Byla C‑568/07
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Graikijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EB 43 ir 48 straipsniai – Optikai – Įsisteigimo sąlygos – Optikos įrangos parduotuvių atidarymas ir eksploatacija – Nevisiškas Teisingumo Teismo sprendimo įvykdymas – Vienkartinė suma“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės baudos – Vienkartinė suma
(EB 228 punktas)
2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Piniginės baudos
(EB 228 punktas)
3. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Įsipareigojimų neįvykdymas – Vidaus tvarka grindžiamas pateisinimas – Nepriimtinumas
(EB 228 punktas)
4. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Įvykdymo terminas
(EB 228 punktas)
5. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas – Pareigos vykdyti sprendimą neįvykdymas – Pagrindinio įsisteigimo laisvės principo pažeidimas
(EB 228 punktas)
1. Kad būtų kuo greičiau įvykdytas sprendimas, kuriuo prieš tai buvo pripažintas įsipareigojimų neįvykdymas, ir užkirstas kelias pakartoti panašius Bendrijos teisės pažeidimus, galimas įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą kiekvienu atskiru atveju turi priklausyti nuo visų svarbių veiksnių, susijusių ir su konstatuoto pažeidimo ypatybėmis, ir su atitinkamos valstybės narės, prieš kurią pradėta procedūra pagal EB 228 straipsnį, elgesiu.
Jeigu Teisingumo Teismas nusprendžia įpareigoti sumokėti vienkartinę sumą, jis turi, naudodamasis savo diskrecija, ją nustatyti taip, kad, pirma, ji atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga konstatuotam pažeidimui bei tos atitinkamos valstybės narės mokumui.
Todėl, siekiant nuspręsti dėl prašymo įpareigoti sumokėti vienkartinę sumą, reikia atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir, be kita ko, į atitinkamos valstybės narės elgesį, pažeidimo trukmę ir sunkumą.
Kiek tai susiję su šios vienkartinės sumos dydžiu, reikia atsižvelgti, be minėtų aplinkybių, į papildomas aplinkybes: į tai, kad atitinkama valstybė narė nutraukė sprendime konstatuotą įsipareigojimų neįvykdymą, ir į tai, kad ji visiškai įvykdė šio sprendimo reikalavimus.
(žr. 44, 46–48, 58–60 punktus)
2. Teisingumo Teismas turi kiekvienoje byloje ir, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes bei į, jo manymu, reikalingą įtikinimo ar atgrasymo lygį, nustatyti tinkamas pinigines baudas, kad būtų kuo greičiau įvykdytas sprendimas, kuriuo prieš tai buvo pripažintas įsipareigojimų neįvykdymas, ir užkirstas kelias pakartoti panašius Bendrijos teisės pažeidimus.
Jei periodinės baudos skyrimas atrodo ypač tinkamas paskatinti valstybę narę kuo greičiau nutraukti įsipareigojimų nevykdymą, kuris, nesant tokios priemonės, būtų tęsiamas, įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą labiau grindžiamas atitinkamos valstybės narės pareigų nevykdymo pasekmėmis privatiems ir viešiesiems interesams, pavyzdžiui, kai įsipareigojimai buvo nevykdomi ilgą laiką nuo pirmojo šį įsipareigojimų neįvykdymą konstatavusio sprendimo.
(žr. 45–46 punktus)
3. Valstybė narė negali remtis vidaus teisės nuostatomis, praktika ar padėtimi tam, kad pateisintų Bendrijos teisėje nustatytų pareigų neįvykdymą.
(žr. 50 punktą)
4. Nors EB 228 straipsnyje nenurodytas terminas, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymas, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti įgyvendintas per kuo trumpesnį laiką.
(žr. 51 punktą)
5. Kai Teisingumo Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, nusprendžia, kad valstybės narės teisės aktais pažeidžiamas pagrindinis EB 43 straipsnyje numatytas principas, leidžiant kitose valstybėse narėse įsikūrusioms bendrovėms atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuves, tik jei narių daugumą sudaro optikai, arba tam tikru atveju, jei kapitalo savininkų daugumą sudaro optikai, ir kad praėjo beveik 37 mėnesiai nuo sprendimo paskelbimo datos iki datos, kada atitinkama valstybė narė visiškai suderino savo teisės aktus su minėtu sprendimu, reikia konstatuoti, kad įsipareigojimų neįvykdymas, kuriuo kaltinama ši valstybė, užsitęsė ilgą laiką, ypač atsižvelgiant į nedidelį sudėtingumo, kurį sukelia sprendimo visiškas įvykdymas, laipsnį, ir kad įsipareigojimų neįvykdymas pateisina įpareigojimą sumokėti vienkartinę sumą remiantis EB 228 straipsnio 1 dalimi.
