12.1.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 8/10
2007 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką
(Byla C-494/07)
(2008/C 8/17)
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia ir D. Recchia
Atsakovė: Graikijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad nepriėmusi reikiamų priemonių teisingai į nacionalinę teisę perkelti įsipareigojimus, išplaukiančius iš 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB (1) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 4 dalies bei 12 ir 13 straipsnių (kartu IV priedas), Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią nuostatą.
—
Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija išnagrinėjo Graikijos Respublikos priimtų priemonių tinkamumą perkelti Direktyvą 32/43/EEB.
Šis tyrimas parodė, kad kai kurios direktyvos nuostatos nebuvo perkeltos visos ir (arba) nebuvo perkeltos teisingai.
Konkrečiai, Komisija mano, kad Graikijos teisės aktuose vartojama formuluotė, „λόγοι ουσιώδους δημοσίου συμφέροντος“ („visuomenės intereso sąlygojamos priežastys“, „raisons d'intérêt public essentiel“) vietoj direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje vartojamos formuluotės, „επιτακτικοί λόγοι σημαντικού δημοσίου συμφέροντος“ („visuomenės intereso sąlygojamos imperatyvios priežastys“, „raisons impératives d'intérêt public majeur“) yra neteisingas šios nuostatos perkėlimas, nes taip išplečiama joje numatytos išimties taikymo galimybė, ir yra nesuderinama su reikalavimu griežtai aiškinti direktyvą.
Be to, Komisija mano, kad, „ypatingą ekonominę reikšmę turinčių“ priežasčių („d'une importance économique particulière“) įtraukimas į Graikijos teisės aktus vietoj, „visuomenės intereso sąlygojamų imperatyvių priežasčių“ („raisons impératives d'intérêt public majeur“), kuriomis direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje taikoma toje pačioje nuostatoje numatyta išimtis, yra neteisingas direktyvos 6 straipsnio 4 dalies perkėlimas tiek, kiek tuo sukuriamos papildomos išimties taikymo galimybės.
Galiausiai Komisija konstatavo, kaip tai pripažino Graikijos valdžios institucijos, kad direktyvos 12 ir 13 straipsnius perkeliančios Graikijos teisės aktų nuostatos nedaro nuorodos į priedą, kuris apibrėžia jų taikymo sritį, todėl minėti direktyvos straipsniai nebuvo teisingai perkelti.
Taigi Komisija mano, kad Graikijos Respublika teisingai neperkėlė Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros 6 straipsnio 4 dalį bei 12 ir 13 straipsnius.
(1) OL L 206, 1992 7 22.
Full & Egal Universal Law Academy