EUR-Lex -  62007CC0430 - LT

GENERALINIO ADVOKATO

PAOLO MENGOZZI IŠVADA,

pateikta 2008 m. lapkričio 20 d.(1)

Byla C‑430/07

Exportslachterij J. Gosschalk & Zoon BV

prieš

Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

(Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendras žemės ūkio rinkų organizavimas – Galvijiena – Galvijų spongiforminės encefalopatijos tyrimų finansavimas“

I –    Įžanga

1.        Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Raad van State (Nyderlandai) pateikia Teisingumo Teismui klausimus, susijusius, pirma, su 2000 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2777/2000, patvirtinančio išskirtines paramos galvijienos rinkai priemones(2), nuostatų aiškinimu ir minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalies galiojimu ir, antra, su 1985 m. sausio 29 d. Tarybos direktyvos 85/73/EEB dėl veterinarinių patikrinimų ir kontrolės, numatytų Direktyvose 89/662/EEB, 90/425/EEB, 90/675/EEB bei 91/496/EEB, finansavimo(3), iš dalies pakeistos ir konsoliduotos 1996 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 96/43/EB(4), nuostatų aiškinimu.

2.        Šie klausimai buvo pateikti sprendžiant ginčą tarp Exportslachterij J. Gosschalk & Zoon BV (toliau – Gosschalk) ir Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit (Nyderlandų žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras) dėl sprendimų apmokestinti galvijų spongiforminės encefalopatijos (toliau – GSE) tyrimus, atliktus Gosschalk ūkyje nuo 2001 m. gegužės iki gruodžio mėnesio, teisėtumo.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3.        1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo(5) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„(Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo) Garantijų skyrius finansuoja:

b)      intervenciją skirtą žemės ūkio rinkai stabilizuoti;

d)      Bendrijos finansinį įnašą konkrečioms veterinarinėms priemonėms, kontrolės priemonėms veterinarijos srityje, gyvulių ligų likvidavimo ir priežiūros programoms (veterinarinės priemonės) bei augalų sveikatos priemonėms;

.“

4.        Pagal Reglamento Nr. 1258/1999 2 straipsnio 2 dalį „intervencijos skirtos žemės ūkio rinkoms stabilizuoti, taikomos pagal Bendrijos taisykles bendro žemės ūkio rinkų organizavimo ribose, finansuojamos pagal 1 straipsnio 2 dalies b punktą“. Be to, pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį „veterinarijos ir augalų sveikatos priemonės, kurias įgyvendinti buvo imtasi pagal Bendrijos taisykles, finansuojamos pagal 1 straipsnio 2 dalies d punktą“.

5.        1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo(6) 38 straipsnyje nustatyta:

„1.      Jei Bendrijos rinkoje užregistruojamas žymus kainų kilimas arba kritimas ir tikėtina, kad tokia padėtis tęsis, tuo sutrikdydama ar kelianti grėsmę sutrikdyti rinką, galima imtis būtinų priemonių.

2.      43 straipsnyje nustatyta (komiteto) tvarka Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.“

6.        Reglamento Nr. 1254/1999 45 straipsnyje nurodyta, kad produktams, kuriuos apima bendras galvijienos rinkos organizavimas, yra taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir jį įgyvendinant priimtos nuostatos.

7.        1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką(7), 1 straipsnis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad tam tikrų prekybai skirtų gyvūninės kilmės produktų veterinariniai patikrinimai būtų atliekami ne pasienyje, o būtų atliekami vadovaujantis šia direktyva.

8.        Direktyvos 89/662 9 straipsnyje nurodyta:

„1.      Kiekviena valstybė narė nedelsiant informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją apie bet kokios ligos protrūkį, kitokį, nei nurodyta Direktyvoje 82/894/EEB, taip pat apie bet kokias zoonozes, ligas ar kitas priežastis, keliančias rimtą pavojų gyvūnams ar žmonių sveikatai.

Kilmės valstybė narė nedelsiant įgyvendina Bendrijos taisyklėse siūlomas kontrolės ar atsargumo priemones, ypač siekdama nustatyti tose taisyklėse nurodytas buferines zonas arba patvirtinti bet kokias kitas priemones, kurias ji laiko tinkamomis.

Paskirties arba tranzito valstybė narė, kuri patikrinimo, minimo 5 straipsnyje metu nustatė vieną iš ligų ar priežasčių, minimų 1 pastraipoje, gali esant reikalui imtis atsargumo priemonių, numatytų Bendrijos taisyklėse.

Kol bus priimtos priemonės pagal 4 dalį, paskirties valstybė narė, remdamasi rimtomis viešosios sveikatos ar gyvūnų sveikatos priežastimis, gali imtis laikinų apsaugos priemonių tų įmonių atžvilgiu arba epizootinių ligų atveju Bendrijos taisyklių numatytos apsaugos srities atžvilgiu.

Valstybės narės, kurios imasi priemonių, nedelsiant apie tai informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją.

4.      Visais atvejais Komisija neatidėliodama įvertina situaciją Veterinarijos nuolatinio komiteto posėdyje. Jis patvirtina būtinas priemones dėl 1 straipsnyje išvardytų produktų, o jei to reikalauja situacija, dėl produkto kilmės ir antrinių produktų, vadovaudamasis 17 straipsnyje numatyta tvarka. Komisija stebi situaciją ir pagal tą pačią tvarką, priklausomai nuo situacijos, keičia arba atmeta priimtus sprendimus.

.“

9.        1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą(8), dėl tam tikrų gyvų gyvūnų, įskaitant galvijus, ir gyvūninės kilmės produktų (išskyrus šviežią mėsą) taip pat numato, kad turi būti panaikinti veterinariniai patikrinimai pasienyje, ir nustato veterinarinių patikrinimų derinimo taisykles. Šios direktyvos 10 straipsnio nuostatos visiškai sutampa su Direktyvos 89/662 9 straipsnio nuostatomis.

10.      Remiantis Direktyvos 89/662 9 straipsnio 4 dalimi ir Direktyvos 90/425 10 straipsnio 4 dalimi priimtas 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2000/764/EB dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos tyrimų, iš dalies keičiantis Sprendimą 98/272/EB dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinės priežiūros(9), patvirtino pakeistą galvijų GSE tyrimų programą, išplėsdamas anksčiau tik tam tikrų rizikos grupių gyvūnams taikytus tyrimus pirmame etape – visiems rizikos grupėms priklausantiems vyresniems nei 30 mėnesių galvijams ir antrajame etape – vyresniems nei 30 mėnesių galvijams, neturintiems klinikinių požymių ir paskerstiems maistui. Šiuo klausimu Sprendimo 2000/764 1 straipsnio redakcijoje po pakeitimo Sprendimu 2001/8 nustatyta:

„1.      Valstybės narės garantuoja, kad visi vyresni nei 30 mėnesių galvijai:

–      paskersti „dėl ypatingų nenumatytų atvejų“, apibrėžtų Direktyvos 64/433/EEB((10)) 2 straipsnio n punkte, arba

–      paskersti pagal Direktyvos 64/433/EEB I priedo VI skyriaus 28 punkto c dalį,

vėliausiai nuo 2001 m. sausio 1 d. bus patikrinti, taikant bent vieną iš greitojo tyrimo metodų, nurodytų Sprendimo 98/272/EB IV priedo (A dalyje).

2.      Valstybės narės garantuoja, kad visi vyresni nei trisdešimties mėnesių galvijai, kritę ūkyje arba transportuojant, bet nepaskersti maistui, nuo 2001 m. sausio 1 d. bus patikrinti, remiantis Sprendimo 98/272/EB I priedo A dalies nuostatomis.

3.      Valstybės narės garantuoja, kad visi vyresni nei trisdešimties mėnesių galvijai, skirti maistui ir skerdžiami įprasta tvarka, nuo 2001 m. sausio 1 d. bus patikrinti, taikant vieną iš Sprendimo 98/272 IV priedo (A dalyje) nurodytų greitojo tyrimo metodų.

.“ (Neoficialus vertimas)

11.      Remiantis Reglamento Nr. 1254/1999 38 straipsnio 2 dalimi priimtame Reglamente Nr. 2777/2000, kuris pagal jo 11 straipsnį buvo taikomas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d., be kita ko, nurodyta:

„2 straipsnis

1.      Po 2001 m. sausio 1 d. paskerstų vyresnių kaip 30 mėnesių galvijų mėsa gali būti pateikiama maistui Bendrijoje arba eksportuojama į trečiąsias šalis tik tuomet, jeigu ją patikrinus Komisijos sprendimo 98/272/EB IV priedo A dalyje nurodytu patvirtintu greituoju (GSE) tyrimu buvo gauti neigiami rezultatai.

2.      Bendrija kofinansuoja 1 dalyje nurodytus tyrimus. Ji padengia 100 % išlaidų (be PVM), daugiausia 15 eurų už tyrimą, skirtų įsigyti diagnostikos rinkinių ir reagentų gyvūnų, kurie skerdžiami iki privalomosios tyrimų programos pagal Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalį įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju iki 2001 m. liepos 1 d., tyrimams.

Nekofinansuojami:

–      Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti gyvūnų tyrimai,

–      gyvūnų, kuriems taikoma šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyta supirkimo tvarka, tyrimai.

Valstybės narės priima būtinas priemones, skirtas išvengti dvigubo mokėjimo iš Bendrijos biudžeto.

3 straipsnis

1.      Valstybė narė, neatlikdama 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto tyrimo, skersti ir visiškai sunaikinti superka visus vyresnius kaip 30 mėnesių gyvūnus, kuriuos jai teikia bet kuris gamintojas arba jo įgaliotasis asmuo.

4.      Valstybėms narėms, kurios gali įrodyti Komisijai pakankamą gebėjimą atlikti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus skerdžiant įprastą vyresnių kaip 30 mėnesių galvijų kiekį, Komisija, taikydama Reglamento Nr. 1254/1999 43 straipsnyje nurodytą procedūrą, gali suteikti teisę netaikyti 1 dalyje numatytos supirkimo tvarkos, išskyrus, kai priimamas sprendimas pagal 3 dalį.

10 straipsnis

Pagal šį reglamentą priimtos priemonės yra pripažįstamos intervencinėmis Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies prasme.

.„ (Neoficialus vertimas)

12.      Taikydama Reglamento Nr. 2777/2000 3 straipsnio 4 dalį Komisija priėmė 2001 m. sausio 3 d. Sprendimą 2001/3/EB, nustatantį specialias priemones Danijos ir Nyderlandų galvijienos sektoriuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 2777/2000(11), kuriame Nyderlandams suteikta teisė nebetaikyti minėtame reglamente numatytos supirkimo tvarkos.

13.      2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles(12), taikomas nuo 2001 m. liepos 1 d., numato monitoringo sistemą, visų pirma pagrįstą šios reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybių narių pareiga, atsižvelgiant į šio reglamento III priedo A skyrių, kasmet vykdyti, be kita ko, GSE monitoringo programą. Šios programos, taikomos vyresniems nei 30 mėnesių gyvūnams, kurie buvo įprastai paskersti žmonių maistui, metu vykdoma atranka, taikant greituosius tyrimo metodus.

14.      1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendime 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje(13) nustatomos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinio įnašo teikimą, be kita ko, inspektavimo priemonėms veterinarijoje ir gyvūnų ligų likvidavimo ir kontrolės programoms. Šio sprendimo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta Bendrijos finansinė priemonė to paties dokumento priede išvardytoms ligoms, tarp kurių ir GSE, priskirtoms „kitur nepaminėtoms zoonozėms ar epizootinėms ligoms“, likviduoti ir monitoringui. Remiantis 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, ši priemonė įgyvendinama skiriant finansinį įnašą kiekvienai suinteresuotos valstybės narės Komisijai pateiktai ir šios patvirtintai programai atskirai. Be to, Sprendimo 90/424 27 straipsnyje numatyta, kad Bendrija „padeda gerinti veterinarinio patikrinimo kokybę“, be kita ko, skirdama finansinį įnašą patikrinimams, siekiant išvengti zoonozių. Pagal minėto sprendimo 29 ir 30 straipsnius tokia pagalba suteikiama skiriant finansinį įnašą, kurio, nustačius Bendrijos zoonozių kontrolės taisykles, valstybės narės gali prašyti dėl kiekvienos Komisijai pateiktos ir jos patvirtintos nacionalinės programos.

