26.1.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 22/20
2007 m. rugsėjo 28 d. Clara Centeno Mediavilla, Delphine Fumey, Eva Gerhards, Iona M. S. Hamilton, Raymond Hill, Jean Huby, Patrick Klein, Domenico Lombardi, Thomas Millar, Miltiadis Moraitis, Ansa Norman Palmer, Nicola Robinson, François-Xavier Rouxel, Marta Silva Mendes, Peter van den Hul, Fritz Von Nordheim Nielsen, Michaël Zouridakis pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 11 d. priimto Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-58/05 Centeno Mediavilla ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-443/07 P)
(2008/C 22/39)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantai: Isabel Clara Centeno Mediavilla, Delphine Fumey, Eva Gerhards, Iona M. S. Hamilton, Raymond Hill, Jean Huby, Patrick Klein, Domenico Lombardi, Thomas Millar, Miltiadis Moraitis, Ansa Norman Palmer, Nicola Robinson, François-Xavier Rouxel, Marta Silva Mendes, Peter van den Hul, Fritz Von Nordheim Nielsen, Michaël Zouridakis, atstovaujami advokatų G. Vandersanden ir L. Levi
Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, Europos Sąjungos Taryba
Apeliantų reikalavimai
—
panaikinti 2007 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-58/05;
—
patenkinti pirmojoje instancijoje apeliantų pareikštus reikalavimus, o būtent
—
panaikinti sprendimuose dėl priėmimo į darbą apeliantams priskirtą pareigų lygį tiek, kiek jis yra pagrįstas naujųjų Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi;
—
atstatyti apeliantų karjerą (įskaitant jų darbo patirties pataisyto lygio pareigose vertinimą, jų teises į pareigų paaukštinimą ir teises į pensiją) nuo sprendimo dėl jų paskyrimo, remiantis pareigų lygiu, kuris turėjo būti jiems priskirtas pagal skelbimą apie konkursą, po kurio jie buvo įtraukti į įdarbinimo rezervo sąrašą, t. y. skelbime apie konkursą nurodytu lygiu arba jį atitinkančiu lygiaverčiu lygiu pagal naująsias Tarnybos nuostatas (ir atitinkama pakopa, remiantis iki 2004 m. gegužės 1 d. taikytomis taisyklėmis)
—
priteisti apeliantams Europos centrinio banko nustatyto dydžio delspinigius nuo viso skirtumo tarp atlyginimo, atitinkančio sprendimu dėl priėmimo į darbą jiems priskirtą lygį ir lygį, į kurį jie turėjo teisę, kol bus priimtas sprendimas dėl teisingo pareigų lygio priskyrimo;
—
priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmiausia nurodę, kad skundžiamame sprendime Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovus bendrai, neatsižvelgęs į kiekvieno jų ypatingą padėtį, ir kad jis rėmėsi prielaida, kurią jie ginčija, kad jiems priskirto lygio teisėtumą galima vertinti tik nuo jų paskyrimo dienos, apeliantai nurodo du apeliacinio skundo pagrindus.
Pirmuoju pagrindu jie kaltina Pirmosios instancijos teismą klaidingai pripažinus Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumą. Šiuo atžvilgiu jie pirmiausia nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė senųjų Tarnybos nuostatų 10 straipsnį, nes jis prilygino pareigų lygių pakeitimą šioje byloje naujos karjeros struktūros pereinamojo laikotarpio nuostatų „specifiniam“ pritaikymui, pateisinančiam naujo konsultavimosi su Tarnybos nuostatų komitetu nebuvimą, nors šis lygių pakeitimas sukėlė suinteresuotų asmenų padėčiai esminius padarinius, ypač finansinius, visiškai pateisinančius konsultavimąsi su minėtu komitetu.
Šiam pagrindui paremti apeliantai nurodo, antra, įgytų teisių principo pažeidimą. Priešingai nei nusprendė Pirmosios instancijos teismas, svarbus klausimas šioje byloje buvo ne dėl įgytos teisės į paskyrimą, bet dėl įgytos teisės į konkretų pareigų lygį paskyrimo atveju. Nors neginčijama, kad skelbimas apie konkursą ir įrašymas į tinkamų kandidatų sąrašą nesuteikia teisės būti priimtam į darbą, tačiau šis skelbimas ir įrašymas sukuria konkurso dalyviams ir, a fortiori, įrašytiems į konkurso laimėtojų sąrašą asmenims teisę į skelbimą apie konkursą atitinkantį požiūrį. Šią teisę atitinka paskyrimų tarnybai nustatyta pareiga laikytis skelbime apie konkursą jos nustatytų gairių, atitinkančių laisvos vietos reikalavimus ir tarnybos interesus.
Trečia, apeliantai teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė vienodo požiūrio principą skirtingai vertindamas konkurso laimėtojus, paskirtus iki 2004 m. gegužės 1 d. ir po šios datos, nes kadangi konkurso laimėtojų paskyrimas į pareigas yra hipotetinis, jis bet kuriuo atveju nedaro įtakos jų teisei faktiškai priimant į darbą remtis skelbime apie konkursą nurodytais klasifikavimo kriterijais, šiuo pagrindu taikomais visų konkurso laimėtojų priėmimui į darbą. Be to, Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo šių dviejų pareigūnų kategorijų skirtingo vertinimo galimo pateisinimo.
Ketvirta, apeliantai nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisėtų lūkesčių principą ir klaidingai įvertino įrodymus. Šiam teismui pateiktoje bylos medžiagoje buvo labai daug informacijos, patvirtinančios teiginį, kad apeliantai iš tikrųjų gavo aiškias garantijas dėl jų priėmimo į darbą priskiriant skelbime apie konkursą nurodytą pareigų lygį.
Penktu ir šeštu argumentais apeliantai galiausia kaltina Pirmosios instancijos teismą netinkamai išaiškinus Tarnybos nuostatų 5, 7 ir 31 straipsnių taikymo sritį ir šiuo atžvilgiu taip pat pažeidus Bendrijos teismui nustatytą pareigą motyvuoti.
Antruoju savo skundo pagrindų apeliantai ginčija skundžiamą sprendimą dar ir dėl to, kad juo buvo atmesti ieškiniai dėl sprendimų skirti apeliantus į pareigas, motyvuojant, kad nors atsakovė pažeidė savo pareigą pateikti išankstinę informaciją, šis pažeidimas savaime nedaro ginčijamų sprendimų neteisėtais. Šiuo atžvilgiu jie remiasi gero administravimo, rūpestingumo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, vienodo požiūrio bei pareigų pobūdžio ir jų lygio atitikimo principų pažeidimu.
Full & Egal Universal Law Academy