9.2.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 37/5
2007 m. lapkričio 19 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Compañía Española de Comercialización de Aceite, SA prieš Asociación Española de la Industria y Comercio Exportador de Aceite de Oliva (ASOLIVA), Asociación Nacional de Industriales Envasadores y Refinadores de Aceites Comestibles (ANIERAC) ir Administración del Estado
(Byla C-505/07)
(2008/C 37/06)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Compañía Española de Comercialización de Aceite, SA
Atsakovės: Asociación Española de la Industria y Comercio Exportador de Aceite de Oliva (ASOLIVA), Asociación Nacional de Industriales Envasadores y Refinadores de Aceites Comestibles (ANIERAC) ir Administración del Estado
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (1), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1638/98 (2), 12a straipsnis leidžia akcinę bendrovę, kurios akcininkų daugumą sudaro alyvuogių aliejaus gamintojai, spaudyklos ir kooperatyvai bei finansinės įstaigos, laikyti „įstaiga“, kuriai leidžiama sudaryti alyvuogių aliejaus sandėliavimo sutartis? Ar galima tokią bendrovę prilyginti gamintojų grupėms ir jų asociacijoms, pripažintoms remiantis Reglamentu (EB) Nr. 952/97 (3)?
2.
Jeigu tokia bendrovė būtų laikoma „įstaiga“, galinčia vykdyti sandėliavimo veiklą, ar „valstybės narės patvirtinimas“, kurį tokios įstaigos turi gauti pagal Reglamento Nr. 136/66 12a straipsnį, gali būti gaunamas pateikus prašymą dėl specialios išimties („leidimo“) nacionalinėms konkurencijos institucijoms?
3.
Ar Reglamento Nr. 136/66 12a straipsnis įtvirtina besąlygišką reikalavimą, kad Komisija leistų privatų alyvuogių aliejaus sandėliavimą kiekvienu atveju, ar, priešingai, jis yra suderinamas su gamintojų nustatytu ir iš privačių išteklių finansuojamu mechanizmu dėl privataus tokio aliejaus įsigijimo ir sandėliavimo, kuris veiks tik tokiais pat terminais ir sąlygomis, kuriomis veikia Bendrijos finansuojamas privatus sandėliavimas, siekiant papildyti ir pagreitinti tokį Bendrijos finansuojamą sandėliavimą jo nepažeidžiant?
4.
Ar Teisingumo Teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendime (C-137/00, Milk Marque) įtvirtinta praktika dėl nacionalinių konkurencijos taisyklių, nacionalinių institucijų taikomų gamintojų susitarimams, kuriems iš esmės gali būti taikomas 1962 m. balandžio 4 d. Reglamento Nr. 26 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (4) 2 straipsnis, galioja ir susitarimams, kurie dėl jų prigimties ir nagrinėjamo sektoriaus pobūdžio galėtų paveikti visą alyvuogių aliejaus Bendrijos rinką?
5.
Tuo atveju, jeigu nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų kompetenciją taikyti nacionalinę teisę minėtiems susitarimams, kurie gali paveikti bendrą riebalų rinkos organizavimą, ar šios institucijos gali visiškai neleisti tokiai kaip ieškovė įmonei pasinaudoti alyvuogių aliejaus sandėliavimo mechanizmais net „rimto sutrikimo“ atvejais, kaip tai apibrėžta Reglamento Nr. 136/66 12a straipsnyje?
(1) OL 172, p. 3025.
(2) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1638/98 iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (OL L 210, p. 32).
(3) 1997 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamentas dėl gamintojų grupių ir jų asociacijų (OL L 142, p. 30).
(4) OL 30, 1962, p. 993.
Full & Egal Universal Law Academy