15.      Remiantis Sprendimu Nr. 90/424 ir visų pirma jo 24 straipsniu, buvo priimtas 2000 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas 2000/773/EB dėl valstybių narių 2001 metams pateiktų GSE priežiūros programų patvirtinimo ir Bendrijos finansinio įnašo sumos nustatymo(14), kuriuo padidintas 2000 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimu 2000/639(15) numatytas Bendrijos finansinis įnašas minėtoms programoms. Iš tiesų šiose programose, kurios turėjo būti pateiktos iki 2000 m. birželio 1 d., nebuvo galima atsižvelgti į su pakeista greitųjų GSE tyrimų atlikimo programa (toliau – greitieji GSE tyrimai) susijusius įsipareigojimus, kuriuos Komisija nustatė tik tų pačių metų gruodžio mėnesio Sprendimu 2000/764. Todėl Sprendimo 2000/773 17 straipsnyje numatyta, kad „be (kitų) patvirtintose programose numatytų priemonių, Bendrija kofinansuos pagal Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalį atliktus tyrimus su sąlyga, kad juos atliekanti valstybė narė vėliausiai iki 2001 m. birželio 15 d. pateiks Komisijai pakeistą programą.“ (Neoficialus vertimas)

16.      Taip pat remdamasi Sprendimu 90/424 ir visų pirma jo 24 straipsniu, Komisija priėmė 2001 m. liepos 3 d. sprendimą 2001/499/EB, iš dalies keičiantį Sprendimus 2000/639/EB ir 2000/773/EB dėl Bendrijos finansinio įnašo valstybių narių 2001 metams pateiktoms spongiforminės encefalopatijos priežiūros programoms(16), kuriuo ji dar kartą pakeitė Bendrijos finansinio įnašo dydį kiekvienai programai, atsižvelgdama į Reglamentu Nr. 999/2001 patvirtintą išplėstą GSE monitoringo programą.

17.      Sprendimo 2000/773 18 straipsnyje po Sprendimu 2001/499 padarytų pakeitimų nurodyta, kad „patvirtintose programose Bendrija finansuoja:

–        100 % diagnostikos rinkinių ir reagentų pirkimo kainos (be PVM), daugiausia 30 eurų už vieną tyrimą, atliktą Komisijos sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems gyvūnams nuo 2001 m. sausio 1 d. iki birželio 30 dienos,

–        

–        100 % diagnostikos rinkinių ir reagentų pirkimo kainos (be PVM), daugiausia 15 eurų už vieną tyrimą, atliktą Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus I dalies 2.2, 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytiems gyvūnams nuo 2001 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 dienos“(17).

18.      Sprendime 2001/449 nustatytas Bendrijos įnašas į Nyderlandų GSE monitoringo programą nuo 2001 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. sudarė iki 5 245 000 eurų.

19.      Galiausiai Direktyva 85/73(18), iš dalies pakeista ir konsoliduota Direktyva 96/43 (toliau – Direktyva 85/73), suderino teisės nuostatas dėl, be kita ko, Direktyvose 89/662 ir 90/425 nurodytų gyvūnų veterinarinių patikrinimų ir kontrolės finansavimo, siekiant panaikinti konkurencijos iškraipymus dėl valstybių narių skirtingais būdais renkamų mokesčių.

20.      Direktyvos 85/73 1 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės A priede nustatyta tvarka garantuoja, kad surenkamas Bendrijos mokestis, kuris padengia tame priede išvardintų produktų patikrinimo bei kontrolės išlaidas “, o tarp šių produktų yra nurodyta šviežia galvijiena Direktyvos 64/433 prasme.

21.      Be to, Direktyvoje 85/73 nustatyta:

„4 straipsnis

1.      Kol nepriimtos nuostatos dėl Bendrijos mokesčių, valstybės narės garantuoja 1, 2 ir 3 straipsniuose nenurodyto patikrinimo ir kontrolės finansavimą.

2.      Vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi, valstybės narės gali imti mokesčius, atsižvelgdamos į tuos principus, kurie yra priimti Bendrijos mokesčiams.

5 straipsnis

1.      Bendrijos mokesčiai nustatomi tokio dydžio, kad padengtų kompetentingos institucijos išlaidas:

–      atlyginimams bei socialinio draudimo įmokoms, susijusioms su patikrinimų tarnyba, išmokėti,

–      kontrolę ir patikrinimą atliekant susidariusioms administracinėms išlaidoms, į kurias gali įeiti išlaidos, reikalingos inspektorių kvalifikacijos kėlimui,

skirtas kontrolei ir patikrinimams, nurodytiems 1, 2 ir 3 straipsniuose.

3.      Valstybė narė gali apmokestinti suma, viršijančia Bendrijos mokesčių dydį, jeigu kiekvienoje valstybėje narėje bendra imamų mokesčių suma neviršija faktinių patikrinimo išlaidų.

4.      Nepažeidžiant institucijos, kuriai pavesta rinkti Bendrijos mokesčius, teisės pasirinkti, Bendrijos mokesčiai bus imami vietoj visų kitų sveikatos patikrinimų privalomųjų mokėjimų ar mokesčių, kuriuos uždeda valstybės narės nacionalinė, regioninė ar vietos institucija už 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytus patikrinimus ir kontrolę bei jų sertifikavimą.

Ši direktyva neužkerta kelio valstybėms narėms imti mokesčius už kovos su epizootinėmis ir enzootinėmis ligomis priemones.“

 Nacionalinės teisės aktai

22.      Nyderlanduose Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga atlikti greituosius GSE tyrimus visiems vyresniems nei 30 mėnesių galvijams, skerdžiamiems maistui, nuo 2001 m. sausio 1 d. buvo įtvirtinta 1994 m. Minister van Welzijn, Volksgezondheid en Cultuur (Nyderlandų gerovės, sveikatos ir kultūros ministro) reglamento dėl tyrimų (Onderzoekingsregulatief 1994)(19), iš dalies pakeisto 2000 m. gruodžio 15 d. Minister van Welzijn, Volksgezondheid en Cultuur reglamentu dėl 1994 m. reglamento dėl tyrimų dalinio pakeitimo (Wijziging Onderzoekingsregulatief 1994)(20) 14b straipsnio 1 dalyje. Šio reglamento motyvuojamojoje dalyje nurodomas Sprendimas 2000/764, kurį jis įgyvendina, ir pabrėžiama, kad Nyderlandai nusprendė iki 2001 m. sausio 1 d. paankstinti šiame reglamente tik nuo 2001 m. liepos 1 d. nustatytą pareigą atlikti greituosius GSE tyrimus ir klinikinių simptomų neturintiems arba nekeliantiems įtarimo dėl susirgimo galvijams. Tokį paankstintą pareigos įgyvendinimą Nyderlandai motyvavo tuo, kad jis leistų išvengti Reglamente Nr. 2777/2000 nustatytos galvijų supirkimo tvarkos taikymo. Atsižvelgiant į tai, ką per šį procesą nurodė Nyderlandų vyriausybė, šios nuostatos buvo taikomos tik parduoti šalies viduje skirtai mėsai.

23.      Be to, 1985 m. Minister van Landbouw, Natuurbeheer en Visserij (Nyderlandų žemės ūkio, gamtos paveldo ir žvejybos ministras) šviežios mėsos ir mėsos gaminių eksporto reglamento (Regeling uitvoer vers vlees en vleesbereidingen 1985, toliau – Eksporto reglamentas)(21) 2a straipsnio 1 dalies y punkte, įtvirtintame 2000 m. gruodžio 21 d. to paties ministro reglamentu, iš dalies keičiančiu Eksporto reglamentą, (Wijziging Regeling uitvoer vers vlees en vleesbereidingen 1985)(22), nuo 2001 m. sausio 1 d. buvo uždrausta eksportuoti vyresnių nei 30 mėnesių galvijų mėsą, jeigu jiems nebuvo taikyti 1998 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimo 98/272 dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinės priežiūros ir iš dalies keičiančio Sprendimą 94/474/EB (OL L 122, p. 59) IV priedo A dalyje nurodyti greitojo tyrimo metodai arba jei vieno iš šių tyrimų rezultatas buvo teigiamas. Šio antrojo reglamento motyvuojamojoje dalyje nurodoma į Sprendimą 2000/764, visų pirma jo 1 straipsnio 3 dalį, pažymint, kad šiuo reglamentu atliktu teisės nuostatų pakeitimu siekiama nustatyti pareigą skerdyklose atlikti minėtų galvijų tyrimus, iš kurių pagamintą produkciją numatoma eksportuoti, ir pabrėžiant, kad, turėdama pakankamai gebėjimų atlikti šiuos tyrimus, Nyderlandų Karalystė gali netaikyti anksčiau minėtos supirkimo tvarkos.

24.      Vadovaujantis 1993 m. Mėsos ir mėsos gaminių patikrinimo tarifų reglamentu (Regeling tarieven keuring vlees en vleesprodukten 1993, toliau – Tarifų reglamentas)(23), iki 2001 m. kovo 31 d. visas GSE tyrimų išlaidas padengdavo nacionalinės valdžios institucijos, išskyrus Bendrijos indėlį finansuojant diagnostikos rinkinius ir reagentus, daugiausia 15 eurų už tyrimą. Vis dėlto nuo 2001 m. balandžio 1 d., remiantis Tarifų reglamento, iš dalies pakeisto 2001 m. kovo 30 d.(24) ir 2001 m. lapkričio 1 d.(25) ministerijų reglamentais, 3b straipsniu, už šių tyrimų atlikimą vyresniems nei 30 mėnesių galvijams iš ūkio subjektų buvo renkamas mokestis pagal nustatytą tarifą – 70 NLG (31,76 euro) už gyvūną. Nuo 2002 m. sausio 1 d. ūkio subjektams nustatyta pareiga padengti visas šių tyrimų išlaidas, Nyderlandų vyriausybės teigimu, – vidutiniškai 198,35 NGL (90 eurų).

 Nacionalinė procedūra ir prejudiciniai klausimai

25.      2002 m. vasario 22 d., kovo 8 d. ir balandžio 19 d. Sprendimais Minister van Landbouw, Natuurbeheer en Visserij (Nyderlandų žemės ūkio, gamtos paveldo ir žvejybos ministras) nurodė Gosschalk iš viso sumokėti 1 681 279,12 euro už jos ūkyje buvusiems vyresniems kaip 30 mėnesių galvijams nuo 2001 m. gegužės iki gruodžio mėnesio Rijksdienst voor de keuring van Vee en Vlees (Nacionalinė auginamų gyvūnų ir mėsos patikrinimo tarnyba) atliktus greituosius GSE tyrimus, t. y. 31,76 euro už kiekvieną tyrimą.

26.      Šiuos sprendimus patvirtinus administracinio proceso metu, Gosschalk juos apskundė kompetentingam nacionaliniam administraciniam teismui ir iš esmės teigė, kad atsakovu esantis ministras negalėjo nustatydamas mokestį jai perkelti net dalies dėl greitųjų GSE tyrimų patirtų išlaidų, nes pagal Bendrijos teisę šios išlaidos turėjo būti padengtos viešosiomis lėšomis.

27.      Siekdamas išspręsti šią bylą, susidedančią iš daugelio etapų, Raad van State 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu nusprendė, kad būtina pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar GSE tyrimai, kurie buvo privalomi nuo 2001 m. sausio 1 d. pagal (Eksporto reglamentą), įgyvendinusį Sprendimo 2000/76 1 straipsnio 3 dalį, yra tyrimai Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalies prasme?

