15.8.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 209/10
2008 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Commune de Mesquer prieš Total France SA, Total International Ltd
(Byla C-188/07) (1)
(Direktyva 75/442/EEB - Atliekų valdymas - Atliekų sąvoka - Principas „teršėjas moka“ - Turėtojas - Ankstesni turėtojai - Produkto, iš kurio atsirado atliekos, gamintojas - Nafta ir likutinis mazutas - Laivo paskendimas - Konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą - FIPOL)
(2008/C 209/14)
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Cour de cassation
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Commune de Mesquer
Atsakovės: Total France SA, Total International Ltd
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation (Prancūzija) — 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos dėl atliekų (OL L 194, p. 39), iš dalies pakeistos 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva (OL L 78, p. 32), 1 straipsnio bei 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (OL L 114, p. 9) I priedo Q4 kategorijos ir 1 straipsnio b ir c punktų bei 15 straipsnio aiškinimas — Atliekų sąvoka — Naftos ir grynojo ar susimaišiusio su vandeniu ar smėliu likutinio mazuto įtraukimas — Atliekų gamintojo ir (arba) turėtojo atsakomybė tuo atveju, kai krovinį gabeno trečiasis asmuo
Rezoliucinė dalis
1.
Tokia medžiaga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, t. y. kaip kuras parduodamas likutinis mazutas, nėra atlieka 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeistos 1996 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu 96/350/EB, prasme, jeigu ji eksploatuojama ar parduodama ekonomiškai naudingomis sąlygomis ir iš tikrųjų gali būti naudojama kaip kuras prieš tai jos neperdirbus.
2.
Paskendus laivui į jūrą išsipylusi nafta, kuri susimaišė su vandeniu ir smėliu, tekanti palei tam tikros valstybės narės pakrantę, kol ją pasiekia, yra atlieka Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 1 straipsnio a punkto prasme, jeigu ji nebegali būti eksploatuojama ar parduodama prieš tai jos neperdirbus.
3.
Taikant Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 15 straipsnį į jūrą išsipylusiai naftai, dėl kurios užteršta tam tikros valstybės narės pakrantė:
—
nacionalinis teismas gali pripažinti šios naftos pardavėją ir ją gabenančio laivo frachtuotoją minėtų atliekų gamintojais Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 1 straipsnio b punkto prasme, taip pat „ankstesniais turėtojais“ pagal šios direktyvos 15 straipsnio antros įtraukos pirmąją dalį, jeigu šis teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kurias gali vertinti tik jis pats, padaro išvadą, kad tas pardavėjas-frachtuotojas prisidėjo prie šio laivo paskendimu sukeltos taršos atsiradimo grėsmės, ypač jeigu nesiėmė priemonių tam, kad tokio incidento išvengtų, tokių, kaip antai laivo pasirinkimas,
—
jeigu atliekų, susidariusių naftai išsipylus į jūrą, šalinimo išlaidų Tarptautinis taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondas nepadengia ar to padaryti negali dėl to, kad viršijama šiam incidentui numatyta žalos atlyginimo riba, ir jeigu, taikant numatytus apribojimus ir (arba) atleidimo nuo atsakomybės atvejus, tam tikros valstybės narės nacionalinė teisė, įskaitant išplaukiančią iš tarptautinių konvencijų, trukdo tam, kad šias išlaidas padengtų laivo savininkas ir (arba) jo frachtuotojas, nors pastarieji ir turi būti laikomi „turėtojais“ Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 1 straipsnio c punkto prasme, tokia nacionalinė teisė, siekiant užtikrinti Bendrijos teisę atitinkantį šios direktyvos 15 straipsnio perkėlimą, turi leisti, kad šias išlaidas padengtų produkto, iš kurio atsirado taip pasklidusios atliekos, gamintojas. Tačiau pagal principą „teršėjas moka“ toks gamintojas gali būti įpareigotas padengti šias išlaidas, tik jei dėl savo veiklos prisidėjo prie paskendus laivui sukeltos taršos atsiradimo grėsmės.
(1) OL C 129, 2007 6 9.
Full & Egal Universal Law Academy