4.12.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 328/2
2010 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Grondwettelijk Hof (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Base NV, Euphony Benelux NV, Mobistar SA, Uninet International NV, T2 Belgium NV, KPN Belgium NV prieš Ministerraad
(Byla C-389/08) (1)
(Elektroniniai ryšiai - Direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) - 2 straipsnio g punktas, 3 ir 4 straipsniai - Nacionalinė reguliavimo institucija - Nacionalinis įstatymų leidėjas, veikiantis kaip nacionalinė reguliavimo institucija - Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) - Tinklai ir paslaugos - 12 straipsnis - Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas sąnaudų apskaičiavimas - Socialinis universaliųjų paslaugų komponentas - 13 straipsnis - Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimas - Pripažinimas, kad egzistuoja nepagrįstai didelė prievolė)
2010/C 328/03
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Grondwettelijk Hof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Base NV, Euphony Benelux NV, Mobistar SA, Uninet International NV, T2 Belgium NV, KPN Belgium NV
Atsakovė: Ministerraad
Dalyvaujant: Belgacom NV
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Grondwettelijk Hof — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367), 12 straipsnio išaiškinimas — Universaliųjų paslaugų įpareigojimų sąnaudų apskaičiavimas — Neįvertinimas kiekvienu konkrečiu atveju
Rezoliucinė dalis
1.
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), iš principo nedraudžiama nacionaliniam įstatymų leidėjui veikti kaip nacionalinei reguliavimo institucijai 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) prasme, jeigu vykdydamas šią funkciją jis atitinka šiose direktyvose įtvirtintus kompetencijos, nepriklausomumo, nešališkumo ir skaidrumo reikalavimus ir jei sprendimus, kuriuos jis priima vykdydamas šią funkciją, galima veiksmingai apskųsti apeliacinei, nuo suinteresuotųjų šalių nepriklausomai institucijai, o tai turi patikrinti Grondwettelijk Hof.
2.
Direktyvos 2002/22 12 straipsniu nedraudžiama nacionalinei reguliavimo institucijai bendrai ir remiantis universaliųjų paslaugų teikėjo, kuris anksčiau buvo vienintelis šių paslaugų teikėjas, grynųjų sąnaudų apskaičiavimu pripažinti, kad nuo šiol paskirtoms universaliųjų paslaugų teikėjomis įmonėms šių paslaugų teikimas gali būti nepagrįstai didelė prievolė.
3.
Direktyvos 2002/22 13 straipsniu draudžiama tokiai reguliavimo institucijai tokiu pačiu būdu ir remiantis tais pačiais skaičiavimais, konkrečiai neišanalizavus kiekvienos iš šių įmonių situacijos, konstatuoti, kad dėl tokio teikimo joms iš tiesų tenka nepagrįstai didelė prievolė.
(1) OL C 285, 2008 11 8.
Full & Egal Universal Law Academy