Byla C‑221/06
Stadtgemeinde Frohnleiten ir Gemeindebetriebe Frohnleiten GmbH
prieš
Bundesminister für Land ‑ und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft
(Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Dokumento išėmimas“
Nutarties santrauka
Procedūra – Nacionalinės valdžios institucijų teisės tarnybų nuomonių pateikimas Teisingumo Teismui – Sąlygos
(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 45 straipsnio 2 dalies b punktas)
Viešajam interesui, reikalaujančiam suteikti nacionalinės valdžios institucijoms galimybę naudotis savo teisės tarnybų visiškai nepriklausomai teikiamomis nuomonėmis, prieštarautų pripažinimas, kad, nacionalinei teisei nepripažįstant jų viešo pobūdžio, tokie vidaus dokumentai galėtų būti pateikiami nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme be suinteresuotosios valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimo ar, esant reikalui, be Teisingumo Teismo nutarties, priimtos pagal Procedūros reglamento 45 straipsnio 2 dalies b punktą.
(žr. 19 punktą)
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)
NUTARTIS
2007 m. kovo 23 d.(*)
„Dokumento išėmimas“
Byloje C‑221/06
dėl Verwaltungsgerichtshof (Austrija) 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2006 m. gegužės 15 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Stadtgemeinde Frohnleiten,
Gemeindebetriebe Frohnleiten GmbH
prieš
Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft,
dalyvaujant
Austrijos Respublikai,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai R. Schintgen, A. Tizzano, A. Borg Barthet ir M. Ilešič (pranešėjas),
generalinė advokatė E. Sharpston,
susipažinęs su generalinės advokatės nuomone,
priima šią
Nutartį
1 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti EB 10, 12, 23, 25, ir 90 straipsnius.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Stadtgemeinde Frohnleiten (Fronleiteno miesto savivaldybė) ir Gemeindebetriebe FrohnleitenGmbH (Fronleiteno miesto savivaldybės įmonė) bei Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft (Federalinis žemės ir miškų ūkio, aplinkos ir vandens ūkio ministras, toliau – ministras) dėl iš Italijos atvežtų atliekų iškrovimo Fronleiteno miesto savivaldybei priklausančiame sąvartyne apmokestinimo.
3 Pagal 1989 m. birželio 7 d. Nenaudojamų pavojingų vietų atkūrimo įstatymo (Altlastensanierungsgesetz, BGBL Nr. 299/1989, toliau – ALSAG) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą Altlastenbeitrag (nenaudojamos pavojingos vietos mokestis) taikomas „ilgalaikiam atliekų kaupimui, įskaitant jų kaupimą sąvartyne, taip pat ir tuomet, kai su tuo susiję sąvartyno statybiniai ‑ techniniai arba kitokie tikslai“.
4 Tačiau ALSAG 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuo mokesčio atleidžiami atliekų, kurios neginčijamai susidaro apsaugant arba atkuriant Vietų, kurios įtariamos esančios užterštos, kadastre įregistruotas vietas arba Nenaudojamų pavojingų vietų kadastre įregistruotas vietas, kaupimas, saugojimas ir pervežimas.
5 Anot Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas), Austrijos vietų, kurios įtariamos esančios užterštos, kadastre ir Nenaudojamų pavojingų vietų kadastre, atsižvelgiant į jų paskirtį, registruojamos tik Austrijoje esančios vietovės, todėl ALSAG 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta išimtis gali būti taikoma tik atliekoms, susidarančioms apsaugant arba atkuriant šalies viduje esančias vietas, kurios įtariamos esančios užterštos, arba šalies viduje esančias nenaudojamas pavojingas vietas.
6 Pagal ALSAG 4 straipsnio 1 dalį Altlastenbeitrag privalo mokėti „sąvartyno ar saugyklos operatorius“.
7 Gemeindebetriebe FrohnleitenGmbH, kurios vienintelė akcininkė yra Stadtgemeinde Frohnleiten, yra Fronleiteno miesto savivaldybei priklausančio sąvartyno operatorė.
8 2001 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 2002 m. pirmąjį ketvirtį šiame sąvartyne buvo iškrautos kelios tonos susmulkintų atliekų iš Italijos. Austrijos valdžios institucijos leido įvežti atliekas į Austriją.