(žr. 52–53, 55 punktus, rezoliucinės dalies 1–2 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. birželio 4 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EB 43 ir 48 straipsniai – Optikai – Įsisteigimo sąlygos – Optikos įrangos parduotuvių atidarymas ir eksploatacija – Nevisiškas Teisingumo Teismo sprendimo įvykdymas – Vienkartinė suma“
Byloje C‑568/07
dėl 2007 m. gruodžio 18 d. pagal EB 228 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,
Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Zavvos ir E. Traversa, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Graikijos Respubliką, atstovaujamą E. Skandalou, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai K. Schiemann, J. Makarczyk, L. Bay Larsen ir C. Toader (pranešėja),
generalinis advokatas J. Mazák,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. kovo 11 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti, kad nesiėmusi visų 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑140/03, Rink. p. I‑3177) įgyvendinančių priemonių, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 ir 48 straipsnius,
– įpareigoti Graikijos Respubliką sumokėti Komisijai baudą, kurios siūloma suma yra 70 956 eurai už kiekvieną minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, paskelbimo dienos iki minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją pilno įvykdymo,
– įpareigoti Graikijos Respubliką sumokėti Komisijai vienkartinę baudą, kurios dydis bus apskaičiuotas padauginus baudos mokesčio sumą už dieną iš dienų, per kurias tęsiasi įsipareigojimų neįvykdymas, skaičiaus, skaičiuojant nuo minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją priėmimo dienos iki sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, paskelbimo dienos, ir
– priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Nacionalinis teisės pagrindas
2 Nacionalinės teisės pagrindas yra nustatytas šiais įstatymais: Įstatymu Nr. 971/79 dėl teisės verstis optiko veikla ir dėl optikos parduotuvių (FEK A’ 223, toliau − Įstatymas Nr. 971/79); Įstatymu Nr. 2646/98 dėl nacionalinės socialinio aprūpinimo sistemos vystymo ir kitų nuostatų (FEK A’ 236, toliau − Įstatymas Nr. 2646/98); Įstatymu Nr. 3204/03, keičiančiu ir papildančiu teisės aktus dėl nacionalinės sveikatos sistemos ir reglamentuojančiu kitus Sveikatos ir socialinio aprūpinimo ministerijos kompetencijai priskiriamus klausimus (FEK A’ 296, toliau − Įstatymas Nr. 3204/03), ir 2008 m. gegužės 19 d. Įstatymu Nr. 3661/08 (FEK A’ 89, toliau − Įstatymas Nr. 3661/08).
3 Faktinių aplinkybių, reikšmingų minėtam sprendimui Komisija prieš Graikiją, metu Įstatymo Nr. 971/79 6 straipsnio 6 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis buvo suformuluotos taip:
„6 straipsnis
6. Nepažeidžiant šio straipsnio (įsisteigimas vaistinėse) 3 dalies ir 8 straipsnio antrosios pastraipos (perleidimas šeimos nariams) nuostatų, optikos parduotuves asmeniškai valdo jų eksploatacijai išduoto leidimo savininkas. Kiekvienas optikas gali valdyti tik vieną optikos parduotuvę .
7 straipsnis
1. Optikos parduotuves gali atidaryti tik asmuo, turintis optiko licenciją, ir jų eksploatacijai reikalingas kompetentingos viešosios valdžios institucijos suteiktas leidimas.
8 straipsnis
1. Leidimas eksploatuoti optikos parduotuvę yra asmeninis ir neperleidžiamas.
“
4 Įstatymo Nr. 2646/98 27 straipsnio 4 dalyje numatyta:
„Tik licenciją turintys optikai gali įsteigti tikrąją ar komanditinę ūkinę bendriją optikos parduotuvei eksploatuoti su sąlyga, kad asmuo, turintis leidimą eksploatuoti parduotuvę, valdo bent 50 % bendrovės kapitalo. Optikas gali dalyvauti tik vienoje kitoje bendrovėje, tačiau leidimas atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuvę turi būti suteiktas kito licenciją turinčio optiko vardu.“
5 Įstatymo Nr. 971/79 6 straipsnio nuostatos buvo pakeistos Įstatymu Nr. 3204/03 vykstant procesui byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Komisija prieš Graikiją taip, kad optikams, fiziniams asmenims, nuo šiol bus leidžiama eksploatuoti daugiau negu vieną optikos parduotuvę su sąlyga, kad kiekvienai parduotuvei vadovaus licenciją turintis optikas.
