GENERALINIO ADVOKATO
PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
pateikta 2008 m. liepos 17 d.(1)
Sujungtos bylos C‑362/07 ir C‑363/07
Kip Europe SA
Kip (UK) Ltd
Caretrex Logistiek BV
Utax GmbH
prieš
Administration des douanes − Direction Générale des douanes et droits indirects
ir
Hewlett Packard International SARL
prieš
Administration des douanes − Direction Générale des douanes et droits indirects
(Tribunal d’instance du VIIe arrondissement de Paris (Prancūzija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
„Tarifinis klasifikavimas – Automatinio duomenų apdorojimo mašinos – Mašinos, atliekančios specifinę, tačiau ne duomenų apdorojimo funkciją – Daugiafunkciai aparatai“
I – Įžanga
1. Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti kai kurias Kombinuotosios nomenklatūros nuostatas. Konkretūs pateikti klausimai susiję su vadinamaisiais „daugiafunkciais“ aparatais, tačiau Teisingumo Teismo taip pat prašoma pateikti bendresnio pobūdžio išaiškinimus šia tema.
II – Teisinis pagrindas
A – Kombinuotosios nomenklatūros nuostatos
2. Šios bylos aplinkybėms taikoma 2006 m. Kombinuotoji nomenklatūra, įtvirtinta Reglamentu Nr. 1719/2005 (toliau – KN 2006)(2).
3. KN 2006 pirmos dalies I skyriuje „Bendrosios taisyklės“ nurodyta:
„1. Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis:
3. Jeigu prekę galima prima facie klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip:
a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau.
b) mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti;
c) prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a arba b punktus, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė.
“.
4. KN 2006 XVI skyriuje „Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys“ pateikiamos tokios „Pastabos“:
„1. Šiame skyriuje neklasifikuojama:
m) dirbiniai, klasifikuojami 90 skirsnyje;
3. Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, tai sudėtinės mašinos, sudarytos iš dviejų arba daugiau tarpusavyje sujungtų ir sudarančių bendrą visumą mašinų, ir kitos mašinos, skirtos atlikti dvi arba daugiau viena kitą papildančių arba alternatyvių funkcijų, turi būti klasifikuojamos taip, lyg jos būtų sudarytos tik iš sudedamosios dalies, atliekančios pagrindinę funkciją, arba būtų tik šią funkciją atliekanti mašina.
“.
5. XVI skyriaus 84 skirsnyje „Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys“ pateikiamos tokios „Pastabos“:
„
5.
B) Automatinio duomenų apdorojimo mašinos gali turėti sistemų, sudarytų iš nevienodo skaičiaus atskirų įrenginių, pavidalą. Atsižvelgiant į toliau išdėstytą šios pastabos E punktą, įrenginys turi būti laikomas tam tikros apibrėžtos sistemos dalimi, jeigu atitinka šias sąlygas:
a) pagal įrenginio rūšį jis priskiriamas įrenginiams, naudojamiems vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemose;
b) gali būti sujungtas su centriniu procesoriumi tiesiogiai arba per vieną ar kelis kitus įrenginius; ir
c) gali priimti arba perduoti duomenis tokiu pavidalu (kodų arba signalų), kuris gali būti naudojamas sistemoje.
D) Spausdintuvai, klaviatūros, X–Y koordinačių įvesties įrenginiai ir diskiniai atminties įrenginiai, kurie atitinka pirmiau B punkto b papunktyje ir B punkto c papunktyje nurodytas sąlygas, turi būti laikomi įrenginiais, klasifikuojamais 8471 pozicijoje.
E) Mašinos, atliekančios tam tikrą specifinę funkciją, tačiau ne duomenų apdorojimo funkciją, kurių sudėtinė dalis yra automatinio duomenų apdorojimo mašina arba kurios veikia kartu su ja, turi būti klasifikuojamos jų funkcijas atitinkančiose pozicijose arba, jeigu tai neįmanoma, pozicijose, kuriose klasifikuojami dirbiniai, nenurodyti kitoje vietoje.
“.
6. NK 2006 8471 pozicija apibrėžta taip:
„8471 Automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įrenginiai; magnetiniai arba optiniai skaitymo įrenginiai, užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos, nenurodytos kitoje vietoje:
8471 60 – Įvesties arba išvesties įrenginiai su tame pačiame korpuse sumontuotais atminties įrenginiais arba be jų:
8471 60 20 – – Spausdintuvai
8471 60 60 – – Klaviatūros
8471 60 80 – – kiti
“.
7. KN 2006 XVIII skyriaus „Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai; muzikos instrumentai; jų dalys ir reikmenys“ 90 skirsnyje įtvirtintos šios pozicijos:
„9009 Fotokopijavimo aparatai, su optine sistema arba kontaktiniai, ir termokopijavimo aparatai:
– Elektrostatiniai fotokopijavimo aparatai
9009 12 00 – – veikiantys originalo vaizdo perkėlimo į kopiją per tarpinę laikmeną būdu (netiesioginio proceso aparatai)“.
B – Reglamentas (EB) Nr. 400/2006
8. Reglamente Nr. 400/2006(3), kuriuo Europos Bendrijų Komisija nustatė Kombinuotosios nomenklatūros pozicijas, kuriose turi būti klasifikuojamos tam tikros prekės, šiai bylai reikšmingos dalies 9009 12 00 (sub)pozicijoje yra klasifikuota taip apibūdinta prekė:
„4. Daugiafunkcinis [daugiafunkcis] aparatas, galintis atlikti šias funkcijas:
– vaizdo skaitymo,
– lazerinio spausdinimo,
– lazerinio kopijavimo (netiesioginis procesas).
Šis aparatas, kuriame yra keli popieriaus padavimo loveliai, per minutę nukopijuoja iki 40 A4 formato puslapių.
Aparatas veikia atskirai (kaip kopijavimo aparatas) arba prijungiamas prie kompiuterio ar kompiuterinio tinklo (kaip spausdintuvas, skaitytuvas ir kopijavimo aparatas).“
9. Pateikti tokie šio pasirinkimo motyvai:
„Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 c punktu ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 84 skirsnio 5 pastabos E punktu bei KN kodus 9009 ir 9009 12 00 atitinkančiais prekių aprašymais. Aparatas atlieka keletą funkcijų, tačiau nė vienos jų negalima laikyti nulemiančia esminį šio aparato požymį“. (Pataisytas vertimas)
III – Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
10. Dvi pagrindinės bylos, kuriose buvo pateikti prejudiciniai klausimai, į kuriuos Teisingumo Teismo prašoma atsakyti, susijusios su aparatu „KIP 3000“ ir trimis kitais Hewlett-Packard International SARL (toliau – HP) daugiafunkcių spausdintuvų modeliais (laserjet CM 1015 MFP, laserjet M 1017 MFP ir laserjet M 1005 MFP).
11. Tai gana skirtingos prekės. KIP 3000 yra didelio formato spausdintuvas-skaitytuvas, daugiausia skirtas profesionaliems vartotojams, pavyzdžiui, architektams ar inžinieriams, į kurį įmontuotas visas Windows programa valdomas kompiuteris. Atvirkščiai, HP prekės yra daugiausia skirtos šeiminiam naudojimui arba mažiems biurams.
12. Bendras šių prekių požymis yra tai, kad jose yra ir spausdinimo, ir vaizdo skaitymo moduliai: toks spausdintuvo ir skaitytuvo derinys suteikia galimybę šioms prekėms be spausdinimo ir vaizdo skaitymo funkcijų atlikti ir kopijavimo funkciją. Be kita ko, kopijavimo funkcija galima naudotis neprijungus šių aparatų prie kompiuterio.