9 Atliekos susidarė Rovigo savivaldybėje, Italijoje, esančioje teritorijoje, kurios atkūrimo būtinumas buvo paskelbtas Italijos regioniniame nenaudojamų pavojingų vietų atkūrimo plane, patvirtintame 1997 m. vasario 5 d. Įstatyminio dekreto Nr. 22 (įprastas GURI Nr. 38 priedas, 1997 m. vasario 15 d.) 22 straipsniu ir 1989 m. gegužės 16 d. Aplinkos ministro dekretu (GURI Nr. 121, 1989 m. gegužės 26 d., p. 12).
10 Manydamos, kad nurodytoms atliekoms turi būti taikomas ALSAG 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas atleidimas, nes jos susidarė nenaudojamoje pavojingoje vietoje, ieškovės pagrindinėje byloje pateikė Bezirkshauptmannschaft Graz Umgebung (Graco apygardos administracija, toliau – BH) prašymą dėl tokio atleidimo pripažinimo.
11 2004 m. gegužės 11 d. Sprendimu BH nusprendė, kad remiantis ALSAG 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu nurodytoms atliekoms netaikomas Altlastenbeitrag. Austrijos federalinės valdžios institucijoms pateikus apeliaciją, šis sprendimas buvo patvirtintas 2004 m. lapkričio 30 d. Landeshauptmann von Steiermark (Štirijos federalinės žemės ministras pirmininkas, toliau – LH) sprendimu. Tiek BH, tiek LH pripažino, kad bet koks nevienodas atliekų, susidariusių teisėtomis priemonėmis apsaugant ir atkuriant užterštas teritorijas, iš Austrijos ir kitos valstybės narės vertinimas pažeidžia EB 90 straipsnį.
12 2005 m. sausio 10 d. Sprendimu ministras panaikino LH sprendimą ir nusprendė, kad nagrinėjamoms atliekoms taikomas Altlastenbeitrag, nes jos nesusidarė Vietų, kurios įtariamos esančios užterštos, kadastre įregistruotoje vietoje arba Nenaudojamų pavojingų vietų kadastre įregistruotoje teritorijoje. Ministras manė, kad EB 90 straipsnis netaikomas Altlastenbeitrag, nes tai nėra mokestis už pačias atliekas, bet su veikla susijęs mokestis.
13 Ieškovės pagrindinėje byloje šį ministro sprendimą apskundė Verwaltungsgerichtshof. Jos iš esmės teigia, kad Altlastenbeitrag patenka į EB 90 straipsnio taikymo sritį ir kad ši nuostata pažeidžiama, kai mokestis už importuotus gaminius ir mokestis už panašius vidaus gaminius apskaičiuojamas skirtingai, nes dėl to padidėja importuotų gaminių savikaina.
14 Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį klausimą:
„Ar EB 10, 12, 23, 25, 49 arba 90 straipsniai nedraudžia nacionalinės teisės nuostatos, numatančios mokestį už atliekų kaupimą sąvartyne (Altlastenbeitrag; nenaudojamos pavojingos vietos mokestis), bet atleidžiančios nuo šio mokesčio atliekų, kurios neginčijamai atsiranda užterštų vietų apsaugojimo arba atkūrimo metu, kaupimą, jeigu tokios vietos (vietos, kurios įtariamos esančios užterštos, arba nenaudojamos pavojingos vietos) įregistruotos įstatymo nustatytuose oficialiuose registruose (Vietų, kurios įtariamos esančios užterštos, kadastras arba Nenaudojamų pavojingų vietų kadastras), o šiuose registruose gali būti įregistruojamos tik šalyje esančios vietos, ir dėl to nuo mokesčio galima atleisti tik vietose, kurios įtariamos esančios užterštos, arba nenaudojamose pavojingose vietose šalies viduje susidariusių atliekų kaupimą?“
15 2006 m. liepos 28 d. ieškovės pagrindinėje byloje pateikė Teisingumo Teismo kanceliarijai savo pastabas. Jos, be kita ko, teigia iš pradžių pateikusios Zollamt Graz (Graco muitinė) – kompetentingai mokestį renkančiai institucijai – nulinę deklaraciją dėl iš Rovigo atvežtų atliekų. Bundesministerium für Finanzen (Federalinė finansų ministerija), kuriai pavaldi muitinė, paprašė Bundeskanzleramt-Verfassungsdienst (Federalinės kanceliarijos konstitucinių reikalų tarnyba) pateikti teisinę nuomonę, siekiant įvertinti, ar ALSAG neprieštarauja Bendrijos teisei ir ypač EB 90 straipsniui. Ši nuomonė buvo pateikta 2002 m. rugsėjo 20 dieną. Galiausiai Zollamt Graz pareikalavo sumokėti Altlastenbeitrag, priversdama ieškoves pagrindinėje byloje pateikti BH šios nutarties 10 punkte nurodytą prašymą.