6 Įstatymo Nr. 971/79 7 straipsnio nuostatos buvo taip pat pakeistos Įstatymu Nr. 3204/03 šitaip:
„1. Optikos parduotuves gali atidaryti:
a) asmuo, turintis optiko licenciją; ir
b) įmonės, neatsižvelgiant į jų formą, su sąlyga, kad:
1) tikrųjų ūkinių bendrijų atveju dauguma partnerių ir vadovaujantis asmuo arba dauguma vadovaujančių asmenų būtų licenciją turintys optikai;
2) uždarųjų akcinių bendrovių atveju daugiau negu pusė akcininkų, valdančių daugiau negu pusę akcinio kapitalo, būtų licenciją turintys optikai;
3) akcinių bendrovių atveju bent 51 % akcinio kapitalo valdytų vienoje iš Europos Sąjungos valstybių gyvenantys optikai.
“
7 Pasibaigus terminui, kurį nustatė Komisija 2006 m. liepos 4 d. pagrįstoje nuomonėje, Graikijos Respublika priėmė 2008 m. gegužės 19 d. Įstatymą Nr. 3661/08, kurio 14 straipsnyje numatyta:
„Įstatymo Nr. 971/79 , redakcijos, iš dalies pakeistos Įstatymo Nr. 3204/03 21 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys pakeičiamos tokiu tekstu:
Optikos parduotuvę gali atidaryti: a) fiziniai asmenys ir a) įmonės, neatsižvelgiant į jų formą. Leidimo užsiimti optiko veikla nereikalaujama.
Optikos parduotuvę galima eksploatuoti paskiriant už sveikatą atsakingą licenciją turintį optiką, kuris privalo dirbti tik šioje parduotuvėje. Už sveikatą atsakingu asmeniu taip pat gali būti bendrovės steigėjos savininkas ar narys, jei jis yra licenciją turintis optikas ir jei dirba parduotuvėje.
Fiziniai asmenys ir bendrovės gali steigti ir eksploatuoti kelias optikos parduotuves, iš kurių kiekviena turi turėti atskirą leidimą ir skirtingą už sveikatą atsakingą optiką.
“
Sprendimas Komisija prieš Graikiją
8 Minėtu sprendimu Komisija prieš Graikiją Teisingumo Teismas pritarė pirmajam Komisijos kaltinimui ir pripažino, kad priimdama ir palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79, pagal kurį diplomuotam optikui, fiziniam asmeniui, neleidžiama eksploatuoti daugiau kaip vienos optikos parduotuvės, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 straipsnį (toliau − pirmasis kaltinimas, kuriam pritarta).
9 Tuo pačiu sprendimu Teisingumo Teismas pritarė ir antrajam Komisijos kaltinimui ir pripažino, kad priimdama ir palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79 bei Įstatymą Nr. 2646/98, pagal kuriuos juridinis asmuo Graikijoje gali atidaryti optikos parduotuvę šiomis sąlygomis:
– leidimas atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuvę suteiktas pripažinto optiko fizinio asmens vardu; asmuo, turintis leidimą eksploatuoti parduotuvę, valdo bent 50 % bendrovės kapitalo ir šia dalimi jam tenka šios bendrovės pelnas ir nuostoliai; bendrovė veikia kaip tikroji ar komanditinė ūkinė bendrija, ir
– atitinkamas optikas dalyvauja tik vienoje kitoje bendrovėje, kuriai priklauso optikos parduotuvė, su sąlyga, kad leidimas atidaryti ir eksploatuoti šią parduotuvę yra suteiktas kito pripažinto optiko vardu,
Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 ir 48 straipsnius (toliau − antrasis kaltinimas, kuriam pritarta).