13. Prancūzijos muitinės tarnyba nagrinėjamus aparatus klasifikavo KN 9009 12 00 (sub)pozicijoje, iš esmės pripažindama, kad tai yra fotokopijavimo aparatai. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tokiam klasifikavimui taikoma 6 % muito norma. Atvirkščiai, importuojančių bendrovių siūlytam klasifikavimui 8471 60 (sub)pozicijoje netaikomas joks muito mokestis. Muitai „duomenų apdorojimo“ prekėms panaikinti Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pasiekus susitarimą šiuo klausimu, įtvirtintą 1996 m. gruodžio 13 d. Ministrų deklaracijoje dėl prekybos informacinių technologijų prekėmis. Šį susitarimą Taryba įgyvendino 1997 m. kovo 24 d. Tarybos sprendimu dėl informacinių technologijų produktams taikomų mokesčių panaikinimo(4).
14. Susidūręs su šia problema, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus(5):
„1. Ar tokio, koks aprašytas šioje byloje, daugiafunkcio aparato, sukurto veikti tiesiogiai arba per kompiuterinį tinklą prijungiant prie vieno ar kelių kompiuterių, bet kopijavimo funkciją galinčio atlikti atskirai, kopijavimo funkcija yra „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“ Kombinuotosios nomenklatūros 84 skirsnio 5 pastabos E punkto prasme?
2. Į pirmąjį klausimą atsakius teigiamai, ar ši specifinė funkcija, kuri aiškiai buvo pripažinta nenulemiančia esminio gaminio požymio, neleidžia taikant 5 pastabos E punktą klasifikuoti šio gaminio 84 skirsnyje, nepaisant spausdinimo ir skaitymo funkcijų, priskiriamų duomenų apdorojimui?
3. Ar tokiu atveju įrenginį, sudarytą iš trijų materialiai skirtingų modulių (spausdintuvo, skaitytuvo ir kompiuterio), reikia klasifikuoti remiantis 3 bendrosios taisyklės b punktu?
4. Bendriau kalbant, ar teisingas suderintos sistemos ir Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimas lemia tai, kad tokius spausdintuvus, kokie aprašyti byloje, reikia klasifikuoti 8471 60 (sub)pozicijoje arba 90 09 12 00 (sub)pozicijoje?
5. Ar 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 400/2006 yra negaliojantis, nes prieštarauja suderintai sistemai, Kombinuotajai nomenklatūrai ir Bendrųjų suderintos sistemos ir Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 1 taisyklei ir 3 taisyklės b punktui tiek, kiek jis motyvuojamas nurodant „funkciją, kuri nulemia esminį aparato požymį“, ir jis lemia tokių spausdintuvų, kokie aprašyti, klasifikavimą 9009 12 00 (sub)pozicijoje?“.
IV – Dėl prejudicinių klausimų
15. Reikia atkreipti dėmesį, kad daugiafunkcių aparatų, kurie yra šio proceso dėl prejudicinio sprendimo objektas, muitinis klasifikavimas nebeturėtų kelti praktinių problemų ateityje, nes 2007 m. KN redakcijoje 9009 pozicijos nebėra ir nagrinėjamos prekės turi būti klasifikuojamos 8443 pozicijoje, kuriai šiuo metu priskiriamos „spaudos mašinos ; kiti spausdintuvai, kopijavimo ir faksimiliniai aparatai, kombinuoti arba nekombinuoti“. Šiuo metu galiojančioje 2008 m. redakcijoje(6) 8443 31 (sub)pozicijai priskiriamos „mašinos, atliekančios ne mažiau kaip dvi iš šių funkcijų – spausdinimo, kopijavimo arba perdavimo faksu, ir kurias galima prijungti prie automatinio duomenų apdorojimo mašinos arba prie tinklo“.
16. Vis dėlto pažymėtina, kad viena iš svarbiausių šioje byloje kilusių problemų, t. y. KN 84 skirsnio 5 pastabos E punkto aiškinimas, išlieka iki šiol, nes minėta nuostata vis dar įtraukta į KN tekstą.
B – Dėl su KN aiškinimu susijusių pirmųjų keturių klausimų
1. Įžanginės pastabos
17. Manau, kad pirmuosius keturis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus galima nagrinėti kartu. Pateikdamas šiuos klausimus, teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo išaiškinti šiai bylai reikšmingas KN nuostatas, kad jis galėtų klasifikuoti anksčiau apibūdintus aparatus.
18. Tiksliau kalbant, problema kyla, pirma, nustatant, kokias KN aiškinimo nuostatas reikia taikyti šioje byloje ir, antra, kaip šios nuostatos turėtų būti suprantamos.
2. Šalių argumentai
19. Bendrovės Kip Europe SA ir HP, ieškovės pagrindinėse bylose, atstovaujamos tų pačių advokatų, pateikė vienodas pastabas, kuriomis siekiama įrodyti, kad nagrinėjami aparatai turėjo būti klasifikuoti 8471 60 (sub)pozicijoje.
20. Visų pirma bendrovės ieškovės teigia, kad klasifikuoti 8471 60 (sub)pozicijoje reikia taikant 3 bendrosios taisyklės b punktą ir pripažįstant, kad būtent spausdinimo modulis (arba, subsidiariai, spausdinimo ir vaizdo skaitymo moduliai kartu) nulemia šių aparatų „esminį požymį“.
21. Kita vertus, minėtų šalių teigimu, negalima remtis šių aparatų atliekama „funkcija“, nes šis požymis nėra minimas 3 bendrosios taisyklės b punkte. Su „pagrindine funkcija“ susijęs kriterijus iš tiesų yra numatytas tik XVI skyriaus 3 pastaboje, o ši nėra taikoma, kai, vertinant abstrakčiai, prekes taip pat galima klasifikuoti su XVI skyriumi nesusijusiose pozicijose (kaip šioje byloje)(7).
22. Bendrovės ieškovės šiuo klausimu teigia, kad sprendime Rank Xerox(8) Teisingumo Teismas padarė klaidą, kai taikydamas 3 bendrosios taisyklės b punktą rėmėsi „funkcijos“, o ne „medžiagos“ arba „gaminio“ kriterijumi(9).
23. KN 84 skirsnio 5 pastabos E punktas, kuriuo buvo pagrįsti Prancūzijos muitinės administracijos argumentai, ieškovių manymu, buvo taikomas neteisingai. Šios nuostatos tikslas buvo tik užkirsti kelią tam, kad visiškai skirtingi aparatai, kurie nėra skirti duomenims apdoroti, tačiau dėl sandaros ar naudojimo juose yra kompiuteris arba jie gali būti prijungti prie kompiuterio, galėtų būti klasifikuojami kaip duomenų apdorojimo prekės(10).
24. Šioje byloje taikydami minėtos 5 pastabos E punktą pripažintume, kad kopijavimo funkcija yra lemiama ir nekreiptume dėmesio į spausdinimo ir vaizdo skaitymo funkcijas, nors yra nustatyta, kad jos yra duomenų apdorojimo funkcijos. Bendrovių ieškovių pagrindinėse bylose teigimu, 5 pastabos E punktas buvo numatytas tik vieną funkciją atliekantiems aparatams(11).
25. Bendrovių ieškovių teigimu, Prancūzijos muitinės institucijų požiūrio taikymas gali vesti prie absurdiškų rezultatų, kompiuterį klasifikuojant kaip laikrodį, nes jis atlieka ir laiko rodymo funkciją(12).
