9.2.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 37/3
2007 m. lapkričio 19 d.Territorio Energia Ambiente SpA (TEA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-175/07 Territorio Energia Ambiente SpA (TEA) prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-500/07 P)
(2008/C 37/04)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Territorio Energia Ambiente SpA (TEA), atstovaujama advokatų E. Coffrini ir F. Tesauro
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
—
Panaikinti ir (arba) visiškai pakeisti skundžiamą Pirmosios instancijos teismo nutartį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
—
Patenkinti dar pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimu (1), susijusiu su „Italijos valstybės pagalba, atleidžiant nuo mokesčių ir teikiant paskolas palankiomis sąlygomis viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys“, atleidimo nuo mokesčių schema, numatyta Įstatymo Nr. 549/1995 3 straipsnio 70 dalyje ir Įstatyminio dekreto Nr. 331/1993 su pakeitimais 66 straipsnio 14 dalyje viešąsias paslaugas teikiančioms kapitalo bendrovėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys, buvo pripažinta su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba. Komisijos sprendimas buvo taikomas ne privačioms bendrovėms, bet pagal Įstatymo Nr. 241/1990 22 straipsnį įsteigtoms bendrovėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys. Dėl šios priežasties Komisija neinformavo nė vienos bendrovės (ir ieškovės), nes atskirai nebuvo nurodyta jokių konkrečių šio sprendimo adresatų. 2007 m. vasario 15 d. Įstatyminiu dekretu Italijos valstybė įgyvendino minėtą sprendimą pavesdama lėšų išieškojimą mokesčių institucijai. 2007 m. kovo 29 d. ši mokesčių institucija įteikė bendrovei ieškovei reikalavimą sumokėti 1 748 289,75 EUR pagrindinę sumą bei 912 180,64 EUR palūkanų.
Tačiau ieškovė yra kapitalo bendrovė, kurios ne didžioji akcininkų dalis, bet visi akcininkai yra viešieji asmenys, todėl „Komisijos sprendimo motyvai“ negali būti taikomi jos atžvilgiu.
Ji yra vietos viešąsias paslaugas kaip vidaus (in house) padalinys teikiantis subjektas, kurio valdymą Mantoue komūna buvo pavedusi municipaliteto įmonei (ASM), pagal Įstatymą Nr. 127/97 vėliau perorganizuotą į bendrovę, kuri šioje byloje yra ieškovė.
Apeliantė teikia viešąsias paslaugas kaip monopolininkė ir negali paveikti laisvos konkurencijos, kurios, nesant rinkos, paprasčiausiai nėra.
Viešosioms institucijoms priklausančio kapitalo bendrovė tėra komūnų, kurios yra jos akcininkės ir finansinės pagalbos, kurią Komisija pripažino neteisėta, tikrosios gavėjos, netiesioginis organas.
Dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių ieškovei taikyto atleidimo nuo mokesčių negalima vertinti kaip EB 87 straipsnį pažeidžiančią neteisėtą valstybės pagalbą.
Remiantis šiais trumpai pristatytais motyvais, Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl minėto Komisijos sprendimo. Šis ieškinys užregistruotas numeriu T-175/07 ir paskirtas nagrinėti ketvirtoje kolegijoje. Šioje byloje 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad nesilaikyta EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyto senaties termino, pagal kurį ieškinys dėl panaikinimo turėjo būti pateiktas per du mėnesius nuo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo, priėmė nutartį pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį.
Ieškovė mano, kad šis teiginys visiškai nepagrįstas, ypač atsižvelgiant į 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą (730/79) (2), 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimą (323/82) (3), 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimą (T-358/94) (4) ir visų pirma 2006 m. vasario 23 d. Trečiosios kolegijos sprendimą byloje C-346/03 (5), todėl šiuo apeliaciniu skundu ji prašo jį pakeisti.
Iš tiesų ieškinys Pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas, kai tik ieškovė sužinojo apie tai, kad Komisijos sprendimas yra skirtas jai, t. y. kai jai įteiktas mokesčių institucijos reikalavimas sumokėti pinigus.
Ieškovė taip pat nurodo, kaip dar vieną Pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindą, kad šioje nutartyje klaidingai taikytas EB 225 straipsnis.
Iš tiesų prašymą panaikinti Komisijos sprendimą reikia laikyti neatsiejamai susijusį su prašymu netaikyti šio sprendimo apeliantei. Todėl prašoma pakeisti Pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Pirmosios instancijos teismas neturi ratione materiae jurisdikcijos.
(1) OL L 77, 2003, p. 21.
(2) Rink. 1980, p. 2671.
(3) Rink. 1984, p. 3809.
(4) Rink. 1996, p. II-2109.
(5) Rink. 2005, p. I-6159.
Full & Egal Universal Law Academy