2.      Jei į šį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalį reikia laikyti intervencija, skirta stabilizuoti galvijienos rinką (paramos rinkai priemone) Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkto prasme, ar konkrečia veterinarine priemone šios nuostatos d punkto prasme, arba kartu ir tokia intervencija, ir tokia priemone?

3.      Jeigu (taip pat) kalbama apie rinkos paramos priemonę, ar tuomet tai reiškia, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, suformuluotą 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendime Vokietija prieš Komisiją (C‑239/01)(26), atliktus tyrimus turi finansuoti tik Bendrija, ir todėl Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalis, kiek joje nustatyta, jog Bendrija finansuoja tik dalį GSE tyrimų išlaidų, negalioja dėl prieštaravimo Reglamentui Nr. 1254/1999?

4.      Ar tuomet, jei Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalis galioja, šis reglamentas draudžia valstybėms narėms perkelti ūkio subjektams GSE tyrimų atlikimo išlaidas?

5.      Ar Direktyvos 85/73/EEB , iš dalies pakeistos ir konsoliduotos Direktyva 96/43/EB, 5 straipsnio 4 dalies antrąją pastraipą reikia aiškinti taip, kad ši direktyva nedraudžia valstybei narei perkelti GSE tyrimų atlikimo išlaidų? Jei taip, kokius reikalavimus tuomet turi atitikti mokestis už atliktus GSE tyrimus?“

 Teisinis vertinimas

28.      Keturi pirmieji prejudiciniai klausimai yra susiję su nuo 2001 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. galiojusiomis Reglamento Nr. 2777/2000 nuostatomis. Pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad jos susijusios tik su 2001 m. gegužės ir birželio mėnesiais, o ne tų pačių metų antrajame pusmetyje Gosschalk atliktais GSE tyrimais. Penktasis klausimas, atvirkščiai, susijęs su visais nacionaliniame procese nagrinėjamais GSE tyrimais.

 Dėl pirmųjų trijų prejudicinių klausimų

 Įžanginės pastabos

29.      Kaip žinoma, vadovaujantis EB 234 straipsnyje įtvirtinta teismų bendradarbiavimo procedūra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas turi joje taikyti atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas, o Teisingumo Teismo užduotis yra priimti sprendimą dėl šių nuostatų aiškinimo ar teisėtumo.

30.      Taigi reikia suprasti, kad pirmąjį prejudicinį klausimą Raad van State pateikė siekdamas gauti Teisingumo Teismo paaiškinimus dėl GSE tyrimų sąvokos Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalies prasme, kad galėtų įvertinti, ar ši sąvoka apima 2001 m. gegužės ir birželio mėnesiais pagal Eksporto reglamentą atliktus GSE tyrimus vyresniems nei 30 mėnesių Gosschalk galvijams, skerdžiamiems įprasta tvarka.

31.      Antruoju prejudiciniu klausimu Raad van State klausia, ar minėta nuostata ir ypač joje nustatyta sąlyga, kad prieš parduodant mėsą būtina atlikti jos GSE tyrimą, yra intervencija rinkai stabilizuoti Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkto prasme, ar konkreti veterinarinė priemonė šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies d punkto prasme, ar kartu ir tokia intervencija, ir tokia priemonė.

32.      Trečiojo prejudicinio klausimo pirmojoje dalyje klausiama, ar jei Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalį (taip pat) reikia laikyti intervencija rinkai stabilizuoti, joje numatytus atlikti tyrimus turi finansuoti tik Bendrija.

33.      Minėti klausimai buvo pateikti siekiant patikrinti, ar teisingas prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytas aiškinimas, kad Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, jog neigiamas greitojo GSE tyrimo rezultatas yra būtina vyresnių nei 30 mėnesių galvijų mėsos pardavimo maistui sąlyga, yra intervencija rinkai stabilizuoti, kaip ir Reglamento Nr. 2777/2000 3 straipsnio 1 dalyje numatyta supirkimo tvarka, ir todėl tokio tyrimo atlikimo išlaidas, kitaip nei veterinarinių priemonių, turi išimtinai finansuoti Bendrija, remdamasi Reglamentų Nr. 1254/1999 ir Nr. 1258/1999 nuostatomis.

34.      Šiame procese neginčijama ir iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą minėto sprendimo Vokietija prieš Komisija(27) matyti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punktu ir 2 straipsnio 2 dalimi, dėl intervencijos rinkai stabilizuoti, atliktos pagal Bendrijos taisykles bendro žemės ūkio rinkų organizavimo ribose, patirtos išlaidos turi būti išimtinai finansuojamos Bendrijos lėšomis, o pagal Bendrijos taisykles įvykdytų veterinarijos ir augalų sveikatos priemonių išlaidoms padengti, Bendrija skiria tik finansinį įnašą remdamasi Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies d punktu ir 3 straipsnio 2 dalimi.

35.      Trečiojo prejudicinio klausimo antrojoje dalyje Teisingumo Teismo prašoma įvertinti, ar Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalis, kiek joje nustatyta, jog Bendrija finansuoja tik dalį GSE tyrimų išlaidų, negalioja dėl prieštaravimo Reglamentui Nr. 1254/1999.

 2000 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais Bendrijos priimtos priemonės

36.      Bendrijos dalyvavimas kovojant su GSE plitimu, laipsniškai augęs XX a. paskutiniame dešimtmetyje, ypač suaktyvėjo 2000 m. pabaigoje, visų pirma dėl GSE diagnostinių tyrimų ištobulinimo ir, antra, padaugėjus susirgimų GSE įvairiose Bendrijos šalyse bei, kalbant apie žalą žmonėms, atsiradus naujai su GSE susijusiai Kroicfeldo‑Jakobo ligos formai, dėl kurios krito vartotojų pasitikėjimas galvijienos saugumu. 2000 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais Bendrija priėmė svarbų priemonių paketą. Toliau šioje išvadoje priminsiu tik šiam procesui reikšmingas priemones.

37.      2000 m. lapkričio 29 d. Sprendimu 2000/764 išimties tvarka buvo patvirtinta pakeista GSE galvijų tyrimų atlikimo programa. Ši valstybėms narėms skirta programa buvo sudaryta iš dviejų etapų. Pirmajame etape numatyta nuo 2000 m. sausio 1 d. privalomai atlikti greituosius GSE tyrimus visiems vyresniems nei 30 mėnesių galvijams, paskerstiems dėl ypatingų, nenumatytų atvejų arba kurių klinikiniai požymiai pasirodė juos skerdžiant, ir atsitiktinai patikrintiems kritusiems ūkyje arba transportuojant, bet nepaskerstiems maistui galvijams (minėto sprendimo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys), o antrajame etape numatyta vėliausiai nuo 2001 m. liepos 1 d. įpareigoti atlikti greituosius GSE tyrimus visiems vyresniems nei 30 mėnesių galvijams, skirtiems maistui ir skerdžiamiems įprasta tvarka (minėto sprendimo 1 straipsnio 3 dalis)(28).

38.      2000 m. lapkričio 30 d. Sprendimu 2000/773 buvo nustatytas Bendrijos finansinis įnašas, skirtas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų gyvūnų GSE tyrimams (18 straipsnis(29)) ir nuo 2001 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. pagal šio sprendimo 1 straipsnio 3 dalį atliktiems GSE tyrimams (17 ir 19 straipsniai(30)).

39.      2000 m. gruodžio 18 d. Komisija priėmė Reglamentą Nr. 2777/2000, kurio 1 konstatuojamoje dalyje pripažįstama, kad Bendrijos galvijienos rinką yra ištikusi gili krizė dėl GSE ir žymaus šios mėsos produkcijos vartojimo, gamybos ir kainų kritimo. Remiantis Reglamento Nr. 1254/1999 38 straipsnio 1 dalimi, šiuo reglamentu buvo patvirtintos „išskirtinės paramos priemonės“.

40.      Iš esmės buvo patvirtintos trijų rūšių priemonės: i) draudimas pateikti maistui po 2001 m. sausio 1 d. Bendrijoje paskerstų vyresnių kaip 30 mėnesių galvijų mėsą, jeigu ją patikrinus GSE tyrimu nebuvo gauti neigiami rezultatai (2 straipsnio 1 dalis); ii) produkcijos atšaukimas, taikant Bendrijos kofinansuojamą supirkimo tvarką valstybėse narėse, ir vėlesnis visų vyresnių kaip 30 mėnesių gyvūnų, kuriuos teikia bet kuris gamintojas, sunaikinimas (3 ir 4 straipsniai); iii) Bendrijos teikiamas GSE tyrimų kofinansavimas iki anksčiau išvadoje nurodytų ribų (2 straipsnio 2 dalis).

 Vertinimas

41.      Pirmasis prejudicinis klausimas, kuriuo Teisingumo Teismo prašoma apibrėžti GSE tyrimo sąvoką Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalies prasme, yra susijęs su pirmąja iš minėtų priemonių.

42.      Kaip tiesiogiai pažymima, šioje nuostatoje minimi GSE tyrimai yra atliekami taikant bent vieną iš „metodų, nurodytų Komisijos sprendimo 98/272/EB IV priedo A dalyje“(31) „vyresniems nei 30 mėnesių galvijams“, paskerstiems maistui. Taigi ši sąvoka apima Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus tyrimus, tačiau vien jais neapsiriboja, visų pirma papildomai apimdama tais pačiais metodais ir tiems patiems gyvūnams savanoriškai, t. y. ne vykdant minėtu sprendimu įtvirtintą privalomų GSE tyrimų programą, atliktus GSE tyrimus.

43.      Taip apibrėžus Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą GSE tyrimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taikydamas atitinkamas nuostatas, turėtų pripažinti, kad nagrinėjama sąvoka apima Nyderlandų teisės nuostatomis, įgyvendinant Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį, nuo 2001 m. sausio 1 d. šiai galvijų kategorijai įtvirtintus privalomus GSE tyrimus, kaip dėl to vienbalsiai sutaria Gosschalk, Nyderlandų vyriausybė ir Komisija.

44.      Vis dėlto ši išvada reiškia tik tai, kad minėtos kategorijos galvijienai, kurią Nyderlanduose patikrinus GSE tyrimais gaunami neigiami rezultatai, netaikomas Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas parduoti. Taigi ji neturi didelės praktinės reikšmės pagrindinėje byloje, kaip tai rašytinėse pastabose nurodė Nyderlandų vyriausybė.

45.      Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar GSE tyrimo atlikimas pagal minėtą nuostatą, kaip mėsos pateikimo maistui sąlyga, yra intervencija rinkai stabilizuoti Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkto prasme.

46.      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tiesiogiai ūkio subjektams skirta minėta 2 straipsnio 1 dalies nuostata nesiekiama nuo 2001 m. sausio 1 d. nustatyti pareigą atlikti GSE tyrimus joje nurodytai galvijų kategorijai. Atvirkščiai, kaip jau buvo parodyta, nagrinėjama priemonė yra tik draudimas parduoti minėtos kategorijos galvijieną, jeigu nebuvo atlikti gyvūnų GSE tyrimai, kurių rezultatai buvo neigiami.