26. Bendrovės ieškovės taip pat nurodo, kad pačią kopijavimo funkciją būtų galima laikyti duomenų apdorojimo forma, o tai savaime užkirstų kelią 84 skirsnio 5 pastabos E punkto taikymui(13).
27. Atvirkščiai, Prancūzijos, Nyderlandų, Lenkijos vyriausybės ir Komisija pritaria klasifikavimui 9009 12 00 (sub)pozicijoje.
28. Nors šalys pateikė skirtingų argumentų, tačiau jų esmę galima apibūdinti taip, kaip nurodyta toliau.
29. Klasifikavimas 9009 12 00 (sub)pozicijoje pirmiausia kyla iš KN 84 skirsnio 5 pastabos E punkto taikymo. To, kad nagrinėjami daugiafunkciai aparatai gali savarankiškai – net neprijungti prie kompiuterio – atlikti kopijavimo funkcijas, pakanka, kad būtų taikoma minėta nuostata ir prekės būtų klasifikuojamos šią konkrečią funkciją atitinkančioje pozicijoje (t. y. būtent KN 2006 9009 12 00 (sub)pozicijoje)(14).
30. Subsidiariai, toks pat klasifikavimas galėtų būti pagrįstas 3 bendrosios taisyklės c punktu, nes 3 bendrosios taisyklės b punktas netaikytinas, kadangi nėra galimybės nustatyti prekių „esminį požymį“ nulemiantį elementą(15).
3. Vertinimas
a) Bendrosios pastabos
31. Manau, kad ši byla ypač įdomi dėl to, kad joje Teisingumo Teismo prašoma ne vien aiškiai nurodyti, kaip turėtų būti klasifikuojama konkreti prekė, bet ir išaiškinti kai kurias pagrindines muitinio klasifikavimo srities taisykles. Kaip patvirtinama toliau pateikiamais įrodymais, pirmiausia tai susiję su KN 84 skirsnio 5 pastaba ir jos 3 bendrąja taisykle.
32. Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip žinoma, šioje byloje taikomos teisės nuostatos, iš dalies kylančios iš Bendrijos sudarytų tarptautinių susitarimų.
33. Aišku, visų pirma reikia nurodyti Pasaulio muitinių organizacijoje parengtą suderintą sistemą, kuria grindžiama KN(16). Be to, negalima nepaisyti galimos PPO susitarimo dėl prekybos informacinių technologijų prekėmis reikšmės šiai bylai(17). Toliau nagrinėsiu šioje byloje galbūt svarbias tarptautinės teisės nuostatas(18).
34. Taip pat reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką prekių muitinis klasifikavimas turi būti atliekamas vadovaujantis kuo objektyvesniais kriterijais ir remiantis KN pozicijų tekstu ir objektyviais klasifikuojamų prekių požymiais ir savybėmis(19). Muitinių bendradarbiavimo tarybos ir Komisijos pateikiamos aiškinamosios pastabos yra laikomos labai reikšmingomis aiškinimo priemonėmis, nors jos ir nėra teisiškai privalomos(20).
35. Šioje byloje nacionalinio teismo prašoma atsakyti į klausimą, ar anksčiau apibūdinti daugiafunkciai aparatai turėtų būtų klasifikuojami KN 8471 pozicijoje (esančioje XVI skyriaus 84 skirsnyje), ar 9009 pozicijoje (esančioje XVIII skyriaus 90 skirsnyje).
36. Iš esmės iš KN įtvirtintų nuostatų aiškiai matyti, kad aiškinančioji institucija pirmiausia turi išnagrinėti specialiąsias bei tikslesnes nuostatas ir remtis bendrosiomis nuostatomis tik jei pagal pirmąsias nuostatas klasifikuoti neįmanoma. Be kita ko, tokią išvadą galima daryti vadovaujantis KN 1 bendrąja aiškinimo taisykle, kurioje visų pirma nustatyta, kad minėtos bendrosios taisyklės taikomos tik esant būtinybei ir bet kuriuo atveju nepažeidžiant konkrečių KN pozicijų teksto ir prieš skyrius arba skirsnius įtvirtintų pastabų. Be to, 3 bendrosios taisyklės a punkte nurodyta, kad „pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau“.
37. Vadovaudamasis tokia logika manau, kad visų pirma reikia išnagrinėti prieš KN 84 skirsnį įtvirtintą 5 pastabą, siekiant nustatyti jos taikymo apimtį ir galimą taikymą šioje byloje. Vėliau, jei taikoma, reikės išnagrinėti XVI skyriaus 3 pastabą ir prireikus 3 bendrąją taisyklę.
b) Dėl KN 84 skirsnio 5 pastabos
38. Kaip matėme, 84 skirsnio 5 pastabos E punkte nustatyta, kad „mašinos, atliekančios tam tikrą specifinę funkciją, tačiau ne duomenų apdorojimo funkciją, kurių sudėtinė dalis yra automatinio duomenų apdorojimo mašina arba kurios veikia kartu su ja, turi būti klasifikuojamos jų funkcijas atitinkančiose pozicijose arba, jeigu tai neįmanoma, pozicijose, kuriose klasifikuojami dirbiniai, nenurodyti kitoje vietoje“.
39. Šioje byloje Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės teigė, kad taikant minėtą nuostatą nagrinėjamos prekės nepatenka į 84 skirsnio taikymo sritį, nes dėl galimybės daryti fotokopijas neprijungiant prie kompiuterio jos turi būti klasifikuojamos 90 skirsnyje.
40. Vertinimą dėl minėtos nuostatos taikymo šioje byloje reikia atlikti trimis vienas po kito einančiais etapais. Pirma, reikia nustatyti ar 5 pastabos E punktu apskritai galima remtis klasifikuojant konkrečią prekę kitame skirsnyje nei tas, prieš kurį įtvirtinta ši pastaba, t. y. ne 84 skirsnyje. Į šį klausimą atsakius teigiamai, reikia patikrinti, ar nagrinėjamų prekių fotokopijavimo funkcija yra „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“. Galiausiai, jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikia nustatyti, ar minėtą pastabą galima taikyti būtent šioje byloje.
i) Dėl 5 pastabos E punkto taikymo apskritai
41. Pirma, reikia nustatyti, ar galima remtis 5 pastabos E punktu klasifikuojant prekes kitame nei 84 skirsnyje, prieš kurį nurodyta ši pastaba.
42. Šiuo klausimu galima pabrėžti, kad paprastai prieš įvairias KN struktūros dalis esančios pastabos taikytinos tik tai daliai, kurioje jos yra įtvirtintos(21).
43. Vis dėlto manau, kad minėto argumento neužtenka norint apskritai atmesti 5 pastabos E punkto taikymą šiuo atveju.
44. Iš tiesų, pirma, šios pastabos paskirtis yra ne nustatyti atitinkamų prekių konkretų klasifikavimą, tačiau tik užkirsti kelią nustatytam klasifikavimui. Visų pirma, pastaba siekiama išvengti, kad prekę būtų galima pripažinti „duomenų apdorojimo“ preke vien dėl to, kad joje įmontuotas kompiuteris arba ji veikia prijungta prie kompiuterio, nors ši prekė vykdo visiškai kitas funkcijas. Akivaizdu, kad nagrinėjamų prekių priskyrimas prie „duomenų apdorojimo“ prekių būtų vykdomas remiantis KN 2006 84 skirsnio nuostatomis, nes duomenų apdorojimo prekės priskirtos prie šio skyriaus. Dėl to pastaba, kuria tokiais atvejais siekiama užkirsti kelią priskirti prie „duomenų apdorojimo“ prekių, negali būti įtvirtinta kitur, nei buvo pasirinkta, t. y. 84 skyriaus pradžioje. Be to, kadangi prekės, kuriose įmontuotas kompiuteris arba kurios veikia prijungtos prie kompiuterio, tačiau vykdo „ne duomenų apdorojimo“ funkcijas, turėtų būti klasifikuojamos bet kuriame kitame KN skirsnyje, atitinkamą 84 skirsnio pradžioje įtvirtintą pastabą alternatyviai būtų galima įtraukti į bendrąsias klasifikavimo taisykles, tačiau atsižvelgiant į itin bendrą pastarųjų pobūdį, tai būtų nelabai tinkama.
45. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad vieninteliu man žinomu atveju, kai Teisingumo Teismas pripažino, jog buvo įvykdytos 5 pastabos E punkto taikymo sąlygos, galima klasifikavimo 84 skirsnyje alternatyva buvo klasifikavimas kitame – 85 – skirsnyje(22). Jei Teisingumo Teismas būtų nustatęs, kad 5 pastabos E punktas gali būti taikomas tik „ne duomenų apdorojimo“ prekių klasifikavimui 84 skirsnyje, toje byloje jis turėjo atsisakyti taikyti tą pačią pastabą.
46. Taigi manau, kad 5 pastabos E punktas apkritai yra taikomas nagrinėjamu atveju.
ii) Dėl to, ar yra „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“
47. Dabar svarbu išsiaiškinti, ar daugiafunkcių aparatų, kurie yra šios bylos objektas, fotokopijavimo funkcija galėtų būti pripažinta „specifine, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“ minėtos 5 pastabos E punkto prasme.
48. Šiuo atžvilgiu manau, kad į tokį klausimą, be abejonės, reikia atsakyti teigiamai.
49. Iš tiesų bent jau vadovaujantis KN 2006, fotokopijavimo funkcija tikrai buvo „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“, nes ji numatyta kitame KN skirsnyje (ir kitame skyriuje). Žinoma, kalbu apie 90 skirsnį, kuriame Komisija ir į bylą įstojusios valstybės narės siekia klasifikuoti nagrinėjamas prekes.
iii) Dėl 5 pastabos E punkto taikymo šioje byloje
50. Mano manymu, tai, kad 5 pastabos E punktas galėtų būti taikomas ir kad kopijavimo funkcija yra „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“, vis dėlto nereiškia, jog 5 pastabos E punktas turėtų būti taikomas šioje byloje.
51. Iš tiesų manau, kad, viena vertus, minėtas 5 pastabos E punktas aiškiai gali būti taikomas, nesant būtinybės atlikti papildomų patikrinimų, jei „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“ iš tikrųjų yra vienintelė klasifikuojamų prekių atliekama funkcija.
52. Kita vertus, jei ta pati prekė atlieka ir duomenų apdorojimo, ir kitas funkcijas, galimybė taikyti nagrinėjamą nuostatą yra kur kas labiau abejotina.
53. Taip yra ir šioje byloje.
54. Iš tiesų šiuo atveju nagrinėjame aparatus, atliekančius duomenų apdorojimo funkcijas, be abejonės, priskirtinas prie atitinkamo KN skirsnio (šioje byloje – spausdinimo ir skaitymo funkcijos) ir prie duomenų apdorojimo srities nepriskiriamas funkcijas (šiuo atveju – fotokopijavimo funkcijos).
55. Jei bent vienos su duomenų apdorojimu nesusijusios funkcijos užtektų, kad nagrinėjamų prekių visais atvejais nebūtų galima klasifikuoti kaip „duomenų apdorojimo“ prekių KN 84 skirsnyje, atsidurtume, mano manymu, paradoksalioje situacijoje, kai prekė būtų klasifikuojama pagal funkciją, kuri gali būti antraeilė arba visiškai nereikšminga.
56. Be kita ko, taip pat būtų sunku klasifikuoti prekes, turinčias daugiau nei vieną ne duomenų apdorojimo funkciją. Toks visiškai neteorinis klausimas kiltų dėl daugiafunkcių prekių, be spausdinimo, skaitymo ir kopijavimo funkcijų, atliekančių ir telefakso funkcijas.
57. Neatrodo, kad aiškinimas, kurį ketinu pasiūlyti, prieštarautų Teisingumo Teismo praktikai dėl 5 pastabos E punkto.
58. Viena vertus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad 5 pastabos E punktas yra taikytinas, pripažinęs, jog nagrinėjama prekė atliko „specifinę funkciją“, kuri nėra duomenų apdorojimas, kai ši prekė, nors į ją ir buvo įmontuotas kompiuteris, buvo parengta ir pateikta kaip vaizdo stebėjimo aparatas. Kitaip tariant, tai buvo prekė, kurios vienintelė praktinė funkcija nebuvo duomenų apdorojimas(23).
59. Kita vertus, Teisingumo Teismas įvairiuose sprendimuose pripažino, kad nebuvo įvykdytos sąlygos, suteikiančios galimybę pripažinti, jog aparatas atlieka „specifinę funkciją“, kuri nėra duomenų apdorojimas(24).
60. Byloje, labai panašioje į šiuo metu nagrinėjamą, susijusioje su daugiafunkciais aparatais, kuriuos sudarė spausdintuvas, skaitytuvas ir telefaksas, Teisingumo Teismo, deja, nebuvo prašoma nuspręsti dėl tikslaus nagrinėjamų prekių klasifikavimo, nes jam pateiktas prejudicinis klausimas buvo susijęs tik su klasifikavimo reglamento galiojimu(25).
61. Šioje byloje, atvirkščiai, yra nustatyta, kad kopijavimo funkcija yra tik viena iš nagrinėjamiems aparatams priskirtinų funkcijų ir iš tiesų tai nėra pagrindinė jų funkcija. Preliminariai ir visiškai atmetus galimybę šiuos aparatus klasifikuoti kaip duomenų apdorojimo aparatus remiantis tuo, kad jais galima daryti ir fotokopijas, kiltų reali grėsmė labai iškraipyti KN.
62. Taigi manau, kad, siekiant išvengti akivaizdžių muitinio klasifikavimo iškraipymų, minėtas KN 84 skirsnio 5 pastabos E punktas turėtų būti taikomas tik esant specifinei prekės funkcijai, kuri būtų vienintelė šios prekės atliekama funkcija. Kitais atvejais klasifikavimas turėtų būti nustatomas pagal kitas KN nuostatas.
63. Žinoma, reikia pažymėti, kad tai, jog konkrečiu atveju 5 pastabos E punktas nebūtų taikomas, nebūtinai reiškia, kad prekė būtų klasifikuojama kaip duomenų apdorojimo prekė, nes taikant kitas klasifikavimo taisykles taip pat gali būti pasiekta kitokių rezultatų.
64. Kadangi kopijavimo funkcija nėra nei vienintelė, nei juo labiau pagrindinė nagrinėjamų prekių funkcija, 84 skirsnio 5 pastabos E punkto taikyti negalima; taigi preliminariai ir visiškai negalima atmesti galimybės, kad šios prekės galėtų būti klasifikuojamos kaip „duomenų apdorojimo“ aparatai KN 2006 84 skirsnyje.
