31.7.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 209/6
2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Caja de Ahorros y Monte de Piedad de Madrid prieš Asociación de Usuarios de Servicios Bancarios (Ausbanc)
(Byla C-484/08) (1)
(Direktyva 93/13/EEB - Su vartotojais sudarytos sutartys - Pagrindinį sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos - Teismo atliekamas jų nesąžiningumo vertinimas - Netaikymas - Didesnę vartotojų apsaugą užtikrinančios griežtesnės nacionalinės nuostatos)
2010/C 209/07
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Caja de Ahorros y Monte de Piedad de Madrid
Atsakovė: Asociación de Usuarios de Servicios Bancarios (Ausbanc)
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Supremo — EB 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies g punkto ir 4 straipsnio 1 dalies bei 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 4 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio aiškinimas — Griežtesnės nacionalinės nuostatos, kuriomis užtikrinama didesnė vartotojų apsauga — Sąlygų, kuriose apibrėžiamas pagrindinis sutarties dalykas arba kainos ir atlyginimo adekvatumas mainais suteiktinoms paslaugoms ar prekėms, kontrolė.
Rezoliucinė dalis
1.
1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 4 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos teismui leidžiama atlikti sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimą, susijusį su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu arba su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, net jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba.
2.
Pagal EB 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies g punktą ir 4 straipsnio 1 dalį nedraudžiamas toks minėtos Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio aiškinimas, pagal kurį valstybės narės gali priimti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos teismui leidžiama atlikti sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimą, susijusį su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu arba su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, net jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba.
(1) OL C 19, 2009 1 24.
Full & Egal Universal Law Academy