47.      Vadovaujantis Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalimi, GSE tyrimo, kurio rezultatai yra neigiami, atlikimas yra tik mėsos tiekimo parduoti sąlyga, o ne pareiga. Ūkio subjektams lieka kitų galimybių, tarp kurių – pateikti gyvūną parduoti pagal minėto reglamento 3 straipsniu įtvirtintą supirkimo tvarką arba atidėti jo skerdimą iki reglamento galiojimo pabaigos. Kita vertus, pareiga atlikti GSE tyrimą vyresniems nei 30 mėnesių galvijams, paskerstiems maistui, buvo įtvirtinta jau Sprendime 2000/764, įpareigojusiame valstybes nares iki 2001 m. liepos 1 d. nustatyti tokią pareigą vidaus teisėje. Jokia Reglamento Nr. 2777/2000 nuostata nepatvirtina aiškinimo, kad šis reglamentas įtvirtino pareigą atlikti tyrimus šiai galvijų kategorijai nuo 2001 m. sausio 1 dienos. Atvirkščiai, Reglamento Nr. 2777/2000 3 konstatuojamoji dalis, kurioje minima būtinybė „kol kas skatinti savanoriškus vyresnių nei 30 mėnesių gyvūnų tyrimus“, patvirtina, kad reglamentu nebuvo siekiama nustatyti naujų įpareigojimų atlikti tyrimus arba paankstinti mažiau nei prieš 20 dienų priimtame Sprendime 2000/764 įtvirtintą tokių įpareigojimų įsigaliojimo datą.

48.      Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalyje numatyta priemonė, t. y. draudimas parduoti minėtos kategorijos galvijieną, jeigu nebuvo atliktas jos GSE tyrimas, kurio rezultatai neigiami, buvo neabejotinai skirta stabilizuoti galvijienos rinką (žr. šios išvados 39 punktą) ir dėl to ji aiškiai priskirtina paramos priemonėms Reglamento Nr. 1254/1999 38 straipsnio 1 dalies prasme. Vis dėlto, kadangi dėl jos neatsiranda jokių išlaidų (nes ji yra paprastas draudimas), ši priemonė savaime negali būti pripažinta intervencija žemės ūkio rinkai stabilizuoti Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkto prasme, nepaisant Reglamento Nr. 2777/2000 10 straipsnio teksto, kurio nuorodą, kad juo nustatytos priemonės „yra pripažįstamos intervencinėmis Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies prasme“, iš tiesų reikia suprasti kaip skirtą tik 3 straipsnyje numatytai supirkimo tvarkai ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam Bendrijos kofinansavimui. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad dėl paprasto draudimo išlaidų neatsiranda, nagrinėjama priemonė negali būti pripažinta konkrečia veterinarine priemone to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalies d punkto prasme.

49.      Taip pat negalima teigti, kad Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalyje numatyti tyrimai dėl šios nuostatos turėtų būti pripažįstami intervencija rinkai stabilizuoti. Sprendimu 2000/764 nustatyti privalomi tyrimai net ir po šio reglamento priėmimo išliko veterinarinės priemonės Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies d punkto ir 3 straipsnio 2 dalies prasme, kurioms numatytas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo įnašas pagal Sprendimo 2000/773 17 straipsnį.

50.      Iš tiesų reikia pažymėti, kad Sprendimas 2000/764 buvo priimtas remiantis Direktyvos 89/662 9 straipsnio 4 dalimi ir Direktyvos 90/425 10 straipsnio 4 punktu, t. y. Bendrijos teisės aktais dėl veterinarinių priemonių, ir kad Sprendimo 2000/773, priimto remiantis Sprendimu 90/424, reglamentuojančiu Bendrijos finansinius įnašus veterinarinėms priemonėms, 12 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, jog „pagal Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 3 straipsnio 2 dalį veterinarijos ir augalų sveikatos priemonės, kurias buvo imtasi įgyvendinti pagal Bendrijos taisykles, finansuojamos Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus“.

51.      Kita vertus, nemanau, kad reikėtų abejoti, jog Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalyje numatytas GSE tyrimų kofinansavimas, skirtas „skatinti savanoriškus vyresnių nei 30 mėnesių gyvūnų tyrimus“ (žr. 3 konstatuojamąją dalį), kad būtų kuo greičiau atkurtas vartotojų pasitikėjimas galvijiena, yra intervencija Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkto ir 2 straipsnio 2 dalies prasme.

52.      Vis dėlto ši išvada prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje taip pat atrodo nereikšminga, nes jei tinkamai aiškinu minėto kofinansavimo taikymo sritį, Nyderlandų priimtais teisės aktais, įgyvendinančiais Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalį, nustatyti privalomi GSE tyrimai, kurie buvo atlikti Gosschalk šioje byloje, šiai sričiai nepriklauso.

53.      Reikia pripažinti, kad vertinant Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos tekstą sunku išaiškinti kofinansavimo taikymo sritį.

54.      Ypač atskirai vertinant jos pirmąjį sakinį, kiek jis nurodo 1 dalyje įtvirtintus tyrimus, gali kilti įspūdis, kad šioje nuostatoje numatytas kofinansavimas apima visus Sprendimo 98/272 IV priedo A dalyje patvirtintais metodais vyresnių kaip 30 mėnesių galvijų mėsos po 2001 m. sausio 1 d. (o iki 2001 m. liepos 1 d. – po Reglamento Nr. 2777/2000 galiojimo pabaigos datos) atliktus GSE tyrimus.

55.      Vis dėlto, įvertinus pakartotinai, iš tiesų išvada pasikeičia.

56.      Pirma, reikia priminti, kad Bendrijos finansinis įnašas už 2001 m. atliktus tyrimus buvo nustatytas jau Sprendimu 2000/773, numačiusiu tokį įnašą ir Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems gyvūnams atliktiems tyrimams (žr. 18 straipsnį, taip pat nustatantį Bendrijos įnašo šių tyrimų išlaidoms padengti dydį), ir „pagal Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalį“ atliktiems tyrimams (žr. Sprendimo 2000/773 17 straipsnį). Sunku sutikti, kad Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalimi Bendrijos teisės aktų leidėjas siekė Sprendimu 2000/773 GSE tyrimams jau numatytą finansinį įnašą pakeisti kitokiu, pagrįstu kitu teisiniu pagrindu. Tokiu atveju Bendrijos teisės aktų leidėjas būtų tai paaiškinęs tiesiogiai, panaikindamas atitinkamas Sprendimo 2000/773 nuostatas. Taigi Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti siauriau nei atrodytų vertinant tik jos pirmosios pastraipos pirmą sakinį.

57.      Antra, reikia pastebėti, kad tos pačios pastraipos antruoju sakiniu, atrodo, siekiama patikslinti ir apriboti atitinkamą Bendrijos kofinansavimą, jį skiriant tik „gyvūnų, kurie skerdžiami iki privalomosios tyrimų programos pagal Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalį įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju iki 2001 m. liepos 1 d., tyrimams“.

58.      Šią nuorodą reikia aiškinti taip, kad ji apima valstybėje narėje atliktus GSE tyrimus iki toje valstybėje narėje įsigaliojant nacionalinės teisės aktams, įpareigojantiems ūkio subjektus atlikti minėtus tyrimus vyresniems nei 30 mėnesių galvijams(32). „Privalomoji tyrimų programa“, kurią nurodo ši nuostata, iš tiesų gali būti tik ūkio subjektams skirta nacionalinė programa, galbūt net anksčiau nei 2001 m. liepos 1 d. įgyvendinanti Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį; kita vertus, šios sąvokos negalima suprasti kaip minėta nuostata įtvirtintos pareigos valstybėms narėms, nes tokiu atveju žodžiai „ir bet kuriuo atveju iki 2001 m. liepos 1 d.“ būtų nereikalingi, atsižvelgiant į tai, kad ši pareiga įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 dienos.

59.      Reikia pripažinti, kad Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos teksto prasmė nėra aiški, atsižvelgiant į jos nevienodą formulavimą reglamento redakcijose įvairiomis kalbomis, ypač dėl skyrybos skirtumų. Abejonės aiškinant yra labiau susijusios ne su ribojamojo pobūdžio nuorodos į „gyvūnų, kurie skerdžiami iki privalomosios tyrimų programos pagal Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalį įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju iki 2001 m. liepos 1 d., tyrimus“ turiniu, o su jos tikslu.

60.      Daugelio kalbų redakcijose ( prancūzų, ispanų, graikų, danų ir švedų kalbomis) ši ribojamoji nuoroda, atrodo, taikoma didžiausiai kofinansavimo sumai, kuri šioje nuostatoje įvertinta 15 eurų už tyrimą. Taip yra todėl, kad prieš tai atskyrus kableliu, po minėtos didžiausios sumos neskiriant dar vienu kableliu, pateikiama nagrinėjama nuoroda.

61.      Redakcijose kitomis kalbomis ši nuoroda, atvirkščiai, atrodo susijusi su pačiu Bendrijos finansiniu įnašu, nes didžiausia suma pateikiama skliaustuose, iš abiejų pusių skiriant kableliais (redakcijos italų, olandų ir portugalų kalbomis) arba kitaip formuluojant visą sakinį, kai didžiausia suma pateikiama pradžioje ir todėl jos negalima niekaip susieti su nagrinėjama nuoroda (redakcija vokiečių kalba).

62.      Redakcijos likusiomis kalbomis, pavyzdžiui, anglų ir suomių, atrodo suderinamos su abiem aiškinimo būdais, nes didžiausia suma neskiriama kableliais nė iš vienos pusės.

63.      Todėl manau, kad aiškinant šios nuorodos tikslą svarbiausia yra atsižvelgti į jau minėtą Reglamento Nr. 2777/2000 3 konstatuojamąją dalį, nes iš jos aiškiai matyti, kad nagrinėjamo Bendrijos kofinansavimo paskirtis yra „skatinti savanoriškus vyresnių nei 30 mėnesių gyvūnų tyrimus“, atsižvelgiant į tai, kad Sprendime 2000/764 pareiga atlikti GSE tyrimus galvijams buvo nustatyta tik nuo 2001 m. liepos 1 d., kaip tai primenama šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje.

64.      Žinoma, iš pirmo žvilgsnio galime pagalvoti, kad 3 konstatuojamojoje dalyje yra minimi tyrimai, kurių įgyvendinimas valstybėms narėms nėra privalomas, o 2 straipsnio 2 dalyje numatytas kofinansavimas, kaip ir Reglamento Nr. 2777/2000 3 straipsnio 4 dalyje numatytas atleidimas nuo supirkimo tvarkos taikymo, yra valstybių narių skatinamoji priemonė, kad šios paankstintų 2001 m. liepos 1 d. numatytą Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos privalomų tyrimų programos įsigaliojimo datą, ir todėl toks kofinansavimas turėtų būti taikomas visiems tyrimams, iki 2001 m. liepos 1 d. atliktiems galvijams, kuriems taikoma ta nuostata.

65.      Vis dėlto manau, kad šios išvados 58 punkte pateiktos pastabos užkerta kelią tokiam aiškinimui. Kartu vertinant Reglamento Nr. 2777/2000 3 konstatuojamąją dalį ir 2 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą atrodo, kad pastarojoje nuostatoje numatytas kofinansavimas buvo skirtas skatinti šiai galvijų kategorijai atlikti GSE tyrimus anksčiau, nei jie taps privalomi pagal nacionalinės teisės aktus, įgyvendinančius Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį, ir todėl yra susijęs tik šių tyrimų atlikimu(33).

66.      Šioje byloje tai reiškia, kad net 2001 m. gegužės ir birželio mėnesiais Gosschalk atlikti tyrimų, o ne vien atliktų vėliau, negalima priskirti tiems, kuriems buvo skirtas Bendrijos kofinansavimas pagal Reglamentą Nr. 2777/2000. Iš tiesų minėti tyrimai buvo atlikti po to, kai 2001 m. sausio 1 d. Nyderlanduose įsigaliojo Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį įgyvendinantys teisės aktai, įpareigoję ūkio subjektus atlikti visų vyresnių nei 30 mėnesių pateiktų skersti galvijų GSE tyrimus .

67.      Jei ankstesnis vertinimas, kurį siūlau Teisingumo Teismui, yra teisingas, reikia daryti išvadą, kad Reglamento Nr. 2777/2000 nuostatos pagrindinės bylos sprendimui yra nereikšmingos.