65. Atrodo, kad pirmiau pateikti argumentai taip pat patvirtinami to paties 84 skirsnio 5 pastabos B punktu, kuriame tiesiogiai nurodoma, kad, atsižvelgiant į E punkto nuostatas, bet koks įrenginys turi būti laikomas duomenų apdorojimo sistemos dalimi, jeigu, be kita ko, „pagal įrenginio rūšį jis priskiriamas įrenginiams, naudojamiems vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemose“ (kursyvu išskirta mano). Kitaip tariant, pats teisės aktų leidėjas nuo pradžių daro prielaidą, kad duomenų apdorojimo sistemos dalimis taip pat galima pripažinti komponentus, galinčius atlikti, nors ir antrines, su duomenų apdorojimu nesusijusias funkcijas. Jei, kaip siūlo Komisija ir į bylą įstojusios vyriausybės, 5 pastabos E punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad net mažiausia prekės „ne duomenų apdorojimo“ funkcija visiškai užkirstų kelią priskirti prie „duomenų apdorojimo“ prekių, prieveiksmis „daugiausia“ būtų visiškai nereikalingas, nes 5 pastabos B punktas būtų taikomas tik prekėms, kurias galima naudoti vien duomenų apdorojimo sistemose.
66. Taip pat negalime neatsižvelgti į aplinkybę, nors ji ir nėra lemiama, kad naujesnėse KN redakcijose tokie daugiafunkciai aparatai, kokie nagrinėjami šioje byloje, yra priskiriami 84 skirsniui ir konkrečiai – 8443 31 (sub)pozicijai(26).
67. Galiausiai manau, kad mano siūlomą siaurą 84 skirsnio 5 pastabos E punkto aiškinimą taip pat patvirtina PPO susitarimas dėl prekybos informacinių technologijų prekėmis.
68. Nenagrinėjant, ar šis susitarimas taikytinas šioje byloje, nes šalys tuo nesirėmė(27), akivaizdu, kad, atsižvelgiant į nuoseklaus aiškinimo pareigą(28), minėtas susitarimas nebūtų suderinamas su Komisijos ir į bylą įstojusių vyriausybių siūlomu aiškinimu, kuris maksimaliai apribotų atleidimo nuo muitų taikymo sritį.
69. Iš tiesų minėtu susitarimu akivaizdžiai skatinamas laisvas, muitais nesuvaržytas, duomenų apdorojimo prekių judėjimas, pripažįstant šių prekių „pagrindinį vaidmenį informacinių technologijų pramonės vystyme ir dinamiškoje pasaulinės ekonomikos plėtroje“.
c) Dėl XVI skyriaus 3 pastabos
70. Atmetus galimybę taikyti 84 skirsnio 5 pastabos E punktą ir vadovaujantis anksčiau pateikta KN nuostatų aiškinimo tvarka(29), reikia išnagrinėti galimybę nagrinėjamų prekių muitiniam klasifikavimui taikyti XVI skyriaus 3 pastabą, pagal kurią „sudėtinės mašinos ir kitos mašinos, skirtos atlikti dvi arba daugiau [skirtingų] funkcijų, turi būti klasifikuojamos taip, lyg jos būtų tik (pagrindinę) funkciją atliekančios mašinos“ (kursyvu išskirta mano).
71. Vis dėlto manau, kad šioje byloje minėta nuostata akivaizdžiai nėra taikytina.
72. Iš tiesų, kaip jau turėjau progą pažymėti, nagrinėjami aparatai galėtų būti klasifikuojami atitinkamai 84 arba 90 skirsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad šie du skirsniai yra skirtinguose skyriuose (XVI ir XVIII skyriuose), tik viename iš šių skyrių įtvirtinta pastaba negali būti taikoma šioje byloje(30). Šalys tam taip pat pritarė per teismo posėdį.
73. Taip pat reikia pažymėti, kad, lyg pabrėžiant aiškų skirtumą tarp šių dviejų KN dalių, XVI skyriaus 1 pastaboje nurodoma, kad „1. Šiame skyriuje neklasifikuojam(i): m) dirbiniai, klasifikuojami 90 skirsnyje; “(31).
d) Dėl 3 bendrosios taisyklės
i) Bendrosios pastabos
74. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, šioje byloje reikia remtis bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, pateiktomis KN I skyriuje. Klasifikuojant prekes, kurios gali būti susijusios su dviem ar daugiau pozicijų, visų pirma taikoma 3 bendroji taisyklė.
75. Pirmame iš minėtą taisyklę sudarančių trijų punktų numatyta, kad pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Vis dėlto nagrinėjamu atveju šis bendrąsias KN klasifikavimo sistemos ypatybes atitinkantis principas nėra reikšmingas, nes abi galimos nagrinėjamų prekių klasifikacijos yra vienodai tikslios ir įtvirtintos skirtinguose skyriuose esančiuose skirsniuose.
76. Atvirkščiai, 3 bendrosios taisyklės b punkte numatyta, kad „mišiniai“ yra klasifikuojami pagal „medžiag(ą) arba sudėtin(es) dal(is), kurios nulemia esminius prekių požymius“.
77. Kaip matėme iš šalių pozicijų aprašymo, į bylą įstojusios vyriausybės ir Komisija mano, kad minėta nuostata nėra taikytina, nes šioje byloje nėra galimybės nustatyti daugiafunkcių aparatų, kurie yra bylos objektas, ypatingą esminį požymį nulemiantį elementą(32). Dėl to reikėtų taikyti tos pačios bendrosios taisyklės c punktą.
78. Bendrovės ieškovės pagrindinėje byloje savo ruožtu teigia, kad 3 bendrosios taisyklės b punktas ir XVI skyriaus 3 pastaba skiriasi. Visų pirma, pastarojoje nuostatoje įtvirtinta „pagrindinės funkcijos“ sąvoka turėtų būti tiksliai atskirta nuo „medžiagos“ ir „dalies“ sąvokų, apibūdinančių prekę 3 bendrosios taisyklės b punkto prasme.
79. Bendrovių ieškovių pozicija yra pagrįsta požiūriu, kad tai, jog nagrinėjamu aparatu galima savarankiškai daryti fotokopijas, gali būti pripažinta „funkcija“, tačiau jokiu būdu negali būti apibūdinta kaip šių prekių pagrindinė dalis. Nagrinėjami daugiafunkciai aparatai iš tiesų yra spausdinimo ir vaizdo skaitymo modulių, kurie yra vieninteliai du fiziškai atskiriami elementai, visuma. Kitaip tariant, galimybė daryti fotokopijas yra vien dviejų minėtų modulių junginio „antrinė pasekmė“.
80. Taigi, jei laikytumėmės bendrovių ieškovių argumentų, į galimybę daryti fotokopijas, kuri tėra paprasta „funkcija“, nereikėtų atsižvelgti klasifikuojant 3 bendrosios taisyklės b punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, kad vertinimas turi remtis vien pagrindinėmis prekių dalimis ir kad pastarosios prekės gali būti klasifikuojamos tik KN 84 skirsnyje, klasifikavimas 90 skirsnyje būtų neįmanomas.
81. Vis dėlto nemanau, kad šiam teiginiui galima pritarti. Kaip ir į bylą įstojusių vyriausybių ir Komisijos argumentai dėl galimybės taikyti XVI skyriaus 5 pastabos E punktą šioje byloje, kurie iškraipytų KN nuostatas, ieškovių siūlymas 3 bendrosios taisyklės b punktą aiškinti griežtai pažodžiui kelia grėsmę taip pat sulaukti nemalonių rezultatų.
82. Iš tiesų manau, kad vien daugialypės prekės, kaip šioje byloje nagrinėjami daugiafunkciai aparatai, pagrindinių dalių vertinimą visiškai nepaisant šių prekių atliekamų funkcijų reikėtų pripažinti gana trumparegišku, ypač kai nuolat didėjant elektroninių aparatų skaičiui, jiems mažėjant ir esant tendencijai pardavinėti prekes, kuriose sujungiamos skirtingos funkcijos siekiant vadinamosios „technologinės konvergencijos“, galimybė vertinti tik išorines ar pagrindines klasifikuojamos prekės dalis yra vis labiau netinkama.
