24.11.2007
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 283/35
2007 m. rugsėjo 26 d. pareikštas ieškinys byloje Lietuva prieš Komisiją
(Byla T-368/07)
(2007/C 283/64)
Proceso kalba: lietuvių
Šalys
Ieškovė: Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja D. Kriaučiūnas
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti 2007 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą K(2007)3407 galutinis (1) negaliojančiu.
—
Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas, apie kurį jai pranešta 2007 m. liepos 16 d., yra neteisėtas ir nurodo tokius teisinius pagrindus:
1. Komisijos įgaliojimų viršijimas
Ieškovė tvirtina, kad vienašališkai nusprendusi dėl galutinio Lietuvos nacionalinio paskirstymo plano turinio, Komisija viršijo Direktyva 2003/87/EB jai suteiktus įgaliojimus, nes šios direktyvos nuostatos Komisiją įgalioja įvertinti valstybių narių parengtus nacionalinius paskirstymo planus, tačiau nesuteikia įgaliojimų spręsti dėl bendro taršos leidimų kiekio, visiškai neatsižvelgiant į valstybių narių parengtus ir pateiktus nacionalinius paskirstymo planus.
2. Europos Bendrijos teisės pažeidimas
2.1.
Direktyvos 2003/87/EB tikslų pažeidimas: Komisija, ginčijamame sprendime nacionalinį emisijos lygį 2008-2012 m. laikotarpiui nustačiusi mažesnį nei reikalinga atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolu Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė tikruosius nurodytos direktyvos kaip ekonominiu požiūriu efektyvaus instrumento, skirto įvykdyti Kioto protokolo šalių įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, tikslus.
2.2.
Gero administravimo ir lojalaus bendradarbiavimo principų pažeidimas: ginčijamas sprendimas pažeidžia gero administravimo ir lojalaus bendradarbiavimo principus, nes Komisija, neatsižvelgusi į rengiant Lietuvos nacionalinį paskirstymo planą atliktą vertinimą ir iš esmės nepasikonsultavusi su Lietuva, maksimaliam taršos leidimų kiekiui nustatyti atliko kitą vertinimą remdamasi savo pasirinktu metodu.
2.3.
Direktyvos 2003/87/EB nuostatų ir teisinio tikrumo principo pažeidimas: ginčijamas sprendimas pažeidžia šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, nes, neatsižvelgiant į Lietuvos nacionaliniame paskirstymo plane pateiktus skaičiavimus ir atmetant Lietuvos naudotą skaičiavimo metodą kaip netinkamą, jame remiamasi išimtinai tik skaičiavimais, atliktais pritaikant pačios Komisijos pasirinktą metodą maksimaliam skirtinų taršos leidimų kiekiui nustatyti. Be to, Komisija, taikydama metodiką, apie kurią Lietuvai nebuv9o iš anksto žinoma, pažeidė teisinio tikrumo principą.
2.4.
Nediskriminavimo principo pažeidimas: ginčijamas sprendimas pažeidžia nediskriminavimo principą, nes Komisija, taikiusi savo pačios pasirinktą metodą maksimaliam taršos leidimų kiekiui nustatyti, neatsižvelgė į specifinę Lietuvos situaciją, o tai nulėmė, kad iš esmės skirtingos situacijos buvo traktuojamos vienodai.
2.5.
Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio I ir 3 dalies ir III priedo 4 kriterijaus nesilaikymas: ginčijamas sprendimas pažeidžia šios direktyvos 9 straipsnyje nustatytą įpareigojimą vadovautis III priede įtvirtintais kriterijais, nes jame nepagristai neatsižvelgiama šio priedo 4 kriterijų ir į būtinybę Lietuvoje didinti elektros energijos gamybą įrenginiuose, deginančiuose iškastinį kurą, kurią sąlygoja pareiga iki 2009 m. uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.
3. Europos Bendrijos teisės aktų esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas
Ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, nes, pirma, pažeisdama Direktyvos 2003/87/EB nuostatas ginčijamame sprendime Komisija iš esmės atsisakė peržiūrėti Sprendimą K(2006)5613 galutinis, antra, ginčijamas sprendimas yra netinkamai ir nepakankamai motyvuotas ir taip juo pažeidžiami EB 253 straipsnio ir minėtos direktyvos 9 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Be to, Komisija nesilaikė šios direktyvos procedūrinio reikalavimo dėl vertinimo trukmės.
4. Akivaizdžiai klaidingas vertinimas.
Ieškovės nuomone, Komisija, vertindama pakeistą Lietuvos nacionalinio paskirstymo planą, viena vertus, neatsižvelgė į Lietuvos akcentuojamas specifines ir objektyvias aplinkybes, nulemiančias susidarančių taršos emisijų kiekį, kita vertus, naudojo netinkamą skaičiavimo metodologiją ir rėmėsi netiksliais duomenimis, kurie nulėmė neteisingo maksimalaus Lietuvai skirtų taršos emisijos leidimų skaičiaus nustatymą.
(1) 2007 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimas dėl pagal Komisijos sprendimo C/2006/5613 (galutinis) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų nacionalinio paskirstymo plano, apie kurį Lietuva pranešė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, 3 straipsnio 3 dalį Lietuvos pateikto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų nacionalinio paskirstymo plano pakeitimo.
Full & Egal Universal Law Academy