68.      Taigi šiame procese nebereikia nagrinėti, nei ar šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatyti GSE tyrimai turi būti visiškai ir išimtinai finansuojami Bendrijos, nei ar dėl to ši nuostata yra neteisėta dėl prieštaravimo Reglamentų Nr. 1254/1999 ir Nr. 1258/1999 nuostatoms.

69.      Taigi, kaip teigė Nyderlandų vyriausybė ir Komisija(34), 2001 m. gegužės ir birželio mėnesiais Gosschalk atlikti GSE tyrimai buvo numatyti veterinarinėmis priemonėmis ir nebuvo nei nustatyti, nei skatinami priemonėmis galvijienos rinkai stabilizuoti. Dėl to, jei taikoma, jiems gali būti skirtas Bendrijos finansinis įnašas pagal Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies d punktą.

70.      Posėdyje Komisijos priminta faktinė aplinkybė, kad tokiems tyrimams, kaip antai 2001 m. gegužės ir birželio mėnesiais atlikti Gosschalk, „dėl išimtinai praktinių priežasčių“ ir atsižvelgiant į skubą Bendrijos finansinis įnašas buvo skirtas iš Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalies reikmėms jau naudojamos biudžeto eilutės, šiam teisiniam vertinimui neturi jokios įtakos(35).

71.      Taigi siūlau Teisingumo Teismui į tris pirmuosius prejudicinius klausimus atsakyti taip:

vykdant nacionaliniuose teisės aktuose, įgyvendinančiuose Sprendimo Nr. 2000/764 1 straipsnio 3 dalį, nustatytą pareigą, vyresnių nei 30 mėnesių galvijų, paskerstų maistui, atlikti GSE tyrimai yra pripažįstami GSE tyrimais Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 1 dalies prasme. Vis dėlto tokiems tyrimams negali būti skirtas šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatytas Bendrijos kofinansavimas, tačiau jie yra pripažįstami nustatytais veterinarinėmis priemonėmis ir dėl to, jei taikoma, jiems gali būti skirtas Bendrijos finansinis įnašas pagal Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies d punktą.

 Dėl ketvirtojo prejudicinio klausimo

72.      Ketvirtuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar jei nagrinėjant trečiąjį prejudicinį klausimą nebūtų konstatuota, kad Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalis negalioja, šis reglamentas draustų valstybėms narėms perkelti ūkio subjektams GSE tyrimų atlikimo išlaidas.

73.      Iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Gosschalk pagrįstai tvirtina, kad pati Bendrijos „kofinansavimo“ sąvoka, nurodyta reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje, reiškia, jog šiuo kofinansavimu nepadengtą atitinkamų išlaidų dalį turi finansuoti valstybės narės, negalinčios šių išlaidų net iš dalies perkelti ūkio subjektams.

74.      Kaip matyti iš nagrinėjant pirmuosius tris prejudicinius klausimus atlikto vertinimo, Reglamente Nr. 2777/2000 įtvirtintos nuostatos dėl Bendrijos kofinansavimo GSE tyrimams nėra susijusios su tyrimais, kurie, kaip 2001 m gegužės ir birželio mėnesiais atlikti Gosschalk, buvo privalomi taikant Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus. Be abejonės, tai reiškia, kad, remiantis šiomis nuostatomis, negalima pripažinti, jog valstybės narės neturėjo teisės minėtų tyrimų atlikimo išlaidų perkelti ūkio subjektams.

75.      Žinoma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas galėjo kilti dėl GSE tyrimų, kuriems taikomas minėtas kofinansavimas. Tačiau šiame procese į tokį klausimą atsakyti nereikia, nes atsakymas neturėtų jokios įtakos sprendimui pagrindinėje byloje.

76.      Vis dėlto reikia priminti, kad pagal teismo praktiką, gavęs netinkamai suformuluotus klausimus ar klausimus, kurie nepatenka į EB 234 straipsniu jam suteiktą kompetenciją, Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš akto, kuriuo prašoma priimti prejudicinį sprendimą, motyvuojamosios dalies, atrinkti aiškintinus Bendrijos teisės klausimus, atsižvelgdamas į bylos dalyką(36). Siekdamas naudingai atsakyti į nacionalinio teismo pateiktą prejudicinį klausimą, Teisingumo Teismas gali nuspręsti atsižvelgti į Bendrijos teisės nuostatas, kurių nacionalinis teismas nenurodė savo klausime(37).

77.      Taigi norint naudingai atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ketvirtąjį prejudicinį klausimą reikia nustatyti, ar draudimas valstybėms narėms perkelti ūkio subjektams GSE tyrimų atlikimo išlaidas, patirtas vykdant nacionalinės teisės aktus, priimtus įgyvendinant Sprendimo Nr. 2000/764 1 straipsnio 3 dalį arba – po 2001 m. birželio 30 d. – Reglamentą Nr. 999/2001, nekiltų dėl nuostatų, kuriomis gali būti numatytas Bendrijos įnašas tokioms išlaidoms padengti, pagal analogiją su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytu draudimu dėl Reglamento Nr. 2777/2000.

78.      Dėl to reikia išnagrinėti Sprendimą 2000/773.

79.      Šio sprendimo 17 straipsnyje numatyta, kad „Bendrija kofinansuos pagal Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalį atliktus tyrimus“ ir tai visiškai suderinama su šio sprendimo 8 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad toks įnašas „taip pat turi būti numatytas tyrimams, atliktiems pakeistos tyrimų sistemos antrajame etape,“ nustatytame Sprendimu 2000/764. (Neoficialus vertimas)

80.      Vis dėlto toks įnašas iš pradžių nebuvo konkrečiai nustatytas Sprendime 2000/773, kurio 19 straipsnyje numatyta, kad iki 2001 m. liepos 1 d. šis sprendimas bus peržiūrėtas, „siekiant nustatyti Bendrijos finansinį įnašą nuo 2001 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. patvirtintoms tyrimų programoms, atliktoms Sprendimo 2000/764/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems gyvūnams“. (Neoficialus vertimas)

81.      Iš tiesų ši peržiūra buvo įgyvendinta Sprendimu 2001/499, atsižvelgiant ir į tuo metu Reglamentu Nr. 999/2001 įtvirtintą išplėstą GSE tyrimų monitoringo programą (žr. minėto sprendimo 4, 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis). Be kita ko, Sprendimo 2001/499 2 straipsnis pakeitė Sprendimo 2000/773 18 straipsnį (nustačiusį Bendrijos finansinį įnašą tik 2001 m. atliktiems tyrimams pagal Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 1 ir 2 dalis), kurio naujos redakcijos trečioje įtraukoje, kartu su Reglamento Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus I dalies 2.2 punktu, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1248/2001, numatyta, kad Bendrijos finansiniu įnašu nacionalinėms GSE monitoringo programoms taip pat galima padengti diagnostikos rinkinių ir reagentų pirkimo kainą, daugiausia 15 eurų už vieną tyrimą, „atliktą nuo 2001 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.“ vyresniems nei 30 mėnesių galvijams, įprastai paskerstiems maistui.

82.      Reikia pažymėti, kad taip pakeistame Sprendime 2000/773, atsižvelgiant į jo 19 straipsnį, tiesiogiai nustatytas finansinis įnašas šiai galvijų kategorijai atliktiems GSE tyrimams tik nuo 2001 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 dienos. Taigi atrodo, kad toks įnašas negali būti skiriamas už per pirmąjį 2001 m. pusmetį tai pačiai galvijų kategorijai atliktus tyrimus, nors to paties sprendimo 17 straipsnyje, atvirkščiai, įtvirtintas principas, kad Bendrijos finansinis įnašas galėjo būti suteiktas už visus pagal Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį atliktus tyrimus, nepaisant jų atlikimo datos.

83.      Taigi jau Sprendime 2000/773 skyrėsi 17 ir 19 straipsniuose įtvirtintas laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti nustatant Bendrijos finansinį įnašą pagal Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį atliktiems tyrimams.

84.      Negalima atmesti galimybės, jog būtent dėl to, kad nebuvo priimtas Komisijos sprendimas, konkrečiai nustatantis Bendrijos finansinį įnašą pagal Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį prieš 2001 m. liepos 1 d. atliktiems tyrimams (įskaitant atliktus Gosschalk 2001 m. gegužės ir birželio mėnesiais), Komisija turėjo priimti „išimtinai praktinį“ sprendimą ir šiems tyrimams skirti įnašą iš Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalies reikmėms jau naudojamos biudžeto eilutės.

85.      Vis dėlto į šią problemą daugiau gilintis nereikia, nes ji nėra susijusi su 2001 m. antrąjį pusmetį Gosschalk atliktais tyrimais, kuriems bet kuriuo atveju buvo taikoma finansinė parama pagal Sprendimo 2000/773 18 straipsnio trečią įtrauką, iš dalies pakeistą Sprendimu 2001/499. Siekiant naudingai atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ketvirtąjį prejudicinį klausimą, reikia atsižvelgti į tai, kad, pirma, Sprendime 2000/773, kitaip nei Reglamente Nr. 2777/2000, vartojamas ne terminas „kofinansavimas“, bet „finansinis įnašas“ ir todėl pirmuoju terminu pagrįsti su reglamentu susiję Gosschalk argumentai negali būti pritaikyti minėtam sprendimui, ir, antra, šiame sprendime, mano manymu, nėra jokių kitų požymių, leidžiančių galvoti, kad Bendrijos finansiniu įnašu nepadengtos GSE tyrimų atlikimo išlaidos būtinai turėtų būti padengtos valstybių narių, nesant galimybės visiškai ar iš dalies perkelti ūkio subjektams. Tas pats taikytina Sprendimui 90/424 ir ypač jo 24 straipsniui, kuris yra Sprendimo 2000/773 teisinis pagrindas.

86.      Rašytinėse pastabose Gosschalk nurodyta aplinkybė, kad Sprendimo 90/424 24 straipsnyje neminima galimybė valstybėms narėms rinkti mokestį iš ūkio subjektų, akivaizdžiai nereiškia, kad šiuo straipsniu buvo siekiama užkirsti kelią tokiai galimybei. Iš tiesų negalima pripažinti Bendrijos teisėje esant bendrąją normą, kuria remiantis, jei nenurodyta priešingai, vien tai, kad Bendrija suteikia finansinį įnašą dėl tam tikrų valstybei narei tenkančių išlaidų, užkerta kelią pastarajai perkelti visus ar dalį likusių išlaidų suinteresuotiems ūkio subjektams.

87.      Taigi į ketvirtąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti taip:

Sprendimai 90/424 ir 2000/773 nedraudžia, kad valstybė narė Bendrijos finansiniu įnašu nepadengtą už jos institucijų pagal nacionalinės teisės aktus, įgyvendinančius Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį, atliktus GSE tyrimus patirtų išlaidų dalį perkeltų suinteresuotiems ūkio subjektams.

 Dėl penktojo prejudicinio klausimo

88.      Penktuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyva 85/73 ir ypač jos 5 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa draudžia valstybei narei perkelti GSE tyrimų, kurie pagrindinėje byloje buvo atlikti Gosschalk, išlaidas ūkio subjektams. Į šį klausimą atsakius neigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, kokius reikalavimus turi atitikti toks valstybės narės nustatytas mokestis.

89.      Prašyme priimti prejudicinį sprendimą daroma prielaida, kad Gosschalk atlikti GSE tyrimai nepriklauso Direktyvos 85/73 1, 2 ir 3 straipsnių taikymo sričiai ir dėl to pagal šią direktyvą už juos nebuvo nustatytas joks Bendrijos mokestis. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro prielaidą, kad valstybės narės gali rinkti nacionalinius mokesčius už GSE tyrimus pagal Direktyvos 85/73 4 straipsnio 2 dalį arba kitą su kova su epizootijomis susijusį teisinį pagrindą, taip išvengdamos šios direktyvos taikymo, remiantis jos 5 straipsnio 4 dalies antrąja pastraipa.