83. Taigi manau, kad Teisingumo Teismo sprendime Rank Xerox pateiktas aiškinimas ne tik nėra redakcinė klaida, kaip teismo posėdyje nurodė ieškovės pagrindinėje byloje, tačiau jis vis dar yra taikytinas visa apimtimi, o išdėstytai jo kritikai(33) negalima pritarti.
84. Byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, Teisingumo Teismo buvo prašoma nuspręsti dėl daugiafunkcio telefakso-fotokopijavimo aparato muitinio klasifikavimo. Dėstydamas argumentus, jis atmetė galimybę taikyti 3 bendrosios taisyklės b punktą, „nes nagrinėjami aparatai neturėjo jokios funkcijos, pagal kurią būtų galima nustatyti jų esminį požymį“ (34) (kursyvu išskirta mano). Kitaip tariant, Teisingumo Teismo manymu, jei tai yra būtina dėl konkrečios prekės techninių savybių, į pastarosios prekės funkciją galima atsižvelgti ir taikant 3 bendrąją taisyklę, nors šios nuostatos tekste nurodoma ne „funkcija“, o tik „medžiaga“ ir „dalis“.
ii) 3 bendrosios taisyklės taikymas šioje byloje
85. Pradedant analizuoti 3 bendrosios taisyklės taikymą šioje byloje nagrinėjamoms prekėms visų pirma reikia pažymėti, kad paprastai sprendimas remtis šios bendrosios taisyklės b arba c punktu priklauso tik nuo kiekvienu atveju atliekamo vertinimo.
86. Vis dėlto šiuo atveju tai kelia papildomų problemų.
87. Jeigu, kaip man atrodo visai tikėtina, pripažintume, kad nagrinėjamų daugiafunkcių aparatų pagrindinės funkcijos yra spausdinimas ir vaizdo skaitymas, o kopijavimo funkcija yra antrinė, kyla problema nustatant, ar klasifikuojant taikyti b, ar c punktą.
88. Be to, net jei pripažintume, kad spausdinimo, vaizdo skaitymo ir kopijavimo funkcijos yra vienodai svarbios, spausdinimo ir vaizdo skaitymo funkcijos, kurios kartu vis tiek galėtų būti pripažintos „duomenų apdorojimo“ funkcijomis KN 2006 prasme, sudarytų pagrindinę nagrinėjamų aparatų funkcijų dalį (du trečdalius atliekamų funkcijų).
89. Jei pagrindinė funkcija būtų vienintelė, be abejonės, reikėtų taikyti b punkto nuostatą. Atvirkščiai, jei būtų neįmanoma atskirti apibūdinančio elemento, reikėtų remtis c punkto nuostata. Vis dėlto šiuo atveju susiduriame su dviguba „pagrindine funkcija“ (spausdinimas ir vaizdo skaitymas – dvi 84 skirsnyje klasifikuojamos funkcijos) ir viena „antrine funkcija“ (kopijavimas – 90 skirsnyje klasifikuojama funkcija). Ar nesant galimybės nustatyti vieną pagrindinę funkciją reikėtų taikyti c punkto nuostatas ir dėl to nagrinėjamas prekes klasifikuoti 90 skirsnyje?
90. Tai man neatrodo priimtina, nes tokiu atveju būtų klasifikuojama remiantis antriniu ir gana nesvarbiu klasifikuojamos prekės požymiu. Atvirkščiai, manau, kad jei viena prekė turi kelias „pagrindines funkcijas“ (arba, materialiąja prasme, kelis atskiriamus elementus), kurios vis dėlto priklauso tam pačiam KN skirsniui ar skyriui, reikėtų nagrinėjamą prekę klasifikuoti šiame skirsnyje arba skyriuje, galbūt taikant šio skirsnio ar skyriaus įžangines pastabas, siekiant tiksliai nustatyti, kokioje pozicijoje ją reikia klasifikuoti.
91. Todėl manau, kad, atsižvelgiant ir į per teismo posėdį pateiktus įrodymus, tinkamiausia KN pozicija nagrinėjamiems aparatams klasifikuoti – 84 skirsnio 8471 60 (sub)pozicija, kurią taip pat nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
e) Tarpinė išvada
92. Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į keturis pirmuosius prejudicinius klausimus atsakyti taip:
1. Šioje byloje nurodytų daugiafunkcių aparatų kopijavimo funkcija yra „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“ KN 84 skirsnio 5 pastabos E punkto prasme.
2. Tokia specifinė funkcija galėtų užkirsti kelią priskirti prekes prie duomenų apdorojimo prekių 84 skirsnyje jo 5 pastabos E punkto prasme tik jei tai būtų vienintelė klasifikuojamo aparato atliekama funkcija.
3. Vadovaujantis KN 2006, daugiafunkciai aparatai, atliekantys spausdinimo, vaizdo skaitymo ir kopijavimo funkcijas, turi būti klasifikuojami taikant 3 bendrąją taisyklę. Jei galima atskirti vieną pagrindinę funkciją arba kelias pagrindines funkcijas, kurios gali priklausyti tam pačiam KN skyriui ar skirsniui, klasifikuoti reikia remiantis 3 bendrosios taisyklės b punktu, prireikus taikant prieš atitinkamą skyrių ar skirsnį įtvirtintas pastabas. Kitais atvejais reikia taikyti c punktą.
4. Daugiafunkciai aparatai, kurie yra šios bylos objektas, turi būti klasifikuojami KN 2006 8471 60 (sub)pozicijoje.
B – Dėl Reglamento Nr. 400/2006 galiojimo
1. Šalių argumentai
93. Bendrovių ieškovių teigimu, Reglamentą Nr. 400/2006 reikia pripažinti negaliojančiu. Kaip matėme, šiuo reglamentu Komisija 9009 12 00 (sub)pozicijoje klasifikavo daugiafunkcius aparatus, galinčius atlikti vaizdo skaitymo, lazerinio spausdinimo ir kopijavimo funkcijas. Visų pirma, tokį klasifikavimą ji grindė tuo, kad „aparatas atlieka keletą funkcijų, tačiau nė vienos jų negalima laikyti nulemiančia esminį šio aparato požymį“.
94. Šių bendrovių manymu, minėtame reglamente Komisijos vertinta prekė, atvirkščiai, turėjo būti klasifikuota KN 84 skirsnyje – taip, kaip šalys siūlo klasifikuoti ir prekes, kurios yra šios bylos objektas. Tokią išvadą galima padaryti taikant tą pačią anksčiau išdėstytą logiką ir aiškinimą.
95. Atvirkščiai, Komisija teigia, kad, atsižvelgiant į jos siūlomus atsakymus į pirmuosius keturis klausimus, į penktąjį klausimą atsakyti nereikia(35).
96. Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės siūlo, kad Teisingumo Teismas iš esmės dėl tų pačių priežasčių pripažintų, kad Reglamentas Nr. 400/2006 yra galiojantis(36). Lenkijos vyriausybė, išnagrinėjusi šį klausimą išsamiau, pateikia tokią pačią nuomonę(37), papildomai nurodydama, kad jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto nuspręstų panaikinti nagrinėjamą reglamentą, jis turėtų pateikti reikiamas nuorodas, kuriomis būtų apribotas jo sprendimo veikimas laiko atžvilgiu(38).
