5.7.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 171/8
2008 m. gegužės 22 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ampliscientifica Srl, Amplifin SpA prieš Ministero dell'Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate
(Byla C-162/07) (1)
(Šeštoji PVM direktyva - Apmokestinamieji asmenys - 4 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa - Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės - Valstybės narės įgyvendinama vieno apmokestinamojo asmens schema - Sąlygos - Pasekmės)
(2008/C 171/14)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Corte suprema di cassazione
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Ampliscientifica Srl, Amplifin SpA
Atsakovės: Ministero dell'Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Corte suprema di cassazione — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1) 4 straipsnio 4 dalies antrosios pastraipos išaiškinimas — „Asmenys, kurie, nors teisiškai ir savarankiški, vis dėlto glaudžiai susiję vienas su kitu finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais“ — Pakankamai aiški nuostata, leidžianti valstybėms narėms įgyvendinti numatytą PVM schemą? — Ryšio sąvoka — Nacionalinės teisės nuostata, ryšio egzistavimą susiejanti su minimalaus laikotarpio sąlyga tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo teisėmis
Rezoliucinė dalis
1.
1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas 4 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa yra norma, kurios įgyvendinimas valstybėje narėje reikalauja, jog valstybė narė prieš tai pasikonsultuotų su Patariamuoju pridėtinės vertės mokesčio komitetu ir priimtų nacionalinės teisės aktus, leidžiančius, kad asmenys, visų pirma šalies teritorijoje įsteigtos bendrovės, kurios, nors teisiškai ir savarankiškos, vis dėlto glaudžiai susijusios viena su kita finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais, būtų laikomi nebe atskirais pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamaisiais asmenimis, o vienu apmokestinamuoju asmeniu, kuriam vieninteliam suteikiamas atskiras minėto mokesčio mokėtojo kodas ir kuris dėl to vienintelis gali pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, atitinka šiuos kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad jeigu nebuvo iš anksto konsultuotasi su Patariamuoju pridėtinės vertės mokesčio komitetu, šiuos kriterijus atitinkantys nacionalinės teisės aktai yra perkėlimo priemonė, priimta pažeidžiant Šeštosios direktyvos 77/388/EEB 4 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje nustatytą procedūrinį reikalavimą.
2.
Mokesčių neutralumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kuriuose tik skirtingai vertinami supaprastinto PVM deklaravimo ir mokėjimo schema norintys pasinaudoti apmokestinamieji asmenys, atsižvelgiant į tai, ar patronuojančiai bendrovei (vienetui) priklausė daugiau kaip 50 % pavaldžių asmenų akcijų ar kapitalo dalių vėliausiai nuo metų, einančių prieš deklaravimo metus, pradžios, ar, atvirkščiai, šios sąlygos įvykdytos tik po šios datos. Nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, yra tokia schema. Be to, nei piktnaudžiavimo teise draudimo principas, nei proporcingumo principas nedraudžia tokių teisės aktų.
(1) OL C 140, 2007 6 23.
Full & Egal Universal Law Academy