16 Kaip savo rašytinių pastabų B priedą ieškovės pagrindinėje byloje pateikia minėtos teisinės nuomonės ištrauką.
17 2007 m. vasario 20 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautu laišku Austrijos vyriausybė pareiškė prieštaravimą pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio 1 dalį, prašydama nenaudoti šioje byloje 2002 m. rugsėjo 20 d. Bundeskanzleramt-Verfassungsdienst teisinės nuomonės. Grįsdama savo prašymą ši vyriausybė teigia, kad tokių nuomonių tikslas yra patarti jų prašančioms federalinėms ministerijoms rengiant teisės aktų projektus ir vykdant kitas užduotis. Tai yra tik vidaus darbo priemonės, neskirtos skelbti viešai. Jų naudojimas kitame kontekste labai pakenktų tinkamam Bundeskanzleramt‑Verfassungsdienst ir federalinių ministerijų bendradarbiavimui, nes galėtų paskatinti ministerijas daugiau nesikreipti dėl tokių nuomonių, atsisakant naudingo jų veiksmų teisėtumo užtikrinimo įrankio.
18 Nepaisydamos Teisingumo Teismo kanceliarijos siūlymo, ieškovės pagrindinėje byloje nepateikė pastabų šiuo atskiru procesiniu klausimu.
19 Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, jog viešajam interesui, reikalaujančiam suteikti nacionalinės valdžios institucijoms galimybę naudotis savo teisės tarnybų visiškai nepriklausomai teikiamomis nuomonėmis, prieštarautų pripažinimas, kad nacionalinei teisei nepripažįstant jų viešo pobūdžio, tokie vidaus dokumentai galėtų būti pateikiami nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme be suinteresuotosios valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimo ar, esant reikalui, be Teisingumo Teismo nutarties, priimtos pagal Procedūros reglamento 45 straipsnio 2 dalies b punktą (žr. pagal analogiją su Bendrijos institucijų teisės tarnybų pateiktomis nuomonėmis 2002 m. spalio 23 d. Nutarties Austrija prieš Tarybą, C‑445/00, Rink. p. I-9151, 12 punktą).
20 Nagrinėjamu atveju reikia pripažinti, kad, pirma, Austrijos vyriausybė nurodė, ir jai nebuvo prieštaraujama, jog Bundeskanzleramt-Verfassungsdienst federalinėms ministerijoms teikiamos teisinės nuomonės yra Austrijos administracijos vidaus dokumentai ir ji teisiškai neprivalo jų perduoti.
21 Antra, ieškovės pagrindinėje byloje neteigė, kad 2002 m. rugsėjo 20 d. Bundeskanzleramt‑Verfassungsdienst teisinė nuomonė buvo joms perduota Austrijos valdžios institucijų. Šiomis aplinkybėmis matyti, kad šios institucijos pačios neperdavė minėtos nuomonės ir neleido jos perduoti ieškovėms pagrindinėje byloje.
22 Be to, ieškovių pagrindinėje byloje 2006 m. liepos 28 d. pateiktose pastabose nurodyta aplinkybė, kad BH paprašė ministro perduoti 2002 m. rugsėjo 20 d. Bundeskanzleramt‑Verfassungsdienst teisinę nuomonę, neleidžia daryti išvados, jog ši nuomonė yra įtraukta į pagrindinę bylą. Iš tikrųjų ieškovės pagrindinėje byloje nurodė, kad ministras atsisakė perduoti BH minėtą nuomonę. Be to, jos nenurodė, kad ministras teisiškai privalėjo įvykdyti tokį prašymą perduoti.
23 Šiomis aplinkybėmis turi būti patenkintas Austrijos vyriausybės prašymas išimti iš bylos C‑221/06 medžiagos ieškovių pagrindinėje byloje rašytinių pastabų B priede esančią 2002 m. rugsėjo 20 d. Bundeskanzleramt‑Verfassungsdienst teisinės nuomonės ištrauką.
24 Reikia atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nutaria:
1. Išimti iš bylos C‑221/06 medžiagos Stadtgemeinde Frohnleiten ir Gemeindebetriebe Frohnleiten GmbH rašytinių pastabų B priede pateiktą 2002 m. rugsėjo 20 d. Bundeskanzleramt‑Verfassungsdienst teisinės nuomonės ištrauką.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.
Full & Egal Universal Law Academy