2. Vertinimas
97. Nors atrodo, kad įvairios šios bylos šalys laikosi pozicijos, jog Teisingumo Teismo sprendimas dėl nagrinėjamų daugiafunkcių aparatų klasifikavimo ir Reglamento Nr. 400/2006 galiojimas yra lygiagretūs klausimai, manau, kad šiuos klausimus reikia aiškiai atskirti.
98. Iš tiesų, kaip aiškiai nurodė Teisingumo Teismas, klasifikavimo reglamentas yra taikomas tik kai klasifikuojamos prekės konkrečiu atveju iš tiesų atitinka šiame reglamente numatytas prekes. Taigi ypač svarbu, kad šios prekės ne tik atliktų tas pačias funkcijas, bet ir kad tais atvejais, kai jos atlieka keletą skirtingų funkcijų, jų pagrindinė funkcija būtų ta pati(39).
99. Dėl šios priežasties reikia pripažinti ypatingą pačiame klasifikavimo reglamente nurodytų motyvų svarbą(40).
100. Vis dėlto neatrodo, kad daugiafunkcius aparatus, kurie yra šios bylos objektas, galima pripažinti analogiškais Reglamente Nr. 400/2006 apibūdintam aparatui.
101. Visų pirma reikia pažymėti, kad, pateikdama Reglamente Nr. 400/2006 nagrinėtos prekės klasifikavimo KN 9009 12 00 (sub)pozicijoje priežastis, Komisija reglamento motyvuojamojoje dalyje pati skyrė ypatingą reikšmę aplinkybei, kad nė viena iš prekės atliekamų funkcijų negalėjo būti pripažinta pagrindine. Tačiau šioje byloje atrodo, kad, kaip matėme, spausdinimo ir vaizdo skaitymo funkcijos yra vyraujančios.
102. Be to, reikia pabrėžti, kad, apibūdindama aparato, kuris yra Reglamento Nr. 400/2006 objektas, technines savybes, Komisija nurodė, kad „šis aparatas, kuriame yra keli popieriaus padavimo loveliai, per minutę nukopijuoja iki 40 A4 formato puslapių“. Taigi akivaizdu, kad tai yra prekė, kurios fotokopijavimo funkcija yra ypač išvystyta ir greičiausiai suderinta su automatiniu kopijuojamų lapų padavimu. Atvirkščiai, šioje byloje nagrinėjami aparatai minėtu požiūriu visiškai skiriasi vien dėl to, kad, palyginus jų kopijavimo funkciją, pastaroji atrodo visiškai paprasta(41).
103. Vienintelė galima nagrinėjamo reglamento kritika, remiantis anksčiau pasiūlytu KN 2006 84 skirsnio 5 pastabos aiškinimu, susijusi su tuo, kad šiame reglamente tarp klasifikuojant prekes taikytų nuostatų yra nurodomas 5 pastabos E punktas. Kaip matėme, iš tiesų ši nuostata yra sunkiai pritaikoma spausdinimo, vaizdo skaitymo ir kopijavimo funkcijas atliekantiems daugiafunkciams aparatams. Be to, man atrodo akivaizdu, kad net jei nuoroda į šią nuostatą būtų panaikinta, Reglamente Nr. 400/2006 siūloma klasifikacija be jokių sunkumų galėtų būti pagrįsta kitomis nurodytomis nuostatomis ir ypač 3 bendrosios taisyklės c punktu.
104. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad nėra priežasčių Reglamentą Nr. 400/2006 pripažinti negaliojančiu.
V – Išvada
105. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, siūlau Teisingumo Teismui į Tribunal d’instance du VIIe arrondissement de Paris pateiktus klausimus atsakyti taip:
1. Šioje byloje nurodytų daugiafunkcių aparatų kopijavimo funkcija yra „specifinė, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“ Kombinuotosios nomenklatūros, įtvirtintos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1719/2005, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 286, p. 1), 84 skirsnio 5 pastabos E punkto prasme.
2. Tokia specifinė funkcija galėtų užkirsti kelią priskirti prekes prie 84 skirsnyje nurodytų duomenų apdorojimo prekių šio skirsnio 5 pastabos E punkto prasme tik jei tai būtų vienintelė klasifikuojamo aparato atliekama funkcija.
3. Vadovaujantis minėta Kombinuotąja nomenklatūra, daugiafunkciai aparatai, atliekantys spausdinimo, vaizdo skaitymo ir kopijavimo funkcijas, turi būti klasifikuojami taikant 3 bendrąją taisyklę. Jei galima atskirti vieną pagrindinę funkciją arba kelias pagrindines funkcijas, kurios gali priklausyti tam pačiam minėtos Kombinuotosios nomenklatūros skyriui ar skirsniui, klasifikuoti reikia remiantis 3 bendrosios taisyklės b punktu, prireikus taikant prieš atitinkamą skyrių ar skirsnį įtvirtintas pastabas. Kitais atvejais reikia taikyti c punktą.
4. Daugiafunkciai aparatai, kurie yra šios bylos objektas, turi būti klasifikuojami šios Kombinuotosios nomenklatūros 2006 8471 60 (sub)pozicijoje.
5. Išnagrinėjus pateiktą klausimą, nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 400/2006 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje galiojimui.
1 – Originalo kalba: italų.
2 – 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentas, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 286, p. 1).
3 – 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 70, p. 9).
4 – OL L 155, p. 1. 2008 m. gegužės mėn. Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai kreipėsi į PPO, ginčydamos Bendrijos praktiką muitų srityje, be kita ko, susijusią su tokiais daugiafunkciais aparatais, kokie nagrinėjami šioje byloje. Rengiant šią išvadą, informaciją šiuo klausimu buvo galima gauti tik iš bendro pobūdžio pranešimų laikraščiuose, todėl vis dar nėra galimybės pateikti tikslaus šio klausimo įvertinimo.
5 – Nurodytas tekstas atspindi byloje C‑362/07 pateiktus klausimus. Byloje C‑363/07 pateiktų klausimų tekstas iš esmės sutampa ir tik nedaug skiriasi trečiajame klausime, kuriame panaikinta nuoroda į kompiuterį, kaip papildomą nagrinėjamų aparatų sudėtinę dalį; taigi pastaruosius aparatus šiuo atveju sudaro tik du, o ne trys elementai.
6 – Įtvirtintoje 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 286, p. 1).
7 – Bendrovių ieškovių raštu pateiktų pastabų 37 ir 38 punktai.
8 – 1997 m. spalio 9 d. Sprendimas (C‑67/95, Rink. p. I‑5401).
9 – Ten pat, 30 punktas. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas išvengė šios klaidos 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendime Sony Computer Entertainment Europe prieš Komisiją (T‑243/01, Rink. p. II‑4189, 124 punktas); žr. bendrovių ieškovių raštu pateiktų pastabų 41–43 punktus.
10 – Bendrovių ieškovių raštu pateiktų pastabų 48 punktas.
11 – Ten pat, 66 ir paskesni punktai.
12 – Ten pat, 71 punktas.
13 – Ten pat, 56 ir paskesni punktai.
14 – Komisijos pastabų 32–37 punktai, Prancūzijos vyriausybės pastabų 23–27 punktai, Nyderlandų vyriausybės pastabų 27 ir 28 punktai ir Lenkijos vyriausybės pastabų 25 punktas.
15 – Žr. Komisijos pastabų 43 ir paskesnius punktus, Prancūzijos vyriausybės pastabų 51–56 punktus, Nyderlandų vyriausybės pastabų 31–39 punktus ir Lenkijos vyriausybės pastabų 22–24 punktus.
16 – Dėl KN nuostatų vietos Pasaulio muitinių organizacijoje parengtoje suderintoje sistemoje žr. 2006 m. sausio 12 d. Sprendimą Algemene Scheeps Agentuur Dordrecht (C‑311/04, Rink. p. I‑609, 25 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
17 – Žr. 13 punktą.