90.      Komisija nurodo, kad nacionalinis mokestis, nustatytas siekiant padengti atliekant GSE tyrimus patirtas išlaidas, gali būti pateisintas ir 5 straipsnio 4 dalies antrąja pastraipa (nes GSE tuo pat metu yra ir epizootija, ir enzootinė liga), ir Direktyvos 85/73 4 straipsnio 2 dalimi (nagrinėjamų faktinių aplinkybių metu už šiuos tyrimus nebuvo numatytas Bendrijos mokestis pagal direktyvos 1, 2 ir 3 straipsnius).

91.      Vis dėlto reikia pastebėti, kad pagal minėtas dvi nuostatas nustatytiems mokesčiams taikoma skirtinga teisinė tvarka. Iš tiesų, jei taikant nacionalinius mokesčius pagal 4 straipsnio 2 dalį, šioje nuostatoje yra aiškiai nurodyta, kad jie neturi pažeisti Bendrijos mokesčių nustatymo principų, valstybės narės turi daugiau laisvės nustatydamos nacionalinius mokesčius dėl kovos su epizootijomis ar enzootinėmis ligomis pagal 5 straipsnio 4 dalies antrąją pastraipą, nes Direktyvoje 85/73 nenustatyti jokie specifiniai reikalavimai.

92.      Dėl šios priežasties, kitaip nei Nyderlandų vyriausybė ir Komisija, nemanau, kad nebūtina nustatyti, į kurios iš šių dviejų nuostatų taikymo sritį patenka šioje byloje už Gosschalk atliktus GSE tyrimus iš šios bendrovės pareikalautas mokestis.

93.      Šiuo klausimu reikia atsižvelgti ne į teisinį kvalifikavimą, kurį šiam mokesčiui taikė nacionalinės valdžios institucijos(38), bet į objektyvius paties mokesčio požymius ir jo tikslą.

94.      Posėdyje Gosschalk atstovas pažymėjo, kad šis mokestis nepatenka į Direktyvos 85/73 5 straipsnio 4 dalies antrosios pastraipos taikymo sritį, nes nagrinėjami GSE tyrimai buvo atliekami iš esmės sveikiems gyvūnams ir todėl buvo GSE „prevencijos“, o ne „kovos“ su ja priemonė. Šis argumentas nėra įtikinamas, nes Direktyvos 85/73 5 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje vartojamas žodis „kova“ nebūtinai reiškia, kad priemonės turėtų būti skirtos sergantiems gyvūnams, ir gali būti suprantamas bendriau, t. y. kaip apimantis ir ligos prevencijos priemones.

95.      Veikiau manau, kad sąvoka „mokestis už kovos su epizootinėmis ir enzootinėmis ligomis priemones“ minėtos nuostatos prasme neapima mokesčio, išimtinai skirto iš dalies ar visiškai padengti atliekant veterinarinį patikrinimą ar kontrolę patirtas išlaidas. Toks mokestis turi atitikti Direktyvoje 85/73 nustatytus reikalavimus. Šios direktyvos tikslas yra įtvirtinti suderintas veterinarinio patikrinimo ar kontrolės finansavimo nuostatas, siekiant išvengti, kad šioje srityje valstybių narių taikomi mokesčiai iškreiptų konkurenciją dėl produkcijos, kuriai taikomas bendrojo rinkos organizavimo principas, ir prekybą (žr. Direktyvos 96/43 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis). Taigi leidus valstybėms narėms nustatyti mokesčius, kurie, nors yra aiškiai skirti finansuoti veterinarinius patikrinimus ir kontrolę, būtų nustatomi pagal kitus nei suderintose taisyklėse įtvirtintus kriterijus vien dėl to, kad galima įžvelgti jų ryšį su kova prieš epizootijas ir enzootines ligas, būtų pakenkta direktyvos veiksmingumui.

96.      Šioje byloje neginčijama, kad pagal Tarifų reglamentą iš Gosschalk reikalaujamas mokestis yra skirtas iš dalies padengti šioje įmonėje atliktų GSE tyrimų išlaidas ir kad, vertinant bendrai, jis yra taikomas tik ūkio subjektams, turintiems galvijų, kuriems iš tiesų turi būti atlikti GSE tyrimai.

97.      Taigi manau, kad Direktyvos 85/73 5 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa nėra taikoma šioje byloje.

98.      Dėl tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies taikymo reikia pažymėti, kad ji suteikia galimybę valstybėms narėms nustatyti mokesčius „vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi“, t. y. siekiant „garantuoti 1, 2 ir 3 straipsniuose nenurodytų patikrinimų ir kontrolės finansavimą“(39).

99.      Taigi kyla klausimas, į kurį nelengva atsakyti dėl gana neaiškių taikytinų nuostatų formuluočių, ar Gosschalk atlikti GSE tyrimai gali būti priskirti patikrinimams ir kontrolei, nurodytiems viename iš šių straipsnių.

100. Kaip Komisija patvirtino savo atsakyme į Teisingumo Teismo jai raštu pateiktus klausimus, dėl Bendrijoje užaugintų galvijų šviežios mėsos galima remtis tik Direktyvos 85/73 1 straipsniu.

101. Šiame straipsnyje nurodyta, jog „valstybės narės A priede nustatyta tvarka garantuoja, kad surenkamas Bendrijos mokestis, kuris padengia tame priede išvardintų produktų patikrinimo bei kontrolės išlaidas “.

102. Direktyvos 85/73 A priedo I skyriuje nustatytos suderintos taisyklės „mokesčiams už mėsą, kuriai taikomos“ tam tikros direktyvos, tarp kurių ir šioje byloje reikšminga Direktyva 64/433, kurioje, remiantis 2001 m. galiojusia jos 1 straipsnio redakcija, „pateikiamos sveikatos taisyklės, taikomos (tam tikrų rūšių, tarp kurių ir galvijų), naminių gyvūnų mėsos, skirtos maistui, gamybai ir pateikimui į rinką“.

103. Posėdyje Gosschalk atstovas pasiūlė teigiamai atsakyti į šios išvados 99 punkte pateiktą klausimą, nurodydamas, kad GSE tyrimų atlikimo išlaidas jau padengia Direktyvos 85/73 A priedo I skyriaus 1 punkte nustatytas Bendrijos mokestis „patikrinimo išlaidoms, susijusioms su skerdimu padengti“, kurį Gosschalk jau sumokėjo(40). Iš tiesų šie tyrimai yra „laboratoriniai tyrimai“, kurie, „jei reikia“, turi būti atlikti vykdant post mortem tyrimą pagal faktinių aplinkybių metu galiojusios Direktyvos 64/433 redakcijos I priedo VIII skyriaus 40 punkto e papunktį. Taigi valstybės narės negalėjo už GSE tyrimų atlikimą nustatyti specialaus papildomo mokesčio.

104. Komisija nurodo, kad nors GSE tyrimai teoriškai galėtų būti priskiriami Direktyvos 85/73(41) 1 straipsnyje numatytiems patikrinimams ir kontrolei, faktinių aplinkybių metu Bendrijos mokestis šio straipsnio prasme jiems nebuvo nustatytas. Jei tinkamai aiškintume ši argumentą, tokioje situacijoje turėtų būti taikomas tos pačios direktyvos 4 straipsnis, pagal analogiją šiame straipsnyje tiesiogiai įtvirtintai nuorodai į 1, 2 ir 3 straipsniuose nenurodytus patikrinimą ir kontrolę.

105. Turiu pripažinti, kad sunku suprasti šio argumento logiką. Jei su skerdimu susiję GSE tyrimai galėtų būti priskirti Direktyvoje 64/433 numatytiems patikrinimams ir kontrolei, Direktyvos 85/73 A priedo I skyriaus 1 punkto a papunktyje nustatytas Bendrijos mokestis turėtų apimti, kaip teigia Gosschalk, ir tyrimų atlikimo išlaidas, todėl nebūtų nei prasmės, nei galimybės nustatyti specialiai GSE tyrimams skirtą Bendrijos mokestį.

106. Byloje, kurioje priimtas sprendimas Stratmann ir Fleischversorgung Neuss(42), Teisingumo Teismo visų pirma buvo prašoma nustatyti, ar Bendrijos mokestis už Direktyvoje 64/433 įtvirtintą šviežios mėsos patikrinimą apima ir išlaidas bakteriologiniam tyrimui, kuris buvo pripažintas būtinu nacionalinio teismo nagrinėtoje byloje. Teisingumo Teismas į klausimą atsakė teigiamai, nurodydamas, kad toks patikrinimas prilygsta „laboratoriniam tyrimui“, kuris, „jei reikia“, turi būti atliktas remiantis Direktyvos 64/433 redakcijos I priedo VIII skyriaus 40 punkto e papunkčiu.

107. GSE tyrimai nebuvo tiesiogiai numatyti faktinių aplinkybių metu galiojusiose Direktyvos 64/433 nuostatose. Nors, kaip pažymi Komisija, iki Komisijai priimant Sprendimą 2000/764 šie tyrimai nebuvo įprasta šviežios galvijienos kontrolės priemonė, vis dėlto jie atitiko ne vien Gosschalk minėtą Direktyvos 64/433 I priedo VIII skyriaus 40 punkto e papunktyje įtvirtintą nuostatą, skirtą būtent „laboratoriniams tyrimams“, kurie, „jei reikia“, turi būti atlikti vykdant post mortem tyrimą, bet ir Direktyvos 64/433 I priedo VI skyriaus 27 punkto a papunktyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią veterinarinio patikrinimo ante mortem metu visų pirma „turi būti nustatyta“, „ar gyvūnai neserga kuria nors liga, kuria gali užsikrėsti žmonės ir gyvūnai“.

108. Vien tai, kad bylos faktinių aplinkybių metu minėti tyrimai buvo privalomi tik vyresniems nei 30 mėnesių rizikos nekeliantiems galvijams, nereiškia, kad tyrimai nepriklauso Direktyvos 64/433 nuostatų ir kartu vertinamų Direktyvos 85/73 1 straipsnio ir A priedo I skyriaus 1 punkto a papunkčio nuostatų taikymo sričiai. Iš tiesų Teisingumo Teismas minėtame sprendime Stratmann ir Fleischversorgung Neuss atmetė teiginį, kad nagrinėjamas Bendrijos mokestis gali padengti tik kiekvienu atveju atliekamų tyrimų išlaidas(43).

109. Byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, pateiktoje išvadoje(44) generalinis advokatas P. Léger, nagrinėdamas bakteriologinius tyrimus, pastebėjo, kad nors šie tyrimai nėra tiesiogiai nurodyti Direktyvos 64/433 nuostatose, jie vis tiek turi būti priskiriami reikiamiems „laboratoriniams tyrimams“, pagal šios direktyvos nuostatas skirtiems patikrinti, ar tiriama mėsa nėra netinkama maistui arba pavojinga žmonių sveikatai, ir kad šiuo klausimu aplinkybė, jog bakteriologiniai tyrimai yra brangūs ir trunka daugelį dienų, nėra pakankama priežastis jų nepripažinti „laboratoriniais tyrimais“ pagal šios direktyvos nuostatas.

110. Jis pažymėjo, kad net jei suderinta veterinarinių patikrinimų ir kontrolės finansavimo sistema tokių kontrolės priemonių nepageidavusiems gyvūnų savininkams padengia dalį dėl kai kurių tyrimų patirtų išlaidų, „dėl paties standartinio dydžio mokesčio pobūdžio gyvūnų savininkams nustatomas mokestis, kuris kartais viršija jų gyvūnams reikalingų patikrinimo ir kontrolės priemonių realias išlaidas, o kitais atvejais yra mažesnis nei šios išlaidos“(45).

111. Nepaisant šios išvados 107–110 punktuose išdėstytų argumentų, yra dvi priežastys, dėl kurių reikia daryti išvadą, kad GSE tyrimai negali būti priskirti patikrinimams ir kontrolei Direktyvos 64/433 prasme, kuriems yra taikomas Direktyvos 85/73 1 straipsnyje ir A priedo I skyriaus 1 punkto a papunktyje numatytas Bendrijos mokestis.

