16.1.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 11/3
2009 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Korkein hallinto-oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) TeliaSonera Finland Oyj prieš iMEZ Ab
(Byla C-192/08) (1)
(Telekomunikacijų sektorius - Elektroniniai ryšiai - Direktyva 2002/19/EB - 4 straipsnio 1 dalis - Tinklai ir paslaugos - Susitarimai dėl sujungimo tarp telekomunikacijų įmonių - Sąžiningų derybų įpareigojimas - „Viešųjų ryšių tinklų operatoriaus“ sąvoka - 5 ir 8 straipsniai - Nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencija - Didelės įtakos rinkoje neturinti įmonė)
2010/C 11/04
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Korkein hallinto-oikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: TeliaSonera Finland Oyj
Atsakovė: iMEZ Ab
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Korkein hallinto-oikeus — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 323) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 bei 8 straipsnių išaiškinimas — Nacionalinės teisės nuostatos, įpareigojančios kiekvieną telekomunikacijos įmonę derėtis dėl tinklų sujungimo su kitomis telekomunikacijos įmonėmis — Derybų pareigos ir įpareigojimų, kuriuos gali nustatyti nacionalinė reguliavimo institucija, apimtis.
Rezoliucinė dalis
1.
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) 4 straipsnio 1 dalis kartu su jos penkta, šešta, aštunta ir devyniolikta konstatuojamosiomis dalimis bei 5 ir 8 straipsniais draudžia tokį nacionalinį reglamentavimą, kaip 2003 m. gegužės 23 d. Įstatymas dėl telekomunikacijų rinkos (Viestintämarkkinalaki), pagal kurį galimybė remtis derybų įpareigojimu, kiek tai susiję su tinklų sujungimu, būtų taikoma ne tik viešųjų ryšių tinklų operatoriams. Tai, ar pagrindinėje byloje dalyvaujantys operatoriai, atsižvelgiant į jų statusą ir pobūdį, gali būti kvalifikuoti kaip viešųjų ryšių tinklų operatoriai, turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
2.
Nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti, jog įpareigojimas derėtis dėl sujungimo nebuvo įvykdytas, jei didelės įtakos rinkoje neturinti įmonė pasiūlo kitai įmonei sujungimą vienašalėmis sąlygomis, kurios gali trukdyti atsirasti konkurencinei mažmeninei rinkai, jeigu šios sąlygos neleidžia antrosios įmonės klientams naudotis jos paslaugomis.
3.
Nacionalinė reguliavimo institucija gali įpareigoti didelės įtakos rinkoje neturinčią, tačiau prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų kontroliuojančią įmonę sąžiningai derėtis su kita įmone arba dėl dviejų atitinkamų tinklų sujungimo, jeigu tokios prieigos prašanti įmonė kvalifikuotina kaip viešųjų ryšių tinklų operatorė, arba dėl tekstinių ir daugiaformačių pranešimų paslaugų sąveikos, jeigu prašymą pateikusi įmonė negali būti taip kvalifikuojama.
(1) OL C 197, 2008 8 2.
Full & Egal Universal Law Academy