17.4.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 100/2
2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Commissione tributaria provinciale di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pontina Ambiente Srl prieš Regione Lazio
(Byla C-172/08) (1)
(Aplinka - Direktyva 1999/31/EB - 10 straipsnis - Specialusis mokestis už kietųjų atliekų kaupimą sąvartynuose - Sąvartyno operatoriaus apmokestinimas šiuo mokesčiu - Sąvartyno eksploatavimo sąnaudos - Direktyva 2000/35/EB - Delspinigiai)
2010/C 100/02
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Commissione tributaria provinciale di Roma
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Pontina Ambiente Srl
Atsakovė: Regione Lazio
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Commissione tributaria provinciale di Roma — 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228) 10 straipsnio, 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (OL L 200, p. 35; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 226) bei EB 12, 14, 43 ir 46 straipsnių aiškinimas — Nacionalinės teisės aktas, nustatantis specialų mokestį už kietųjų atliekų kaupimą sąvartynuose ir įpareigojantis sąvartyno valdytoją iš anksto sumokėti minėtą mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal pristatytų atliekų kiekį ir kurį turi sumokėti atliekas pristatantis subjektas.
Rezoliucinė dalis
1.
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, iš dalies pakeistos 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003, 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama taikyti tokių nacionalinių teisės aktų, kaip taikomi pagrindinėje byloje, pagal kuriuos sąvartyno operatorius apmokestinamas mokesčiu, kurį jam turi grąžinti vietos bendruomenė, pristačiusi atliekas į sąvartyną, ir kuriuose jam numatytos piniginės baudos už pavėluotą tokio mokesčio sumokėjimą, tačiau tokie teisės aktai turi būti derinami su priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokestis būtų grąžinamas realiai ir per trumpą laiką ir kad visos sąnaudos dėl vietos bendruomenės pavėluoto mokėjimo minėtam operatoriui, įskaitant pinigines baudas, kurios jam gali būti skirtos už tokį vėlavimą, būtų įtrauktos į kainą, kurią ta bendruomenė moka minėtam operatoriui. Nacionalinis teismas privalo išsiaiškinti, ar šios sąlygos tenkinamos.
2.
2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 punktas ir 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad suma, kurią sąvartyno operatoriui turi sumokėti atliekas į sąvartyną pristačiusi vietos bendruomenė, kaip antai grąžinamas mokestis, patenka į minėtos direktyvos taikymo sritį ir kad dėl to, remiantis direktyvos 3 straipsniu, valstybės narės turi užtikrinti, kad sąvartyno operatorius galėtų reikalauti delspinigių minėtų sumų mokėjimo vėlavimo, dėl kurio kalta vietos bendruomenė, atveju.
(1) OL C 183, 2008 7 19.
Full & Egal Universal Law Academy