18 – Žr. 67 ir paskesnius punktus.
19 – Visų pirma žr. 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimą Techex (C‑382/95, Rink. p. I‑7363, 11 punktas); 16 išnašoje minėto sprendimo Algemene Scheeps Agentuur Dordrecht 26 punktą; 2004 m. kovo 4 d. Sprendimą Krings (C‑130/02, Rink. p. I‑2121, 28 punktas) ir 2005 m. kovo 17 d. Sprendimą Ikegami (C‑467/03, Rink. p. I‑2389, 17 punktas).
20 – Žr. 1985 m. spalio 10 d. Sprendimą Daiber (200/84, Rink. p. 3363, 13 ir 14 punktai); 1994 m. gegužės 19 d. Sprendimą Siemens Nixdorf (C‑11/93, Rink. p. I‑1945, 11 ir 12 punktai); 19 išnašoje minėto sprendimo Techex 12 punktą; 2007 m. liepos 18 d. Sprendimą Olicom (C‑142/06, Rink. p. I‑6675, 17 punktas) ir 2008 m. birželio 5 d. Sprendimą JVC France (C‑312/07, Rink. p. I‑0000, 34 punktas).
21 – Konkrečiau apie tai bus kalbama nagrinėjant prieš KN 2006 XVI skyrių įtvirtintą 3 pastabą; žr. šios išvados 70 ir paskesnius punktus.
22 – 19 išnašoje minėtas sprendimas Ikegami. Visų pirma žr. 12 punktą.
23 – 19 išnašoje minėtas sprendimas Ikegami. Dėl su prekės rinkodara ir pristatymu bei jos tiksline auditorija susijusių klausimų visų pirma žr. sprendimo 21, 23 ir 24 punktus. Taip pat žr. 2005 m. sausio 20 d. generalinės advokatės J. Kokott išvados toje pačioje byloje 55 punktą. Be to, žr. 20 išnašoje minėto sprendimo Olicom 18 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.
24 – 20 išnašoje minėto sprendimo Olicom 30 punktas (dėl kombinuotų tinklo plokščių-modemų); 20 išnašoje minėto sprendimo Techex 21 punktas (kompiuterio vaizdo plokštės); 2000 m. spalio 19 d. Sprendimas Peacock (C‑339/98, Rink. p. I‑8947, 16 ir 17 punktai, tinklo plokštės); 20 išnašoje minėto sprendimo Siemens Nixdorf 16 punktas (kompiuterio monitorius); 2001 m. gegužės 10 d. Sprendimas Cabletron (C‑463/98, Rink. p. I‑3495, 27 punktas, įvairūs tinklo aparatai) ir 2001 m. birželio 7 d. Sprendimas CBA Computer (C‑479/99, Rink. p. I‑4391, 27 punktas, kompiuterio garso plokštės).
25 – 2001 m. gegužės 17 d. Sprendimas Hewlett Packard (C‑119/99, Rink. p. I‑3981). Bet kuriuo atveju žr. 2001 m. sausio 18 d. pateiktą generalinio advokato M. Mischo išvadą šioje byloje (visų pirma 13–18 punktus), kurioje daroma prielaida, kad reglamentas, pagal kurį visi daugiafunkciai aparatai, į kuriuos įmontuotas telefaksas, būtų savaime klasifikuojami pagal telefakso funkciją, yra neteisėtas.
26 – Taip yra net jei, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, technologijų vystymasis reiškia, kad Bendrijos institucijos turi pritaikyti KN, tačiau nereiškia, kad prieš tai nepataisius KN, ją galima aiškinti pakeičiant jos turinį (1981 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Analog Devices (122/80, Rink. p. 2781, 12 punktas) ir 8 išnašoje minėto sprendimo Rank Xerox 22 punktas).
27 – Gerai žinoma, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra patvirtinęs, jog taikomos labai griežtos galimybės remtis PPO susitarimu vertinant Bendrijos teisės akto teisėtumą sąlygos, kurios šiuo atveju neatrodo įvykdytos; visų pirma žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimą Biret ir Cie prieš Tarybą (C‑94/02 P, Rink. p. I‑10565, 55 ir 56 punktai ir juose nurodyta teismo praktika). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, jog norint įvertinti Bendrijos teisės akto teisėtumą remiantis PPO susitarimu reikia, kad „Bendrija ketintų įvykdyti konkretų PPO atžvilgiu prisiimtą įsipareigojimą arba kad akte aiškiai būtų daromos nuorodos į konkrečias PPO susitarimų nuostatas“. Nepanašu, kad KN atveju būtų įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų.
28 – Dėl šios pareigos apskritai žr. 1992 m. lapkričio 24 d. Sprendimą Poulsen ir Diva Navigation (C‑286/90, Rink. p. I‑6019, 9 punktas); 1996 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Komisija prieš Vokietiją (C‑61/94, Rink. p. I‑3989, 52 punktas) ir 1998 m. liepos 14 d. Sprendimą Bettati (C‑341/95, Rink. p. I‑4355, 20 punktas). Konkrečiai dėl TRIPS susitarimo, kuris yra PPO sistemos dalis ir jam būdingos tos pačios savybės, žr. 1998 m. birželio 16 d. Sprendimą Hermès (C‑53/96, Rink. p. I-3603, 28 punktas); 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Diorir kt. (C‑300/98 ir C‑392/08, Rink. p. I‑11307, 47 punktas) ir 2004 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Anheuser-Busch (C‑245/02, Rink. p. I‑10989, 55 punktas).
29 – 36 punktas.
30 – Žr. 8 išnašoje minėto sprendimo Rank Xerox 28 ir 29 punktus.
31 – Be to, nemanau, kad yra pagrįstas visų pirma Komisijos pateiktas argumentas, kad XVI skyriaus 1 pastabos m punktas užkerta kelią šiame skyriuje klasifikuoti šioje byloje nagrinėjamas prekes, jei jas taip pat galima klasifikuoti 90 skirsnyje. Iš tiesų reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 1 pastabos m punkte šie du skyriai aiškiai atskiriami, tačiau nenurodoma, kad, kilus abejonei dėl 90 skirsnio ar XVI skyriaus skirsnio pasirinkimo, pirmajam turi būti teikiama pirmenybė.
32 – Žr. 30 punktą.
33 – Žr. 22 punktą.
34 – 8 išnašoje minėto sprendimo 30 punktas.
35 – Komisijos pastabų 51 punktas.
36 – Prancūzijos vyriausybės pastabų 58 punktas ir Nyderlandų vyriausybės pastabų 40 punktas.
37 – Lenkijos vyriausybės pastabų 28–34 punktai.
38 – Ten pat, 35 ir paskesni punktai.
39 – 25 išnašoje minėto sprendimo Hewlett Packard 21 ir 22 punktai. Nors Teisingumo Teismas iš esmės pripažino galimybę taikyti klasifikavimo reglamentą pagal analogiją (19 išnašoje minėto sprendimo Krings 35 punktas), neatrodo, kad šioje byloje buvo įvykdytos tam būtinos sąlygos.
40 – 25 išnašoje minėto sprendimo Hewlett Packard 20 punktas.
41 – Turbūt verta paminėti, kad pagal naujesnes KN redakcijas daugiafunkcių aparatų, kurie klasifikuojami 8443 31 (sub)pozicijoje, kopijavimo greitis yra lemiamas rodiklis klasifikuojant ir taikant muitą.
Full & Egal Universal Law Academy