112. Pirma, vidutinės Nyderlandų vyriausybės nurodytos GSE tyrimo išlaidos, tuo metu sudariusios 90 eurų už medžiagas, pavyzdžių paėmimą ir pervežimą bei tyrimo atlikimą(46), atrodo neturinčios jokių sąsajų su nagrinėjamu fiskuotu Bendrijos mokesčiu (4,5 euro už galviją), nes yra 20 kartų didesnės.

113. Antra, nors GSE tyrimai taip pat yra skirti patikrinti, ar tiriama mėsa nėra netinkama maistui arba pavojinga žmonių sveikatai, pagrindinėje byloje nagrinėjami tyrimai buvo atliekami ne kiekvienu atskiru atveju, įvertinus oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui, atsakingam už Gosschalk gyvūnų ante mortem ir post mortem tyrimus, tačiau sistemiškai visiems pastarajai įmonei priklausiusiems vyresniems nei 30 mėnesių galvijams. Direktyvoje 64/433 numatyti keli tyrimai, kuriuos per post mortem tyrimą privalo „metodiškai atlikti“ oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas (I priedo VIII skyriaus 42 punkto A dalis); tarp jų nurodytas, pavyzdžiui, kiaulių šviežios mėsos, kurią sudaro skersaruožiai raumenys, tyrimas dėl trichineliozės, į kurį kartu su bakteriologiniais tyrimais Teisingumo Teismas atsižvelgė sprendime Stratmann ir Fleischversorgung Neuss, tačiau GSE tyrimai tarp šių tyrimų nenurodyti. Minėti tyrimai buvo sistemiškai atliekami vyresniems nei 30 mėnesių Gosschalk galvijams, vykdant Sprendimą 2000/764, t. y. kitą teisės aktą nei Direktyva 64/433, įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų reikalavimus. Jei visuotinis šių tyrimų atlikimas turėtų būti pripažįstamas jau numatytu tarp minėta direktyva suderintų patikrinimo ir kontrolės priemonių, jo nebūtų reikėję nustatyti Sprendimu 2000/764.

114. Jei pripažintume, kad minėtas Bendrijos mokestis apima GSE tyrimus, didelės šių tyrimų atlikimo išlaidos, palyginti su Direktyvos 85/73 1 straipsnyje ir A priedo I skyriaus 1 punkto a papunktyje nustatytu Bendrijos mokesčio dydžiu, ir sisteminis šių tyrimų pobūdis, taikant juos didelei bandų daliai ir šiuo klausimu nesant tiesioginių nuostatų Direktyvoje 64/433, atrodo, nepalieka galimybės šį mokestį pripažinti pagrįstu vidutiniu Direktyva 64/433 suderintų galvijų patikrinimų ir kontrolės atlikimo išlaidų įvertinimu.

115. Dėl to esu linkęs į šios išvados 99 punkte pateiktą klausimą atsakyti neigiamai, t. y. kad Gosschalk atlikti GSE tyrimai negali būti priskirti patikrinimams ir kontrolei, nurodytiems Direktyvos 85/73 1, 2 ir 3 straipsniuose, ir todėl jiems netaikomas pagal šią direktyvą nustatytas Bendrijos mokestis.

116. Tai reiškia, kaip nurodė Komisija ir Nyderlandų vyriausybė, kad šioje byloje yra taikoma minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalis. Taigi ši nuostata suteikia teisę Nyderlandams nustatyti nacionalinį mokestį ūkio subjektams, siekiant užtikrinti Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalimi nustatytų GSE tyrimų finansavimą.

117. Dėl reikalavimų, kuriuos turi atitikti nacionaliniai mokesčiai pagal Direktyvos 85/73 4 straipsnio 2 dalį, t. y. penktojo prejudicinio klausimo antroje dalyje nurodytos problemos, pakanka pažymėti, kaip nurodė ir Komisija, kad šioje nuostatoje yra nurodoma, jog toks mokestis turi atitikti „principus, kurie yra priimti Bendrijos mokesčiams“. Kaip pažymi Komisija, šie principai įtvirtinti tos pačios direktyvos 5 straipsnio 1–3 dalyse. Dėl to nacionalinis mokestis:

–        turi būti nustatomas tokio dydžio, kad padengtų kompetentingos institucijos išlaidas atlyginimams bei socialinio draudimo įmokoms, susijusioms su patikrinimo tarnyba, išmokėti ir užtikrintų susidariusių administracinių išlaidų, į kurias gali įeiti išlaidos, reikalingos inspektorių kvalifikacijai kelti kontrolę bei patikrinimą (5 straipsnio 1 dalis),

–        negali būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai grąžinamas (5 straipsnio 2 dalis),

–        negali viršyti Bendrijos mokesčių dydžio, jeigu kiekvienoje valstybėje narėje bendra imamų mokesčių suma neviršija faktinių patikrinimo išlaidų (5 straipsnio 3 dalis).

118. Žinoma, šiuo atveju reikia atsižvelgti tik į kompetentingos institucijos realiai patirtas išlaidas, todėl suteiktas Bendrijos finansinis įnašas turi būti atimtas. Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad posėdyje Nyderlandų vyriausybės atstovas nurodė, jog iš Gosschalk pareikalautas mokestis už GSE tyrimų atlikimą, remiantis Tarifų reglamentu, buvo apskaičiuotas iš realių tyrimų atlikimo išlaidų atėmus Bendrijos finansinį įnašą.

119. Atsakymas į penktojo prejudicinio klausimo antrąją dalį būtų kitoks, jei pripažintume, kaip nurodo Gosschalk ir, priešingai nei siūlau, kad GSE tyrimus būtų galima priskirti suderintoms patikrinimo ir kontrolės priemonėms, kurioms Direktyvos 85/73 A priedo I skyriaus 1 punkto a papunktyje buvo nustatytas standartinio dydžio Bendrijos mokestis.

120. Tokiu atveju reikėtų įvertinti pagal šios direktyvos A priedo I skyriaus 4 ir 5 punktus valstybei narei suteiktą diskreciją. Pagal 4 punktą valstybėms narės leidžiama „padidėjusioms išlaidoms padengti atskiroms įmonėms padidinti standartinę mokesčio sumą, kaip nurodyta 1 punkte ir 2 punkto a papunktyje“ (4 punkto a papunktis) arba „imti specialų mokestį, kuris padengtų faktines išlaidas“ (4 punkto b papunktis). Kita vertus, 5 punkte, įvykdžius tam tikras sąlygas, suteikiama teisė šias standartines sumas išskirtinai sumažinti, kad būtų padengtos tikrosios patikrinimo išlaidos.

121. Teisingumo Teismas sprendime Stratmann ir Fleischversorgung Neuss(47), pirmiausia remdamasis 4 punktu, paaiškino, kad, pirma, dėl šio punkto a papunkčio „bet koks valstybės narės sprendimas padidinti mokesčio sumą turi būti susietas su Bendrijos mokesčio standartine suma ir įgyvendintas padidinant šį mokestį“ ir, antra, dėl šio punkto b papunkčio „Bendrijos mokesčių dydžius viršijantis specialus mokestis turi padengti visas tikrąsias išlaidas“.

122. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į šios išvados 119 punkte nurodytą prielaidą, Gosschalk atstovas posėdyje teisingai įvertino Teisingumo Teismo išvadas, kad Nyderlandai negalėjo reikalauti, jog ši bendrovė greta jau sumokėto Bendrijos mokesčio sumokėtų specialų mokestį, skirtą padengti nors dalį išlaidų GSE tyrimams atlikti. Siekdama padengti šias išlaidas, ši valstybė galėjo tik „atskirai įmonei“ padidinti Direktyvos 85/73 A priedo I skyriaus 1 punkto a papunktyje nustatytą Bendrijos mokesčio standartinę sumą arba vietoje tokio mokesčio nustatyti kitokią mokesčio sumą, kuri padengtų visas išlaidas, patirtas atliekant minėtos direktyvos A priedo I skyriaus 1 punkto a papunkčiu suderintas patikrinimų ir kontrolės priemones.

123. Dėl šios galimybės Teisingumo Teismas sprendime Feyrer(48) nustatė, kad valstybės narės gali ja pasinaudoti „bendrai ir savo nuožiūra, taikant vienintelę sąlygą, kad mokestis neturi viršyti faktiškai patirtų išlaidų“. Kaip byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas Stratmann ir Fleischversorgung Neuss, pateiktoje išvadoje(49) nurodė generalinis advokatas P. Léger, „šiai sąlygai įvykdyti būtina atsižvelgti į visas suinteresuotosios valstybės narės faktiškai patirtas išlaidas atliekant suderintas patikrinimo ir kontrolės priemones ir todėl draudžiama kartu taikyti ir standartinį Bendrijos mokestį, ir specialų mokestį dėl konkrečios priemonės“.

124. Galiausiai dėl sprendimais Bresciani(50), Ligur Carni ir kt.(51) bei Dubois ir Général Cargo Services(52) grindžiamo Gosschalk tvirtinimo, kad pagal Bendrijos teisę viešojo intereso tikslais atliekamos kontrolės priemonės turėtų būti finansuojamos viešųjų subjektų, o ne suinteresuotų ūkio subjektų, reikia pateikti tik kelias trumpas pastabas.

125. Šiuose sprendimuose Teisingumo Teismas pažymėjo, kad:

–        „valstybės administracinių institucijų veikla, kuria viešojo intereso tikslais siekiama palaikyti sveikatos kontrolės sistemą, negali būti pripažinta importuotojui teikiama paslauga, pateisinančia mokesčio nustatymą“, nes „(sveikatos kontrolei) reikalingas išlaidas turi padengti viešieji subjektai, kuriems apskritai yra naudingas laisvas Bendrijos prekių judėjimas“(53),

–        importuojančios valstybės narės veikla savo teritorijoje vykdant sveikatos patikrinimus ir kontrolę, nurodytus Direktyvoje 64/433, „yra vykdoma viešojo intereso tikslais ir negali būti pripažįstama importuotojui teikiama paslauga“, nes „joms reikalingas išlaidas turi padengti viešieji subjektai, kuriems apskritai yra naudingas laisvas Bendrijos prekių judėjimas“, ir todėl „mokesčių nustatymas importuotojams yra Sutartyje uždraustas šio laisvo judėjimo apribojimas“(54),

–        „sveikatos kontrolei reikalingas išlaidas turi padengti viešieji subjektai, kuriems apskritai yra naudingas laisvas Bendrijos prekių judėjimas“(55).

126. Vis dėlto šių teiginių negalima tinkamai įvertinti neatsižvelgus į jų kontekstą. Visais minėtuose sprendimuose nagrinėtais atvejais buvo vertinamas nacionalinės teisės aktų atitiktis laisvą prekių judėjimą įtvirtinančioms EB sutarties nuostatoms. Šie sprendimai buvo susiję su atvejais, kai valstybės narės vienašališkai nustatė mokesčius, skirtus finansuoti visų pirma veterinarinės kontrolės priemonių įgyvendinimą kertant sieną, tranzitu pervežant per administracinį vienetą arba prekių galutinio tikslo vietoje. Ši byla, atvirkščiai, yra susijusi su mokesčiais, nustatytais finansuoti Bendrijos teisės aktais visoms valstybėms narėms numatytas veterinarinės kontrolės priemones, kurios turi būti vykdomos pagaminimo vietos valstybėje narėje, nepaisant to, ar atitinkamos prekės (šviežia galvijiena) būtų skirta vietiniam vartojimui, ar eksportui. Taigi šioje byloje minėta teismo praktika negali būti taikoma(56).

