4.7.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 153/13
2009 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hof van beroep te Antwerpen prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Internationaal Verhuis- en Transportsbedrijf Jan de Lely BV prieš Belgische Staat
(Byla C-161/08) (1)
(Laisvas prekių judėjimas - Bendrijos tranzitas - Gabenimas su TIR knygele - Pažeidimai arba nusižengimai - Pranešimo terminas - Terminas pateikti pažeidimo ar nusižengimo padarymo vietos įrodymus)
2009/C 153/25
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Hof van beroep te Antwerpen
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Internationaal Verhuis- en Transportsbedrijf Jan de Lely BV
Atsakovė: Belgische Staat
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van beroep te Antwerpen — 1991 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1593/91, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 719/91 dėl TIR knygelių ir ATA knygelių naudojimo Bendrijoje kaip tranzito dokumentų įgyvendinimo taisykles (OL L 148, p. 11), 2 straipsnio kartu su TIR konvencijos 11 straipsniu aiškinimas — Pažeidimai ar nusižengimai — Pranešimo terminas.
Rezoliucinė dalis
1.
1991 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 593/91, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 719/91 dėl TIR knygelių ir ATA knygelių naudojimo Bendrijoje kaip tranzito dokumentų įgyvendinimo taisykles, 2 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su 1975 m. lapkričio 14 d. Ženevoje pasirašytos Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 11 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad praleidus terminą pranešti TIR knygelės turėtojui apie šios knygelės neįforminimą kompetentingos mutinės įstaigos nepraranda teisės išieškoti muitų ir mokesčių, mokėtinų dėl tarptautinio prekių gabenimo su minėta knygele.
2.
Reglamento Nr. 1593/91 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, skaitomas kartu su 1975 m. lapkričio 14 d. Ženevoje pasirašytos Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reikia aiškinti taip, kad jos nustato tik gabenimo be pažeidimų įrodymų pateikimo terminą, bet ne terminą, per kurį privalu pateikti pažeidimo ar nusižengimo padarymo vietos įrodymų. Nacionalinis teismas, remdamasis įrodinėjimui taikomais savo nacionalinės teisės principais, turi nustatyti, ar konkrečiu jo nagrinėjamu atveju ir atsižvelgiant į aplinkybių visumą šie įrodymai buvo pateikti laikantis terminų. Vis dėlto nacionalinis teismas turi vertinti šį terminą laikydamasis Bendrijos teisės, būtent atsižvelgdamas, pirma, į tai, jog terminas neturi būti per ilgas, siekiant kad kitoje valstybėje narėje mokėtinų sumų išieškojimas būtų teisiškai ir faktiškai įmanomas, bei, antra, į tai, jog dėl šio termino TIR knygelės turėtojas neatsidurtų padėtyje, kai jis faktiškai nebepajėgus pateikti minėtų įrodymų.
(1) OL C 183, 2008 7 19.
Full & Egal Universal Law Academy