Ikiteisminė procedūra
10 2005 m. gruodžio 13 d. oficialiu pranešimu Komisija nusprendė, kad priemonėmis, kurių ėmėsi Graikijos Respublika, buvo nevisiškai įvykdytas minėtas sprendimas Komisija prieš Graikiją.
11 Savo 2006 m. vasario 22 d. atsakyme ši valstybė narė tvirtino, kad parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti visų tipų bendrovėms galimybę atidaryti optikos parduotuves nereikalaujant daugumos optikų dalyvavimo.
12 2006 m. liepos 4 d. Komisija priėmė pagrįstą nuomonę, kurioje paprašė Graikijos Respublikos imtis visų priemonių, reikalingų, kad būtų užtikrintas minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją įvykdymas.
13 2006 m. rugsėjo 8 d. laišku ši valstybė narė atsakė, kad pritaria minėto įstatymo projekto pakeitimui, kuris užtikrintų visišką minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją įvykdymą.
14 Ši valstybė informavo Komisiją 2006 m. gruodžio 22 d. laišku, kad minėtas Įstatymo projekto pakeitimas buvo pateiktas Graikijos Parlamentui 2006 m. gruodžio 15 dieną.
15 Manydama, kad per nustatytą terminą nebuvo imtasi priemonių, kurių reikia įvykdyti minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją, Komisija pateikė šį ieškinį.
Šio proceso metu įvykę pokyčiai
16 2008 m. gegužės 19 d. Graikijos Respublikos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas Įstatymas Nr. 3661/08, kuris, atsakovės nuomone, užtikrina visišką minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją įvykdymą.
17 Išnagrinėjusi minėto įstatymo turinį Komisija 2008 m. lapkričio 28 d. laišku informavo Teisingumo Teismą, kad ji mano, jog Graikijos Respublika suderino savo teisės aktus su minėtu sprendimu.
18 Todėl Komisija nebeprašo nustatyti baudą. Tačiau ji paliko savo prašymą dėl vienkartinės sumos sumokėjimo ir jos dydžio.
Dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Šalių argumentai
19 Komisija mano, kad pagrįstoje nuomonėje nustatytą datą Graikijos Respublika tik iš dalies įvykdė minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją.
20 Graikijos Respublika ginčija įsipareigojimų neįvykdymą, tvirtindama, kad Įstatymu Nr. 3204/03 buvo pašalinti visi fizinių asmenų įsisteigimo laisvės apribojimai ir sumažinti juridinių asmenų įsisteigimo laisvės apribojimai. Viena vertus, šiuo įstatymu panaikintas draudimas fiziniams asmenims eksploatuoti kelias optikos parduotuves ir, kita vertus, juo buvo leista įmonėms, nepaisant jų formos, valdyti ir eksploatuoti optikos parduotuves.
21 Tačiau Graikijos Respublika savo atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad Įstatyme Nr. 3204/03 išliko vienintelė sąlyga, kuri nevisiškai atitinka antrojo kaltinimo, kuriam buvo pritarta minėtame sprendime Komisija prieš Graikiją, sąlygų, būtent, kad dauguma optikos parduotuvės eksploatuojančios bendrovės narių būtų optikai, akcinių bendrovių atveju − kad ne mažiau kaip 51 % kapitalo valdytų optikai.
22 Graikijos Respublika mano, kad priėmusi Įstatymą Nr. 3661/08 ji ėmėsi visų priemonių, reikalingų minėtam sprendimui Komisija prieš Graikiją įvykdyti.
23 Savo pareiškimuose ir per posėdį Graikijos Respublika tvirtino, kad vėlavimas, atsiradęs priimant nagrinėjamų teisės aktų pakeitimus, buvo dėl, viena vertus, rinkimų trukmės ir, antra vertus, dėl to, kad Parlamentas atmetė pirmąjį įstatymo projektą šiuo aspektu.
Teisingumo Teismo vertinimas
24 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įsipareigojimo neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje ir į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas atsižvelgti negali (žr., be kita ko, 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑121/07, Rink. p. I‑0000, 22 punktą).
25 Kaip pripažįsta ir Graikijos Respublika, įstatyminės priemonės, kurių buvo imtasi prieš pasibaigiant pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, neužtikrina minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją įvykdymo šiuo sprendimu pritarto antrojo kaltinimo atžvilgiu.