127. Taigi siūlau Teisingumo Teismui į penktąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip:

Direktyva 85/73 nedraudžia, kad valstybė narė suinteresuotiems ūkio subjektams nustatytų nacionalinį mokestį, skirtą padengti išlaidas už jos institucijų pagal nacionalinės teisės aktus, įgyvendinančius Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį, atliktus GSE tyrimus. Vadovaujantis šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalimi, toks mokestis turi atitikti šios direktyvos 5 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus principus, kurie yra priimti Bendrijos mokesčiams, ir padengti tik Bendrijos finansiniu įnašu nepadengtą minėtų išlaidų dalį.

 Išvada

128. Atsižvelgdamas į pateiktas išvadas, siūlau Teisingumo Teismui į Raad van State pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

„1.      Vykdant nacionaliniuose teisės aktuose, įgyvendinančiuose 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo Nr. 2000/764 dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos tyrimų, iš dalies keičiančio Sprendimą 98/272/EB dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinės priežiūros, 1 straipsnio 3 dalį, nustatytą pareigą atlikti vyresnių nei 30 mėnesių galvijų, paskerstų maistui, GSE tyrimai yra pripažįstami GSE tyrimais 2000 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2777/2000, patvirtinančio išskirtines paramos galvijienos rinkai priemones, 2 straipsnio 1 dalies prasme. Vis dėlto tokiems tyrimams negali būti skirtas šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatytas Bendrijos kofinansavimas, bet jie yra pripažįstami nustatytais veterinarinėmis priemonėmis ir dėl to, jei taikoma, jiems gali būti skirtas Bendrijos finansinis įnašas pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 1 straipsnio 2 dalies d punktą.

2.      1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje ir 2000 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas 2000/773/EB dėl valstybių narių 2001 metams pateiktų GSE priežiūros programų patvirtinimo ir Bendrijos finansinio įnašo sumos nustatymo nedraudžia, kad valstybė narė Bendrijos finansiniu įnašu nepadengtą už jos institucijų pagal nacionalinės teisės aktus, įgyvendinančius Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį, atliktus GSE tyrimus patirtų išlaidų dalį perkeltų suinteresuotiems ūkio subjektams.

3.      1985 m. sausio 29 d. Tarybos direktyva 85/73/EEB dėl veterinarinių patikrinimų ir kontrolės, numatytų Direktyvose 89/662/EEB, 90/425/EEB, 90/675/EEB bei 91/496/EEB, finansavimo, iš dalies pakeista ir konsoliduota 1996 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 96/43/EB, nedraudžia, kad valstybė narė suinteresuotiems ūkio subjektams nustatytų nacionalinį mokestį, skirtą padengti išlaidas už jos institucijų pagal nacionalinius teisės aktus, įgyvendinančius Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalį, atliktus GSE tyrimus. Vadovaujantis šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalimi, toks mokestis turi atitikti šios direktyvos 5 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus principus, kurie yra priimti Bendrijos mokesčiams, ir padengti tik Bendrijos finansiniu įnašu nepadengtą minėtų išlaidų dalį.“

1 – Originalo kalba: italų

2 – OL L 321, p. 47.

3 – OL L 32, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 6 t., p. 161.

4 – Direktyva, iš dalies keičianti ir konsoliduojanti Direktyvą 85/73, kad būtų užtikrintas gyvų gyvūnų bei kai kurių gyvūninių produktų veterinarinio patikrinimo ir kontrolės finansavimas, ir iš dalies keičianti Direktyvas 90/675/EEB bei 91/496/EEB (OL L 162, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 19 t., p. 212).

5 – OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414.

6 – OL L 160, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 339. Nuo 2008 m. liepos 1 d. šis reglamentas buvo panaikintas 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, p. 1).

7 – OL L 395, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 9 t., p. 214.

8 – OL L 224, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 10 t., p. 138.

9 – OL L 305, p. 35. Šis sprendimas, iš dalies pakeistas 2000 m. gruodžio 29 d. Komisijos sprendimu 2001/8/EB, keičiančiu sprendimą 2000/764 ir atnaujinančiu Sprendimą 98/272 dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinės priežiūros (OL L 2, 2001, p. 28), nuo 2001 m. liepos 1 d. buvo panaikintas 2001 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1248/2001, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinės priežiūros ir tyrimų III, X ir XI priedus (OL L 173, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 450).

10 –      1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa (OL 121, p. 2012; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 1 t., p. 34), daugelį kartų iš dalies keista ir vėliau iš dalies pakeista ir konsoliduota 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/497/EEB (OL L 268, p. 69; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 12 t., p. 72). Po daugelio pakeitimų nuo 2006 m. sausio 1 d. Direktyva 64/433 buvo panaikinta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinančia tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (OL L 157, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 407).

11 – OL L 1, p. 23.

12 – OL L 147, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 289.

13 – OL L 224, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 10 t., p. 128.

14 – OL L 308, p. 35.

15 – OL L 269, p. 54.

16 – OL L 181, p. 36.

17 – Žr. Reglamentą Nr. 1248/2001.

18 – Nuo 2008 m. sausio 1 d. Direktyva 85/73 buvo panaikinta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 200).

19 – Nederlandse Staatscourant, Nr. 10, 1994.

20 – Nederlandse Staatscourant, Nr. 247, 2000, p. 39.

21 – Nederlandse Staatscourant, Nr. 252, 1984.

22 – Nederlandse Staatscourant, Nr. 249, 2000, p. 45.

23 – Nederlandse Staatscourant, Nr. 99, 1993. Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad šis reglamentas buvo panaikintas 2005 m. gruodžio 24 dieną.

24 – Nederlandse Staatscourant, Nr. 64, 2001, p. 31.

25 – Nederlandse Staatscourant, Nr. 212, 2001, p. 16.

26 –      Rink. p. I‑10333.

27 – Minėtas ankstesnėje išnašoje.

28 – Kaip pažymi Komisija, terminas buvo pratęstas iki 2001 m. liepos 1 d., nes 2001 m. sausio 1 d. valstybės narės iš esmės dar neturėjo galimybių atlikti greituosius GSE tyrimus visiems Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems galvijams.

29 – Šiame straipsnyje nurodoma, kad Bendrija finansuoja „100 % diagnostikos rinkinių ir reagentų pirkimo kainos (be PVM), daugiausia 30 eurų už vieną tyrimą“.

30 – Vis dėlto buvo nuspręsta už šiuos tyrimus skiriamo finansavimo dydį nustatyti vėlesniu sprendimu, kuris turėjo būti priimtas iki 2001 m. liepos 1 dienos. Tai buvo atlikta Sprendimu 2001/499, kuris, iš dalies pakeisdamas Sprendimo 2000/773 18 straipsnį, numatė 100 % diagnostikos rinkinių ir reagentų pirkimo kainos (be PVM) finansavimą, daugiausia 15 eurų už vieną tyrimą.

31 – Sprendimo 98/272 IV priedo A dalyje, iš dalies pakeistoje Sprendimu 2001/8, nurodyti šie trys tyrimo metodai: i) „tyrimas, pagrįstas Western blot procedūra proteinazėms atspariam PrPRes fragmentui nustatyti (Prionics Check tyrimas); ii) „chemiliuminescencinis ELISA tyrimas, atliekamas taikant išskyrimo procedūrą ir ELISA metodą bei naudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer tyrimas)“; iii) „daugiasluoksnė imunologinė analizė, skirta nustatyti PrPRes, atliekama iš dviejų pusių, taikant vaidinamąjį „sumuštinio“ metodą, paskui denatūruojant ir koncentruojant (CEA tyrimas)“. (Neoficialus vertimas)

32 – Manau, kad galima nekreipti dėmesio į tai, kad nuostatoje minimi ne iki tam tikros datos atlikti tyrimai, tačiau iki tam tikros datos „paskerstiems gyvūnams“ atlikti tyrimai. Iš Reglamento Nr. 2777/2000 antros konstatuojamosios dalies matyti, kad GSE tyrimai paprastai atliekami „skerdžiant“.

33 – Formuluotė „ir bet kuriuo atveju iki 2001 m. liepos 1 d.“ Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pabaigoje skirta užkirsti kelią iki Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalyje numatytos nacionalinės privalomų tyrimų programos priėmimo atliktų tyrimų kofinansavimui, jei valstybė narė nespėtų įgyvendinti minėtos nuostatos iki nustatyto 2001 m. liepos 1 d. termino.

34 – Nyderlandų vyriausybė ir Komisija prieina prie šios išvados, remdamosi iš dalies skirtingais argumentais. Komisijos teigimu, visų pirma, Reglamento Nr. 2777/2000 2 straipsnio 2 dalyje numatytas Bendrijos kofinansavimas nebuvo taikytinas Nyderlandams, nes, atsižvelgus į tai, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. jie įtvirtino pareigą atlikti GSE tyrimus Sprendimo 2000/764 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems gyvūnams, šiai valstybei narei Sprendimu 2001/3 buvo leista netaikyti šio reglamento 3 straipsnyje įtvirtintos supirkimo tvarkos ir todėl nebuvo jokios galimybės taikyti šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies, kurioje, Komisijos teigimu, buvo įtvirtinta minėtos sistemos taikymo išimtis.

35 – Posėdyje Komisijos atstovas pastebėjo, kad ši aplinkybė neturi įtakos nagrinėjamų GSE tyrimų teisiniam vertinimui, kurie, jo manymu, buvo veterinarinė priemonė, kurią Bendrija galėjo finansuoti kitais būdais, pavyzdžiui, remiantis Sprendimu 90/424.

36 – Žr., be kita ko, 1986 m. kovo 20 d. Sprendimą Tissier (35/85, Rink. p. 1207, 9 punktas) ir 1999 m. lapkričio 18 d. Sprendimą Teckal (C‑107/98, Rink. p. I‑8121, 34 punktas).

37 – Minėto sprendimo Tissier 9 punktas; 1994 m. vasario 2 d. Sprendimas Verband Sozialer Wettbewerb (C‑315/92, Rink. p. I‑317, 7 punktas) ir 2002 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Bourrasse ir Perchicot (C‑228/01 ir C‑289/01, Rink. p. I‑10213, 33 punktas).

38 – Rašytinių pastabų 53 punkte Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad šis mokestis „(visų pirma) yra pagrįstas Direktyvos 86/73 5 straipsnio 4 dalimi“.

39 – Pažymėta mano.

40 – Šio skyriaus 1 punkte dėl galvijų numatytos tokios standartinės sumos „patikrinimo išlaidoms, susijusioms su skerdimu, padengti“: 4,5 euro už suaugusį galviją ir 2,5 už jauną galviją.

41 – Žr. Komisijos rašytinių pastabų 47 punktą.

42 – 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimas (C‑284/00 ir C‑288/00, Rink. p. I‑4611).

43 – 50 punktas.

44 – 2002 m. kovo 21 d. Išvada (39 punktas).

45 – Ten pat (58 punktas).

46 – Nyderlandų vyriausybės rašytinių pastabų 30 punktas.

47 – Minėtas (56 punktas).

48 – 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas (C‑374/97, Rink. p. I‑5153, 27 punktas).

49 – Minėta (62 punktas).

50 – 1976 m. vasario 5 d. Sprendimas (87/75, Rink. p. 129).

51 – 1993 m. gruodžio 15 d. Sprendimas (C‑277/91, C‑318/91 ir C‑319/91, Rink. p. I‑6621).

52 – 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimas (C‑16/94, Rink. p. I‑2421).

53 – Minėto sprendimo Bresciani 10 punktas.

54 – Minėto sprendimo Ligur Carniir kt. 31 punktas.

55 – Minėtas sprendimas Dubois ir Général Cargo Services (14 punktas).

56 – Iš dalies panašų vertinimą žr. 1997 m. balandžio 15 d. Sprendime Bakers of Nailsea (C‑27/95, Rink. p. I‑1847, 44‑46 punktai) ir 1996 m. liepos 4 d. generalinio advokato A. M. La Pergola išvadoje toje pačioje byloje (6 išnaša 8 punkte).

Full & Egal Universal Law Academy