19.2.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 55/4
2010 m. gruodžio 7 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Peter Pammer prieš Reederei Karl Schlüter GmbH & Co KG (C-585/08), Hotel Alpenhof GesmbH prieš Oliver Heller (C-144/09)
(Sujungtos bylos C-585/08 ir C-144/09) (1)
(Jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - 15 straipsnio 1 dalies c punktas ir 3 dalis - Jurisdikcija bylose dėl vartotojų sudarytų sutarčių - Sutartis dėl kelionės krovininiu laivu - „Kelionės paketo“ sąvoka - Sutartis dėl apgyvendinimo viešbutyje - Informacijos apie kelionę ir viešbutį pateikimas interneto svetainėje - Su valstybe nare, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, „susietos“ veiklos sąvoka - Kriterijai - Interneto svetainės prieinamumas)
2011/C 55/06
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberster Gerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Peter Pammer (C-85/08), Hotel Alpenhof GesmbH (C-144/09)
Atsakovai: Reederei Karl Schlüter GmbH & Co KG (C-585/08), Oliver Heller (C-144/09)
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof (Austrija) — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 15 straipsnio 1 dalies c punkto ir 3 dalies aiškinimas — Kompetencija sutarčių su vartotojais srityje — Minimalūs būtini reikalavimai interneto svetainei, kad joje nurodytą nagrinėjamą veiklą būtų galima laikyti „siejama“ su valstybe nare, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta
Rezoliucinė dalis
1.
Tokia sutartis dėl kelionės krovininiu laivu, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje C-585/08, yra vežimo sutartis, kurioje už bendrą kainą numatyta kelionė ir apgyvendinimas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 15 straipsnio 3 dalies prasme.
2.
Siekiant nustatyti, ar prekybininkas, apie kurio veiklą nurodoma jo paties arba tarpininko interneto svetainėje, gali būti laikomas „susiejančiu“ savo veiklą su valstybe nare, kurios teritorijoje vartotojas turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą, Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, reikia patikrinti, ar prieš galimą sutarties su vartotoju sudarymą iš šių interneto svetainių ir bendros prekybininko veiklos matyti, jog jis planavo sudaryti prekybos sandorius su vartotojais, turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje valstybėje narėje ar keliose valstybėse narėse, įskaitant tą, kurios teritorijoje šis vartotojas turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą, ir net ketino sudarinėti sutartis su šiais vartotojais.
Toliau nurodomi veiksniai, kurių sąrašas nėra galutinis, gali būti aplinkybės, leidžiančios manyti, kad prekybininko veikla siejama su valstybe nare, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būtent tarptautinis veiklos pobūdis, maršrutų iš kitų valstybių narių su paaiškinimais, kaip atvykti į vietą, kurioje įsisteigęs prekybininkas, pateikimas, kitos kalbos ir valiutos nei paprastai vartojama ir naudojama valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs prekybininkas, vartojimas ir naudojimas su galimybe pateikti užsakymą ir jį patvirtinti šia kita kalba, telefono numerių su tarptautiniu kodu pateikimas, išlaidos, susijusios su nuorodos teikimo internete paslauga, kuri suteikia galimybę vartotojams, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą kitose valstybėse narėse, lengviau pasiekti prekybininko arba jo tarpininko interneto svetainę, kito nei valstybės narės, kurioje įsisteigęs prekybininkas, aukščiausio lygio domeno vardo naudojimas ir informacijos apie užsienio klientus, gyvenančius įvairiose valstybėse narėse, pateikimas. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar yra tokių aplinkybių.
Tačiau vien to, kad prekybininko arba tarpininko interneto svetainė pasiekiama valstybėje narėje, kurios teritorijoje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepakanka. Taip yra ir tuo atveju, kai pateikiamas elektroninis adresas ir kiti kontaktiniai duomenys arba nuoroda apie paprastai valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs prekybininkas, vartojamą kalbą ir (arba) naudojamą valiutą.
(1) OL C 44, 2009 2 21.
OL C 153, 2009 7 4.
Full & Egal Universal Law Academy