26 Be to, yra akivaizdu, kad Įstatymas Nr. 3661/08 buvo priimtas pasibaigus minėtam terminui ir todėl į jo nuostatas neturėtų būti atsižvelgta vertinant įsipareigojimų neįvykdymo egzistavimą.
27 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad iki tos dienos, kai baigėsi Komisijos pagal EB 228 straipsnį priimtoje pagrįstoje nuomonėje nurodytas terminas, nesiėmusi visų priemonių įvykdyti minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį.
Dėl piniginės baudos
Šalių argumentai
28 Savo 2005 m. gruodžio 13 d. Komunikatu dėl EB 228 straipsnio įgyvendinimo (SEC(2005) 1658, toliau − 2005 m. Komunikatas) Komisija nustato būdą, kuriuo nuo šiol ji siekia vykdyti užduotį, jai nustatytą šiuo straipsniu.
29 Kaip skelbiama šio komunikato 10 punkte, Komisija nuo šiol sistemingai siūlys priteisti iš įsipareigojimų neįvykdžiusios valstybės narės sumokėti vienkartinę sumą ir laikysis šio reikalavimo neatsisakydama ieškinio net tuo atveju, jei vykstant procesui valstybė narė įvykdys Teisingumo Teismo sprendimą, taip pat prieš priimant sprendimą pagal EB 228 straipsnį.
30 Remdamasi 2005 m. liepos 12 d. Sprendimu Komisija prieš Prancūziją (C‑304/02, Rink. p. I‑6263) ir savo 2005 m. gruodžio 13 d. Komunikatu Komisija pirmiausia paprašė Teisingumo Teismo skirti Graikijos Respublikai tuo pačiu metu ir baudą, ir vienkartinę sumą.
31 Kaip tai buvo priminta šio sprendimo 17 punkte, Komisija mano, kad priimdama Įstatymą Nr. 3661/08 Graikijos Respublika suderino savo teisės aktus su minėtu sprendimu Komisija prieš Graikiją ir nusprendė prašyti Teisingumo Teismo priteisti iš šios valstybės narės tik vienkartinę sumą.
32 Per rašytinį procesą ir posėdį Komisija tvirtino, kad vienkartinės sumos dydis turėjo būti apskaičiuotas padauginant pagrindinę vienkartinę sumą − 200 eurų per dieną − iš pažeidimo sunkumo ir mokumo koeficiento, kuris Graikijos Respublikai būtų 4,38.
33 Šiuo požiūriu Komisija, atsižvelgdama į pažeistų Bendrijos nuostatų svarbą ir į šio pažeidimo poveikį bendriesiems ir asmeniniams interesams, siūlo koeficientą 9 iš 20.
34 Pirma, kalbėdama apie šio pažeidimo svarbą Bendrijos taisyklėms, Komisija pabrėžia, kad dėl minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją neįvykdymo išliko didelė grėsmė pagrindinei laisvei sukuriant diskriminaciją tarp fizinių ir juridinių asmenų, o tai nėra suderinama su EB 43 ir 48 straipsniais.
35 Antra, Komisija mano, kad pažeidimo pasekmės bendriems ir asmeniniams interesams yra ypač sunkios, nes nagrinėjamų teisės aktų nuostatų pagrindinis tikslas yra saugoti Graikijos rinką ir trukdyti į ją patekti valstybėse narėse įsteigtoms optikos bendrovėms. Todėl minėtų nuostatų palikimas galioti yra labai didelė kliūtis vidaus rinkos funkcionavimui, nes jos prisidėjo prie jos suskaidymo.
36 Trečia, kalbant apie sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, pažymėtina, kad Komisija mano, jog Graikijos Respublika per kelis vienas po kito einančius metus ir dėl to, kad puikiai žinojo tiek Bendrijos teisės aktus, tiek minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją, siekė išsaugoti tam tikros kategorijos darbuotojų apsaugos sistemą, drausdama patekti kitų valstybių narių juridiniams asmenims į minėtą rinką. Taip ji visiškai ignoravo oficialų pranešimą ir kelis Komisijos priminimus.
37 Graikijos Respublika iš esmės tvirtina, kad vienkartinės sumos paskyrimas yra nepagrįstas, nes ji ėmėsi reikalingų įstatyminių priemonių ir savo iniciatyva per trumpą ir protingą terminą įvykdė minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją.
38 Papildomai ši valstybė narė ginčija Komisijos pasiūlytą pažeidimo sunkumo koeficientą ir akcentuoja aplinkybę, kad ginčijamais Graikijos teisės aktais nesiekiama protekcionistinio tikslo; jie atitinka bendrojo intereso reikalavimus, susijusius su visuomenės sveikata.
39 Vėlavimas, atsiradęs vykdant minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją, priklauso ne nuo pašalinių siekių, o nuo vidinių problemų, susijusių su teisės aktų leidybos procedūra ir rinkimų trukme.
40 Atsižvelgiant į bylos dalyką ir į Įstatymo Nr. 3661/08 14 straipsnį, nėra jokios konkrečios recidyvo rizikos.
41 Be to, Graikijos Respublikos teigimu, pažeidimas nėra labai sunkus, nes jis susijęs, nors ir prieš priimant Įstatymą Nr. 3661/08, tik su minėtame sprendime Komisija prieš Graikiją pritarto antrojo kaltinimo dalimi.
Teisingumo Teismo vertinimas
Dėl periodinės baudos
42 Reikia priminti, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos išplaukia, jog galimas periodinės baudos pagal EB 228 straipsnį skyrimas iš principo yra pateisinamas tik tiek, kiek tęsiasi iš ankstesnio Teisingumo Teismo sprendimo neįvykdymo kylantis pažeidimas (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑119/04, Rink. p. I‑6885, 45 ir 46 punktus ir 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑503/04, Rink. p. I‑6153, 40 punktą).
43 Dėl aplinkybės, kad Komisija pripažįsta, jog Įstatymas Nr. 3661/08 užtikrina visišką minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją įvykdymą, nereikia įpareigoti Graikijos Respublikos sumokėti periodinę baudą.
Dėl vienkartinės sumos
44 Dėl galimo įpareigojimo sumokėti vienkartinę sumą reikia priminti, kad ji kiekvienu atskiru atveju turi priklausyti nuo visų svarbių veiksnių, susijusių ir su konstatuoto pažeidimo ypatybėmis, ir su atitinkamos valstybės narės, prieš kurią pradėta procedūra pagal EB 228 straipsnį, elgesiu (žr., be kita ko, minėto 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 62 punktą).
45 Jei periodinės baudos skyrimas atrodo ypač tinkamas paskatinti valstybę narę kuo greičiau nutraukti įsipareigojimų nevykdymą, kuris, nesant tokios priemonės, būtų tęsiamas, įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą labiau grindžiamas atitinkamos valstybės narės pareigų nevykdymo pasekmėmis privatiems ir viešiesiems interesams, pavyzdžiui, kai įsipareigojimai buvo nevykdomi ilgą laiką nuo pirmojo šį įsipareigojimų neįvykdymą konstatavusio sprendimo (minėto 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 81 punktas).
46 Teisingumo Teismas turi kiekvienoje byloje ir atsižvelgdamas į jo nagrinėjamos bylos aplinkybes bei, jo manymu, reikalingą įtikinimo ar atgrasymo lygį nustatyti tinkamas pinigines baudas, kad būtų kuo greičiau įvykdytas sprendimas, kuriuo prieš tai buvo pripažintas įsipareigojimų neįvykdymas, ir užkirstas kelias pakartoti panašius Bendrijos teisės pažeidimus (žr. minėto 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 59 punktą).
47 Bet kuriuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nusprendžia skirti periodinę baudą ar įpareigoti sumokėti vienkartinę sumą, jis turi, naudodamasis savo diskrecija, ją nustatyti taip, kad, pirma, ji atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga konstatuotam pažeidimui bei tos atitinkamos valstybės narės mokumui (žr. 2003 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑278/01, Rink. p. I‑14141, 41 punktą).
48 Todėl, norint nuspręsti dėl prašymo įpareigoti sumokėti vienkartinę sumą, reikia atsižvelgti į visas šios bylos aplinkybes ir, be kita ko, į Graikijos Respublikos elgesį, pažeidimo trukmę ir sunkumą.
49 Todėl, kalbant pirmiausia apie šios valstybės narės elgesį, yra akivaizdu, kad ji visiškai įvykdė antrąjį pagrindą, kuriam buvo pritarta minėtame sprendime Komisija prieš Graikiją, tik priimdama Įstatymą Nr. 3661/08, nors veiksmas, kurio reikia visiškai pašalinti šiame sprendime konstatuotas kliūtis, nesukelia ypatingų sunkumų.
