9.2.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 37/2
2007 m. lapkričio 2 d.SELEX Sistemi Integrati SpA, anksčiau — Alenia Marconi Systems SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-186/05 SELEX Sistemi Integrati SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-481/07 P)
(2008/C 37/02)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: SELEX Sistemi Integrati SpA, buvusi Alenia Marconi Systems SpA atstovaujama advokatų F. Sciaudone, R. Sciaudone ir A. Neri
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
—
Panaikinti 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį byloje T-186/05 ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad šis priimtų sprendimą iš esmės, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiksimas gaires;
—
Priteisti iš Komisijos šioje instancijoje ir byloje T-186/05 patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagrįsdama savo reikalavimus ieškovė nurodo:
a)
nepagrįstą byloje T-155/04 patirtų su advokato pagalba susijusių išlaidų nepriskyrimą atlygintiniems nuostoliams. Ieškovės nuomone, Pirmosios instancijos teismas:
—
klaidingai suprato ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip pastangą „pakeisti sprendime (priimtame byloje T-155/04) išspręsto klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų rezultatą“;
—
klaidingai išaiškino Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnį žalos atlyginimui taikomų principų atžvilgiu;
—
klaidingai nusprendė, jog šiuo atveju netaikytina Montorio jurisprudencija.
b)
Pirmosios instancijos teismo klaidą su advokato pagalba susijusių išlaidų, patirtų ikiteisminėje administracinėje procedūroje, nepriskyrus atlygintiniems nuostoliams. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės nuomone, padarė klaidą Procedūros reglamento 87 ir paskesnius straipsnius aiškindamas ir taikydamas ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kuris visiškai nepatenka į šių straipsnių taikymo sritį;
c)
ieškovės pateiktų įrodymų prasmės iškraipymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ieškovės pateiktų dokumentų ir jų priedų;
d)
alogiškus ir prieštaringus motyvus ir Bendrijos jurisprudencijos dėl žalos atlyginimo pažeidimą. Konkrečiai tariant, Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė principus, įtvirtintus sprendimuose: Mulder ir kt. prieš Komisiją (C-104/89 ir C-37/90) (1) bei Agraz ir kt. prieš Komisiją (C-243/05 P) (2);
e)
Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio pažeidimą. Ieškovės nuomone, teisingas šios nuostatos aiškinimas nereikalauja įrodymus „būtinai“ nurodyti ieškinyje, priešingai, ši nuostata grindžiama „įmanomumo“ sąvoka, t. y. ji reikalauja iš šalies pateikti įrodymus tik tuo atveju, kai tai yra įmanoma;
f)
motyvacijos, susijusios su ieškovės patirtos žalos dėl protingos administracinės procedūros trukmės principo pažeidimo, trūkumą. Tiksliau tariant, Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovės prašymą atlyginti dėl šio specifinio pažeidimo patirtą žalą;
g)
argumentų ir įrodymų prasmės iškraipymą bei alogišką ir Bendrijos jurisprudencijai dėl nematerialinės žalos atlyginimo prieštaraujančią motyvaciją. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis vien su pašalinimu iš viešojo pirkimo procedūros arba viešojo pirkimo sutarčių nesudarymu susijusiais argumentais tam, kad atmestų prašymą atlyginti žalą, patirtą dėl administracinės procedūros protingos trukmės principo pažeidimo arba dėl to, kad Komisija pažeidė savo priežiūros funkcijas.
(1) 2000 m. sausio 27 d. Sprendimas, Rink. p. I-203.
(2) 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimas, Rink. p. I-10833.
Full & Egal Universal Law Academy