėjimą patvirtina Reglamento Nr. 796/2004 68 konstatuojamosios dalies antrasis sakinys.
25 – Minėti sprendimai Haug (17 punktas) ir Campina (30 punktas).
26 – Manau, jog tuo atveju, jei atitinkama ratione materiae nuobaudų skyrimo tvarka būtų Reglamento Nr. 796/2004 59 straipsnyje numatyta tvarka, reikėtų konstatuoti, kad bet kuriuo atveju ji nėra šiuo metu taikoma Vokietijoje, nes ši valstybė narė pasirinko atsieti priemokas „už gyvulius“, ir todėl ji a fortiori netaikoma atgal. Kaip pažymėjo Graikijos vyriausybė, ši išvada aiškiai išplaukia iš Reglamento Nr. 796/2004 dvyliktos konstatuojamosios dalies, kuria remiantis darytina išvada, kad šio reglamento 59 straipsnis yra taikytinas, tik jei Vokietija būtų pasirinkusi išsaugoti kai kurias priemokas už gyvulius, pvz., priemoką už karvę žindenę, susietas su gamyba.
27 – Ji iš esmės remiasi šios išvados 159−161 punktais.
28 – Formaliai įdomu pastebėti, kad nagrinėjant Reglamento Nr. 796/2004 III priede esančią koreliacijos lentelę matyti, jog šiame reglamente nėra Reglamento Nr. 2418/2001 39 straipsnio nuostatoms analogiškų nuostatų.
29 – Šiuo klausimu taip pat žr. Reglamento Nr. 796/2004 49 konstatuojamąją dalį.
30 – Iš tikrųjų be aplinkybės, kad kompleksiniam paramos susiejimui taikoma kontrolė potencialiai susijusi su 18 reglamentų ir direktyvų, ji yra taip pat susijusi su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartais, kurių nebuvo 2001metais.
31 – Šiuo klausimu žr. Reglamento Nr. 3887/92 6 ir paskesnius straipsnius.
32 – Žr. Reglamento Nr. 1782/2003 71 straipsnio 1 dalį.
33 – 3 % − 2005m., 4 % − 2006 m. ir 5 % kasmet nuo 2007 m. iki 2012 m.
Full & Egal Universal Law Academy