28.10.2006
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 261/21
2006 m. rugpjūčio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandų Karalystė prieš Komisiją
(Byla T-231/06)
(2006/C 261/41)
Proceso kalba: olandų
Šalys
Ieškovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama H. H. Sevenster ir D. J. M. de Grave
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
—
Panaikinti 2006 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimą C(2006)2084 galutinis valstybės pagalbos byloje Nr. C 2/2004 (ex NN 170/2003) dėl Nyderlandų ad hoc priemonių visuomeniniams transliuotojams Nyderlanduose finansuoti, išskyrus šio sprendimo 1 straipsnio 3 dalį.
—
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirma, ieškovė nurodo, kad pažeistos EB 88 straipsnio 2 dalis ir gynybos teisės, nes savo sprendime Komisija iš esmės nukrypo nuo 2004 m. vasario 3 d. sprendimo (1), kuriuo ji pradėjo formalų tyrimą. Ieškovė tvirtina, kad pakeistas tyrimo dalykas ir skaičiavimo metodas perteklinėms išmokoms nustatyti.
Antra, ieškovė teigia, kad pažeistos EB 88 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, Reglamento Nr. 659/1999 (2) 1 straipsnio b dalis ir EB 253 straipsnis, nes Komisija klaidingai išaiškino ir taikė naujos pagalbos ir esamos pagalbos sąvokas.
Ieškovė teigia, kad Komisija klaidingai priskyrė mokėjimus iš specialių fondų ir rezervų prie naujos pagalbos. Ji tvirtina, jog taip Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad tokie mokėjimai kaip ir įprastas visuomeninių transliuotojų finansavimas sudaro žiniasklaidos biudžeto dalį ir nėra papildomos valstybinės lėšos. Ieškovė teigia, kad vienintelis skirtumas, kad šie mokėjimai skirti specialiems tikslams, nėra priežastis atskirti juos nuo kito valstybinio finansavimo.
Ieškovė toliau nurodo, kad Komisija klaidingai taiko esamos pagalbos sąvoką dalies atskirų regioninių visuomeninių transliuotojų rezervų pervedimą koordinuojančiai įstaigai NOS laikydama nauja pagalba NOS. Anot ieškovės, šie rezervai susidarė iš kasmetinio finansavimo, kuris yra esama pagalba ir nenustojo būti esama pagalba tik dėl to, kad buvo pervesti NOS.
Papildomai ieškovė nurodo, kad Komisija apskaičiavo perteklines išmokas visuomeniniams transliuotojams tokiu būdu, kuris lėmė EB 86 straipsnio 2 dalies pažeidimą, akivaizdžiai klaidingą aplinkybių vertinimą ir EB 253 straipsnio pažeidimą.
Ieškovės nuomone, Komisija padarė klaidingą išvadą, kad finansavimas neatitiko proporcingumo principo. Ieškovė nurodo, jog Komisija pirmiausia nustatė, kad finansavimas neiškreipia konkurencijos komercinėse rinkose. Dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, negali kilti perteklinių išmokų klausimo ir todėl nereikia grąžinti permokėtų sumų.
Komisija taip pat nustatė NOS Fonds Omroepreserve (Transliavimo rezervo fondas) grąžintiną sumą. Vis dėlto, ieškovės nuomone, Komisija remiasi prielaida, kad NOS šią sumą vis dar turi kaip rezervą, tačiau iš tiesų didelė jos dalis jau išnaudota, laikantis taikomų sąlygų.
Komisija taip pat padarė išvadą, kad visa rezervų suma, kurią atskiri transliuotojai pervedė NOS, turi būti grąžinta. Ieškovė teigia, kad Komisija, nenurodydama priežasčių, nukrypsta nuo savo nusistovėjusios praktikos, pagal kurią perteklinės išmokos iki 10 % yra leistinos.
(1) OL C 61, 2004, p. 8.
(2) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy