8.3.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 64/24
2007 m. gruodžio 27 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister voor Wonen, Wijken en Integratie prieš Woningstichting Sint Servatius
(Byla C-567/07)
(2008/C 64/36)
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Raad van State
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Minister voor Wonen, Wijken en Integratie
Atsakovė: Woningstichting Sint Servatius
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar tuomet, kai įmonė, kuriai pagal įstatymą suteikiama teisė užtikrinti aprūpinimą būstais Nyderlanduose, kurią įgyvendindama ji gali naudotis valstybės lėšomis, ir kuri pagal įstatymą gali vykdyti veiklą tik užtikrindama šį interesą bei iš esmės vykdo veiklą tik Nyderlanduose (licencijuota įstaiga), negali vykdyti veiklos užsienyje be išankstinio ministerijos leidimo, konstatuotinas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas EB 56 straipsnio prasme?
2.a)
ar valstybės narės aprūpinimo būstais sritis, gali būti laikoma viešosios tvarkos interesu EB 58 straipsnio prasme?
2.b)
ar valstybės narės aprūpinimo būstais sritis gali būti laikoma Teisingumo Teismo praktikoje pripažintu privalomu bendrojo intereso pagrindu?
2.c)
visų pirma, ar suinteresuotumas užtikrinti valstybės narės aprūpinimo būstais sistemos veiksmingumą ir finansavimą gali būti laikomas viešosios tvarkos interesu EB 58 straipsnio prasme arba Teisingumo Teismo praktikoje pripažintu privalomu bendrojo intereso pagrindu?
3.a)
ar išankstinio leidimo reikalavimas, keliamas licencijuotai įstaigai pirmojo klausimo prasme, su sąlyga, kad tai sudaro 2 klausimo a, b ir c punktų prasme pateisinamą apribojimą, yra būtinas ir proporcingas?
3.b)
ar valstybė narė, kuri remiasi šiuo pateisinimu, turi didelę diskreciją nustatydama atitinkamo bendrojo intereso apimtį ir šio intereso užtikrinimo būdą? Ar šiuo atveju taip pat svarbu, kad Bendrija aprūpinimo būstais srityje neturi arba beveik neturi kompetencijos?
4.a)
ar valstybė narė, pateisindama laisvo kapitalo judėjimo apribojimą, greta arba kartu su EB 58 straipsnyje nurodytais ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažintais privalomais bendrojo intereso pagrindais gali remtis ir EB 86 straipsnio 2 dalimi, kai atitinkamoms įmonėms suteikiamos specialios teisės ir šioms įmonėms patikima teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas?
4.b)
ar bendrasis interesas EB 58 straipsnio prasme ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažinti privalomi bendrojo intereso pagrindai savo turiniu atitinka bendrąją ekonominę svarbą EB 86 straipsnio 2 dalies prasme?
4.c)
ar atitinkamos valstybės narės rėmimasis EB 86 straipsnio 2 dalimi pateikiant argumentą, kad atitinkamos įmonės, kurioms suteikiamos specialios teisės, vykdo bendros ekonominės svarbos uždavinius, turi papildomos reikšmės palyginti su rėmimusi bendruoju interesu EB 58 straipsnio prasme ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažintais privalomais bendrojo intereso pagrindais?
5.a)
ar įmonės kaip licencijuotos įstaigos pirmojo klausimo prasme, kurios ne tik įpareigotos panaudoti visas savo lėšas aprūpinimo būstais tikslais bet ir vykdo ekonominę veiklą šioje srityje, visų arba dalies savo uždavinių atžvilgiu gali būti laikomos įmonėmis, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas EB 86 straipsnio 2 dalies prasme?
5.b)
ar teigiamam atsakymui į 5 klausimo a punktą reikia, kad atitinkamos įmonės vestų atskirą buhalterinę apskaitą, kuria remiantis galima aiškiai nustatyti, kokios sąnaudos ir kokios pajamos yra susijusios su jų socialine ir su jų ekonomine veikla, ir kad ši pareiga būtų įtvirtinta nacionalinės teisės normoje? Ar tada turi būti garantuojama, kad valstybės narės suteiktos lėšos būtų naudojamos tik socialinei veiklai ir jos pastovumui?
6.a)
ar tuo atveju, jei licencijuota įstaiga pirmojo klausimo prasme visų arba dalies savo uždavinių atžvilgiu turi būti laikoma įmone, kuriai patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas EB 86 straipsnio 2 dalies prasme, patikėjimą teikti tokias paslaugas galima pateisinti tuo, kad licencijuotai įstaigai nustatomas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas EB 56 straipsnio prasme?
6.b)
ar valstybė narė, kuri remiasi šiuo pateisinimu, turi didelę diskreciją nustatydama atitinkamo bendrojo intereso apimtį ir šio intereso užtikrinimo būdą? Ar šiuo atveju taip pat svarbu, kad Bendrija aprūpinimo būstais srityje neturi arba beveik neturi kompetencijos?
7.a)
ar dėl aplinkybės, kad valstybė narė atitinkamoms įmonėms EB 86 straipsnio 2 dalies prasme suteikia lėšų, reikia apriboti jų veiklą teritoriniu atžvilgiu siekiant užkirsti kelią tam, kad šios lėšos būtų laikomos neleistina valstybės pagalba ir kad įmonės, naudodamos šias lėšas kitoje valstybėje narėje, ne rinkos sąlygomis konkuruotų su įmonėmis šioje valstybėje narėje?
7.b)
ar valstybė narė, šiuo atveju — Nyderlandai, licencijuotoms įstaigoms pirmojo klausimo prasme, kurios ketina kitose valstybėse narėse vykdyti socialinio ir ekonominio pobūdžio veiklą aprūpinimo būstais srityje, gali nustatyti išankstinio leidimo reikalavimą, jeigu pirmiau nurodytoje valstybėje narėje dar nenustatyta įstatymine pareiga atskirti šias veiklos rūšis? Ar tokiu atveju šis išankstinio leidimo reikalavimas, siekiant paisyti EB 87 ir 88 straipsnių, yra būtina ir proporcinga priemonė?
Full & Egal Universal Law Academy