50 Šiuo požiūriu Graikijos Respublikos nurodytiems pateisinimams, pagal kuriuos minėtą sprendimą buvo uždelsta įvykdyti dėl vidinių sunkumų, susijusių su teisės aktų leidybos procedūra, negalima pritarti. Kaip Teisingumo Teismas ne kartą yra pabrėžęs, valstybė narė negali remtis vidaus teisės nuostatomis, praktika ar padėtimi tam, kad pateisintų Bendrijos teisėje nustatytų pareigų neįvykdymą (žr., be kita ko, minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 38 punktą).
51 Antra, kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymo trukmę, reikia priminti, kad nors EB 228 straipsnyje nenurodytas terminas, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti įgyvendintas per kuo trumpesnį laiką (žr. 1985 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑131/84, Rink. p. 3531, 7 punktą).
52 Šioje byloje reikia pažymėti, kad praėjo beveik 37 mėnesiai nuo minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją paskelbimo datos iki datos, kada Graikijos Respublika visiškai suderino savo teisės aktus su minėtu sprendimu.
53 Todėl reikia konstatuoti, kad įsipareigojimų neįvykdymas, kuriuo kaltinama Graikijos Respublika, užsitęsė ilgą laiką, ypač atsižvelgiant į nedidelį sudėtingumo, kurį sukelia minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją visiškas įvykdymas, laipsnį.
54 Trečia, dėl pažeidimo sunkumo reikia pažymėti, kad šis įsipareigojimų neįvykdymas lėmė svarbų įsisteigimo laisvės apribojimą.
55 Iš tiesų minėtame sprendime Komisija prieš Graikiją Teisingumo Teismas manė, kad ginčijamais teisės aktais pažeidžiamas pagrindinis EB 43 straipsnyje numatytas principas, leidžiant kitose valstybėse narėse įsikūrusioms bendrovėms atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuves, tik jei narių daugumą sudaro optikai, arba, tam tikru atveju, jei kapitalo savininkų daugumą sudaro optikai.
56 Šiuo požiūriu reikia konstatuoti, kad įsipareigojimų neįvykdymas, koks yra šiuo atveju, gali iš esmės paveikti bendrovių ir optikų, įsisteigusių kitoje valstybėje narėje ir siekiančių atidaryti optikos parduotuvę Graikijoje, interesus.
57 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas mano esant pagrįsta Graikijos Respubliką įpareigoti sumokėti vienkartinę baudą.
58 Dėl šios vienkartinės sumos dydžio reikia atsižvelgti, be šio sprendimo 49–56 punktuose išdėstytų pastabų, į toliau nurodytas aplinkybes.
59 Taigi reikia priminti, kad prieš paskelbiant minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją Graikijos Respublika iš dalies nutraukė šiame sprendime konstatuotą įsipareigojimų neįvykdymą. Iš tiesų atsakovė iš dalies pakeitė ginčijamas teisės aktų nuostatas, susijusias su fizinių asmenų optikų negalėjimu eksploatuoti daugiau kaip vieną optikos parduotuvę, ir pašalino daugumą sąlygų, susijusių su juridinių asmenų optikos parduotuvių atidarymu ir eksploatacija.
60 Taip pat reikia konstatuoti, kad priėmusi Įstatymą Nr. 3661/08 Graikijos Respublika visiškai įvykdė minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją reikalavimus vykstant procesui šioje byloje.
61 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, bylos aplinkybės bus tinkamai įvertintos nustačius vieno milijono eurų dydžio vienkartinę sumą, kurią turės sumokėti Graikijos Respublika.
62 Todėl Graikijos Respubliką reikia įpareigoti sumokėti Komisijai į „Europos Bendrijos nuosavų išteklių“ sąskaitą vieno milijono eurų vienkartinę sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Iki dienos, kai baigėsi Europos Bendrijų Komisijos pagal EB 228 straipsnį priimtoje pagrįstoje nuomonėje nurodytas terminas, nesiėmusi visų priemonių įvykdyti 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑140/03), Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį.
2. Įpareigoti Graikijos Respubliką sumokėti Komisijai į „Europos Bendrijos nuosavų išteklių“ sąskaitą vieno milijono eurų vienkartinę sumą.
3. Graikijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: graikų.
Full & Egal Universal Law Academy